B. T. pagal BK 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-25-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-6-00001-2019-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.29.1.1; 2.1.7.4.3; 2.4.2.1; 2.8.10

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios B. T. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu B. T. pripažinta kalta padariusi 44 nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.

B. T. taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atimta teisė dvejus metus po nuosprendžio įsiteisėjimo užsiimti nekilnojamojo turto vertintojo veikla.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo iš dalies tenkintas nuteistosios B. T. apeliacinis skundas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendis pakeistas:

– iš naujo nustatytos nuteistosios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės;

– pašalinta nuteistosios atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

– už kiekvieną nusikalstamą veiką nuteistajai paskirtos bausmės sušvelnintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 350 MGL (13 181 Eur) dydžio bauda.

Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Šioje baudžiamojoje byloje pagal BK 300 straipsnio 1 dalį taip pat buvo kaltinamos, tačiau išteisintos J. T. ir D. S., dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje:

1.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. T. nuteista už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su J. T. ir D. S. nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. suklastojo 44 dokumentus, o juos J. T. realizavo. Teismas nustatė, kad UAB „R“, teikusios nekilnojamojo turto vertinimo paslaugas, Vilniaus biuro patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), turto vertintojo asistente dirbusi J. T., susitarusi su įvairių įmonių turto vertinimo užsakovių vardu veikusiais asmenimis dėl žemės sklypų vertinimo žymiai didesne kaina, nei jie buvo verti, šiems teikiant žemės sklypų vertinimui reikalingus dokumentus, kartu su UAB „R“ verslo vertintojo asistente D. S. ir turto vertintojo kvalifikaciją turėjusia UAB „R“ direktore B. T. bendromis pastangomis nuo 2010 m. liepos 9 d. iki 2012 m. balandžio 17 d. parengė 44 nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos, daug kartų didesnės, nei tuo metu rinkoje dominavusios, žemės sklypų rinkos vertės, nustatytos tiek masinio, tiek individualaus žemės sklypų vertinimo metu. J. T. ir B. T. parengtas vertinimo ataskaitas pasirašydavo, pastaroji jas patvirtindavo UAB „R“ antspaudu, o vėliau J. T. perduodavo jas minėtiems įmonių užsakovių vardu veikusiems asmenims.

1.2. Pirmą kartą išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl J. T. ir D. S. nuteisimo ir priėmė naują nuosprendį – jas išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl visų 44 nusikalstamų veikų), nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, taip pat sušvelnino B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtas bausmes ir galutinę subendrintą bausmę.

1.3. Pagal nuteistosios B. T. kasacinį skundą išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį dėl B. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už 44 nusikalstamas veikas) ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1.4. Iš naujo išnagrinėjęs B. T. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į byloje susiklosčiusią procesinę situaciją ir kasacinės instancijos teismo nurodymus, B. T. pareikštame kaltinime išdėstytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės keistinos iš esmės skirtingomis – iš kaltinimo šalintinas B. T. bendrininkavimas su J. T. ir D. S., klastojant dokumentus. Kartu pašalinta pirmosios instancijos teismo nustatyta B. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamos veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ir atitinkamai sušvelnintos B. T. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės bei galutinė subendrinta bausmė.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistoji B. T. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 19 d. nuosprendį, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:

2.1. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nustatydamas kasatorės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateikto nurodymo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes (veikos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kt.). Teismas neaprašė padarytų nusikalstamų veikų turinio, t. y. nenurodė, kas konkrečiai paruošė, parengė turto vertinimo ataskaitų projektus, surinko duomenis ataskaitoms parengti, kam buvo perduotos šios ataskaitos. Vertindamas veikos esminių faktinių aplinkybių pakeitimo galimybę ir juridiškai kvalifikuodamas kasatorės veiksmus, apeliacinės instancijos teismas turėjo įvertinti, kad pagal pakeistą kaltinimą ji tik parengė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose buvo nurodytos žinomai neteisingos žemės sklypų rinkos vertės, ir šias ataskaitas pasirašė bei patvirtino UAB „R“ antspaudu, šių ataskaitų kasatorė niekam neperdavė, jų nepanaudojo, nerealizavo. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad kasatorės veiksmai apėmė ir tokių suklastotų ataskaitų realizavimą. Taigi pagal naują kaltinimo formuluotę kasatorės veiksmai nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukėlė jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, todėl nepasiekė baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio.

2.2. Iš naujo nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nebuvo nustatyti jokie nauji duomenys, leidžiantys pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 1 d. nuosprendyje padarytą išvadą, kad kasatorė nežinojo, jog turto vertinimo ataskaitos, kurių klastojimu ji kaltinama, bus teikiamos kredito įstaigoms. Minėtame nuosprendyje konstatuota, kad ši aplinkybė šalina bet kokias prielaidas manyti, jog B. T. veikė ar galėjo veikti su kitais asmenimis, žinodama, kad šie teiks jos pasirašytas turto vertinimo ataskaitas kredito įstaigoms siekdami gauti paskolas didelėmis sumomis ir pan. Nepaisant to, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33 punkte, paneigiant pirmiau nurodytas teismo išvadas, teigiama, kad kasatorė žinojo, jog jos parengtos ataskaitos sukels ar gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, jei klientai jas panaudos teisinėje apyvartoje. Taip apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto non reformatio in peius principo, nustatančio teismui pareigą priimti tokį sprendimą, kuris nesunkintų nuteistojo teisinės padėties.

2.3. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos pavojingumą susiedamas su klastojamo dokumento turiniu – žinomai neteisingos daug kartų didesnės, nei reali, turto rinkos vertės nurodymu turto vertinimo ataskaitoje, o ne su galinčiais atsirasti žalingais padariniais, tokį dokumentą panaudojus apyvartoje, apeliacinės instancijos teismas suformulavo BK 300 straipsnio taikymo taisyklę, prieštaraujančią kasacinės instancijos teismo praktikai.

2.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į pakeisto kaltinimo turinį tampa nebeaktualūs B. T. apeliacinio skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atliktais faktinių aplinkybių pakeitimais, nuteistosios teigimu, pasunkinusiais jos teisinę padėtį, taip pat susiję su B. T. pozicija neigti bet kokį susitarimą su užsakovais ar jiems atstovavusiais asmenimis ir J. T. bei D. S. veiksmų, kuriais prisidėta prie turto vertinimo ataskaitų rengimo, įvertinimu. Taip susiklostė netoleruotina situacija, apribojusi kasatorės teisę į apeliaciją ir teisę būti išklausytai. Tinkamai nemotyvuodamas nuosprendžio ir netikrindamas naujai suformuluoto kaltinimo teiginių, nevertindamas, ar baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina kaltinimo versiją, apeliacinės instancijos teismas pademonstravo procesinį pasyvumą ir abejingumą.

2.5. Kasatorės veiksmų nusikalstamą pobūdį grįsdami vien tuo, kad ji turto vertinimo ataskaitas parengė ir pasirašė pažeisdama Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatas, teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, juos jungiant į loginę grandinę, neatliko kasatorės veikų analizės tam, kad galėtų patikimai konstatuoti, jog ji šias veikas padarė tiesiogine tyčia. Byloje, nesilaikant teismų praktikos išaiškinimų, liko nepašalintos abejonės, ar kasatorė tyčia klastojo turto vertinimo ataskaitas, ar vis dėlto ji, šiose ataskaitose nurodydama klaidingus duomenis, elgėsi nerūpestingai ir aplaidžiai. Pažymėtina, kad kasatorės veiksmai jau buvo įvertinti drausmine tvarka – Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu kasatorei skirtas papeikimas už kaltinime nurodytų turto vertinimo ataskaitų parengimą, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Bekišas (Sergejus Bekiš) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys leidžia teigti, jog šis teismas tinkamai laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, įrodymus vertino ne atsietai vieną nuo kito, o kaip visumą ir pagrįstai konstatavo, kad kasatorė kalta dėl jai inkriminuotų BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymo. Be to, apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje motyvuotai pasisakė dėl apeliacinio skundo esmės ir esminių apeliacinio skundo argumentų, nuosprendį surašė laikydamasis BPK 331 straipsnio nuostatų.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistosios B. T. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

5. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pagal paduoto kasacinio skundo argumentus tikrindama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą, kartu įvertina, ar iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktais privalomais nurodymais ir pašalino konstatuotus nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų pažeidimus.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi perdavė bylos dalį dėl B. T. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (už visas 44 nusikalstamas veikas) iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismo surašytas nuosprendis neatitinka BPK 331 straipsnio nuostatų – neatskleisti teismo nustatyti B. T. padarytų nusikalstamų veikų objektyviosios pusės požymiai, neaiški ir dviprasmiška nuosprendžio rezoliucinė dalis, netinkamai paskirtos bausmės. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas turi išsamiai išnagrinėti joje esančius duomenis ir surašyti BPK reikalavimus atitinkantį baigiamąjį aktą. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs minėtą bylos dalį, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. T. pagrįstai pripažinta kalta, sukūrusi 44 žinomai suklastotus dokumentus, tačiau, atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo nurodymus, jai pareikštame kaltinime išdėstytos nusikalstamų veikų faktinės aplinkybės keistinos iš esmės skirtingomis – iš kaltinimo šalintinas B. T. bendrininkavimas su J. T. ir D. S., klastojant dokumentus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apeliacinės instancijos teismo išvada dėl B. T. kaltumo pakeistame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius jai inkriminuotus nusikaltimus.

7. Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimo įvertinti visus byloje esančius įrodymus, yra deklaratyvus ir nepagrįstas. Iš naujo išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, teismas nuosprendyje išsamiai įvertino visus įrodymus, analizuodamas juos tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, ir padarė motyvuotas išvadas dėl B. T. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus. Toks įrodymų vertinimas neprieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms.

8. Byloje nustatyta ir neginčijama, kad B. T., bylai aktualiu laikotarpiu būdama vienintelė UAB „R“ dirbanti atestuota turto vertintoja, pasirašė (pati parengusi arba patikrinusi ir (ar) ištaisiusi kitų UAB „R“ darbuotojų parengtus ataskaitų projektus) visas kaltinime nurodytas turto vertinimo ataskaitas, jose pateikti jos pačios atlikti žemės sklypų vertinimai. Šios ataskaitos parengtos nesilaikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos reikalavimų, susijusių su vertės nustatymo pagrindimo pateikimu ataskaitose. B. T. nustatytas žemės sklypų rinkos vertes palyginus su tų pačių žemės sklypų rinkos vertėmis, nustatytomis VĮ Registrų centro ir UAB STIVVF turto vertintojų, taip pat palyginus su vidutinėmis rinkos vertėmis, nurodytomis VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto išrašuose-pažymėjimuose, konstatuota, kad B. T. turto vertinimo ataskaitose pateiktos žinomai neteisingos, net dešimtis kartų didesnės nei tuo metu rinkoje dominavusios, žemės sklypų rinkos vertės. Pirmiau išdėstytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad patyrusi ir kvalifikuota turto vertintoja B. T. suvokė, jog turto vertinimo ataskaitose nurodė neteisingas žemės sklypų vertes (šias ataskaitas suklastojo), ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

9. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas tinkamai laikėsi kasacinės instancijos teismo nurodymų ir nuosprendyje pakankamai aiškiai suformulavo nuteistosios B. T. veiksmus, atitinkančius BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius. Iš veikų aprašymo aišku, kokie dokumentai buvo sukurti, kokie tikrovės neatitinkantys duomenys juose įtvirtinti ir kokius konkrečiai veiksmus atliko nuteistoji. Kasatorės teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, jog jos veiksmai apėmė ir suklastotų turto vertinimo ataskaitų realizavimą, neatitinka pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio. Tiek pagal pirmosios, tiek pagal apeliacinės instancijos teismo nuosprendžius B. T. buvo inkriminuota tik viena iš alternatyvių BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų – dokumentų suklastojimas.

10. Nors baudžiamajai atsakomybei už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai dokumento, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, pagaminimas ar disponavimas tokiu dokumentu yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTU5LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-559/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-559/2011">2K-559/2011</a>, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDE2LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-416/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-416/2012">2K-416/2012</a>, 2K-413-895/2016 ir kt.). Tačiau nagrinėjamos bylos duomenys nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad teismų nuosprendžiais nustatytos veikos nepasiekė baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingo pavojingumo laipsnio.

11. Šioje byloje sprendžiant apie B. T. padarytų veikų pavojingumą svarbu atsižvelgti į suklastotų tikrų dokumentų specifiką ir jų galimo panaudojimo sritį. Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad į šias aplinkybes buvo tinkamai atsižvelgta. Pritartina apeliacinės instancijos teismo argumentui, kad kiekvienoje B. T. paruoštoje turto vertinimo atskaitoje nurodytas vertinimo tikslas – nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę užstatui, todėl B. T. žinojo, kad šios ataskaitos sukels ar gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, jei UAB „R“ klientai jas panaudos teisinėje apyvartoje. Nors byloje nenustatyta, kad B. T. pati panaudojo ar realizavo suklastotus dokumentus, jie pateko į civilinę apyvartą – buvo perduoti juos užsakiusiems UAB „R“ klientams, taip sudarant prielaidas juos panaudoti teisiniuose santykiuose, kuriems atsirasti reikalingas užstatas, ir pasikėsinant į baudžiamojo įstatymo saugomą dokumentų teisinės apyvartos patikimumą. Dėl šių priežasčių B. T. veiksmai pagrįstai pripažinti pakankamai pavojingais, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

12. Kartu pažymėtina, kad drausminės nuobaudos paskyrimo kasatorei Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. liepos 23 d. sprendimu už kaltinime nurodytų turto vertinimo ataskaitų parengimą nesilaikant teisės aktų reikalavimų faktas nešalina jos baudžiamosios atsakomybės už dokumentų klastojimą. Kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, asmens patraukimas drausminėn atsakomybėn neužkerta galimybės tam asmeniui taikyti baudžiamąją atsakomybę, ir atvirkščiai – bausmės skyrimas pagal BK nėra kliūtis realizuoti drausminę atsakomybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-2/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-2/2007">2K-7-2/2007</a>, 2K-21-628/2019).

Dėl non reformatio in peius (asmens padėtis negali būti bloginama pagal jo paties skundą) principo

13. Pažymėtina, kad non reformatio in peius principas, įtvirtintas BPK 320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje, draudžia teismui, nesant atitinkamo prašymo, bloginti kaltinamojo teisinę padėtį. Šio principo turi būti laikomasi visose proceso stadijose, kai procesas tęsiasi paties kaltinamojo (nuteistojo) iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMzLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-733/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-733/2007">2K-733/2007</a>, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011, 2K-276/2012, 2K-164/2014, 2K-509-489/2015, 2K-278-788/2018, 2K-7-94-788/2021 ir kt.). Kasaciniame skunde argumentuojama, kad apeliacinės instancijos teismas, padaręs kitokias išvadas, nei padarė pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjusi teisėjų kolegija, pažeidė BPK 386 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą non reformatio in peius principą. Šis argumentas atmestinas.

14. Pirma, kasatorės nurodyta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad B. T. žinojo, jog jos parengtos turto vertinimo ataskaitos sukels ar gali sukelti teisiškai reikšmingus padarinius, jei klientai jas panaudos teisinėje apyvartoje, neprieštarauja ankstesnės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadai, kad byloje nebuvo gauta įrodymų apie B. T. veiksmus siekiant padėti kitiems asmenims apgaule užvaldyti kredito unijų turtą, gaunant iš jų paskolas, pateikus UAB „R“ atlikto turto vertinimo ataskaitas. Antra, kasatorės teiginys, kad tokia išvada neteisėtai pablogino jos teisinę padėtį, yra deklaratyvus ir nepagrįstas konkrečiais argumentais.

Dėl apeliacinio skundo išnagrinėjimo

15. Kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs nebeaktualiais kai kuriuos B. T. apeliacinio skundo argumentus, apribojo jos teisę į apeliaciją ir teisę būti išklausytai, nepagrįstas.

16. Atsižvelgdamas į tai, kad byla iš naujo apeliacine tvarka nagrinėta pagal pakeistą kaltinimą, kuriame neliko B. T. veikimo bendrininkų grupe su J. T. ir D. S., apeliacinės instancijos teismas pripažino nebeaktualiais apeliacinio skundo argumentus, susijusius su bendrininkavimu, ir dėl jų nepasisakė. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinis skundas išnagrinėtas neišsamiai.

17. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-10-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-10-976/2016">2K-10-976/2016</a>, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

18. Kaip matyti iš pakeisto siauresnio pobūdžio kaltinimo, kurį nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas, B. T. buvo kaltinama, kad turto vertinimo ataskaitas suklastojo ji pati. Tiek bendrininkavimas su asistentėmis, tiek susitarimai su užsakovais pakeistame kaltinime nebuvo minimi tarp B. T. inkriminuotų aplinkybių. Vadinasi, neliko ir pagrindo nagrinėti apeliacinės instancijos skundo argumentus, kuriais šios aplinkybės buvo neigiamos. Kita vertus, į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, susijusius su jai realiai inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai atsakyta. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo apeliacinio proceso metu.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. lapkričio 23 d. nutartyje pateiktais nurodymais, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 300 straipsnio 1 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistosios B. T. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Olegas Fedosiukas