Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-9-813/2026
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01168-2024-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.26; 21.1.6; 21.11.9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Dariaus Kantaravičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto Raimundo E. V. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. E. V. Kauno teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 21 d. nutarimu nubaustas pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį 860 Eur bauda už tai, kad jis 2024 m. spalio 12 d. 15.23 val. keliu A7 (Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas) į Kybartų pasienio kontrolės punktą atvyko krovininiu automobiliu „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir tikrinimo metu buvo nustatyta, kad jis vairavo krovininį N3 kategorijos automobilį mokamu A7 keliu, nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio, kaip to reikalauja Elektroninių vinječių reikalavimų, naudojimo, tikslinimo ir perkėlimo kitai transporto priemonei tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-97 (susisiekimo ministro 2022 m. sausio 27 d. įsakymo Nr. 3-54 redakcija), 11 punktas, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies, Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447 (Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. 932 redakcija), 6 punkto reikalavimus.
2. Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. V. skundas tenkintas iš dalies ir Institucijos nutarimas pakeistas, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, už ANK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą paskirta administracinė nuobauda – bauda – sumažinta iki 400 Eur.
3. Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2025 m. birželio 13 d. nutartis palikta nepakeista, o administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. V. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. V. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną R. E. V. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Pritaikydami R. E. V. veikai ANK 463 straipsnio 1 dalį, Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, turėjusį įtakos neteisėtam nutarimui ir nutartims priimti. ANK 463 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Straipsnio dispozicija yra blanketinė, todėl tam, kad būtų tinkamai pritaikytas ANK 463 straipsnis, būtina atsižvelgti į įstatymus ir kitus teisės aktus, leidžiančius tiksliau nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius. Pagrindinis teisės aktas, nustatantis prievolę mokėti kelių naudotojo mokestį ar kelių rinkliavą, yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas, kuriame įtvirtinta, kad Vyriausybė įpareigojama nustatyti tokius mokesčio dydžius, mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką, kurie būtų proporcingi faktinei naudojimosi keliais trukmei. Vykdydama savo pareigą, Vyriausybė priėmė Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą, jo 7 punkte išdėstė atvejus, kada kelių mokestis netaikytinas, tarp šių atvejų nurodytos tokios situacijos: jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais; jeigu dėl nustatytos tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu sankryžoje, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių mokesčio galima iki artimiausios apsisukimo vietos; jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus mokesčio galima iki artimiausios apsisukimo vietos. Šioje byloje R. E. V., vairuodamas transporto priemonę, gabeno krovinį iš Lietuvos Respublikos, Kauno miesto, į Rusijos Federaciją per Kybartų pasienio kontrolės punktą. Važiavimo maršruto dalį sudarė tiek mokami, tiek nemokami keliai. R. E. V., nustatydamas krovinio vežimo maršrutą, kaip to reikalauja teisės aktai, 2024 m. spalio 11 d. įsigijo elektroninę vinjetę vienai dienai. Pažymėtina, kad kelio atkarpa iki Kybartų pasienio kontrolės punkto yra nemokama, tačiau, vadovaujantis Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus įsakymu patvirtinto Transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kybartų pasienio kontrolės punkte, eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo tvarkos vykdymo aprašo nuostatomis, įleidimas į kontrolės punktą vyksta per palaukimo aikštelę, esančią Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 55. Dėl pirmiau nurodytos tvarkos kelio ženklais buvo pakeista eismo organizavimo schema, pagal kurią vairuotojai neturi galimybės tiesiai pasiekti Kybartų pasienio kontrolės punktą nemokamu keliu ir privalo važiuoti per palaukimo aikštelę. Ši aikštelė įrengta taip, kad į ją patenkant neišvengiamai tenka apie vieną kilometrą važiuoti A7 keliu, t. y. mokamu keliu. Dėl to bet kuris transporto priemonės vairuotojas, vykstantis į pasienio punktą, priverstinai įvažiuoja į mokamą kelią, nors toks kelio naudojimas trunka vos apie vieną kilometrą. Pažymėtina, kad įvažiavimas į mokamą kelią nepriklauso nuo vairuotojo valios ar suplanuoto maršruto, o yra nulemtas išimtinai valstybės institucijos nustatytos eismo tvarkos. Ši situacija kelia abejonių, nes asmuo apmokestinamas ne už realų pasinaudojimą keliu, o už valstybės nustatytos administracinės procedūros sukeltus padarinius. Dėl to mokestinė prievolė praranda savo ryšį su faktiniu kelio naudojimo pagrindu ir įgyja neproporcingos ir perteklinio pobūdžio finansinės sankcijos bruožų. Pareiškėjas pažymi, kad mokamas A7 kelio ruožas nėra pažymėtas jokiais kelio ženklais. Byloje nustatyta, kad R. E. V. į mokamą A7 kelio ruožą įvažiavo per rajoninį nemokamą kelią, kuriame nebuvo jokių kelio ženklų, informuojančių apie mokamos kelio atkarpos pradžią. Kaip konstatuota AB „Via Lietuva“ rašte, kelio ženklai Nr. 622 su lentele Nr. 840 įrengti tik J. Basanavičiaus gatvės pradžioje, prie muitinės užkardos, ir pakartoti tik už Kybartų miestelio, todėl važiuodami iš rajoninių kelių pusės vairuotojai objektyviai negali žinoti, kad įvažiuoja į mokamą kelią. Ši išvada atitinka Maršrutinio orientavimo automobilių keliuose taisyklių 7 ir 8 punktų logiką, pagal kurią kelio ženklai ir horizontalusis ženklinimas turi būti pritaikyti kelio nežinantiems vairuotojams, o maršrutinio orientavimo sistema taikoma nuosekliai visame kelių tinkle ir atskiruose maršrutuose. Dėl to šiuo atveju taikytinas Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašas, kurio 7 punkte nurodyta išimtis, ir R. E. V. veika netinkamai kvalifikuota pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį.
5.2. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į ANK 463 straipsnio 1 dalies ir Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkto sisteminius, loginius ryšius, jų neanalizavo proporcingumo ir kaltės principų pagrindu, neišdėstė dėl to motyvuotų išvadų, taip padarydami ir esminį proceso teisės pažeidimą, lėmusį neteisėtų nutarčių priėmimą.
6. Kauno teritorinės muitinės direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Ramanauskas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. ANK 463 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą mokamu keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio. Važiavimas mokamu keliu nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio yra objektyvus pažeidimas, keliantis grėsmę tiek viešajam interesui, tiek sąžiningam kelių priežiūros finansavimo sistemos funkcionavimui. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl atsakomybė kyla vien tik už atliktus veiksmus. Byloje surinktais įrodymais patvirtinta, kad R. E. V., nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio, 2024 m. spalio 12 d. vyko mokamu A7 keliu, vairuodamas automobilį „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priskiriamą N3 motorinių transporto priemonių kategorijai, šių transporto priemonių valdytojai ar vairuotojai pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį privalo mokėti kelių naudotojo mokestį, o tai reiškia, kad R. E. V. keliu naudojosi faktiškai. Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje kelių naudotojo mokesčiai siejami su naudojimosi keliais trukme, todėl teisinės reikšmės neturi, koks atstumas naudojantis mokamu keliu realiai buvo nuvažiuotas. R. E. V. praeityje yra baustas pagal ANK 463 straipsnio 1 dalį už važiavimą tuo pačiu maršrutu, todėl jam buvo gerai žinomos aplinkybės dėl vykimo tvarkos ir kelių mokesčio mokėjimo. Taigi, jis sąmoningai pasirinko kelių mokesčio nemokėti. Pažymėtina ir tai, kad ir po to, kai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, R. E. V. daro tokius pat administracinius nusižengimus. Informacija apie mokamus kelio ruožus, žemėlapius yra prieinama viešai skelbiamuose šaltiniuose, kelių naudotojai, kurie valdo N3 motorines transporto priemones, prieš pradėdami naudotis Lietuvos Respublikos keliais, pirmiausia privalo susipažinti su Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatomis, mokamų kelių žemėlapiu ir pasidomėti, ar jų būsimas maršrutas nepateks į mokamų kelių ruožą, ir jeigu pateks, jau iš anksto, prieš įvažiuodami į mokamus magistralinius kelius, įsigyti galiojančią elektroninę vinjetę, kaip tai nustato teisės aktai. Administracinio nusižengimo bylos duomenimis, R. E. V. administracinį nusižengimą įvykdė 15.23 val., o jo įgytos vienos dienos vinjetė baigė galioti 10.25 val., taigi, priešingai nei teigiama prašyme, papildomas vieno kilometro atstumas per palaukimo aikštelę šiuo atveju neturėjo įtakos R. E. V. neteisėtiems veiksmams. Įvertintina ir tai, kad R. E. V. yra UAB „V. ir K“, užsiimančios transporto ir logistikos paslaugomis, direktorius, todėl privalo būti susipažinęs su pirmiau nurodytų teisės aktų turiniu, o tai, kad jis už laikotarpį nuo 2024 m. spalio 11 d. 10.25 val. iki 2024 m. spalio 12 d. 10.25 val. buvo sumokėjęs kelio naudotojo mokestį, patvirtina, kad teisės aktų reikalavimai jam buvo žinomi. Šioje byloje nenustatytos jokios Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkte nurodytos išimtys, dėl kurių R. E. V. kaip transporto priemonės valdytojui turėjo būti netaikomas kelių naudotojo mokestis. Pagal ANK 2 straipsnio 2 dalį, įstatymų ar kitų teisės aktų nežinojimas nuo administracinės atsakomybės neatleidžia, todėl ir sąmoningas teisės aktų reikalavimų nevykdymas bet kokiais motyvais nėra atleidimo nuo administracinės atsakomybės pagrindas. Pagal Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą, už naudojimąsi magistraliniu keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas nuo 2,50 km iki 41,92 km, į kurį patenka A7 kelio ruožas per Kybartų miestelį, N3 kategorijos transporto priemonių valdytojai ar vairuotojai privalo sumokėti nustatyto dydžio kelių naudotojo mokestį, o tai reiškia, kad, R. E. V. šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis tokio mokesčio nesumokėjus, buvo neabejotinai padarytas ANK 463 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas.
6.2. Prašymo argumentas, kad kelio atkarpa nebuvo tinkamai paženklinta, nepaneigia išvados, kad R. E. V. tinkamai pritaikyta ANK 463 straipsnio 1 dalis, nes vien subjektyvi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomonė, jog kelio ruože, kuriame buvo padarytas teisės pažeidimas, yra netinkamas ženklinimas dėl mokamo kelio ruožo, nešalina atsakomybės. Manydamas, kad konkretus kelio ženklinimas neatitinka visuomenės poreikių, jiems prieštarauja, asmuo turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas su pasiūlymais, kaip turėtų būti tobulinamas eismo reguliavimas keliuose, tačiau neturi teisės nesilaikyti Kelių eismo taisyklių reikalavimų, juos ignoruoti, elgtis taip, kaip, jo subjektyviu vertinimu, yra patogiau.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto R. E. V. atstovės advokatės I. Vitkutės-Zvezdinienės prašymas tenkintinas iš dalies.
Dėl esminių ANK 463 straipsnio, 567 straipsnio 1 dalies, 652 straipsnio 1 dalies pažeidimų
8. Paduotame prašyme teigiama, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai nepatikrino Institucijos nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes neatsakė į skundų argumentą, kad R. E. V. neturėjo pareigos sumokėti kelių naudotojo mokestį dėl Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkte nurodytos išimties, nutartyse dėl to nepateikė motyvuotų išvadų.
9. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis, 7 dalis).
10. Teisėtas, pagrįstas ir kartu teisingas sprendimas administracinio nusižengimo byloje gali būti priimtas tik tuo atveju, jei išsamiai atskleidžiamos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Jeigu nepavyksta išsiaiškinti įvykio, dėl kurio buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas (teisena), esminių aplinkybių, teismas negali patikimai nustatyti materialios tiesos. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai, teismas privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnis), laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas (ANK 635 straipsnio 1 dalis), jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-489/2019, 2AT-9-976/2020). Taigi, viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBVC04Ny05NzYvMjAyMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2AT-87-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2AT-87-976/2022">e2AT-87-976/2022</a>). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia administracinio nusižengimo, dėl kurio asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, požymiai. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojantį nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis), Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).
11. ANK 463 straipsnio yra nustatyta administracinė atsakomybė už važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Siekiant tinkamai pritaikyti ANK 463 straipsnį, būtina atsižvelgti į kelių naudotojo mokesčio apskaičiavimą ir sumokėjimą reguliuojančius teisės aktus.
12. Kelių naudojimo apmokestinimą reglamentuoja Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas. To paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių naudotojo mokesčio dydžius, neviršydama šio įstatymo 2 priede nustatytų maksimalių dydžių, šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Tuo tarpu Vyriausybė priėmė Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašą. Pagal šio teisės akto 6, 6.7 punktus, kelių naudotojai, sumokėję kelių naudotojo mokestį, įgyja teisę važiuoti keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas (2,50–41,92 km). Be to, teisės akto 7 punkte išdėstyti atvejai, kada kelių naudotojo mokestis netaikytinas, tarp šių atvejų nurodytos tokios situacijos: jeigu mokama kelio dalis naudojama kaip apylanka, kuri pažymėta specialiais ženklais; jeigu dėl nustatytos tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės kirsti mokamo kelio stačiu kampu sankryžoje, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus kelių mokesčio galima iki artimiausios apsisukimo vietos; jeigu dėl nustatytos eismo tvarkos (kelio atitvarų, skiriamosios juostos ar kitko) nėra galimybės pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus mokesčio galima iki artimiausios apsisukimo vietos. Iš pirmiau nurodyto teisinio reguliavimo išplaukia, kad kelių naudotojo mokestis netaikomas, kai nėra galimybės pasukti iš vieno nemokamo kelio į kitą nemokamą kelią ir taip priverstinai įvažiuojama į mokamą kelią, važiuoti mokama kelio dalimi nesumokėjus mokesčio galima iki artimiausios apsisukimo vietos. Pagal Pasienio kontrolės punktų direkcijos prie Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 3-68 patvirtintas Transporto priemonių, laukiančių kirsti Lietuvos Respublikos valstybės sieną Kybartų pasienio kontrolės punkte, eilių formavimo, registravimo ir reguliavimo tvarkos vykdymo aprašo nuostatas, įleidimas į kontrolės punktą vyksta per palaukimo aikštelę, esančią Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 55.
13. Įvertinusi pirmiau išdėstytų teisės aktų normas ir skundžiamų Institucijos nutarimo ir teismo nutarčių turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytas teisinis pagrindas dėl R. E. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 463 straipsnį, šio administracinio nusižengimo požymiai analizuoti formaliai. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų išimčių taikymu. Šie pažeidimai, remiantis toliau išdėstytais argumentais, pripažįstami esminiais.
14. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. E. V. skunduose teismams pateikė bendro pobūdžio paaiškinimą apie bylos aplinkybes, kad jis atvyko į Kybartus mokamais bei nemokamais keliais ir, laikydamasis eismo Kybartų pasienio kontrolės punkte organizavimo tvarkos, nuvyko į palaukimo aikštelę, esančią Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 55, tačiau konkretaus savo vykimo maršruto nenurodė. Paaiškinime pažymėjo, kad norint pasiekti Kybartų pasienio kontrolės punktą Kybartuose, pasukus iš Kudirkos Naumiesčio gatvės į kairę palaukimo aikštelės link, apie 1,2 km reikia važiuoti mokamu keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Iš žemėlapio, skelbiamo tinklalapyje https://eismoinfo.lt, kuriame pateikiama informacija apie kelių naudotojo mokesčiu apmokestinamus Lietuvos kelius, matyti, kad Kybartuose, pasukus iš Kudirkos Naumiesčio gatvės į dešinę Kybartų pasienio kontrolės punkto link, taip pat reikia apie 98 metrus važiuoti mokamu keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas. Iš to paties žemėlapio matyti ir tai, kad iki Kybartų pasienio kontrolės punkto galima nuvykti ir nemokamu keliu Kybartuose, iš Kovo 8-osios gatvės sukant į dešinę. Siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes, apylinkės teismas įpareigojo Instituciją kreiptis į AB „Via Lietuva“, kuri Vyriausybės nutarimu paskirta kelių rinkliavos rinkėja, prašant pateikti informaciją apie tai, kokio ilgio yra mokamo A7 kelio ruožas, patenkantis į kelio ruožą nuo J. Basanavičiaus g. 55, Kybartuose, (kur yra palaukimo aikštelė) iki J. Basanavičiaus g. 2 (kur yra Kauno teritorinės muitinės Kybartų pasienio kontrolės punktas), ir kas šį kelio ruožą išmatavo; taip pat kokio ilgio yra mokamo A7 kelio ruožas, patenkantis į kelio ruožą nuo Kudirkos Naumiesčio gatvės sankryžos su J. Basanavičiaus gatve iki J. Basanavičiaus g. 2, Kybartuose, kur yra Kauno teritorinės muitinės Kybartų pasienio kontrolės punktas. Atsakydama į paklausimą, AB „Via Lietuva“ pateikė kitą atsakymą, negu buvo prašoma, t. y. nurodė, kad atstumas nuo Kovo 8-osios gatvės sankryžos su J. Basanavičiaus gatve (nors buvo prašoma nurodyti atstumą nuo Kudirkos Naumiesčio gatvės sankryžos su J. Basanavičiaus gatve) iki palaukimo aikštelės yra 1220 metrų, ir pridėjo žemėlapio iškarpą; atsakymo į antrąją paklausimo dalį iš viso nepateikė. Jokių kitų duomenų apie maršrutą, kuriuo R. E. V. vyko į Kybartuose, J. Basanavičiaus g. 55, esančią palaukimo aikštelę ir iš jos, nei atliekant įvykio tyrimą, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkta. Taigi, byloje liko nenustatyta, kokiu maršrutu R. E. V. vairavo kelių naudotojo mokesčiu apmokestinamą krovininę kelių transporto priemonę iki Kybartuose esančios palaukimo aikštelės ir iš jos, t. y. ar iki palaukimo aikštelės ir iš jos R. E. V. vyko mokamu keliu A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas ar nemokamu vietinės reikšmės keliu. Pažymėtina, kad, neištyrus šios aplinkybės, liko nepaneigti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės skundų argumentai, kad iki Kybartų pasienio kontrolės punkto galima nuvažiuoti nemokamu keliu. Taigi, bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai.
15. Iš administracinio nusižengimo protokolo ir skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad R. E. V. administracinis nusižengimas nustatytas 2024 m. spalio 12 d. 15.23 val. šiam jau atvykus į Kauno teritorinės muitinės Kybartų pasienio kontrolės punktą. Pagal bylos duomenis, R. E. V. turėjo vinjetę, patvirtinančią kelių mokesčio sumokėjimą ir galiojusią iki 2024 m. spalio 12 d. 10.25 val. Taigi, byloje yra svarbu nustatyti ir laiką, kada R. E. V. važiavo mokamu keliu, t. y. ar, R. E. V. vykstant į palaukimo aikštelę, vinjetė, suteikianti teisę naudotis mokamais keliais, dar galiojo, kiek laiko ir dėl kokių priežasčių R. E. V. užtruko palaukimo aikštelėje (ar tai lėmė administracinės procedūros, ar R. E. V. apie jas žinojo, kada sužinojo, kiek laiko planavo joje užtrukti, ar jo lūkesčiai pasiteisino, ar palaukimo aikštelėje jis užtruko tik dėl subjektyvių priežasčių, ar R. E. V. turėjo galimybę vinjetės galiojimo terminą pratęsti prieš pasibaigiant jos galiojimo laikui ir pan.). Dėl to byloje liko nenustatyta ir kita reikšminga aplinkybė, ar R. E. V. mokamu keliu vykstant į palaukimo aikštelę ir iš jos į Kybartų pasienio kontrolės punktą jau buvo pasibaigęs vinjetės galiojimo laikas ar priešingai – vinjetė vis dar galiojo. Dėl to darytina išvada, kad bylos aplinkybės nebuvo ištirtos visapusiškai ir objektyviai.
16. Priimtoje nutartyje apylinkės teismas padarė išvadą, kad nėra nustatyta, jog šiuo atveju gali būti taikoma kuri nors iš Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkte nurodytų išimčių, kai kelių naudotojo mokestis netaikomas. Vis dėlto, paskirdamas švelnesnę administracinę nuobaudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali administracinė nuobauda, apylinkės teismas nurodė, kad R. E. V. pažeidimas padarytas daugiau dėl būtinojo reikalingumo, neturint tyčios pažeisti įstatymą. Apygardos teismas, atsakydamas į tokį pat pareiškėjo atstovo apeliacinio skundo argumentą, nurodė, kad nenustatytos jokios Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkte nurodytos išimtys, kurių pagrindu apeliantui turėtų būti netaikomas kelių naudotojo mokestis. Taigi, apylinkės ir apygardos teismai priimtose nutartyse nepateikė jokių teisinių argumentų dėl Kelių naudotojo mokesčio dydžių ir šio mokesčio mokėjimo, administravimo ir priežiūros tvarkos aprašo 7 punkto išimčių taikymo, o apsiribojo tik formaliu konstatavimu, kad jokia išimtis šiuo atveju netaikytina. Vadinasi, į šį esminį apeliacinio skundo argumentą taip ir liko neatsakyta. Negana to, apygardos teismas nepatikrino žemesnės instancijos teismo nutarties pagrįstumo dėl būtinojo reikalingumo instituto taikymo ir dėl to nepateikė jokių savo išvadų.
17. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija vertina, kad apeliacinės instancijos teismas bylos neišnagrinėjo tiek, kiek buvo prašoma paduotame apeliaciniame skunde, Institucijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo tinkamai nepatikrino, neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė ANK 567 straipsnio 1 dalies, 652 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Esant šiai teisinei situacijai, byla grąžintina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, teismas turi objektyviai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, reikšmingas tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas byloje dėl R. E. V. kaltumo padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, ir tinkamai motyvuoti savo išvadas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 25 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Eligijus Gladutis
Darius Kantaravičius
