Dėl baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo L. S. ir G. L. priešieškinį dėl susitarimų dėl komercinių paslapčių neatskleidimo pripažinimo negaliojančiais

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė,

sekretoriaujant Indrei Šležienei, Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“ atstovui G. Ž., advokatui A. B.,

atsakovams G. L., L. S., atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“ atstovei advokatei L. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“ ieškinį atsakovams L. S., G. L., uždarajai akcinei bendrovei „Medienos profesionalai“ dėl baudos priteisimo ir nuostolių atlyginimo ir atsakovo L. S. ir G. L. priešieškinį dėl susitarimų dėl komercinių paslapčių neatskleidimo pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

Ieškovė UAB „Viking Industrier“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama pradiniu reikalavimu priteisti iš atsakovo L. S. ieškovo UAB „Viking Industrier“ naudai 100,000 Lt baudą; priteisti iš atsakovo G. L. ieškovo UAB „Viking Industrier“ naudai 100,000 Lt baudą;-priteisti solidariai iš atsakovų L. S. G. L. ir atsakovo UAB „Medienos profesionalai“ 454,388,(duomenys neskelbtini) Lt negautų pajamų ieškovo UAB „Viking Industrier“ naudai; priteisti ieškovui UAB „Viking Industrier“ iš atsakovų 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; uždrausti atsakovui UAB „Medienos profesionalai“ savo veikloje naudoti: UAB „Medienos profesionalai“ produktų katalogą; UAB „Medienos profesionalai“ produktų brėžinius. Priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė patikslino ieškinio reikalavimus ir prašo priteisti iš atsakovo L. S. 28962,00 Eur (100000,00 Lt) baudą, priteisti iš atsakovo G. L. 28962,00 Eur (100000,00 Lt) baudą, priteisti solidariai iš atsakovų L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ 471 353,34 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad ieškovė Norvegiško kapitalo įmonė, kurios pagrindinė veikla yra medinių grilio namelių gamyba, pavėsinių, saunų, vandens kubilų, kitos produkcijos iš medienos gamyba bei pardavimas. Pagal 2009-07-08 darbo sutartį atsakovas L. S. buvo įdarbintas pas ieškovę pardavimo vadybininku, atsakovas L. S. 2009-07-08 sudarė ir visiškos materialinės atsakomybės sutartį bei konfidencialumo sutartį, taip pat įsipareigojo neatskleisti konfidencialios informacijos, pasirašė komercinių paslapčių sąrašą. Atsakovas 2012-08-08 pasirašė papildomą susitarimą dėl 100 000 Lt baudos mokėjimo bei nuostolių, kurių nepadengia bauda, atlyginimo pažeidus nurodytus įsipareigojimus. Asakovas L. S. įsipareigojo nedirbti kitose įmonėse, kurios užsiima panašia ūkine veikla, kaip ir ieškovė, nesteigti įmonių ar kitokiu būdu nekonkuruoti su ieškove toje pačioje ūkinėje veikloje, neatskleisti komercinę paslaptį sudarančios informacijos darbo sutarties galiojimo metu bei vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo. Darbo santykiai su atsakovu L. S. pasibaigė 2014-01-06, o 2014-01-08 jis tapo vienu iš atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ steigėjų bei jos vadovu.

Su atsakovu G. L. darbo sutartis buvo sudaryta 2011-05-02, taip pat pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis bei konfidencialumo sutartis, įsipareigojimas neatskleisti konfidencialios informacijos bei komercinių paslapčių sąrašo. Atsakovas 2012-08-08 pasirašė papildomą susitarimą dėl 100 000 Lt baudos mokėjimo bei nuostolių, kurių nepadengia bauda, atlyginimo pažeidus įsipareigojimus. Darbo santykiai su atsakovu G. L. pasibaigė 2014-01-24, tačiau jau iki darbo santykių pasibaigimo jis atliko neteisėtus veiksmus, t. y. sudarė įmonės, užsiimančios analogiška veikla, steigimo sandorį. Abu atsakovai pažeidė susitarimus su ieškove dėl informacijos, sudarančios jos komercinę paslaptį, neteisėto perdavimo naujai įsteigtai įmonei UAB „Medienos profesionalai“. Atsakovai tokiais veiksmais siekė įgyti neteisėtą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, panaudoti ieškovės sukurtas komercines paslaptis, produktų brėžinis bei specifikacijas, kainoraščius, klientų bazę. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovų po 28 962 Eur (100 000 Lt) baudos sumokėjimo.

Nurodo, kad abu atsakovai 2014-01-08 įsteigė UAB „Medienos profesionalai“ bei, vykdydami analogišką ieškovei veiklą, perviliojo ieškovės klientus SparMax AS, Supratec GmbH, OnsBad. Po darbo santykių su atsakovais pasibaigimo, Vokietijos bendrovė Supratec GmbH nebepirko iš ieškovės jokios produkcijos. Negautų ieškovės pajamų dydį pagrindžia atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ pajamos, gautos laikotarpiu nuo 2014-01-08-iki 2015-01-08 iš bendrovių Supratec GmbH ir Sparmax AS, kurios siekia 471 353,34 Eur. Šią sumą iš atsakovų prašo priteisti ieškovei solidariai.

A. L. S., G. L., UAB „Medienos profesionalai“ su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu nesutinka, ieškovė nepagrįstai komercine paslaptimi įvardija ieškovės produktų brėžinių sukūrimą, ieškovės produktų specifikacijų, kainoraščių, klientų bazės sukūrimą. Informacija, susijusi su grilio namelių, kubilų, sodo paviljonų, saunos kabinų ir kt. gamyba, kurią UAB „Viking Industrier“ galimai laiko komercine paslaptimi, ieškovės buvo kopijuojama iš Suomijos ir Estijos gamintojų, o taip pat perimta iš kitų įmonių, kurios bankrutavusios. Grilio namelį, kurio 9,2 kv.m. komplektacija, ieškovė nukopijavo iš Suomių įmonės „Finpeak“, nupirkdama iš jos autorinį produktą - grilio namelį, kurį iškomplektavo ir pasisavino idėją. Atsakovai gamina produktą - grilio namelį, kurio produkto elementai yra visiškai kiti ir skirtingi. Atsakovų instrukcija visiškai kitokia, brėžiniai nėra ieškovės nuosavybė, jie yra viešai skelbiami ir prieinami. Atsakovai naudoja ūkio subjektui Supratec GmbH priklausančią informaciją ir kadangi tai nėra ieškovės komercinės paslapties dalykas, o yra kito autoriaus sukurtas ir jam priklausantis produktas, kito autoriaus panaudota gamyboje informacija negali būti pripažinta ieškovės komercinės paslapties atskleidimu atsakovų nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, perleidžiant ieškovės informaciją. Yra daug bendrovių, gaminančių analogišką produkciją, nepriklausomai nuo to ar ieškovė jau buvo pradėjusi tokią produkciją gaminti, ar ne. Atsakovai negali būti atsakingi dėl 100000,00 Lt baudų sumokėjimo, ieškovė nepagrindžia nei vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo ir nepateikia konkrečių paskaičiavimų, kaip ji apskaičiuoja nuostolių dydį. Pažymėjo, kad Supratec Gmbh nebeperka produkcijos iš ieškovės nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, o atsakovai produkciją tiekė tik nuo 2014 m. vasario mėnesio. Ieškovė bendrovei Sparmax AS paskutinę sąskaitą išrašė 2013-10-11, o atsakovė pirmą sąskaitą išrašė 2014-04-25. Ieškovės gaminamos produkcijos atsisakymas buvo ne UAB „Medienos profesionalai“ įkūrimas, ne atsakovų kaltė, o pačios ieškovės veiksmai, užsakovų nebetenkino ieškovės gaminių kokybė. Ieškovės negautos pajamos neturi būti suprantamos, kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas apmokestinamas pelnas, grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansinės veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius. Ieškovės pelnas sudaro maždaug 10-15 procentų nuo apyvartos. Ieškovė prašomą priteisti 471 353,34 Eur sumą įrodinėja vadovaudamasis ne grynojo pelno kriterijumi, o tikėtinomis pajamomis, nuostolius nepagrįstai susiedamas su atsakovės 2014-01-09 -2014-12-31 laikotarpiu išrašytomis sąskaitomis, todėl prašoma priteisti suma negali būti laikoma įrodyta.

A. L. S. ir G. L. pareiškė priešieškinį ir patikslintą priešieškinį prašydami patikslintą atsakovų priešieškinį nagrinėti vietoj pradinio priešieškinio. Pripažinti negaliojančiais UAB „Viking Industrier" ir L. S. 2009-07-08 darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedą - UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašą ir 2012-08-08 susitarimą dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkto 3.1. pakeitimo ir sutarties papildymo.

Pripažinti negaliojančiais UAB „Viking Industrier“ ir G. L. 2011-05-02 darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį, Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties priedą - UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašą ir 2012-08-08 susitarimą dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkto 3.1. pakeitimo ir sutarties papildymo. Priteisti atsakovams L. S., G. L. ir UAB „Medienos profesionalai“ iš UAB „Viking Industrier“ bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius dokumentus.

Nurodo, kad susitarimai ribojantys juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą gali būti sudaromi ne dėl bet kokios informacijos, o tik dėl tos informacijos, kuria išimtinai disponuoja tik darbdavys ir kuri turi realią vertę dėl to, kad jos nežino kiti su darbdaviu konkuruojantys asmenys. Atsakovai disponavo tik viešai prieinama informacija ir pagal savo pareigybes (darbo funkcijas) negalėjo priimti komercinę reikšmę turinčiu sprendimų. A. L. S. įmonėje buvo įdarbintas pardavimų vadybininku, nors atsakovui nebuvo pateiktas jo pareigybės aprašas, tačiau logiška būtų manyti, kad įprasta vadybininko veikla turėjo būti gaminamų sodo namelių pardavimas. Tai reiškia, kad su L. S. galėjo būti sudaroma tik tokios apimties nekonkuravimo susitarimas, kuris apimtų disponavimą pardavimų vykdymui būtina informacija. Tačiau tokia informacija negali būti laikoma ieškovo komercine paslaptimi. Atsakovai nepasinaudojo tariamai žinoma informacija apie ieškovo kainodarą. Bendrovės parduodami produktai buvo brangesni, nei juos pardavimui siūlė ieškovas. Analogiškai turėtų būti vertinamos ir atsakovo G. L. galimybės įgyti ir disponuoti ieškovo komercinę paslaptį galinčia sudaryti informacija. Atsakovai informaciją gavo ne iš ieškovo, o iš trečiųjų asmenų, todėl būtent tretieji asmenys (užsakovai), turi būti laikomi komercinės informacijos teisėtais savininkais. Atsakovai negalėjo saugoti ieškovo komercinės informacijos, kadangi jis nebuvo tinkamai nustatęs jos naudojimo tvarkos. Komercinių paslapčių sutarčių, sudarytų su atsakovais, 1.1. punktas aiškiai numato darbuotojo pareigą vadovautis „Bendrovėje patvirtinta Komercinių paslapčių bei konfidencialios informacijos naudojimo tvarka“, kas reikštų, jog be šios sutarties ieškovas turėjo patvirtinti ir atsakovus kaip darbuotojus pasirašytinai supažindinti su atskiru vidiniu įmonės dokumentu.

Ieškovo komercine paslaptimi negali būti pripažįstama atsakovų gebėjimai ir įgūdžiai kurti gaminių dizainus ar vykdyti gaminių pardavimą. Šiuo atveju svarbu tai, kad atsakovas G. L. yra baigęs Kauno technologijos universitetą ir įgijęs medienos gaminių ir technologijų specialisto kvalifikaciją, teikdamas savo paaiškinimus jis nurodė, jog jis pats kūrė gaminių dizainus ir daugelį technologinių sprendimų, todėl tai leidžia teigti, kad ir dirbdamas kitoje įmonėje jis turėjo reikiamus įgūdžius sukurti parduodamų gaminių technologinius sprendimus ir neturėjo priežasties kopijuoti Ieškovo dizainus. A. L. S. yra baigęs Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją ir įgijęs transporto vadybininko kvalifikaciją, todėl turėjo reikiamus įgūdžius ir gebėjimus dirbti vadybinį darbą ne tik ieškovo įmonėje, bet ir kitoje įmonėje, todėl jam taip pat nebuvo priežasties kopijuoti ar kitaip naudoti ieškovo informaciją. Informacija, kuria disponavo po darbo santykių su ieškovu nutraukimo atsakovai L. S. ir G. L. priklauso jų asmeninių gebėjimų kategorijai, o tai reiškia, ne tik tai kad jokie nekonkuravimo susitarimai negali apriboti asmens teisės naudotis savo gebėjimais ir žiniomis.

Analizuojant su atsakovais sudarytų nekonkuravimo susitarimų turinį, akivaizdu, jog susitarimuose numatoma tik sankcija už susitarimų pažeidimą, tačiau nėra aptartas kompensavimas už tai, kad darbuotojai net 1 (vienerius) metus po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruos su ieškovu, kas akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumą. Atsakovams taikyti nekonkuravimo ribojimai turi būti laikomi „didelės apimties“, nes jais iš esmės buvo uždrausta atsakovams verstis ta veikla ir naudoti tas kompetencijas, kurias jie geriausiai žino. Esant tokio turinio draudimui, atsakovai galėjo tik imtis iš esmės kitos veiklos, kitoje ūkio srityje, nors tam objektyviai nebūtų turėję reikiamų įgūdžių ir gebėjimų ir tai logiškai reikštų jų gaunamų pajamų sumažėjimą dėl akivaizdžios kompetencijos stokos. Taip pat sistemiškai analizuojant ieškovo su atsakovais sudarytas darbo sutartis, akivaizdu, jog net ir darbo sutartyse nebuvo numatyta, jokia papildoma kompensacija už nekonkuravimo susitarimų vykdymą.

Ieškovė su priešieškiniu nesutinka, prašo atmesti priešieškinį kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad L. S. pareigos ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal savo esmę buvo ieškovo klientų aptarnavimas plačiąja prasme, tai patvirtina L. S. pareiginė instrukcija. Tai reiškia, kad L. S. ieškodavo klientų siekiant parduoti ieškovo produkciją, tam tikrais atvejais klientai kreipdavosi į ieškovą tiesiogiai, o L. S. buvo priskirtas ieškovo administracijos bendrauti su tokiais klientais. Žinodamas ieškovo taikytiną kainodarą klientams, turėdavo galimybę taikyti tam tikras nuolaidas, kurios buvo leidžiamos įmonės administracijos ribose, turėdavo laisvę varijuoti kainomis klientams, nes būtent nuo uždirbto pelno iš pardavimų L. S. gaudavo kintamąją savo darbo užmokesčio dalį, suderindavo užsakymo kiekį, komplektiškumą, derindavo gaminių brėžinius, gamybos terminus ir specifiką. Pripažintina, kad L. S. nebuvo paprastas pardavimų vadybininkas, kokį jo įvaizdį nori sudaryti atsakovai, disponavo komercinę paslaptį sudarančia informacija, nes jos ne tik kad nežinojo tretieji asmenys, tačiau ir todėl, kad jos nežinojo daugelis tos pačios įmonės darbuotojų. Disponavo informacija apie sutarčių su ieškovo klientais sąlygas, darbų kainas, medžiagų kainas, nuolaidas, todėl dėl pastarojo negalima teigti, kad L. S. disponavo viešai prieinama informacija, jis galėjo priimti komercinę reikšmę turinčius sprendimus. Atsakovas disponavo visa slapta pardavimų vykdymui būtina informacija, pagal savo pareigas ta informacija, kuri jam padėjo bendrauti su klientais - klientų adresai, sutartys, kontaktiniai duomenys, užpirkimo/ užsakymo sumos, parduoti produkcijos kiekiai.

G. L. pareigybė ieškovo bendrovėje buvo - gamybos vadovas, buvo atsakingas už gamybos organizavimą, gaudavo užsakymus ne tiesiogiai iš ieškovo klientų, tačiau iš kitų ieškovo darbuotojų, tokių kaip L. S.. Tai patvirtina G. L. pareiginė instrukcija. Tai reiškia, kad tokie ieškovo darbuotojai pateikdavo užsakymus dėl tam tikro produkto gamybos vadovui G. L., o pastarasis organizuodavo visą produkto gamybos procesą, įskaitant ir būdavo atsakingas už savalaikį produkto pagaminimą, už produkto atitikimą ieškovo klientų reikalavimams ir pageidavimams, už produkto kokybę, už produktų kokybės trūkumų šalinimą. G. L. pagal savo pereigų turinį turėjo galimybę kontroliuoti ne tik tokius darbuotojus, bet ir jų gaminamą produkciją, būtent dėl pastarosios aplinkybės su G. L. buvo sudarytas priedas prie 2011 m. gegužės 2 d. darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties.

Nurodo, kad atsakovų aptariamo gaminio brėžinių perdavimas iš pirkėjo ieškovui nepaneigia fakto, kad ieškovas buvo teisėtas gaminio brėžinių valdytojas, o atsakovai tokius brėžinius nukopijavo nuo ieškovo. Ieškovo administracijos konkliudentiniai veiksmai, kuriais ieškovo informacija, sudaranti komercinę paslaptį buvo perduota ar suteikta įgyti L. S. pagal pareigas, akivaizdžiai rodo, jog L. S. nesvarbu, ar tokia tvarka būtų buvusi įmonėje, ar ne, pirmiausia pažeidė ne tvarką, o savo susitarimą su ieškovu neatskleisti perduotos ar įgytos informacijos, sudarančios ieškovo komercinę paslaptį, tretiesiems asmenims. G. L. pagal savo pareigų turinį, buvo įgijęs informaciją, sudarančią ieškovo komercinę paslaptį, todėl visiškai nėra svarbu ieškovo administracijos veiksmai šiuo atveju, nes nepaisant to, ar tokia būtų buvusi pas ieškovą, ar ne. Atsakovai nepateikia jokių įrodymų, kurie konstatuotų, jog ieškovo komercinių paslapčių sąrašas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat 2009 m. (L. S.), ir nuo pat 2011 m. (G. L.) laikėsi ieškovo komercinių paslapčių sąrašo, jo nenutraukė.

L. S. ir G. L. ėmė dirbti su ieškovo klientais, pasirinkę analogišką veiklą, manydami, kad ieškovo klientai pereis dirbti kartu. Nepraėjus net 1 (vienam) mėnesiui po darbo santykių su Ieškovu pasibaigimo. Nekonkuravimo susitarimų atlygintinumas galimas tuomet, kai darbuotojai ketina sąžiningai konkuruoti su buvusiu darbdaviu, o ne pažeidžia susitarimus dėl nekonkuravimo dar tuo laikotarpiu, kai dirba pas darbdavį. L. S. pažeidimas pasireiškė 2014 m. sausio 8 d. įsteigiant Medienos profesionalai, susitarimo dėl ieškovo komercinių paslapčių apsaugos pažeidimas, klientų Supratec GmbH ir Sparmax As perviliojimas. G. L. pažeidimas pasireiškė 2014 m. sausio 8 d. įsteigiant Medienos profesionalai, susitarimo dėl ieškovo komercinių paslapčių apsaugos pažeidimas, klientų perviliojimas. L. S. ir G. L. dar prieš savo darbo santykių nutrūkimą pas ieškovą pažeidė susitarimą saugoti ieškovo komercines paslaptis bei įsipareigojimą nekonkuruoti. Atmestini atsakovų argumentai, kad L. S. ir G. L. išsilavinimas lėmė tai, kad nekonkuravimo susitarimai nebuvo pažeisti.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinis tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė 2009 m. liepos 8 dieną su atsakovu L. S. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2009 m. liepos 8 d. ieškovė su atsakovu L. S. sudarė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią darbuotojas priėmė visišką materialinę atsakomybę, jeigu jis neužtikrins Bendrovės jam patikėtų materialinių vertybių saugumo. 2009 m. liepos 8 d. ieškovė su atsakovu L. S. sudarė darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 2012 m. rugpjūčio 8 d. buvo papildyta susitarimu, darbuotojui uždraudžiant darbo sutarties galiojimo laikotarpiu bei vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo vykdyti konkurencinę veiklą (bylos I t., 21-23 p.). Darbo sutartis su atsakovu L. S. nutraukta 2014 m. sausio 6 d. (bylos 1t., 16 p.).

2011 m. gegužės 2 d. ieškovė su atsakovu G. L. sudarė darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarė visiškos individualinės materialinės atsakomybės sutartį 2011 m. gegužės 2 d., 2011 m. gegužės 2 d. ir 2012 m. rugpjūčio 8 d. (bylos 1t., 28-30 p.) ieškovė su atsakovu G. L. sudarė komercinių paslapčių sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei ją lydintį nekonkuravimo susitarimą. Sudarant nekonkuravimo susitarimus nebuvo keičiama atsakovų L. S. ir G. L. darbo apmokėjimo tvarka. Darbo sutartis nutraukta 2014 m. sausio 24 d. (bylos 1t., 24 p.).

Juridinių asmenų registro 2014-08-22 išrašas patvirtina, kad 2014 m. sausio 9 d. juridinių asmenų registre buvo įregistruota įmonė - UAB „Medienos profesionalai“, kurios pagrindinė veikla pagal įstatus yra lauko baldų ir kitų nestandartinių gaminių iš medienos gamyba ir pardavimas (bylos I t., 34 p.). Įmonės įstatinis kapitalas 10 000 Lt, vardinių paprastųjų akcijų skaičius 100 vnt., kurių savininkais lygiomis dalimis yra buvę ieškovės darbuotojai, atsakovai L. S. ir G. L., atitinkamai įgiję po 50 vnt. akcijų. Atsakovės vadovu (direktoriumi) 2014-01-08 paskirtas atsakovas L. S. (bylos 1t., 33 p.).

Kaip nurodo ieškovė, atsakovas L. S. neinformavo apie ketinimą nutraukti darbo sutartį ir perdavė savo darbo įrankį - nešiojamąjį kompiuterį, priklausantį ieškovei per kitą kolegą, ieškovės darbuotoją. Supratec GmbH ir Sparmx AS buvo ieškovės klientai nuo 2011 m., pirko iš ieškovės produkcijos už 222,053.99 Eur. Atsakovas UAB “Medienos profesionalai”, laikotarpiu nuo UAB “Medienos profesionalai” įsteigimo per 2014 metus išrašė bendrovėms Supratec GmbH ir Sparmx AS sąskaitų už 462,198.07 Eur (iš jų už prekes - 392,435.98 Eur). Ieškovė, kol Supratec GmbH ir Sparmax AS buvo klientais, iki 2013 metų pardavinėjo minėtoms įmonės įvairią produkciją, įskaitant bet neapsiribojant - miegamojo sauną, medinį namelį 9.2, grilio namelį 16.5, kubilus. 2014 metais Supratec GmbH ir Sparmax AS iš ieškovo produkcijos nebepirko. UAB “Medienos profesionalai” pardavimo pajamos ieškovės paskaičiavimu 2014 metais iš viso buvo 970,927.71 Eur.

Dėl ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo

Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad asmenys, kuriems komercinė paslaptis tapo žinoma dėl jų darbo ar kitokių sutartinių santykių su ūkio subjektu, gali naudoti šią informaciją praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo darbo ar kitokių sutartinių santykių pasibaigimo, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenumatyta kitaip. Įstatymo 16 straipsnio nuostatos numato, kad ūkio subjektas, kurio teisėti interesai pažeidžiami nesąžiningos konkurencijos veiksmais, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, padarytos žalos atlyginimo. Ieškovė nurodo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo po 28 962,00 Eur (100 000,00 Lt) baudos sumokėjimo iš kiekvieno atsakovo. Atsakovai panaudojo ieškovės informaciją turinčią komercinės paslapties statusą neteisėtiems tiek savo, tiek ir UAB „Medienos profesionalai“ veiksmams ir pažeisdami konfidencialumo ir sąžiningos konkurencijos įsipareigojimus, padarė ieškovei solidariai 471 353,34 Eur nuostolių (CK 1.116 straipsnis, CK 6.245 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnis, 37 straipsnis). Konkrečiu atveju atsakovų dalyvavimas įsteigiant UAB „Medienos profesionalai“ praėjus kelioms dienoms po vieno iš atsakovų darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, vienam iš atsakovų dar esant darbo santykiuose ir vėliau perėjus dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, kur sudarytos galimybės pasinaudoti ieškovės bendrovėje turima konfidencialia informacija, analogiškos veiklos vykdymas, sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas, analogiškų gaminių gaminimas (nors atsakovai ir nurodo, kad brėžiniai, surinkimo instrukcijos nėra identiškos), suteikia pagrindo spręsti, kad ieškovės patirtą žalą lėmė būtent neteisėti atsakovų veiksmai.

Sutiktina su ieškovės argumentais, kad atsakovai pažeidė susitarimus su ieškove dėl informacijos sudarančios ieškovės komercinę paslaptį neteisėto perdavimo naujai įsteigtai UAB „Medienos profesionalai“. Yra pagrindo spręsti, kad siekė įgyti neteisėtą konkurencinį pranašumą prieš ieškovę, panaudoti ieškovės įdirbį į komercinių paslapčių sukūrimą, produktų brėžinių sukūrimą, produktų specifikacijos, kainoraščių, klientų bazės sukūrimą. Atsakovai nors ir nurodė, kad įmonę UAB „ Medienos profesionalai“ įsteigė, kad galėtų dirbti sau, ir pradžioje neturėjo materialinės bazės, nebuvo konkrečiai numatę kokius konkrečius gaminius gamins bei neturėjo klientų, teismo vertinimu, visuma nustatytų faktinių aplinkybių sudaro pagrindo labiau tikėti, kad buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercine paslaptimi ir taip nesąžiningai konkuruota, nei, kad tokių veiksmų nebuvo.

Dėl priešieškinio teisinio ir faktinio pagrindo

Byloje kilo ginčas dėl buvusių darbuotojų nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Atsakovai priešieškinyje nepagrįstai teigia, kad susitarimai negalėjo būti su darbuotojais sudaromi, kadangi prieštarauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 34 str., 36 str., 94 str., 95 str. Sutiktina su atsakovo argumentais, kad DK normos nekonkuravimo susitarimų nereglamentuoja, pagal prigimtį, pobūdį ir esmę susitarimas vertintinas kaip civilinis teisinis sandoris, nepaisant to, kad jis buvo sudarytas darbo sutarties šalių. Nekonkuravimo susitarimams darbo santykiuose pagal įstatymo analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.164 straipsnis, reglamentuojantis konkurencijos draudimą, taip pat CK 1.5 straipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2013">3K-3-401/2013</a>). Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, CK 2.164 straipsnis nedraudžia į sutarties sąlygas įtraukti nekonkuravimo laikotarpį, nekonkuravimo susitarimai sudaromi šalims veikiant kaip civilinių teisinių santykių subjektams, kuriems DK netaikytinas (DK 1 straipsnis). Teismas sprendžia, kad susitarimai neprieštarauja DK 34 str., 36 str., 94 str., 95 str.

Dėl susitarimų atitikimo Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str. atsakovai nurodo, kad ieškovės susitarimai pažeidžia Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kuriais nustatyta, kad visi susitarimai, kuriais siekiama riboti konkurenciją arba kurie riboja ar gali riboti konkurenciją, yra draudžiami ir negalioja nuo jų sudarymo momento, įskaitant susitarimą tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti (fiksuoti) tam tikros prekės kainas arba kitas pirkimo ar pardavimo sąlygas. Sutiktina su ieškovės pozicija, kad minėtais susitarimais nebuvo ribojama konkurencija, šie susitarimai buvo siekis skatinti sąžiningą konkurenciją, nes CK 2.164 str. pagrindu buvo numatytas nekonkuravimo laikotarpis. Susitarimai yra galiojantys, sukuriantys šalims teises ir pareigas, pagal CK 6.189 str. 1 galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią. Atsakovai privalėjo vadovautis sudarytu susitarimu po jo pasirašymo, būdami darbo teisiniuose santykiuose su ieškove tam tikrą laiką vykdė susitarimo sąlygas, taigi, nėra teisinio pagrindo pripažinti susitarimų neatitinkančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 5 str.

Dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais CK 1.81 str. pagrindu, teismas atsakovų priešieškinį laiko nepagrįstu. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad susitarimų sąlyga, jog darbuotojai (atsakovai) negali dirbti darbo sutarties galiojimo metu bei vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo, o taip pat darbuotojui draudžiama steigti įmones ar kitokiu būdu konkuruoti su UAB „Viking Industrier“, pažeidžia besąlyginę piliečio teisę į darbą, verslą, Konkurencijos įstatyme įtvirtintą draudimą riboti konkurenciją (5 str. 1 d. 1 p.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisė laisvai pasirinkti darbą nevertintina kaip absoliuti, dirbdamas darbą, darbuotojas įgyja ar pagerina savo kvalifikaciją, profesines žinias ir įgūdžius, aukštesnė profesinė kvalifikacija sudaro prielaidas jam geriau konkuruoti darbo rinkoje, pretenduoti į aukštesnį atlyginimą už darbą, taigi ji yra reikšmingas veiksnys, pagerinantis sąlygas darbuotojui įgyvendinti savo teisę pasirinkti konkretų pageidaujamą darbą bei už darbą gauti teisingą atlyginimą. Darbdaviai suinteresuoti apsaugoti įmonės komercines ar technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją nuo šių paslapčių panaudojimo konkurencijai su jais. Tokią galimybę turi buvę darbuotojai, todėl darbdaviai siekia su jais sudaryti nekonkuravimo susitarimus, tokie susitarimai neišvengiamai riboja juos pasirašiusių darbuotojų teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Tiek pakankama darbdavio turtinių interesų apsauga, tiek darbuotojo darbo teisių apsauga yra būtinos normalios ūkinės veiklos šiuolaikinėje visuomenėje prielaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2013">3K-3-401/2013</a>).

Šalys susitarimais siekė sukurti tarpusavio teises ir pareigas, kurių pagrindu atsakovai būtų lojalūs ieškovės darbuotojai, dirbtų išimtinai ieškovei, todėl, kaip teigia ieškovė, lojalumas negali prieštarauti viešajai tvarkai ir gerai moralei. Susitarimuose nustatytas nekonkuravimo įsipareigojimas atsakovams savaime neprieštarauja viešajai tvarkai ir gerai moralei ir neribojo atsakovų teisių. Susitarimai realiai neribojo atsakovų galimybių užsiimti analogiška veikla. Atsakovų argumentai dėl darbdavio (ieškovės) vykdyto ekonominio spaudimo, privertimo pasirašyti susitarimus neįrodyti bei nepagrįsti, todėl pripažintina, kad susitarimai neprieštarauja ir CK 1.91 str. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Realiu grasinimu laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Ieškovė pažymėjo, kad niekada primygtinai nereikalavo sudaryti susitarimų, darbuotojams nebuvo daromas joks ekonominis ar kitoks spaudimas, o atsakovų teiginiai, neva buvo grasinama tuo, jog atsakovai nebedirbs pas ieškovę, nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Atsakovai remiasi nepatvirtintomis prielaidomis, nepateikia jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kuriais remiantis būtų galima pagrįstai ir objektyviai įvertinti, kad atsakovams būtų daromas ekonominis spaudimas. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovai pažeidė susitarimą, įsteigė konkuruojantį subjektą, nors formaliai susitarimai ribojo atsakovų galimybes užsiimti analogiška veikla, tačiau UAB „Medienos profesionalai“ įsteigimas patvirtina, kad susitarimai realiai neapribojo atsakovų galimybės užsiimti analogiška veikla.

Dėl informacijos saugojimo tvarkos

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad komercinę paslaptį sudarančių duomenų apsaugai skirti veiksmai neprivalo būti ypatingi, komercinės paslapties apsaugos priemonės neturėtų pernelyg apsunkinti asmens ūkinės komercinės veiklos vykdymo ir reikalauti neproporcingų finansinių, žmogiškųjų ar kitokių išteklių. Tvarka skirta tretiesiems asmenims susipažinti su leidžiama informacija nustatant leistinas ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>). Skirtinga komercinę paslaptį sudarančios informacijos esmė, pobūdis, panaudojimo sritis ir būdai, ekonominė vertė, sukurianti skirtingą konkurencinį pranašumą, nulemia ir skirtingus apsaugos protingumo standartus. Protingumo reikalavimas taikomas ne tik teisinei, organizacinei, techninei ir kitai apsaugai, bet ir teisėtiems komercinės paslapties atskleidimo bei panaudojimo būdams.

Atsakovai nurodo, kad gamindami tam tikrą gaminį pagal pirkėjo perduotą ir pirkėjui priklausantį dizainą, negalėjo šio dizaino nukopijuoti iš ieškovės, nes dizaino gavimo šaltinis buvo pirkėjas. Kaip nurodo ieškovė, bendrovės Supratec GmbH aptariamo gaminio brėžinių perdavimas iš pirkėjo ieškovei nepaneigia fakto, kad ieškovė buvo teisėtas gaminio brėžinių valdytojas, o atsakovai tokius brėžinius nukopijavo nuo ieškovės. Pastebėtina, kad visa informacija, kuria disponuoja ieškovė savo veikloje, yra laikytina konfidencialia informacija pagal UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašą. Todėl tokios informacijos atskleidimui privalėjo būti taikomi tokie patys atsakomybės kriterijai, kaip ir informacijai, kuri yra tiesioginės darbdavio kūrybos rezultatas.

Atsakovai teigia, kad ieškovė atsakovus, kaip darbuotojus, turėjo pasirašytinai supažindinti su atskiru vidiniu įmonės dokumentu (tvarka), numatančiu, kaip ir kokiu būdu turi būti užtikrinama komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apsauga, nesant tvarkos, negalimas ir tokios tvarkos pažeidimas. Ieškovės nuomone, atsakovai bando siaurinamai aprašyti situaciją, jog L. S. ir G. L. neatskleidė UAB „Medienos profesionalai“ jokios informacijos, sudarančios komercinę paslaptį. Pažymėtina, kad atsakovams informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį buvo perduota pagal pareigas, tokių pareigų turinį, atsakovas L. S. valdė informaciją apie sutartis su ieškovės klientais, žinojo pirkėjus, užpirkimo kainas prekių asortimentą, sutarčių su klientais sąlygas, darbų kainas, medžiagų kainas, nuolaidas (UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.10, 1.12. punktas). Taigi, ieškovės administracijos konkliudentiniai veiksmai, kuriais informacija, sudaranti ieškovės komercinę paslaptį buvo perduota bei suteikta įgyti L. S. pagal pareigas rodo, jog L. S. pirmiausia pažeidė ne tvarką, o savo susitarimą su ieškove neatskleisti perduotos ar įgytos informacijos, sudarančios ieškovės komercinę paslaptį, tretiesiems asmenims.

G. L. pagal savo pareigų turinį buvo įgijęs informaciją, sudarančią ieškovės komercinę paslaptį, todėl atsakovas savo aktyviais veiksmais pažeidė susitarimą su ieškove dėl komercinių paslapčių apsaugos. Teismo vertinimu, abu atsakovai buvo įgiję ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją, nors ir nurodė, kad nebuvo patvirtinta informacijos saugojimo tvarka, tačiau jiems buvo žinoma apie šios informacijos konfidencialumą ir negalėjimą panaudoti neteisėtiems tiek savo, tiek ir UAB „Medienos profesionalai“ veiksmams, todėl yra pagrindo spręsti, kad konkrečiais veiksmais atsakovai pažeidė šalių susitarimą.

Dėl komercinių paslapčių sąrašo atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms

Teismų praktikoje pasisakoma, jog informacijos savininkas privalo įrodyti, o teismas įvertinti ir nustatyti, ar konkretūs duomenys, dėl kurių vyksta ginčas, atitinka komercinės paslapties formaliuosius požymius. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad Konkurencijos įstatymo nustatytas nesąžiningos konkurencijos veiksmų draudimas bei atskleidžiamas pavyzdinis sąrašas veiksmų, kurie gali būti kvalifikuojami kaip nesąžiningos konkurencijos veiksmai. Draudžiamas yra informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimas iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNC00MjEvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-24-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-24-421/2015">3K-3-24-421/2015</a>). CK 1.116 straipsnio 1 dalyje apibrėžta komercinės paslapties objekto samprata ir pateikti kriterijai, keliami informacijai, kad ši būtų kvalifikuojama ir saugoma kaip bendrovės komercinė (gamybinė) paslaptis. Atsakomybę už komercinių paslapčių paviešinimą ir (arba) panaudojimą reglamentuoja teisės normos išdėstytos CK 1.116 straipsnio 4 dalyje. Komercinei paslapčiai nekeliami naujumo reikalavimai, bet, skirtingai nei kiti pramoninės nuosavybės objektai, komercinė paslaptis turi būti neišviešinta, slapta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>). Informacijos slaptumas ir vertingumas aiškinami kartu, nes informacija turi komercinę vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys, o ją turinčiam asmeniui ši informacija sukuria konkurencinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, tokios informacijos turėtojas turi turėti verslo privalumų, gamybinio pranašumo, finansinės naudos ir kita.

Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad informacija apie asmens klientus gali būti pripažinta komercine paslaptimi, esant visiems formaliesiems komercinės paslapties požymiams: vertei, slaptumui, protingai tokios informacijos apsaugai. Tokiu atveju ji gali būti pripažinta komercine paslaptimi ir atitinkamai saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>). Duomenys apie klientus saugotini kaip komercinė paslaptis, jeigu tai yra informacija, kur, be klientų pavadinimo, esama kitokios informacijos, viešai neprieinamos, kaip, pvz., kontaktiniai asmenys, sprendimus priimantys asmenys, susiklostę verslo papročiai, techninė informacija, padedanti vykdyti veiklą, paslaugų ir jų kokybės reikalavimai, planuojami projektai, mokumas ir kt.

Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje ir 37 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad būtent bendrovės valdymo organai nustato informaciją, kuri laikoma bendrovės komercine paslaptimi. Ši teisė apima ir galimybę komerciškai vertingą informaciją apie klientus laikyti komercine paslaptimi, atitinkamai ją saugoti. Šioje teisės normoje suteikta teisė pačiam ūkio subjektui spręsti, kokia informacija jam vertinga, slapta ir saugoma nuo trečiųjų asmenų, tačiau joje nėra ūkio subjektui keliamų reikalavimų tokią informaciją įforminti kaip komercinių paslapčių sąrašą fizine prasme viename materialiame arba elektroniniame dokumente.

Komercinės paslapties savininkas šiuo atveju turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą. Komercinės paslaptys yra viena iš konfidencialios informacijos rūšių, informacija, kuri neatitinka komercinėms paslaptims keliamų reikalavimų, gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir šiuo pagrindu būti saugoma. Pasinaudojimas kito subjekto konfidencialia informacija ar jos paviešinimas, kai siekiama nesąžiningai konkuruoti, patenka ne į Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto, bet į 15 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.

Ieškovė nurodo, kad komercine paslaptimi taip pat buvo informacija, susijusi su gaminamų sodo namelių dizainu ir pateikė „Grill cabin“ sodo namelių brėžinius (b.l. 1 t., 66-81 p). Atsakovai teigia, kad nekonkuravimo susitarimų pagrindinė priežastis yra apsaugoti įmonės komercines ir technologines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją kuri turi realią vertę dėl to, kad jos nežino kiti asmenys. Atsakovų nuomone, „Grill cabin“ sodo namelių brėžinių ar dizainų naudojimas būtų neteisėtas, jei atsakovai būtų galėję juos gauti tik iš ieškovės, tačiau ieškovė nėra vienintelė nurodyto dizaino sodo namelių gamintoja. Atsakovai pateikė 2011 m. išleisto katalogo ištraukas ir nurodo, kad atsakovų gaminami nameliai atitinka kataloge publikuojamus dizainus ir šie brėžiniai nepriklausė ieškovei, nes juos publikavo ir gamino kiti gamintojai (b.l. 125, t.6).

Teismas sprendžia, kad atsakovų argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, tai, kad ieškovė gaminių brėžinius kopijavo iš Suomijos, Estijos gamintojų, taip pat nurodomos aplinkybės dėl perimtų brėžinių iš kitų jau bankrutavusių įmonių, kitais įrodymais byloje nepatvirtinti. Argumentai, kad grilio namelį, kurio 9,2 kv.m. komplektacija, ieškovė nukopijavo iš Suomių įmonės „Finpeak“, nupirkdama iš jos autorinį produktą - grilio namelį, kurį iškomplektavo ir pasisavino idėją, taip pat nėra įrodyti. Tai, kad panašių pavadinimų ir panašių brėžinių yra viešoje erdvėje, nepaneigia atsakovų neteisėtų veiksmų. Kaip pagrįstai teigia ieškovė, Supratec GmbH bei Sparmax AS ir ieškovės verslo santykiai buvo ilgalaikiai, minėtos įmonės buvo nuolatinės ieškovės gaminamos produkcijos pirkėjos, jų įtaka ieškovės pajamoms nebuvo esminė, tačiau reikšminga. Įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas, įgautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumą bei įmonės vardo žinomumo augimą. Investuoti į turimą klientą įmonėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iš lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iš naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad ūkio subjekto klientų sąrašas priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>). Vadinasi, būtent tokia informacija užtikrina ūkio subjekto pranašumą prieš kitus ūkio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl šios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sąžiningos konkurencijos pažeidimą.

Nepripažintina, kad ieškovės pateiktas komercinių paslapčių sąrašas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovės argumentai pagrįsti, jog nuo 2009 m. L. S., ir nuo 2011 m. G. L. laikėsi ieškovės komercinių paslapčių sąrašo, jo nenutraukė, neginčijo. Teismas sprendžia, kad ieškovės komercinių paslapčių sąrašas buvo suderintas abiejų šalių ir buvo laikomas darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių Sutarties priedu. Šie susitarimai dėl darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių ieškovės paslapčių ir pats komercinių paslapčių sąrašas yra galiojantys ir taikytini dokumentai.

Bendrovės informacija apie bendrovės finansinius duomenis, veiklos instrukcijos, brėžiniai, kiti dokumentai informacija apie ieškovės klientus atitiko CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus tiek, kad būtų laikomi komercine paslaptimi, tie duomenys atitiko komercinės paslapties požymius, buvo neprieinami tretiesiems asmenims, juos žinojo atsakovai, darbo sutartyje nurodytas įsipareigojimas saugoti komercines paslaptis, šie punktai buvo aiškūs, nedviprasmiški. Darbdavio veiksmai apsaugant komercinę paslaptį buvo protingi, tęstiniai ir pakankami, įsipareigojimas neatskleisti informacijos apie ieškovės komercinę paslaptį sudarančią informaciją buvo apribotas terminu (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 4 dalis).

Dėl L. S. ir G. L. kompetencijų

CK 1.116 straipsnio 4 dalyje skiriama keletas savarankiškų su komercinių paslapčių teisiniais santykiais susijusių neteisėtų veikų sudėčių – įgijimas ir panaudojimas. Šios teisės normos taikymui nėra svarbu, kokiu būdu (pvz., dokumentai paimti fiziškai, nukopijuoti, nufotografuoti, perimti pasinaudojant informacinėmis technologijomis ir kt.) įgyta informacija, svarbu tai, kad jos įgijimas būtų neteisėtas. Komercinė paslaptis yra pramoninės nuosavybės objektas – specifinio pobūdžio turtas, o išviešinta komercinę paslaptį sudaranti informacija praranda komercinės paslapties statusą. Neteisėtas komercinės paslapties atskleidimas – ją žinančio asmens kitam asmeniui suformuotas tam tikrų duomenų turinio žinojimas. Neteisėtas komercinės paslapties perdavimas konstatuojamas tuomet, kai asmuo, suvokiantis, kad informacija saugoma, duomenis neteisėtai perduoda tretiesiems asmenims. CK 1.116 straipsnio 4 dalyje nustatyta ir deliktinė, ir sutartinė atsakomybė už neteisėtą komercinės paslapties įgijimą. Sutartinė teisinė atsakomybė CK 1.116 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos teisės normos pagrindu kyla sutarties pažeidimo atveju – nagrinėjamos teisės normos dispozicijoje eksplicitiškai išskiriamos dvi subjektų, kuriems kyla sutartinė atsakomybė, grupės – darbuotojai ir kitokios sutarties šalys. Terminas „darbuotojas“ CK 1.116 straipsnio prasme aiškintinas kaip apimantis tiek esamus (darbo sutartis bylos nagrinėjimo metu nėra nutraukta), tiek buvusius komercinės paslapties subjekto darbuotojus, kuriems yra išlikęs (pažeidimo metu buvo išlikęs) įsipareigojimas sutartyje ar įstatyme nurodytą terminą saugoti komercinę paslaptį.

Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad informacija, kuri yra akivaizdi ar lengvai pasiekiama (pvz., viešai skelbiami įmonės finansinės atskaitomybės duomenys, viešai skelbiama informacija apie akcininkus, vykdomus projektus, verslo partnerius ir kt.), jeigu ji ir yra įvardijama kaip konfidenciali, gali būti pripažinta nekonfidencialia. Taip pat informacija, kurią įmonės darbuotojai turi laikyti konfidencialia, tačiau tokia informacija, kai su ja yra susipažįstama, tampa neatsiejama jų gebėjimų, įgūdžių kompetencijų bei žinių dalimi (pvz., įmonėje taikoma geroji praktika, vadybos metodai, darbo su klientais metodai, derybų vedimo būdai ir kt.). Todėl darbuotojai privalo laikytis pareigos saugoti tokio pobūdžio informaciją tik tol, kol dirba įmonėje, kurioje ją sužinojo. Specifinio pobūdžio konfidenciali informacija – tokia informacija, kuri nors ir neatitinka komercinės paslapties apibrėžties, tačiau kai darbuotojas su ja susipažįsta, ji netampa neatsiejama jo gebėjimų, žinių ir kompetencijos dalimi. Ši informacija yra saugoma, o už jos atskleidimą ar panaudojimą, net ir pasibaigus darbo santykiams, buvusiam darbuotojui gali kilti teisinė atsakomybė. Komercinės paslaptys – konfidencialūs duomenys, kurie yra tokie specifiniai ir reikšmingi, kad darbuotojai, net ir pasibaigus darbo santykiams, sutartyje ar įstatyme nustatytą laiką negali teisėtai panaudoti jų jokiais tikslais, kurie kokiu nors būdu galėtų pažeisti teisėto informacijos savininko teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>).

A. G. L. nurodo, kad yra baigęs Kauno technologijos universitetą, dirbdamas kitoje įmonėje jis turėjo reikiamus įgūdžius sukurti parduodamų gaminių technologinius sprendimus ir neturėjo priežasties kopijuoti ieškovės dizainus. L. S. yra baigęs Klaipėdos socialinių mokslų kolegiją, turėjo reikiamus įgūdžius ir gebėjimus dirbti vadybinį darbą ne tik Ieškovo įmonėje. Sutiktina su ieškovės argumentais, jei L. S. ir G. L. turi ir turėjo pakankamai įgūdžių, galėjo pasirinkti kitokį darbą, veiklą, neanalogišką ieškovės veiklai bent kuriam laikui po darbo santykių pasibaigimo pas ieškovę. Jie galėjo dirbti su medžio gaminiais, todėl priežastis, kodėl pasirinko būtent tokią veiklą kaip ir iškovė, konstatuotina ne atsakovų naudai. Ieškovė turi pagrindo manyti, kad atsakovai galimai pasirinko analogišką veiklą tikėdami, kad tam tikri ieškovės klientai pereis dirbti kartu su UAB „Medienos profesionalai“. Toks L. S. ir G. L. užtikrintumas pažymimas ir patvirtinamas tuo, jog nepraėjus net 1 (vienam) mėnesiui po darbo santykių su ieškove pasibaigimo, Medienos profesionalai jau išrašė pirmąją sąskaita bendrovei Supratec GmbH (2014 m. vasario 1 d.), o nurodyti sutapimai pasirenkant analogišką veiklą, paneigia sąžiningumą.

Teismas sprendžia, kad atsakovai disponavo ne tik informacija atitinkančia jų įgūdžius kompetencijas bei žinias, bet ir specifinio pobūdžio konfidencialia informacija, kuri nebuvo jų kompetencijos dalis, bet sudarė ieškovės komercinių paslapčių dalį.

Dėl nekonkuravimo susitarimų atlygintinumo

Nekonkuravimo susitarimai, atsižvelgiant į jų tikslus, interesų teisėtumą, negali būti sudaromi su bet kuriuo darbuotoju, susitarime, turi būti nustatyta pusiausvyra tarp abiejų jos šalių interesų, vienos šalies (darbdavio) interesas turi būti ginamas kuo mažiau suvaržant kitos šalies (darbuotojo) veiksmus, šios naudai nustatant sąžiningą ir teisingą kompensaciją. Kadangi darbdavio ir darbuotojo sudaromu nekonkuravimo susitarimu yra apribojama Konstitucijos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą ar verslą būtent toje srityje, kurioje darbuotojas turi aukštesnę kvalifikaciją, kartu ribojama jo galimybė gauti didesnes nei kitose srityse pajamas, todėl už įsipareigojimą nekonkuruoti turi būti teisingai atlyginama. Išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija.

Teismas pritaria ieškovės pozicijai, kad ginčijamais susitarimais siekiama ne uždrausti konkurenciją, ar ją riboti, bet skatinti sąžiningą konkurenciją. CK 2.164 straipsnis numato galimybę sudarant sutartį numatyti nekonkuravimo laikotarpį, tiek šiomis, tiek Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti sąžiningą konkurenciją, uždrausti nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Susitarimai dėl nekonkuravimo yra galiojantys, sukuriantys šalims atitinkamas teises ir pareigas. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, šalys privalo laikytis sutarties sąlygų, jas tinkamai vykdyti.

Atsakovai nurodo, kad sudarytuose nekonkuravimo susitarimuose buvo numatyta tik sankcija už susitarimų pažeidimą, tačiau nebuvo aptartas kompensavimas už tai, kad darbuotojai net vienerius metus po darbo sutarties nutraukimo nekonkuruos su ieškovu, kas akivaizdžiai pažeidžia šalių lygiateisiškumą. Atsakovų ginčijamuose susitarimuose nustačius didelės apimties darbuotojų teisių apribojimus, nebuvo nustatyta įstatymo reikalavimus atitinkanti kompensacija, kuri yra būtina nekonkuravimo susitarimų galiojimo sąlyga, todėl tokie susitarimai, kuriais be teisingo atlyginimo suvaržant konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įtvirtinta esminė šalių nelygybė, neatitiko teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), prieštaravo imperatyviosioms įstatymo normoms, tad yra negaliojantys ab initio (CK 1.80 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2013">3K-3-401/2013</a>).

Teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais šiuos atsakovų argumentus dėl atsakovams taikytų nekonkuravimo ribojimų didelės apimties, uždraudžiant verstis ta veikla kurią jie geriausiai žino. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp ieškovės, atsakovų L. S., G. L. sudarytame nekonkuravimo susitarimo 1.2. punkte nurodoma, jog darbuotojas negali dirbti darbo sutarties galiojimo metu bei vienus metus po darbo sutarties nutraukimo kitose įmonėse, kurios užsiima panašia ūkine veikla kaip ir UAB Viking Industrier, taip pat draudžiama steigti įmones ar kitokiu būdu konkuruoti su UAB Viking Industrier toje pačioje ūkinėje veikloje. Kaip pagrįstai nurodo atsakovai, esant tokio turinio draudimui, atsakovai galėjo tik imtis iš esmės kitos veiklos, kitoje ūkio srityje, nors tam objektyviai nebūtų turėję reikiamų įgūdžių ir gebėjimų ir tai logiškai reikštų jų gaunamų pajamų sumažėjimą dėl akivaizdžios kompetencijos stokos. Šalių sudarytose darbo sutartyse taip pat nebuvo numatyta jokia papildoma kompensacija už nekonkuravimo susitarimų vykdymą. Atsakovai pagrįstai vadovaujasi kasacinio teismo praktika, kurioje yra konstatuota, kad nekonkuravimo susitarimas laikytinas teisėtu tik tuo atveju kai darbuotojui yra teisingai atlyginama už visą nekonkuravimo laikotarpį taip garantuojant susitarimo šalių interesų pusiausvyrą. Nekonkuravimo susitarimu ribojama konstitucinė asmens teisė pasirinkti darbą, todėl tokio pobūdžio ribojimas visais atvejais turi būti terminuotas ir atitinkamai nustatoma adekvati ribojimui kompensacija. Susitarimas dėl kompensacijos už nekonkuravimo įsipareigojimą turi būti aiškiai išreikštas apibrėžiant jos dydį ir paskirtį, taip pat atskiriant kompensaciją nuo sutartų kitos paskirties mokėjimų.

Nesutiktina su ieškovės pozicija, kad atlygintinumas galimas tuomet, kai darbuotojai ketina sąžiningai konkuruoti su buvusiu darbdaviu, nepažeidžiant susitarimų dėl nekonkuravimo dar tuo laikotarpiu, kai dirba pas darbdavį. Teismas pažymi, kad sudarydamas nekonkuravimo susitarimus su darbuotoju darbdavys yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensaciją buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti ir taip galbūt konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi, verslo subjektui pasirinkus taikyti susitarimą dėl nekonkuravimo, turėjo būti išspręstas ir kompensacijos klausimas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Pagal CK 1.116 straipsnio 3 dalį, tam, kad įmonės darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą, o konkuruojančia veikla užsiimančiam ūkio subjektui – už neteisėtą kitos įmonės komercinės paslapties panaudojimą, kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), kaltė (CK 6.2(duomenys neskelbtini) str.), žala (CK 1.116 str. 3 d., 6.249 str.) ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinis ryšys, lėmęs šios žalos (nuostolių) atsiradimą (CK 6.247 str.). Žala, apibrėžta CK 1.116 straipsnio 4 dalyje, bylose dėl komercinių paslapčių gali būti trejopo pobūdžio: 1) tiesioginiai nuostoliai, atsiradę dėl komercinės paslapties paviešinimo, pasireiškia kaip paslapčiai sukurti, tobulinti, naudoti turėtos išlaidos; 2) netiesioginiai nuostoliai pasireiškia kaip komercinės paslapties savininko negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo teisės ir teisėti interesai nebūtų buvę pažeisti; 3) nuostoliai dėl komercinės paslapties panaudojimo, kai paslaptimi pasinaudojęs ūkio subjektas ar asmuo iš to neteisėtai gauna pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) (CK 6.237 str. 1 d.).

Bylose dėl komercinių paslapčių reikia nustatyti, kaip konkrečiai byloje pasireiškė neteisėti veiksmai, t. y. ar neteisėti veiksmai pasireiškė tik kaip neteisėtas informacijos gavimas, atskleidimas, perdavimas, ar informacija buvo pasinaudota, kokie kiekvieno iš šių veiksmų padariniai. Komercinę paslaptį sudarančios informacijos paviešinimo atveju neteisėti veiksmai – duomenų įgijimas, atskleidimas ar perdavimas – turi būti susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais nuostoliais.

Dėl atsakovų veiksmų

Lietuvos Apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 1d. nutartyje pažymėta, kad atsakovų dalyvavimas įsteigiant atsakovę UAB „Medienos profesionalai“ praėjus kelioms dienoms po vieno iš atsakovų darbo santykių pas ieškovę pasibaigimo, o kitam tebedirbant pas ieškovę ir vėliau perėjus dirbti į konkuruojantį verslo subjektą, leidžia pagrįstai preziumuoti, kad naujam juridiniam asmeniui buvo sudarytos galimybės pasinaudoti ieškovės bendrovės konfidencialia informacija. Iš esmės analogiškos veiklos vykdymas, sandorių su buvusiais ieškovės klientais sudarymas leido teismui pagrįstai konstatuoti ir neteisėtus visų atsakovų veiksmus.

Atsakovai priešieškiniu teigia, kad ieškovė nepagrįstai komercine paslaptimi įvardija ieškovės produktų brėžinių sukūrimą, ieškovės produktų specifikacijų, kainoraščių, klientų bazės sukūrimą. Informacija, susijusi su grilio namelių, kubilų, sodo paviljonų, saunos kabinų ir kt. gamyba, kurią UAB „Viking Industrier“ laiko komercine paslaptimi, ieškovės buvo kopijuojama iš Suomijos ir Estijos gamintojų, iškomplektuojant ir pasisavinant idėją. Atsakovai gamina produktą - grilio namelį, kurio produkto elementai yra visiškai kiti ir skirtingi. Atsakovų instrukcija visiškai kitokia, brėžiniai nėra ieškovės nuosavybė, jie yra viešai skelbiami ir prieinami. Atsakovai naudoja ūkio subjektui Supratec GmbH priklausančią informaciją ir kadangi tai nėra ieškovės komercinės paslapties dalykas, o yra kito autoriaus sukurtas ir jam priklausantis produktas, kito autoriaus panaudota gamyboje informacija negali būti pripažinta ieškovės komercinės paslapties atskleidimu atsakovų nesąžiningais ir neteisėtais veiksmais, perleidžiant ieškovės informaciją, nes yra daug bendrovių, gaminančių analogišką produkciją.

Atsakovai teigia, kad Supratec Gmbh nebeperka produkcijos iš ieškovės nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, o atsakovai produkciją tiekė tik nuo 2014 m. vasario mėnesio. Ieškovė bendrovei Sparmax AS paskutinę sąskaitą išrašė 2013-10-11, o atsakovė pirmą sąskaitą išrašė 2014-04-25. Ieškovės gaminamos produkcijos atsisakymas buvo ne UAB „Medienos profesionalai“ įkūrimas, ne atsakovų kaltė, o pačios ieškovės veiksmai, užsakovų nebetenkino ieškovės gaminių kokybė.

Teismas atmesdama atsakovų argumentus pritaria ieškovės įrodinėjamoms aplinkybėms dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Atsakovo L. S. pareigos ne tik pagal darbo sutartį, bet ir pagal savo esmę buvo ieškovės klientų aptarnavimas plačiąja prasme, tai patvirtina L. S. pareiginė instrukcija, jis ieškodavo klientų siekiant parduoti ieškovės produkciją, buvo priskirtas administracijos bendrauti su tokiais klientais, privalėdavo reaguoti į klientų poreikius, priimti ir derinti užsakymo kiekius, detales, pristatymo terminus. L. S. žinodamas iškovės taikytiną kainodarą klientams, turėdavo galimybę taikyti tam tikras nuolaidas, kurios buvo leidžiamos įmonės administracijos ribose, privalėdavo atsižvelgti į kliento santykius su ieškove, tokių santykių pastovumą, ilgalaikiškumą, buvusių užsakymų apimtis, buvusių apmokėjimų terminus. L. S. turėdavo laisvę varijuoti kainomis klientams, nes būtent nuo uždirbto pelno iš pardavimų L. S. gaudavo kintamąją savo darbo užmokesčio dalį. Gaudavęs užsakymus derindavo užsakymus su klientu, t.y. suderindavo užsakymo kiekį, komplektiškumą, derindavo gaminių brėžinius, gamybos terminus ir specifiką, t.y. kokio produkto tiksliai reikia klientui, kainą ir atsiskaitymo terminus, ir toliau perleisdavo tokį užsakymo vykdymą gamybos vadovui G. L.. Nuolat vykdavo į susitikimus su klientais, bendraudavo su klientais neformaliais pagrindais, nuo jo priklausė kokybiškas klientų aptarnavimas ir greitas užsakymų pateikimas gamybai. Ieškovės vertinimu, L. S. negali būti prilyginamas paprastam pardavimų vadybininkui, kurie dirba maisto prekių parduotuvėse vien dėl to, kad jo darbo sutartyje nurodytos „pardavimų vadybininko“ pareigos.

Teismas sprendžia, kad L. S. disponavo komercinę paslaptį sudarančia informacija, nes, kaip įrodė ieškovė, jos nežinojo daugelis tos pačios įmonės darbuotojų, būtent disponavo - sutartimis su ieškovės klientais (žinojo pirkėjus, užpirkimo kainas iš tų klientų, už kuriuos L. S. buvo atsakingas, žinojo užpirkimų kiekius tų klientų, už kuriuos L. S. buvo atsakingas (UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.1. punktas); informacija apie ieškovės prekių asortimentą, kainas (UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.11. punktas), disponavo informacija apie sutarčių su ieškovės klientais sąlygas, darbų kainas, medžiagų kainas, nuolaidas (UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.12. punktas). Todėl negalima teigti, kad L. S. disponavo viešai prieinama informacija, nes galėjo priimti komercinę reikšmę turinčius sprendimus, tokia galimybė pasireiškė per galimybę derėtis su ieškovės klientais dėl klientams taikytinų kainų ir nuolaidų, atsižvelgiant į ieškovės klientų specifiką. Jo darbo rezultatai įtakojo ir bendrą ieškovės pelną, pajamas, jis disponavo slapta pardavimų vykdymui būtina informacija, buvo žinoma - klientų adresai, sutartys, kontaktiniai duomenys, užpirkimo/ užsakymo sumos, parduoti produkcijos kiekiai ieškovės klientams. A. L. S. disponuodamas šia informacija nesilaikė komercinių paslapčių sąrašo 1.1; 1.11;1.12 punktų.

Teismas pripažįsta, kad atsakovas L. S. savo pareigų turiniu buvo atsakingas už komercinę paslaptį sudarančią ieškovės informaciją, ja disponavo, jo pareigos buvo itin finansiškai jautrios ieškovei dėl paties L. S. valdomos informacijos ir pareigų turinio bei galimybės kontroliuoti priskirtus klientus.

Atsakovo G. L. pareigybė ieškovės bendrovėje buvo – gamybos vadovas, atsakingas už gamybos organizavimą, gaudavo užsakymus iš kitų ieškovės darbuotojų ir tai patvirtina G. L. pareiginė instrukcija. Ieškovės darbuotojai pateikdavo užsakymus dėl tam tikro produkto gamybos vadovui G. L., o pastarasis organizuodavo visą produkto gamybos procesą, būdavo atsakingas už savalaikį produkto pagaminimą, už produkto atitikimą ieškovės klientų reikalavimams ir pageidavimams, už produkto kokybę, už produktų kokybės trūkumų šalinimą. G. L. organizuodavo ir prižiūrėdavo ne tik produkto gyvavimą gamybiniame ceche, bet ir buvo atsakingas už tai, kad ieškovės darbuotojai - darbininkai - tinkamai, kokybiškai, laiku vykdytų G. L. užduotis, skaičiuodavo ir gaminamų produktų savikainas. Darbuotojo atliekamų pareigų pobūdis, turinys lemia, kokią reikšmingą informaciją valdo tam tikras darbuotojas. B. G. L. pagal savo darbo pareigų turinį valdė reikšmingą gamybiniam procesui informaciją. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, atsakovas G. L. nesilaikė komercinių paslapčių sąrašo 1.1;1.10 punktų, nes G. L. žinojo ieškovės klientų produktų užsakymus, tų užsakymų specifiškumą, gaminamų gaminių gamybos technologiją, net gaminamų produktų savikainą ir buvo įsisavinęs pagal savo pareigas visą ieškovės parduodamų produktų gamybos procesą (UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.10. punktas). G. L. pagal savo pereigų turinį turėjo galimybę kontroliuoti ne tik nurodytus darbuotojus, bet ir jų gaminamą produkciją, būtent, dėl pastarosios aplinkybės su G. L. buvo sudarytas priedas prie 2011 m. gegužės 2 d. darbuotojo įsipareigojimo neatskleisti komercinių paslapčių sutarties. Atsakovas pažeidė UAB „Viking Industrier“ komercinių paslapčių sąrašo 1.10. punktą.

Dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų

Atsakovai nurodo, kad neatsakingi dėl baudų sumokėjimo, galimi ieškovės nuostoliai dėl sumažėjusių pardavimo ūkio subjektams negali būti vertinami ir susieti priežastiniu ryšiu su atsakovų veikla. Neteisingos prielaidos, jog po UAB „Medienos profesionalai“ įsteigimo yra perviliotos bendrovės, nes Supratec GmbH nebeperka produkcijos nuo 2013 m. rugpjūčio mėnesio, o atsakovai tiekia nuo 2014 m. vasario mėnesio, tai teisme patvirtino atstovas G. F.. Bendrovei Sparmax As atsakovas pirmą sąskaitą išrašė 2014-04-25, o ieškovas paskutinę sąskaitą išrašė 2013-10-11, ieškovės gaminamos produkcijos atsisakymo buvo kitos priežastys, dėl ieškovės sumažintų kainų kitų atstovų platinamai produkcijai, Sparmax As įsigyti iš ieškovo gaminiai tapo nekonkurencingi Norvegijos rinkoje, be to netenkino ir gaminių kokybė.

Kaltė gali pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CK 6.2(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis), tyčiai konstatuoti reikalingas aiškus subjekto žinojimas, kad konkretūs duomenys sudaro ūkio subjekto komercinę paslaptį, neatsargumas konstatuojamas, kai asmuo, atsižvelgiant į aplinkybių visumą, turėjo žinoti apie tai, kad informacija yra komercinė paslaptis, tačiau nebuvo tiek atidus ir rūpestingas, kiek buvo būtina. Tokio pobūdžio civilinėse įrodinėjimo specifika bylose dėl komercinių paslapčių yra ta, kad paprastai įrodymai yra netiesioginiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2014">3K-3-447/2014</a>; 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNzcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-377/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-377/2013">3K-3-377/2013</a>; 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjYvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-326/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-326/2012">3K-3-326/2012</a>).

Atsakovui UAB „Medienos profesionalai“ atsakomybė atsiranda savarankiško delikto pagrindu (CK 1.116 straipsnio 4 dalis ir Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. kito ūkio subjekto informacijos, turinčios komercinės paslapties statusą, gavimas iš asmens, neturinčio teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant gauti naudos sau arba padarant žalos šiam ūkio subjektui. Kaltė yra žinojimas, kad informacija, kuri naudojama versle, yra ieškovės komercinė paslaptis, šią civilinės atsakomybės sąlygą patvirtina nustatytos aplinkybės, nes atsakovė pradėjo aktyviai veikti rinkoje ir vykdyti to paties pobūdžio pardavimus be atitinkamo ankstesnio įdirbio šioje srityje. Tai sudaro pagrindą spręsti dėl atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ kaltės, pasireiškusios neatsargumu, kaip vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, egzistavimo (CK 6.2(duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

CK 6.2(duomenys neskelbtini) str. 1 d. nurodo, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Priežastinis ryšys pasireiškia tuo, kad komercinę paslaptį sudaranti informacija tokį savo statusą praranda dėl neteisėtų veiksmų, o jos savininkas netenka galimybės gauti iš jos komercinės naudos ar atsiranda kitos neigiamos pasekmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTctOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-317-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-317-916/2015">3K-3-317-916/2015</a>). Priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių yra viena iš civilinės atsakomybės sąlygų ir pagal teisinį reguliavimą (CK 6.247 str.) atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis, priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė.

Nagrinėjamu atveju ieškovė nuostolius kildina iš su atsakove sudaryto susitarimo dėl konfidencialios informacijos naudojimo sąlygų pažeidimo. Susitarimo šalys neturi pasirinkimo teisės vykdyti sutartį ar jos nevykdyti, jei savanoriškai įsipareigojama vykdyti sutartį, tai kita jos šalis pagrįstai tikisi, kad bus laikomasi visų sutarties sąlygų. Sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.256 str. 2 d.).

Kaip ir minėta, atsakovai dėl savo užimamų pareigų pas ieškovę, turėjo priėjimą prie ieškovės informacijos, sudarančios komercinę paslaptį, galėjo nevaržomai naudotis tokia informacija, ja disponuoti, ieškovės įdirbis į komercinių paslapčių sukūrimą, t.y. į ieškovės produktų brėžinių sukūrimą, produktų specifikacijų, kainoraščių, klientų bazės sukūrimą, galėjo būti atsakovų panaudotas. Teismas iš esmės sutinka su ieškovės argumentais, kad pastarieji atsakovų veiksmai neteisėtai perleidžiant ieškovės informaciją, sudarančią komercinę paslaptį, atsakovui UAB „Medienos profesionalai“, kuris yra įsteigtas L. S. ir G. L., konstatuotini kaip veiksmai pažeidžiantys šalių susitarimą.

Ieškovė teigia, kad šalys susitarė dėl žalos dydžio, dėl neteisėtų kaltų veiksmų kyla kiekvienam atsakovui po 100 100 Lt (28 962,00) Eur žala, ši žala yra atsakovų veiksmų rezultatas. Tarp atsakovų veiksmų ir ieškovei kylančių nuostolių (netesybų išraiška – 100,000 Lt (28 962,00 Eur) egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys, atsakovams nepažeidus susitarimo, ieškovė neįgytų teisės reikalauti 100,000 Lt (28 962,00) Eur baudos sumokėjimo.

Teismas vertindamas atsakovo argumentus, atsižvelgiant į liudytojų paaiškinimus, įrodymų visumą sprendžia, kad liudytojų paaiškinimai nepaneigia atsakovų jau minėtų veiksmų neteisėtumo. Ieškovės klientų praradimas ir UAB „Medienos profesionalai“ verslo sandoriai su tais pačiais klientais Supratec GmbH ir Sparmax As per trumpą 3-6 mėnesių laikotarpį, informavimas ieškovės kliento apie ketinimą vykdyti analogišką veiklą savarankiškai, atsakovo L. S. įsteigimas naujos bendrovės praėjus kelioms dienoms po darbo santykių pasibaigimo pas ieškovę, G. L. tapimas šios naujai įsteigtos bendrovės akcininku dar dirbant pas ieškovę, labiau tikėtinai leidžia teismui spręsti, jog šie veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su klientų Supratec GmbH ir Sparmax As praradimu ir ieškovei atsiradusia žala (nuostoliais). Aukščiau aptarti argumentai sudaro pagrindą konstatuoti, kad buvo neteisėtai pasinaudota ieškovės komercinėmis paslaptimis ir tokiu būdu nesąžiningai konkuruota, dėl tokių atsakovų veiksmų ieškovė prarado dalį turėtų klientų ir iš jų gautinas pajamas.

Dėl nuostolių dydžio

Ieškovė prašo priteisti atsakovės neteisėtai gautas pajamas (nepagrįstą praturtėjimą) pasirinkusi šį konkretų ir vieną iš galimų teisių gynimo būdų (CPK 13 str.). Atsakovai mano, kad ieškovės negautos pajamos neturi būti suprantamos, kaip visa tikėtina gauti iš asmens veiklos suma, neatskaičius sąnaudų. Atsakovai nurodo, kad ieškovės pelnas sudaro maždaug 10-15 procentų nuo apyvartos, prašomą priteisti sumą ieškovė įrodinėja vadovaudamasi ne grynojo pelno kriterijumi, o tikėtinomis pajamomis, nuostolius nepagrįstai susiedama su atsakovės 2014-01-09 -2014-12-31 laikotarpiu išrašytomis sąskaitomis. Atsakovai nurodo, kad atsakovo UAB „Medienos profesionalai“ rodiklis yra 0,10, tai reiškia, kad UAB „Medienos profesionalai“ dirbo tokiu būdu, jog jų 1 litas pardavimo ir kitokios veiklos atnešė net 3 centais didesnį grynąjį pelną lyginant su ieškovės grynojo pelno rodikliu. Kaip teigia atsakovai, ieškovė 2017 m. kovo 31 d yra pateikusi negauto pelno paskaičiavimus, pagal juos ieškovės negautas grynasis pelnas galimai sudaro 115 173 Eur sumą, daugiau kaip keturis kartus mažesnę sumą, nei pradinis ieškovės reikalavimas. Iš bylos duomenų (sąskaitų faktūrų) matyti, kad tuos pačius gaminius UAB „Medienos profesionalai“ pardavė brangiau nei tai darė ieškovė (tą patį grilio namelį UAB „Medienos profesionalai“ pardavė už 2400 Eur, ieškovė 2200 Eur). Ieškovė gaminius pardavinėjo už mažesnę kainą, tačiau pardavimo pajamas skaičiuoja daug didesnes nei realiai būtų gavęs pats pardavęs gaminius nurodytiems klientams. Ginčo gaminius UAB „Medienos profesionalai“ pardavė brangiau nei ieškovė, tai leidžia manyti, kad ir jų sąnaudos galėjo skirtis. Ieškovės patektais skaičiavimais pardavimo pajamos tiems patiems dviem klientams sudaro vos 11 proc. bendrų pardavimo pajamų. Ieškovės teigimu, iš 11,56 proc. pardavimų dalies jie gautų 115 173 Eur grynojo pelno, kai pagal bendrą ieškovės gautiną grynąjį pelną 360 836 Eur, ši suma sudarytų trečdalį grynojo pelno.

Kasacinis teismas yra suformulavęs kriterijus, kokios turėtų būti nustatytos ir įvertintos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės nustatant negautų pajamų faktą ir jų dydį. Pagal kasacinio teismo praktiką negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas ir turi būti įrodomi. Jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, kaip nuostolių, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2014-10-10 nutartis c. b. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-418/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-418/2014">3K-3-418/2014</a>).

Byloje atliktos apskaitos ir finansų Ekspertizės 2017-12-22 Akte nurodoma, kad ekspertas ištyrė UAB „Viking Industrier“ dokumentus už 2013 metus ir UAB „Medienos profesionalai“ dokumentus už 2014 metus. Šiam tyrimui buvo pateiktas UAB „Viking Industrier“ finansų vadovo G. Ž. 2017-12- 18 elektroninis laiškas, pateiktas UAB „Viking Industrier“ 2013-2014 metų “Negauto pelno paskaičiavimas ir pagrindimas”. Į šiuos apskaičiavimus ekspertas neatsižvelgia, nes jie yra netikslūs, pajamų suma padidinta, į šiuos apskaičiavimus nepagrįstai įtraukta atsakovų UAB „Medienos profesionalai“ išrašyta Supratec GmbH 2015-01-06 PVM sąskaita-faktūra, nepagrįstai įtraukta suma pagal 2014-05-27 PVM sąskaitą-faktūrą, pirkėjui Sparmax AS. UAB “Viking Industrier” prie sąnaudų, tenkančių iš pirkėjams Supratec GmbH ir Sparmax AS gautoms pajamoms, priskyrė tik tris kintamų sąnaudų rūšis (medžiagos, transporto paslaugos, kintamos darbo užmokesčio sąnaudos), o kitų sąnaudų neįtraukė. Ekspertiniam tyrimui nepateikti skaičiavimai ir pagrindimas, kad kitos išlaidos (pagalbinės gamybos, administracinės, finansinės ir investicinės veiklos, abejotinų ir beviltiškų skolų, veiklos mokesčių, turto vertės sumažėjimo) yra pastovios.

Ekspertas nurodė, kad pateikia du variantus UAB „Medienos profesionalai“ 2014 m. iš pirkėjų Supratec GmbH ir Sparmax AS gauto grynojo pelno apskaičiavimų: I variante atsižvelgta į bendrovės pateiktus ginčo prekių savikainos pagal technologines korteles apskaičiavimus; II variante grynasis pelnas apskaičiuotas taikant grynojo pelningumo koeficientą. Ekspertas, tikslu palyginti atsakovo UAB „Medienos profesionalai“ ir ieškovo UAB „Viking Industrier“ tenkančio ginčo prekėms grynojo pelno dalį, pasirinko grynojo pelningumo koeficiento metodą. Grynojo pelningumo koeficientas, tai bendrovių Pelno (nuostolių) ataskaitose apskaičiuoto grynojo pelno ir pardavimo pajamų santykis. Šis koeficientas parodo, kiek vienos ir kitos bendrovės vidutiniškai 1 litui (Eurui) tenka grynojo pelno. Grynojo pelningumo principu apskaičiuota: Jeigu UAB „Viking Industrier“ 2014 m. klientams Supratec GmbH ir Sparmax AS būtų parduotas tas pats kiekis ginčo prekių: grilio namelių 9,2 ir miegamųjų saunų, kurį 2013 m. šiems klientams pardavė UAB „Viking Industrier“, taikant 2013 m. grynojo pelno rodiklius, tai 2014 m. grynasis pelnas galėtų sudaryti 33 811,22 Lt (9792,41 Eur). Jeigu UAB „Viking Industrier“ 2014 m. klientams Supratec GmbH ir Sparmax AS būtų parduotas tas pats kiekis visų prekių ir transporto paslaugų, kurį 2013 m. šiems klientams pardavė UAB „Viking Industrier“, taikant 2013 m. grynojo pelno rodiklius, tai 2014 m. grynasis pelnas galėtų sudaryti 56 471,74 Lt (16 355,35 Eur).

Kadangi UAB „Medienos profesionalai“ ir UAB „Viking Industrier“ veiklos grynasis pelnas apskaičiuotas skirtingais būdais, tai ekspertas apskaičiavo UAB „Medienos profesionalai“ galimą grynąjį pelną taikant grynojo pelningumo koeficientą ir nustatė, kad UAB „Medienos profesionalai“ 2014 m. iš pirkėjų Supratec GmbH ir Sparmax AS parduotų ginčo prekių pajamoms galėtų tekti 138190,60 Lt (40 022,76 Eur) grynojo pelno, iš jų:121 825,(duomenys neskelbtini) Lt (35 283,10 Eur) Supratec GmbH; 16365,12 Lt (4739,67 Eur) Sparmax AS.

Iš ekspertizės paskaičiavimų matyti, kad grynasis pelnas, kurį ieškovė galėjo tikėtis gauti iš minėtiems klientams Supratec GmbH ir Sparmax AS parduotų visų prekių ir transporto paslaugų (16355,35 Eur) yra mažesnis už UAB „Medienos profesionalai“ galimą grynąjį pelną 2014 metais taikant grynojo pelningumo koeficientą – 40 022,76 Eur. Ieškovė reikalavimą priteisti nuostolius reiškia atsakovų neteisėto praturtėjimo pagrindu, todėl teismas sprendžia, kad UAB „Medienos profesionalai“ galimas 2014 metais grynasis pelnas 40 022,76 Eur yra ieškovės nuostolius padengianti suma.

Ieškovė ieškinyje kelia reikalavimą priteisti 471 353,34 Eur nuostolių sumą, tačiau pateikė skaičiavimus tik 115173 Eur grynojo pelno sumai, pripažintina, kad susidaręs 356 180,34 Eur reikalavimo dalis iš vis nėra pagrindžiama jokiais grynojo pelno rodiklį nustatančiais įrodymais. Kaip minėta, ieškovė pateikė paskaičiavimus, į kuriuos be jokio pagrindo įtrauktos UAB „Medienos profesionalai“ sąskaitos ir tokiu būdu pajamų suma padidinta, ieškovė nenurodė nekintamų sąnaudų, todėl ekspertas į tokius duomenis neatsižvelgė ir laikė juos nepatikimais. Teismas pritaria atsakovų argumentams dėl grynojo pelno skaičiavimo būdo, kaip galimo ieškovės nuostolių dydžio, pasireiškusio atsakovo UAB „Medienos profesionalai“ nepagrįstu praturtėjimu ir vadovaujasi ekspertizės išvadomis.

Dėl civilinės atsakomybės individualizavimo, solidarios atsakomybės taikymo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal teisinį reglamentavimą galimas ir abiejų reikalavimų (negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo) priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-197/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-197/2007">3K-3-197/2007</a>). Teismas, spręsdamas dėl tokių reikalavimų santykio, turi užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamas non bis in idem principas, kuris yra realizuojamas nepriteisiant ir negautų pajamų, ir nepagrįsto praturtėjimo, kai šių pinigų sumų teisinė ir faktinė prigimtis yra tapati. Teismas turi vertinti kiekvienos iš reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimo rūšių santykį – ar galima juos priteisti kartu, ar konstatuoti jų sutaptį. Jeigu įmanoma atskirti, kokius konkrečiai veiksmus kiekvienas iš subjektų atliko, kokia žala kilo dėl kiekvieno iš asmenų neteisėtų veiksmų, kiekvienas asmuo turi atsakyti atitinkama dalimi. Taigi, teisinių pasekmių aspektu, pagal bendrąją taisyklę, turi būti taikomas CK 6.5 straipsnyje įtvirtintas principas – dalinė atsakomybė. Tais atvejais, kai prašomos priteisti negautos pajamos viršija nepagrįstą praturtėjimą, laikoma, kad negautos pajamos apima nepagrįstą praturtėjimą. Skirtumas tarp negautų pajamų ir nepagrįsto praturtėjimo priteisiamas atsižvelgiant į tai, ar galima nustatyti kiekvienam iš asmenų tenkančią prievolės dalį. Tokio pobūdžio bylose gali būti reiškiami reikalavimai dėl: 1) komercinės paslapties sukūrimo, naudojimo, tobulinimo išlaidų (tiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 2) negautų pajamų (netiesioginiai nuostoliai) priteisimo; 3) nepagrįsto praturtėjimo sumos priteisimo. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, bylose dėl komercinių paslapčių bendrais kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimo prievolės dalys nustatomos tokiu būdu: neteisėtai gautų pajamų (nepagrįstas praturtėjimas) suma visuomet priteisiama dalimis, priklausomai nuo kiekvieno asmens gautos naudos, o tais atvejais, kai nepagrįsto praturtėjimo suma nepadengia visos negautų pajamų sumos, skirtumas priteisiamas taikant dalinę atsakomybę, jeigu įmanoma nustatyti prievolės dalis. Jei prievolės dalių nustatyti negalima, šiam skirtumui taikoma solidarioji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy02LTcwNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-6-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-6-706/2016">3K-7-6-706/2016</a>).

Dėl baudos ir nuostolių santykio

CK 1.116 straipsnio nuostatos ir šalių susitarimas dėl konfidencialios informacijos naudojimo pažeidimą sieja su pareiga sumokėti netesybas (baudą), tai yra pagrindas išvadai, kad byloje yra nustatytos visos sąlygos sutartinei civilinei atsakomybei kilti. Byloje nenustatyta, kad atsakovai L. S. ir G. L. būtų nepagrįstai praturtėję ieškovės sąskaita, todėl jiems civilinė atsakomybės taikoma Susitarime nustatytos baudos apimtimi. Sprendžiant sutartyje nustatytų netesybų priteisimo klausimą, privalu vadovautis šalių sutarties nuostatomis, atsižvelgiant į tai, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą, kreditoriui negali būti leidžiama piktnaudžiauti savo teise ir pasipelnyti kitos šalies sąskaita, todėl įstatymo teismui suteikta teisė kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai jos susitaria dėl netesybų dydžio.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2012">3K-3-578/2012</a>; kt.). Aiškiai per didelėmis netesybos pripažįstamos tada, kai jos neproporcingos, jų dydis prieštarauja protingumo, sąžiningumo principams, sąžiningai verslo praktikai ir suteikia galimybę nepagrįstai praturtėti vienai šaliai bei pažeidžia teisėtus kitos šalies interesus. Nustatydamas, ar netesybos nėra akivaizdžiai per didelės, ir jas mažindamas teismas taiko esminį kriterijų – netesybų santykį su nuostoliais, nes tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Netesybų sumažinimas negalimas žemiau nuostolių, patirtų dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Toks ribojimas užtikrina, kad netesybų mažinimas nepažeis nuostolių patyrusios šalies interesų, tačiau netesybos nebūtinai turi būti sumažintos iki įrodytų nuostolių. Koks netesybų dydis yra tinkamas, turi būti nustatoma kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į tuo atveju reikšmingas aplinkybes ir taikant CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus.

Ieškovė byloje neįrodė, kad jos nurodyta informacija buvo atskleista tokiu mastu, kuris sudarytų pagrindą skirti maksimalią sutartyje numatytą baudą. Teismas atsižvelgia į proporcingumo bei susitarimo atlygintinumo principus, todėl sprendžia, kad nekonkuravimo atlygintinumo kriterijui taikyti, galėtų būti skaičiuojamas pavyzdžiui, vienkartinės išmokos dydis 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio apimtimi. Šiuo atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes ieškovės reikalaujamas netesybų dydis neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų, todėl teismas mažina priteistinas baudas. Atsižvelgiant, kad L. S. darbo užmokestis buvo nustatytas 1700 Lt (492,35 Eur), G. L. – 2600 Lt (7530,12 Eur), 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžiu galėtų būti mažintina iš atsakovų priteisiama bauda t.y. L. S. iki 79 600 Lt (23 053,75 Eur), G. L. iki 68 800 Lt (19 925,85 Eur).

Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą yra asmeninė pareiga, tenkanti tik turtą gavusiam asmeniui, atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ padaryta žala pasireiškė kaip ieškovės nuostoliai, atitinkantys atsakovės nepagrįstą praturtėjimą. Taigi, atsakovė UAB „Medienos profesionalai“ praturtėjo 40 022,76 Eur suma, kurią sudaro ieškovės negautas grynasis pelnas už 2014 metų laikotarpį nuo to momento, kai atsakovai nutraukė darbo santykius su ieškove. Teismas 40 022,76 Eur nuostolių sumą priteisia ieškovei taikant dalinės ir solidarinės atsakomybės taisykles.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei nuostolių atlyginimas visiškai padengiamas priteisiant iš UAB „Medienos profesionalai“ žalos atlyginimą 40 022,76 Eur suma, iš atsakovų priteistina bauda taikant solidarią atsakomybę su atsakovui UAB „Medienos profesionalai“ tenkančia prievole. Taigi, iš atsakovo L. S. priteisiama solidariai su UAB „Medienos profesionalai“ 23 053,75 Eur, iš atsakovo G. L. priteisiama solidariai su UAB „Medienos profesionalai“ 19 925,85 Eur.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovų ieškovės naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidos

Tenkinus ieškinį ir priešieškinį iš dalies, paskirstytinos dalyvaujančių byloje asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 5 d.). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).

Ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 5872,75 Eur žyminio mokesčio išlaidas ir 4537,50 Eur atstovavimo išlaidas, iš viso 10 410,25 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovai iš viso patyrė 14 188,(duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro: 72 Eur žyminis mokestis, 10 993,47 Eur atstovavimo išlaidos, 2706,17 Eur ekspertizės išlaidos, 416,84 Eur išlaidos už vertimo paslaugas.

Teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimai tenkinti 60 proc., atsakovų – 40 proc., todėl šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos pagal šią proporciją. Atsižvelgiant, į tai iš atsakovės ieškovų naudai turėtų būti priteistinos 6246,15 bylinėjimosi išlaidos, o iš ieškovės atsakovų naudai – 5675,39 Eur bylinėjimosi išlaidos. Tačiau teismui atlikus įskaitymą (6246,15 Eur - 5675,39 Eur = 570,76), iš atsakovų ieškovės naudai proporcingai ieškovės tenkintų reikalavimų daliai priteistinos 570,76 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. iš atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ priteistinos 285,38 Eur bylinėjimosi išlaidos (50 proc. ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų), iš atsakovų L. S. ir G. L. – po 142,69 Eur (po 25 proc.)

Byloje patirtos 25,22 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur, iš ieškovės valstybės naudai priteistinos 10 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, iš atsakovės UAB „Medienos profesionalai“ – 15,22 Eur.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“ (į. k. 303216892) 40 022,76 Eur (keturiasdešimties tūkstančių dvidešimt dviejų eurų ir 76 ct) nuostolių atlyginimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ (į. k. 300591428), 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ iš atsakovo L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 23 053,75 (dvidešimt trijų tūkstančių penkiasdešimt trijų eurų ir 75 ct) Eur baudą (solidariai su UAB „Medienos profesionalai“ 40 022,76 Eur prievolės ribose).

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ iš atsakovo G. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) solidariai 19 925,85 Eur (devyniolikos tūkstančių devynių šimtų dvidešimt penkių eurų ir 25 ct) baudą (solidariai su UAB „Medienos profesionalai“ 40 022,76 Eur prievolės ribose).

Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 23 053,75 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo G. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 19 925,85 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2014-11-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“ ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ 285,38 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt penkių eurų ir 38 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo L. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ 142,69 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo G. L. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Viking Industrier“ 142,69 Eur (vieno šimto keturiasdešimt dviejų eurų ir 69 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Viking Industrier“ 10 Eur (dešimties eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medienos profesionalai“ 15,22 Eur (penkiolikos eurų ir 22 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, gavėjo kodas 188659752, gavėjo sąskaitos Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Rasa Bartašienė