Dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pripažinimo

Civilinė byla Nr. e2A-69-739/2024

Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00493-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.3.1.18.2.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 13 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Dalios Pranckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-44-786/2023 pagal V. J. ieškinį atsakovei D. L. dėl sandorio pripažinimo iš dalies negaliojančiu ir nuosavybės teisių į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą pripažinimo, trečiasis asmuo Lietuvos kredito unijos Anykščių kredito unija.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. J. (toliau – ir ieškovas, ir apeliantas)kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė dalį 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4315 dėl žemės sklypo ir jame esančio gyvenamo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybės teisių pripažinimą; dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ-80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, registruotus atsakovės D. L. (toliau – ir atsakovė) vardu, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn.

2. Ieškinyje paaiškino, kad su atsakove gyveno kaip šeima nuo 1998-1999 metų, gyveno atsakovės vardu registruotame bute, santuokos įregistravę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus D. J.. Bendru sutarimu 2016 m. gruodžio 30 d. įsigijo sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), sodyba registruota atsakovės vardu. Sodyba buvo įsigyta už abiejų gautus kreditus iš Anykščių kredito unijos, sodyba pirkta už 21 000 Eur. Iš ieškovo gautos paskolos buvo sumokėta 3150 Eur. Atsakovė yra ūkininkė, bet ūkyje dirbo ir ieškovas. Ieškovas savo lėšomis nupirko traktorių MTZ-80, purkštuvą, plūgus, kultivatorių ir sėjamąją, viso už 6000 Eur. Kartu su atsakove gyveno kaip šeima. Remontavo butą, dirbo atsakovės vardu registruotame ūkyje. Nurodyta sodyba, technika, pagerintas atsakovės vardu registruotas butas, laikė, kad turtas įgytas šalims vykdant jungtinę veiklą, todėl pripažintinas bendrąja daline šalių nuosavybe. Turto dalys yra lygios, todėl prašė pripažinti ieškovui ½ dalį šio turto.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškovo reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad su ieškovu susipažino 1999 metais, santuokos sudarę nebuvo. Atsakovė nurodė, kad bendras gyvenimas buvo sudėtingas, ieškovas keldavo konfliktus, palikdavo ją ir išeidavo iš namų. 2020 metais ieškovas susirado kitą moterį ir išėjo. Su ieškovu nekūrė bendro ūkio, negyveno kaip šeima, ieškovas viską darė tik sau. Atsakovei padėjo tėvai, vėliau padovanojo žemę. Atsakovė iš vaikų pasiskolintais pinigais nusipirko traktorių ir padargus. Pasiėmusi paskolą, įsigijo žemės sklypą ir jame esantį gyvenamą namą su ūkio pastatais. Sodybą įsigijo asmeninės nuosavybės teise. Ieškovas žadėjo prisidėti prie namo sutvarkymo. Ieškovas žadėjo pagaminti name laiptus, tačiau išeidamas laiptus pasiėmė. Taip pat ieškovas iš namo išsinešė laminatą 300 Eur vertės, trimerį. Ieškovas kurį laiką iki iškeldinimo gyveno sodyboje ir sukūreno atsakovės pinigais pirktas granules. Teigė, kad ji moka paskolą, draudimą, o butas, kuriame gyveno su ieškovu, buvo įsigytas jo ir buvusio sutuoktinio 1993 metais, tačiau pagerintas nebuvo, tik šiek tiek paremontuotas. Aiškino, kad traktorių MTZ-80 ir padargus įsigijo ji už vaikų duotus pinigus, o ieškovas savo lėšomis neprisidėjo. Pripažino, kad ieškovas kelis kartus yra atlikęs tam tikrus žemės ūko darbus. Ieškovas gaunamas pajamas naudodavo savo interesams. Kadangi su ieškovu kaip šeima negyveno, bendro ūkio nevedė, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Trečiasis asmuo Lietuvos kredito unijos Anykščių kredito unija atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendim

6. Teismas nustatė, kad ginčo bute atliktas einamas remontas nelaikytinas kaip buto pagerinimas iš esmės. Nustatė, kad ieškovas gyveno tame bute, kuris jam nepriklausė, naudojosi visais buto patogumais, todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo priteisti ieškovui ½ dalį buto už atliktą buto einamą remontą.

7. Nors ieškovas prašė pripažinti 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo, nes buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybės teisių pripažinimą, teismas sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu būtų siekta kitų tikslų. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad sodybos reikėjo vaikams ir ji savo vardu nusipirko žemės sklypą su jame esančiais pastatais, ieškovui buvo žinoma apie sodybos pirkimą. Sprendė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytinėje pirkimo-pardavimo sutartyje ir valstybės įgalioto asmens – notaro patvirtintoje pirkimo-pardavimo sutartyje esančių duomenų.

8. Teismas nurodė, kad nors ieškovas prašė pripažinti bendrąja daline nuosavybe kilnojamąjį turtą, įrodymų apie minėto turto pirkimą, pinigų mokėjimą už juos, duomenų apie esamą turtą nepateikė.

9. Teismas sprendė, kad ginčo nekilnojamasis turtas pagrinde buvo įsigytas už atsakovės lėšas. Ieškovas nurodė, kad sodybą remontavo, tai yra pagerino, investuodamas savo lėšas, stogui, langams, vandentiekiui, kanalizacijai. Ieškovas šios sumos investavimą įrodinėjo savo žodiniais paaiškinimais, nekonkrečiais liudytojų parodymais, todėl byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma leido teismui daryti išvadą, jog turtas yra įgytas už atsakovės lėšas. Teismo teigimu, nors ieškovas nurodė, kad iš kredito unijos jis gavo paskolą namo remontui, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų gautų lėšų panaudojimą namo remontui. Teismas sprendė, kad nėra pateikta įrodymų apie pirktas medžiagas ir atliktus darbus būtent atsakovei priklausančiame name, o iš pateiktų banko išrašų matyti, kad ieškovas galėjo išleisti 184,16 eurus, nes mokėta už pirkinius UAB „Bikuvos“ prekyba Anykščiai, parduotuvėje, kuri prekiauja statybinėmis medžiagomis.

10. Teismas nustatė, kad namo pagerinimo pagrindiniai darbai buvo atlikti atsakovės lėšomis ir sprendė, kad ieškovo teiginiai apie pinigų mokėjimą už namo remontą, siekiant įgyti nekilnojamąjį turtą bendrąja daline nuosavybe, byloje nėra patvirtinti, nurodė, kad atsakovė viena grąžina paskolą, paimtą namo pirkimui.

11. Teismas nurodė, kad ieškovas nėra pateikęs neginčijamų įrodymų, kad ginčo turtas yra bendroji dalinė nuosavybė, pasak tesimo, tikėtina, kad gyvenant kartu ieškovui ir atsakovei smulkių daiktų buvo bendrų, bendrai buvo atliekami kažkokie darbai, tačiau tai nėra siekis sukurti bendrą dalinę nuosavybę. Teismas sutiko su atsakovės paaiškinimais, kad nebuvo siekio kurti bendrą dalinę nuosavybę, jog pirkinius jie visuomet įgydavo atskirai, kiekvienas iš savo lėšų ir žinojo kieno nuosavybė yra. Tai, kad nebuvo tikslo kurti bendrą dalinę nuosavybę, teismo vertinimu, patvirtino ir tai, kad atsakovė yra ūkininkė ir deklaruoja tik savo dirbamą žemę.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 15 670 Eur rinkos vertės, bei traktoriaus MTZ-80UK. tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir padargų – purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus ir sėjamosios, bendros 6000 Eur rinkos vertės, pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu, ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, panaikinti ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti.

12.1. Ieškovas teigia, kad jo pajamos visais laikotarpiais buvo ženklios, abiejų šalių pajamomis šeima gyveno, buvo bendrai tvarkomas šalių ūkis. Šalys turėjo bendrą tikslą įsigyti sodybą, ūkininkauti, šios tikslo vedini priėmė vieningą sprendimą, įsigyti ieškovo ir atsakovės apžiūrėtą, išrinktą sodybą, (duomenys neskelbtini) ir ją susiremontuoti, kadangi jau perkant buvo aišku, kad pakankamai seni pastatai (1981 m. statybos) yra reikalaujantys remonto (vidaus patalpos ir išorė), dar prieš perkant buvo matyti, kad investicijos bus reikalingos ir į sodybos žemės sklypo ir aplinkos sutvarkymą.

12.2. Teigia, kad ieškovas, siekdamas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyti nekilnojamąjį turtą, kreipėsi kartu su atsakove į Lietuvos kredito uniją, kuri ieškovui 2016 m. gruodžio 30 d. suteikė 12 000 Eur kreditą, o atsakovė su Lietuvos kredito unija 2017 m. sausio 23 d. pasirašė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovei vėliau buvo suteiktas 17 850 Eur kreditas. 2016 m. gruodžio 30 d. nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartyje numatyta, kad turtas parduodamas už 21 000 Eur kainą, iš kurios 3 150 Eur yra sumokėta grynais prieš pasirašant sutartį, o likusią sumą (17 850 Eur) pirkėjas įsipareigoja sumokėti gavęs paskolą iš Anykščių kredito unijos. Ieškovo paaiškinimus, jog ieškovas prisidėjo prie perkamo turto 3 150 Eur suma atitinka ieškovo Lietuvos Kredito unijos banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2016 m. gruodžio 30 d. ieškovas išgrynino iš sąskaitos 3 500 Eur sumą. Likusi jam suteikto kredito dalis po 3 500 Eur už perkamą sodybą su žeme sumokėjimo buvo išimta 2017 metais laikotarpiu nuo sausio 30 dienos iki 2017 m. birželio 2 d., taigi šalys iš esmės kooperuodamos kiekviena turimas asmenines bei skolintas lėšas įgyvendino susitarimą dėl turto įgijimo, jo remonto. Pažymi, jog susitarimas įgyti turtą buvo nulemtas ieškovo ir atsakovės bendro tikslo ir susitarimo gerinti šeimos gyvenimo ir buities sąlygas.

12.3. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino itin reikšmingos aplinkybės, jog šalys bendros jungtinės veiklos metu siekdamos vieningo ir bendro tikslo įsigyti sodybą ir šį tikslą realizavę sandoriu, faktiškai savo veiksmais patvirtino šio rezultato siekimą, nes tik nusipirkę sodybą, ją kartu remontavosi, susitvarkė aplinką, įsikėlė gyventi ir gyveno eilę metų, kartu rūpinosi įsigytu turtu, keitė stogą, metų bėgyje atliko įvairius statybos ir sodybos priežiūros darbus.

12.4. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė ir nevertino ieškovo pateikto rašytinio įrodymo – ieškovo vesto gyvenamojo namo remonto darbų ir medžiagų sąsiuvinio, kadangi šie ieškovo užrašai atspindi išlaidas, gyvenamojo namo remonto, pagalbinės paskirties pastato remonto, aplinkos tvarkymo darbus. Iš jo matyti ieškovo padarytos ženklios išlaidos gyvenamojo namo šildymo sistemos, kanalizacijos sistemos, elektros instaliacijos sutvarkymui, namo apšildymui, rūsio patalpos remontui, grindų betonavimui, stogo dengimui, patalpų vidaus remonto darbams.

12.5. Apeliantas taip pat nesutinka su teismo nemotyvuota išvada, kad namą įsigijo atsakovė, ji jį ir remontavosi, nes atsakovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jos, o ne ieškovo lėšomis buvo atliekami šalių pripažinti gyvenamojo namo remonto darbai.

12.6. Teigia, kad teismo sprendimu nebuvo išsamiai atskleistos aplinkybės dėl žemės ūkio technikos įsigijimo. Susitarimas bendros jungtinės veiklos metu įsigyti traktorių MTZ-80UK ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, buvo sąlygotas šalių tikslo užsidirbti iš žemės ūkio veiklos, kadangi atsakovei tėvai buvo padovanoję žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriuos apdirbti ir gauti pajamas buvo reikalinga žemės ūkio technika, darbas su ja. Taigi, ieškovas dirbo ir naudojo įgytą žemės ūkio techniką atsakovės valdomiems sklypams apdirbti. Ieškovo teigimu, šalys turėjo vieningą tikslą įsigyti žemės ūkio techniką, kurią valdant galima būtų savomis jėgomis dirbti žemę gauti pajamas. Sprendimą pirkti žemės ūkio techniką šalys priėmė kartu ir bendrai skolintomis lėšomis šią žemės ūkio techniką įsigijo. Tiek įsigyjant, apžiūrint randant žemės ūkio techniką daug pastangų įdėjo ieškovas, šalys apmokėjo už žemės ūkio techniką skolintomis lėšomis (skolino atsakovės marti M. L.), kurios buvo grąžintos bendros jungtinės veiklos metu.

12.7. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino ieškovo ir atsakovės liudytojų parodymų dalyje dėl šalių bendros jungtinės veiklos, bendro turto tikslo įsigyti turtą bendros dalinės nuosavybės teise, jo remonto, nes B. U., R. T., D. P., D. S. nurodė aiškias aplinkybes dėl bendros jungtinės veiklos.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.1. Nurodo, kad ta aplinkybė, jog ieškovas ilgą laiką nepripažino sūnaus tėvystės, o galiausiai prieš kelerius metus su juo nutraukė santykius, kad nesiklostė ieškovo ir atsakovės kitų vaikų santykiai rodo, kad šalys negyveno kaip šeima, gyveno savo gyvenimus, ieškovas visuomet tenkino tik savo poreikius.

13.2. Pasak atsakovės, apeliantas pirmosios instancijos teisme net negalėjo pasakyti, kiek kainavo sodyba, iš kur buvo imamas pradinis įnašas, iš pradžių nurodė, kad pinigus skolinosi iš asmens, vėliau, kad ėmė paskolą, nežinojo apie gautą paramą stogo remontui.

13.3. Atsakovė teigia, kad išsikraustydamas ieškovas pasiėmė, neva, už jo pinigus pirktus daiktus ir pats paliko atsakovei jos daiktus, tačiau vėliau pamatė likusius žemės ūkio padargus, kuriuos siūlė pasiimti ieškovui, tačiau jis nurodė be teismo jų neimsiantis. Atsakovė nurodo, kad neprieštarauja, jog šiuos padargus ieškovas pasiimtų.

13.4. Pasak atsakovės, ieškovo pozicija, kad jo vardu įgytas turtas lieka jam, o atsakovės turtas turi būti padalijamas, nėra pagrįsta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos esmė

15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl turto, įgyto šalims gyvenant nesusituokus, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dalį 2016 m. gruodžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-4315 dėl žemės sklypo ir jame esančio gyvenamo namo su ūkio pastatais, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo, pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes buvo pažeistos ieškovo teisės į nuosavybės teisių pripažinimą; dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), 0,200 ha ploto žemės sklypą, unikalus nr.(duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus -gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ-80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, registruotus atsakovės vardu, pripažinti bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Pirmosios instancijos teismas šiuos ieškovo reikalavimus atmetė.

17. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo ieškinio reikalavimas dėl 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 15 670 Eur rinkos vertės, bei traktoriaus MTZ-80UK. tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir padargų – purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus ir sėjamosios, bendros 6000 Eur rinkos vertės, pripažinimo bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu, ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti. Tai reiškia, kad sprendimo dalių, kuriomis netenkinti reikalavimai dėl sutarties pripažinimo negaliojančia bei buto pripažinimo bendra daline nuosavybe, ieškovas neskundžia ir šių sprendimo dalių pagrįstumo patikrinimas nėra apeliacijos objektas.

18. Teisėjų kolegijai įvertinus ieškovo šioje byloje reikštus ir reiškiamus reikalavimus, matyti, kad ieškovo ieškinys iš esmės kvalifikuotinas kaip ieškinys dėl pripažinimo buvus jungtinei veiklos sutarčiai, kai kartu gyvenantys asmenys nesudarė santuokos, ir turto, įgyto jungtinės veiklos sutarties pagrindu, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe.

19. Proceso pirmosios instancijos teisme metu ieškovas teigė, kad su atsakove susipažino 1998 m., atsakovė santykių pradžią nurodė 1999 m., tačiau byloje iš esmės nekilo ginčo, kad šalys kartu gyventi pradėjo 2000 m., tais pačiais metais šalims gimė sūnus.

20. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė yra ūkininkė, jai nuosavybės teise 2013 m. gruodžio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu priklauso traktorius MTZ-80.

21. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovės, kaip pirkėjos, vardu 2016 m. gruodžio 30 d. sudaryta turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartis, joje nurodyta, kad turto kaina – 21 000 Eur, iš kurių 3150 Eur sumokami iki sutarties pasirašymo, o likusi 17 850 Eur suma sumokama gavus paskolą iš Lietuvos kredito unijos.

22. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas 2016 m. gruodžio 30 d. gavo paskolą iš Lietuvos kredito unijos (Anykščių kredito unijos banko sąskaitos išrašas) 12 000 Eur sumai, o atsakovė 2017 m. sausio 23 d. su Lietuvos kredito unijos Anykščių kredito unija pasirašė būsto kredito sutartį, kuria jai buvo suteiktas 17 850 Eur kreditas ginčo būsto įsigijimui, kredito sutarties terminas – 2032 m.

Dėl jungtinės veiklos, susijusios su ginčo turtu

23. Kartu gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, dėl to iš tokių santykių kilę ginčai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

24. Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.969 straipsnio 1 dalis). Turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles (CK 6.978 straipsnio 4 dalis).

25. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019). Tiek pagal teisinį reguliavimą, tiek ir pagal kasacinio teismo praktiką santuokos nesudariusių asmenų tarpusavio turtiniai santykiai nelaikomi lygiaverčiais santuoką sudariusių asmenų turtiniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-159-916/2022).

26. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad nepaisant CK 6.969 straipsnio 4 dalies, nustatančios privalomą rašytinę jungtinės veiklos sutarties formą, imperatyvumo, teismų praktikoje nesusituokusių asmenų tarpusavio santykiai yra vertinami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartiniai santykiai, nepaisant to, ar santuokos nesudarę asmenys buvo sudarę tokią rašytinę sutartį. Nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

27. Sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių, kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t. y. dėl kokio konkretaus turto (ar dėl viso tokių santykių metu įgyto turto) įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta. Tai reiškia, kad, sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181-969/2016). Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus susitarimą dėl jungtinės veiklos, tačiau yra svarbu atsižvelgti į turto, kuris yra ginčo objektas, t. y. dėl kurio įrodinėjama buvus susitarimą jį įgyti bendrai, specifiką. Tokio objekto specifiškumas lemia ir įrodymų ypatumus, jų apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-421/2020).

28. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė kartu pradėjo gyventi nuo 2000 m., tais pačiais metais jiems gimė sūnus. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2013; 2014 m. spalio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2014; kt.). Nors šioje byloje atsakovė gynėsi, kad su ieškovu nevedė bendro gyvenimo, kad ieškovas nedirbo prie ūkio, o jei ir dirbo, tai darė blogai, nieko nesugebėjo, ką iš esmės tvirtino byloje liudytojais apklausti atsakovės sūnus P. L. bei brolis J. L., likę byloje apklausti liudytojai tvirtino, kad tarp ginčo šalių buvo bendras gyvenimas, kad ieškovas dirbo ūkyje, dirbo žemę, padėdavo ir atsakovės tėvams, pvz., atsakovės brolis A. L. duodamas parodymus tvirtino, kad šalys gyveno kaip šeima ir ieškovas dirbo prie ūkio, padėdavo atsakovės ir jo tėvams, atsakovės pusbrolis V. K. parodė, kad yra padėjęs ieškovui vežti trąšas, kurias ieškovas pirkdavo jo dirbamai žemei, ir pan. Pirmosios instancijos teisme šalys bei liudytojai aiškino ginčo namo įsigijimo aplinkybes, atsakovė teigė, kad namo ieškojo būtent vaikams, ieškovas teigė, kad šeimai reikėjo daugiau vietos, o liudytoju apklausiamas atsakovės brolis J. L. parodė, kad namas buvo įsigyjamas tam, jog būtų daugiau vietos trims vaikams, kad šalių sūnus norėjo savo kambario. Be to, byloje iš esmės sutapo šalių paaiškinimai apie ginčo namo įsigijimo aplinkybes, tiek ieškovas, tiek atsakovė teigė, kad derėjosi dėl namo kainos, kuri iš pradžių buvo 15 000 Eur, o vėliau pakilo, bet namas šalims tiko, atsakovė pati teismo posėdžio metu patvirtino, kad buvo bendras sutarimas dėl namo.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys, pačių šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad ginčo šalys nuo 2000 m. gyveno nepertraukiamai, ir nors nesusituokė, kūrė šeimos santykius ir gyveno šeiminį gyvenimą, kartu dirbo ūkyje. Atkreiptinas dėmesys, kad pati atsakovė, duodama paaiškinimus, teigė, kad perkant namą šalių santykiai buvo pagerėję, jai ieškovas atrodė pasikeitęs, teigė, jog jis žadėjo geranoriškai prisidėti prie namo remonto, be to, teigė, kad ieškovas turėjo atsakovės mokėjimo kortelę ir ja naudojosi, kas iš esmės patvirtina ieškovo teiginius, kad iš ūkio gautos pajamos, kurias gaudavo atsakovė kaip ūkio savininkė, buvo naudojamos bendriems šeimos poreikiams. Visos šios nustatytos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia daryti priešingą išvadą, nei sprendė pirmosios instancijos teismas, kad ginčo šalys nuo 2000 m. iki 2020 m. gyveno kaip šeima, turėjo tarpusavyje artimus šeiminius santykius, jie vedė bendrą ūkį ir sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai, t. y. šalys vykdė jungtinę veiklą siekdami bendro tikslo – kurti šeimos santykius ir patenkinti šeimos poreikius, įskaitant ir didesnio būsto šeimai pirkimą (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).

30. Byloje nustatyta, kad ne tik atsakovė ėmė paskolą būsto pirkimui bet ir ieškovas gavo kreditą tuo metu, kai buvo perkamas būstas, tiksliau, tą pačią dieną, kai buvo pasirašoma turto pirkimo-pardavimo sutartis ir sumokamas pradinis įnašas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neginčijo byloje aplinkybės, kad būtent ieškovo pinigais buvo sumokėta pradinio įnašo už ginčo turtą suma, tačiau nurodė nežinanti kodėl iki šiol šių pinigų ieškovui negrąžino. Teisėjų kolegijos vertinimu, ta aplinkybė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog ieškovas asmeniškai savo pinigais prisidėjo prie paties turto pirkimo, o tarp šalių dėl šių pinigų niekada nekilo ginčo, kad šalys namo ieškojo kartu, leidžia spręsti, kad tarp sugyventinių, kas liečia ginčo nekilnojamąjį turtą, buvo abipusis bendras sutarimas dėl turto pirkimo ir dėl šio turto šalys veikė išvien, paėmė paskolas, siekdamos kartu jį įgyti, o vėliau remontuoti, pritaikyti šeimos poreikiams. Be to, nors atsakovė teigė, kad ieškovas niekaip neįrodė, jog likusi jo paimtos paskolos dalis buvo panaudota namo remontui, svarbu tai, kad ieškovui teigiant, jog name buvo atliktas antro aukšto remontas, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, elektra, sudėti langai, o atsakovei šių aplinkybių iš esmės neginčijant, atsakovė įrodymų, kad šie darbai buvo atlikti už jos lėšas, į bylą neteikė. Priešingai, liudytoju apklausiamas R. T. parodė, kad jis darė antro aukšto remontą, tačiau viskuo rūpinosi ieškovas, mokėjo ieškovas, medžiagas taip pat vežė ieškovas. Be to, abiejų šalių bankų sąskaitų išrašai patvirtina, kad abi šalys visuomet turėjo pakankamai lėšų, todėl abi buvo pajėgios prisidėti prie namo remonto. Dėl to, kas aptarta aukščiau, darytina labiau tikėtina išvada, kad tarp ieškovo ir atsakovės jungtinės veiklos santykiai dėl ginčo nekilnojamojo turto buvo susiformavę, negu kad nebuvo ir, kad ieškovas ne tik finansiškai prisidėjo prie ginčo turto pirkimo, bet ir prisidėjo prie jo pagerinimo (CPK 185 straipsnis). Taigi, konstatuotina, kad ieškovas ir atsakovė sukūrė ir pagerino ginčo turtą, kuris laikytinas bendrąja dalinine šalių nuosavybe (CK 6.971 straipsnis).

31. CK 6.970 straipsnio 2 dalis numato prezumpciją, kad partnerių įnašai yra lygūs, jeigu jungtinės veiklos sutartis nenustato ko kita. Pasisakydamas dėl kiekvienam iš sugyventinių priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tais atvejais, kai šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos jungtinės veiklos sutarties, iš kurios būtų aiški jų valia dėl kiekvienai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dydžio, tačiau pripažinus, jog kartu gyvenusios ir tvarkiusios bendrą ūkį šalys bendrai veikė siekdamos vienodo tikslo, turėtų būti vertinamos bendros sutarties dalyvių turto sukūrimo sąlygos, įtvirtintos CK 6.970 straipsnio 1 dalyje, – įnašai pinigais, kitu turtu, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 18 punktas).

32. Iš byloje reikštų ieškovo reikalavimų, galima spręsti, kad, ieškovo manymu, jo įnašai į ginčo nekilnojamąjį turtą kartu su atsakove buvo vienodi, kadangi jis prašė pripažinti jam ½ dalį nuosavybės teisės į turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju, byloje konkrečių ir objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šalis į ginčo nekilnojamąjį turtą po jo įsigijimo investavus papildomas lėšas, nėra. Visgi, jau minėta, kad atsakovė niekaip nepaneigė ieškovo teiginių, kad likusią paskolos dalį ieškovas panaudojo namo antro aukšto remontui, kanalizacijos, vandens, elektros sutvarkymui, langams. Šių name atliktų darbų atsakovė neneigė, tačiau pati teismui rašytinių įrodymų, išskyrus susijusių su stogo remontu, kuriam buvo gauta ir valstybės parama, apie jos lėšomis atliktus remonto darbus ginčo turte, neteikė. Kita vertus, ieškovas taip pat nesiekė įrodyti savo pirmosios instancijos teisme deklaruotų teiginių apie 26 000 Eur lėšų panaudojimą ginčo namui. Iš dalies tai gali būti pateisinama ilgą laiką trukusiu nepertraukiamu asmenų gyvenimu kartu, pasitikėjimu vienas kitu, dėl ko lieka nesurinkta rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie bendro gyvenimo metu atliktas konkrečias finansines operacijas, pirkinius ir pan. Tačiau tai neatleidžia šalių nuo įrodinėjimo pareigos, kadangi našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie namo būklę jo įsigijimo metu, po remonto ir pan. (pvz., turto nuotraukos, atlikti vertinimai), todėl, šiuo konkrečiu atveju, teismas net preliminariai negali įvertinti nei kokie, nei kokios vertės šalių darbai buvo atlikti, tačiau nustačius, kad iš esmės abi šalys neginčija, kad ginčo turte buvo atliktas remontas, šią aplinkybę laiko įrodyta. Atsižvelgusi į prieš tai nustatytas aplinkybes, į tai, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog abi šalys turto pirkimo metu ėmė paskolas, į tai, kad abu dirbo ūkyje, vedė bendrą ūkį, naudojosi bendrai uždirbtais pinigais ir turėjo savo asmeninių lėšų, tuo pačiu įvertinus imtų paskolų dydį bei tą aplinkybę, kad atsakovė paskolą už būsto kreditą moka iki šiol, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad teisinga ir protinga nustatyti, jog ieškovui šalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso 1/3 ginčo nekilnojamojo turto, o atsakovei – 2/3 dalys gyvenamojo namo su statiniais ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

33. Nors atsakovės atstovė baigiamųjų kalbų metu pirmosios instancijos teisme argumentavo, kad ieškovas nereiškė jokių reikalavimų, susijusių su atsakovės sudaryta būsto kredito sutartimi, kad būtų neteisinga turtą pripažinti bendra daline nuosavybe, kai atsakovei lieka pareiga mokėti kredito įmokas, teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus, kad ne tik atsakovė, bet ir ieškovas ėmė kreditą turtui įsigyti ir remontuoti, bendrąją dalinę nuosavybę padalijus taip, kad didesnė turto dalis atitenka atsakovei, atsakovės teisėti interesai, šiuo konkrečiu atveju, nėra pažeidžiami. Tuo pačiu, atkreiptinas dėmesys, kad trečiasis asmuo Lietuvos kredito unija šioje byloje buvo pasyvi ir atsiliepimų, kitų procesinių dokumentų ar nuomonės byloje neteikė, visgi, svarbu tai, kad net ir pripažinus ieškovui teisę į dalį ginčo turto nuosavybės, turto apsunkinimai, t. y. užtikrinimas hipoteka, lieka, dėl ko negali būti laikoma, šiuo sprendimu pažeidžiami atsakovės, ar juo labiau trečiojo asmens, teisėti interesai.

34. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą ir dėl kilnojamojo turto pripažinimo bendrąja daline šalių nuosavybe – ieškovas prašė pripažinti traktorių MTZ-80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, bendrąja daline nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu ir ½ dalį šio turto priteisti ieškovo asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas teigė, kad šis turtas buvo įgytas už jo lėšas, teismo posėdžio metu nurodė, kad pats važiavo pirkti traktoriaus ir purkštuvo, tuo tarpu atsakovė teigė, kad būtent ji už jos vaikų paskolintus pinigus pirko minėtą turtą, ko ieškovas neneigė, tačiau nurodė, kad skolinti pinigai atsakovės vaikams buvo grąžinti. Nors atsakovė teigė, kad sėjamosios, plūgo ir kultivatoriaus jos ūkyje nereikėjo, kadangi šiuo daiktus turėjo atsakovės tėvai, teismo posėdžio metu teigė, kad gal ieškovas pats ir pirko padargus, o atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad vėliau rado padargus ir neprieštarauja, kad ieškovas juos pasiimtų. Liudytojas A. L., apklausiamas teismo posėdyje parodė, kad šalys ir atsakovės tėvai turėjo savo techniką, išskyrus kombainą, kurį turėjo tik atsakovės tėvai, liudytojas P. L. teismo posėdyje parodė, kad padargai yra (sustumti kampe), o liudytojas B. U. teisme patvirtino, kad kartu su ieškovu važiavo pirkti purkštuvo Utenos rajone, liudytojas J. P. parodė, kad važiavo kartu su ieškovu pirkti traktoriaus prieš dešimt metų, kad pinigus mokėjo ieškovas.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant nustatytoms aplinkybėms, kad ieškovas ir atsakovė ilgus metus kartu dirbo atsakovės ūkyje, ką iš esmės patvirtino beveik visi byloje apklausti liudytojai, kuriais netikėti ar nesiremti jų duotais parodymais nėra pagrindo, spręstina, kad šalys kūrė bendrą ūkį asmeniniu indėliu ir bendromis pastangomis, jų ūkinė veikla buvo nulemta siekio užtikrinti bendrus šeimos poreikius, kas reiškia, kad jie sudarė bendro pobūdžio susitarimą dėl jungtinės veiklos įsigyti bendrąja daline nuosavybe ginčo žemės ūkio techniką bei padargus. Todėl ūkio reikmėms šalių įsigyta technika – traktorius, bei padargai - purkštuvas, plūgas, kultivatorius ir sėjamoji, pripažintini šalių bendrąja daline nuosavybe, įgyta vykdant jungtinę veiklą ir šalims priklausančia po lygai, t. y. po ½ dalį šio turto.

36. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, teisėjų kolegija, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes dėl sugyventinių susitarimo jungtinės veiklos būdu įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl yra pagrindas panaikinti apeliaciniu skundu apskųstą pirmosios instancijos sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti iš dalies, pripažinti, kad ieškovas V. J. ir atsakovė D. L., vykdydami jungtinę veiklą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 0,200 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ-80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją, bei pripažinti ieškovui nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovei 2/3 dalis į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančius pastatus – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su ūkio pastatais, esančiais (duomenys neskelbtini),bei po ½ dalį į traktorių MTZ-80 ir žemės ūkio padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

37. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

38. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, spręstinas šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme klausimas.

39. Nustatyta, kad ieškovo ieškinys tenkinamas 67 procentais, taip pat nustatyta, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme prašė priteisti 1 500 Eur advokato pagalbos išlaidų (2023 m. birželio 20 d. pašymas) bei patyrė 380,26 Eur išlaidų žyminiam mokesčiui sumokėti (viso 1 880,26 Eur), o atsakovė patyrė 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgus į tai, ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 259,77 Eur bylinėjimosi išlaidos, o atsakovei iš ieškovo – 511,50 Eur išlaidų, atlikus tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 748,27 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme.

40. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

41. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas už advokatą pagalbą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 1 500 Eur bei 244 Eur žyminio mokesčio. Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą advokatei sumokėjo 500 Eur, šios šalių išlaidos yra pagrįstos, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų rekomendacijų 8.11 punkte numatytos maksimalios už apeliacinį skundą ir atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumos. Atsižvelgus į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (apie 83 proc.), atlikus tarpusavio įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteitinos 1 362,52 Eur (1447,52 Eur - 85 Eur) bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Iš viso ieškovui iš atsakovės priteistinos 2 110,79 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2023 m. rugsėjo 11 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovo V. J. ieškinio reikalavimas dėl 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinierinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bendros 15 670 Eur rinkos vertės, bei traktoriaus MTZ-80UK, tapatumo Nr. (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini), padargų – purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus ir sėjamosios, bendros 6000 Eur rinkos vertės, pripažinimo bendrąja daline ieškovo V. J. ir atsakovės D. L. nuosavybe, įgyta jungtinės veiklos pagrindu, ir ½ dalies šio turto priteisimo ieškovui V. J. asmeninės nuosavybės teise, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują spendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovas V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovė D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vykdydami jungtinę veiklą, bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo 0,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), bei traktorių MTZ‑80 ir padargus – purkštuvą, plūgą, kultivatorių ir sėjamąją.

Pripažinti ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 1/3 dalį, o atsakovei D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę į 2/3 dalis 0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), bei po ½ dalį traktoriaus MTZ-80 ir padargų – purkštuvo, plūgo, kultivatoriaus ir sėjamosios.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės D. L., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 2 110,79 Eur (du tūkstančius šimtą dešimt eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Sprendimas įsigalioja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjos Ramunė Čeknienė

Rita Dambrauskaitė

Dalia Pranckienė