Dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei I. S. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentus pripažinimo negaliojančiais

Civilinė byla Nr. e3K-7-38-943/2026

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-05714-2022-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.4.8; 2.5.4.10; 3.2.8.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski, Sigitos Rudėnaitės, Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Dalios Vasarienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovei I. S. dėl testamentų ir paveldėjimo teisės liudijimų pagal testamentus pripažinimo negaliojančiais, termino palikimui priimti atnaujinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, notarė G. Š., notaras V. Ž..

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių subjektų, galinčių pareikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, ratą ir teisinius padarinius, teismui nustačius, kad ieškinį pareiškęs subjektas neturi teisės reikšti ieškinio dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, taip pat galimybę teismo tvarka reikalauti pripažinti galiojančiu ankstesnį testamentą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė: pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento Šiaulių miesto 1-ojo notaro biuro notaro V. Ž. 2021?m. vasario 5?d. patvirtintus A. A. testamentą (notarinio registro Nr.?(duomenys neskelbtini)) ir T. M. A. testamentą (notarinio registro Nr.?(duomenys neskelbtini)), kuriais jie visą savo turtą paliko atsakovei; panaikinti 2022?m. liepos 28?d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus, išduotus po A. A. ir T.M.?A. mirties; pripažinti, kad 2013?m. lapkričio 11?d. sudarytas A. A. ir T.M.?A. bendrasis sutuoktinių testamentas yra galiojantis; atnaujinti ieškovei praleistą terminą palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po testatorių mirties.

3. Ieškovė nurodė, kad jos dėdė A. A?. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovei buvo žinoma, kad jis ir jo sutuoktinė T.M.?A. (mirusi (duomenys neskelbtini)) 2013?m. lapkričio 11?d. buvo sudarę bendrąjį sutuoktinių testamentą ir paskyrę ją įpėdine, paveldėsiančia mirus pergyvenusiam sutuoktiniui. 2022?m. rugpjūčio mėn. ieškovei, kuri gyvena ne Lietuvoje, tapo žinoma, kad į jos deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvoje trečiasis asmuo notarė G. Š. yra atsiuntusi pranešimą dėl testamento paskelbimo. 2022?m. spalio 5?d., susipažinus su A. A. testamentu, paaiškėjo, kad 2021?m. vasario 5?d. sudarytu testamentu jis paliko atsakovei visą sau nuosavybės teise priklausantį turtą ir panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus. Naują testamentą sudarė ir T.M.?A..

4. Ieškovė nurodė, kad tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas testamentas, A.?A. buvo 89?metai. Kelerius metus iki mirties jo sveikata buvo bloga, su juo buvo sunku susikalbėti, jis nesiorientavo aplinkoje. T.M.?A. buvo 87?metai, jai buvo reikalinga priežiūra dėl fizinės ir psichinės sveikatos, paskutiniais gyvenimo metais ji sunkiai orientavosi aplinkoje, nepažindavo artimųjų. Susitarimas, kad testatoriai paliks ieškovei visą savo turtą, egzistavo ilgą laiką. Tai, kad testatoriai, būdami itin garbaus amžiaus ir silpnos sveikatos, sudarė naują testamentą ir paliko turtą svetimam asmeniui, sudaro pagrindą manyti, jog jie negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl jų testamentai turi būti pripažinti negaliojančiais vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsniu. Pripažinus testamentus negaliojančiais ir panaikinus paveldėjimo teisės liudijimus, ieškovė įgytų teisę paveldėti testatorių turtą. Ieškovė praleido terminą palikimui priimti, nes jai ne iš karto tapo žinoma apie testatorių mirtį, tačiau, sužinojusi apie palikimo atsiradimą, ji nedelsdama atliko veiksmus tam, kad galėtų tinkamai atlikti įpėdinio pareigas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Šiaulių apylinkės teismas 2024?m. gruodžio 30?d. sprendimu ieškinį atmetė.

6. Teismas nustatė, kad 2013?m. lapkričio 11?d. bendru sutuoktinių testamentu sutuoktiniai T.M.?A. ir A. A?. nustatė, jog, mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, visą jų turtą paveldės ieškovė. Ginčijamais testamentais testatoriai sau priklausantį turtą paliko atsakovei ir panaikino visus anksčiau sudarytus testamentus. Trečiasis asmuo notarė G. Š., vadovaudamasi T.M.?A. ir A. A. sudarytais testamentais, 2022?m. liepos 28?d. išdavė paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimus atsakovei. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad paveldėjimo teisės liudijimuose nurodytas turtas yra registruotas atsakovės vardu. 2024?m. vasario 14?d. Gyventojų registro pažymose nėra duomenų apie ieškovės ir testatorių giminystės ryšį, tačiau liudytojas R. G. nurodė, kad ieškovė galimai yra T.M.?A. pusseserės duktė.

7. Teismas nurodė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus atliktų testatorių pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių aktuose yra padarytos išvados, jog testamento surašymo metu dėl savo psichinės sveikatos būklės jie negalėjo teisingai suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos parengtose pomirtinių testatorių teismo psichiatrijos ekspertizių išvadose konstatuota, kad bylos medžiagoje ir medicinos dokumentuose nėra įtikinamų, kliniškai reikšmingų duomenų (įrodymų), kad pasirašydami testamentą testatoriai nebūtų galėję suprasti testamento sudarymo faktinių aplinkybių, jo turinio, moralinių ir teisinių jo pasekmių. Įvertinęs ekspertizių išvadų turinį ir liudytojų paaiškinimus, teismas nusprendė, kad Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus atliktų pomirtinių teismo psichiatrijos ekspertizių išvados yra nepagrįstos faktiniais tyrimo duomenimis, neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, o VšĮ Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos pateiktos pomirtinių testatorių teismo psichiatrijos ekspertizių išvados pagrįstos tokiais duomenimis, jas patvirtina ir visų liudytojų paaiškinimai. Abejonių dėl testatorių psichikos nekilo ir testamentus tvirtinusiam notarui. Aplinkybė, jog testatoriai, sudarydami testamentus, turėjo sveikatos sutrikimų, savaime nereiškia, kad jie negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl to, kam palikti turtą.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė gyvena (ir gyveno sudarant ginčijamus testamentus) Jungtinėse Amerikos Valstijose, o atsakovė nuo vaikystės yra testatorių kaimynė; pašlijus testatorių sveikatai, atsakovė padėjo jiems buityje, juos lankė ir jais rūpinosi, pasirūpino ir jų laidotuvėmis. Šios aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad testatorių tikroji valia buvo po savo mirties palikti visą turtą atsakovei ir taip atsidėkoti jai už tai, jog ji rūpinosi jais senatvėje, o kartu anuliuoti anksčiau sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą. Teismas nustatė, kad sudarydami testamentus testatoriai patys suformavo savo valią ir ją išreiškė, jų valia pareikšta asmeniškai ir laisvai, be prievartos ir suklydimo, tinkamai įforminta notarine tvarka, todėl atmetė reikalavimą pripažinti ginčo testamentus negaliojančiais.

9. Testatoriams panaikinus 2013?m. lapkričio 11?d. testamentą, kuriame ieškovė buvo nurodyta kaip įpėdinė, ir ieškovei nepateikus įrodymų, kad ji būtų galėjusi paveldėti pagal įstatymą, teismas atmetė jos reikalavimą atnaujinti terminą palikimui priimti. Byloje nustatyta, kad atsakovė, o ne ieškovė yra priėmusi testatorių palikimą, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti palikimo priėmimo faktą atmestas.

10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2025?m. gegužės 6?d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukė bylą.

11. Kolegija nurodė, kad, remiantis CK 5.17 straipsnio 1 dalimi, ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis; pagal šio straipsnio 2 dalį, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

12. Kolegija nurodė, kad ieškovė prašė teismo pripažinti testamentus negaliojančiais, remdamasi CK 1.89 straipsniu, kaip sandorius, sudarytus veiksnių asmenų, negalėjusių suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Teisiniai padariniai, atsirandantys nuginčijus testamentą CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytais pagrindais ir CK 1.89 straipsnio pagrindu, nėra tapatūs, todėl, net ir tenkinus ieškinį, anksčiau sudarytas testamentas netaptų galiojantis ir ieškovė negalėtų tapti įpėdine. Panaikinus ginčijamus testamentus, galėtų atsirasti paveldėjimo pagal įstatymą santykiai, tačiau ieškovė nėra testatorių įpėdinė pagal įstatymą. Taigi, ieškovė nėra potenciali testatorių įpėdinė, galinti pretenduoti į jų turtą po testamento nuginčijimo, ir neturi teisės ginčyti jų vėliausiai sudarytų testamentų, todėl ji neturi procesinio teisnumo reikšti ieškinį; šis ieškinys negali sukelti jos siekiamų materialiųjų teisinių padarinių. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį, nes jis nenagrinėtinas teisme; priėmus ieškinį, byla turi būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 1? punktu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025?m. gegužės 6?d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. CK 5.17?straipsnyje nustatyta, kad ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis; vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje. Ieškovė yra įpėdinė pagal 2013?m. lapkričio 13?d. sudarytą bendrąjį sutuoktinių testamentą; šioje byloje ji prašo pripažinti negaliojančiais kitus testatorių sudarytus testamentus, nes ekspertizės išvadoje yra nurodyta, kad jie surašyti asmenų, dėl savo psichikos būklės negalėjusių teisingai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl ieškovė pagal aptariamą nuostatą turėjo teisę pareikšti ieškinį.

13.2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai teismas pripažįsta testamentą negaliojančiu remdamasis CK 1.84 ir 1.89 straipsniais, asmuo turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pripažinti galiojančiu ankstesnį testamentą, o teismui pripažinus jį galiojančiu asmuo gali reikalauti, kad notaras išduotų paveldėjimo teisės pagal šį testamentą liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007?m. spalio 4?d. nutartis civilinėje byloje Nr.?<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2007">3K-3-368/2007</a>). Ieškovė prašo teismo pripažinti negaliojančiais testamentus, panaikinti paveldėjimo teisės liudijimus ir pripažinti, kad anksčiau sudarytas testamentas galioja. Ieškovė prašo teismo patvirtinti ją įpėdine pagal ankstesnįjį testamentą, o teisę pareikšti ieškinį dėl vėlesnių testamentų pripažinimo negaliojančiais jai suteikia CK 5.17 straipsnio 1 dalis.

13.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 5.17 straipsnio 2 dalyje yra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, anksčiau sudarytas testamentas laikomas galiojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018?m. gegužės 15?d. apžvalga bylose dėl paveldėjimo Nr.?AC-47-1). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinį dėl testamento (jo dalių) pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas (jo dalys) būtų pripažintas negaliojančiu, o kiti asmenys tokios teisės neturi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024?m. birželio 19?d. nutartis civilinėje byloje Nr.?<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTM3OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-378/2024">e3K-3-133-378/2024</a>). Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CK 1.89 ir 5.17 straipsnius, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl CK 1.91 ir 5.17?straipsnių taikymo.

13.4. Apeliacinės instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme vadovaudamasis CPK 137?straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tačiau CPK 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio priėmimo klausimą teismas išsprendžia priimdamas rezoliuciją ir šis procesinis veiksmas laikomas civilinės bylos iškėlimu. Pirmosios instancijos teismas tą ir atliko.

13.5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 313 straipsnyje nustatytą reikalavimą nepriimti blogesnio, nei skundžiamas, sprendimo ar nutarties, jeigu jį skundžia tik viena iš šalių, nes atmetė apeliacinį skundą iš esmės jo neišnagrinėjęs ir nutraukė bylą. Teismas visiškai nenagrinėjo ieškovės nurodytų argumentų, taip pažeisdamas CPK 320?straipsnio 1?dalį, pažeidė CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 293 straipsnio reikalavimus dėl bylos nutraukimo.

14. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą, nustatęs, kad ieškovė nepatenka į CK 5.17?straipsnio 1?dalyje nurodytą asmenų, turinčių teisę kreiptis į teismą dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ratą, nes ji nėra įpėdinė pagal įstatymą ir nereikalauja, kad testamentas būtų pripažintas negaliojančiu remiantis CK 1.84, 1.85 ir 1.91?straipsniais. CK 5.17?straipsnyje pateiktas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant, pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą, ankstesnis testamentas galioja. Ši norma yra imperatyvi, joje nurodytų teisinių padarinių negalima sutapatinti su padariniais, atsiradusiais pripažinus testamentą negaliojančiu pagal CK 1.84 ir 1.89?straipsnius. Kasacinio teismo praktikoje ir teisės doktrinoje laikomasi pozicijos, kad, pripažinus testamentą negaliojančiu dėl to, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojantis. Tokiu atveju paveldėjimas vykdomas pagal įstatymą, o ieškovė nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą ratą. Teismų praktikoje nurodyta, kad įstatyme yra nustatytas išsamus subjektų, galinčių ginčyti testamentą, ratas ir kad ši nuostata negali būti aiškinama plačiau.

14.2. Nustatęs, kad ieškovė pagal CK 5.17?straipsnio 1?dalį neturi teisės kreiptis į teismą su reikalavimu pripažinti testamentą negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad teismo procesas negalėjo vykti. Pirmosios instancijos teismas turėjo atsisakyti priimti ieškinį pagal CPK 137?straipsnio 2?dalies 1?punktą, kuris yra taikomas nepriklausomai nuo šalių valios. Taip pat nepriklausomai nuo šalių valios taikomas ir CPK 293?straipsnio 1? punkte įtvirtintas analogiškas bylos nutraukimo pagrindas. CPK 326?straipsnio 1?dalies 5?punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nutraukia bylą, kai yra konstatuojami CPK 293?straipsnyje nustatyti pagrindai. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį, nepažeidė dispozityvumo principo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

2. Bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas apibrėžia CPK 353 straipsnis. Pagal šio straipsnio pirmąją dalį, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinis teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nenustatė.

3. Toks bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribų (ir kartu kasacinio proceso paskirties) apibrėžimas reiškia, kad kasacinis teismas sprendžia išimtinai teisės klausimus, be to, tik tokius klausimus, kurie yra tiesiogiai iškelti kasaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMi02ODQvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-2-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-2-684/2021">e3K-3-2-684/2021</a>, 19 punktas). Taigi, kasaciniam teismui nesuteikta teisė iš naujo vertinti faktines bylos aplinkybes, todėl kasacinio skundo argumentai, kurie siejami su faktinių aplinkybių nustatymu ir prašymu jas iš naujo vertinti, nėra bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme dalykas.

4. Kasacinio nagrinėjimo dalykas yra kasatoriaus kasaciniame skunde nurodyti motyvuoti kasacijos pagrindai. CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas reikalavimas kasaciniame skunde nurodyti išsamius teisinius argumentus, kurie patvirtintų CPK 346 straipsnyje nurodytų kasacijos pagrindų buvimą, reiškia, kad kasaciniame skunde nurodyti kasacijos pagrindai turi būti siejami su kasaciniu skundu skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvų ir teisinių argumentų klaidų ar pažeidimų atskleidimu.

5. Ieškovės kasacinis skundas grindžiamas tokiomis apibendrintomis argumentų grupėmis dėl skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties neteisėtumo: 1) dėl subjektų, įtvirtintų CK 5.17?straipsnio 1 dalyje, galinčių reikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, rato, kartu vertinant, ar tokiu subjektu gali būti pripažintas asmuo, kuriam turtas buvo paliktas testamentu, panaikintu vėlesniu testamentu, ir kuris pareiškė reikalavimą ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu; 2) dėl teisinių padarinių, teismui nustačius, kad asmuo, reiškiantis ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, nepatenka į CK 5.17 straipsnyje įtvirtintą asmenų ratą, ir apeliacinės instancijos teismo teisės tokius padarinius taikyti.

Dėl subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, rato ir galimybės reikšti reikalavimą dėl ankstesnio testamento pripažinimo galiojančiu teismo tvarka

6. Įstatymų leidėjas riboja subjektų, galinčių ginčyti testamentą, ratą. Pagal CK 5.17 straipsnio 1 dalį, ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus atvejus, kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu šioje srityje ar ribotai veiksniu šioje srityje.

7. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė nepatenka į įpėdinių pagal įstatymą kategoriją, tačiau ji teigia, kad turi būti laikoma įpėdine pagal testamentą, kuris panaikintas vėlesniais testamentais, ir to pakanka jos teisiniam suinteresuotumui ginčyti vėlesnius testamentus pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas ginčijama nutartimi pripažino, jog ieškovė nepatenka į subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl testamentų ar jų atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, ratą (CK 5.17 straipsnio 1 dalis), ir bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

8. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnyje).

9. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją, teisė į teismą nėra absoliuti – galimi tam tikri šios teisės apribojimai, nes teisės kreiptis į teismą pobūdis (prigimtis) lemia valstybinio reguliavimo poreikį. Valstybės taikomi teisės į teismą ribojimai bus suderinami su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jei jie nesuvaržys ar nesusilpnins asmens teisės į teismą tokiu būdu ar apimtimi, kad būtų pažeista šios teisės esmė. Teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

10. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Taigi, teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAxLTQyMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-101-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-101-421/2022">e3K-3-101-421/2022</a>, 25 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Įstatyme gali būti įtvirtinti įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, pavyzdžiui, nustatant subjektų (CK 2.82 straipsnio 4 dalis, 2.116 straipsnis, 2.125 straipsnis, 3.38 straipsnis ir kt.), kurie turi teisę reikšti ieškinį dėl tam tikros pažeistos teisės gynimo, ratą, nustatant tvarką, kuria pažeistos teisės gali būti ginamos (CPK 424 straipsnis, 431 straipsnis ir kt.), įtvirtinant teismo sprendimo (nutarties) apskundimo apeliacine ar kasacine tvarka ribojimus (CPK 303 straipsnis, 334 straipsnio 1 dalis, 346 straipsnis) ir kt.

11. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bylos nagrinėjimo metu pirmiausiai siekiama atsakyti į klausimą, ar teisminės gynybos prašančio asmens teisės ar įstatymų saugomi interesai buvo pažeisti, o jei taip – kokiais teisiniais būdais jie gali ir turi būti apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjctMzEzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167-313/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167-313/2021">3K-3-167-313/2021</a>, 22 punktas). Tiek teisė į teisminę gynybą, tiek ir konkrečios įstatyme nustatytos civiliniame procese dalyvaujantiems asmenims suteikiamos procesinės teisės turi būti naudojamos pagal nurodytą paskirtį. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, įgyvendinus teisę į teisminę gynybą, turi būti pasiektas materialusis teisinis efektas – sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos, todėl teismo procesas negali būti vykdomas kaip formali procedūrinė priemonė, nesukurianti jokių teisinių padarinių jo šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-1075/2023, 27 punktas).

25. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisinių padarinių atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTctNjg3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-57-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-57-687/2018">e3K-3-57-687/2018</a> 38 punktą).

26. Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti teisėtumą paveldėjimo teisiniuose santykiuose, yra įtvirtinęs testamentų sudarymo, saugojimo ir registravimo tvarką (CK 5.18, 5.28, 5.31, 5.32 straipsniai), nustatęs, jog testamentą gali sudaryti tik pats testatorius, veiksnus šioje srityje ir suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes (CK 5.15 straipsnis). Pagal CK 5.19 straipsnio 1 dalį, kiekvienas fizinis asmuo gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims. Tokia testamentinių įpėdinių pirmenybės teisė gali būti panaikinta testamentą ar jo dalį pripažinus negaliojančia įstatymo nustatyta tvarka. Įstatyme yra nustatyti ir ribojimai ginčyti testamentą (CK 5.17 straipsnis).

27. Jau minėto CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis, ratas nėra atsitiktinis. Paveldėjimo teisiniai santykiai grindžiami šeimos paveldėjimo principu, kuris reiškia, kad po asmens mirties teisę pagal įstatymą į jo paliktą turtą įgyja jo šeimos nariai: giminaičiai iki įstatyme nustatyto giminystės laipsnio ir sutuoktinis. Šis principas koreliuoja su testamento laisvės principu, pasireiškiančiu palikėjo teise savo turtą ar jo dalį palikti testamentu bet kuriam asmeniui. Atsižvelgdamas į šiuos principus įstatymų leidėjas minėtą subjektų ratą apribojo (kitais įpėdiniais pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis), siedamas tai su testamento (jo dalies) pripažinimu negaliojančiu sukeliamomis materialinėmis teisinėmis pasekmėmis (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Mirusio asmens testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbiama, todėl testamento pripažinimas negaliojančiu galimas tik išskirtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2010">3K-3-443/2010</a>). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ieškinį dėl testamento ar jo atskirų dalių pripažinimo negaliojančiomis gali pareikšti tik kiti įpėdiniai pagal įstatymą arba pagal testamentą, kurie paveldėtų, jeigu testamentas ar jo atskiros dalys būtų pripažintos negaliojančiomis (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Kiti asmenys neturi teisės pareikšti tokių ieškinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMzLTM3OC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-133-378/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-133-378/2024">e3K-3-133-378/2024</a>, 51 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas ir jį aiškinanti kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad teisinis suinteresuotumas reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu siejamas išimtinai su asmens teise paveldėti pagal įstatymą arba testamentą.

28. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, pripažinus skundžiamus testamentus negaliojančiais, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, išskyrus įstatyme tiesiogiai nurodytus atvejus, kurių sąrašas yra baigtinis (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad, testamentą pripažinus negaliojančiu tokiu pagrindu, kuris nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą išimčių sąrašą, paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos paveldėjimo pagal įstatymą tvarką reglamentuojančios teisės normos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2007">3K-3-368/2007</a>; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju pripažinus ginčijamus testamentus negaliojančiais, testatorių turtas taip pat būtų paveldimas pagal įstatymą, tačiau, kaip minėta, ieškovė nėra testatorių įpėdinė pagal įstatymą.

29. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje išaiškinta, jog asmuo, turintis teisę ginčyti vėlesnį testamentą, gali prašyti teismo pripažinti galiojančiu pirmiau sudarytą testamentą, jeigu šis netampa galiojantis savaime pagal CK 5.17 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2007">3K-3-368/2007</a>; 2011 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2011). Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta kasacinio teismo praktika konkuruoja su vėlesne teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog CK 5.17 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi, todėl draudžiama ją aiškinti pernelyg plačiai ir negalima sutapatinti teisinių padarinių, kurie atsiranda pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą CK 1.84 ir 1.89 straipsniuose nustatytais pagrindais; teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, jog jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojantis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjEtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-221-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-221-916/2018">3K-3-221-916/2018</a> 50 punktą ir jame nurodytą praktiką).

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų ir taip garantuojant teismų praktikos vienodumą bei jurisprudencijos tęstinumą. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Kad deramai atliktų šią savo funkciją, precedentai patys turi būti aiškūs. Teismų precedentai taip pat turi neprieštarauti oficialiai konstitucinei doktrinai.

31. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2007 m. spalio 24 d. nutarimas) taip pat pripažįstama, jog, kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt. Minėta, kad tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.

32. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į minėtą Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, įvertinusi ieškovės nurodytą kasacinio teismo nutartį, konstatuoja, jog joje pateiktas pavieniu atveju suformuluotas įstatymo aiškinimas nepatvirtintas vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje ir nelaikytinas precedentiniu nagrinėjamai bylai. Minėta, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, įtvirtinanti išsamų sąrašą atvejų, kai ankstesnis testamentas vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu lieka galioti pagal įstatymą.

33. Nurodytoje teisės normoje įtvirtinti testamento pripažinimo negaliojančiu padariniai ir nustatyta bendroji taisyklė, kad, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis, nes, įprastomis aplinkybėmis sudarydamas naują testamentą, testatorius išreiškia valią panaikinti ankstesnį testamentą arba pakeisti konkrečias jo dalis (CK 5.35 straipsnio 2 dalis). Ankstesnis testamentas lieka galioti tik tais atvejais, kai vėlesnį testamentą testatorius sudarė ne laisva valia (testamentas sudarytas dėl smurto, realaus grasinimo) arba neturėdamas teisės sudaryti vėlesnį testamentą (jei galiojančiu teismo sprendimu vėlesnį testamentą sudarantis asmuo yra pripažintas neveiksniu šioje srityje arba jei jo veiksnumas šioje srityje apribotas) (CK 1.84, 1.85, 1.91 straipsniai). Šiais atvejais vėlesniame testamente išreikšta testatoriaus valia nesusiformavusi laisvai arba yra išreikšta asmens, kuris neturėjo teisės sudaryti testamento.

34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė testamentus prašo pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį kaip sandorius, sudarytus veiksnių asmenų, negalėjusių suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tačiau pažymėtina, kad į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas bendrosios taisyklės išimtis neįtrauktas CK 1.89 straipsnyje nustatytas sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindas.

35. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas vėlesnių testamentų pripažinimas negaliojančiais, nepatenka į CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nurodytą sąrašą pagrindų, kuriais, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, pirmiau sudarytas testamentas tampa galiojantis. Taigi išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CK 5.17 straipsnio 2 dalį ir padarė šia teisės norma pagrįstą išvadą, jog, teismui pripažinus negaliojančiu vėliau sudarytą testamentą tuo pagrindu, kad jį sudarė asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, ankstesnis testamentas netampa galiojantis, dėl to pagrįstai pripažino, jog nustačius, kad anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojantis pagal įstatymą, ieškovė nėra subjektas, turintis teisę reikalauti pripažinti negaliojančiais vėlesnius testamentus (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų subjektų ratas ieškinį dėl testamento ar jo dalies pripažinimo negaliojančia gali reikšti tik tuo atveju, kai testamento (jo dalies) negaliojimas sukelia jiems materialiuosius teisinius padarinius (CK 5.17 straipsnio 2 dalis). Tokio išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimo nekeičia ir procesinė aplinkybė, kad nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas reikalavimas ankstesnį testamentą pripažinti galiojančiu.

36. Kaip minėta, CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi ir joje įtvirtintas teisinių pagrindų, kuriais remiantis, testamentą pripažinus negaliojančiu, ankstesnis testamentas galioja pagal įstatymą, sąrašas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, jokių jos taikymo išimčių įstatyme nenustatyta. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis teisės normomis ir pateiktais išaiškinimais, formuluoja teisės aiškinimo taisyklę dėl CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų išimčių taikymo, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudaryto testamento galiojimui: CK 5.17 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas atvejų, kai, vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu ar ribotai veiksniu šioje srityje, ankstesnis testamentas tampa galiojantis pagal įstatymą, sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plačiau. Šis įstatymo normos imperatyvumas negali būti paneigtas ir teismo tvarka reikalaujant pripažinti ankstesnį testamentą galiojančiu, todėl tais atvejais, kai vėlesnis testamentas ginčijamas kitais nei CK 5.17 straipsnio 2 dalyje nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, ankstesnis testamentas netampa galiojantis.

Dėl apeliacinės instancijos teismo pareigų vertinti bylos nutraukimo pagrindus

37. CPK 5 straipsnyje įtvirtinta ne kiekvieno, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą.

38. Asmuo, reiškiantis reikalavimą teisme, privalo pagrįsti savo teisės kreiptis į teismą turėjimą, nurodydamas turimą teisinį suinteresuotumą bylos išnagrinėjimo rezultatu. Teismų praktikoje ieškovo suinteresuotumas, kaip teisės kreiptis į teismą prielaida, yra aiškinamas kaip materialinis teisinis suinteresuotumas. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą turi būti pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2013">3K-3-241/2013</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a>, 41 punktas).

39. Tokios teisės nepagrindus arba tokiai teisei pasibaigus (išnykus), teismas turi pagrindą spręsti, kad besikreipiantis asmuo neturi teisės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali turėti (įgyti) civilinių procesinių teisių ir pareigų (neturi civilinio procesinio teisnumo), todėl tokio subjekto pareikštas reikalavimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, o teisei pasibaigus po civilinės bylos iškėlimo civilinė byla turi būti nutraukiama CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjY3LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-267-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-267-611/2019">e3K-3-267-611/2019</a>, 21 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

40. Testamento pripažinimas negaliojančiu – savarankiškas civilinių teisių gynybos būdas, dėl kurio taikymo teisė kreiptis į teismą suteikiama ribotam asmenų ratui (CK 5.17 straipsnio 1 dalis). Asmenų, nepatenkančių į nurodytą sąrašą, ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu turi būti atsisakyta priimti, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau po ieškinio priėmimo, civilinė byla turi būti nutraukiama kaip nenagrinėtina teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas) dėl to, kad ieškovas pagal įstatymą neturi locus standi (teisė kreiptis į teismą) reikšti tokio pobūdžio reikalavimą. Nurodyti CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti leistinumo reikalavimai yra procesinio teisinio pobūdžio ir paprastai nustatomi iškeliant bylą. Teismas, remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turi teisę atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme ieškinį, paduotą asmens, nepatenkančio į CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subjektų ratą. Toks asmuo neturi teisės pareikšti ieškinio dėl testamento ar atskirų jo dalių pripažinimo negaliojančiomis, todėl nėra pagrindo pradėti civilinį procesą.

41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog tokio teisinio suinteresuotumo egzistavimas turi būti vertinamas ne tik ieškinio priėmimo stadijoje, bet ir vėlesnėse civilinio proceso stadijose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjctOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-27-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-27-916/2025">e3K-3-27-916/2025</a>, 17 punktas). Šią procesinę pareigą teismas įgyvendina savo iniciatyva, jos įgyvendinimas negali būti laikomas siurpriziniu ar blogesniu sprendimu (CPK 313 straipsnis). Taigi tuo atveju, kai aplinkybės dėl vienos iš proceso šalių teisinio suinteresuotumo nebuvimo paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, taip pat turi būti vertinama, ar toks procesas gali būti tęsiamas, ar egzistuoja pagrindas jį nutraukti.

42. Apibendrindama nurodytus motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė CK 5.17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus subjektų, turinčių teisę reikšti ieškinį dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, leistinumo reikalavimus ir nustatęs, kad ieškovė nėra įpėdinė nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, civilinę bylą nutraukė kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

43. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovės kasacinio skundo netenkinus, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo atsakovė.

44. Atsakovė pateikė įrodymus (2025 m. rugpjūčio 11 d. sąskaitą ir mokėjimo nurodymą), patvirtinančius kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1200 Eur. Atsakovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos didžiausios už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą priteistinos išlaidų atlyginimo sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl nurodyta suma priteisiama iš ieškovės.

45. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025?m. gegužės 6?d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1200 (vieną tūkstantį du šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Andžej Maciejevski

Sigita Rudėnaitė

Egidija Tamošiūnienė

Dalia Vasarienė