Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-941

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05340-2022-9

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2024 m. kovo 4 d. paduotu atsakovės akcinės bendrovės „Grigeo Klaipėda“ kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovė padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimas ir ieškinys dėl žalos aplinkai atlyginimo tenkintas visiškai, peržiūrėjimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, aiškindami Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo normas, neatsižvelgė į Direktyvos 2004/35/EB tikslą bei turinį, neužtikrino vienodo Direktyvos 2004/35/EB nuostatų aiškinimo ir taikymo visose Europos Sąjungos valstybėse narėse. Nei Aplinkos apsaugos įstatymo, nei Direktyvos nuostatos žalos aplinkai fakto netapatina su teršalų išleidimu, nors teršalų išleidimas iš tiesų gali ir dažniausiai tampa tokios žalos priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai vadovavosi teismų praktika, nepagrįstai nurodydamas, kad teršalų išmetimas į aplinką yra žalos aplinktai fakto konstatavimas. Teismai, motyvuodami išvadą dėl žalos padarymo fakto, pažeidė CPK 218 straipsnyje nustatytus reikalavimus, netinkamai taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias nukentėjusiojo pareigą įrodyti žalos aplinkai dydį, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias aplinkai padarytos žalos atlyginimo būdą, jos dydžio nustatymą bei tokio atlyginimo priteisimą iš žalą aplinkai padariusio asmens. Žala aplinkai turėjo būti paskaičiuota įvertinus teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgus į kompensacinę civilinės atsakomybės funkciją. Šiuo atveju žalos atlyginimo dydis nustatytas neįvertintas visų Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų kriterijų kontekste, neatsižvelgta į teismų praktikoje nurodytus kriterijus (pavyzdžiui, teršalų paplitimo kryptį, greitį, trukmę, aplinkos elemento geografines, ekologines ypatybes, jo pažeidžiamumą, žalos aplinkai rimtumą, kt.).

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismai, spręsdami dėl žalos aplinkai fakto, nustatydami jos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje Metodikos taisyklių teisinės reikšmės bei jų santykio su Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio nuostatomis aiškinimas skiriasi. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pažeisdama CPK 3 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą dėl kreipimosi į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismo procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Be to, kasaciniame skunde neformuluojama teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas prašymas dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Žyminis mokestis grąžintinas jį už atsakovę sumokėjusiai advokatų kontorai GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.

Grąžinti GLIMSTEDT Bernotas ir partneriai (j. a. k. 9400026) 100 (vieną šimtą) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. kovo 4 d. SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 30374.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas