Dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo

Civilinė byla Nr. 2S-304-440/2018

Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02666-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4.; 3.2.4.9.3.; 3.2.4.11.; 3.3.1.14.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.5.1.; 3.5.18. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 26 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų I. B. ir A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys skolininkas A. B., skolininko sutuoktinė I. B., antstolė R. A..

Teismas

n u s t a t ė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės nustatyti skolininko turto dalį bendrame sutuoktinių turte – sutuoktinės darbo užmokestyje.

Pareiškėja R. B. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad skolininkui A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. B. gaunamų pajamų. Nurodė, kad antstolė R. A. vykdo Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I2-1504 dėl 1340,57 Eur skolos vaiko išlaikymui išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos R. B. naudai. 2017 m. lapkričio 8 d. antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir skolininko sutuoktinio gaunamų pajamų arešto bei pateikė siūlymą išieškotojai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio pagrindu (b. l. 2).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjos R. B. prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui A. B. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės I. B. gaunamų pajamų (b. l. 14-15).

Teismas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos bei pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslines išmokas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktai). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad A. B. ir I. B. santuoka nutraukta, padalintas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis, taip pat nenustatyti kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys I. B. ir A. B. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018 m. sausio 29 d. nutartį (b. l. 20-21). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Skolininkas A. B. ir I. B. susituokė (duomenys neskelbtini). (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Šalys santuokos metu neįgijo jokio bendro turto, gaunamos pajamos valdomos atskirai, įgyjamas kilnojamasis turtas nėra bendras, kadangi užtikrinamas individualiai sutuoktinių įsipareigojimais. A. B. nuosavybės teise, kuri nėra jungtinė sutuoktinių nuosavybė, valdo gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sutuoktiniai.

2018 m. vasario 6 d. sutuoktiniai sudarė vedybų sutartį, kurios pagrindu įtvirtinta, jog šalių gaunamos pajamos ir nuosavybės teise valdomas turtas nėra priskiriamas bendrai sutuoktinių nuosavybėj, valdomas atskirai ir savarankiškai.

Skolininko A. B. prievolė prieš nepilnametį vaiką yra asmeninė asmens prievolė, susijusi su iki santuokos su I. B. buvusių aplinkybių, todėl I. B. neturėtų atsakyti už sutuoktinio skolas, prievolių nevykdymą ar pan.

Pareiškėja R. B. ir antstolė R. A. atsiliepimų į suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantai pateikė 2018 m. vasario 6 d. vedybų sutarties kopiją, 2017 m. paskolos sutarčių kopijas, 2018 m. vasario 8 d. VĮ Registrų centro raštą ir 2018 m. vasario 8 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (b. l. 22-31). Pažymėtina, kad apeliantai pirmosios instancijos teisme nepateikė atsiliepimų į pareikštą prašymą, nors apie teismo posėdį jiems pranešta tinkamai, o teikdami apeliacinės instancijos teismui minėtus įrodymus, nenurodė jokių motyvų, kodėl šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Išskyrus 2018 m. vasario 6 d. vedybų sutarties kopiją, kuri įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju nagrinėjant ginčą laikytina reikšmingu įrodymu todėl sprendžia, kad pateiktas dokumentas priimtinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNzMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-273/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-273/2012">3K-7-273/2012</a>). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau –CK) 3.112 straipsnio 1 dalį asmeninės prievolės visų pirma privalo būti tenkinamos iš asmeninio sutuoktinio turto. Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė skolininko nuosavybė, išieškojimą galima nukreipti į skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje bendraturčių dalys yra nustatytos, tačiau bendrojoje jungtinėje nuosavybėje bendraturčių (sutuoktinių) nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis).

Iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusi CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Šiuo metu galiojanti CPK 667 straipsnio 1 dalies redakcija (galiojanti nuo 2017 m. liepos 1 d.) numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Bylos ir vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolių R. A. ir D. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I2-1504 dėl išlaikymo įsiskolinimo išieškojimo iš skolininko A. B. išieškotojos R. B. naudai. Vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas A. B. neturi registruoto turto, į kurį būtų galima nukreipti skolos išieškojimą, negauna pajamų, todėl nėra galimybės iš jo asmeninio turto išieškoti skolą. Taigi 2017 m. gegužės 8 d. priimtas patvarkymas, kuriuo areštuotos CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skolininko sutuoktinės I. B. gaunamos pajamos, t. y. darbo užmokestis gaunamas iš (duomenys neskelbtini). Patvarkyme buvo nurodyta, kad prašymas teismui turi būti pateiktas iki 2017 m. liepos 31 d., tačiau išieškotoja per ši terminą teismui prašymo nepateikė (vykd. b. l. 88).

2017 m. spalio 18 d. turto arešto aktu CPK 666-667 straipsnių ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu areštuotos skolininko A. B. sutuoktinės I. B. pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos pašalpos bei kitokios išmokos (b. l. 4-5). 2017 m. spalio 18 d. patvarkymu skolininkui pasiūlius pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintų notarine tvarka, skolininkas tokio susitarimo nepateikė (vykd. b. l. 88). 2017 m. lapkričio 8 d. patvarkymu išieškotojai R. B. pasiūlyta per 90 dienų nuo šio patvarkymo surašymo dienos kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (b.l. 3). Išieškotojos R. B. prašymas teisme gautas 2017 m. gruodžio 27 d. (b. l. 1)

Apeliantai atskirajame skunde nurodo, kad šalys santuokos metu neįgijo jokio bendro turto, jų gaunamos pajamos valdomos atskirai. Mano, kad išieškojimas turėtų būti nukreiptas į skolininko A. B. asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena sutuoktiniai.

Pažymėtina, kad pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 2 dalį preziumuojama, jog turtas ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta kitaip. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, pensijos. CK 3.100 straipsnis numato, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia šiais pagrindais: mirus vienam iš sutuoktinių; vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; pripažinus santuoką negaliojančia; nutraukus santuoką; sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. ir I. B. santuoka nutraukta, padalytas sutuoktinių turtas, sudaryta vedybinė (ikivedybinė, povedybinė) sutartis ar kiti CK 3.100 straipsnyje išvardyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindai, pagrįstai sprendė, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis), taip pat ir pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko – fizinio asmens – eiliškumą. CPK 664 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, o trečiąja eile – iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto (išskyrus žemės ūkio paskirties žemę, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir skolininkui priklausantį gyvenamąjį būstą, kuriame jis gyvena) (CPK 664 straipsnio 3 dalis). Taigi pirmiausia skolos išieškojimas turi būti nukreiptas į skolininko pinigus, darbo užmokestį ar kitas pajamas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nukreipiant išieškojimą į skolininkui priklausančią nuosavybės dalį sutuoktinės darbo užmokestyje, laikoma, jog išieškojimas vykdomas iš skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Pagal šio straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios paneigtų CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, skolininkas ir jo sutuoktinė po skundžiamos nutarties priėmimo, 2018 m. vasario 26 d. sudarė vedybų (povedybinę) sutartį, kurioje nurodyta, kad sutuoktinio asmenine nuosavybe tampa taip pat ir sutuoktinio pajamos, gautos iš individualios veiklos ar verslo (b. l. 22).

Minėta aplinkybė yra pagrindas bendrajai jungtinei nuosavybei pasibaigti vadovaujantis CK 3.100 straipsnio 7 punktu, o jai pasibaigus, turtas, nurodytas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte (tik šio turto teisinio režimo vertinimas aktualus nagrinėjamoje byloje), nebeturi sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės statuso ir, įregistravus povedybinę sutartį Vedybų sutarčių registre, nebegali būti išieškojimo objektas dėl kito sutuoktinio asmeninių prievolių (CK 3.103 straipsnio 3 dalis, CPK 666 straipsnio 1 dalis).

Sutuoktinių teisė sudaryti vedybų (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) yra įtvirtinta Civilinio kodekso trečiosios knygos III dalies trečiojo skirsnio normose. Įstatyme nėra nuostatų, draudžiančių sudaryti povedybinę sutartį ir tuo atveju kai teismo nutartimi vykdymo procese nustatyta vieno iš sutuoktinių, kaip skolininko, dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tokia sutartis nelaikytina prieštaraujančia gerai moralei ar viešajai tvarkai, todėl nėra pagrindo konstatuoti niekinį tokios povedybinės sutarties pobūdį. Jeigu povedybine sutartimi pažeidžiami trečiųjų asmenų (pvz., kreditorių) teisėti interesai, jų teisės ginamos taikant sandorių negaliojimo institutą.

Teismų praktikoje nustatyta, jog vykdytinoms skolininko prievolėms išieškotojo naudai po sudarytos povedybinės sutarties įregistravimo išieškojimas nebegali būti nukreipiamas į laiko atžvilgiu vėliau gautas arba gautinas pajamas, įskaitant pajamas, susijusias su darbo santykiais, ir lėšas, gautas ir (ar) patenkančias į skolininko sutuoktinio vardu atidarytas sąskaitas bankuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0xODUtNDE1LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-185-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-185-415/2016">3K-7-185-415/2016</a>). Esant minėtai nuostatai, t.y. skolininkui A. B. ir jo sutuoktinei I. B. 2018 m. vasario 26 d. sudarius vedybų (povedybinę) sutartį, vykdant išieškojimą iš skolininko A. B. pagal Radviliškio rajono apylinkės teismo 2004 m. spalio 10 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. I2-1504, išieškojimas negali būti nukreipiamas į jo sutuoktinės gautas ar būsimas pajamas po minėtos sutarties įregistravimo Vedybų sutarčių registre.

Apeliantai nurodo, kad išlaikymo įsiskolinimas yra asmeninė skolininko A. B. prievolė, atsiradusi dar iki santuokos sudarymo, todėl sutuoktinė I. B. neturėtų atsakyti už šios prievolės nevykdymą.

Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka ir pažymi, jog šiuo atveju ginčo dalyku yra ne prievolės pobūdis, o skolininkui priklausančios turto dalies nustatymas (CPK 667 straipsnis). Pareiškėja R. B., pateikdama teismui prašymą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nesiekia įrodyti, kad skolininkas A. B. ir jo sutuoktinė yra solidarieji skolininkai. Vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis). Bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Šių interesų apsaugai užtikrinti vykdymo procese būtent ir taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio prievolė. Byloje nustatyta, kad išlaikymo įsiskolinimas skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2014 m., t. y. apeliantams jau gyvenant santuokoje (b. l. 22, vyk b. l. 74-76).

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas išieškotojos R. B. prašymą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisiškai pagrįstą ir teisėtą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Teisėja Vilija Valantienė