Baudžiamoji byla Nr. 2K–8/2012
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00560-2009-7
Procesinio sprendimo kategorija:
1.2.22.1.
1.2.29.3. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. sausio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Tomo Šeškausko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu J. Ž. nuteistas pagal: Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (už 0,020 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, gabenimą ir laikymą turint tikslą platinti ir platinimą) laisvės atėmimu ketveriems metams, 260 straipsnio 1 dalį (už 0,272 g narkotinės medžiagos – heroino – įgijimą, gabenimą ir laikymą, turint tikslą platinti ir platinimą) laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 253 straipsnio 1 dalį (už šaudmenų pagaminimą, laikymą, gabenimą neturint leidimo) laisvės atėmimu dvejiems metams, 253 straipsnio 1 dalį (už šaudmenų įgijimą ir laikymą neturint leidimo) laisvės atėmimu dvejiems metus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. B. (A. B.) ir M. M. (M. M.), tačiau jie nuosprendžio kasacine tvarka neskundžia.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžiu prokuroro ir nuteistojo A. B. apeliaciniai skundai atmesti, nuteistųjų J. Ž. ir M. M. apeliaciniai skundai tenkinti iš dalies. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria J. Ž. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir J. Ž. dėl kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (2 epizodai) išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. Ž. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams.
Nustatyta M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.
Kita Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. Ž. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo gamino, gabeno ir laikė šaudmenis, o būtent: iki 2009 m. spalio 28 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis įgijo 2 vnt. fabrikinės gamybos guminių šratų bei 2 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių ir neturėdamas leidimo pagamino du savadarbius šaudmenis, susidedančius iš 2 vnt. fabrikinės gamybos guminių šratų bei 2 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro garsinių (signalinių) šovinių, kurių iššautų sviedinių kinetinė energija viršija šaudmenų, skirtų D kategorijos šaunamiesiems ginklams, keliamus energetinius reikalavimus; šiuos savadarbius šaudmenis neturėdamas leidimo revolveryje „ME 38 Compact-G“ Nr. 024239 2009 m. spalio 28 d. automobiliu BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atgabeno iki Klaipėdoje esančio (duomenys neskelbtini) namo ir laikė jame, kol tą pačią dieną, apie 20.10 val., minėtą revolverį, kurio būgne buvo minėti savadarbiai šaudmenys, rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Taip jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas leidimo įgijo ir laikė šaudmenis, o būtent: iki 2009 m. spalio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), kurios adresas Klaipėdos r., (duomenys neskelbtini), iš M. Š. įgijo 42 vnt. fabrikinės gamybos 7.62 mm kalibro (7.62x53) karinių šovinių, kurie yra šaudmenys, skirti A, B ir C kategorijos šaunamiesiems ginklams, ir juos laikė iki 2009 m. spalio 29 d., kol apie 11.00 val., kratos metu jo gyvenamojoje vietoje minėtus šovinius rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Taip pat jis pagal 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: iki 2009 m. spalio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo D. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. spalio 28 d. neteisėtai su savimi atgabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 20 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai.
Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), tačiau apeliacinės instancijos teismas jį išteisino neįrodęs, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. Ž. prašo teismą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 30 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (už dvi nusikalstamas veikas) ir 302 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį nutraukti.
Kasatorius skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, jog įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą. Teismas nepagrįstai atmetė jo (kasatoriaus) parodymus motyvuodamas tuo, kad jie nenuoseklūs. Kasatoriaus pažymi, kad teismai neatkreipė dėmesio į tai, jog, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai gali būti teisiamajame posėdyje perskaitomi įrodymams patikrinti, tačiau jie įrodomosios reikšmės neturi (kasacinė nutartis Nr. 2K-554/2006). Kasatoriaus teigimu, jis svetimą vairuotojo pažymėjimą rado pamestą gatvėje, ketino jį grąžinti savininkui, niekada šio dokumento nenaudojo. Tai, kad jis vairavo automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, neleidžia daryti prielaidos, jog jis panaudojo svetimą vairuotojo pažymėjimą.
Kasatorius teigia, kad jis taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Teismai nepašalino prieštaravimų tarp jo ir liudytojo M. Š. parodymų. Liudytojas M. Š. teigė, kad rastus šovinius ir duslintuvą laikė savo namuose, po to nunešė kasatoriaus broliui I. Ž. Šoviniai ir duslintuvas buvo rasti tada, kai kasatorius gyveno savo brolio būste. Taip pat kasatorius teigia, kad buvo neišnagrinėtas jo apeliacinis skundas ir pažeista BPK 320 straipsnio 3 dalis.
Atsiliepime į kasacinį skundą prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog jeigu jis nepasinaudojo svetimu vairuotojo pažymėjimu, tai jo veikoje nėra ir BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties. Byloje nustatyta, kad kasatorius neturėjo vairuotojo pažymėjimo, tačiau automobilį vairavo. Kaip teisingai pažymėjo abiejų instancijų teismai, kadangi kasatorius ketino surastą gatvėje svetimą vairuotojo pažymėjimą grąžinti savininkui arba nunešti į policiją, tai rodo, jog jis suvokė savo veiksmų neteisėtumą, tačiau norėjo taip elgtis. Teismas pagrįstai ir teisingai taikė BPK 276 straipsnio nuostatas, nes kasatoriaus paaiškinimai apie vairuotojo pažymėjimo radimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės skyrėsi. Esant šioms aplinkybėms, kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Taip pat atsiliepime pažymima, kad kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos). Teismai teisingai nurodė, kad kasatoriaus veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, jog jis neturėjo leidimo šaudmenims, kuriems pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas, įgyti ir laikyti, taip pat, kad šaudmenys tinkami šaudyti. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina specialisto išvada, taip pat kasatoriaus parodymai, kad jis šaudė iš revolverio.
Atsiliepime nurodoma, kad kasatoriaus teiginiai dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo ir nepašalintų prieštaravimų tarp jo ir liudytojo M. Š. parodymų yra nepakankamai argumentuoti, todėl nėra galimybės pateikti atsikirtimus į juos. Tačiau susipažinus su nuteistojo apeliaciniu skundu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi matyti, kad teismas motyvuotai pasisakė dėl visų esminių skundo argumentų. Taip pat kasatorius deklaratyviai skunde teigia, kad teismai vertindami įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Tai, kad kasatorius nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia, jog teismų sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, teismai vertindami įrodymus BPK 20 straipsni nuostatų nepažeidė.
Nuteistojo J. Ž. kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl J. Ž. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį
Kasatorius teigia, kad jis pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nes brolio draugas garaže buvo padėjęs šovinius ir duslintuvą, apie kuriuos jis nežinojo, be to, teismai nepašalino prieštaravimų tarp jo ir liudytojo M. Š. parodymų.
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas.
Byloje nustatyta, kad kasatorius įgijo 4 vnt. šovinių, pagamino 2 savadarbius šaudmenis ir revolveryje juos laikė bei atgabeno iki namo, esančio Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini); taip pat nustatyta, kad kasatorius iš M. Š. įgijo ir sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) laikė 42 vnt. šovinių.
Nors liudytojas M. Š. teigė, kad rastus šovinius ir duslintuvą nuvežė (duomenys neskelbtini) soduose gyvenusiam kasatoriaus broliui I. Ž., o kasatoriui apie tai nieko nesakė, teismai motyvuotai atmetė šiuos parodymus kaip prieštaraujančius kitai bylos medžiagai. Teismai rėmėsi paties J. Ž. parodymais apie tai, kad brolio draugas garaže buvo padėjęs šovinius, o jis pats turėjo nusipirkęs revolverį ir iš jo šaudė. Be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad jo automobilyje buvo rastas D kategorijos ginklas bei perdaryti šaudmenys. Ši aplinkybė rodo, jog I. Ž. buvo gerai susipažinęs su ginklų ir šaudmenų rūšimis. Atsižvelgiant į tai, teismai teisingai konstatavo, jog veikos kvalifikavimui pagal BK 253 straipsnio 1 dalį svarbu yra tai, kad kasatorius neturėdamas leidimo šaudmenims, kuriems pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą yra būtinas leidimas, įgyti ir laikyti, žinodamas, kad šaudmenys tinkami šaudyti, įgijo juos ir laikė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant kasatoriaus veikas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) pritaikytas tinkamai.
Dėl J. Ž. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį
Kasatorius teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, nes svetimo vairuotojo pažymėjimo nepanaudojo, o ketino jį grąžinti savininkui.
BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų.
Kasatorius pagal BK 302 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, gabeno ir laikė fizinio asmens dokumentą, o būtent: iki 2009 m. spalio 28 d., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis įgijo D. G. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. spalio 28 d. neteisėtai su savimi atgabeno į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), ir laikė prie savęs, kol tą pačią dieną, apie 20 val., kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi kasatorius nėra nuteistas už fizinio asmens dokumento panaudojimą, kaip kad jis teigia, o baudžiamajai atsakomybei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš straipsnio dispozicijoje aprašytų alternatyvių veikų.
BPK 376 straipsnis nustato teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nagrinėdamas kasacinę bylą teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas. Ši nuostata įtvirtina, jog kasacinės instancijos teismas netikrina bylos duomenų pagrįstumo ir jų įrodomojo turinio vertės.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai taikė BPK 276 straipsnio 4 dalį nustatančią, kad byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai, nes kasatorius skirtingai aiškino vairuotojo pažymėjimo radimo aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu teigdamas, kad jį rado prie parduotuvės „Gintaro krantas“ ir ketino nunešti į policiją, o teisme – kad rado prie parduotuvės „Iki“. Pažymėtina tai, kad šie kasatoriaus parodymų skirtumai neturėjo reikšmės veikos kvalifikavimui.
Įrodinėjimo procese naudojami tiesioginiai ir netiesioginiai kaltės įrodymai, taip pat įrodymų visuma nustatytos bylos aplinkybės. Teismai, pripažindami J. Ž. kaltu dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, pagrįstai rėmėsi liudytojo D. G. parodymais apie tai, kad vairuotojo pažymėjimą jis pametė 2008 m. birželio mėnesį, bei liudytojos Ž. K. parodymais, kad savaitę prieš tai ji rado J. Ž. automobilyje svetimą vairuotojo pažymėjimą, paklausus dėl šio pažymėjimo J. Ž., šis atsakęs, jog tai ne jos reikalas.
Atsižvelgiant į šias aplinkybės, teismai pagrįstai pripažino, kad J. Ž. suvokė, jog įgijo, gabeno ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir norėjo taip veikti, nes nesiėmė veiksmų šį dokumentą grąžinti tikrajam savininkui, taigi teismas pagrįstai jo veiksmuose nustatė tiesioginę tyčią ir jo veiką kvalifikavo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.
Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo (BPK 320 straipsnio 3 dalis)
BPK 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
Kasatorius teigia, kad jo apeliacinis skundas buvo neišnagrinėtas, tačiau nekonkretizuoja savo teiginio, jo nepagrindžia. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė nuteistojo J. Ž. (kasatoriaus) apeliaciniame skunde buvusius argumentus ir juos palyginęs su byloje surinkta medžiaga, pateikė motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės.
Patikrinęs J. Ž. nuteisimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad visos bylos aplinkybės ištirtos, įrodymai įvertinti teisingai, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, o įrodymus pirmosios instancijos teismas įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus, pagrindžiančius, jog J. Ž. padarė BK 302 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus, įvertino priešingai nei to apeliaciniame skunde pageidavo nuteistasis, nėra pagrindas nutartį laikyti neteisėta ar nepagrįsta. Taigi nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK reikalavimus, reglamentuojančius bylų nagrinėjimą apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. Ž. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Vytautas Piesliakas
Alvydas Pikelis
