Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu

Civilinė byla Nr. B2-404-569/2017

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00457-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.3.11

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

2018 m. kovo 23 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui bankroto administratoriui V. M.,

atsakovui A. B.,

trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Emdo“ atstovams advokato padėjėja I. A. K. ir E. M..

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Cerara“ bankroto administratoriaus V. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Cerara“, A. B., R. M. dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis asmuo ieškovės pusėje, uždaroji akcinė bendrovė „Emdo“.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Cerara“ bankrotą tyčiniu. Teigia, kad UAB „Cerara“ valdymo organai sudarinėjo įmonei nenaudingus sandorius.

2. Ieškovės atstovo teigimu, įmonės direktorius A. B., jau žinodamas, kad hermetiko galiojimo terminas yra pasibaigęs, nupirko hermetiką, kurio parduoti neįmanoma ir tuo padarė įmonei žalą. Prekės įsigytos prieš pat iškeliant įmonei bankroto bylą. UAB „Cerara“ Baltarusijoje įsigijo įvairių elektros prekių už 110 700 USA dol., bet įmonės ir prekių saugotojo rasti neįmanoma, neaišku, ar ta įmonė iš viso egzistuoja. Taip pat buvo nupirktos pavarų dėžės už 502 500 Lt, kurios administratoriui taip pat neperduotos ir lyg tai saugomos Baltarusijoje. Nėra aišku, kur buvo išleista bendra suma 287 636,62 USA dol. ir 67 600 Eur. Tikėtina, kad šių prekių iš viso nebuvo, tik buvo pasisavintos lėšos. Bankroto administratoriaus manymu, tai buvo padaryta tyčia, siekiant pasisavinti įmonės lėšas ir įmonę privesti prie bankroto, o kreditoriai dėl to patyrė didelius nuostolius. 2011-10-12 buvo sudaryta notarinė sutartis tarp UAB „Cerara“, AB bankas SNORAS ir D. M. dėl buto pirkimo, esančio (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį UAB „Cerara“ sumokėjo avansą 35 000 Lt, kuris buvo užskaitytas D. M. skolos padengimui. Taigi, UAB „Cerara“ padengė privataus asmens – D. M. skolą. Tuo metu, kai buvo sudaromas šis sandoris, UAB „Cerara“ turėjo kreditorinių įsiskolinimų kreditoriams, o lėšų, kuriomis galėtų padengti per 60 dienų įsiskolinimą 243 008,82 Lt bankui, neturėjo.

3. Ieškovės atstovo vertinimu, tokie UAB „Cerara“ vadovų veiksmai turi tyčinio bankroto, sukčiavimo baudžiamąja prasme ir apsimestinių sandorių sudarymo civiline prasme sudėties ir elementų. UAB „Cerara“ buvusių direktorių veiksmai atitinka beveik visus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 20 straipsnyje numatytus požymius, nors bankrotą pripažinti tyčiniu užtenka ir vieno iš jų.

4. Trečiasis asmuo UAB „Emdo“ pateikė teismui pareiškimą, kuriuo taip pat prašo pripažinti bankrutavusios UAB „Cerara“ bankrotą tyčiniu. Teigia, kad UAB „Cerara“ ūkinėje – finansinėje veikloje sąmoningai buvo siekiama sukčiavimo būdu pasisavinti kreditorių pinigines lėšas, organizuoti UAB „Cerara“ valdymą tokiu būdu, kad išnaudojus visas galimybes pasipelnyti neteisėtu būdu iš susikurto juridinio asmens vėliau jį privesti prie bankroto. Nurodo, kad UAB „Cerara“ sudarinėjo įvarius fiktyvius ir ekonomiškai bendrovei nenaudingus sandorius. UAB „Cerara“ ūkinė – finansinė veikla buvo vykdoma, neregistruojant griežtos atskaitomybės blankų, aplaidžiai vedant Didžiąją knygą, nesilaikant nustatytos tvarkos, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs teisinis reglamentavimas. UAB „Cerara“ nemoki tapo nuo jos įsteigimo, tačiau kadangi nebuvo tvirtinamos bendrovės finansinės ataskaitos, juridinių asmenų tvarkytojo registrui nebuvo teikiami metinių finansinių ataskaitų rinkiniai, nemokumą bandyta slėpti pagal sukurtą schemą, siekiant tyčinio bendrovės bankroto, sukčiaujant ir pasisavinant didelės vertės svetimą turtą.

5. Trečiojo asmens atstovų teigimu, byloje įrodytos aplinkybės, kad UAB „Cerara“ bankrotas yra tyčinis. Atstovų nuomone bendrovės veikloje nebuvo siekiama vykdyti verslą, tik siekta didinti skolas, kol buvo investuotojų. Visa byloje nagrinėtų sandorių seka privedė įmonę prie bankroto. Tai, kad UAB „Cerara“ daugiausia dirbo tik vienas asmuo ir susidarė virš 800 000 Eur skolos, atstovės nuomone, įrodo, jog A. B. įmonę valdė blogai. Atstovės nuomone, aplinkybės, kad į bylą nebuvo pateikti visi bendrovės buhalteriniai dokumentai, leidžia daryti išvadą, jog buhalteriniai dokumentai nebuvo išsaugoti, buhalterinė apskaita buvo vykdoma aplaidžiai, todėl negalima nustatyti tikslaus įmonės turto ir kreditorinių reikalavimų.

6. Atsakovas A. B. su ieškiniu nesutinka. Teigia, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kuriuo pagrindu administratorius siekia pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, jog sandoriai buvo sudaryti siekiant išvengti prievolių įvykdymo kreditoriams.

7. Atsakovo teigimu, nepagrįsti bankroto administratoriaus argumentai, jog nėra aišku, kad 2011-04-15 tarp UAB „Cerara“ ir UAB „Autorek“ sudaryto sandorio dėl 20 000 vnt. hermetiko pirkimo už 341 220 Lt sumą tos prekės buvo panaudotos įmonės reikmėms.

8. Atsakovas nurodo, jog nepagrįstai ieškovė teigia, kad 2015-01-15 tarp UAB „Cerara“ ir Eldred Capital LTD sudarytu sandoriu dėl 20 000 vnt. akrilinio hermetiko pilkos spalvos už 67 600 Eur sumą įmonei buvo padaryta žala, nes iš šių lėšų UAB „Cerara“ galėjo atsiskaityti su kreditoriais. Atsakovo teigimu, iš šio sandorio UAB „Cerara“ uždirbo 205 718,48 Lt, tačiau uždarbis buvo gautas ne grynais pinigais, o prekėmis.

9. Atsakovas nurodo, kad visos UAB „Cerara“ Baltarusijoje įgytos elektros prekės yra saugomos UP Belstroimet, B. N.N., kodas UNN 690023160, adresas: (duomenys neskelbtini). Šiai įmonei 2010 metais už prekes buvo sumokėta grynaisiais pinigais asmeniškai atsakovo A. B., kaip pirkimo pardavimo sutarčių trečios šalies „Mokėtojo“, o ne UAB „Cerara“.

10. Atsakovo teigimu, pavarų dėžės nupirktos už 502 500 Lt yra saugomos pagal 2014-04-23 saugojimo sutartį. Dėl šio sandorio ieškovė neteisingai nurodo informaciją, jog, už šias prekes UAB „Cerara“ sumokėjo 502 500 Lt. Atsakovo teigimu, pagal skolos derinimo aktą Nr. 2014-11-24-1 UAB „Cerara“ sumokėjo tik 132 500 Lt. Likusią 370 000 Lt nesumokėtą sumą prekių pardavėjas A. B. Z. pagal skolos perleidimo 2014-11-24 sutartį Nr. 14-11/24 perleido fiziniam asmeniui A. B., kuris, būdamas akcininkas ir direktorius, 2014-11-27 raštu šią su UAB „Cerara“ atidavė neatlygintinai.

11. Atsakovo teigimu 2011-10-12 sudaryta notarine sutartimi tarp UAB „Cerara“, AB bankas Snoras ir D. M. dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeisti kreditorių interesai.

12. Dėl trečiojo asmens UAB „Emdo“ nurodytų aplinkybių dėl kasos operacijų atsakovas nurodo, kad nėra pagrindo UAB „Cerara“ bankrotą pripažinti tyčiniu trečiojo asmens nurodytais pagrindais, nes už minėtas veikas UAB „Cerara“ vadovai jau yra nubausti baudžiamąja tvarka. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

13. Atsakovė R. M. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį pranešta tinkamai. Savo atsiliepime su ieškiniu ir trečiojo asmens UAB „Emdo“ prašymu UAB „Cerara“ bankrotą pripažinti tyčiniu nesutinka. Atsakovė nurodo, kad visiškai sutinka su atsakovo A. B. pozicija ir jai pritaria.

14. Dėl trečiojo asmens UAB „Emdo“ argumentų atsakovė nurodo, kad UAB „Emdo“ ir UAB „Cerara“ per visą bendradarbiavimo laikotarpį sudarė didžiulį kiekį sutarčių, savo įsipareigojimų užtikrinimui UAB „Cerara“ išleisdavo vekselius. Per daugelį metų pasirašytų sutarčių liko visiškai neužbaigtos trys, t. y. neįvykdyti įsipareigojimai iškėlus bankroto bylą. UAB „Emdo“ visą laiką žinojo UAB „Cerara“ finansinę padėtį ir teiginys, kad „kaip paaiškėjo, kad UAB „Cerara“ neturėjo ir neturi nei turto, nei piniginių lėšų ir niekada neturėjo“, kreditoriui nebuvo naujiena. UAB „Cerara“ buvo skolinga UAB „Raimis ir Co“, todėl pardavus atramas muitinės sandėlyje, o tai yra atliekama be PVM, buvo įskaityti priešpriešiniai šalių reikalavimai, t. y. UAB „Cerara“ negavo piniginių įplaukų, o tai sumai susimažino turėtą skolą.

15. Kreditorius PAO „Galenergobudprom“ pranešime teismui teigia, kad iš UAB „Cerara“ atstovo A. B. pusės ne kartą buvo atliekami sukčiavimo veiksmai, apgaulė, klaidingų duomenų apie save pateikimas sudarant sutartis. UAB „Cerara“ įsigydavo gelžbetonio produkciją iš PAO „Galenergobudprom“ ne savo reikmėms, o siekiant ją perparduoti ir gauti pelną. UAB „Cerara“ niekada neketino atsiskaityti už įsigytą produkciją PAO „Galenergobudprom“. Kreditoriaus nuomone, A. B. veiksmai buvo tyčiniai, jis turėjo tikslą pasipelnyti – gauti PAO „Galenergobudprom“ priklausančias vertybes apgaulės būdu piktnaudžiaujant PAO „Galenergobudprom“ vadovybės pasitikėjimu, dėl to padarė didelę žalą PAO „Galenergobudprom“, o A. B. gavo didelį pelną perpardavęs PAO „Galenergobudprom“ produkciją, bei gautas lėšas nuslėpęs.

Ieškinys tenkintinas

16. Ieškovė prašymą pripažinti UAB „Cerara“ bankrotą tyčiniu iš esmės motyvuoja tokiais pagrindais – netinkamu buhalterinės apskaitos vedimu ir bendrovei neekonomiškų sandorių sudarymu.

17. Nagrinėjamu atveju byloje nagrinėjamos aplinkybės, su kuriomis siejamas tyčinio bankroto faktas, įvyko 2007–2015 metais. Aptariamų veiksmų iki 2013 m. spalio 1 d. atlikimo metu galiojo tokia ĮBĮ 20 straipsnio redakcija: „Jeigu įmonės bankroto bylą nagrinėjantis teismas nustato tyčinį bankrotą, administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.“

18. Iki 2013 m. spalio 1 d. galiojusi ĮBĮ 20 straipsnio redakcija, nors ir nenustatė tyčinio bankroto kriterijų, tačiau juos suformavo teismų praktika. 2013 m. spalio 1 d. įsigaliojusios redakcijos ĮBĮ 20 straipsnyje nustatyti įstatymo leidėjo tyčinio bankroto kriterijai yra iš esmės susisteminti pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjYtNjkwLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-466-690/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-466-690/2016">3K-3-466-690/2016</a>). Taigi, iš esmės netinkamas buhalterinės apskaitos vedimas ir įmonei ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas, kuriais tyčia dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, aptariamu laikotarpiu yra kriterijai pripažinti bankrotą tyčiniu.

19. Šiuo metu galiojančios ĮBĮ redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje pateikta tokia tyčinio bankroto sąvoka. Tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl įmonių tyčinio bankroto, yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a> ir joje nurodoma kasacinio teismo praktika).

21. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje tyčinio bankroto klausimu taip pat pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnyje detalizuoti kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu, tačiau šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Taigi, jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMTE1LTkxNS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-115-915/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-115-915/2017">e3K-7-115-915/2017</a>).

22. Nurodytas teisinis reglamentavimas ir kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, nereikia nustatyti visų ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse įtvirtintų tyčinio bankroto kriterijų, užtenka nustatyti bent vieną iš šių kriterijų, tik svarbu, kad nustatytas (-i) kriterijus (-ai) būtų taikomas (-i) kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu, t. y. turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų įmonės sandorių

23. Ieškovė ir trečiasis asmuo teigia, kad UAB „Cerara“ vadovai tyčia sudarė nenaudingus įmonei sandorius, siekiant pasisavinti įmonės lėšas ir įmonę privesti prie bankroto, o kreditoriai dėl to patyrė didelius nuostolius.

24. Bylos duomenimis nustatyta, kad bankrutavusi UAB „Cerara“ buvo įsteigta 2007-02-06. Įmonės vadove nuo 2017-02-06 paskirta atsakovė R. M.. Atsakovė UAB „Cerara“ vadovavo iki 2013-09-30. Nuo 2013-10-01 iki 2015-04-10 UAB „Cerara“ vadovas buvo atsakovas A. B.. Byloje nustatyta, kad abu atsakovus siejo artimi ryšiai - kartu gyveno, vedė bendrą ūkį.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad pagrindiniai bankrutavusios UAB „Cerara“ ūkinės veiklos subjektai buvo UAB „Cerara servis“, UAB „Habentia“, UAB „RVM“, UAB „Raimis ir Co“, UAB „Autorek“. 2013 m. rugpjūčio 30 d. Nr. 5-4/86 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje „Dėl UAB „RVM“, UAB „Cerara“, UAB „Cerara servis“, UAB „Senoji smuklė“, UAB „RG pramogos“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo (toliau – FNTT išvadoje) nustatyta, kad UAB „Senoji smuklė“, UAB „RVM“, UAB „Cerara“, UAB „Cerara servis“, UAB „RG pramogos“ yra susijusios įmonės.

26. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad 2007-02-06 tik įregistruota UAB „Cerara“ pasirašė skolos perkėlimo sutartį su UAB „Habentia“, kurios direktoriumi nuo 2008-05-12 buvo A. B., dėl UAB „Cerara servis“ 382 822,29 Lt skolos. Atsakovas šį sandorį pripažįsta, nepateikė jokių pagrįstų paaiškinimų, kodėl naujai įsteigtai įmonei UAB,,Cerara‘‘ buvo tikslinga perkelti su UAB „Cerara“ susijusios įmonės skolą.

27. 2011-04-15 UAB „Cerara“ iš UAB „Autorek“ nupirko akrilinio hermetiko pilkos spalvos 20 000 vnt. už 341 220 Lt, kurį pagal sutartį turėjo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Minėtas prekes UAB „Cerara“ pardavė Eldred Capital LTD.

28.2015-01-15 UAB „Cerara“ iš Eldred Capital LTD nupirko 20 000 vnt. akrilinio hermetiko pilkos spalvos už 67 600 Eur. Hermetikas buvo nupirktas ir laikomas muitinės sandėliuose Daugpilyje. Teismas sutinka su ieškovės atstovu, jog tikėtina, kad Daugpilyje saugomas hermetikas ir įsigytas iš UAB „Autorek“ yra tas pats, nes atitinka ir kiekis, ir spalva, be to, atsakovas savo paaiškinimuose patvirtino, kad iš UAB „Autorek“ nupirktą akrilinio hermetiką pardavė Eldred Capital LTD. Ieškovės atstovas pateikė į bylą įrodymą fotonuotrauką, kad hermetiko galiojimo terminas jo įsigijimo metu 2015-01-15 jau buvo pasibaigęs. Šis hermetikas visą laiką buvo Daugpilio muitinės sandėlyje. Sutiktina su ieškove, jog minėti sandoriai buvo nenaudingi UAB „Cerara“. Vadovas A. B., žinodamas, kad hermetiko galiojimo terminas jau pasibaigęs, jį nupirko, todėl hermetiko parduoti neįmanoma, tokiu būdu įmonei bei kreditoriams yra padaryta žala. Teismas vertina nepagrįstais ir deklaratyviais atsakovo A. B. teiginius, kad jam nuvykus apžiūrėti hermetiko, lipdukų apie jo galiojimo terminus jis nematė.

29. Atsakovo teigimu, šiuo sandoriu nebuvo padaryta jokia žala UAB „Cerara“ ar jos kreditoriams, sudarant minėtus sandorius, nebuvo pažeisti kitų kreditorių interesai. Teigia, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog minėtų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Cerara“ turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos privalėjo patenkinti pirmumo tvarka.

30. Teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatė, jog UAB „Cerara“ nuo 2013 m. buvo iškelta daug bylų, kuriuose jai buvo reiškiami turtiniai reikalavimai. 2015 m. vasario 6 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje, kuria buvo iškelta bankroto byla UAB „Cerara“, konstatuota, kad pareiškėja R. M. atsakovei suteikė 25 500 Lt paskolą, o atsakovė paprastuoju neprotestuotinu vekseliu įsipareigojo šią paskolą grąžinti laikotarpiu nuo 2012-10-25 iki 2013-02-05. Dalį skolos atsakovė grąžino, tačiau dalis skolos - 4 271,90 Eur (14 750 Lt) - liko negrąžinta. Taigi, akivaizdu, kad šiai kreditorei susidarė įsiskolinimas nuo 2013-02-05. Toje pačioje nutartyje konstatuoti pradelsti įsipareigojimai VSDFV Šilalės skyriui – 5 692,17 Eur (19 653,91 Lt), kurie susidarė per ilgą laikotarpį iki nutarties priėmimo. Trečiojo asmens pateikti įrodymai patvirtina aplinkybes, kad nuo 2013 m. UAB „Cerara“ turėjo įsiskolinimus UAB „Emdo“.

31. Atsižvelgiant į tai, vertintini kaip nepagrįsti atsakovo argumentai, jog nėra duomenų, jog minėtų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Cerara“ turėjo pradelstų kreditorinių įsipareigojimų, kuriuos privalėjo patenkinti pirmumo tvarka.

32. 2010-08-25 UAB „Cerara“ Baltarusijoje įsigijo įvairių elektros prekių už 111 100, 00 USA dolerių, bet įmonės ir prekių saugotojo rasti neįmanoma, neaišku, ar ta įmonė iš viso egzistuoja. FNTT Šiaulių apygardos skyriuje atliekant tyrimą dėl UAB „Cerara“ ir su ja susijusių įmonių veiklos, buvo apklaustas B.. Liudytojas B. N.N. liudytojo apklausos protokole parodė, kad visą gyvenimą dirbo montuotoju - stropuotoju, tai yra darbuotoju statybos objektuose, niekuomet nebuvo įgaliotu asmeniu, o taip pat ūkio subjektų steigėju ir vadovu. B. nurodė, kad su įmone „Belstrojmet“ nėra susijęs, apie šios įmonės veiklą nieko nežino. Taip pat nurodė, kad UAB „Cerara“ pavadinimo, steigėjų, įgaliotų asmenų ir kitų šios įmonės atstovų, įskaitant ir A. B., nepažįsta. Paaiškėjo, kad B. jokių prekių saugoti nepriėmė. Pažymėtina, kad Baltarusijos TUP „Belstrojmet“ likviduota 2010-12-30 dėl veiklos nevykdymo.

33. Minėtos prekės įsigytos 2010-08-25, o saugoti paliktos 2010-10-11. Prekių pradėta ieškoti tik praėjus porai metų. Toks UAB „Cerara“ vadovės R. M. ir įmonės atstovo pagal pavedimą A. B. elgesys, teismo vertinimu, neatsakingas ir nepaaiškinamas. Bylos nagrinėjimo metu A. B. pripažino, kad po dviejų metų įmonei nusprendus parsigabenti įsigytas prekes, jų saugojimo vietoje jau nebebuvo.

34. Atsakovo A. B. teigimu, tai, kad minimo ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas direktorius, kuris nežino apie jo vardu įregistruotos įmones veiklą, nepaneigia aplinkybių, kad tokia įmonė egzistavo ir vykdė sandorius per kitus asmenis, o UAB „Cerara“ arba atsakovas nėra atsakingi už kitų asmenų veiklą. Atsakovo teigimu, sandoris buvo realus, už prekes buvo atsiskaityta.

35.Minėtų sandorių sudarymo metu UAB „Cerara“ vadovavo atsakovė R. M., atsakovas A. B. veikė pagal jos išduotą įgaliojimą. Pažymėtina, jog įgaliotas asmuo sudarinėjant sandorius įgaliotojo vardu, turi būti atidus ir rūpestingas, veikti išimtinai įmonės interesais. Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracijos vadovas privalo juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.). Bendrovės vadovo veikla atitinka sąžiningo, apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus tais atvejais, kai šis asmuo sudaro bendrovei finansiškai naudingus komercinius sandorius ir atlieka kitus ekonomiškai pagrįstus veiksmus, sukuriančius materialinę gerovę. Bendrovės vadovo sudaryti sandoriai, priimti sprendimai, atlikti veiksmai, kurie yra akivaizdžiai nuostolingi, ekonomiškai nenaudingi, priešingi bendrovės veiklos tikslams, negali būti laikomi atitinkančiais sąžiningos ir protingos veiklos standartus.

36.Teismo vertinimu atsakovas A. B., sudarydamas minėtus sandorius, veikė nerūpestingai ir neapdariai, netikrindamas, su kuo sudaro sandorius. Taip pat atsakinga ir atsakovė R. M., kuri nesidomėjo ir nekontroliavo, kaip atsakovas A. B. vykdo įmonės pavedimus. Eidama vadovo pareigas ji buvo neatidi, nerūpestinga, bendrovės atžvilgiu neveikė sąžiningai bei protingai. Teismo vertinimu minimi sandoriai yra UAB „Cerara“ visiškai nenaudingi, nes dėl atstovų aplaidumo, nerūpestingumo buvo prarastos prekės.

37. 2011-10-12 buvo sudaryta notarinė sutartis tarp UAB „Cerara“ ir D. M. (atsakovės motinos) dėl buto, esančio (S), pirkimo. Pagal sutartį 6 991,18 Lt UAB „Ceara“ sumokėjo D. M. prieš sudarant šią sutartį (sutarties 4.2 punktas). Pardavėjos prašymu UAB „Cearara“ sumokėjo pavedimu į banko sąskaitą avansą 35 000 Lt avansą, kuris buvo užskaitytas D. M. skolos padengimui. (sutarties 2.4, 4.3.1 punktai). UAB „Cerara“ įsipareigojo sumokėti 208 008,82 Lt bankui ne vėliau kaip per 60 dienų (sutarties 4.3.2 punktas). Sutarties 4.9 punkte šalys susitarė, kad, laiku neįvykdžius prievolės, numatytos sutarties 4.3.2 punkte, pirkėjas už kiekvieną pradelstą dieną pardavėjui moka 0,04 proc. šios sutarties likusios nesumokėtos nekilnojamojo daikto pardavimo kainos dydžio delspinigius.

38. UAB „Cerara“ 208 008,82 Lt bankui per 60 dienų nesumokėjo. Atsakovo A. B. teigimu suma nebuvo sumokėta ir turtas UAB „Cerara“ vardu neįgytas todėl, kad 2011-11-17 buvo paskelbtas AB banko SNORAS veiklos apribojimas, 2011-11-25 AB banko SNORAS sustabdyta veiklos licencija, o 2011-12-07 iškelta bankroto byla. A. B. teigia, kad UAB,,Cerara‘‘, neįgijusi buto, nereikalavo sutartį nutraukti ir gražinti įmonės sumokėtas lėšas kaip be pagrindo įgytą turtą, nes pagal minėtą sutartį D. M. įmonė būtų turėjusi sumokėti dar didesnę sumą delspinigių nei sumokėtas avansas.

39. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad D. M. UAB „Cerara“ pareiškė reikalavimą sumokėti delspinigius, todėl, teismo vertinimu, atsakovo paminėti argumentai yra nepagrįsti. Minėtas sandoris vertintinas kaip visiškai ekonomiškai nenaudingas UAB „Cerara“. Pažymėtina, kad buto vidutinė rinkos vertė nurodyta 181 000 Lt, pirkimo kaina - 250 000 Lt, kainos skirtumas 70 000 Lt, todėl toks permokėjimas už butą, net ir jį įgijus, būtų buvęs įmonei nuostolingas. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad šiuo atveju UAB „Cerara“ įmonės lėšomis sumokėjo privataus asmens įsiskolinimą.

40. 2014-04-23 UAB „Cerara“ iš Ukrainos piliečio Z. A. B. įsigijo pavarų dėžes už 502 500,00 Lt (176 936,62 USA dolerių). Tą pačią dieną tarp UAB „Cerara“ ir Baltarusijos piliečio U. A. sudaryta minėtų prekių saugojimo sutartis. Ieškovės atstovas byloje nurodė, kad minėtos prekės iki šiol yra saugomos Baltarusijoje. Ieškovas nurodė, kad šios prekės yra karinės paskirties, todėl tokias prekes gali realizuoti tik tam licenciją turinti įmonė. Bankroto administratorius neturi galimybės šių prekių realizuoti. Atsakovas byloje sutinka, kad pavarų dėžės yra karinės paskirties, tačiau teigia, kad jas galima naudoti ir pagal kitą paskirtį.

41. Teismo vertinimu, šis sandoris taip pat yra nenaudingas UAB „Cerara“, kadangi įsigytos nerealizuotinos prekės. Atsakovas paaiškino, jog jis buvo susitaręs su viena įmone, kuri turi licenciją parduoti tokias prekes, tačiau ši įmonė vėliau atsisakė sudaryti sutartį, todėl prekės liko saugomos. Teismo vertinimu šie atsakovo teiginiai yra deklaratyvūs bei neįrodyti. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie tokius susitarimus, neįrodė, kad turėjo galimybę nupirktas prekes realizuoti. Teismo vertinimu sandoriai, kai įgyjamos specialios paskirties prekės, neturint įstatymo nustatyta tvarka išduoto leidimo jas realizuoti, yra ekonomiškai nenaudingi.

42. Trečiasis asmuo nurodo, kad UAB „Emdo“ direktorius E. M. ir UAB „Cerara“ direktorė R. M. laikotarpiu 2012-12-06 - 2013-01-08 pasirašė tris pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias UAB „Cerara įsipareigojo patiekti sutartyse numatytas prekes, o jų sutartyse numatytu laiku nepateikus, grąžinti į UAB „Emdo“ atsiskaitomąją sąskaitą pinigų sumą, atitinkančią nepatiektų prekių sumą. UAB „Cerara“ savo įsipareigojimų užtikrinimui pagal sutartis jų pasirašymo dieną išleido paprastuosius neprotestuotinus vekselius, pagal kuriuos pinigų gavėju nurodė UAB „Emdo“. Trečiojo asmens teigimu, UAB „Emdo“ savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė pagal dvi sutartis, atlikdama bankinius pavedimus, o pagal vieną - sumokėdama grynais pinigais. Tačiau prekės sutartyse numatytu laiku pateiktos nebuvo. Pagal vekselių pagrindu išduotus vykdomuosius raštus išieškojimo vykdymas nebuvo galimas, nes paaiškėjo, kad UAB „Cerara“ neturėjo turto.

43.Teismo vertinimu, minimi sandoriai nevertintini UAB „Cerara“ ekonominio naudingumo aspektu, kadangi jie labiau atitinka sukčiavimo baudžiamąja prasme ir apsimestinių sandorių sudarymo civiline prasme sudėtį. Šie sandoriai labiau patvirtina aplinkybes, kad UAB „Cerara“ vadovai veikė nesąžiningai, neketindami vykdyti savo priimtų įsipareigojimų, sąmoningai didino įmonės kreditorinius įsiskolinimus, darė žalą įmonei ir jos kreditoriams.

44. UAB „Cerara“ atliekant daugybę įvairių užskaitų, perleidžiant ar užskaitant vienos įmonės skolas kitoms, išduodant vekselius, buvo pažeidinėjami kitų kreditorių interesai, nes taip buvo nesilaikoma atsiskaitymų eiliškumo. Kaip jau minėta, UAB „Cerara“ pradelsti įsipareigojimai atsirado ne vėliau kaip nuo 2013 metų. Pažymėtina, kad UAB „Cerara“ finansinės atskaitomybės duomenų neteikė nuo 2008 metų. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. balandžio 10 d. nutartyje konstatavo, kad UAB „Cerara“ kreditorių reikalavimai sudaro 417 900,61 Eur, atsakovė nediferencijuoja, kurie reikalavimai yra pradelsti, todėl laikė, kad ši suma atitinka pradelstus įmonės įsipareigojimus.

45. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogas vadovavimas įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamas darbo, technologinių procesų organizavimas, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597/2013">3K-3-597/2013</a>).

46. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, teismas sutinka su ieškovės ir trečiojo asmens argumentais, kad UAB „Cerara“ vadovų valdymu nebuvo siekiama vykdyti sąžiningų ir skaidrių sandorių, neketinama perduoti prekių pagal sutartinius įsipareigojimus, neketinama sumokėti už prekes. Sudarinėdami sandorius vadovai tik didino įmonės įsipareigojimus.

47. Teismas sprendžia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp minėtų sandorių sudarymo ir esminio ieškovės turtinės padėties bloginimo tyčinio bankroto prasme. Teismo vertinimu UAB „Cerara“ vadovų veiksmai, sudarant minėtus sandorius, neatitiko protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų bei pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismo vertinimu įmonės bankrotas įvyko ne dėl verslo rizikos, o dėl sąmoningų tyčinių UAB „Cerara“ vadovų veiksmų.

Dėl netinkamo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo

48. Ieškovės atstovas ir trečiasis asmuo nurodo, kad UAB „Cerara“ vadovai apgaulingai vedė įmonės buhalterinę apskaitą.

49.Viena iš įmonės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, remiantis kuriuo galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1, 2 dalys nustato, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą, taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias įmonės bankroto priežastis. Todėl vienas iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

50. Pažymėtina, jog pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Nagrinėjamu atveju netinkamo, aplaidaus bankrutavusios UAB „Cerara“ buhalterinės apskaitos tvarkymo faktą patvirtina įsiteisėjęs Raseinių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo buvęs UAB „Cerara“ direktorius A. B. ir buhalterė O. G. pripažinti kaltais dėl aplaidžios UAB „Cerara“ buhalterijos tvarkymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnį. Buvusią direktorę R. M. Šiaulių apylinkės teismas pripažino kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.

51. 2017 m. sausio 19 d. baudžiamajame įsakyme konstatuota, kad A. B., būdamas UAB „Cerara“ direktoriumi nuo 2013-10-01 iki 2015-05-20, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11- 06 Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą nuo 2013-10-01 iki 2015-04-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes neregistravo ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų apskaitos registruose „Didžioji knyga“, nesudarė finansinių ataskaitų už 2013-2015 metus, taip pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 16 str. 1 d., 17 str. reikalavimus, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis ir dėl šių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Cerara“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2013-2015 metus. Taip pat A. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip po 2014-06-18 iki 2015-04-20 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nenustatė apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo UAB „Cerara“ buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų „Didžioji knyga“ už 2007-2009 metus. O. G., būdama UAB „Cerara“, vyriausiąja buhaltere nuo 2007-02-06 iki 2013-03-14, nuo 2012-04-19 iki 2012-08-20 apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes, žinodama apie UAB „Cerara“ direktorės ir kasininkės R. M. buhalterinės apskaitos dokumentuose įrašytus tikrovės neatitinkančius duomenis apie ūkinių operacijų turinį į bendrovės apskaitą įtraukė tam tikras sumas pinigų. A. B., būdamas UAB „Cerera“ direktoriumi nuo 2013-10-01 iki 2015-05-20, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip po 2014-06-18 iki 2015-04-20 aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, nes nenustatė apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarkos, nesaugojo UAB „Cerara“ buhalterinių sąskaitų suvestinių registrų „Didžioji knyga“ už 2007-2009 metus.

52. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad nėra pagrindo UAB „Cerata“ bankrotą pripažinti tyčiniu trečiojo asmens nurodytais pagrindais, nes už minėtas veikas UAB „Cerara“ vadovai jau yra nubausti baudžiamąja tvarka, o BK 2 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą.

53. Pažymėtina, kad to paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56-969/2017">3K-3-56-969/2017</a>). Civilinėje teisėje, priešingai nei baudžiamojoje teisėje, veiksmų neteisėtumas yra suprantamas labai plačiai. Ne visi civilinės teisės aspektu neteisėti veiksmai reiškia nusikalstamos veikos padarymą, tačiau bet kuri nusikalstama veika kartu yra ir neteisėtas veiksmas civilinės teisės prasme. Neteisėtais veiksmais civilinėje teisėje laikomas įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos neįvykdymas arba atlikimas veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti, arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Ni05NjkvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-56-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-56-969/2017">3K-3-56-969/2017</a>).

Dėl procesinės bylos baigties

54. Teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, sprendžia, jog atsakovės UAB „Cerara“ vadovai nevykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, sudarė nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalteriją, sąmoningais veiksmais privedė įmonę prie bankroto. Teismas sprendžia, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp UAB „Cerara“ vadovų veiksmų ir esminio ieškovės padėties blogėjimo tyčinio bankroto prasme, todėl teismas pripažįsta, kad UAB „Cerara“ bankrotas buvo tyčinis.

55. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra sprendžiamas vadovo civilinės atsakomybės klausimas. Be to, šiuo atveju UAB „Cerara“ bankroto pripažinimas tyčiniu taip pat nereiškia, jog visi įstaigos vadovų veiksmai ar sprendimai yra neteisėti. Todėl atlikti detalesnį įmonės veiklos patikrinimą (patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, įvertinti konkrečių nurodytų asmenų veiksmų teisėtumą, atitikimą įmonės interesams ir pan.), pripažinus bankrotą tyčiniu, turi bankroto administratorius (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu teismas,

n u t a r i a :

Pripažinti bankrutavusios UAB „Cerara“, įmonės kodas 300645477, bankrotą tyčiniu.

Pavesti UAB „Cerara“ bankroto administratoriui ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai bus perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti UAB „Cerara“ sandorius, sudarytus per 5 (penkerių) metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos gavimo gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratoriui ir jį įpareigoti su priimta teismo nutartimi supažindinti kreditorius.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai ne vėliau kaip kitą darbo dieną jos kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl apie nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu paskelbimo interneto svetainėje.

Teisėja Lina Muchtarovienė