Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 2S-500-589/2023

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-01971-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.5.1; 3.3.2.3; 3.3.2.5

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 6 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal mažosios bendrijos „Mano baldita“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5402-1105/2023 pagal pareiškėjos mažosios bendrijos „Mano baldita“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė V. Ž., išieškotoja I. V..

Apeliacinės instancijos teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja mažoji bendrija (toliau – ir MB) „Mano baldita“ (toliau – ir pareiškėja) prašė panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00526 neteisėtai ir be faktinio pagrindo apskaičiuotas vykdymo išlaidas, konkrečiai 120,88 Eur atlyginimą antstoliui ir 3,20 Eur išlaidas tretiesiems asmenims, neteisėtai apskaičiuotą ir išieškotą sumą grąžinti į pareiškėjos vardu atidarytą banko sąskaitą.

2. Pareiškėja nurodė, kad jai nebuvo suteikta galimybė geranoriškai įvykdyti sprendimą ir sumos išieškotos priverstine tvarka. Pareiškėja raginimą įvykdyti sprendimą gavo tik 2023 m. balandžio 26 d., jame nurodyta, jog per 10 dienų nuo gavimo dienos ji turi teisę sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas. Nesuėjus raginime nustatytam terminui, 2023 m. gegužės 2 d. pareiškėja gavo pranešimą ir kitus dokumentus, t. y. vykdymo išlaidų apskaičiavimą, nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas. Pareiškėjos teigimu, tokiu būdu antstolė, nesuėjus raginime nustatytam terminui, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus ir pareiškėja negalėjo įvykdyti sprendimo. Dėl šios priežasties iš pareiškėjos buvo nurašytos papildomos vykdymo išlaidos (atlygis antstoliui). Antstolės veiksmai yra neteisėti, todėl neteisėtai nurašytos sumos turi būti grąžintos pareiškėjai.

3. Antstolė V. Ž. 2023 m. gegužės 17 d. patvarkymu Nr. S-23-113-10303 atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir su vykdomąja byla perdavė jį teismui.

4. Antstolė nurodė, kad pagal pašto siuntų sekimo informaciją skolininkei raginimas įteiktas 2023 m. balandžio 18 d. Nors skolininkė tvirtino, jog raginimas jai buvo įteiktas tik 2023 m. balandžio 26 d., tačiau jokių tokias aplinkybes pagrindžiančių duomenų nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjos MB „Mano baldita“ skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

6. Teismas nustatė, kad antstolė V. Ž. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0113/23/00526 pagal Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos komisijos 2023 m. vasario 21 d. nutarimą dėl 500 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės MB „Mano baldita“ išieškotojos I. V. naudai. 2023 m. balandžio 11 d. vykdomasis dokumentas priimtas, apskaičiuotos vykdymo išlaidos, išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą. Vėliau, skolininkei per raginime nustatytą terminą sprendimo neįvykdžius, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai. 2023 m. gegužės 2 d. apskaičiuotos papildomos vykdymo išlaidos, t. y. 120,88 Eur atlygis antstoliui, 6,69 Eur išlaidos tretiesiems asmenims, priimtas nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-23-113-9418, viso 669,88 Eur sumą, iš skolininkės sąskaitos.

7. Teismas taip pat nustatė, kad 2023 m. balandžio 11 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir raginimas įvykdyti sprendimą bei vykdymo išlaidų apskaičiavimas išsiųsti skolininkės MB „Mano baldita“ juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu Pušaloto g. 211, LT-35291, Panevėžys. Raginime nustatyta, jog asmuo turi teisę per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos įvykdyti sprendimą, t. y. sumokėti 500 Eur skolą ir 45,80 Eur vykdymo išlaidas. 2023 m. balandžio 11 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S-23-113-7856, kuris siųstas kartu, nurodyta, jog vykdymo išlaidas sudaro 42,31 Eur vykdomosios bylos administravimo išlaidos ir 1,89 Eur išlaidos tretiesiems asmenims. Raginime įvykdyti sprendimą yra nurodyta, kad vykdymo išlaidų dydis nesikeis, jei šį raginimą skolininkė įvykdys iki nurodyto termino. Vykdomojoje byloje esančio išrašo iš akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos paštas“ elektroninio puslapio duomenimis, 2023 m. balandžio 18 d. siunta RS249639151LT įteikta gavėjui. Teismas vertino, jog raginimą įvykdyti sprendimą skolininkei įteikus 2023 m. balandžio 18 d., terminas baigėsi 2023 m. balandžio 28 d. (įskaitytinai). Antstolė priverstinius vykdymo veiksmus pradėjo 2023 m. gegužės 2 d., t. y. suėjus raginime nustatytam terminui geranoriškai įvykdyti sprendimą.

8. Teismas iš esmės sutiko su antstolės nurodytomis aplinkybėmis, kad skolininkė į bylą nepateikė jokių savo nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų, o konkrečiai, kad raginimą įvykdyti sprendimą ji atsiėmė tik 2023 m. balandžio 26 d., tokių duomenų byloje nėra. Nagrinėjau atveju, vykdomosios bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog raginimas buvo išsiųstas nustatyta tvarka, įteiktas 2023 m. balandžio 18 d., o suėjus raginime nustatytam terminui, pradėti priverstinio vykdymo veiksmai.

9. Teismas nurodė, kad pareiškėjai 2023 m. balandžio 11 d. išsiųstas raginimas sumokėti skolą, vykdymo išlaidas per 10 dienų nuo raginimo gavimo. Pareiškėjai nesumokėjus skolos per raginime nurodytą terminą, antstolė pradėjo priverstinį vykdomojo dokumento vykdymą – nurašė lėšas iš pareiškėjos sąskaitos. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė neįvykdė sprendimo nurodytu terminu, antstolė apskaičiavo vykdymo išlaidas (tame tarpe ir atlygį antstolei), kurias nurašė kartu su skolos suma.

10. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta bei įvertinęs antstolės vykdymo veiksmų pagrįstumą, teismas konstatavo, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos 2023 m. gegužės 10 d. skundą bei grąžinti vykdymo išlaidas pareiškėjai. 2023 m. gegužės 2 d. nurodymas priverstinai nurašyti pinigines lėšas ir vykdymo išlaidų apskaičiavimas priimti pagrįstai ir teisėtai.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėja MB „Mano baldita“ prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

12. Nurodo, kad nesutinka su teismo nutartimi. Pažymi, kad pareiškėjos atstovas, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir joje pateiktais siuntos įteikimo duomenimis, būdamas įsitikinęs, kad raginimą gavo būtent 2023 m. balandžio 26 d. ir kad antstolės pateikti duomenys apie siuntos įteikimo datą yra klaidingi, kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ su prašymu pateikti informaciją apie siuntos Nr. RS249639151LT įteikimą pareiškėjai. AB „Lietuvos paštas“ pateikė siuntos RS249639151LT įteikimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad siunta, kurios siuntėjas yra antstolė V. Ž., įteikta gavėjai MB „Mano baldita“ 2023 m. balandžio 26 d. 17:53:09. Atsižvelgiant į tai, tvirtina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi klaidinga informacija apie raginimo įteikimo datą, laikydamas, kad raginimas pareiškėjai buvo įteiktas 2023 m. balandžio 18 d. ir pagal tai nustatė, kad antstolė pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 2 d., suėjus raginime nurodytam 10 dienų terminui, terminą skaičiuodamas būtent nuo 2023 m. balandžio 18 d. Kadangi skundžiama nutartis, kuria nutarta pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmesti yra priimta remiantis klaidinga informacija, egzistuoja pagrindas peržiūrėti skundžiamą nutartį, ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal apeliantės MB „Mano baldita“ atskirajame skunde nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė MB „Mano baldita“ kartu su atskiruoju skundu pateikė AB „Lietuvos paštas“ siuntos Nr. RS249639151LT įteikimo pranešimą, kuriame nurodyta, kad siunta, kurios siuntėjas yra antstolė V. Ž., įteikta gavėjai MB „Mano baldita“ 2023 m. balandžio 26 d. 17:53:09.

15. CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

17. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad CPK 314 straipsnyje įtvirtinamas ribotos apeliacijos modelis, nustatyti ribojimai pateikiant naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti prisidedant prie greito ir išsamaus bylos ištyrimo, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Šie ribojimai pirmiausia nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2001 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2007, 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

18. Nagrinėjamu atveju apeliantė, teikdama naują įrodymą, nesuformulavo prašymo priimti jį į bylą, taip pat nenurodė jokių motyvų, kodėl šis įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau. Kaip matyti iš paties skundo dėl antstolio veiksmų, apeliantė antstolės veiksmų neteisėtumą siejo su vienintele aplinkybe – antstolės raginimo gavimo diena, kuri, apeliantės įsitikinimu, buvo 2023 m. balandžio 26 d., o ne 2023 m. balandžio 18 d., kaip nustatė antstolė, pradėdama priverstinio vykdymo veiksmus, todėl apeliantei neabejotinai turėjo būti suprantama įrodymo, kad antstolės raginimą apeliantė gavo 2023 m. balandžio 26 d., pateikimo byloje svarba bylos aplinkybėms nustatyti. Atskirojo skundo argumentai patvirtina, kad apeliantė apie tokio įrodymo egzistavimą žinojo, kadangi iš karto po jai nepalankaus procesinio sprendimo priėmimo kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ dėl informacijos apie siuntos įteikimą apeliantei gavimo. Tuo tarpu antstolė ir bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, priešingai – apie tokio įrodymo buvimą nieko nežinojo ir esamomis aplinkybėmis negalėjo žinoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės teikiamas rašytinis įrodymas objektyviai galėjo būti pateiktas tiek antstolei kartu su skundu dėl antstolio veiksmų, kadangi ji turėjo procesinę pareigą savo reikalavimą pagrįsti, tiek pirmosios instancijos teisme, kadangi apeliantei apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, jos teisę teikti papildomus įrodymus buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Apeliantė atskirajame skunde neneigia, kad teismo siųstus procesinius dokumentus gavo. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad konkrečiu atveju apeliantė nepagrindė naujo įrodymo pateikimo apeliacinės instancijos teismui būtinybės. Apeliantei nepalankaus procesinio sprendimo priėmimas negali būti vertinamas kaip iškilusi būtinybė šį rašytinį įrodymą pateikti.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad esminis bylos nagrinėjimo teisme procesas vyksta pirmosios instancijos teisme ir būtent toje instancijoje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti juo principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi be išimties šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Tuo tarpu apeliacinis procesas nėra skirtas kurio nors klausimo pakartotinam išnagrinėjimui, jis skirtas pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir / ar fakto klaidų ištaisymui. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

20. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vėlesnis naujo įrodymo priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimą – turėtų būti nustatytas terminas byloje dalyvaujantiems asmenims pasisakyti dėl naujo įrodymo turinio. Kadangi apeliantė žinojo arba turėjo žinoti apie tokio įrodymo buvimą bei turėjo visas galimybes jį gauti, tačiau to nepadarė, apeliacinės instancijos teismas tokį atvejį vertina kaip piktnaudžiavimą procesu. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, įvertinęs tai, kad naujo įrodymo pridėjimas prie bylos būtų nesuderinamas su proceso tikslais ir principais, prieštarautų pačiam apeliacijos modeliui, įtvirtintam civilinio proceso įstatyme, neskatintų šalių būti aktyviomis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, prieštarautų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams, kadangi užvilkintų bylos nagrinėjimą, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktą naują įrodymą atsisako priimti.

Dėl atskirojo skundo argumentų

21. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas apeliantės MB „Mano baldita“ skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

22. Apeliantė MB „Mano baldita“ nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, iš esmės motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi klaidinga informacija apie raginimo įteikimo datą, laikydamas, kad raginimas apeliantei buvo įteiktas 2023 m. balandžio 18 d. ir pagal tai nustatė, kad antstolė V. Ž. pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 2 d., suėjus raginime nurodytam 10 dienų terminui, terminą skaičiuodamas būtent nuo 2023 m. balandžio 18 d. Apeliantės įsitikinimu, dėl šios priežasties egzistuoja pagrindas peržiūrėti skundžiamą nutartį, ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiems atskirojo skundo argumentams.

23. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.)

24. Pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-546/2011). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013).

25. Nagrinėjamu atveju apeliantė pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti vykdomojoje byloje apskaičiuotas vykdymo išlaidas (120,88 Eur atlyginimą antstoliui ir 3,20 Eur išlaidas tretiesiems asmenims) ir grąžinti nurašytas sumas, motyvuodama tuo, kad jos apskaičiuotos nepagrįstai, kadangi raginimą įvykdyti sprendimą apeliantė gavo tik 2023 m. balandžio 26 d., todėl sprendimą įvykdyti ji galėjo iki 2023 m. gegužės 6 d., tuo tarpu antstolė vykdomojoje byloje pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus 2023 m. gegužės 2 d., dar nesuėjus raginime nustatytam terminui. Prie skundo dėl antstolio veiksmų apeliantė nepridėjo jokių jos nurodomą aplinkybę, kad antstolės raginimą įvykdyti sprendimą gavo tik 2023 m. balandžio 26 d., patvirtinančių įrodymų. Tiek antstolė, nagrinėjusi apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, tiek pirmosios instancijos teismas, tikrindamas antstolės veiksmų teisėtumą, rėmėsi vykdomojoje byloje Nr. 0113/23/00526 esančiais išrašo iš AB „Lietuvos paštas“ elektroninio puslapio apie siuntos įteikimą duomenimis, kuriuose nurodyta, kad siunta Nr. RS249639151LT įteikta gavėjui 2023 m. balandžio 18 d. Šio procesinio sprendimo priėmimo momentu AB „Lietuvos paštas“ elektroniniame puslapyje apie siuntos Nr. RS249639151LT įteikimą skelbiama analogiško turinio informacija. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į paminėtas įrodymų vertinimo taisykles, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir pagrįstai įvertino šioje byloje surinktus įrodymus. Nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą spręsti kitaip, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė skunde dėl antstolio veiksmų apeliantės nurodytą aplinkybę, jog antstolės raginimą įvykdyti sprendimą ji gavo tik 2023 m. balandžio 26 d., neįrodyta.

26. Šiuo atveju reikšminga yra ir tai, kad 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, kuria apliantės skundas dėl antstolio veiksmų buvo skirtas nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 14 d., apeliantei taip pat buvo išaiškinta jos teisė iki teismo posėdžio pradžios pateikti teismui rašytinius paaiškinimus bei papildomus įrodymus skunde nurodytoms aplinkybėms pagrįsti. Minėta teismo nutartis ir pranešimas 2023 m. gegužės 22 d. buvo išsiųsti apeliantės deklaruotu buveinės adresu Pušaloto g. 211, Panevėžys, taip pat du kartus 2023 m. gegužės 24 d. apeliantės elektroninio pašto adresu [email protected], kuris buvo nurodytas pačios apeliantės skunde dėl antstolio veiksmų. Tačiau apeliantė iki teismo posėdžio pradžios jokių įrodymų skunde dėl antstolio veiksmų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Atskirajame skunde netvirtinama ir neįrodinėjama, kad minėti teismo procesiniai dokumentai apeliantei nebuvo įteikti. Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, kad apeliantė nepasinaudojo pirmosios instancijos teismo jai suteikta papildoma teise pateikti įrodymus skunde dėl antstolio veiksmų nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.

27. Kartu pažymėtina, kad jeigu byloje ir būtų įrodyta, jog antstolės raginimą įvykdyti sprendimą apeliantė gavo tik 2023 m. balandžio 26 d., ši aplinkybė savaime neteiktų pagrindo tenkinti apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų. Kaip minėta, AB „Lietuvos paštas“ elektroniniame puslapyje apie siuntos įteikimą iki šiol skelbiama informacija, kad siunta Nr. RS249639151LT įteikta gavėjui 2023 m. balandžio 18 d. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad tokia informacija AB „Lietuvos paštas“ elektroniniame puslapyje buvo skelbiama ir 2023 m. balandžio 19 d., kai antstolė tikrino duomenis apie siuntos Nr. RS249639151LT įteikimą apeliantei. Išskyrus apeliantės paaiškinimą skunde dėl antstolio veiksmų, jokių kitų objektyvių duomenų apie siuntos įteikimą apeliantei 2023 m. balandžio 26 d., vykdomojoje byloje nebuvo. Antstolė nėra atsakinga už informacijos, skelbiamos AB „Lietuvos paštas“ elektroniniame puslapyje, teisingumą.

Dėl bylos procesinės baigties

28. Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro. Dėl nurodyto skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Kiti neaptarti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl atskirai dėl jų nepasisakoma. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

n u t a r i a:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Rita Dambrauskaitė