Civilinė byla Nr. eB2-505-569/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00478-2016-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
2018 m. kovo 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belfuel“ pareiškimą atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Deiginta“, trečiajam asmeniui R. K. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Deiginta“ bankrotą tyčiniu. Teigia, kad iš bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankroto bylos aplinkybių, administratoriaus ir buvusio bankrutuojančios įmonės vadovo pateiktų dokumentų matyti, jog yra pagrindas bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
2. Pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Deiginta“, nustatė, kad bankrutuojanti įmonė veikė nuostolingai jau 2014 m. Atsakovės vadovas R. K., nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dar 2014 metais ir tęsdamas jos veiklą, didino įmonės įsiskolinimus esamiems kreditoriams, didino kreditorių skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės vadovas įmonei tapus nemokia nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, egzistuoja pagrindas bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankrotą pripažinti tyčiniu.
3. Pareiškėja nurodo, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta UAB „Sanrola“, kuri veikia tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)) kaip ir bankrutuojanti įmonė, valdoma to pačio vienasmenio akcininko ir direktoriaus R. K.. UAB „Sanrola“ verčiasi durpių briketų prekyba, t. y. iš esmės perėmė bankrutuojančios įmonės veiklą. Beveik iš karto po UAB „Sanrola“ įsteigimo antstolis grąžino vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo negalimumo. Pareiškėjos teigimu, tikėtina, kad buvęs atsakovės vienasmenis akcininkas ir vadovas įsteigė naują UAB „Sanrola“ bankrutuojančios UAB „Deiginta“ veiklos tęsimui, kad galėtų išvengti beveik 75000 Eur skolos padengimo pareiškėjai, susikaupusių mokestinių prievolių vykdymo. Nurodo, kad pareiškėjos žiniomis į naują UAB „Sanrola“ buvo perkelta ne tik UAB „Deiginta“ veikla, bet ir darbuotojai. Pareiškėjos nuomone, teismas turi pagrindą daryti išvadą, kad toks įmonės valdymo organų elgesys vertintinas kaip siekis tyčia privesti įmonę prie bankroto Lietuvos Respublikos įmonių bankroto (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 3 dalies pagrindu.
4. Pareiškėjos teigimu, atsakovė nuolat pažeidinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsikaitymų su kreditoriais eiliškumą (atliekant virš 3000 finansinių operacijų). CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eilė buvo pažeista ne tik pareiškėjos atžvilgiu, bet ir dėl įsiskolinimų valstybės biudžetui. Todėl preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis.
5. Pareiškėjos nuomone, atsakovės vadovas galimai apgaulingai vedė įmonės buhalterinę apskaitą ir/ar galimai savinosi įmonės pajamas. Dėl to yra pagrindas pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu. Atsakovės vadovas ir vienasmenis akcininkas daug metų kryptingai veikė prieš įmonės ir jos kreditorių interesus.
6. Atsakovės bankrutuojančios UAB „Deiginta“ atstovas bankroto administratorius J. G. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankrotą tyčiniu. Atsakovės atstovo teigimu, išanalizavus įmonės veiklos rezultatus, matyti, kad visos sąlygos dėl bankroto bylos kėlimo įmonei buvo dar 2014 m., tačiau UAB „Deiginta“ vadovas ir vienintelis akcininkas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nesikreipė. Atstovo nuomone, jei pasitvirtintų aplinkybė, kad visa UAB „Deiginta“ veikla buvo perkelta į naujai sukurtą įmonę, atsirastų dar viena sąlyga pripažinti bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir dėl įmonės veiklos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2017 m. gruodžio 29 d. minėta tarnyba paėmė visus bankrutuojančios UAB „Deiginta“ buhalterinius dokumentus, kad atlikti ikiteisminį tyrimą.
7.Trečiasis asmuo R. K. pateiktu atsiliepimu į pareiškimą, pareiškimą dėl bankrutuojančios UAB „Deiginta“ bankroto pripažinimo tyčiniu netenkinti ir atmesti bei priteisti iš pareiškėjos trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiojo asmens teigimu, pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių objektyvių aplinkybių dėl trečiojo asmens, kaip bankrutuojančios UAB „Deiginta“ buvusio vadovo tyčinės, sąmoningai prieš įmonės interesus nukreiptos veiklos. Iš pateiktų bankroto byloje buhalterinių dokumentų, avanso apyskaitų dokumentų, sąskaitų faktūrų, lėšų įnešimo dokumentų ir t.t. aiškiai matyti, jog trečiasis asmuo savo asmeninėmis lėšomis stengėsi vykdyti atsakovės prievoles, t. y. atsiskaitinėjo su įmonės kreditoriais, tiekėjais, įnešinėjo lėšas į įmonės sąskaitą. Trečiasis asmuo, būdamas įmonės akcininku, stengėsi kiek įmanoma taisyti įmonės finansinę padėtį. Trečiasis asmuo nesudarinėjo kokių tai sandorių ir/ar neatlikinėjo jokių tyčinių veiksmų, kuriais nuosekliai ir kryptingai būtų siekiama įmonės nemokumo. Ši aplinkybė tik patvirtina, jog įmonės bankrotą galbūt lėmė verslo nesėkmė.
8. Trečiasis asmuo neneigia, jog 2016-08-24 buvo įregistruota UAB „Sanrola“, kurios akcininku bei direktoriumi jis yra. Nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjos teiginiai dėl veiklos bei turto iš bankrutuojančios UAB „Deiginta“ perkėlimo į UAB „Sanrola“. Teigia, kad įsteigiant UAB „Sanrola“, jos įstatinis kapitalas (2 500,0 eurų) buvo suformuotas vien piniginiais įnašais, todėl pareiškėjos minimos durpių briketų atsargos negalėjo būti įneštos ar kitaip „perkeltos“ į UAB „Sanrola“. Sandorių, kuriais iš UAB „Deiginta“ durpių briketų atsargos galėtų būti perleistos UAB „Sanrola“, tarp bendrovių nebuvo sudaryta. Teigia, kad jokio darbuotojų „perkėlimo“ nebuvo. Nurodo, kad UAB „Deiginta“ vykdant savo veiklą darbuotojų sudėtis ir skaičius nuolat kito, mažėjant bendrovės veiklos apimtims dalis darbuotojų buvo atleisti iš darbo, įmonei iškėlus bankroto bylą visi darbuotojai buvo atleisti iš darbo. Natūralu, kad iš darbo išėję darbuotojai ieško artimo turėtam darbo, todėl keletas darbuotojų yra įsidarbinę ir UAB „Sanrola“, kiti yra susiradę darbą kitur.
9. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėjos teiginiai dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimų yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. Teigia, kad atsiskaitymus su kreditoriais vykdė ne pati atsakovė, t. y. bankrutuojanti UAB „Deiginta“, o jos buvęs vadovas – R. K. už UAB „Deiginta“ iš savo asmeninių lėšų, buvo mokama ir UAB „Belfuel“. Trečiasis asmuo, būdamas įmonės akcininku bei vadovu, buvo įsitikinęs, jog įmonės finansinę padėtį dar buvo galima pagerinti, stengėsi kiek įmanoma, kad įmonės veikla nenutrūktų, todėl rizikavo savo asmeniniais pinigais ir pats atsiskaitinėjo su įmonės tiekėjais. Trečiajam asmeniui, kuris pats nebuvo skolininku, neturėjo būti taikomi CK 6.930¹ straipsnyje numatyti reikalavimai.
10. Trečiojo asmens nuomone, pareiškėja, teigdama, kad atsakovės vadovas netinkamai vedė buhalterinę apskaitą, nenurodo jokių aplinkybių bei nepateikia jokių faktų, kad atsakovės apskaitos dokumentai būtų paslėpti, sunaikinti, sugadinti, neišsaugoti. Atsakovės vadovas yra pateikęs bankroto administratoriui visus apskaitos dokumentus. Antstolio išieškojimo negalimumo aktas pats savaime neįrodo, kad atsakovės vadovas būtų apgaulingai vedęs įmonės buhalterinę apskaitą ir tuo labiau, kad buvo savinamasi įmonės pajamas.
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
11. Trečiasis asmuo R. K. prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
12.Įmonių bankrotą reglamentuojančios proceso teisės normos imperatyviai nenustato, jog su bankroto procesu susiję klausimai privalomai būtų svarstomi teismo posėdyje, dalyvaujant šalims ir kitiems teisinį suinteresuotumą turintiems asmenims, t. y. žodinio proceso tvarka. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog su įmonių bankroto procesu susiję klausimai įprastai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai pripažįstamas būtinas žodinis nagrinėjimas. Rašytinės formos sprendžiant su bankrotu susijusius klausimus vyravimas susijęs su tuo, kad šiose bylose esminę reikšmę turi rašytiniai įrodymai, patvirtinantys įmonės finansinę būklę skirtingais laikotarpiais, sudaryti sandoriai, kreditorių ir debitorių sąrašai ir pan. Šalių paaiškinimai ar liudytojų parodymai kaip įrodinėjimo priemonė nėra tiek svarbūs (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk0LTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-194-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-194-313/2017">e3K-3-194-313/2017</a>).
13.Trečiasis asmuo R. K. byloje turėjo galimybę teikti ir teikė atsiliepimą, paaiškinimus, įrodymus. Trečiajam asmeniui nebuvo užkirstas kelias dėl ginčo esmės išsamiai pasisakyti procesiniuose dokumentuose, todėl teismas sprendžia, jog žodinis bankroto bylos pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas nėra būtinas.
Dėl teisinio pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu
14. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
15. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas, o šio straipsnio 3 dalyje yra nurodytos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas, o tai paneigti privalo su tuo nesutinkantys asmenys.
16. Pagal šiais klausimais formuojamą teismų praktiką, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikalinga požymių (aplinkybių) visuma, leidžianti daryti pagrįstą išvadą, kad įmonės vadovo veiksmai privedė įmonę prie bankroto, t. y. įstatyme nereikalaujama, kad būtų įrodyta įmonės vadovo tyčia kaip kaltės forma. Įmonės tyčiniam bankrotui konstatuoti pakanka nustatyti, jog įmonės vadovas sąmoningai nevykdė įstatymo nustatytų vadovo pareigų, pažeidė kitus įstatymų reikalavimus, dėl to įmonė galėjo tapti nemoki, nors tyčia tokių padarinių – įmonės nemokumo – ir nesiekė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>).
17. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).
18. Pareiškėja prašymą pripažinti UAB „Deiginta“ bankrotą tyčiniu iš esmės motyvuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 4 ir 5 punktuose bei 3 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės valdymo organo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu, veiklos ir turto perkėlimu į kitą įmonę ir atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimais.
Dėl netinkamo vadovavimo įmonei
19. Pareiškėja teigia, jog atsakovės vadovas R. K. nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dar 2014 metais ir tęsdamas jos veiklą didino įmonės įsiskolinimus esamiems kreditoriams, didino kreditorių skaičių. Atsižvelgiant į tai, kad vadovas įmonei tapus nemokia nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, egzistuoja pagrindas UAB „Deiginta“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Trečiais asmuo R. K. byloje neneigia, kad įmonė dirbo nuostolingai ir jos padėtis buvo sunki, tačiau teigia, kad buvo įsitikinęs, jog įmonės finansinę padėtį dar galima pagerinti, todėl nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Įmonės vadovas privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjYvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-266/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-266/2006">3K-7-266/2006</a>; kt.).
21.Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2012">3K-3-19/2012</a>).
22. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį (2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1867 redakcija), jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta šio įstatymo 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.
23. Bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2017 m. sausio 24 d. nutartimi, kuria iškėlė bankroto bylą UAB „Deiginta“, nustatė, jog 2015 metais įmonė turto turėjo už 143 892 Eur (iš jo: ilgalaikis turtas – 504 Eur, trumpalaikis turtas – 143 388 Eur), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 254 191 Eur, t. y. įmonės įsipareigojimai beveik du kartus viršijo į įmonės balansą įrašyto turto vertę. Iš 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad 2015 m. įmonė patyrė 61 268 Eur nuostolių, o 2014 m. patyrė 16 887 Lt nuostolių. Teismas nustatė, jog bankrutuojanti įmonė 2014-2015 m. veikė nepelningai.
24.Teismo vertinimu, UAB „Deiginta“ vadovas, turėdamas pareigą žinoti įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminu, privalėjo kreiptis į teismą vėliausiai 2015 m., tačiau to nepadarė ir pažeidė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareigą.
25. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat aiškinama, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo (ar kitų asmenų pagal kompetenciją) pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta bankroto pripažinimo tyčiniu prezumpcija įpareigoja teismą konstatuoti ne tik įstatymo nustatyto reikalavimo dėl privalomo bankroto bylos inicijavimo pažeidimą, bet ir atsiskaitymų iki bankroto bylos iškėlimo vykdymą pažeidžiant CK6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą bei tai, kad daugiau kaip 3 mėnesius iš eilės įmonės darbuotojui (darbuotojams) nebuvo mokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios įmokos. Kitų atvejų, teikiančių pagrindą teismui konstatuoti tyčinio bankroto požymius vien dėl aplinkybės, jog buvęs įmonės vadovas laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, įstatymas nenustato, o teismų praktika, kaip minėta, šią sąlygą sieja su tuo, kad, neinicijavus bankroto bylos, taip didinamos įmonės skolos ir didėja kreditoriniai įsipareigojimai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTk0LTMxMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-194-313/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-194-313/2017">e3K-3-194-313/2017</a>).
Dėl atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimų
26. Preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
27. Byloje nustatyta, kad UAB „Deiginta“ 2015 metais turto turėjo už 143 892 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 254 191 Eur. Iš bankroto bylos duomenų matyti, kad UAB „Deiginta“ turėjo PVM mokesčio nepriemoką, kuri tęsėsi nuo 2014 m. liepos 25 d., gyventojų pajamų mokesčio nepriemoką, kuri susidarė nuo 2014 m. gruodžio 15 d. VšĮ „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ įsiskolinimas susidarė nuo 2015 m. gruodžio 1 d. 2015 m. balandžio 23 d. tesimo patvirtinta UAB „Belfuel“ ir UAB „Deiginta“ taikos sutartis, pagal kurią UAB „Deiginta“ įsipareigojo UAB „Belfuel“ dalimis sumokėti 74 696,53 Eur skolą. Ši skola pareiškėjai susiformavo daug anksčiau. Pareiškėja pateikė duomenis, kad atsakovė pagal 2015 m. balandžio 23 d. taikos sutartį yra sumokėjusi 4000 Eur, paskutinis 1000 Eur mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 11d.
28. Trečiasis asmuo teigia, kad įstatymas aiškiai įtvirtina atsiskaitymų eiliškumo pareigą būtent pačiam skolininkui – fiziniam ar juridiniam asmeniui. Šiuo atveju atsiskaitymus su kreditoriais vykdė ne pati UAB „Deiginta“, o jos buvęs vadovas – R. K. už UAB „Deiginta“ iš savo asmeninių lėšų. Be to, buvo mokama ir UAB „Belfuel“. Trečiojo asmens nuomone, jam, kuris pats nebuvo skolininku, ir neturėjo būti taikomi CK 6.930¹ straipsnyje numatyti reikalavimai. Teismas vertina nepagrįstus šiuos trečiojo asmens argumentus.
29. Teismas pažymi, jog trečiasis asmuo UAB „Deiginta“ bankroto byloje pateikė savo 255 847,09 Eur kreditorinį reikalavimą, kreditorinis reikalavimas kildinamas iš to, kad R. K. iš asmeninių lėšų vykdė UAB „Deiginta“ prievoles. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo iš savo asmeninių lėšų įvykdęs UAB „Deiginta“ prievoles, teikė UAB „Deiginta“ avansines apyskaitas. Nors trečiasis asmuo atsiskaitymus atliko iš savo asmeninių lėšų, šie atsiskaitymai buvo atliekami pagal bendrovės, ne pagal trečiojo asmens asmenines prievoles, jo sumokėtos skolos užfiksuotos bendrovės buhalterijoje. Trečiajam asmeniui kaip įmonės vadovui buvo žinomi duomenys apie skolų dengimo eiliškumą, todėl jis privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatytų reikalavimų. Priešingu atveju įstatymo nuostatos dėl atsiskaitymų eiliškumo neteiktų prasmės. Trečiasis asmuo neginčija, kad laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2017-01-19 atliko mokėjimus už bankrutuojančią įmonę jos kreditoriams. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjai paskutinis 1000 Eur mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 11d., todėl akivaizdu, kad UAB „Deiginta“ pažeidinėjo CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsikaitymų su kreditoriais eiliškumą.
Dėl veiklos perkėlimo
30. Pareiškėja teigia, kad UAB „Deiginta“ veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę – UAB „Sanrola“. Į naują UAB „Sanrola“ buvo perkelta ne tik UAB „Deiginta“ veikla, bet ir darbuotojai. Pareiškėjos manymu, buvęs atsakovės vienasmenis akcininkas ir vadovas įsteigė naują UAB „Sanrola“ UAB „Deiginta“ veiklos tęsimui, kad galėtų išvengti beveik 75 000 Eur skolos padengimo pareiškėjai, susikaupusių mokestinių prievolių vykdymo.
31. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcinė nuostata, pagal kurią bankrotas yra tyčinis, jeigu veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys. Pavyzdžiui, kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali būti vertinami tokie atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC0yMTkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40-219/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40-219/2017">3K-3-40-219/2017</a>).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta UAB „Sanrola“, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas yra R. K.. Vertinant byloje esančius duomenis apie UAB „Sanrola“ – UAB „Sanrola“ prekių apyvartos ataskaitas, sutiktina su pareiškėja, kad UAB „Sanrola“ taip pat verčiasi durpių briketų prekyba. Trečiasis asmuo R. K. šių aplinkybių neneigia. Bankrutuojančios UAB „Deiginta“, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas – R. K., įmonė vertėsi durpių briketų prekyba.
33. Taip pat byloje nustatyta, kad tiek UAB „Sanrola“, tiek UAB „Deiginta“ nuomojosi 1991 m. gamybos (duomenys neskelbtini) transporto priemonę. Tai patvirtina aplinkybes, kad pirma šia transporto priemone naudojosi UAB „Deiginta“, o trečiajam asmeniui įsteigus naują įmonę – UAB „Sanrola“.
34. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Sanrola“ dirba 14 darbuotojų, iš jų septyni darbuotojai, kurie dirbo ir UAB „Deiginta“, t. y. į naujai trečiojo asmens R. K. įsteigtą įmonę UAB „Sanrola“ perėjo dirbti keletą įmonės skolininkės darbuotojų.
35. Pareiškėjos nuomone, galimas dalykas, kad prieš pat bankroto bylos iškėlimą iš bankrutuojančios įmonės balanso dingusios atsargos (durpių briketai) atsidūrė naujai įsteigtoje UAB „Sanrola“. Trečiasis asmuo į bylą pateikė atsargų defektinius aktus, kuriais buvo nurašyti durpių briketai, kadangi jie buvo sutrupėję, neatitiko durpių briketų formos ir pan. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, negalima daryti išvadų, kad pareiškėjos nurodomos iš bankrutuojančios įmonės balanso dingusios atsargos (durpių briketai) buvo parduotos UAB „Sanrola“.
36. Pažymėtina, jog ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytos tyčinio bankroto prezumpcijos taikymui nepakanka nustatyti vien to, jog kitai veikiančiai ar naujai įsteigtai įmonei buvo perduotas įmonės skolininkės valdytas turtas, bei to, jog į kitą, veikiančią ar naujai įsteigtą įmonę, perėjo dirbti įmonės skolininkės darbuotojai, kadangi turi egzistuoti ir kita būtina sąlyga šios prezumpcijos taikymui – kita įmonė turi perimti įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises.
37.Bankroto administratorius teismą informavo, kad bankrutuojančios UAB „Deiginta“ visi dokumentai yra perduoti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – FNTT) Nusikalstamų veikų tyrimo skyriui, todėl teismui nėra galimybės patikrinti kokias nebaigtas vykdyti sutartis ar reikalavimo teises galėjo UAB „Deiginta“ perduoti UAB „Sanrola“.
38.Esminis IBĮ 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą prezumpciją charakterizuojantis požymis yra tas, jog vieno ūkio subjekto veikla perkeliama kitiems ūkio subjektams, tarp kurių ar tarp kurių valdymo organų egzistuoja sąsajumas (pvz., kuomet veikla perkeliama į nuo skolininko juridinio asmens atskirtą įmonę (naujai įkurtą įmonę), kuomet veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys) tokiu būdu, kad visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla pereina kitai (susijusiai) įmonei.
39. Nagrinėjamu atveju 2015 m. balandžio 23 d. teismas patvirtinto UAB „Belfuel“ ir UAB „Deiginta“ taikos sutartį, pagal kurią UAB „Deiginta“ įsipareigojo UAB „Belfuel“ dalimis sumokėti 74 696,53 Eur skolą. Atsakovė pagal 2015 m. balandžio 23 d. taikos sutartį yra sumokėjusi 4000 Eur, paskutinis 1000 Eur mokėjimas atliktas 2015 m. lapkričio 11d. 2016 m. rugpjūčio 24 d. buvo įsteigta UAB „Sanrola“, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), akcininkas ir vadovas yra R. K., vykdoma veikla – durpių briketų prekyba.
40. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sutinka su pareiškėja, kad šiuo atveju labiau tikėtina, jog buvęs atsakovės vienasmenis akcininkas ir vadovas įsteigė naują įmonę UAB „Deiginta“ veiklos tęsimui, kad galėtų išvengti skolos padengimo pareiškėjai, susikaupusių mokestinių prievolių vykdymo. Teismas pažymi, kad trečiasis asmuo nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl steigė naują įmonę vykdyti tą pačią veiklą, o nesiekė tęsti veiklą UAB „Deiginta“.
41. Teismo vertinimu aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog buvęs atsakovės vienasmenis akcininkas ir vadovas - trečiasis asmuo R. K. - savo veiksmais tyčia sąmoningai privedė UAB „Deiginta“ prie bankroto, siekiant visus skolinius įsipareigojimus palikti įmonei skolininkei, o vykdytą veiklą perkelti kitai (susijusiai) įmonei.
Dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo
42. Pareiškėjos teigimu, atsakovės vadovas galimai apgaulingai vedė įmonės buhalterinę apskaitą ir/ar galimai savinosi įmonės pajamas.
43. Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
44. Byloje nėra duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių aplinkybes, jog buvęs įmonės vadovas aplaidžiai ir (ar) apgaulingai organizavo UAB „Deiginta“ buhalterinės apskaitos tvarkymą. Iš bylos duomenų matyti, kad dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo ir įmonės veiklos FNTT pradėtas ikiteisminis tyrimas, minėta tarnyba tyrimo atlikimui paėmė visus bankrutuojančios UAB „Deiginta“ buhalterinius dokumentus.
45.Teismo vertinimu, neturint UAB „Deiginta“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir kitų įrodymų, šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, kad UAB „Deiginta“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendžia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės vadovo veiksmų – sąmoningai blogai valdė įmonę, įmonei jau esant nemokiai nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, o įsteigė naują įmonę, pažeidinėjo atsiskaitymų eiliškumo tvarką bei perkėlė įmonės veiklą į kitą savo naujai įkurtą įmonę ir esminio pareiškėjos padėties pabloginimo tyčinio bankroto prasme. Teismo vertinimu UAB „Deiginta“ vadovas trečiasis asmuo R. K. sąmoningais veiksmais privedė įmonę prie bankroto, todėl teismas pripažįsta, kad UAB „Deiginta“ bankrotas buvo tyčinis.
47. Atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
48. Trečiais asmuo prašo iš pareiškėjos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Tenkinus pareiškėjos prašymą, trečiajam asmeniui bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriklauso (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 4 punktu, 3 dalies 1 punktu, 2 punktu, teismas,
n u t a r i a :
Prašymą tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios UAB „Deiginta“, įmonės kodas 302630253, bankrotą tyčiniu.
Pavesti UAB „Deiginta“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai bus perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti UAB „Deiginta“ sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.
Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjos ir trečiojo asmens atstovams, bankroto administratoriui. Bankroto administratorių įpareigoti su priimta teismo nutartimi supažindinti kreditorius.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl apie nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu paskelbimo interneto svetainėje.
Teisėja Lina Muchtarovienė
