Teismingumo byla Nr. T-14/2024
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18047-2023-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)
NUTARTIS
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovų V. J. ir G. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,
n u s t a t ė :
Ieškovai teismo prašo priteisti jiems iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), 1774,52 Eur žalos, 1000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ieškinyje, be kita ko, nurodoma, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės daugiabučio namo statybos bendrijos (toliau – ir DNSB) „Druskininkų vakarė“ ieškinį atsakovams NŽT, V. J. ir G. J. dėl įsakymų panaikinimo, valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. e2-496-810/2022). Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinys buvo patenkintas. Minėtu teismo sprendimu buvo panaikinti NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 1), 2021 m. spalio 7 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 7 d. įsakymas), kuriuo buvo pakeista NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1 preambulė, taip pat NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 2); pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio (nuo pradžios) 2021 m. spalio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2021 m. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis), notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta Lietuvos Respublikos valstybės ir V. J., kuria pardavėja Lietuvos Respublika pirkėjui V. J. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise už 496,82 Eur pardavė 0,0075 ha ploto dalį 0,2963 ha bendro ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas); taikė restituciją – grąžino Lietuvos Respublikai iš V. J. ir G. J. Ginčo žemės sklypą, o V. J. ir G. J. iš Lietuvos valstybės priteisė 496,82 Eur; atitinkamai priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal NŽT apeliacinį skundą, 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. e2A-15-390/2023).
Kaip, be kita ko, pažymima ieškinyje, valstybinei institucijai teisės aktais pavesta atlikti konkrečią funkciją, fizinis asmuo neturi pareigos tikrinti institucijos darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Valstybės institucijai netinkamai atlikus teisės aktais suteiktas funkcijas, ieškovai buvo įtraukti į ginčų nagrinėjimą teisme ir dėl to patyrė žalą. Civilinėje byloje įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad buto savininkui žemės sklypo dalis, reikalinga gyvenamajam namui eksploatuoti, buvo parduota neteisėtai. Civilinėje byloje nėra duomenų, kad patys ieškovai žemės sklypo privatizavimo metu būtų pažeidę teisės normas; civilinėje byloje nėra nustatytų ieškovų neteisėtų veiksmų, kaltės dėl žemės sklypo privatizacijos. Teisės aktų turinio žinojimas yra tiesioginė valstybės institucijos pareiga, o teisės aktai galioja jau kelis dešimtmečius. Aptariama situacija nėra naujai paaiškėjusi žemės privatizacijos procese ir nėra taip, kad teisės aktų nuostatos skirtingu laiku būtų aiškinamos skirtingai. NŽT sprendimai dėl žemės sklypo dalies pardavimo, sutarties sudarymas neatitiko viešojo administravimo subjektų sprendimams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų; pagal teisinį reguliavimą, svarstytinas valdžios institucijų atsakomybės už priimtus sprendimus ir dėl jų atsiradusios žalos atlyginimo klausimas.
Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovai sąžiningai ir teisės aktų nustatyta tvarka, siekdami parengti valstybės institucijos nurodytą dokumentą – naudojimosi žemės sklypu planą, kreipėsi į UAB „KM centras“ ir už paslaugą sumokėjo 150 Eur. Valstybinės žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo pas notarą paslauga ieškovams kainavo 184,50 Eur. Nors teismų procesiniais sprendimais nebuvo nustatyta ieškovų kaltė žemės sklypo privatizacijos procese, jie buvo įpareigoti sumokėti valstybei 31,36 Eur ir 1408,66 Eur DNSB; bendra žalos suma sudaro 1774,52 Eur.
Ieškovai taip pat nurodo patyrę 1000 Eur neturtinę žalą; pateikia, kaip jie patys mano, neturtinės žalos padarymą pagrindžiančius argumentus (buvo sukurta konfliktinė situacija, dėl jos pašlijo butų savininkų tarpusavio santykiai ir kt.).
Pareikštas ieškinys, kuris įvardytas „Dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo“, grindžiamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatomis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1 dalimi, 6.271 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsniu, 32 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atitinkama teismų praktika.
Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.
Teismas nutartyje pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovai prašo priteisti žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT. Viena vertus, ieškovų nurodoma žala yra susijusi su NŽT veiksmais, nepagrįstai parduodant ieškovams valstybinės žemės dalį, t. y. atliekant veiksmus, kurie nėra laikytini viešuoju administravimu. Kita vertus, įvertinus ieškovų suformuluotą faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, matyti, jog ieškovai akcentuoja, kad prašoma atlyginti žala kilo dėl NŽT, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų – netinkamo suteiktų funkcijų vykdymo, teisės aktų neišmanymo. Ieškovai pareikštą ieškinį grindžia Civilinio kodekso 6.271 straipsniu.
Remdamasis nurodytais argumentais, taip pat atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas suabejojo dėl bylos rūšinio teismingumo ir nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 27 d. nutartimi (administracinė byla Nr. eI3-12857-809/2023) pareiškėjų (pagal tuometinę procesinę situaciją) V. J. ir G. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo buvo atsisakyta priimti.
Minėtoje nutartyje teismas, be kita ko, nurodė, kad pareiškėjai (pagal tuometinę procesinę situaciją) patirtą žalą kildina iš viešojo administravimo subjekto (NŽT teritorinio skyriaus) veiksmų neteisėtumo. Tačiau, kaip pažymėjo teismas, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Taigi iš privatinių teisinių santykių kilusios žalos atlyginimo priteisimo klausimas taip pat turėtų būti nagrinėjamas vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Šiuo atveju ginčas iš esmės kyla dėl nutrūkusių valstybinės žemės pardavimo santykių, kuriuose, minėta, NŽT teritorinis skyrius dalyvavo kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Spręsdamas ginčą dėl iš panaikintos pirkimo–pardavimo sutarties kilusių padarinių (žalos), teismas turės vertinti pareiškėjų prarastos teisės į valstybinę žemę pagrindo (NŽT teritorinio skyriaus veiksmų) teisėtumą civilinės teisės normų prasme.
Specialioji teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).
Specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.
ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).
Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai); tarp jų yra NŽT – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (1 punktas). Aptariamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kokiais atvejais valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia NŽT. Pagal šią teisės normą, sprendimą parduoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį sudaro NŽT vadovas arba jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas.
Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – ir Taisyklės) 11 punkte įtvirtinta, kad valstybinės žemės sklypų pardavimą organizuoja NŽT teritorinis padalinys.
Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso ir to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Kartu pažymėtina, kad, priimdami atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės) reglamentuojamoje srityje (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023; 2023 m. sausio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-1/2023 ir jose nurodytą praktiką).
Kaip matyti iš ieškinio pareiškimo, prie ieškinio pridėtų dokumentų, Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo (civilinė byla Nr. e2-496-810/2022), Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutarties (civilinė byla Nr. e2A-15-390/2023), NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 1 buvo nutarta parduoti V. J. Ginčo žemės sklypą pagal valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kuris yra neatsiejama šio įsakymo dalis (aptariamo įsakymo 2 punktas). NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 7 d. įsakymu buvo pakeista ankstesnio 2021 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1 preambulė. 2021 m. spalio 7 d. tarp Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo, ir ieškovo V. J. buvo sudaryta valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis. Taip pat NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 2 buvo nuspręsta pakeisti 2014 m. birželio 10 d. valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punktą, nurodant, kad Lietuvos valstybė išnuomoja, o DNSB „Druskininkų vakarė“ išsinuomoja 0,2963 ha žemės sklypo 0,2888 ha ploto dalį.
Anksčiau minėtais teismų procesiniais sprendimais, tenkinant ieškovės DNSB „Druskininkų vakarė“ ieškinį, nurodyti 3 (trys) 2021 m. spalio 5 d., 2021 m. spalio 7 d. NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymai buvo panaikinti; pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio 2021 m. spalio 7 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Kartu taikyta restitucija – grąžintas Lietuvos Respublikai iš V. J. ir G. J. Ginčo žemės sklypas, o V. J. ir G. J. iš Lietuvos valstybės priteista 496,82 Eur; atitinkamai priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2022 m. gegužės 11 d. sprendime, be kita ko, nurodė, kad sisteminė (tuo metu galiojusios redakcijos) Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Taisyklių 6, 7, 28 punktų, Civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.83 straipsnio 1, 3 dalių, Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto analizė sudaro pagrindą išvadai, kad daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise gali būti parduotas bendras valstybinės žemės sklypas, suformuotas daugiabučiui eksploatuoti. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju NŽT, atstovaudama Lietuvos valstybei, neturėjo teisės parduoti atsakovams V. ir G. J. žemės sklypo dalis (turėtų būti – dalį), nes nebuvo gauti kitų daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų prašymai parduoti jiems bendrą žemės sklypą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Teismo vertinimu, vien dėl šios priežasties atitinkami įsakymai naikintini kaip prieštaraujantys imperatyvioms teisės aktų nuostatoms. Teismas taip pat konstatavo, kad NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymas Nr. 1 ir 2021 m. spalio 7 d. įsakymas, kuriuo buvo pakeista NŽT Druskininkų skyriaus vedėjo 2021 m. spalio 5 d. įsakymo Nr. 1 preambulė, taip pat prieštarauja imperatyviai Taisyklių 7 punkto nuostatai (dėl V. ir G. J. tenkančios žemės sklypo dalies apskaičiavimo), dėl to laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Teismas nurodė, kad ginčijama valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia Civilinio kodekso 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms. Kaip buvo minėta anksčiau, bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartimi minėtas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Kaip, be kita ko, nurodoma ieškinyje, valstybės institucijai teisės aktais pavesta atlikti konkrečią funkciją; fizinis asmuo neturi pareigos tikrinti institucijos darbuotojų veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareikštas ieškinys, be kita ko, yra grindžiamas Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje įtvirtintomis teisės normomis.
Specialioji teisėjų kolegija, įvertinusi ieškinio pagrindą ir dalyką, teismų konstatuotų NŽT Druskininkų skyriaus veiksmų, priimant atitinkamus įsakymus ir sudarant valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, dėl kurių anksčiau nurodyti įsakymai buvo panaikinti, o valstybinės žemės pirkimo–paradavimo sutartis – pripažinta niekine ir negaliojančia ab initio, pobūdį, nusprendžia, kad keliamame ginče dėl žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo priteisimo ieškovams, dominuoja ne administraciniai, bet civiliniai teisiniai santykiai. Teismų anksčiau minėtais procesiniais sprendimais konstatuoti pažeidimai yra iš esmės susiję su civilinio sandorio (valstybinės žemės sklypo pirkimo ir pardavimo) sudarymu, NŽT veikiant kaip civilinių teisinių santykių dalyvei, bet ne (tik) su iki minėto sandorio sudarymo būtinomis atlikti administracinėmis procedūromis. Parduodant atitinkamą Ginčo žemės sklypą Žemės įstatymo, Taisyklių sąlygomis ir tvarka, NŽT veikė kaip savininko (Lietuvos Respublikos valstybės) patikėtinė, t. y. kaip civilinių teisinių santykių dalyvė, ir tai savo teisine prigimtimi nėra viešasis administravimas (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 6 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2023). Keliamas ginčas yra priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovai vienu iš ieškinio teisinių pagrindų nurodo Civilinio kodekso 6.271 straipsnį, šiuo atveju tai per se (savaime) nelemia kitokio keliamo ginčo rūšinio teismingumo vertinimo. Byloje susiklosčiusių aplinkybių teisinę kvalifikaciją turės atlikti bylą iš esmės nagrinėjantis teismas.
Byla grąžinama Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,
n u t a r i a :
Ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui.
Grąžinti bylą pagal ieškovų V. J. ir G. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo priteisimo Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
Artūras Driukas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
pirmininko pavaduotojas
Ernestas Spruogis
Civilinių bylų skyriaus teisėja
Goda Ambrasaitė-Balynienė
teisėjas
Dainius Raižys
