S. G. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 41 str., 62 str., 1 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-713/2023

Teisminio proceso Nr. 1-03-5-00004-2019-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo S. G. (S. G.) kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 30 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. sausio 20 d. nutarties priėmimo ir prašymo sustabdyti šių teismų sprendimų vykdymą klausimus,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį – sušvelninti jam paskirtą bausmę, neskiriant realios laisvės atėmimo bausmės; sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų sprendimai dėl paskirtos bausmės yra nepagrįsti ir neteisėti, nes, skirdami S. G. bausmę, teismai netinkamai įvertino bylos medžiagą ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pat nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (skunde pateikiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika). Taip buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 1 straipsnio 1 dalies nuostatos, taip pat nuteistojo teisė į teisingą bei sąžiningą baudžiamąjį procesą.

Nuteistasis S. G. teigia, kad teismai, pažeisdami Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 41 straipsnio 1 dalies ir 54 straipsnio nuostatas, paskyrė jam neteisingą, pernelyg griežtą, bausmės paskirties ir proporcingumo, teisingumo, humanizmo, lygiateisiškumo principų neatitinkančią bausmę. Teismai netinkamai sprendė baudžiamosios atsakomybės individualizavimo klausimą, dėl to netinkamai nustatė baudžiamajame įstatyme įtvirtintą optimalų kaltininko resocializacijai būtiną bausmės dydį. Griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas – S. G. parinkta, visapusiškai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, t. y. neįsigilinus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį bei pavojingumo laipsnį, jos priežastis ir pasekmes, taip pat į S. G. asmenybę bei kitas svarbias, bausmei skirti reikšmingas, aplinkybes.

Nuteistasis S. G. nesutinka su teismų išvadomis, kad nėra pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ir 62 straipsnio nuostatas bei paskirti jam švelnesnę negu įstatyme nustatyta bausmę. Nepagrįstai nepripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu prieštaringos.

Anot nuteistojo S. G., teismai netinkamai įvertino jį apibūdinančius duomenis, t. y., kad jis dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, su sutuoktine augina keturis mažamečius vaikus, materialiai išlaiko dar vieną savo vaiką iš ankstesnės santuokos, jo šeima turi nemažai turtinių įsipareigojimų, be to, per trejus metus nuo nusikalstamos veikos padarymo jis naujų nusikalstamų veikų ar kitų teisės pažeidimų nepadarė. Lyginant su kitais nuteistaisiais šioje byloje, bendrininkų grupėje S. G. atlikti veiksmai darant nusikalstamą veiką pernelyg sureikšminti.

Taip pat kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kitam nuteistajam šioje byloje pirmosios instancijos teismas rado galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Taigi šiuo atveju buvo pažeistas lygiateisiškumo principas, įpareigojantis vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžiantis savavališkai vertinti skirtingai iš esmės tokius pačius faktus.

Be to, nuteistasis S. G. teigia, kad jo padaryta nusikalstama veika pagal savo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią jis turėtų būti izoliuotas nuo visuomenės. S. G. paskyrus šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę atlikti realiai, jo šeima patirtų itin neigiamas pasekmes, nes prarastų vienintelį maitintoją. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam švelnesnę negu įstatyme nustatyta bausmę, arba pritaikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistasis S. G. nurodo, kad, remiantis prašyme nurodytais argumentais, yra pagrindas sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą iki byla bus išspręsta kasacinės instancijos teisme.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y., ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

Kasaciniame skunde nuteistasis S. G. nesutinka su jam parinkta bausmės rūšimi ir jos dydžiu, taip pat tik dalies bausmės vykdymo atidėjimu, argumentuodamas tuo, kad buvo pagrindas taikyti tiek BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir parinkti kitą (švelnesnę) negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje nustatytą bausmės rūšį, tiek taikyti BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau, jo nuomone, teismai netinkamai įvertino bausmei skirti ir jos vykdymui atidėti reikšmingas bylos aplinkybes, nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir nepagrįstai nepripažino BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės jo atsakomybę lengvinančia. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis S. G. kasacinio skundo teiginius dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62, 75 straipsnių) taikymo iš esmės grindžia apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo nuteistojo S. G. apeliacinio skundo argumentus bei pateikė išsamius ir aiškius motyvus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. G. bausmę, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, ir baudžiamojo proceso įstatymo normų taikymo klaidų. Nuteistasis S. G. kasaciniame skunde nepateikė teisinių argumentų, kurie pagrįstų apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą, iš esmės tik pakartojo apeliacinės instancijos teismo jau išnagrinėtas ir įvertintas aplinkybes, siūlydamas jas kasacinės instancijos teismui vertinti kitaip. Toks skundo teiginių dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 41, 54 straipsnių, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 62, 75 straipsnių) taikymo argumentavimas, kuris grindžiamas tik kasatoriaus nuomone, o ne teismų padarytomis šių teisės normų aiškinimo ir taikymo klaidomis, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės švelninimas (kaip ir griežtinimas) nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti abiejų instancijų teismų sprendimų vykdymą nesvarstytinas (BPK 374 straipsnis).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo S. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Pažarskis

Daiva Pranytė-Zalieckienė