T. A. pagal BK 304 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-584/2012

Teisminio proceso Nr. 1-85-1-00655-2011-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.29.6 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Vladislovo Ranonio ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei,

išteisintajam T. A.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vytauto Jurkevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžio.

Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendžiu T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 304 straipsnio 1 dalį 2600 Lt (20 MGL) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 72 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu, T. A. vardu 2011 m. sausio 20 d. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 0522856 nuspręsta konfiskuoti ir perduoti VĮ „Regitra“.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis: T. A. pagal BK 304 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Piesliako pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. A., prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

T. A. buvo nuteistas už tai, kad, žinodamas, jog 2008 m. gruodžio 19 d. jo vairuotojo pažymėjimas sulaikytas Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate, siekdamas įgyti kitą vairuotojo pažymėjimą, 2010 m. sausio 16 d., 11.22 val., VĮ „Regitra“ Tauragės filiale pateikė prašymą išduoti jam naują vairuotojo pažymėjimą vietoje neva prarastojo, kuriame savo parašu patvirtino aiškiai melagingą informaciją, kad ankstesnis jo vairuotojo pažymėjimas policijoje nesulaikytas; remiantis šia melaginga informacija, 2010 m. sausio 20 d. T. A. buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. R 0522856.

Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2012 m. balandžio 19 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatoriaus manymu, šios instancijos teismas neteisingai įvertino faktinius bylos duomenis ir padarė neteisingą išvadą dėl BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties T. A. veiksmuose nebuvimo. Priešingai, T. A. veiksmai atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Iš bylos duomenų matyti, kad 2009 m. sausio 5 d. nutarimu T. A. buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1100 Lt bauda ir teisės vairuoti atėmimu 12 mėnesių, nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 4 d. Kasatorius pažymi, kad T. A. pirmosios instancijos teisme ir jo tėvas A. A., apklaustas kaip liudytojas apeliacinės instancijos teisme, parodė, jog T. A. po egzaminų perlaikymo, o vėliau ir jo tėvas, buvo nuvykę į policijos komisariatą atsiimti vairuotojo pažymėjimo, tačiau pareigūnas K. L. pasakė, jog jo neatiduos, nes dar nepriklauso grąžinti. T. A. ir A. A., sukonfliktavę su šiuo policijos pareigūnu, kreipėsi į jo vadovą, kuris nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo dar neatgaus, tačiau nepaaiškino kodėl. K. L. to nepaneigė ir nurodė, kad prieš atsiimant vairuotojo pažymėjimą T. A. turėjo pateikti medicinos pažymą, perlaikyti egzaminus ir išklausyti kursus apie alkoholio žalą. Kasatorius teigia, kad T. A., užuot apskundęs galbūt neteisėtus pareigūnų veiksmus, kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo. Taigi tokie T. A. veiksmai, kasatoriaus įsitikinimu, akivaizdžiai parodo, kad jis suvokė, jog vairuotojo pažymėjimas sulaikytas policijoje, iš kur jį ir turi atsiimti, žinojo atsiėmimo tvarką, tačiau, nepavykus atsiimti vairuotojo pažymėjimo policijoje, sukonfliktavus su pareigūnais, kreipėsi į VĮ „Regitra“. Šioje įstaigoje T. A. parašė prašymą išduoti naują vairuotojo pažymėjimą vietoje neva prarastojo bei pateikė ir parašu patvirtino aiškiai melagingą informaciją, kad ankstesnis jo pažymėjimas policijoje nesulaikytas. Tą patvirtina byloje esantis T. A. prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą. Tai, kad T. A. kreipėsi į VĮ „Regitra“ po to, kai jam baigėsi nuobaudos vykdymo terminas (pagal T. A. terminų apskaičiavimus, nes pareigūnas teisme teigė priešingai) ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėje nebuvo duomenų apie jo vairuotojo pažymėjimo sulaikymą (kaip paaiškino pareigūnas, tai galėjo įvykti dėl kompiuterinių sistemų sąrangos nesklandumų), prokuroro manymu, nepaneigia aplinkybės, jog T. A., suvokdamas, kad teisės yra sulaikytos policijoje už padarytą pažeidimą, siekė gauti naują vairuotojo pažymėjimą ir tuo tikslu pateikė melagingą informaciją ir šią informaciją patvirtino parašu. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl baudžiamojoje byloje esančių faktinių duomenų yra prieštaringos ir neteisingos. T. A. veikė tiesiogine tyčia, suvokė, kad teikia melagingą informaciją VĮ „Regitra“ specialistei ir parašu tvirtina melagingą informaciją apie tai, kad teisės nesulaikytos policijoje, o prarastos, ir norėjo taip veikti, nes, nepavykus atsiimti vairuotojo pažymėjimo policijoje, siekė gauti naują vairuotojo pažymėjimą. Dėl to T. A. veika atitinka BK 304 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai T. A. nuteisė pagal BK 304 straipsnio 1 dalį bei taikė BK 72 straipsnio nuostatas.

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio

Teisėjų kolegija laiko, kad Klaipėdos apygardos teismas pagrįstai panaikino apylinkės teismo nuosprendį ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį T. A., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

BK 304 straipsnyje (melagingos informacijos pateikimas siekiant įgyti dokumentą) nustatyta, kad tas, kas siekdamas gauti dokumentą ar suklastoto dokumento tikrumo patvirtinimą pateikė įstaigai ar tarnautojui melagingą informaciją, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Esminiai šio baudžiamojo nusižengimo objektyvieji požymiai, lemiantys baudžiamąją atsakomybę, yra melagingos, t. y. neatitinkančios tikrovės, klaidinančios informacijos pateikimas tam tikrai įstaigai ar pareigūnui. Subjektyvieji požymiai yra tyčinė kaltė bei tikslas – siekimas gauti dokumentą ar suklastotą dokumentą. Tyčios turinys šiame nusikaltime yra toks: asmuo supranta, kad pateikia melagingą, t. y. neatitinkančią tikrovės informaciją įstaigai ar asmeniui, atsakingam už dokumento išdavimą, ir nori taip veikti. Veikimo tikslas – siekimas gauti dokumentą.

Teisėjų kolegija laiko, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, pagrįstai suabejojo baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 304 straipsnio 1 dalyje, sudėties buvimu T. A. veikoje. Byloje nustatyta, kad 2009 m. sausio 5 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutarimu T. A. nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1100 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių. Nutarimas dėl specialiosios teisės atėmimo buvo vykdomas nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2010 m. sausio 4 d. Prašymą VĮ „Regitra“ išduoti vairuotojo pažymėjimą T. A. pateikė 2010 m. sausio 16 d., t. y. po to, kai baigėsi specialiosios teisės atėmimo vykdymo terminas. Be to, iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog T. A. po to, kai jam baigėsi nuobaudos vykdymo terminas, išlaikė kvalifikacinius egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, išklausė kursą apie alkoholio žalą, turėjo medicininę sveikatos pažymą. Taigi kreipimosi į VĮ „Regitra“ metu nuobaudos laikas buvo pasibaigęs ir T. A. turėjo teisę atgauti vairuotojo pažymėjimą ar prašyti naujo vairuotojo pažymėjimo. Nėra jokio draudimo vietoje turimo vairuotojo pažymėjimo prašyti išduoti naują, todėl T. A., kreipdamasis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo, įstatymų nepažeidė. Pažymėtina, kad policijos atsisakymas išduoti sulaikytą vairuotojo pažymėjimą, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui ir pateikus visus reikalaujamus dokumentus, yra neteisėtas. Savo ruožtu, atsisakymas grąžinti vairuotojo pažymėjimą, policijai savaip interpretuojant teisės aktus, neužkerta kelio esamomis aplinkybėmis kreiptis dėl naujo vairuotojo pažymėjimo išdavimo.

Kitas klausimas, ar galima vienareikšmiai teigti, kad T. A. VĮ „Regitra“ sąmoningai, t. y. tyčia pateikė melagingą informaciją. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pasirašymas prašyme išduoti vairuotojo pažymėjimą ir patvirtinimas, jog vairuotojo pažymėjimas policijoje nesulaikytas, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nevertintinas kaip tyčinis, apgalvotas melagingų duomenų pateikimas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo tokią išvadą paneigti. Pagrįstai atsižvelgta į tai, kad prašymą VĮ „Regitra“ užpildė ne T. A., o darbuotoja V. M. Žodžiai prašyme „dokumentas policijoje nesulaikytas“ gali būti suprantami nevienodai. Negalima teigti ir to, kad registratorė dėl kiekvienos sąlygos aiškiai suformulavo klausimą, nes klausimai apie vairuotojo pažymėjimo praradimą ar sulaikymą yra iš anksto parengtos specialios prašymo formos dalis, o prašymą pateikiantis asmuo ant užpildyto prašymo tik pasirašo.

Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad T. A. turėjo realų pagrindą manyti, jog turi teisę atgauti prarastą teisę vairuoti, o tai, kad, norėdamas atgauti prarastą vairuotojo pažymėjimą, kreipėsi tiesiai į VĮ „Regitra“ ir pateikė visus reikalingus vairuotojo teisėms gauti dokumentus, rodo kryptingos T. A. tyčios veikti nusikalstamai nebuvimą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pažymėta, kad T. A. nuosekliai aiškino, jog praėjus metams galvojo, kad apribojimų jam nebėra ir teismas byloje nustatytomis aplinkybėmis negali paneigti tokios versijos. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, šis nuosprendis paliktinas galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Vladislovas Ranonis

Vytautas Piesliakas