DOK-974
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13070-2022-6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2024 m. kovo 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas),
susipažinusi su 2024 m. kovo 5 d. paduotu suinteresuoto asmens antstolės Santos Selezniovienės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl teismo sprendimo už akių vykdymo atgręžimo (dalyje dėl vykdymo išlaidų) išspręsti iš esmės – atsakovės UAB „Internos projektai“ prašymą dėl vykdymo išlaidų priteisimo iš antstolės Santos Selezniovienės atmesti kaip nepagrįstą; taip pat priteisti iš atsakovės UAB „Internos projektai“ antstolės Santos Selezniovienės naudai 200 Eur advokato atstovavimo išlaidų atlyginimą.
Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad antstolė prašė priteisti jai iš atsakovės UAB „Internos projektai“ 750 Eur bylinėjimosi išlaidų (300 Eur patirtų pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur – apeliacinės instancijos teisme) atlyginimo. Antstolės bylinėjimosi išlaidos realios, pagrįstos pateiktais įrodymais, atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas. Teismas nutartyje nesutiko su atsakovės argumentais, kad antstolė, būdama teisininkė, neturi teisės samdytis advokatą bei gauti atstovavimo išlaidų atlyginimą. Vis dėlto teismas, atsižvelgęs į teisinio santykio nesudėtingumą, į tai, kad teisiniai klausimai susiję išimtinai su vykdymo procesu, taigi, tiesiogine antstolės veikla, sumažino prašomą priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimą, antstolei iš atsakovės priteisiant bendrą 200 Eur atstovavimo išlaidų (patirtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme) sumą (CPK 93 straipsnio 1 dalis) (nutarties 32-35 punktai).
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė Santa Selezniovienė prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 5 d. nutartį, priteisiant antstolei visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas (750 Eur) iš atsakovės UAB „Internos projektai“.
Suinteresuoto asmens antstolės kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Suinteresuoto asmens kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, jog „sprendžiant dėl antstolio patirtų atstovavimo išlaidų būtinumo ir jų dydžio, atsižvelgtina ne tik į antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, bet ir į bylos sudėtingumą bei į tai, kad buvo nagrinėjamas naujas teisinis klausimas. Taip pat tais atvejais, kai antstolio prašoma priteisti atstovavimo išlaidų atlyginimo suma neviršija rekomenduojamo priteisti advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio, atsižvelgdamas į minėtą antstolio, kaip teisininko profesionalo, statusą, taip pat į tai, ar buvo nagrinėjamas naujas teisinis klausimas, į bylos sudėtingumą, teismas gali nuspręsti sumažinti antstoliui priteistino atstovavimo išlaidų atlyginimo dydį“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. papildoma nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nagrinėto klausimo sudėtingumą ir nepagrįstai konstatavo, jog byloje kilęs teisinis santykis nebuvo sudėtingas. Visų pirma, byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl iš skolininkės išieškotų vykdymo išlaidų priteisimo iš antstolės taikant sprendimo vykdymo atgręžimo instituto normas, nors antstolė nėra šio instituto teisinių santykių subjektas, nes sprendimo vykdymo atgręžimas vykdomas tarp išieškotojo ir skolininko. Šią aplinkybę pažymėjo ir apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria iš antstolės skolininkei buvo priteistos vykdymo išlaidos, kurias ji pagrįstai ir teisėtai išieškojo, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą. Siekdama apsiginti nuo jai pareikšto nepagrįsto reikalavimo priteisti iš jos teisėtai išieškotas vykdymo išlaidas, antstolė naudojosi teise turėti atstovą ir tokiu būdu išvengti aplinkybių, kai dėl teisminių ginčų yra žymiai apsunkinamas antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, įstatyme nustatytų funkcijų vykdymas (skundo 19, 20 punktai).
2. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo būtinos, pagrįstos, juolab ne tik atitiko Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet ir buvo pakankamai minimalios – 300 Eur pirmosios instancijos teisme ir 450 Eur apeliacinės instancijos teisme, nepagrįstai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažino daugiau kaip 3,5 karto. Tokiu būdu buvo pažeistas antstolės teisėtų lūkesčių principas gauti pagrįstų ir būtinų išlaidų atlyginimą iš jai nepagrįstus reikalavimus pareiškusios šalies. Be to, jeigu pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai priteisęs iš antstolės vykdymo išlaidas, nebūtų padaręs teisės taikymo klaidos, antstolei nebūtų tekę patirti išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (skundo 21, 22 punktai).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
