Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-121-693/2016 Teisminio proceso Nr. 1-07-1-00512-2011-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.1.

2.6.7.5.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Vilmai Vidugirienei,

išteisintajai V. R., jos gynėjui advokatui Girdučiui Vainiui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Martyno Jovaišos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutarties.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 25 d. nuosprendžiu V. R. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį, kaip nepadariusi veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Prokuroro civilinis ieškinys dėl 322 208,58 Eur priteisimo iš V. R. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Vytauto Masioko pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, išteisintosios ir jos gynėjo advokato paaiškinimų, prašiusių skundą atmesti,

n u s t a t ė :

V. R. išteisinta pagal BK 229 straipsnį dėl kaltinimų tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktorė (toliau – direktorė), nuo 2010 m. balandžio mėnesio iki 2011 m. gegužės mėnesio dėl neatsargumo netinkamai atliko savo pareigas, dėl to valstybė patyrė didelės neturtinės žalos, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija (toliau – Administracija) – patyrė didelės turtinės 322 208,58 Eur (1 112 521,81 Lt) žalos, t. y.:

V. R., būdama atsakinga už projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045 „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“ (toliau – Projektas) veiklą Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“, žinodama, kad pagal rangos sutartį dėl „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone“ Nr. 1Sd-5-(3.24)IJ-72 (toliau – rangos sutartis) darbų atlikimo data numatyta 2011 m. gegužės 5 d., o jungtinės veiklos dalyviai UAB „K.“ ir UAB „V.“ (toliau – Rangovas) užsakovui / perkančiosios organizacijos atstovui (toliau tekste – Užsakovas) pateikė AB Šiaulių banko išduotą 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantiją Nr. G-22-VY-48627 (pagal kurią AB Šiaulių bankas neatšaukiamai įsipareigojo sumokėti Administracijai bet kurią sumą, ne didesnę kaip 467 237,00 Lt (135 321,19 Eur), gavus Administracijos pirmą raštišką originalų mokėjimo reikalavimą, kuriame nurodytas garantinio rašto Nr. G-22-VY-48627, patvirtinantį, kad Rangovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal 2010 m. balandžio 2 d. rangos sutartį) ir UAB DK „PZU Lietuva“ išduotą 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimą Nr. 1167974 (pagal kurį Rangovui neįvykdžius savo įsipareigojimų arba juos įvykdžius netinkamai UAB DK „PZU Lietuva“ įsipareigojo gavęs Administracijos vadovo raštišką reikalavimą registruotu laišku sumokėti jame nurodytas Rangovo pagal Sutartį priklausančias mokėti sumas, neviršijant bendros 1 331 625,56 Lt (385 665,42 Eur) draudimo sumos), pažeisdama:

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (1994 m. liepos 7 d. Nr. I-533 su vėlesniais pakeitimais) 4 straipsnio 6 punktą, 29 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 8 dalies 1, 2,3, 5 punktus nuostatas;

Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1113 su vėlesniais pakeitimais) 9 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 6 punktų nuostatas;

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos veiklos nuostatų (patvirtinti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2006 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-42) 24.1, 24.2, 24.3, 24.5, 24.11 punktų nuostatas;

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pareigybės aprašymo (patvirtinto (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. T-36) 4, 9, 11- 14, 27- 28, 33.1.-33.4. punktų nuostatas;

Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443) 191 punkto nuostatas;

Projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra (duomenys neskelbtini) rajone“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-045, finansavimo ir administravimo sutarties 2009-12-22 Nr. V/2009/NS/45 Bendrųjų sąlygų 2.1, 2.1.1, 2.1.6, 2.1.13 punktus; Specialiųjų sąlygų 5.2, 5.2.6 punktus; Sutarties Specialiųjų sąlygų 1 priedo 5 punkto nuostatas;

Rangos sutarties dėl „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone“ Nr. 1sd-5-(3.24)/J-72 Konkrečių sutarties sąlygų 2.6, 4.2, 14.2, 15.2 punktų nuostatas;

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (1999 m. liepos 8 d. Nr. VIII-1316 su vėlesniais pakeitimas) 15 straipsnio 1 dalies 1–5 punktų nuostatas;

Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-371 su vėlesniais pakeitimas) 3 straipsnio 1 punkto nuostatą;

(Minėtų teisės aktų reikalavimai išsamiai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje).

Nuo 2010 metų balandžio mėnesio iki 2011 metų gegužės mėnesio netinkamai atliko savo pareigas, nes neužtikrino Projekto veiklos Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“ tinkamos kontrolės.

Be to, V. R. pažeisdama minėtų teisės aktų reikalavimus, žinodama, kad Rangovas iki darbų užbaigimo termino, t. y. iki 2011 m. gegužės 5 d., nepasiekė fizinių įgyvendinimo rodiklių (nenutiesė naujų tinklų V-8,6 km ir NT-11,3 km) ir neturėjo realios galimybės užbaigti darbų bei juos perduoti Užsakovui; kad Rangovas darbų tinkamai nebevykdo ir parodo ketinimą netęsti savo įsipareigojimų pagal Sutartį; kad Rangovas tapo nemokus ir turi įsiskolinimų kreditoriams; kad Rangovas nepateikė avanso užtikrinimo laidavimo ir sutarties įvykdymo garantijos pratęsimo, laiku nepradėjo nepanaudoto avanso susigrąžinimo procedūrų, laiku neinicijavo Sutarties nutraukimo procedūrų ir nenutraukė Sutarties, iki 2011 m. gegužės 9 d. nepasinaudojo AB Šiaulių banko išduota 2010 m. balandžio 9 d. sutarties įvykdymo garantija Nr. G-22-VY-48627 bei iki 2011 m. balandžio 7 d. nepasinaudojo UAB DK „PZU Lietuva“ išduotu 2010 m. balandžio 7 d. išankstinio apmokėjimo laidavimu Nr. 1167974, dėl to iš Rangovo nebuvo susigrąžinta 1 112 521,81 Lt (322 208,58 Eur) suma, kuri buvo išmokėta ir už kurią nebuvo atlikta darbų.

Tokiu netinkamu savo pareigų atlikimu ir jų neatlikimu V. R. diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, sumenkino (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos, kaip valstybinio valdymo institucijos, autoritetą, dėl to valstybė patyrė didelę neturtinę žalą, o juridinis asmuo – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija – patyrė didelę 322 208,58 Eur (1 112 521,81 Lt) turtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. R. tinkamai kontroliavo Projekto veiklos Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“ (toliau – ir Projekto veiklos Nr. 1.1.1.) vykdymą, be to, nepadaryta didelė turtinė žala, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį – V. R. išteisino konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismas, bylą išnagrinėjęs pagal prokuroro skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad išteisintoji V. R. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodama Projekto veiklos Nr. 1.1.1. vykdymą, tačiau dėl šio jos neveikimo neatsirado padariniai – nepadaryta realios didelės turtinės žalos, todėl jos netinkamą pareigų vykdymą įvertino kaip drausmės pažeidimą.

Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Martynas Jovaiša prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, jog atlyginus žalą nebelieka būtinosios BK 229 straipsnio sąlygos padarinių ir dėl to V. R. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 229 straipsnį. Pasak prokuroro, teismai netinkamai vertino žalos atsiradimo momentą, teigdami, kad pašalinus dėl V. R. veiksmų kilusias pasekmes žala neatsirado, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad vėlesni jos ir kitų asmenų veiksmai, siekiant pašalinti atsiradusią žalą, panaikina patį žalos sukėlimo faktą.

Skunde tvirtinama, kad reali didelė žala atsirado tada, kai V. R. iki AB Šiaulių banko išduotos sutarties įvykdymo garantijos galiojimo pabaigos (2011 m. balandžio 9 d.) ir iki UAB DK „PZU Lietuva“ išduoto išankstinio apmokėjimo laidavimo galiojimo pabaigos (2011 m. balandžio 7 d.) nesikreipė į šiuos subjektus dėl garantų panaudojimo. Nesiimant priemonių pasinaudoti šiais garantais atsirado didelė turtinė žala (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei, nes ji neteko galimybės susigrąžinti 322 208,59 Eur sumos, kuri buvo išmokėta Rangovui ir už kurią nebuvo atlikta darbų.

Kasaciniame skunde pažymima, kad veikos kvalifikavimui visiškai neturi reikšmės tai, kokių veiksmų po žalos atsiradimo ėmėsi išteisintoji ar kiti asmenys, kad pašalintų atsiradusią žalą. Civilinio ieškinio pareiškimas, paskolos paėmimas, galimybė sutaupyti iš kitų projektų lemia tik tai, ar padaryta žala bus atlyginta, ar kitomis priemonėmis būtų sušvelnintos nusikalstamos veikos pasekmės. Šios aplinkybės turėtų reikšmės tik sprendžiant civilinio ieškinio klausimą, skiriant bausmę, bet negali lemti veikos kvalifikavimo.

Be to, skunde prokuroras nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes nors teismas teigia, kad nėra pagrindo konstatuoti atsiradusios realios didelės žalos, tačiau kartu teigia, kad įvertinus aplinkybes išlieka reali galimybė žalą pašalinti kitomis priemonėmis, nes atgauti pinigus kelias neužkirstas.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad V. R. tinkamai kontroliavo Projekto veiklos Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“ vykdymą, be to, nepadaryta didelė turtinė žala, todėl priėmė išteisinamąjį nuosprendį – V. R. išteisino konstatavęs, kad ji nepadarė veikos, turinčios BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių.

Prokuroras, nesutikdamas su minėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo, apskundė teismo nuosprendį apeliacine tvarka ir skunde nurodė išsamius teisinius argumentus, kad šio teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Prokuroras, apeliaciniame skunde ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl V. R. neveikimo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai nepadaryta didelė turtinė žala, nurodė šiuos teisinius argumentus: byloje nustatyta, kad Projektas susidėjo iš keturių veiklų; Projekto veikla Nr. 1.1.1. buvo „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“; šiai veiklai, kaip ir likusioms trims, buvo rengiamas atskiras viešasis pirkimas, kuriame dalyvavę asmenys teikė atskirus konkursinius pasiūlymus, buvo aiškiai apibrėžtas kiekvienos veiklos finansavimas, numatyti skirtingi kiekvienos veiklos pradžios ir pabaigos terminai, pasirašytos atskiros rangos darbų sutartys su skirtingomis bendrovėmis, pateikti garantai konkrečioms įgyvendinamoms Projekto veikloms; V. R. nepasinaudojo sutarties įvykdymo garantija ir išankstinio apmokėjimo laidavimu, dėl to į savivaldybės biudžetą nesusigrąžinta 1 112 521,81 Lt suma, kuri buvo pervesta rangovui, tačiau šis neatliko darbų; liudytojai K. T., M. Ž. ir E. B. parodė, kad Europos Sąjungos lėšos, skirtos Projekto veiklai Nr. 1.1.1., buvo panaudotos netinkamai, dėl to Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau –APVA) jas susigrąžino iš savivaldybės; savivaldybei teko šiai veiklai panaudoti kitai Projekto veiklai skirtas lėšas; vėliau APVA pasiūlė savivaldybei imti paskolą, kad galėtų atsiskaityti su rangovais tos veiklos, iš kurios buvo paimtos lėšos į šią veiklą; liudytojai taip pat parodė, kad tokio dydžio suma, kurią APVA susigrąžino iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės, buvo sumažintas Projekto finansavimas ir tą faktą patvirtina byloje esantys dokumentai; liudytojas E. B. parodė, kad po ištirto pažeidimo Projekto finansavimas sumažėjo 1,6 mln. Lt ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė prarado šiuos pinigus, jų nebūtų praradusi, jei būtų pasinaudojusi garantijomis.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro skundą, atliko įrodymų tyrimą, įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, kad išteisintoji V. R. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodama Projekto veiklos Nr. 1.1.1. vykdymą, tačiau dėl šio jos neveikimo neatsirado padariniai – nepadaryta realios didelės turtinės žalos, todėl jos netinkamą pareigų vykdymą įvertino kaip drausmės pažeidimą. Šis teismas nutarties aprašomojoje dalyje, motyvuodamas, kad V. R. veikoje nėra jai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymio – didelės turtinės žalos – nurodė:,,Tai, kad APVA administruojanti Europos Komisijos pinigines lėšas žalos nepatyrė, patvirtino liudytojas direktorius K. T. nurodęs, jog duomenų, kad būtų padaryta žala valstybei, neturi, paaiškino, jog avanso garantijos, banko garantijos darbams nepasinaudojimas sukėlė tik riziką žalai atsirasti, o ne pačią žalą. Liudytojai M. Ž. ir E. B. nurodė, jog jų nuomone žala irgi nepadaryta“; kol nebaigtas vykdyti Projektas nėra teisinio pagrindo vertinti jo rezultatų, tarpiniai rezultatai gali klaidinti; teismui pateiktas 2014 m. spalio 17 d. Statybos darbų užbaigimo aktas Nr. SUA-00-141017-00399, kuris patvirtina, kad projektas yra baigtas ir priduotas Valstybinei komisijai; teismui pateiktas 2015 m. balandžio 30 d. Vilniaus arbitražo teismo galutinis sprendimas, jog (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ieškinys patenkintas ir iš atsakovų UAB „K.“ bei „V.“ priteista 322 208,59 Eur (1 112 521,81 Lt) negrąžintų lėšų, 62 247,88 Eur (214 929,48 Lt.) delspinigių, t. y. iš viso 384 456,47 Eur (1 327 451,29 Lt.) ir 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo Vilniaus arbitraže iki šio sprendimo visiško įvykdymo; taigi yra reali galimybė atgauti pinigus. Šis teismas, įvertinęs liudytojų K. T. (APVA direktoriaus), M. Ž. ir E. B. (APVA darbuotojai administravę Projektą) parodymus, padarė išvadą, kad žala valstybei nepadaryta.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad V. R. buvo kaltinama dėl neveikimo padariusi didelę turtinę žalą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai, o ne valstybei. Taip pat sutiktina su prokuroro skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis prieštaringa, nes teismas padarė išvadą, jog nepadaryta reali didelė turtinė žala, tačiau kartu teigia, kad Vilniaus arbitražo teismui (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ieškinį patenkinus yra reali galimybė atgauti pinigus.

BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatytos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos – teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo. Todėl, nesant tokių apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinio skundo prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliacinis skundas liko neišnagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas ypač atidžiai turi patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą, nes tai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, bei teisėtumą, kad neįsiteisėtų nepagrįsti ir neteisėti nuosprendžiai. Be to, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai, nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek teisinančios aplinkybės ir tik tada įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 20 straipsnis, 324 straipsnio 6 dalis).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas minėtų įstatymų reikalavimų nesilaikė. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, sutiko su dalimi argumentų ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus padarė išvadą, kad išteisintoji V. R. netinkamai vykdė savo pareigas kontroliuodama Projekto veiklos Nr. 1.1.1. „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra, nuotekų siurblinių statyba (duomenys neskelbtini) mieste ir (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (I ir II etapai)“ vykdymą, tačiau dėl šio jos neveikimo neatsirado padariniai – nepadaryta realios didelės turtinės žalos, todėl jos netinkamą pareigų vykdymą įvertino kaip drausmės pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad V. R. veika nesukėlė padarinių – nepadaryta realios didelės turtinės žalos, yra deklaratyvios, nes nesiejamos su esminėmis faktinėmis aplinkybėmis ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sumokėjo rangovui pagal sutartį avansą, tačiau rangovas darbų neatliko už 322 208,59 Eur (1 112 521,81 Lt) ir šiuos pinigus buvo galimybė susigrąžinti pasinaudojus banko garantija ir draudimu) ir neatsako į esminius prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai padarytos didelės turtinės žalos.

Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad minėti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai, tai sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo patikrinti nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išnagrinėti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti motyvuotas išvadas.

Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

Kasaciniame skunde yra išdėstyta dar ir kitų argumentų, kad teismai netinkamai vertino žalos atsiradimo momentą, teigdami, kad, pašalinus dėl V. R. veiksmų kilusias pasekmes, žala neatsirado, ir padarė nepagrįstas išvadas, kad vėlesni jos ir kitų asmenų veiksmai, siekiant pašalinti atsiradusią žalą, panaikina patį žalos sukėlimo faktą, todėl nebelieka objektyviojo BK 229 straipsnio požymio – padarinių ir dėl to V. R. veikoje nėra minėto nusikaltimo sudėties. Kasacinės instancijos teismas, analizuodamas šiuos argumentus, padarytų išvadas, kurias turėtų padaryti apeliacinės instancijos teismas, o tai draudžia BPK 386 straipsnio 2 dalis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Aldona Rakauskienė

Vytautas Masiokas