Baudžiamoji byla Nr. 2K-42-628/2023
Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00050-2010-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.12.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. G. (G. G.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo G. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atrėmimu dvejiems metams, 24 straipsnio 6 dalį ir 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d.) 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant nuteistąjį tęsti darbą.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir VLK) civilinis ieškinys tenkintas. Iš G. G. priteista 119 427,66 Eur žalos Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – ir PSDF) biudžetui atlyginimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas.
Patikslintos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nurodant, kad tokiu būdu G. G. ir bendrininkas, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 24 d. 925 Lenkijos Respublikos piliečių naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 184 113,43 Eur (779 499,45 zloto) ligos ir motinystės draudimo išmokas natūra iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei išvengė turtinės prievolės – 119 427,66 Eur (439 335,97 zloto) sumokėjimo Lenkijos Respublikos gydymo įstaigoms už jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat įgijo didelės vertės svetimą turtą – 119 427,66 Eur (439 335,97 zloto) dydžio ligos ir motinystės draudimo išmokas natūra iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir taip padarė didelę – 119 427,66 Eur (439 335,97 zloto) žalą Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei pasikėsino padaryti didelę turtinę 74 289,65 Eur (301 578,87 zloto) žalą, nes ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių ši pinigų suma nebuvo išmokėta iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
Patikslintos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, nurodant, kad tokiu būdu G. G. padėjo bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaulingai tvarkyti teisės aktų reikalaujamą buhalterinę IĮ „E“ apskaitą, dėl to iš dalies negalima nustatyti IĮ „E“ veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2010 m. gruodžio 31 d.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. G., būdamas individualios įmonės „C“ savininkas ir vadovaudamas šios įmonės veiklai, turėdamas teisę atstovauti ir šios bendrovės vardu sudaryti sandorius, pagal iš anksto sukurtą nusikalstamo sumanymo mechanizmą daryti ilgai trunkantį sunkų nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, kiekvienam atliekant sutartus veiksmus, 2009 m. sausio 27 d., turėdamas tikslą daryti nusikalstamą veiką, įsteigė juridinį asmenį – individualią įmonę „E“ ir per laikotarpį nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2015 m. liepos 24 d. apgaule, suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, imituojant fiktyvius Lenkijos Respublikos piliečių darbo ir verslo santykius Lietuvos Respublikoje, fiktyvias finansines operacijas, padėdamas bendrininkui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, apgaulingai tvarkyti IĮ „E“ apskaitą, kitų 925 Lenkijos Respublikos piliečių naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę į 184 113,43 Eur (779 499,45 zloto) ligos ir motinystės draudimo išmokas, kurios yra garantuotos 1971 m. birželio 14 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos priimtu Tarybos Reglamentu Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, natūra iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto bei išvengė turtinės prievolės – sumokėjimo už jiems suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lenkijos Respublikos gydymo įstaigoms už 119 427,66 Eur (439 335,97 zloto), taip pat įgijo didelės vertės svetimą turtą – ligos ir motinystės draudimo išmokas natūra iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir taip padarė didelę – 119 427,66 Eur (439 335,97 zloto) žalą Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui bei pasikėsino padaryti didelę turtinę 74 289,65 Eur (301 578,87 zloto) žalą, nes ne nuo jų valios priklausančių aplinkybių ši pinigų suma nebuvo išmokėta iš Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. G. prašo panaikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą nutraukti dėl suėjusio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties termino. Kasatorius skunde nurodo
2.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė nusikalstamų veiksmų pabaigos datą – 2015 m. liepos 24 d., nors neteisėti veiksmai buvo baigti 2010 m. kovo 31 d. ir nuo šios datos turėjo būti skaičiuojamas senaties terminas. Pagal BK 95 straipsnio 2 dalį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku (BK 3 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad nei A. S. D., nei G. G. nenorėjo, kad nusikalstamos veikos padariniai atsirastų kitu laiku, o kaip tik atvirkščiai – A. S. D., IĮ „E“ vadovas, 2010 m. kovo 30 d. įmonės darbuotojams išsiuntė pranešimus apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuose buvo nurodyta, kad įmonė likviduojama ir visos išduotos E-101 ir E-106 pažymos nuo 2010 m. balandžio 1 d. neteks galios. Taigi A. S. D. padarė viską, kad Lietuvos VLK neteiktų savo paslaugų Lenkijos piliečiams, įdarbintiems IĮ „E“ nuo įmonės likvidavimo.
2.2. Tačiau teismai visiškai nepagrįstai nusikalstamų veiksmų pabaigos data laikė 2015 m. liepos 24 d. Nurodyta data atsirado ne dėl to, kad G. G. ar A. S. D. dar vykdė nusikalstamą veiką, o būtent dėl Lietuvos valstybinės ligonių kasos (VLK) ir Lenkijos Respublikos sveikatos draudimo fondo („Narodowy Fundusz Zdrowia“, NFZ) pareigūnų, kurie tarpusavyje susirašinėjo ir nieko nedarė, kad operatyviai būtų išspręstas padarytos žalos klausimas, veiksmų, t. y. neveikimo. Pažymėtina, kad 2010 m. vasario 4 d. pagal nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymius buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pranešimą dėl IĮ „E“ veiklos. Taigi teisėsaugos pareigūnai jau žinojo apie galimai įvykdytą nusikaltimą, bet nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų neteisėtą IĮ „E“ veiklą. Be to, byloje yra pateiktas 2017 m. spalio 5 d. VLK raštas „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad nuo 2009 m. sausio 27 d. (pirma paraiška gauta 2010 m. kovo 10 d.) už IĮ „E“ darbuotojams ir jų šeimos nariams Lenkijoje suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas jų darbo IĮ „E“ laikotarpiu VLK iš Lenkijos NFZ gavo sąskaitų už 779 499,45 PLN, iš jų apmokėta 439 335,97 PLN; pripažinti atmetimai – 340 163,48 PLN. Rašte taip pat nurodyta, kad dar 2009 m., gavusi informacijos apie galimą IĮ „E“ darbuotojų piktnaudžiavimą siekiant pasinaudoti socialinės apsaugos sistemas reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, VLK apie tai informavo NFZ.
2.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aktualių nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu keitėsi BK 95 straipsnyje nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Iki 2010 m. birželio 29 d. galiojusioje BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyti aštuonerių metų (už apysunkį tyčinį nusikaltimą) ir dešimties metų (už sunkų nusikaltimą) senaties terminai, o 2010 m. birželio 29 d. įsigaliojusioje to straipsnio redakcijoje (2010 m. birželio 15 d. įstatymo redakcija) – atitinkamai dvylikos ir penkiolikos metų senaties terminai. Akivaizdu, kad šioje byloje senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2010 m. kovo 31 d., o ne nuo 2015 m. liepos 24 d. Taigi patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2020 m. kovo 31 d. Susirašinėjimas tarp valstybinių įstaigų ir atsiskaitymai tarp valstybinių įstaigų nėra pagrindas pratęsti senaties terminą ir skaičiuoti jį kitaip.
3. Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius Gintaras Kacevičius atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. G. kasacinį skundą atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog aplinkybės, kad Vilniaus teritorinė ligonių kasa kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar kad 2010 m. kovo 30 d. IĮ „E“ vadovas A. S. D. įmonės darbuotojams išsiuntė pranešimus apie darbo sutarties nutraukimą, kuriuose buvo nurodyta, kad įmonė likviduojama ir visos išduotos E-101 ir E-106 formos pažymos nuo 2010 m. sausio 1 d. neteks galios, nereiškia, jog nusikalstamos veikos padariniai – žala – negalėjo atsirasti vėliau, t. y. VLK neturėjo teisės atsisakyti apmokėti NFZ išrašytas sąskaitas, kurios buvo išrašytos už IĮ „E“ darbuotojams ir jų šeimos nariams Lenkijoje E 106 formos pažymų galiojimo laikotarpiu suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Žemesniųjų instancijų teismai teisingai įvertino tai, kad IĮ „E“ vadovo A. S. D. pranešimai darbuotojams dėl sutarties nutraukimo nenutraukia asmens draustumo savaime.
3.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, privalomasis sveikatos draudimas įsigalioja nuo tos dienos, kurią atsirado pagrindas mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas (nuo darbuotojo statuso įgijimo dienos), ir galioja iki darbuotojo statuso netekimo dienos (8 straipsnio 1 dalis), t. y. darbuotojas yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu nuo įsidarbinimo iki atleidimo iš darbo. Draustumo faktas nustatomas ir atitinkamai E 106 formos pažymos išduodamos ir panaikinamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro (toliau – Draudžiamųjų registras) duomenimis, kurio duomenys renkami ir tvarkomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 968 „Dėl Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“. Draudžiamųjų registras yra valstybės registras, šio registro asmens duomenų tvarkymo tikslai – identifikuoti draudžiamuosius, Sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis nustatyti registruotiems asmenims privalomojo sveikatos draudimo laikotarpius ir teikti šių laikotarpių duomenis Draudžiamųjų registro duomenų gavėjams. Pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims identifikuoti ir privalomojo sveikatos draudimo laikotarpiams nustatyti duomenys Draudžiamųjų registrui teikiami iš Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – AVSDR), o ne iš darbdavio pranešimų darbuotojams. Tai, kad darbdavys informavo darbuotojus apie įmonės likvidavimą ir darbo sutarties nutraukimą, neturi įtakos asmens draustumo fakto nustatymui. Nei teritorinė ligonių kasa, nei VLK neturi juridinio pagrindo keisti AVSDR pateiktus duomenis. Tik šių duomenų pagrindu asmuo nebelaikomas apdraustuoju privalomuoju sveikatos draudimu kaip dirbantis pagal darbo sutartį asmuo (atitinkamai jam panaikinamas arba nutraukiamas ir E 106 formos pažymos galiojimas). Sveikatos priežiūros paslaugų teikimo Lenkijoje laikotarpiu IĮ „E“ darbuotojai Draudžiamųjų registre, remiantis AVSDR pateiktais duomenimis apie atitinkamiems asmenims nustatytą dirbančio asmens statusą, buvo identifikuoti ir įregistruoti kaip draudžiamieji. Net ir esant abejonių dėl šios įmonės veiklos teisėtumo, VLK nebuvo teisėto pagrindo nutraukti asmenų draustumą (atitinkamai ir E 106 formos pažymų galiojimą).
3.3. Pagal ES teisės nuostatas kompetentingos valstybių narių institucijos yra įpareigotos kompensuoti gyvenamojoje šalyje jų apdraustiesiems suteiktų išmokų natūra išlaidas jiems išduotų E 106 formos pažymų galiojimo laikotarpiu, nepriklausomai nuo to, ar šiomis teisėmis buvo pasinaudota nusikalstamu būdu. Vilniaus TLK išduotos E 106 formos pažymos buvo neginčytinas patvirtinimas gyvenamosios šalies (Lenkijos) įstaigoms, kad šių pažymų galiojimo laikotarpiu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos bus kompensuotos šią formą išdavusios valstybės narės (Lietuvos). Todėl VLK, vykdydama tiesioginio taikymo ES teisės aktų nuostatas, negalėjo vėliau atsisakyti kompensuoti Vilniaus TLK išduotų E 106 formos pažymų pagrindu jų galiojimo metu suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, kurias savo gydymo įstaigoms jau apmokėjo Lenkijos sveikatos draudimo fondas (ir vėliau atitinkamai pateikė apmokėti VLK).
3.4. Pažymėtina, kad atsiskaitymas tarp kompetentingos valstybės įstaigos ir gyvenamosios valstybės įstaigos yra procesas, kuris užtrunka, galutinė mokėtina suma viso proceso metu gali kisti (tiek didėti, tiek mažėti). Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, reikalavimą kompensuoti patirtas išlaidas inicijuoja gydymo valstybės (Lenkijos) sveikatos draudimo įstaiga. VLK, kaip kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga, prieš apmokėdama gautas sąskaitas už Lietuvos apdraustiesiems jų gyvenamojoje ES šalyje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pirmiausia įvertina jų pagrįstumą, t. y. patikrina, ar sąskaitose nurodyti asmenys paslaugų gavimo laikotarpiu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, ar turėjo teisę į sveikatos priežiūros paslaugas gyvenamojoje valstybėje patvirtinantį dokumentą (pvz., E 106 formos pažymą), ar tas dokumentas buvo užregistruotas gyvenamojoje šalyje ir ar galiojo visą paslaugų teikimo laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, Lenkijos sveikatos draudimo fondo sąskaitos, pateiktos VLK apmokėti už IĮ „E“ darbuotojams ir jų šeimų nariams Lenkijoje suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas pasibaigus E 106 formos pažymų galiojimui, buvo atmestos (užginčytos). Tik Lenkijos sveikatos draudimo fondui patikslinus sąskaitas (t. y. atitinkamai sumažinus mokėtiną sumą, patikslinus paslaugų teikimo laikotarpį), VLK galėjo jas apmokėti. Taigi, reali PSDF biudžetui padaryta žala paaiškėjo tik surinkus visas sąskaitas už paslaugas, suteiktas per atitinkamą laikotarpį, jas patikrinus, esant pagrindui, patikslinus ir atlikus pavedimą. Pažymėtina, kad sumos (žalos) dydžiui įtakos turi net ir pavedimo vykdymo dieną banko pritaikytas valiutos kursas. Taigi bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai tinkamai nustatė žalos PSDF biudžetui atsiradimo momentą.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo G. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo
4.1. Apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados ir jas pagrindžiantys motyvai senaties taikymo klausimais paremti susiformavusia teismų praktika, todėl teisingi, o ginčijamas sprendimas (kaip ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis) yra teisėtas. Kasacinio skundo argumentai, kuriais pareiškėjas savo poziciją grindžia savaip interpretuodamas bei vertindamas įvykius, neigdamas siekį, kad padariniai atsirastų vėliau, nei nutrūko fiktyvios įmonės veikla, kaltindamas valstybines institucijas, neva jos nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų užkardyti galimi padariniai, yra susiję ne su teisės taikymu, bet su pačių faktų peržiūrėjimu, jų atranka ir vertinimu. Taigi tokie argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko ir iš esmės yra nenagrinėtini.
4.2. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismai neteisingai nustatė nusikalstamų veikų baigtumo momentą pagal atsiradusių padarinių laiką. Tiek nuosprendyje, tiek nutartyje išanalizuoti bylos duomenys nesuteikia pagrindo abejoti teismų padarytomis išvadomis dėl nusikalstamų veiksmų pabaigos sutapatinimo su atsiradusiais padariniais – žala Lietuvos Respublikos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, sumokėjus iš ligonių kasos lėšų privalomas mokėti išmokas kitos valstybės piliečiams, dirbusiems (nors ir fiktyviai) Lietuvoje, ką įpareigojo vykdyti Bendrijos bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai.
4.3. Kasatoriaus tvirtinimas, kad nei jis, nei bendrininkas, kuriam procesas nutrauktas jam mirus, nesiekė padarinių atsiradimo vėliau, nei nutrūko įmonės veikla, nepagrįstas. Pažymėtina, kad visų inkriminuotų veikų sudėtys materialiosios, todėl šiuo atveju jų baigtumas tapatinamas su dispozicijose apibrėžtais padariniais. Be to, pasekmių atsiradimui nebūtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią arba siekį bet kokiomis priemonėmis ir netgi konkrečiu laiku pasiekti savo tikslų – sulaukti apibrėžtų padarinių. Pakanka nustatyti neapibrėžtos (netiesioginės) tyčios turinį, o tai reiškia sudaryti galimybę ir leisti padariniams atsirasti. Nagrinėjamu atveju kaltininkas (kasatorius) akivaizdžiai suprato, kad iš neteisėtos (fiktyvios) įmonės veiklos (tiksliau, neveikimo ir jokios veiklos nevykdymo) bus gauta nepelnyta nauda Lietuvos sveikatos fondo biudžeto sąskaita (t. y. iš ligonių kasų lėšų). Vadinasi, jis suprato galimus padarinius ir leido jiems kilti, o tokių padarinių atsiradimo laikas nepriklauso nuo jo valios, bet šį momentą nulėmė objektyvios aplinkybės, reglamentuotos minėtais ES institucijų aktais.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo G. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko ir apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties
6. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė nusikalstamų veiksmų pabaigos datą, siedami ją su 2015 m. liepos 24 d., kai Lietuvos VLK apmokėjo paskutines aktualias išlaidas, o ne su 2010 m. kovo 30 d., kai IĮ „E“ vadovas A. S. D. išsiuntė įmonės darbuotojams pranešimus apie darbo sutarties nutraukimą, nurodydamas jiems, kad įmonė likviduojama ir visos išduotos E-101 ir E-106 pažymos nuo 2010 m. balandžio 1 d. neteks galios. Anot kasatoriaus, būtent nuo šios datos, t. y. 2010 m. kovo 30 d., turėjo būti skaičiuojamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.
7. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas) įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. Pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).
8. Taigi šioje byloje labai svarbu tiksliai nustatyti, kada buvo padaryta nusikalstama veika. BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo nustatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. BK tiesiogiai nereguliuoja nusikalstamos veikos baigtumo momento, jis aiškinamas teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nusikalstama veika yra trunkamojo arba tęstinio pobūdžio ir nėra pagrindo nustatyti jos laiko pagal padarinių kilimą, pripažįstama, kad tokios veikos laikas yra visas laikas, per kurį ji buvo daroma. Juridiškai svarbus laikas, nuo kurio pradedama skaičiuoti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis, yra tokios nusikalstamos veikos nutraukimo laikas (trunkamosios veikos atveju) arba paskutinio nusikalstamo veiksmo laikas (tęstinės veikos atveju) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>). Teismų praktikoje nurodyta, kad šis plenarinės sesijos išaiškinimas vienodai aktualus nustatant tiek formaliosiose, tiek materialiosiose sudėtyse apibrėžtų nusikalstamų veikų laiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05NC03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-94-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-94-788/2021">2K-7-94-788/2021</a>, 2K-259-976/2022).
9. Teismai, siekdami tinkamai nustatyti nusikalstamos veikos padarymo laiką, visų pirma turi nuspręsti, kuri BK 3 straipsnio 1 dalyje apibrėžta šio laiko nustatymo taisyklė yra taikoma konkrečiu atveju. Kiekvienu atveju, konstatuojant nusikalstamos veikos padarymo laiką, reikia nustatyti, kad buvo realizuoti visi būtinieji konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Jei iš nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo matyti, kad asmuo (asmenys) norėjo (numatė ar siekė), kad baudžiamojo įstatymo nurodyti padariniai atsirastų kitu laiku (vėliau, nei padaryta veika), jos padarymo laiku laikytinas padarinių atsiradimo laikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-976/2022).
10. Be to, teismas, nustatydamas nusikalstamų veikų padarymo laiką, ypač tada, kai kaltinimuose, aprašant tęstines nusikalstamas veikas, yra nurodomi keli skirtingi atskirų kaltinamųjų, veikusių bendrai, atliktų veiksmų laikai, taip pat nurodomas nusikalstamų veikų padarinių atsiradimo laikas (laikai), nesutampantis su veikos padarymo laiku, o nuo nusikalstamų veikų padarymo laiko nustatymo iš esmės priklauso taikytino baudžiamojo įstatymo redakcija (šiuo atveju BK 95 straipsnio redakcija), turi aiškiai nurodyti, kaip pagal BK 3 straipsnio 1 dalį buvo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo laikas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-976/2022). Šis reikalavimas sietinas su reikalavimu aiškiai nurodyti, kokias faktines bylos aplinkybes teismas nustatė ir kokią teisinę reikšmę turi tos aplinkybės.
11. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai vadovavosi nuostata, kad padarytų nusikalstamų veikų laikas yra padarinių atsiradimo laikas, t. y. Lietuvos valstybinės ligonių kasos atlikto paskutinio išlaidų apmokėjimo laikas – 2015 m. liepos 24 d. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje (55, 56 punktai) nurodė, kad vertinant tai, jog nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtys reikalauja padarinių kilimo (materialiosios sudėtys), tai šių nusikalstamų veikų padarymo laiku pripažintinas padarinių kilimo laikas.
12. Šioje byloje teismų nustatytomis ir ištirtomis faktinėmis aplinkybėmis įrodyta, kad G. G., veikdamas bendrininkų grupe, pagal iš anksto sukurtą nusikalstamo sumanymo mechanizmą daryti ilgai trunkantį sunkų nusikaltimą, kiekvienam atliekant sutartus veiksmus, 2009 m. sausio 27 d. individualią įmonę „E“ įsteigė turėdamas tikslą vykdyti nusikalstamą veiką: imituoti verslo ir darbo santykius ir gauti Lenkijos Respublikos piliečiams sveikatos draudimą, išmokas, garantuotas 1971 m. birželio 14 d. Europos Sąjungos Ministrų Tarybos priimtu Tarybos Reglamentu Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje, natūra Lietuvos Respublikoje. Tuo tikslu fiktyviu pagrindu buvo sudarytas apgaulingas įvaizdis, kad įmonėje dirba ir savo pareigas atlieka 925 Lenkijos Respublikos piliečiai ir jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje kaip dirbantys pagal darbo sutartį. Siekiant gauti kiekvienam Lenkijos Respublikos piliečiui E 106 LT formos pažymas laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai buvo pateiktos žinomai suklastotos 925 darbo sutartys, kiekvieno Lenkijos Respublikos piliečio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos ir prašymai išduoti E 106 LT formos pažymas, jos daliai iš 925 fiktyviai įdarbintų asmenų buvo išduotos ir jų pagrindu šie asmenys atitinkamai kreipėsi į Lenkijos Respublikos gydymo įstaigas dėl paslaugų suteikimo. Dėl to nuo 2010 m. kovo 10 d. iki 2014 m. rugsėjo 11 d. Lenkijos Respublikos sveikatos draudimo fondas („Narodowy Fundusz Zdrowia“, NFZ) pateikė Lietuvos kompetentingai institucijai – Valstybinei ligonių kasai paraiškas dėl 779 499,45 zloto (184 113,43 Eur) apmokėjimo už asmenims, pateikusiems E 106 LT formos pažymas, suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lenkijos Respublikos gydymo įstaigose.
13. Taigi iš byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų mechanizmo matyti, jog veiksmų atlikimo laikas nagrinėjamu atveju nesutampa ir negali sutapti su turtinės teisės įgijimo laiku. Akivaizdu, kad turtinę naudą fiktyviai įmonėje įdarbinti Lenkijos piliečiai gavo ne tada, kai jiems buvo išduotos E 106 LT formos pažymos, o vėliau, kai jų pagrindu šie asmenys kreipėsi į atitinkamas Lenkijos gydymo įstaigas dėl sveikatos paslaugų suteikimo ir tos paslaugos jiems buvo suteiktos. Dėl to po minėtų paslaugų suteikimo, vadovaudamasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 987/2009, Lenkijos Respublikos sveikatos draudimo fondas pareikalavo iš Lietuvos valstybinės ligonių kasos apmokėti patirtas išlaidas. Lietuvos valstybinei ligonių kasai paskutinį apmokėjimą atlikus 2015 m. liepos 24 d., taip jai buvo padaryta didelė turtinė žala (119 427,66 Eur). Dėl to kasatoriaus argumentas, kad nusikalstama veika turėtų būti laikoma baigta nuo 2010 m. kovo 30 d., kai įmonės vadovas išsiuntė įmonės darbuotojams pranešimus apie darbo sutarčių nutraukimą, neturi teisinio pagrindo. Šiuo atveju teismai pagrįstai laikė, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2015 m. liepos 24 d.
14. Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad Lietuvos Respublikos 2010 m. birželio 15 d. įstatymu Nr. XI-901, kuris įsigaliojo 2010 m. birželio 29 d., buvo pakeistos BK 95 straipsnio nuostatos ir buvo nustatyti ilgesni apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas už padarytus apysunkius nusikaltimus (į šį sąrašą patenka nusikaltimai, nurodyti BK 300 straipsnio 3 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje) buvo pailgintas iki dvylikos metų (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto c papunktis), už sunkius nusikaltimus (į šį sąrašą patenka nusikaltimas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje) buvo pailgintas iki penkiolikos metų (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto d papunktis). Nors pirmosios instancijos teismas taikė BK 95 straipsnio redakciją, galiojusią iki 2010 m. birželio 29 d. (ši redakcija nustatė, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas (1 dalies 1 punkto c papunktis), dešimt metų, kai buvo padarytas sunkus nusikaltimas (1 dalies 1 punkto d papunktis)), argumentuodamas tuo, jog vėlesnės straipsnio redakcijos blogina atsakomybėn traukiamo asmens padėtį, pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad skaičiuodamas senaties terminus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija, nes nusikalstamos veikos baigtos galiojant naujesnei, t. y. 2010 m. birželio 15 d., įstatymo redakcijai.
15. Atmetant kasacinio skundo argumentą, kad teismai nepagrįstai nusikalstamų veiksmų pabaigos data laikė 2015 m. liepos 24 d., pagrindo tenkinti nuteistojo G. G. prašymą – naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtus procesinius sprendimus ir nutraukti bylą suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui – nėra.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo G. G. (G. G.) kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Alvydas Pikelis
Sigita Jokimaitė
