Dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-7-111/2012

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01251-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 99.9.1; 99.1.5 (S)

2012 m. sausio 18 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės, Antano Simniškio ir Prano Žeimio,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir pagal atsakovo A. G. priešieškinį ieškovei J. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir santuokoje įgyto turto padalijimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Santuokos nutraukimo byloje atsakovas pareiškė priešieškinį. Be kita ko, atsakovas prašė teismą jam asmeninėn nuosavybėn priteisti žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti Nekilnojamojo turto registre neįregistruotu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini); už šį turtą iš atsakovo priteisti ieškovei 40 380 Lt kompensaciją.

Priešieškinis apmokėtas 1494 Lt žyminiu mokesčiu: 133 Lt – už neturtinį reikalavimą nutraukti santuoką, 150 Lt – už turtinį reikalavimą priteisti iš ieškovės 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 1211 Lt – už turtinį reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą turtą.

Atsakovas 2011 m. vasario 4 d. pateikė teismui pareiškimą grąžinti 1078 Lt žyminio mokesčio, kurio, jo nuomone, sumokėjo daugiau, negu nustatyta CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Atsakovas nurodė, kad reikalavimas padalyti santuokos metu įgytą turtą yra neturtinis, todėl už jį turėjo sumokėti 133 Lt, o sumokėjo 1211 Lt žyminio mokesčio, tai daugiau negu nustatyta įstatymų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 14 d. nutartimi atsakovo prašymą atmetė. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimas padalyti turtą turi būti apmokamas kaip turtinis ginčas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl sumokėtas žyminis mokestis negrąžintinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi šią teismo nutartį paliko nepakeistą. Kolegija išaiškino, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus įstatyme nurodytus procesinius veiksmus. CPK 80 straipsnyje išvardyti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir nustatyta jo apskaičiavimo tvarka. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad už ieškinį, kuriame reiškiamas turtinis reikalavimas, mokamas proporcinis žyminis mokestis, apskaičiuojamas procentine ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos išraiška. Pareiškiant neturtinio pobūdžio ir turtinio pobūdžio reikalavimą, kuris negali būti įkainotas, mokamas 100 Lt žyminis mokestis, jį indeksuojant nustatyta tvarka (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 82 straipsnio 1 dalis). Kolegija nustatė, kad šalių santuoka nenutraukta, sutuoktiniams turto dalys nenustatytos, turtas abiem sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Priešieškinyje atsakovas pareiškė konkretų reikalavimą – prašė priteisti jam žemės sklypą su jame esančiu nebaigtu statyti gyvenamuoju namu; nurodė priteistino turto vertę – 40 380 Lt (80 760 : 2 = 40 380). Atsakovo priešieškinio reikalavimą padalyti santuokos metu įgytą turtą kolegija vertino kaip turtinį; šis ir reikalavimas priteisti 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti apmokėtini 1361 Lt žyminiu mokesčiu pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles; reikalavimas nutraukti santuoką – 133 Lt žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas); iš viso – 1494 Lt. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu kasatorius prašo teismų nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jo prašymą patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl žyminio mokesčio taikymą nustatančių CPK normų. CPK įtvirtinta mišrioji žyminio mokesčio sistema; proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas proporcine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas); paprastasis žyminis mokestis išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šis žyminis mokestis nustatomas bylose, kuriose pareiškiami neturtinio pobūdžio ieškiniai, taip pat ieškiniai, kurių negalima įkainoti, arba kai reikalavimą įvertinti pinigais yra sudėtinga arba apskritai neįmanoma. Neturtiniais ginčais pripažįstami paprastai ginčai ne dėl turto, t. y. ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto priteisimo ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu. Turtinio ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo padariniai, sukuriantys kokių nors apskaičiuojamų praradimų. Šiuo atveju kasatorius neprašo jam ko nors priteisti, nereikalauja kokios nors papildomos turtinės naudos, todėl negalima pagal CPK 85 straipsnį įkainoti kasatoriaus prašymo padalyti santuokoje įgytą turtą kasatoriaus pateikta tvarka ir būdu (jam priteisiant turtą natūra, ieškovei – kompensuojant jos dalį pinigais), nes toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu (turto padalijimas yra vienas iš klausimų, kurį teismas privalo išspręsti, nutraukdamas santuoką), pripažintinas neturtiniu. Dėl to kasatoriaus priešieškinio reikalavimas padalyti santuokoje įgytą turtą apmokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip neturtinis. Nagrinėjamu atveju teismai kasatoriaus pareikštą reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą netinkamai kvalifikavo kaip turtinį ir nepagrįstai sprendė, jog šis apmokėtinas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

2. Dėl sutuoktinių turto teisinio režimo. CK 3.87, 3.88, 3.117, 3.127 straipsniuose įtvirtintos normos, kuriose reglamentuojamas sutuoktinių turto teisinis režimas; jose įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis); pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas pirmiausia dalijamas natūra. Šiuo atveju nėra galimybių bendro turto padalyti natūra, todėl kasatorius prašė priteisti jam 1/2 dalį ieškovei priklausančio bendro turto, kartu jį įpareigojant kompensuoti ieškovei jos dalį pinigais. Sutuoktiniai neginčija jiems priklausančių bendro turto dalių, bet reiškia pretenzijas dėl jiems priklausančios bendro turto idealiosios dalies transformavimo į asmeninę nuosavybę; dėl objektyvių ir subjektyvių aplinkybių negalint šio turto padalyti natūra, kasatorius prašo ieškovei priklausančią bendro turto dalį bendrojoje nuosavybėje palikti jo asmenine nuosavybe, o jai sumokėti šio turto vertę; taip būtų sumažintas bendras turtas ir kartu jis neįgytų daugiau, negu priklauso. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad reikalavimu atidalyti iš bendrosios nuosavybės neprašoma daugiau, nei priklauso bendraturčiui; tokiu atveju nereikalaujama papildomos turtinės naudos, tokio teisinio veiksmo negalima įkainoti CPK 85 straipsnio prasme, todėl toks šalių ginčas, nors tam tikra prasme ir susijęs su turtu, pripažintinas neturtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje V. T. A. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010). Kasacinio teismo išdėstyta teisės normos taikymo ir aiškinimo taisyklė taikytina ir šioje byloje, nes, nutraukiant santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, įvyksta atidalijimas iš bendrosios nuosavybės. Padalijant santuokoje įgytą turtą, sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, nei jiems priklauso, net ir tuo atveju, jeigu turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kitas įgyja jam priklausančio turto dalį pinigais.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje keliamas žyminio mokesčio dydžio klausimas tuo atveju, kai pareiškiamas reikalavimas padalyti santuokos metu įgytą turtą.

Dėl CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto aiškinimo

CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Taigi pagal šią įstatymo normą žyminis mokestis yra atskiras mokestis, kuris nepriskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu. Šios išlaidos nustatytos CPK 88 straipsnio 1 dalyje. Išplėstinė teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, nes tai nėra kasacinio teismo nagrinėjimo dalykas.

Nagrinėjamoje byloje Klaipėdos rajono apylinkės teismas žyminio mokesčio klausimą išsprendė 2011 m. vasario 14 d. nutartimi. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2011 m. balandžio 14 d. nutartimi ją paliko nepakeistą. CPK 3 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Taigi, sprendžiant, ar teismai teisingai taikė CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto normą, reglamentuojančią žyminio mokesčio dydį, turėtų būti aiškinama jos pirminė, iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi, redakcija. Ši įstatymo norma pakeista 2011 m. birželio 21 d. priimtu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XI-1480, kuris įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d. (Žin., 2011, Nr. 85-4126).

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirminėje šio punkto redakcijoje) buvo nustatyta, kad kiekvienas ieškinys (pradinis ar priešieškinis), pareiškimas dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimas jau pradėtoje byloje, pareiškimas ypatingosios teisenos bylose apmokamas tokio dydžio žyminiu mokesčiu: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų. Taigi pagal teismų sprendimus ir kasacinio skundo argumentus reikšmės turi šios normos formuluotės „turtiniuose ginčuose“ aiškinimas ir taikymas. Aiškinant ją, būtina atsižvelgti į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, galiojanti nuo 2011 m. spalio 1 d.(Žin., 2011, Nr. 85-4126) išdėstytas taip: „Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki vieno šimto tūkstančių litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti trisdešimt tūkstančių litų“. Taigi aiškinama CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pirminė formuluotė „turtiniuose ginčuose“ 2011 m. birželio 21 d. įstatymu nepakeista ir šiuo metu yra galiojanti.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirminėje redakcijoje) vartota formuluotė „turtiniuose ginčuose“ visų pirma nusakė, kokio pobūdžio yra ginčas. Ši formuluotė įstatymo normos tekste taip pat reiškė, kad ginčo pagrindas lemia nustatytą žyminio mokesčio dydį. Jeigu ginčas yra turtinis, tai taikomas atitinkamas šiame punkte nustatytas žyminis mokestis. Taigi įstatymo formuluote „turtiniuose ginčuose“ įtvirtintas žyminio mokesčio mokėjimo pagrindas, kuriuo remiantis nustatomas mokesčio dydis.

CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Išimtys atitinkamiems subjektams ir atvejai, kuriais jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatyti CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal šią įstatymo normą teismas gali atleisti tik nuo dalies, bet ne nuo viso mokesčio sumokėjimo.

CPK nepateikia žyminio mokesčio sampratos. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nustatyta, kad pagal šį Įstatymą administruojamas žyminis mokestis. Mokesčių administravimo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio Įstatymo 13 straipsnio 10 punkte nurodytas žyminis mokestis pagal šį Įstatymą administruojamas tik tiek, kiek tai nustatyta Civilinio proceso kodekse. Taigi iš šių įstatymo normų turinio ir CPK normų, reglamentuojančių žyminio mokesčio mokėjimą, taip pat darytina išvada, kad CPK nustatytas žyminis mokestis savo esme yra mokestis, bet ne rinkliava. Tokia išvada grindžiama ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies norma, kurioje nustatyta, kad valstybės rinkliava – privaloma įmoka už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų (toliau – institucijos), išskyrus teismus, teikiamas paslaugas. Rinkliavų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės rinkliava imama už įstatymuose, Europos Sąjungos reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų teikiamas asmenims paslaugas. Taigi tiek pagal Mokesčių administravimo ir Rinkliavų įstatymus, tiek pagal CPK šiame Kodekse nustatytas žyminis mokestis nėra rinkliava, bet yra įstatymų nustatyta, privaloma ir individualiai neatlygintina juridinių ir fizinių asmenų įmoka į valstybės biudžetą, t. y. mokestis, nurodant jo mokėjimo pagrindą bei dydį.

Teisėje taikomi įvairūs aiškinimo metodai (pavyzdžiui, lingvistinis (verbalinis), sisteminis, teleologinis ir kt.). Minėta, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostata – imperatyvioji. Joje vartojama formuluotė „turtiniuose ginčuose“ yra aiški, tiksli, nedviprasmiška, todėl visų pirma ji aiškintina lingvistiškai (verbališkai).

Viena vertus, iš CPK teksto ir formuojamos teismų praktikos nuostatų negalima daryti vienareikšmės išvados, koks taikomas bendrasis kriterijus, siekiant nustatyti, ar reikalavimas vertintinas turtiniu ar neturtiniu; CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas žyminis mokestis mokamas turtiniuose ginčuose. Aiškinant šią formuluotę, būtina išsiaiškinti žodžio „turtinis“ teisinę prasmę. Viena žodžio „turtas“ reikšmė, turinti teisinę prasmę, pateikta akademiniame Lietuvių kalbos žodyne (Vilnius, t. 17, p. 162). Žodis „turtas“ reiškia nuosavybės teisėmis turimas materialines gėrybes. Tame pačiame žodyne (p. 167) žodis „turtinis“ apibūdinamas kaip „susijęs su turtu, sąlygojamas turto“. Taigi formuluotė „turtinis ginčas“ lingvistiškai aiškinant reiškia ginčą dėl nuosavybės teisėmis turimų materialinių gėrybių.

Aiškinant formuluotę „turtiniuose ginčuose“ reikšminga ir tai, kad mokestis nustatytas ne turtui kaip objektui, bet turtui, dėl kurio teisme reiškiamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas reikalavimas. Ginčas dėl turto apmokestinamas tik tada, kai dėl turto kreipiamasi į teismą, įgyvendinant CPK 5 straipsnyje nustatytą teisę kreiptis teisminės gynybos. Taigi sąvokos „turtinis“ ir „ginčas“ yra neatskiriamos sprendžiant žyminio mokesčio mokėjimo klausimą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto apylinkės vyriausiasis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-381/2008; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje, Ž. K., ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010). Toks teismų praktikoje pateiktas aiškinimas iš esmės atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos šioje nutartyje pateiktą išaiškinimą.

CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte (pirminėje šio punkto redakcijoje) vartojama sąvoka „kiekvienas“ reiškia, kad teisme žyminiu mokesčiu apmokami visi reikalavimai, nepriklausomai nuo to, reiškiami jie vienoje byloje ar atskirose. Šios sąvokos turinys išlieka toks pats, nors 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 (įsigaliojo nuo 2011 m. spalio 1 d.) ji pakeista formuluote „už kiekvieną“, juolab kad CPK 85 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, kad kai ieškinį sudaro keli savarankiški reikalavimai, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis) ir vieno sutuoktinio prašymu (CK 3.55 straipsnis). Vadinasi, šioje įstatymo normoje nustatyti atvejai, kuriais sutuoktiniai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 12 punkto normą aiškinant sisteminiu būdu su CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma darytina išvada, kad tuo atveju, kai sutuoktinis reiškia reikalavimą (ieškinį, priešieškinį) padalyti turtą, yra ginčas dėl turto, ir toks ginčas turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

CPK 1 straipsnyje nustatyta, kokios bylos nagrinėjamos pagal šį Kodeksą. Darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio Kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi esant turtiniam ginčui, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių jis kyla, civilinio proceso tvarka nagrinėtinas ginčas dėl turto turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė „turtiniuose ginčuose“ reiškia, kad ji yra universali, savo turiniu platesnė negu vartojama Civilinio kodekse. Ji apima visus atvejus, kai teisme reiškiamas ginčas dėl turto. Taigi darytina išvada, kad tuo atveju, kai reikalavimas padalyti turtą yra reiškiamas teisme, nepriklausomai nuo to, iš kokių teisinių santykių kilo ginčas, jis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

CPK 382 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinyje turi būti nurodoma duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turtą yra pasidaliję notaro patvirtinta sutartimi arba kai sutuoktiniai dalytino turto neturi, taip pat reikalavimas priteisti sutuoktiniui išlaikymą arba nuoroda, jog išlaikymo nereikalaujama arba išlaikymas nustatytas šalių susitarimu. Taigi pagal šią įstatymo normą sutuoktiniai turtą gali pasidalyti patys. Tokiu atveju nebus reiškiamas turtinis reikalavimas teisme ir sutuoktiniai neprivalės mokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminio mokesčio (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje sutuoktiniai bendru susitarimu turto nepasidalijo, todėl atsakovas, pareiškęs turtinį reikalavimą, privalėjo sumokėti CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Teismo sprendimu padalijus bendrą turtą pasibaigia bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.100 straipsnio 6 punktas). Tai reiškia, kad, nepasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, negali būti sprendžiamas jos atidalijimo klausimas (CK 4.89, 4.90 straipsniai). Minėta, kad šioje byloje atsakovas pareiškė priešieškinį dėl santuokos metu įgyto turto – žemės sklypo su jame esančiu nebaigtu statyti namu padalijimo. Atsakovas prašė šį turtą natūra paskirti jam, o ieškovei tenkančią dalį kompensuoti pinigais. Toks turto padalijimo būdas nurodytas CK 3.127 straipsnio 3 dalyje. Tai reiškia, kad šiuo atveju atsakovas pareiškė reikalavimą dėl turto. Jo pareiškimas teisme taip pat reiškia, kad yra ginčas dėl turto, todėl šis turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu.

Kasatoriaus argumentai, kad, nutraukiant santuoką ir dalijant santuokoje įgytą turtą, inter alia įvyksta atidalijimas iš bendrosios jungtinės nuosavybės ir sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, atmestini, nes, minėta, turtinis ginčas yra apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu žyminio mokesčio dydžiu. Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, esant reikalavimui atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, taip pat turto padalijimas ir atidalijimas yra tik pareikšto turtinio ginčo padarinys. Taigi šiuo atveju nesvarbus kasatoriaus aiškinimas, kad sutuoktiniai neįgyja turto daugiau, negu jiems priklauso, nes žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas reiškiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas.

Kasatorius taip pat remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje V. T. v. A. R. T., ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2010. Nagrinėjamu atveju ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis netaikytina, nes teismas sprendė turto tarp buvusių sutuoktinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimus. Kasatoriaus nurodytoje byloje buvo sprendžiamas atidalijimas iš turto, kurio teisinis režimas kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė buvo pasibaigęs (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Taigi kasatoriaus nurodyta nutartis – ne precedentas, nustatant žyminio mokesčio dydį tuo atveju, kai yra pareikštas reikalavimas santuokos nutraukimo byloje padalyti sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad atskiro žemesnės instancijos teismo (teismų) formuojama ar suformuota praktika nepaneigia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės ją suformuoti iš naujo, patikslinti ar pripažinti teisinga. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte formuluotė „turtiniuose ginčuose“ 2011 m. birželio 21 d. įstatymo nepakeista ir šiuo metu yra galiojanti. Atsižvelgdama į nurodytus išaiškinimus išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas padalyti turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, turi būti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu ir tuo atveju, kai turtinis reikalavimas reiškiamas ir po 2011 m. spalio 1 d., t. y. po to, kai pradėjo galioti 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teismas turėjo 44,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 18 d. pažyma). Jos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis, 340 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 44,08 Lt (keturiasdešimt keturis litus 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Zigmas Levickis

Sigita Rudėnaitė

Antanas Simniškis

Pranas Žeimys