Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-511/2026
Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00002-2020-5
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.8.2; 1.2.18.10.1; 1.2.18.11; 2.8.9.5
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Arūno Budrio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Aidui Amparavičiui,
išteisinto juridinio asmens UAB „Asuma“ atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,
nuteistųjų S. S. ir V. S. gynėjai advokatei Egidijai Belevičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojo Sauliaus Versecko kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu:
S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimo bausme aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu, ir S. S. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Iš S. S. priteista valstybei 96 634 Eur turtinei žalai atlyginti.
V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir V. S. paskirta subendrinta galutinė bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Juridinis asmuo UAB „Asuma“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir juridiniam asmeniui UAB „Asuma“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš nuteistųjų V. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ solidariai priteista valstybei 94 912 Eur žalai atlyginti. Nuteistųjų V. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ turtui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir dalies civilinio ieškinio įvykdymo.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu taip pat buvo pripažinti kaltais ir nuteisti G. V. ir G. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o iš
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžiu nuteistųjų S. S., V. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ atstovės advokatės Egidijos Belevičienės apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies.
Panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria V. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, ir priimtas naujas nuosprendis: V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria S. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir priimtas naujas nuosprendis: S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Panaikinta Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis, kuria juridinis asmuo UAB „Asuma“ pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), ir priimtas naujas nuosprendis: juridinis asmuo UAB „Asuma“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) išteisintas kaip nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis pakeistas.
S. S. padaryta nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB „Baltijos sėklos“ netinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo organizavimo) ir paskirta 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
V. S. padaryta nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) (dėl UAB „Asuma“ netinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo organizavimo) ir paskirta 80 MGL (4000 Eur) dydžio bauda, ją nustatyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 96 634 Eur dydžio civilinis ieškinys UAB „Baltijos sėklos“ direktoriui S. S. ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 94 912 Eur dydžio civilinis ieškinys juridiniam asmeniui UAB „Asuma“ ir šio juridinio asmens vadovui V. S. palikti nenagrinėti.
Panaikintas taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ turtui.
Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalis dėl G. S. pakeista jos padarytą nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir paskiriant jai bausmę – 100 MGL (5000 Eur) dydžio baudą (dėl šios nuosprendžio dalies kasacinių skundų negauta).
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi gynėjos advokatės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. ir juridinis asmuo UAB „Asuma“ pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), o S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nuteisti už tai, kad V. S., dirbdamas UAB „Asuma“ direktoriumi, per UAB „Trašuva LT“, kuri buvo UAB „Asuma“ vienintelė akcininkė, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016 m. gruodžio 16 d. paslaugų sutartį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. sausio 2 d. UAB „Gabulita“, o nuo 2018 m. sausio 5 d. – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. bendrovės veiklos teritorijoje, veikdamas kartu su padėjėju – broliu S. S., kuris bendrovėje „Asuma“ dirbo komercijos direktoriumi nuo 2018 m. sausio 24 d., iki tol nebūdamas susijęs su šia bendrove darbo santykiais, bet atstovaudavo bendrovei direktoriaus žodiniu nurodymu komerciniuose santykiuose su kitomis bendrovėmis, V. S., klastodamas apskaitos dokumentus, juose pasirašydamas, o S. S. paruošiant suklastotų apskaitos dokumentų PVM sąskaitų bei kasos išlaidų orderių formas, jas pateikiant direktoriui pasirašyti ir juos panaudodamas, teikdamas patarimus dėl tariamų sandorių, taip siekiant bendrovės naudai padėti sumažinti mokėtinus mokesčius, suklastojant dalį apskaitos dokumentų, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas buhalterei, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „Asuma“ apskaitą, vadovui neišsaugant dalies dokumentų, taip apgaulingai, padedant S. S., per apskaitą tvarkančią bendrovę „Gabulita“, o vėliau per buhalterę R. Ž. tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „Asuma“ buhalterinę apskaitą. Šiais veiksmais pažeidė: 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų reikalavimus („vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri“), 19 straipsnio 1, 2 dalių nuostatų reikalavimus („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“); 1995 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalį („valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, <...> 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“).
1.1. Dėl tokių veiksmų V. S. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes pagal pateiktus UAB „Asuma“ kasos dokumentus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. V. S., kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais 854 009,67 Eur sumos kasos pajamų orderiais, o realiai pinigų bendrovei neskolindamas, dalį kasos pajamų orderių pateikė įtraukti į kasos knygas, tačiau 213 500 Eur sumos kasos pajamų ir išlaidų orderių nesurašė ir jų tyrimui nepateikė, apie tai žinant S. S., nes 2017 m. paskolų grąžinimą direktoriui V. S. įformino 1780 Eur sumos kasos išlaidų orderiu, o nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. tariamą paskolų grąžinimą įformino 317 150 Eur sumos kasos išlaidų orderiais ir tyrimui nepateikė 2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugpjūčio 31 d. laikotarpio kasos išlaidų orderių dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo, taip pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje (FR0711) apie 2017 m. jo suteiktas ir grąžintas paskolas, o 2018 metų deklaracijos (FR0711) dėl paskolų iš viso nepateikdamas, į bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pardavimai, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neparduodant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei negaunant:
– nes UAB „Asuma“ 2017 m. liepos 3–10 d. įformino S. S. surašytas ir V. S. pasirašytas 4 PVM sąskaitas faktūras dėl 123,46 t kviečių pardavimo UAB „Polimaksas“ už 22 109,21 Eur (18 272,08 Eur, 3837,13 Eur PVM), šias sąskaitas faktūras pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „Asuma“ kviečių UAB „Polimaksas“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikė galimybę UAB „Polimaksas“ nepagrįstai atskaityti 3837 Eur pirkimo PVM;
– nes UAB „Asuma“ 2017 m. liepos 3–18 d. įformino S. S. surašytas ir V. S. pasirašytas 7 PVM sąskaitas faktūras dėl 201,24 t kviečių pardavimo UAB „Ganta“ už 36 774,42 Eur (30 392,08 Eur, PVM 6382,34 Eur) ir jas pateikė įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, UAB „Asuma“ kviečių UAB „Ganta“ nepardavė, o tik surašė dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus duomenis, taip suteikė galimybę UAB „Ganta“ nepagrįstai atskaityti 6383 Eur pirkimo PVM.
1.2. Taip pat į UAB „Asuma“ bendrovės apskaitą buvo įtraukti tariami grūdinės produkcijos pirkimai iš tyrimo metu nenustatytų asmenų, apskaitoje užfiksavus tikrovės neatitinkančius duomenis, realiai grūdinės produkcijos neperkant ir pinigų pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras bendrovei „Baltic Business Company“ nemokant:
– nes nuo 2017 m. liepos 3 d. iki rugsėjo 6 d. UAB „Asuma“ buhalterinėje apskaitoje fiksavo 1 442,319 t kviečių ir rapsų įsigijimą iš UAB „Baltic Business Company“ už 313 287,94 Eur (iš jų 54 372,29 Eur PVM) pagal S. S. surašytą ir V. S. pasirašytą 51 PVM sąskaitą faktūrą bei 56 kasos išlaidų orderius nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 4 d., nors UAB „Asuma“ iš šios bendrovės dokumentuose grūdinių kultūrų neįsigijo, realiai pinigų nemokėjo, ir taip UAB „Asuma“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM, mokėtino į valstybės biudžetą. Dėl tokių bendrų veiksmų į UAB „Asuma“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukti tikrovės neatitinkantys duomenys apie grūdinės produkcijos įsigijimą iš UAB „Baltic Business Company“.
1.3. Dėl tokių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Asuma“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. ir juridinis asmuo UAB „Asuma“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad V. S., dirbdamas UAB „Asuma“ direktoriumi, per UAB „Trašuva LT“, kuri buvo UAB „Asuma“ vienintele akcininke, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, už dokumentuose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, buhalterinę apskaitą tvarkančiai pagal 2016 m. gruodžio 16 d. paslaugų sutartį nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2018 m. sausio 2 d. UAB „Gabulita“, o nuo 2018 m. sausio 5 d. – dirbančiai buhalterei R. Ž., priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 28 straipsnį būdamas atsakingas už UAB „Asuma“ teisingą finansinių atskaitomybių ir deklaracijų sudarymą, už apskaitos organizavimą ir deklaracijų pateikimą, V. S., pažeisdamas 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 64 straipsnio 1, 9 dalis, 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 10 straipsnį („mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne formaliai išraiškai, t. y. sprendžiant dėl teisės į PVM atskaitą lemiamą reikšmę turi tikrasis ūkinės operacijos turinys, o ne jos įforminimas atitinkamais buhalterinės apskaitos dokumentais“), 2001 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 11 straipsnio 1 dalį („apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną iš pajamų atimamos neapmokestinamosios pajamos, atskaitomi leidžiami atskaitymai ir ribojamų dydžių leidžiami atskaitymai“), 11 straipsnio 4 dalį („išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus, vienas iš jų – tai ūkinės operacijos turinys“), nuo 2018 m. vasario 2 d. iki 2019 m. gegužės 24 d. apskaitą tvarkančios bendrovės veiklos teritorijoje tyčia, siekdamas bendrovės naudai išvengti daugiau negu 750 MGL mokėtinų mokesčių valstybei – 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo, šiuos žinomai neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir apskaičiuotą pelną buhalterei R. Ž., nežinančiai apie daromas nusikalstamas veikas, įrašius į PVM ir pelno mokesčio deklaracijas, pateikė valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinei mokesčių inspekcijai, prisijungus prie elektroninės deklaravimo sistemos. Dėl tokių V. S. neteisėtų veiksmų UAB „Asuma“ išvengė 56 074 Eur PVM ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą.
3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, dirbdamas uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Business Company“ direktoriaus pavaduotoju, o R. J., būnant formaliu direktoriumi, realiai būdamas faktinis bendrovės vadovas ir pats vadovavęs bendrovės ūkinei komercinei veiklai, ir realiai ją vykdęs už R. J., turėdamas jo išduotą 2017 m. birželio 2 d. įgaliojimą atstovauti bendrovei, R. J., nieko nežinančiam apie G. V. nusikalstamą veiką, taip kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, veikdamas įmonės vardu ir interesais, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, pagal pasirašytą 2017 m. kovo 20 d. sutartį Nr. B2017-4 su MB „Consularis“ buhaltere L. S., nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. tvarkiusia bendrovės apskaitą, nežinančia apie jo daromas nusikalstamas veikas, taip pat už dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą ir pateikimą buhalterei bei tyrimui, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d., bendrovės veiklos teritorijoje, suklastojant apskaitos dokumentus, surašant juose žinomai neteisingus duomenis apie neįvykusias ūkines operacijas ir pateikiant juos buhalterei, kuri šiuos dokumentus įtraukė į UAB „Baltic Business Company“ apskaitą, taip pat siekdamas, kad nebūtų nustatyta įmonės veikla, tyčia paslėpė 2017 metų apskaitos dokumentus nenustatytoje vietoje ir jie nebuvo pateikti tyrimui, taip apgaulingai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „Baltic Business Company“ buhalterinę apskaitą, o būtent pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus, t. y.: 6 straipsnio 2 dalies nuostatas (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu), 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus (vienas iš privalomų rekvizitų – ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys). Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri; 19 straipsnio 1 ir 2 dalis, pagal kurias apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, savo parašu suklastojo UAB „Baltic Business Company“ 51 PVM sąskaitą faktūrą, išrašytą UAB „Asuma“ vardu už parduotus kviečius ir rapsus, nors realiai UAB „Baltic Business Company“ pagal šias PVM sąskaitas faktūras UAB „Asuma“ kviečių ir rapsų nepardavė, suklastojo 51 krovinio važtaraštį, pagal kurį UAB „Baltic Business Company“ pristatė krovinio gavėjai UAB „Asuma“, nors realiai UAB „Baltic Business Company“ pagal šiuos krovinio važtaraščius UAB „Asuma“ kviečių ir rapsų nepristatė, taip pat suklastojo UAB „Baltic Business Company“ 54 pinigų priėmimo kvitus, pagal kuriuos G. V. iš UAB „Asuma“ direktoriaus V. S. priėmė pinigų sumas už grūdus, nors realiai UAB „Baltic Business Company“ pagal šiuos pinigų priėmimo kvitus pinigų iš UAB „Asuma“ direktoriaus V. S. nepriėmė ir šiuos dokumentus perdavė įtraukti į apskaitą tvarkančiai L. S., kuri 2017 m. liepos–rugsėjo mėn. UAB „Baltic Business Company“ apskaitos registre „Pardavimo operacijų žurnalas“ fiksavo kviečių ir rapsų pardavimą UAB „Asuma“ už 258 915,70 Eur, PVM 54 372,29 Eur, iš viso už 313 287,94 Eur sumą, nors realiai šios ūkinės operacijos neįvyko, nes UAB „Baltic Business Company“ grūdinių kultūrų UAB „Asuma“ nepardavė, o tik surašė PVM sąskaitas faktūras, kuriose užfiksavo neteisingus rekvizitus; taip pat pateikė įtraukti į UAB „Baltic Business Company“ registrą „Apyvartos nuo 2017-01-01 iki 2017-12-31“, jog UAB „Asuma“ laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „Baltic Business Company“ atskaitingam asmeniui G. V. sumokėjo 313 287,94 Eur lėšų, ir registre „Kasos knyga“ fiksavo, kad 2017 m. gruodžio 29 d. G. V. į šios bendrovės kasą per du kartus įnešė 254 677,19 Eur ir 187 753,61 Eur grynųjų pinigų, iš viso 442 430,80 Eur sumą, nors realiai G. V. pinigų iš UAB „Asuma“ atstovų negavo ir jų į bendrovės kasą neįnešė, dėl to UAB „Baltic Business Company“ sudarė sąlygas UAB „Asuma“ nepagrįstai atskaityti 54 372 Eur PVM, į sąnaudas įtraukti 258 915,65 Eur prekių įsigijimo savikainą ir tariamą 313 287,94 Eur lėšų sumokėjimą; taip pat jis nuo tyrimo paslėpė ir tyrimui nepateikė bendrovės „Baltic Business Company“ 2017 m. buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitų faktūrų, banko dokumentų, kasos dokumentų (kasos pajamų ir išlaidų orderių). Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Baltic Business Company“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.
4. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu V. S., perkvalifikavus jo veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), nuteistas už tai, kad, dirbdamas UAB „Asuma“ direktoriumi, per UAB „Trašuva LT“, kuri buvo UAB „Asuma“ vienintele akcininke, valdydamas šią bendrovę kaip vienintelis akcininkas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 14 straipsnio 2 dalį, 21 straipsnio 1, 2 dalis būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tinkamą dokumentų pateikimą buhalterei, dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, priimdamas sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuodamas juridinio asmens veiklą, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. neišsaugojo ir tyrimui nepateikė kasos pajamų ir išlaidų orderių, paskolos sutarčių, nes pagal pateiktus UAB „Asuma“ kasos dokumentus nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. V. S., kaip direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas 854 009,67 Eur sumos kasos pajamų orderiais, dalį kasos pajamų orderių pateikė įtraukti į kasos knygas, tačiau 213 500 Eur sumos kasos pajamų ir išlaidų orderių neišsaugojo ir jų tyrimui nepateikė, o 2017 m. paskolų grąžinimą direktoriui V. S. įformino 1780 Eur sumos kasos išlaidų orderiu, nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. paskolų grąžinimą įformino 317 150 Eur sumos kasos išlaidų orderiais bei neišsaugojo ir tyrimui nepateikė laikotarpio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. kasos išlaidų orderių dėl 157 500 Eur paskolų grąžinimo. Tokiais veiksmais V. S. aplaidžiai tvarkė teisės aktais reikalaujamą UAB „Asuma“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1, 2 dalis („apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi nustatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“), 1995 m. gruodžio 5 d. Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 (2004 m. kovo 30 d. įstatymo redakcija) 12 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus („valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius, 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, <...> 4) užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija“). Dėl tokių nustatytų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB „Asuma“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „Asuma“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį nuteisti nepagrįstai, tinkamai neįvertinus byloje surinktų įrodymų visumos ir padarius bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir priėmė naują išteisinamąjį nuosprendį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 1 dalis).
6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai neįvertinęs byloje surinktų įrodymų visumos, nepagrįstai nuteistojo V. S. veiksmus dėl UAB „Asuma“ apgaulingo apskaitos tvarkymo vertino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija). Todėl, remdamasis BPK 328 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį pakeitė ir V. S. nusikalstamus veiksmus iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija).
III. Kasacinio skundo argumentai
7. Kasaciniu skundu Generalinės prokuratūros generalinio prokuroro pavaduotojas S. Verseckas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S. pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, juridinis asmuo UAB „Asuma“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį išteisinti, taip pat šio nuosprendžio dalį, kuria V. S. padaryta nusikalstama veika iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 223 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį su pakeitimais. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Apeliacinės instancijos teismas dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, S. S. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, juridinio asmens UAB „Asuma“ nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį ir juos išteisino bei nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl V. S. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios bylos dalies esančių įrodymų nelygino tarpusavyje, vertino juos atsiedamas vieną nuo kito, o kai kurių iš viso nevertino, dėl to neteisingai atskleidė jų turinį ir padarė neteisėtas bei nepagrįstas išvadas. Šie esminiai BPK pažeidimai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir priimti teisingą sprendimą. Šioje nagrinėjamos bylos dalyje V. S. tikslą ir tiesioginę tyčią apgaulingai tvarkyti UAB „Asuma“ buhalterinę apskaitą, padedant S. S., patvirtina objektyvieji požymiai. Kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir objektyviai įvertinęs šios bylos dalies įrodymus ir jų visumą, nustatė kaltinamųjų veiksmus ir jų seką, t. y. kokiu būdu UAB „Asuma“ tariamai įsigijo grūdines kultūras iš UAB „Baltic Business Company“, iš kokių lėšų vyko atsiskaitymai bei pačių grūdų gabenimas ir laikymas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime savo išvadas grindė iš esmės tik V. S. ir S. S. paaiškinimais, o ne objektyviais bylos duomenimis.
7.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad byloje nėra patvirtinančių įrodymų, jog V. S. realiai pinigų UAB „Asuma“ neskolino, ar tai, kad paskolų įnešimas į bendrovės kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais, taip siekiant pagrįsti neįvykusias ūkines operacijas ir atsiskaitymus už grūdines kultūras. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino specialistės I. Dalinkevičienės specialisto išvadoje Nr. 04/14-2-19-13235 pateiktų išvadų dėl UAB „Asuma“ paskolų suteikimo ir jų grąžinimo, taip pat nevertino, ar V. S. galėjo turėti tokias pinigų sumas (nenustatytas pinigų šaltinis; pajamų deklaracijos nebuvo teikiamos; banko sąskaitų išrašai nepatvirtino disponuojamų pinigų sumų ir pan.) ir jas skolinti bendrovei, dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas išvadas.
7.3. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina vykusių sandorių tarp UAB „Asuma“ ir UAB „Ganta“ bei UAB „Polimaksas“ fiktyvumo. Tačiau skundžiamame nuosprendyje neargumentavo, dėl ko nesutinka su specialistės I. Dalinkevičienės pateiktomis išvadomis dėl UAB „Asuma“, UAB „Ganta“ ir UAB „Polimaksas“ netinkamai vykdytos ūkinės finansinės veiklos bei neįvykusių sandorių, kurios neprieštaravo ir 2024 m. lapkričio 28 d. ekspertizės akte Nr. 11-2378 (23) pateiktoms išvadoms. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė, kad UAB „Ganta“ ir UAB „Polimaksas“ vadovų veiksmai taip pat buvo vertinti kitoje baudžiamojoje byloje (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gegužės 27 d. nuosprendis (baudžiamoji byla Nr. 1-2-350/2024), pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. spalio 30 d. nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. 1A-130-1076/2025)).
7.4. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas, ar realiai įvyko grūdinių kultūrų sandoris tarp UAB „Asuma“ ir UAB „Baltic Business Company“ faktinio vadovo G. V. dėl 1 442,319 t kviečių ir rapsų įsigijimo už 313 287,94 Eur, pagal komercijos direktoriaus S. S. surašytus ir bendrovės direktoriaus V. S. pasirašytus 51 PVM sąskaitas faktūras bei 56 kasos išlaidų orderius, nuo 2017 m. birželio 22 d. iki 2018 m. sausio 4 d., nepagrįstai nevertino CMR važtaraščių, kuriuose nurodyti duomenys neatitinka tikrovės, ar tai, kad UAB „Asuma“ dėl grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB „Baltic Business Company“ apskaitoje registravo tris sutartis (specialisto išvados dėl UAB „Asuma“ 20 priedas), kuriose nurodoma, kad UAB „Asuma“ pati organizuoja grūdų išsivežimą iš pardavėjo ir parsiveža savo lėšomis.
7.5. Apeliacinės instancijos teismas, skundžiamame sprendime nustatęs, kad tarp UAB „Asuma“ ir UAB „Baltic Business Company“ sandoriai buvo realūs, nors nebuvo išsaugoti dokumentai, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą jo vadovautos UAB „Baltic Business Company“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, fiksuojant apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas su UAB „Asuma“ dėl grūdinių kultūrų pardavimo. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylos dalį, turėjo pasisakyti ir dėl nuteistojo G. V. veikos kvalifikavimo, nors dėl jo apeliacinis skundas ir nebuvo paduotas (BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos).
7.6. Taigi, priešingai nei skundžiamame sprendime konstatavo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje esantys duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad sandoriai tarp UAB „Asuma“ ir kitų bendrovių realiai neįvyko, o tik fiktyviai buvo pildomi pirkimo–pardavimo dokumentai, siekiant mokestinės naudos – susigrąžinti pirkimo PVM bendrovei „Asuma“, o UAB „Baltic Business Company“ tik deklaravo pardavimo PVM, tačiau jo nemokėjo ir bankrutavo. Pažymima, kad realiai šiuose sandoriuose mokestinės naudos siekį turėjo UAB „Asuma“, kuri pirkimo PVM įsidėjo į atskaitą, o vėliau grūdines kultūras pardavė, taip turėdama mokestinę naudą. Šios aplinkybės taip pat patvirtina ir UAB „Asuma“ piktnaudžiavimą PVM atskaita, nes juridinis asmuo siekė vienintelio tikslo, t. y. sudarius formalius sandorius su UAB „Baltic Business Company“ siekė sukurti sąlygas, formaliai atitinkančias PVM įstatymo nuostatas dėl teisės į PVM atskaitą, ir tokiu būdu, deklaravus pirkimo PVM, jį susigrąžinti, pardavimo PVM kitai bendrovei nemokant, o grūdus įsigyjant iš nenustatytų šaltinių. Kasatoriaus nuomone, akivaizdu, kad šie V. S. bei juridinio asmens UAB „Asuma“ veiksmai atitinka BK 220 straipsnio 2 dalį (2017 m. lapkričio 21 d. įstatymo redakcija), nes siekdami išvengti mokesčių, kurių suma viršija 750 MGL dydį, pateikė neteisingus duomenis apie deklaruotas bendrovės pajamas ir išlaidas Valstybinei mokesčių inspekcijai, taip UAB „Asuma“ naudai išvengė 56 074 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, nes tam ir buvo apskaitoje surašomi realiai neįvykę sandoriai, kurių forma atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, bet ne jų turinį.
7.7. Kasatoriaus nuomone, nustatęs, kad sandoriai su UAB „Baltic Business Company“, UAB „Ganta“ ir UAB „Polimaksas“ realiai neįvyko, o naudą dėl to turėjo juridinis asmuo UAB „Asuma“, kurio interesais ir naudai neteisėtai veikė V. S., kuriam padėjo S. S., apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai išteisino S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį bei juridinį asmenį UAB „Asuma“ – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o V. S. inkriminuotą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į BK 223 straipsnio 1 dalį.
7.8. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ir pripažinus V. S. ir juridinį asmenį UAB „Asuma“ kaltais pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį, turi būti patenkintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas civilinis ieškinys, ir iš nuteistųjų V. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ solidariai priteistina valstybei 94 912 Eur žalai atlyginti.
7.9. Nustačius, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, S. S. turi būti pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu bendrintina su Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendžiu S. S. paskirta bausme pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija), ir S. S. skirtina subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant S. S. bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštas 96 634 Eur dydžio civilinis ieškinys UAB „Baltijos sėklos“ direktoriui S. S. paliktinas nenagrinėtas. Kitos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalys paliktinos nepakeistos.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros generalinės prokurorės pavaduotojo S. Versecko kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl BPK reikalavimų pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
9. Kasaciniame skunde prokuroras, be kita ko, nurodo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje esančius prieštaravimus, nes skundžiamame sprendime nustatęs, kad tarp UAB „Asuma“ ir UAB „Baltic Business Company“ sandoriai buvo realūs, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. V. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už apgaulingą jo vadovautos UAB „Baltic Business Company“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, fiksuojant apskaitoje neįvykusias ūkines operacijas su UAB „Asuma“ dėl grūdinių kultūrų pardavimo. Prokuroro nuomone, taip buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimai.
10. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis šio kodekso XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui keliami tokie patys bendrieji reikalavimai kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui, tik jame turi būti papildomai nurodomi duomenys apie apskųstą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliaciniu skundu ginčijamos aplinkybės ir skundo esmė. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, pagal BPK 304–307 straipsnių nuostatas, nuosprendis turi būti įtikinamas, nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje turi būti išdėstomi nuosekliai ir sudaryti logišką visumą.
11. Nuosprendis neatitinka BPK reikalavimų, jei nustatoma prieštaravimų tarp aprašomosios nuosprendžio dalies (nusikalstamos veikos sudėties požymius atskleidžiančių faktinių aplinkybių aprašymo ar išvadų dėl veikų kvalifikavimo) ir nurodyto nusikalstamos veikos teisinio vertinimo (BK straipsnio ir (ar) jo dalies) rezoliucinėje nuosprendžio dalyje (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 307 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tai taikytina ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui.
12. Pažymėtina ir tai, kad, nustačius esminius BPK pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems toje byloje nuteistiesiems (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
13. Šioje byloje nagrinėdamas G. V., V. S., S. S. ir UAB „Asuma“ pateiktus kaltinimus pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, klastojant realiai neįvykusius ūkines operacijas neva patvirtinančius buhalterinės apskaitos dokumentus, juos įtraukiant į apskaitą, buvo apgaulingai tvarkoma įmonių UAB „Baltic Business Company“ ir UAB „Asuma“ buhalterinė apskaita, siekiant pastarosios įmonės naudai sumažinti mokėtinus mokesčius. Pagal pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, tai vyko pagal tokią schemą: UAB „Baltic Business Company“ tariamai pardavė grūdines kultūras įmonei UAB „Asuma“, o ši tariamai pardavė įmonėms UAB „Ganta“ bei UAB „Polimaksas“. Tokiu būdu UAB „Asuma“ padidino PVM atskaitą ir atitinkamais laikotarpiais nepagrįstai atskaitė 54 372 Eur pirkimo PVM bei pateikdama neteisingas pelno mokesčio deklaracijas VMI išvengė 38 838 Eur pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, įtraukiant į UAB „Asuma“ buhalterinės apskaitos registrus fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, buvo suteikta galimybė UAB „Polimaksas“ nepagrįstai atskaityti 3837 Eur, o UAB „Ganta“ – 6383 Eur pirkimo PVM. Konstatavęs, kad minėtos grūdinių kultūrų pirkimo–pardavimo ūkinės operacijos tarp UAB „Baltic Business Company“ ir UAB „Asuma“ bei šios bendrovės ir UAB „Ganta“ bei UAB „Polimaksas“ realiai neįvyko dėl jas neva patvirtinančių apskaitos dokumentų klastojimo ir jų įtraukimo į UAB „Asuma“ buhalterinę apskaitą, taip pat nustatęs, kad V. S. paskolų suteikimas UAB „Asuma“ buvo fiktyvus, o pinigų įnešimas į kasą buvo įformintas suklastotais kasos pajamų orderiais, bei kitus buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, pirmosios instancijos teismas šios įmonės vadovą V. S. kaip nusikalstamos veikos vykdytoją apgaulingai tvarkant šios įmonės buhalterinę apskaitą pripažino kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o S. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį kaip padėjėją. Kartu teismas V. S. pripažino kaltu pagal BK 220 straipsnio 2 dalį dėl mokesčių vengimo, o jo vadovaujamą įmonę – juridinį asmenį UAB „Asuma“ – pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 220 straipsnio 2 dalį.
14. Pagal nuteistųjų skundus bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB,,Baltic Business Company“ ir UAB,,Asuma“ bei tarp šios įmonės ir UAB,,Polimaksas“ bei UAB,,Ganta“, fiktyvumo, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog S. S. surašytuose ir V. S. pasirašytuose kaltinime nurodytuose buhalterinės apskaitos dokumentuose dėl UAB „Asuma“ grūdinių kultūrų pirkimo iš UAB,,Baltic Business Company“ bei jų pardavimo UAB,,Ganta“ ir UAB,,Polimaksas“ buvo įrašyti netikri duomenys. Teismas, be to, konstatavo, kad nėra pagrindo abejoti dėl V. S. paskolų UAB,,Asuma“ suteikimo, nepasitvirtino ir V. S. pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytos faktinės aplinkybės, kad jo, kaip UAB,,Asuma“ direktoriaus, paskolų įnešimas į kasą buvo įformintas žinomai suklastotais kasos pajamų orderiais. Atsižvelgdamas į tai ir nustatęs, kad V. S. neišsaugojo visų dokumentų, susijusių su paskolų bendrovei suteikimu, ir dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB,,Asuma“ turto, veiklos rezultatų ir įsipareigojimų dydžio, teismas V. S. veiką kvalifikavo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį V. S. ir juridiniam asmeniui UAB „Asuma“ pagal BK 220 straipsnio 2 dalį, šį juridinį asmenį taip pat išteisino pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, o S. S. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį.
15. Tačiau apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kurioje G. V. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl UAB „Baltic Business Company“ faktūrų, išrašytų įmonei UAB „Asuma“ už neva parduotas grūdines kultūras, krovinio važtaraščių, pagal kuriuos UAB „Baltic Business Company“ neva pristatė šias grūdines kultūras krovinio gavėjai UAB „Asuma“, UAB „Baltic Business Company“ pinigų priėmimo kvitų, pagal kuriuos G. V. iš UAB „Asuma“ direktoriaus V. S. neva priėmė pinigų sumas už minėtas grūdines kultūras, suklastojimo, nors realiai minėtos ūkinės operacijos neįvyko, ir dėl minėtų suklastotų dokumentų perdavimo apskaitą tvarkančiai darbuotojai įtraukti į UAB „Baltic Business Company“ buhalterinę apskaitą. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra nelogiškas ir prieštaringas, nes, panaikinant bei keičiant pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl V. S., S. S. ir juridinio asmens UAB „Asuma“ aprašomojoje šio nuosprendžio dalyje pateiktos išvados, kad byloje esantys įrodymai ir jų pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina ūkinių operacijų, įvykusių tarp UAB,,Baltic Business Company“ ir UAB,,Asuma“, fiktyvumo, prieštarauja pirmiau minėtoms faktinėms aplinkybėms, dėl kurių pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas G. V., kuriam apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą. Todėl apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai, o surašydamas nuosprendį pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus.
16. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikinamas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti įrodymus kaip visumą, pašalinti abejones ir padaryti tinkamai motyvuotas bei neprieštaringas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.
17. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, prokuroro kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. liepos 9 d. nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Arūnas Budrys
Eligijus Gladutis
