Baudžiamoji byla Nr. 2K-5/2012
Teisminio proceso nr. 1-85-1-00396-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.19.6. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 24 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Masioko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. kasacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 229 straipsnį ir jam paskirta bausmė – 20 (dvidešimties) MGL dydžio 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų litų) bauda.
Iš V. S. VĮ Tauragės miškų urėdijai priteista 56 679,79 Lt (penkiasdešimt šeši tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt devyni litai ir 79 ct).
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 30 d. nutartis, kuria nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga,
n u s t a t ė :
V. S. pagal BK 229 straipsnį nuteistas už tai, kad pagal darbo sutartį Nr. 71 ir Tipinę pilnutinės individualinės materialinės atsakomybės sutartį dirbdamas VĮ Tauragės miškų urėdijos Miško ruošos prekybos techninio padalinio sandėlio sandėlininku bei būdamas atsakingas už naftos produktų ir materialinių vertybių apsaugą, teisingą apskaitą, jų tvarkingą sandėliavimą, priėmimą ir išdavimą, už naftos produktų ir materialinių vertybių trūkumą, atsiradusį dėl tarnybos kaltės, apskaitos trūkumus, ne laiku atliktą inventorizaciją, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, nekontroliavo naftos produktų priėmimo ir išdavimo, dėl to už laikotarpį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. VĮ Tauragės miškų urėdijos Miško ruošos prekybos techninio padalinio sandėlyje buvo nustatytas 2814 kg benzino A-95 ir 11 058 kg dyzelinio kuro trūkumas, o VĮ Tauragės miškų urėdijai padaryta 56 679,79 Lt turtinė žala.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius mano, kad jo bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviosios sudėties turinį ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas bei netinkamai įvertino faktinius duomenis byloje. Nuteistajam pareikšti kaltinimai yra abstraktūs ir nekonkretūs, todėl nuo jų neįmanoma kvalifikuotai ir efektyviai gintis. Šie įstatymo pažeidimai, pasak nuteistojo, suvaržė jo teises į gynybą ir, netinkamai vertinant faktinius duomenis byloje, sukliudė teismams priimti teisingą nuosprendį ir nutartį.
Objektyviuosius nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, sudėties požymius sudaro valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimas ar tokių pareigų netinkamas atlikimas, kuris įvykdomas dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neatsargumo. Kasatoriaus teigimu, kai netinkamo pareigų atlikimo atveju yra padaroma turtinė žala (materialinių vertybių trūkumas), būtina nustatyti su šių vertybių išsaugojimu susijusias aplinkybes (priėmimą, saugojimas, išdavimas) ir baudžiamosios bei civilinės atsakomybės santykį. Nuteistasis nurodo, kad jo bylą nagrinėję teismai neatskleidė esminių skirtumų tarp baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 229 straipsnyje, ir civilinės (materialinės) atsakomybės. Teismas nuosprendyje deklaruoja, kad asmuo, su kuriuo yra sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, privalo tinkamai išsaugoti priimtą turtą ir jį tinkamai išduoti. Su šiuo teismo teiginiu kasatorius nesiginčija, nes tiek civilinės atsakomybės, tiek baudžiamosios atsakomybės atveju, atsakingas už materialines vertybes asmuo privalo šias nuostatas vykdyti, tačiau ne kiekvienu atveju didelis materialinių vertybių trūkumas suponuoja baudžiamąją atsakomybę. Pasak nuteistojo, būtina nustatyti ne tik materialinių vertybių trūkumą, jo apimtį, vertę, bet ir jo atsiradimo priežastis, t. y. kokių veiksmų asmuo, atsakingas už vertybių apskaitą bei išsaugojimą, neatliko ir kodėl. Tik tinkamai įvertinus materialinių vertybių trūkumo priežastis ir aplinkybes, galima svarstyti klausimus apie baudžiamosios ar civilinės atsakomybės buvimą. Kasatoriaus nuomone, teismai nenurodė ir neatskleidė objektyviosios nusikaltimo sudėties esminių požymių, t. y. tokių V. S. nusikalstamų veiksmų ar neveikimo, kurie buvo tiesioginė materialinių vertybių trūkumo atsiradimo priežastis nagrinėjamoje byloje. Todėl šis trūkumas negali būti pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį.
BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra blanketinė, ją detalizuoja teisės normos, reglamentuojančios naftos produktų gabenimą, priėmimą, saugojimą, išdavimą ir jų apskaitą, todėl teismas turi nurodyti konkrečius veiksmus, kuriais nuteistasis pažeidė tam tikras darbo sutartyje aptartas sąlygas ar Tipinės pilnutinės individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatas ir dėl kurių susidarė naftos produktų trūkumas, o įmonei buvo padaryta turtinė žala. Pasak kasatoriaus, jo byloje priimtas teismo nuosprendis abstraktus, pagrįstas vien tik prielaidomis, jame pateikiami nuteistojo kaltę patvirtinantys įrodymai nepagrįsti faktiniais bylos duomenimis, kaltinimas dėl jam inkriminuoto nusikaltimo yra nekonkretus, todėl neaišku, nuo kokių kaltinimų reikėtų gintis. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, minėtų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio trūkumų nepašalino, o pakartojo apylinkės teismo išdėstytas aplinkybes, stengdamasis jas paryškinti bei išplėsti.
Kasatorius nesutinka su teismų išvadomis, kad jis netinkamai atliko savo darbines pareigas — netinkamai priėmė ir išdavė naftos produktus. Vien tai, kad per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. buvo nustatytas benzino ir dyzelinio kuro trūkumas, dar nereiškia, kad šios vertybės buvo priimamos netinkamai. Nuteistasis teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismuose nurodė, jog atvežtus naftos produktus priimdavo pagal benzovežio skaitiklio parodymus ir pateiktus krovinio gabenimo važtaraščius. Teisme buvo apklausti S. B. ir A. P. – vairuotojai, kurie per trūkumo susidarymo laikotarpį atvežė naftos produktus. Jie nurodė, kad į urėdijos talpyklas išpylė visus atvežtus degalus. Benzovežiui esant sertifikuotam, turinčiam leidimą gabenti naftos produktus, nebuvo pagrindo abejoti jo skaitiklio parodymais. Liudytojo A. P. parodymai, kad, jam atvežus degalus į urėdijos sandėlį, jis radęs nuteistąjį V. S. užsnūdusį darbo vietoje, nereiškia, kad šis pažeidė darbo drausmę ar netinkamai priėmė atvežtus degalus.
Skunde nurodoma, kad kuro sandėlis yra uždaroje teritorijoje ir skirtas aptarnauti miškų urėdijos transporto parką. Visi dokumentai apie degalų išdavimą buvo patikrinti ir jokios klaidos ar netinkamo degalų išdavimo faktų nenustatyta. Taip pat per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. nenustatyta jokių įsibrovimo į saugyklą ar grobimo faktų. Todėl, pasak kasatoriaus, visiškai neaišku, kokius konkrečius netinkamo pareigų atlikimo veiksmus ar neveikimą jam inkriminuoja teismas apkaltinamajame nuosprendyje. Tarp netinkamo pareigų atlikimo ir naftos produktų trūkumo susidarymo turi būti priežastinis ryšys. Kasatorius teigia, kad netinkamo jo pareigų atlikimo faktai, kuriuos teismas aptaria nuosprendyje, nėra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su degalų trūkumu. Vienas iš tokių argumentų yra ne laiku atlikta inventorizacija. Pagal galiojančius įstatymus materialinių vertybių inventorizacijas yra įpareigoti organizuoti įmonių vyriausieji finansininkai. Kasatorius nurodo dažnai pasitikrindavęs naftos produktų atsargas, nes reikėjo teikti ataskaitas, užsakyti naftos produktus. Paskutinė naftos produktų inventorizacija buvo atlikta 2010 m. vasario 26 d. ir trūkumo nebuvo nustatyta. Taigi nereguliarus inventorizacijos atlikimas, kurį turėjo atlikti įmonės administracija, nėra tas veiksmas, dėl kurio susidarė trūkumas. Apeliacinės instancijos teismo nurodoma netinkamo tarnybinių pareigų atlikimo forma – darbuotojo dėmesingumo sumažėjimas – taip pat nėra priežastiniu ryšiu susijusi su degalų trūkumo atsiradimo.
Pasak nuteistojo, nesant jau išanalizuotų priežasčių naftos produktų trūkumui susidaryti, reali ir pagrįsta išvada yra ta, kad naftos produktai buvo pagrobti iš saugyklos. Teismai iš esmės netyrė ir nesiaiškino šios versijos, ją atmetė remdamiesi ne objektyviais bylos duomenimis, o tikrovės neatitinkančiais civilinės ieškovės I. Remeikienės paaiškinimais, kad per pastaruosius 19 metų įmonėje nėra buvę degalų vagysčių. Kasatorius nurodo, kad įmonės degalinė yra įrengta uždaroje teritorijoje, kurioje, be degalinės, yra ir kiti padaliniai. Degalai išleidžiami per kolonėlę, kuri įjungiama iš atskiro pastato įjungiant elektrą ir degalų padavimo siurblį. Priėjimas prie tokio siurblio įjungimo yra apsaugotas dviejų medinių durų su paprasčiausiomis spynomis. Jokių stebėjimo kamerų ar kitų priemonių, kurios galėtų apsaugoti turtą ar padėtų kontroliuoti sargų ar kitų asmenų neteisėtus veiksmus, nėra. Taigi, esant tokiai situacijai, kai naftos produktų cisternos dangtis rakinamas tik pakabinama spyna, į saugyklas gali patekti bet kas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad, kasatoriui neginčijant bylos įrodymų teisėtumo, kasacine tvarka nenagrinėti skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos ir apeliacinio teismo patikrintos faktinės aplinkybės, susijusios su nuteistojo netinkamu pareigų vykdymu.
Prokuroras pažymi, kad kasaciniame skunde nuteistasis V. S. iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, kuriuos jau buvo išdėstęs savo apeliaciniame skunde ir į kuriuos, išsamiai išnagrinėjęs bylą, atsakė apeliacinės instancijos teismas. Prokuroro nuomone, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad žemesnių instancijų teismai tinkamai neatribojo jo, kaip materialiai atsakingo asmens, civilinės atsakomybės nuo baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. Teismų praktikos nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams baudžiamosiose bylose (BK 225, 226, 227, 228, 229 straipsniai) apibendrinimo apžvalgoje nurodyta, kad pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis. Žalos sąvoka bei didelės žalos požymis, būtinas kilti baudžiamajai atsakomybei pagal BK 229 straipsnį, suprantami ir aiškinami taip pat kaip ir piktnaudžiavimo atveju. Apžvalgoje pažymėta, kad jeigu įstatymo dispozicijoje nurodytų padarinių (didelės žalos) nekyla arba tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių nėra priežastinio ryšio, BK 229 straipsnis netaikomas. Paprastai didele žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai (kasacinė nutartis Nr. 2K-512/2004). Dėl nuteistojo V. S. netinkamo pareigų vykdymo atsiradus naftos produktų trūkumui buvo padaryta 56 679,79 Lt turtinė žala, kuri pagrįstai teismų pripažinta didele.
Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad būtina baudžiamosios atsakomybės sąlyga pagal BK 229 straipsnį yra priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos (pareigų neatlikimo ar netinkamo jų atlikimo) ir kilusių pasekmių – didelės žalos. Pasak prokuroro, įvertinęs ištirtus įrodymus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad dėl kilusių pasekmių (nustatyto 2814 kg benzino A-95 ir 11058 kg dyzelinio kuro trūkumo VĮ Tauragės miškų urėdijos Miško ruošos prekybos techninio padalinio sandėlyje) yra atsakingas būtent V. S., netinkamai atlikęs savo tarnybines (darbines) pareigas, o ne kokios nors kitos objektyvios, nuo nuteistojo valios nepriklausančios priežastys (įmonės vykdomos veiklos organizaciniai trūkumai, kuro tiekėjų veiksmai, įrangos gedimai ir pan.). Prokuroras pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad jeigu V. S. būtų tinkamai atlikęs savo pareigybės aprašyme nurodytas pareigas, atidžiai kontroliavęs kuro priėmimo–išdavimo procesą, nuolat sekęs kuro likučius urėdijos cisternose, jam patikėtų materialinių vertybių apsauga būtų gerokai efektyvesnė, nes pastebėjus, jog saugomo kuro kiekis dėl nežinomų priežasčių mažėja, būtų galima operatyviai imtis veiksmų ir užkirsti kelią didesnei žalai kilti bei išsiaiškinti kuro mažėjimo priežastis. Pasak prokuroro, kasatorius neteisingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl naftos produktų trūkumo susidarymo priežasčių, nes apeliacinės instancijos teismas neginčija, kad kuras galėjo būti grobstomas trečiųjų asmenų, tačiau, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra nustatyta aiškių kuro vagystės požymių (įsilaužimo ir pan.), to neginčija ir pats kasatorius, todėl būtent dėl netinkamo nuteistojo pareigų vykdymo pakankamai ilgą laiką kuro trūkumas nebuvo pastebėtas ir dėl to atsirado didelė žala.
Atsiliepime nesutinkama su kasatorius teiginiais, kad teismai nenustatė ir neįvertino jam taikytinų teisės normų, nenurodė, kaip jis pažeidė tam tikras darbo sutartyje aptartas sąlygas ar Tipinės pilnutinės individualios materialinės atsakomybės sutarties nuostatas. Prokuroro nuomone, tai tinkamai padarė pirmos instancijos teismas, nuosprendyje išanalizavęs nuteistojo V. S. tarnybinę (darbinę) veiklą ir pareigas reglamentuojančius teisės aktus, sutarčių bei Degalų ir tepalų sandėlininko pareigybės aprašymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas, ar nuteistasis yra tinkamas nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje, subjektas, pažymėjo, kad jis atitinka BK 230 straipsnyje numatyto specialaus subjekto – valstybės tarnautojui prilyginto asmens – požymius, taip pat įvertino jam priskirtas darbines funkcijas, suteiktas teises, nurodytas jo pareigybės aprašyme, kurių jis tinkamai nevykdė.
Kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 229 straipsnio taikymo
Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išaiškino BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Dėl materialinių trūkumų jam galėjo kilti tik civilinė (materialinė) atsakomybė.
BK 229 straipsnis (2000 m. rugsėjo 26 d. redakcija) nustatė baudžiamąją atsakomybę už valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos. Pagal šį straipsnį baudžiamąja tvarka atsako tik specialus subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo – kurio sąvoka išaiškinta BK 230 straipsnyje. Specialusis subjektas – būtinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 229 straipsnyje požymis, todėl kiekvienu atveju inkriminuojant asmeniui šią veiką, turi būti neabejotinai konstatuota, kad asmuo yra valstybės tarnautojas ar valstybės tarnautojui prilygintas asmuo BK 230 straipsnio prasme. Nustatant, ar asmuo yra BK 229 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas, jo teisinis statusas analizuojamas vadovaujantis įstatymais bei kitais norminiais teisės aktais, apibrėžiančiais, į kokias pareigas asmuo buvo priimtas, kokias funkcijas vykdė, kokias teises, pareigas ir įgaliojimus turėjo. Sprendžiant klausimą dėl asmens prilyginimo valstybės tarnautojui, įstaigos, įmonės ar organizacijos rūšis, taip pat ta aplinkybė, kad asmuo dirba pagal darbo sutartį, nėra kliūtis, tačiau byloje turi būti nustatyta, kad asmens teisinis statusas atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pagal šią normą (2004 m. liepos 5 d. redakcija) asmens prilyginimą valstybės tarnautojui lemia du požymiai: 1) darbas bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje, arba vertimasis profesine veikla ir 2) įgaliojimų turinys (turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas).
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. S. nuteistas už tai, kad pagal 1992 m. gruodžio 15 d. darbo sutartį dirbdamas valstybės įmonės Tauragės miškų urėdijos Miško ruošos prekybos techninio padalinio sandėlio sandėlininku, privalėdamas kontroliuoti naftos produktų priėmimą ir išdavimą, dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas ir dėl to per laikotarpį nuo 2010 m. vasario 26 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. urėdijos sandėlyje buvo nustatytas degalų už 56 679,79 Lt sumą trūkumas. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs V. S., kaip sandėlininko, įgaliojimus apibrėžiančių dokumentų turinį, padarė išvadą, kad jis turėjo administracinius įgaliojimus veikti įmonės (Tauragės miškų urėdijos) vardu, taigi buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, apibūdindamas V. S. teisinį statusą, į vieną sujungė du atskirus požymius – administracinių įgaliojimų turėjimą ir teisės turėjimą veikti juridinio asmens vardu. Apkaltinamajame nuosprendyje, pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK XXXIII skyriuje, padarymo, tokie netikslumai neleistini. Pripažindamas, kad kaltininkas yra valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, teismas turi nurodyti ir bylos duomenimis pagrįsti, pagal kokį konkretų iš BK 230 straipsnio 3 dalyje numatytų alternatyviųjų požymių asmuo prilyginamas valstybės tarnautojui.
Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms ir jas patikslinant, nurodyta, kad V. S. galėjo veikti įmonės vardu. Tokius savo sprendimus abiejų instancijų teismai pagrindė degalų ir tepalų sandėlininko pareigybės aprašyme nurodytomis V. Sk. funkcijomis: kontroliuoti naftos produktų atsargas ir išdavimą, kad gaunami ir išsiunčiami naftos produktai atitiktų techninių sąlygų kokybės reikalavimus, įforminti dokumentus, reikšti pretenzijas tiekėjams dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo ar terminų nesilaikymo.
Teisė veikti juridinio asmens ar organizacijos vardu, tai teisė įstatymo ar atskiro įgaliojimo pagrindu sudaryti sandorius, atlikti kitokius teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius juridinio asmens teises ir pareigas.
Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad miškų urėdijos vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos kompleksinė miškų ūkio veikla yra veikla, apimanti miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą, racionalų miškų išteklių naudojimą ir prekybą mediena bei kitais miško ištekliais. Pagrindinė Tauragės miškų urėdijos Miško ruošos prekybos techninio padalinio sandėlininko pareiga yra saugoti sandėlyje esančius degalus, prižiūrėti jų tiekimą ir išdavimą darbuotojams, t. y. sandėlininkas atlieka techninio pobūdžio funkcijas, skirtas aptarnauti urėdijos darbuotojus (aprūpinti juos degalais). Pareigybės aprašyme numatytos sandėlininko funkcijos įforminti dokumentus ir reikšti pretenzijas tiekėjams dėl sutarties įsipareigojimų nevykdymo ar terminų nesilaikymo. Šie veiksmai taip pat yra techninio pobūdžio, tiesiogiai susiję su degalų tiekimo, išdavimo kontrole urėdijos Miško ruošos padalinyje ir jų atlikimas urėdijai nesukuria, nepakeičia ir nepanaikina jokių teisių ar pareigų. Be to, pažymėtina, kad šių įgaliojimų V. S. negalėjo įgyvendinti savarankiškai – pareigybės aprašyme nurodyta, kad apie tai sandėlininkas privalo informuoti ūkvedį–tiekėją arba urėdo pavaduotoją. Tiek degalų ir tepalų sandėlininko pareigybės aprašyme nurodytos sandėlininko funkcijos (įskaitant ir tas, kuriomis teismai rėmėsi savo sprendimuose), tiek kita bylos medžiaga patvirtina V. S. neturėjus įgaliojimų atlikti teisinę reikšmę turinčius veiksmus, sukuriančius, keičiančius ar naikinančius Tauragės miškų urėdijos teises ir pareigas, t. y. veikti urėdijos vardu. Taigi V. S., kaip sandėlininkas, atliko pagalbines techninio aptarnaujamojo pobūdžio funkcijas, o tokių funkcijų vykdymas negali būti laikomas veikimu įmonės vardu BK 230 straipsnio 3 dalies prasme, todėl jis negali būti laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu. Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai V. S. pripažino BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu, todėl šiuo atveju nėra minėtame straipsnyje numatytos veikos visų būtinų požymių. Taigi baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, todėl skundžiami teismų sprendimai naikintini ir baudžiamoji byla nutrauktina, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl kasacinio skundo kitų argumentų
Nustačius, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kiti kasatoriaus skundo motyvai paliekami nenagrinėti, nes yra subordinuoti esminiam išspręstam klausimui ir atskiro aptarimo nebereikalauja.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 2 punktu,
n u t a r i a :
Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 10 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 30 d. nutartį panaikinti ir baudžiamąją bylą V. S. nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
VĮ Tauragės miškų urėdijos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Teisėjai
Armanas Abramavičius
Antanas Klimavičius
Vytautas Masiokas
