Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-50-491/2024
Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00001-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.9.16; 21.11.10 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 14 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Petras Meidus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutarties.
Teismas
nustatė:
1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu A. A. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 432 straipsnio 1 dalį administracine nuobauda – 40 Eur dydžio bauda. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2023 m. rugsėjo 28 d. 10.29 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neprisisegęs saugos diržu ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 196 punktą.
2. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. skundo, kuriuo jis prašė panaikinti Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimą.
3. Apeliaciniu skundu A. A. dar kartą prašo peržiūrėti jo administracinio nusižengimo bylą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniame skunde nurodoma:
3.1. Jo kaltė pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį grindžiama tik liudytojo policijos pareigūno E. V. parodymais, jo tarnybiniu pranešimu bei viena nuotrauka, iš kurios neaišku, ar joje užfiksuotas A. A. automobilis (toje nuotraukoje nėra užfiksuotas automobilio valstybinis numeris). Daugiau byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių liudytojo E. V. parodymus.
3.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti pabloginama dėl jo paties paduoto skundo. Šiuo atveju A. A. nesutikus su jam inkriminuojamu administraciniu nusižengimu, jam buvo paskirta didesnė bauda, negu buvo paskirta administracinio nusižengimo protokole.
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucijos viršininkas Arnoldas Glodenis prašo skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį palikti galioti. Nurodo, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.
5. Apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde keliamas byloje surinktų įrodymų vertinimo klausimas, teigiama, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų dėl A. A. kaltės padarius ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Su tuo apygardos teismas nesutinka. Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl A. A. kaltės. Pritardamas pakankamai išsamiems apylinkės teismo nutarties motyvams, apygardos teismas atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.
7. Visų pirma, kaip matyti iš apeliacinio skundo, A. A. ginčija administracinio nusižengimo, numatyto ANK 432 straipsnio 1 dalyje, fiksavimą panaudojant fotoaparatą. ANK 611 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatant, be kita ko, ANK 432 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, užfiksuotą ne asmens, įtariamo jo padarymu, akivaizdoje, daromos transporto priemonės nuotraukos arba vaizdo įrašas, kuriose (kuriame) užfiksuojami nusižengimai, arba nusižengimai užfiksuojami stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimų fiksavimo sistemomis. Šiuo atveju policijos pareigūnas E. V., atlikdamas mišrų patruliavimą, administracinį nusižengimą užfiksavo fotoaparatu „Canon“, kuris nėra matavimo prietaisas (alkotesteris, greičio matuoklis ir pan.) ir jam jokia patikra nėra atliekama ar reikalinga. Toks nusižengimo fiksavimas yra leistinas ir tinkamas, kaip tai numatyta ANK 611 straipsnio 3 dalyje, juolab, kad pati fotonuotrauka, padaryta šiuo aparatu jokių abejonių nekelia. To apeliantas neginčija.
8. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 1 dalyje, t. y. liudytojo policijos pareigūno E. V. parodymai, jo tarnybinis pranešimas, nuotraukos bei kiti rašytiniai bylos įrodymai. Pažeidimą fiksavęs policijos pareigūnas E. V. vienodai nurodė esmines įvykio aplinkybes, t. y. kad vykdydamas mišrų patruliavimą, iš antroje eismo juostoje važiuojančio tarnybinio automobilio pamatė pirmoje eismo juostoje važiuojantį A. A. automobilį, kurio vairuotojas nebuvo prisisegęs jame įrengto saugos diržo. Liudytojas parodė, kad iš pradžių jis padarė, kiek toje situacijoje (iš važiuojančio tarnybinio automobilio) buvo įmanoma, aiškesnę nusižengimo nuotrauką, o po to nufotografavo A. A. automobilį, kad matytųsi jo valstybinis numeris. Šios aplinkybės užfiksuotos ir jo tarnybiniame pranešime. Tokius policijos pareigūno parodymus patvirtina byloje esančios nuotraukos. Iš vienos jų yra matyti A. A. automobilio valstybinis numeris, iš kitos nuotraukos, pro netamsintą automobilio kairės pusės galinio lango stiklą matyti, kad automobilio vairuotojas važiuoja neprisisegęs automobilyje įrengto saugos diržo, t. y. kaip nurodoma skundžiamoje nutartyje, saugos diržas nebuvo fiksuotas. Nors toje nuotraukoje, kurioje matyti nefiksuotas vairuotojo saugos diržas, nematyti automobilio valstybinio numerio, tačiau apygardos teismui, kaip ir apylinkės teismui, nekyla jokių abejonių, jog tai yra tas pats automobilis, tas pats pažeidimo laikas ir vieta. Tai patvirtina liudytojos policijos pareigūno E. V. parodymai bei tie patys automobilio bruožai (spalva, forma ir t. t.).
9. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad policijos pareigūnas E. V. buvo šališkas, siekė nepagrįstai apkaltinti A. A., tačiau tokie teiginiai yra tik deklaratyvūs. Jokio pagrindo netikėti ir nesiremti policijos pareigūno E. V. parodymais nėra, kadangi, kaip minėta, jie buvo išsamūs, nuoseklūs, sutampantys tarpusavyje ir juos atitinka kiti bylos įrodymai. Be tarnybinės pareigos išaiškinti pažeidimą pareigūnas kito suinteresuotumo neturėjo, jis kaip liudytojas davė parodymus būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad liudytojas turėjo ar turi pagrindą A. A. apkalbėti, t. y. sąmoningai duoti melagingus parodymus siekiant, kad A. A. būtų nubaustas. Be to, vertindamas policijos pareigūno parodymų patikimumą, apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog matomumas nusižengimo padarymo ir jo fiksavimo metu buvo geras – pažeidimas fiksuotas dieną šviesiu paros metu, mieste, kur važiavimo greitis nėra didelis, policijos pareigūnų tarnybinis automobilis važiavo antra eismo juosta iš paskos A. A. automobilio, važiavusio pirma eismo juosta. Taip pat jokių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti stebėti pažeidimą, suklaidinti pareigūną ar pan., nenustatyta, to nenurodė ir apeliantas. Taigi, apygardos teismas sprendžia, jog nėra jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą abejoti pareigūno A. A. parodymų patikimumu, todėl priimant skundžiamą nutartį jais buvo vadovautasi pagrįstai.
10. Dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad byloje reikalinga atlikti ekspertizę, aiškintis, kas pažeidimo padarymo laiku ir vietoje vairavo automobilį „Peugeot 307“, visų pirma, pažymėtina, kad teisingą bylos išnagrinėjimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas, kuris lemia teisingo ir motyvuoto sprendimo priėmimą. Kiek turi būti įrodymų, patvirtinančių vienas ar kitas reikšmingas faktines įvykio aplinkybes, sprendžia institucijos, nagrinėjančios administracinio nusižengimo bylą, pareigūnas ar teismas. Sprendžiant asmens kaltės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo klausimą, nėra būtina surinkti visus įmanomus kaltininko kaltę paneigiančius ar pagrindžiančius įrodymus – jų turi būti pakankama nuspręsti ar asmuo yra kaltas, ar ne. Kaip aptarta anksčiau, šioje byloje pažeidimo padarymo faktą patvirtina tiesiogiai įvykį mačiusio policijos pareigūno parodymai, kuriais priežasčių abejoti ar nesivadovauti nenustatyta, bei juos papildantys rašytiniai bylos įrodymai. Šių įrodymų visumos pakankama konstatuoti, kad A. A. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį neprisisegęs jame įrengto saugos diržo.
11. Antra, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nei teismas, nei bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija neprivalo aiškintis transporto priemonę vairavusio asmens tapatybės tuo atveju, kai nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje. Pagal ANK 611 straipsnio 1 dalį, jei, be kita ko, ANK 432 straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per 30 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo (nutarimo) išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį <...>, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, <...>. Šiuo atveju taip ir buvo padaryta. Kaip matyti iš bylos, 2023 m. rugsėjo 28 d. A. A. buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu ir pranešimas, kuriame buvo išaiškinta ANK 611 straipsnio 1 dalyje nurodyta nuostata pranešti automobilio vairuotojo duomenis, jei automobilį vairavo ne jo savininkas – A. A. Tačiau A. A. iki šiol nenurodė, kad jo automobilį pažeidimo padarymo laiku ir vietoje galėjo vairuoti ne jis, o kitas asmuo. Vien tai, kad pagal A. A. jo automobiliu naudojasi kiti asmenys ir jis neprisimena, kas šioje byloje aktualiu laikotarpiu naudojosi jo automobiliu, jo atsakomybės pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį nešalina. Kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas, A. A. tokiu savo turtu turi naudotis atsakingai ir, esant reikalui, nurodyti jo automobilį vairavusį asmenį. Galų gale, jei vis tik dėl praėjusio laikotarpiu nurodyti automobilį vairavusį asmenį yra sunku, visada yra galima pakalbėti su tais asmenimis, kurie jo automobiliu naudojosi bei su jais šią aplinkybę išsiaiškinti. Kadangi A. A. per 30 kalendorinių dienų nenurodė, kad jo automobilį pažeidimo padarymo laiku ir vietoje vairavo ne jis, o kitas asmuo, ir jam neįvykdžius administracinio nurodymo, pagrįstai prieš jį buvo priimtas Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimas, kaip tai numatyta ANK 613 straipsnio 1 dalyje.
12. Atmetami apeliacinio skundo argumentai, kad Institucijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarimu A. A. nepagrįstai buvo paskirta didesnė bauda, negu pasiūlyta susimokėti administraciniu nurodymu, įrašytu administracinio nusižengimo protokole. Pagal ANK 613 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neįvykdžius administracinio nurodymo, šis nurodymas laikomas negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas pateikiamas institucijai, kurios pareigūnas įgaliotas nagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Tokiu atveju pareigūnas, priimdamas nutarimą, asmeniui skiria baudą sankcijos ribose. A. A. pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį buvo nubaustas 40 Eur dydžio bauda, kuri atitinka sankcijos vidurkį. Tokia A. A. paskirta bauda nėra per griežta, ji atitinka jo asmenybę ir padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą (jis anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, savo kaltės nepripažino).
13. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai ir visapusiškai atsakė į visus A. A. skundo argumentus. Naujų argumentų, kurių pagrindu būtų galima naikinti ar keisti skundžiamą nutartį bei Institucijos nutarimą, apygardos teismui nepateikta. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.
Teisėjas Valdas Petras Meidu