Civilinė byla Nr. e3K-7-35-421/2026
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00702-2024-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.3; 2.6.2.3; 3.1.14.1; 3.2.8.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Virgilijaus Grabinsko, Andžej Maciejevski, Donato Šerno (pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės Lietuvos radijo ir televizijos centro kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ ir Norvegijos bendrovės „Valinor AS“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl 2024 m. birželio 21 d. reikalavimo išmokėti garantiją pripažinimo nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė,,Agentus“ ir Švedijos bendrovė „Nordic Guarantee Insurance Ltd“.
Išplėstinė teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių pažeistų teisių gynimo būdus ir teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo išmokėti garantiją ginčijimo, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovės prašė pripažinti nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2024 m. birželio 21 d. reikalavimą trečiajam asmeniui Švedijos bendrovei „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ dėl garantijos Nr. 10284967 sumos (1 989 805 Eur) išmokėjimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovės ieškinyje nurodė, kad:
3.1. 2022 m. rugpjūčio 9 d. ieškovė UAB „KV Baltic“ ir trečiasis asmuo UAB „Agentus“ sudarė jungtinės veiklos (konsorciumo) sutartį dėl dalyvavimo atsakovės AB Lietuvos radijo ir televizijos centro paskelbtame konkurse dėl duomenų centrų DC3 ir DC4 statybos darbų ir rangos sutarties dėl šių darbų sudarymo ir vykdymo;
3.2. 2022 m. gruodžio 19 d. buvo sudaryta duomenų centrų rangos sutartis;
3.3. 2023 m. sausio 20 d. trečiasis asmuo Švedijos bendrovė „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ išdavė rangos sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją dėl 1 989 805 Eur sumos; garantijos galiojimas buvo pratęstas iki 2024 m. liepos 1 d., o ieškovės UAB „KV Baltic“ akcininkė Norvegijos bendrovė „Valinor AS“ už garantijos pratęsimą garantavo garantijoje nurodyta suma ir papildomais 20 procentų;
3.4. 2024 m. birželio 21 d. atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras pateikė ginčijamą reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo, motyvuodama tuo, kad rangos sutarties vykdymas vėluoja, o jungtinės veiklos partneriai konfliktuoja tarpusavyje;
3.5. ieškinyje taip pat nurodyta, kad ginčijamas reikalavimas neatitinka garantijos sąlygų ir ja suteikiamos apsaugos reikalavimų, o juo siekiama pasipelnyti, be to, užsakovė neturi teisės reikalauti garantijos sumos, nes pati iš esmės pažeidė sutartį (bendradarbiavimo, atsiskaitymo pareigų pažeidimai).
4. Atsakovė AB Lietuvos radijo ir televizijos centras atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad nesutinka su ieškinio teiginiais, jog ji neteisėtai siekia pasinaudoti garantija, ir teigė, kad visos formalios garantijos sąlygos buvo įvykdytos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių nutarčių esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė; 2024 m. lapkričio 29 d. papildoma nutartimi išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimus.
6. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovių reikalavimas pripažinti atsakovės reikalavimą dėl garantijos išmokėjimo nepagrįstu ir neteisėtu nesukelia realių teisinių padarinių, neapgina ieškovių teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODUvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-485/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-485/2008">3K-3-485/2008</a>).
7. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas išmokėti garantiją nėra sandoris. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktais išaiškinimais, kad, pareikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, kreditorius vykdo savo ir skolininko sudarytą sutartį (dvišalį sandorį), taip pat reikalauja, kad bankas įvykdytų išduota garantija (vienašaliu sandoriu) prisiimtą įsipareigojimą. Teismo vertinimu, reikalavimas išmokėti garantijos sumą yra procedūrinė priemonė, būdas įgyvendinti reikalavimo teisę. Dėl šios priežasties, anot teismo, reikalavimas išmokėti garantiją negali būti pripažintas negaliojančiu (negalima paneigti kieno nors teisės ko nors reikalauti). Teismas nurodė, kad tokiu reikalavimu kėsinamasi į atsakovės teisnumą (teisę ko nors reikalauti), ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.75 straipsnio 1 dalimi, reikalavimas, kuriuo kėsinamasi į juridinio asmens teisnumą, negali būti patenkintas, todėl ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
8. Teismo vertinimu, ieškovių interesams gali turėti įtakos reikalavimo išmokėti garantiją vykdymas, o ne šio reikalavimo teisėtumas, pagrįstumas (šių savybių nuginčijimas ieškovių interesams tiesioginių pasekmių nesukelia) ar teisės pareikšti tokį reikalavimą įgyvendinimas. Anot teismo, reikalavimus, susijusius su garantijos išmokėjimo apribojimu ar uždraudimu, ieškovės turėtų pareikšti ne šios bylos atsakovei AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui, o garantiją suteikusiam juridiniam asmeniui. Tokio reikalavimo ieškovės nepareiškė. Teismas pažymėjo, kad tokia situacija, kai ieškinyje nurodytam atsakovui pareikšti reikalavimai yra nenagrinėtini teisme ir kai ieškovui teisinius padarinius sukurti galintys reikalavimai turėtų būti pareikšti kitam atsakovui, reiškia, jog ieškinio trūkumų pašalinimas šioje byloje nėra galimas. Teismas nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
9. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovių apeliacinį skundą, 2025 m. balandžio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 29 d. papildomą nutartį panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 1 punkte nustatytu pagrindu.
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimas riboja atsakovės, kaip juridinio asmens, teisnumą.
12. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje susiklostė analogiška situacija kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a>: rangovė (ieškovė) ginčija užsakovės (atsakovės) reikalavimo trečiajam asmeniui išmokėti garantijos sumą teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad reikalavimo išmokėti garantijoje nurodytą sumą teisėtumas yra tiesiogiai susijęs su vertinimu, ar skolininkė (ieškovė UAB „KV Baltic“) tinkamai vykdė garantija užtikrintą prievolę, nagrinėjamu atveju rangos sutartį.
14. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui, apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįsta, nurodęs, kad ieškovės turi teisę ginčyti atsakovės reikalavimą trečiajam asmeniui „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ sumokėti garantijoje nustatytą sumą, šio reikalavimo (nutartyje klaidingai nurodyta „garantijos“) (ne)galiojimas sukels ieškovėms teisinių pasekmių, nes nuo to priklausys, ar ieškovėms atsiras pareiga grąžinti garantui išmoką ir papildomus 20 proc. Tokiu būdu byloje pareikšto reikalavimo patenkinimas arba atmetimas pakeis ieškovių subjektines teises ar pareigas, tuo labiau kad šiuo metu trečiasis asmuo garantijos sumos atsakovei dar nėra išmokėjęs.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat padarė išvadą, kad ieškovės pasirinko leistiną teisių gynimo būdą ir pareiškė reikalavimą, kurio patenkinimas ar atmetimas sukels materialiųjų teisinių padarinių, nes tik išnagrinėjus bylą iš esmės bus galima nustatyti, ar garantija užtikrinta prievolė buvo tinkamai įvykdyta ir ar atsakovė pagrįstai reikalauja išmokėti garantijoje nurodytą sumą.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
16. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir priimti naują nutartį – palikti nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 29 d. papildomą nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino, kad ieškinio reikalavimas neatitinka CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų civilinių teisių gynimo būdų, nors kasacinio teismo praktika ir teisinis reglamentavimas suponuoja teismo pareigą patikrinti, ar ieškovo pasirinktas gynybos būdas atitinka įtvirtintą teisinį reglamentavimą, ar gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynimo būdai. Ieškovių suformuluotas reikalavimas iš esmės buvo prašymas kvalifikuoti faktines aplinkybes. Ieškovės ne reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą ar taikyti civilinę atsakomybę, o tik kvestionuoja vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – prašo pripažinti neteisėtu kreipimąsi dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo. Todėl darytina išvada, kad pareikštas reikalavimas neatitinka CK 1.138 nurodytų civilinių teisių gynimo būdų, nesukelia ieškovei teisinių pasekmių ir pagal kasacinio teismo praktiką negali būti savarankiškas ieškinio dalykas.
16.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai siejo ieškovėms kilsiančias pasekmes su garantijos (ne)galiojimu, nors byloje sprendžiamas reikalavimo, o ne garantijos galiojimo klausimas. Teismas neįvertino, kad ieškovės siekia prevencinio ieškinio tikslų (užkirsti kelią išmokėti garantijoje nurodytas sumas). Tačiau šie padariniai yra pernelyg nutolę nuo ieškovių suformuluoto ieškinio dalyko. Ieškovės nereiškė reikalavimo uždrausti išmokėti garantijos sumą (CK 1.138 straipsnio 3 punktas) arba pripažinti, konstatuoti, kad trečiasis asmuo neturi pareigos išmokėti garantijoje nurodytos sumos (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), todėl prašymas pripažinti atsakovės reikalavimą neteisėtu sukeltų tik procesines, o ne materialiąsias pasekmes. Būtent trečiojo asmens sprendimas išmokėti garantijoje nurodytą sumą ar jos neišmokėti, o ne reikalavimas ją išmokėti sukurs teisinius padarinius ieškovėms.
16.3. Reikalavimas išmokėti garantijoje nurodytą sumą nėra sandoris, kuris galėtų būti pripažintas negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktą išaiškinimą, jog reikalavimas, kad garantas išmokėtų garantijoje nurodytą sumą, nelaikytinas vienašaliu sandoriu; pareikšdamas tokio pobūdžio reikalavimą, kreditorius vykdo skolininko ir kreditoriaus sudarytą sutartį (dvišalį sandorį), taip pat reikalauja, kad bankas įvykdytų išduota garantija (vienašaliu sandoriu) prisiimtą įsipareigojimą. Taigi, reikalavimas išmokėti garantijoje nurodytą sumą gali būti vertinamas kaip procedūrinė priemonė, reikalavimo teisės įgyvendinimas.
16.4. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktus išaiškinimus. Nagrinėjama civilinė byla nuo minėtos bylos skiriasi tuo, kad minėtoje civilinėje byloje (priešingai nei nagrinėjamoje byloje) ieškovas siekė konkrečių materialiųjų teisinių padarinių – prašė grąžinti pagal banko garantiją išmokėtą sumą.
16.5. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, taikant CPK 293 straipsnio 1 punkte įtvirtintą bylos nutraukimo pagrindą. Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a> pateiktų išaiškinimų, jog, atskirose bylose reiškiant savarankiškus reikalavimus dėl kurios nors vienos civilinės atsakomybės sąlygos, negalima atskirai įrodinėti ir konstatuoti tik vienos civilinės atsakomybės sąlygos: „<...> reikalavimo pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu patenkinimas reikštų prejudicinio fakto kitai civilinei bylai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo nustatymą, tai – civiliniai procesiniai, bet ne materialieji padariniai“. Taip pat nukrypo nuo 2019 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-313/2019">e3K-3-61-313/2019</a>, kurioje aiškinama nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, jog „materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas“, ir nuo kasacinio teismo 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-684/2023">e3K-3-48-684/2023</a>, kurioje išaiškinta, kad reikalavimai pripažinti tam tikrus faktus (konstatuoti faktines aplinkybes) savaime nesukelia ieškovui teisinių pasekmių ir negali būti savarankišku ieškinio dalyku.
16.6. Skundžiamoje nutartyje pateiktos išvados kartu paneigė banko garantijos pagal pirmą pareikalavimą tikslą ir jo esmę. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tik išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės bus galima nustatyti, ar buvo tinkamai įvykdyta garantija užtikrinta prievolė ir ar atsakovė pagrįstai reikalauja išmokėti garantijoje nurodytą sumą. Toks išaiškinimas tiesiogiai prasilenkia su CK 6.90 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta garantijos samprata, ją aiškinančia teismų praktika bei doktrina, paneigia esminius garantijos kaip efektyvios prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės požymius, t. y. garantijos nepriklausomumą nuo pagrindinės prievolės, besąlygiškumą, likvidumą (principą „pirma mokėk, paskui ginčyk“) ir operatyvumą.
17. Ieškovės atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovių reikalavimas yra leistinas ir sukelia realius materialiuosius teisinius padarinius. CK 1.138 straipsnyje įtvirtintų gynybos būdų sąrašas yra nebaigtinis (8 punktas), todėl pernelyg siauras aiškinimas, draudžiantis tokį gynybos būdą, nepagrįstai ribotų teisę kreiptis į teismą, asmenų lygybės prieš įstatymą ir teismą principą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29, 30 straipsniai; Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis). Net hipotetiškai svarstant, kad pareikštas reikalavimas gali nesukelti materialiųjų teisinių padarinių, pirmosios instancijos teismas galėjo ne nutraukti bylą, o įpareigoti ar pasiūlyti patikslinti ieškinio dalyką.
17.2. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, prevencinis ieškinys tokio pobūdžio bylose negali būti reiškiamas. Atsakovės pozicija šiuo klausimu prieštaringa. Pagal CK 6.255 straipsnio 1 dalį ir nuoseklią kasacinio bei apeliacinio teismų praktiką, prevencinis ieškinys galimas tik esant realiai ir pagrįstai žalos grėsmei ir negali būti naudojamas savaime teisėtiems veiksmams (mokėjimui pagal nepriklausomą garantiją) uždrausti. Todėl šioje byloje tinkamas gynybos kelias – ginčyti kreditoriaus reikalavimo garantui teisėtumą ir jo atitiktį garantijos sąlygoms tiek formaliuoju, tiek materialiuoju aspektu. Net nustačius netinkamą atsakovą, CPK 45 straipsnis įpareigoja teismą siūlyti pakeisti šalį, o ne nutraukti bylą.
17.3. Vien tai, kad reikalavimas nelaikytinas vienašaliu sandoriu, negali savaime lemti ieškinio atmetimo. Atsakovės reikalavimas garantui gali būti civilinės bylos ginčo objektu, todėl ieškovių pareikšto ieškinio reikalavimas neabejotinai yra tinkamas.
17.4. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, o ja remdamasis pagrįstai konstatavo, kad ieškovių pasirinktas gynybos būdas yra leistinas ir šioje byloje sukels materialiuosius padarinius, priešingai nei kasaciniame skunde minimose bylose, kuriose garantija jau buvo išmokėta ir deklaratyvūs reikalavimai nesudarė savarankiško bylos dalyko. Šioje byloje ginčijamas kreditoriaus reikalavimo garantui teisėtumas (garantija dar neišmokėta) ir jo atitiktis garantijos sąlygoms tiek formaliuoju (ar kreditoriaus reikalavimas ar prie jo pridėti dokumentai atitinka garantijos sąlygas, ar pateikti nepasibaigus garantijos terminui, taip pat ar nebuvo CK 6.92 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių), tiek turininguoju požiūriu (ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę).
17.5. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė CK 6.90 straipsnio ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Nepriklausomos (pirmo pareikalavimo) garantijos autonomija reiškia mokėjimą pagal garantijos sąlygas, tačiau, kilus ginčui tarp skolininko ir kreditoriaus, teismas privalo patikrinti reikalavimo ir prie jo pridėtų dokumentų atitiktį garantijos sąlygoms, terminų laikymąsi ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę. Garantija nėra priemonė daryti neteisėtą spaudimą rangovui, tad reikalavimas pasinaudoti garantija turi atitikti formaliuosius kriterijus – nurodyti konkrečią su pažeidimu susietą sumą, pateikti skaičiavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus, nereikalauti padengti netiesioginių nuostolių. Nagrinėjamu atveju atsakovės reikalavimas šių sąlygų neatitinka. Atsižvelgiant į pritaikytų ir įskaitytų netesybų mastą, garantijos išmokėjimas šioje situacijoje keltų nepagrįsto praturtėjimo riziką (CK 6.242 straipsnis). Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio reikalavimas sukelia materialiuosius padarinius ir turi būti vertinamas iš esmės.
18. Trečiasis asmuo „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
18.1. Ieškinys atitinka CK 1.138 straipsnyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą – teisinio santykio nutraukimą ar pakeitimą. Atsakovė, pateikusi reikalavimą trečiajam asmeniui, sukūrė teisinį santykį, kurio esmė – pareiga atlikti mokėjimą. Ieškiniu siekiama šį teisinį santykį nutraukti. Kasacinio skundo tenkinimas pažeistų civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo ir teisingumo principus ir sudarytų prielaidas papildomiems bei paraleliniams procesams. Nors trečiojo asmens sprendimas dėl išmokos dar nėra priimtas, tai nepanaikina ieškovių teisės ginčyti atsakovės reikalavimą. Byloje yra sprendžiamas ne trečiojo asmens pareigos sumokėti pagal laidavimo raštą klausimas, o tai, ar ieškovės yra pažeidusios su atsakove sudarytą rangos sutartį (nes būtent šios sutarties pažeidimas suteiktų teisę atsakovei reikšti reikalavimą).
18.2. Reikalavimui taikytinas laidavimo draudimo, o ne banko garantijos teisinis režimas, kadangi trečiasis asmuo išdavė laidavimo raštą, kuriam netaikomas principas „pirma mokėk, paskui ginčyk“. Todėl nėra suprantama, kodėl atsakovė bando klaidinti teismą, nurodydama materialiosios teisės normas bei kasacinio teismo formuojamą praktiką, aktualią banko garantijai, nors tokia užtikrinimo priemonė ginčo atveju net neegzistuoja. Pagal Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalį, draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, o to paties straipsnio 3 dalis nurodo, jog draudikas neturi teisės išmokėti draudimo išmokos ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis įvyko. Laidavimo raštas imperatyviai reikalauja nurodyti konkretų sutarties pažeidimą, su pažeidimu susietą sumą, skaičiavimą ir jį pagrindžiančius dokumentus – šių reikalavimų atsakovės reikalavimas neatitinka.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko bei ribų
19. CPK 353 straipsnio, nustatančio bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas, 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasaciniame skunde neleidžiama remtis naujais įrodymais bei aplinkybėmis, kurie nebuvo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
20. Atsakovės kasaciniame skunde keliamas teisės klausimas, dėl kurio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus procesinius sprendimus: ar garantui kreditoriaus pareikšto reikalavimo sumokėti garantijoje nustatytą pinigų sumą ginčijimas teisme pripažintinas savarankišku teisių gynimo būdu ir atitinkamai ar toks ieškinio reikalavimas nagrinėtinas teisme.
21. Šis klausimas taip pat susijęs ir su garantijos, kaip prievolės užtikrinimo būdo, esme.
22. Trečiasis asmuo „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ atsiliepime į kasacinį skundą, be kita ko, kelia klausimą dėl užtikrinimo priemonės, kurios pagrindu jam buvo pareikštas šioje byloje ieškovių ginčijamas atsakovės reikalavimas, kvalifikavimo (kaip garantijos ar laidavimo draudimo). Tačiau bylą nagrinėjusių teismų nustatyta, kad trečiojo asmens išduotas prievolę užtikrinantis dokumentas, kurio pagrindu atsakovė pareiškė šioje byloje ieškovių ginčijamą reikalavimą, yra būtent garantija. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CK normomis, reglamentuojančiomis garantiją kaip prievolių užtikrinimo būdą, abu teismai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje aiškintos ir taikytos šios teisės normos. Šiame kontekste išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų išaiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį, kasacinis teismas fakto klausimų nenagrinėja, tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, kaip žemesnės instancijos teismas laikėsi sutarčių aiškinimo taisyklių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231/2008">3K-3-231/2008</a>; 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS03MDEvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51-701/2018">3K-3-51-701/2018</a> 48 punktą; 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzk4LTY4Ny8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-398-687/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-398-687/2019">e3K-3-398-687/2019</a> 39 punktą; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEyLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-112-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-112-421/2020">e3K-3-112-421/2020</a> 22 punktą; kt.). Tačiau ir tokią pareigą kasacinis teismas gali įgyvendinti tuo atveju, kai toks teisės klausimas yra iškeltas kasaciniame skunde ar atsiliepime į jį ir jis sudarė ginčo dalyką bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šiuo atveju užtikrinimo priemonės teisinio kvalifikavimo kaip garantijos ar laidavimo draudimo klausimas nekeliamas atsakovės kasaciniame skunde, jis šalių nebuvo iškeltas bylą nagrinėjant pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme, trečiasis asmuo tokį klausimą ėmė kelti tik atsiliepime į kasacinį skundą, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams teiktuose procesiniuose dokumentuose, nors ir vartojo laidavimo rašto sąvoką, bet neteikė argumentų dėl netinkamo šios priemonės kvalifikavimo kaip garantijos. Dėl to pripažintina, jog užtikrinimo priemonės kvalifikavimo klausimas nepatenka į bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme ribas ir negali būti kasacijos dalyku.
Dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo garantui išmokėti garantijoje nustatytą sumą, skolininkui pažeidus prievolę, ginčijimo kaip teisių gynimo būdo taikymo
23. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad įstatymų leidėjas esą negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ar laisves, į teismą galėtų kreiptis tik laikydamasis įstatymo nustatytos tvarkos. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas, inter alia (be kita ko), Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, inter alia, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia, inter alia, viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą byloje Nr. 2/2012-12/2012-9/2013).
24. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Teisės kreiptis į teismą apribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjQtNDIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-64-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-64-421/2022">e3K-3-64-421/2022</a>, 29 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
25. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Vis dėlto ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnyje nustatyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymų nustatytais būdais. CK 1.138 straipsnyje pateiktas nebaigtinis civilinių teisių gynimo būdų, kuriuos taiko teismas, sąrašas. Jame nurodyti teisių gynimo būdai yra bendrieji, o teisės normose, reguliuojančiose konkretų materialųjį teisinį santykį, gali būti nustatyti ir specialieji teisių gynimo būdai. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjQtNDIxLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-64-421/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-64-421/2022">e3K-3-64-421/2022</a>, 30, 31 punktai).
26. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog teismas ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme. Teismo pareiga ex officio patikrinti, ar ginčas nagrinėtinas teisme, apima ir pareigą patikrinti, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankišku nagrinėjamo ginčo dalyku. Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-453/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-453/2013">3K-3-453/2013</a>; 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjU5LTk2OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-259-969/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-259-969/2019">e3K-3-259-969/2019</a> 41 punktą; 2023 m. vasario 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-684/2023">e3K-3-48-684/2023</a> 60, 61 punktus ir kt.).
27. Kreipimasis į teismą nėra savitikslis, tokiu kreipimusi yra siekiama apginti galimai pažeistas teises. Asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus įstatymuose aiškiai nustatytus atvejus. Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022, 33 punktas; 2024 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk4LTcwMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-198-701/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-198-701/2024">e3K-3-198-701/2024</a>, 42 punktas ir šiuose punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika).
28. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad civilinėje byloje pagal ginčą dėl pažeistos teisės gynimo ieškiniu pareikštas savarankiškas reikalavimas, kurio esmę sudaro pažeistos teisės konstatavimas, neprašant vienu ar kitu CK 1.138 straipsnyje nustatytu būdu pašalinti dėl padaryto pažeidimo atsiradusių padarinių, negali būti traktuojamas kaip materialusis teisinis reikalavimas, kadangi jis neapgina pažeistos teisės ir nesukuria teisinių pasekmių. CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – pripažinimas civilinių teisių ir ieškovo reikalaujamas pažeistų civilinių teisių konstatavimas yra ne tas pats, nes civilinių teisių pripažinimas sukuria asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, o pažeistų teisių ir neteisėtų veiksmų konstatavimas, neprašant CK 1.138 straipsnyje nurodytais būdais pažeistų teisių pašalinimo, materialiojo teisinio rezultato nesukuria. Taigi teisė pripažįstama tuomet, kai ji nepagrįstai ginčijama ar kitaip varžoma, o pagal aplinkybes gali būti apginta teismo sprendimu ją pripažinus. Pripažinimas, kaip pažeistos ar ginčijamos teisės gynimo būdas, yra siejamas ne su fakto, bet su teisės pripažinimu (CK 1.138 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-421/2022, 43 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika; 2023 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDgtNjg0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-48-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-48-684/2023">e3K-3-48-684/2023</a>, 62 punktas).
29. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovių byloje pareikštas reikalavimas kvalifikuotinas kaip reikalavimas pripažinti nebuvus garantija užtikrintos sutarties vykdymo pažeidimo, kartu siekiant užkirsti kelią užsakovei gauti nuostolių atlyginimą iš trečiojo asmens. Siekiant atsakyti į klausimą, ar toks reikalavimas gali būti savarankišku ieškinio dalyku (materialiuoju teisiniu reikalavimu), būtina įvertinti, kokius materialiuosius teisinius padarinius tokio reikalavimo patenkinimas teisme gali sukelti.
30. Nors ieškovės ir teigia, kad atsakovės reikalavimas garantui dėl garantijos sumos išmokėjimo gali būti civilinės bylos ginčo objektas ir jų ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl reikalavimo išmokėti garantijos sumą nuginčijimo yra tinkamas teisių gynimo būdas, tačiau iš esmės sutinka su vertinimu, kad toks reikalavimas nėra sandoris.
31. Asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas, laikomi sandoriais (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas sandorio sampratą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, yra nurodęs, jog esminis sandorio požymis, skiriantis jį nuo kitų teisinių veiksmų, yra jo subjektų valia, nukreipta sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas. Sandorio sudarymo priežastis paprastai yra sandorį sudarančių asmenų poreikiai (interesai), formuojantys vidinę sandorio dalyvių valią ir nulemiantys sandorio pagrindą (teisinį tikslą). Neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti tam tikras civilines teises ir pareigas – veiksmai nėra sandoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDYtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-546-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-546-915/2015">3K-3-546-915/2015</a>; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDQyLTMxMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-442-313/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-442-313/2018">e3K-3-442-313/2018</a>, 44 punktas; 2020 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-3-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-3-701/2020">3K-3-3-701/2020</a>, 48 punktas).
32. Asmens vienašališkas veiksmas gali būti laikomas vienašaliu sandoriu tuo atveju, kai asmens valia yra pakankamai aiškiai, nedviprasmiškai orientuota į tikslą sukurti tam tikras civilines teises ar pareigas, t. y. orientuota į prievolės dalyką. Bet kokia prievolė, taip pat vienašalio sandorio pagrindu atsiradusi prievolė, privalo pasižymėti prievolės dalyku, kurį CK 6.3 straipsnio 1 dalis apibrėžia kaip bet kokius veiksmus (veikimą, neveikimą), kurių nedraudžia įstatymai ir kurie neprieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei. Prievolės dalykas turi būti ne tik teisėtas, bet ir įmanomas, ir pakankamai apibrėžtas. Pakankamai aiškiai ir nedviprasmiškai išreikšta asmens valia dėl prievolės dalyko yra pagrindas asmens veiksmus pripažinti vienašaliu sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjA5LTEwNzUvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-209-1075/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-209-1075/2023">e3K-3-209-1075/2023</a>, 29 punktas).
33. Nagrinėjamoje byloje atsakovės reikalavimo teisė kildinama iš garantijos, o 2024 m. birželio 21 d. reikalavimas išmokėti garantiją yra reikalavimas garantui vykdyti garantijos sutartimi prisiimtas prievoles. Toks reikalavimas (veiksmas) vykdyti sutartinius įsipareigojimus negali būti laikomas vienašaliu sandoriu, nes juo nesiekiama sukurti naujas civilines teises ir pareigas, o tik įgyvendinti sandoriu sukurtas teises ir pareigas.
34. CK 6.90 straipsnio 1 dalyje garantija apibrėžiama kaip vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, esant nepriklausomai garantijai (garantijai pagal pirmą pareikalavimą), iš jos kylantis garanto įsipareigojimas nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti garantija yra išduota (CK 6.90 straipsnio 2 dalis). Tokią garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-254-313/2022 23 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
35. Trečiojo asmens „Nordic Guarantee Insurance Ltd“ išduotoje darbų atlikimo garantijoje nurodyta, kad ją išdavęs asmuo įsipareigoja sumokėti naudos gavėjui (atsakovei šioje byloje) bet kokią sumą ar sumas, kurių bendras dydis neviršija 1 989 805 Eur, gavęs iš naudos gavėjo rašytinį pareiškimą. Šiame pareiškime turi būti nurodoma, kad vykdytojas pažeidė įsipareigojimą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. duomenų centrų statybos ir įrengimo (rangos) sutartį, taip pat nurodomas pažeidimo aspektas ir pažeidimą atitinkanti suma. Kartu su mokėjimo reikalavimu turi būti pateiktas prašomos sumos apskaičiavimas ir jį patvirtinantys dokumentai.
36. Taigi, trečiojo asmens išduota garantija savo turiniu ir esme yra nepriklausoma garantija (garantija pagal pirmą pareikalavimą), kurią išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Reikalavimas išmokėti garantiją yra reiškiamas tokią garantiją išdavusiam asmeniui, kuriam tenka pareiga pagal įstatymą ir garantijos sąlygas įvertinti gautą atsakovės reikalavimą. Toks reikalavimas yra viena iš procedūrinių priemonių, subjektui (nagrinėjamu atveju – atsakovei), kurio teisės, kylančios iš rangos sutarties, yra užtikrintos garantija, įgyvendinant iš garantijos kylančią teisę pasinaudoti šiuo prievolės įvykdymo užtikrinimu. Tokia procedūrinė priemonė negali būti ginčijama, pareiškiant savarankišką reikalavimą teisme dėl jos pripažinimo nepagrįsta, neteisėta ir negaliojančia, nes tokio reikalavimo patenkinimas nesukeltų ieškovėms jų pageidaujamų materialiųjų teisinių pasekmių. Iš byloje pareikšto ieškinio turinio taip pat yra akivaizdu, jog atsakovei, kaip kreditorei, siekiant pasinaudoti savo teise reikalauti, kad garantas įvykdytų savo prievolę, kylančią iš jo vienašalio įsipareigojimo išmokėti garantijoje nurodytą sumą, skolininkui pažeidus garantija užtikrintą prievolę, ieškovės, pareikštu ieškiniu prašydamos tokį reikalavimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu, kartu siekia paneigti ir savo, kaip rangos sutarties šalies, vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų (t. y. prievolių pagal rangos sutartį, atsakovės teigimu, netinkamą vykdymą (įvykdytų sutartinių įsipareigojimų pažeidimų faktą)), egzistavimą.
37. Nagrinėjant ieškovių pareikštą reikalavimą teisme turėtų būti vertinama tik formalioji šios priemonės įgyvendinimo dalis, t. y. ar toks reikalavimas garantui buvo pareikštas tokią teisę turinčio asmens. Tokiam vertinimui atlikti teismui pakaktų įsitikinti, kad pareiškiant reikalavimą garantui egzistavo šios faktinės aplinkybės: reikalavimą pareiškęs asmuo (užsakovas) yra saistomas rangos sutartinių teisinių santykių, tinkamas rangos sutarties įvykdymas rangovo buvo garantuotas pagal sutarties sąlygas pateikta garantija, reikalavimas pareikštas garantiją išdavusiam asmeniui – garantui. Šis teismo vertinimas negalėtų apimti klausimų, ar rangovas, ar abi sutarties šalys pažeidė sutartį, ar rangovui jo sutartinius įsipareigojimus įvykdyti sutrukdė nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės, kokia žala (nuostoliai) kilo dėl sutarties pažeidimo, kaip kilusi žala (nuostoliai) susijusi su rangovo atliktais veiksmais (neveikimu) ir pan., nes tai reikštų išėjimą už bylos nagrinėjimo ribų, t. y. civilinės atsakomybės sąlygų nustatymą. Be to, tokioje byloje teismas vertintų tik tai, ar atsakovo reikalavimo garantui pateikimas konkrečiu laikotarpiu laikytinas neteisėtu. Tačiau kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad garantiją išdavęs subjektas, gavęs kreditoriaus reikalavimą, privalo išmokėti garantijoje nurodytą sumą remdamasis tik garantijos vykdymo sąlygomis ir nevertindamas pagrindinės prievolės įvykdymo (neįvykdymo). Nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą) pavyzdys – banko garantija, pagal kurią bankas ar kita kredito įstaiga (garantas) raštu įsipareigoja sumokėti skolininko kreditoriui nustatytą pinigų sumą pagal kreditoriaus reikalavimą (CK 6.93 straipsnio 1 dalis). Garanto prievolė, atsirandanti iš nepriklausomos garantijos (garantijos pagal pirmą pareikalavimą), pagal savo pobūdį yra savarankiška, t. y. jai būdingas savarankiškumas nuo užtikrintos pagrindinės prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-219/2016">3K-3-352-219/2016</a>, 29 punktas; 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDcwLTY4Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-470-687/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-470-687/2018">e3K-3-470-687/2018</a>, 30 punktas; 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI0LTY4NC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-324-684/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-324-684/2021">e3K-3-324-684/2021</a>, 28 punktas).
38. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ginčijant reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą sumą, iš esmės siekiama užkirsti kelią atsakovei atlikti veiksmus – įgyvendinti sutarties įvykdymo užtikrinimo priemonę (garantiją). Nors asmuo gali pasinaudoti tokiu civilinėje teisėje įtvirtintu teisių gynimo būdu kaip užkirtimas kelio teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudimas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys, CK 1.138 straipsnio 3 punktas), tačiau šis teisių gynimo būdas siejamas su specialiomis įgyvendinimo sąlygomis. Prevencinio ieškinio reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai. Neteisėti veiksmai – tai aktyvūs neteisėti atsakovo veiksmai, pažeidžiant įstatymo leidėjo nustatytą pareigą elgtis ar nesielgti tam tikru būdu. Jei asmens veiksmai neatitinka teisės aktuose ar sutartyje nustatytų reikalavimų, tai jie laikomi neteisėtais (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Prevenciniu ieškiniu negali būti reikalaujama nutraukti savaime teisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2013 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-147/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-147/2013">3K-3-147/2013</a>; 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-322-916/2019, 18 punktas).
39. Ginčijamu reikalavimu atsakovė kreipėsi į garantą dėl garantijoje nurodytos sumos išmokėjimo. Šis reikalavimas nėra neteisėtas. Toks aiškinimas atitinka ir garantijos esmę. Rangovas, pateikdamas užsakovui sutarties įvykdymo užtikrinimo garantiją, kartu prisiima ir riziką, kad užsakovas pasinaudos ja nepagrįstai ar egzistuojant šalių ginčui dėl sutarties sąlygų tinkamo įvykdymo. Tačiau tokiu atveju, kilus ginčui tarp užsakovo ir rangovo, rangovo interesai ginami ne sprendžiant dėl užsakovo pateikto reikalavimo vykdyti garantiją teisėtumo, bet užtikrinant jo teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo, jei vėliau būtų nustatyta, kad užsakovas sutarties įvykdymo užtikrinimo priemone pasinaudojo nepagrįstai.
40. Minėta, kad CK 1.138 straipsnio 1 punkte nustatytas civilinių teisių gynimo būdas – civilinių teisių pripažinimas – yra susijęs su subjektinės teisės konstatavimu ir sukelia asmenims civilines teisines pasekmes, materialųjį teisinį rezultatą, tačiau šiuo atveju ieškovės ne reikalauja joms pripažinti kokią nors teisę, kartu sukeliant materialųjį teisinį efektą, o prašo pripažinti juridinį faktą – kad atsakovė neįgijo teisės į rangos sutarties įvykdymo užtikrinimą (garantiją) konkrečiu momentu, t. y. kad 2024 m. birželio 21 d. neatsirado jos teisė reikalauti išmokėti garantijoje nustatytą sumą. Toks ieškovių reiškiamas reikalavimas pripažinti, kad atsirado aplinkybės, dėl kurių nevykdytina garantija, minėta, yra susijęs su faktinių aplinkybių nustatymu ir jų vertinimu, o ne su savarankišku ieškinio dalyku ir galimu jo tenkinimu. Tokiu reikalavimu iš esmės siekiama pripažinti, jog 2024 m. birželio 21 d. egzistavo faktinės aplinkybės, užkertančios kelią atsakovei pasinaudoti garantija. Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, tokio reikalavimo patenkinimas neapgintų ieškovių teisių ar įstatymų saugomų interesų ir nepakeistų jų teisių bei pareigų apimties. Ieškovių ieškinyje nurodyti argumentai ir ieškiniu įrodinėjama aplinkybė – rangos sutarties pažeidimo nebuvimas – galėtų būti vertinami sprendžiant reikalavimą dėl ieškovių civilinės atsakomybės pagal rangos sutartį ir galėtų sudaryti atsikirtimų į tokį reikalavimą pagrindą, tačiau jie nesudaro savarankiško materialiojo teisinio reikalavimo, nes įstatymas nenustato galimybės ginčo teisenos tvarka atskirai įrodinėti aplinkybių, sudarančių galimų reikalavimų ar atsikirtimų pagrindą.
41. Apibendrindama išdėstytus argumentus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovių ieškinio reikalavimas tokia forma, kaip jis yra suformuluotas, negali būti savarankišku nagrinėtino teisme ieškinio dalyku (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą civilinę bylą pagal ieškovių suformuluotą ieškinį nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktų išaiškinimų
42. Kasaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl netinkamo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktų išaiškinimų taikymo, teigdama, jog nagrinėjama civilinė byla nuo minėtos bylos skiriasi tuo, kad minėtoje civilinėje byloje (priešingai nei nagrinėjamoje byloje) ieškovas siekė konkrečių materialiųjų teisinių padarinių – prašė grąžinti pagal banko garantiją išmokėtą sumą.
43. Su tokiu vertinimu išplėstinė teisėjų kolegija nesutinka. Kasaciniame skunde minėtoje byloje buvo pareikštas analogiškas, kaip ir nagrinėjamoje byloje, reikalavimas pripažinti niekiniu ir negaliojančiu garantui kreditoriaus pareikštą reikalavimą sumokėti garantijoje nurodytą sumą, o kitas reikalavimas – taikyti restituciją – buvo pareikštas kaip alternatyvus reikalavimas, tenkintinas tuo atveju, jei garantijoje nurodyta suma yra pervesta. Taigi, tiek nagrinėjamoje byloje, tiek pirmiau nurodytoje byloje pareikštu ieškiniu iš esmės buvo siekiama tapačių tikslų – nuginčyti kreditoriaus teisę pasinaudoti garantija, kaip prievolės užtikrinimu, neigiant sutarties pažeidimų faktą.
44. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje, be kita ko, išaiškinta, kad tais atvejais, kai ginčas kyla tarp skolininko ir kreditoriaus, kai skolininkas mano, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę, ir kreipiasi į teismą prašydamas apginti jo pažeistas teises ir pripažinti, kad kreditorius nepagrįstai pareikalavo iš garanto įvykdyti prievolę arba atlyginti dėl to patirtus nuostolius, teismas turi nagrinėti (priklausomai nuo ieškinio pagrindo) ne tik pirmiau nurodytas aplinkybes, bet ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę.
45. Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje pabrėžiama, kad jurisprudencijos tęstinumas – iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų kylantis imperatyvas; pagal konstitucinę maksimą tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Nuo esamų precedentų gali būti nukrypstama ir nauji precedentai gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina, konstituciškai pagrindžiama ir pateisinama, tik deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).
46. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTUvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-295/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-295/2014">3K-3-295/2014</a> pateiktas išaiškinimas, pagal kurį, nagrinėdamas skolininko ir kreditoriaus ginčą dėl reikalavimo garantui nepagrįstumo, teismas turi vertinti ir tai, ar skolininkas pažeidė garantija užtikrintą prievolę, sudaro prielaidas savarankiško ieškinio dalyku laikyti reikalavimą iš esmės nustatyti faktą, paneigiantį vieną iš galimos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus kreditoriaus veiksmus, nors toks reikalavimas, kaip išaiškinta pirmiau šioje nutartyje, savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių ir nėra nukreiptas į pažeistos ar ginčijamos subjektinės teisės gynimą. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas pakeisti nurodytą 2014 m. gegužės 28 d. nutartyje pateiktą išaiškinimą, leidžiantį savarankišku ieškinio dalyku laikyti reikalavimą pripažinti nepagrįstu kreditoriaus garantui pareikštą reikalavimą išmokėti garantijoje nurodytą sumą. Pažymėtina, jog priešingas aiškinimas ir leidimas teismine tvarka reikalauti uždrausti garantijos turėtojui įgyvendinti iš garantijos kylančias teises paneigtų garantijos kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės esmę. Garantijos, kaip ir kitų prievolių užtikrinimo būdų (CK 6.70 straipsnis), pagrindinė paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių apsaugą, kad prievolė, kurią prisiėmė pagrindinis skolininkas, bus įvykdyta ir kreditorius dėl neteisėtų skolininko veiksmų nepatirs nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTItMjE5LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-352-219/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-352-219/2016">3K-3-352-219/2016</a>, 26 punktas).
47. Civiliniame procese ieškinio dalykas turi būti siejamas su materialiosios teisės suteikiama galimybe apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę ar įstatymo saugomą interesą. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškina, kad ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama paneigti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, iš esmės nėra nukreiptas į subjektinės teisės pripažinimą, pakeitimą ar gynimą. Tokiu reikalavimu prašoma nustatyti tik faktinę aplinkybę, paneigiančią galimus neteisėtus veiksmus, tačiau toks fakto nustatymas savaime nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Dėl to nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškovių ieškinio reikalavimas nelaikytinas tinkamu teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu.
48. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, jog, aiškinant ir taikant teisės normas, nustatančias teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi būti užkirstas kelias savitiksliam bylinėjimuisi ir reikalavimų, nesukeliančių savarankiškų materialiųjų teisinių pasekmių, pareiškimui teisme. Ieškinio reikalavimai, kuriais siekiama uždrausti garantijos gavėjui pateikti iš garantijos kylantį reikalavimą garantui, tokio draudimo pagrindu nurodant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų asmens, kurio įsipareigojimams pagal sutartį įvykdyti garantija buvo pateikta, veiksmų neegzistavimą, pripažintini nenagrinėtinais teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Atitinkamai ieškinio reikalavimas, kuriuo siekiama vien fakto, paneigiančio vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų, nustatymo garantijos įgyvendinimo procedūroje, negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas civiliniame procese.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
49. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareikštas ieškinio reikalavimas pagal savo turinį nėra savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes juo siekiama ne apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, o nustatyti faktines aplinkybes, paneigiančias vieną iš galimos civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduodamas bylą nagrinėti iš esmės, neatsižvelgė į ieškinio reikalavimo teisinę prigimtį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės nesiekia materialiosios subjektinės teisės gynimo, netinkamai aiškino ir taikė pažeistų teisių gynimo būdus ir teisę kreiptis į teismą reglamentuojančias teisės normas. Tai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtus procesinius sprendimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 360 straipsnis).
50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kasacinį skundą patenkinus, atsakovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
51. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 3713,19 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai rengiant atsiliepimus į ieškovių atskiruosius skundus ir atskirąjį skundą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Išlaidos advokato pagalbai, kurių atlyginimą prašoma priteisti, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos) pagrindu apskaičiuotą didžiausią už atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskiruosius skundus parengimą priteistiną išlaidų sumą (7, 8.15, 8.16 punktai), todėl mažintinos iki 2668,88 Eur (878,56 Eur už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, apmokėtą 2024 m. gruodžio 23 d., ir 1790,32 Eur (2 × 895,16 Eur) už atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atskirojo skundo parengimą, apmokėtą 2025 m. sausio 9 d.).
52. Atsakovė taip pat pateikė prašymą atlyginti 3630 Eur išlaidas advokato pagalbai rengiant kasacinį skundą. Ši ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų 7, 8.13 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl atsakovei priteistinas visų šių jos patirtų išlaidų atlyginimas.
53. Nurodytų išlaidų atlyginimas priteistinas atsakovei iš ieškovių lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
54. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. balandžio 3 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį ir 2024 m. lapkričio 29 d. papildomą nutartį.
Priteisti atsakovei akcinei bendrovei Lietuvos radijo ir televizijos centrui (j. a. k. 120505210) po 3149,44 (tris tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt devynis Eur 44 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose, atlyginimo iš ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „KV Baltic“ (j. a. k. 304846043) ir Norvegijos bendrovės „Valinor AS“ (j. a. k. 977362237).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Goda Ambrasaitė-Balynienė
Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Andžej Maciejevski
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė
