2K-30-788/2023
1-01-2-00052-2013-7
2023-02-20
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
baudžiamoji byla
Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-788/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.2.17.1.1; 1.2.21.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
nuteistajam K. N.,
nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,
nuteistojo S. Č. gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,
nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarakaitei,
nuteistosios Z. D. gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,
nuteistojo S. V. gynėjai advokatei Zitai Malovai,
civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio ir nuteistojo K. N. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, taip pat nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės, nuteistojo S. V., nuteistojo A. S., nuteistojo S. R., nuteistojo A. V., nuteistosios Z. D. ir nuteistojo Ž. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-30-788/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00052-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.1.1; 1.1.8.7.2; 1.1.8.10.3; 1.1.9.8; 1.2.17.1.1; 1.2.21.1.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. vasario 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Šeškausko (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
nuteistajam K. N.,
nuteistojo V. K. gynėjai advokatei Ingridai Botyrienei,
nuteistojo S. Č. gynėjai advokatei Rasai Aurelijai Kučinskaitei,
nuteistojo A. V. gynėjai advokatei Rūtai Danutei Paltarakaitei,
nuteistosios Z. D. gynėjui advokatui Rimondui Kuzminui,
nuteistojo S. V. gynėjai advokatei Zitai Malovai,
civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės muitinės atstovei Raimondai Dzelzienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio ir nuteistojo K. N. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžio, taip pat nuteistojo V. K. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės, nuteistojo S. V., nuteistojo A. S., nuteistojo S. R., nuteistojo A. V., nuteistosios Z. D. ir nuteistojo Ž. R. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu:
V. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikų) atitinkamai aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienuolikos mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio, vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai septynių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienuolikos mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio, vienerių metų dviejų mėnesių, vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 26 d. veikos) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d., 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai šešių mėnesių, vienerių metų dviejų mėnesių, septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. kovo 26 d. ir 2010 m. balandžio 15 d. veikų) šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme už kiekvieną iš šių nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. K. paskirta subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 ir 9 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas ir 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, visa atlikta bausmė – 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda – visiškai įskaityta į Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę ir V. K. paskirta galutinė bausmė – šešerių metų laisvės atėmimas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. K. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. liepos 24 d. (t. y. treji metai trys mėnesiai devyniolika dienų).
V. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
V. K. išteisintas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d. – sausio 25 d. veikos), pagal BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. veikos), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nustatyta, kad V. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 133 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi paskirtas 14 481 Eur užstatas, kurį sumokėjo J. S. į Vilniaus apygardos teismo depozitinę sąskaitą, pereina valstybei.
S. Č. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, šešių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienerių metų, vienerių metų vieno mėnesio laisvės atėmimo bausmėmis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 26 d. veikos) 180 MGL (6778 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikos) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda, šešių mėnesių, aštuonių mėnesių, devynių mėnesių, dešimties mėnesių, vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda, vienerių metų laisvės atėmimo bausme, 220 MGL (8285 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. Č. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, paskiriant S. Č. galutinę subendrintą bausmę – penkerių metų laisvės atėmimą ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. Č. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 6 d. iki 2014 m. liepos 4 d. (treji metai du mėnesiai dvidešimt devynios dienos).
S. Č. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios – 2009 m. spalio mėn. pabaigos veikos), pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
S. Č. išteisintas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nustatyta, kad S. Č. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 26 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 29 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad S. Č. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Č. K.
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio, 150 MGL (5649 Eur) dydžio,140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos) 130 MGL (4895 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 130 MGL (4895 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;
? pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. veikų) atitinkamai 50 MGL (1883 Eur) dydžio, 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Č. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 400 MGL (15 064 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL (225 Eur) dydžio bauda ir Č. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 403 MGL (15 176 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Č. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 106 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), taip pat bausmė, visiškai atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 21 d. baudžiamąjį įsakymą, ir Č. K. paskirta galutinė bausmė – 183 MGL (6891 Eur) dydžio bauda.
Č. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pagal BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad Č. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. spalio 26 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad Č. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. sausio 23 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 22 d. veikų) 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 130 MGL (4895 Eur) dydžio, 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudomis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. ir 2010 m. kovo 26 d. veikų) atitinkamai 50 MGL (1883 Eur) dydžio, 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudomis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugpjūčio 19 d. veikos) 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d. veikų) atitinkamai 60 MGL (2259 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio, 80 MGL (3012 Eur) dydžio, 90 MGL (3389 Eur) dydžio, 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio, 140 MGL (5272 Eur) dydžio baudomis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. gruodžio 19 d. ir 2010 m. rugsėjo 12 d. veikų) atitinkamai 140 MGL (5272 Eur) dydžio, 70 MGL (2636 Eur) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir B. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į B. K. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 474 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir laikyta, kad B. K. yra atlikęs jam paskirtą bausmę.
B. K. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad B. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2009 m. sausio 23 d. veikos, 2010 m. vasario 13 d. veikos, 2010 m. vasario 28 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos, 2010 m. rugsėjo 12 d. veikos, 2010 m. gruodžio 21–22 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad B. K. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos, 2010 m. vasario 13 d. veikos, 2010 m. vasario 28 d. veikos, 2010 m. kovo 26 d. veikos, 2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikalstamų veikų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio, 160 MGL (6025 Eur) dydžio baudomis;
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 220 MGL (8421 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 29 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis A. S. paskirtos baudos dydis – 162 MGL (6100 Eur).
A. S. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos) ir pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad A. S. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad A. S. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Z. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. veikų) už kiekvieną iš nusikalstamų veikų 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Z. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Z. D. paskirtą bausmę įskaitytas jos kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 52 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis Z. D. paskirtos baudos dydis – 46 MGL (1732 Eur).
Z. D. išteisinta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad Z. D. pagrįstai buvo kaltinama pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
S. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, S. R. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2012 m. sausio 24 d. iki 2012 m. kovo 9 d. (vienas mėnuo keturiolika dienų), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
S. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos), nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Nustatyta, kad S. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šio nusikaltimo nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Ž. R. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. veikų) atitinkamai 150 MGL (5649 Eur) dydžio, 160 MGL (6025 Eur) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir Ž. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė? 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į Ž. R. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 37 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis Ž. R. paskirtos baudos dydis – 126 MGL (4745 Eur).
Ž. R. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 226 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos) ir BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad Ž. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos; 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad Ž. R. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (2009 m. lapkričio 29 d. veikos; 2009 m. gruodžio 28 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
A. V.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė? 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. V. paskirtą bausmę įskaitytas jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas – 29 dienos, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatytas galutinis A. V. paskirtos baudos dydis – 142 MGL (5347 Eur).
A. V. išteisintas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios veikos), BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios veikos) ir BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. gruodžio mėn. pradžios veikos), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nustatyta, kad A. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 13 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Nustatyta, kad A. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikų), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
K. N. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos) 70 MGL (2636 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, K. N. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 2 d. ir nuo 2012 m. balandžio 25 d. iki 2012 m. birželio 21 d. (vienas mėnuo dvidešimt aštuonios dienos) ir laikyta, kad jis bausmę yra atlikęs.
S. V. pripažintas kaltu ir nuteistas:
– pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. veikų) atitinkamai 100 MGL (3766 Eur) dydžio, 110 MGL (4142 Eur) dydžio, 120 MGL (4519 Eur) dydžio baudomis.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir S. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė? 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, S. V. į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo laikas nuo 2011 m. balandžio 11 d. iki 2011 m. birželio 9 d. (vienas mėnuo dvidešimt devynios dienos), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai.
Nustatyta, kad S. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį (2010 m. balandžio 15 d. veikos, 2010 m. gegužės 29 d. veikos, 2010 m. birželio 27 d. veikos), tačiau baudžiamasis procesas dėl šių nusikaltimų nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu,
– iš V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D. ir A. V. solidariai priteista 481 213,11 Eur valstybės naudai (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos);
– iš V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S. ir V. Ko. solidariai priteista 449 856,93 Eur valstybės naudai (dėl 2009 m. gruodžio 28 d. veikos);
– iš V. K., S. Č., B. K., R. K., G. B., J. Z. ir M. K. solidariai priteista 520 640,64 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. vasario 13 d. veikos);
– iš V. K., S. Č., B. K., Č. K., A. V., Z. D., D. Č. ir K. N. solidariai priteista 1 058 393,19 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. vasario 28 d. veikos);
– iš V. K., B. K., I. J., V. Po. (Po.), S. R., A. Sk. solidariai priteista 493 741,02 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. kovo 2 d. veikos);
– iš V. K., S. Č., B. K., Č. K. ir S. V. solidariai priteista 516 102,87 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. kovo 15 d. veikos);
– iš Č. K., A. K., M. M. ir S. V. solidariai priteista 990 171,74 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. birželio 27 d. veikos);
– iš V. K., B. K., M. K., R. K., V. B., Č. K. ir J. Z. solidariai priteista 168 033,80 Eur valstybės naudai (dėl 2010 m. rugsėjo 12 d. veikos).
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžiu:
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“, valst. Nr. EET 477, ir puspriekabės „Kogel SN24“, valst. Nr. US 622, kurių bendra vertė – 35 974,49 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš B. K. – 8993,62 Eur, iš R. K. ir M. K. – po 5995,74 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. K. išieškota vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O894HC39) vertės – 8960 Eur dalį atitinkanti pinigų suma – 2986,66 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. O944KX39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE807739), kurių bendra vertė – 17 820 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K. – po 1980 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S., A. V. ir Z. D. – po 742,50 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. H370BK39) ir puspriekabės „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339), kurių bendra vertė – 12 482,62 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., V. Ko. – po 1783,23 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S. – po 832,17 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD), kurių bendra vertė – 25 797,10 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., B. K. – po 3685,30 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K., J. Z., G. B. – po 1719,80 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) vertę – 7420 Eur atitinkanti pinigų suma iš V. K., S. Č., B. K. – po 989,33 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., A. V., Z. D. – po 412,22 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939), kurių bendra vertė – 22 358,66 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K. ir A. Sk. – po 2794,83 Eur iš kiekvieno, iš I. J., V. Po., S. R. – po 1242,14 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Scania L 114 340 RA“ (valst. Nr. EZV 359) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. DA 978), kurių bendra vertė – 21 170 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš S. Č. ir B. K. – po 2646, 25 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K. ir J. Z. – po 1167,83 Eur iš kiekvieno; išieškota puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. DA 978), kurios vertė – 9740 Eur, vertės dalį atitinkanti pinigų suma iš Č. K. ir S. V. – po 405,83 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) vertės – 8110 Eur dalį atitinkanti pinigų suma iš V. K. ir B. K. – po 901,11 Eur iš kiekvieno, iš Č. K. ir V. B. – po 675,83 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškota vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) vertę – 5860 Eur atitinkanti pinigų suma iš V. K., B. K., S. Č. – po 781,33 Eur iš kiekvieno, iš Č. K. – 488,33 Eur, iš V. B. ir S. V. – po 244,16 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Č. K. išieškota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 31 250 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš Ž. R. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 1500 Eur. Ž. R. grąžinti 1500 Eur, kuriuos jis perdavė valstybei kaip kyšio dalyką;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Ž. R. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma? 7025 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. Č. konfiskuota 8396,20 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. K. konfiskuota 36 000 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;
? vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. K. konfiskuota 242 000 Eur atitinkanti pinigų suma kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonė;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. S. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 2898,55 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. S. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma? 5500 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš Z. D. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 5950 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. R. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 4000 Eur;
? vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš A. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma? 15 012,17 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš A. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma? 5512,83 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, iš S. V. konfiskuotas nusikalstamos veikos rezultatas – 7000 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. V. konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 14 000 Eur.
Pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas G. N. turtui: lėšoms, esančioms AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)810, AB „Citadele“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)031 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)066, AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)738 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)235, iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo.
Šioje byloje taip pat nuteisti A. Sk., I. J., V. B., J. Z., R. K., A. K., D. Č., M. K., M. M., G. B., V. Po. (Po.), V. Ko., tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti. Baudžiamasis procesas O. K. nutrauktas jam mirus.
Teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalį, V. K. ir S. Č. buvo išteisinti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Šie kaltinimai jiems buvo reiškiami inkriminuojant šiuos veiksmus (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
1.1. V. K. ir S. Č. nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikoje organizavo iš daugiau nei trijų asmenų Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje, Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Baltarusijos Respublikoje ir Rusijos Federacijoje skirtingomis sudėtimis veikusį nusikalstamą susivienijimą bendrai ilgalaikei nusikalstamai veiklai, t. y. sunkiems nusikaltimams ekonomikai ir verslo tvarkai daryti – didelės vertės cigarečių kontrabandai ir neteisėtam disponavimui didelės vertės akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, ir šiam nusikalstamam susivienijimui vadovavo. Laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 22 d. nusikalstamas susivienijimas darė sunkius nusikaltimus, siejamus nuolatinių, tvirtų ir ilgalaikių konspiracinių tarpusavio ryšių su savanoriškai į nusikalstamo susivienijimo veiklą įsitraukusiais ir atskirose nusikalstamo susivienijimo veikose skirtingomis sudėtimis dalyvavusiais A. I., B. K., O. K., Č. K., taip pat nusikalstamam susivienijimui nepriklausančiais asmenimis bei asmenimis, kurie buvo pasitelkti atskiriems nusikaltimams daryti, – Ž. R., A. S., A. V., S. R., Z. D., A. Sk., G. B., I. J., V. Po., V. B., S. V., M. K., R. K., K. N., V. Ko., J. Z., A. K., D. Č., M. M. ir kitais nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusiais asmenimis.
1.2. Organizavus šį nusikalstamą susivienijimą, V. K. ir S. Č. vadovavo šiam nusikalstamam susivienijimui, t. y., nusikaltimų rengimo ir dairymo metu su kitais nusikalstamo susivienijimo nariais palaikydami ryšį, nuolat dėl konspiracijos keičiamomis ryšio priemonėmis sukūrė ir išplėtojo kontrabandos gabenimo per valstybės sieną ir šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimo per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją schemas; užmezgė ir palaikė ryšius su cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais asmenimis Rusijos Federacijoje, derino cigarečių neteisėtą gabenimą ir realizavimą Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskirstydavo konkrečius vaidmenis ir užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams ir nusikalstamam susivienijimui nepriklausantiems organizuotos grupės nariams, koordinavo jų nusikalstamus veiksmus.
1.3. Apeliacinės instancijos teismas išteisino V. K., S. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad nuteistųjų įvykdyti nusikaltimai padaryti veikiant ne nusikalstamu susivienijimu, bet organizuota grupe. Įvertinusi byloje nustatytas faktines aplinkybes ir remdamasi šiuo klausimu formuojama teismų praktika, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nuteistųjų bendrininkavimas darant nusikalstamas veikas nebuvo pasiekęs aukščiausio organizuotumo ir pavojingumo lygio, būdingo nusikalstamam susivienijimui.
2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, pakeistu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, V. K., S. Č., B. K., Č. K., K. N., S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D., Ž. R. ir kiti asmenys, dėl kurių kasacinių skundų nepaduota, nuteisti už organizuotomis grupėmis padarytas nusikalstamas veikas, kurių aprašymas pateikiamas pagal teismų nuosprendžiuose išskirtus bylos epizodus.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių gabenimu į Vokietijos Federacinę Respubliką 2009 m. sausio 23–25 d.
3. Dėl šio bylos epizodo B. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 staipsnio 1 dalyje jam nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. B. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas organizuota grupe su M. K., R. K., taip pat su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės dalyvavo Lietuvos Respublikoje, Lenkijos Respublikoje ir Vokietijos Federacinėje Respublikoje vykdant neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, panaudojant suklastotus dokumentus. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
3.1. B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio mėn. antrosios pusės nurodė R. K. už 2500 Eur atlygį vilkiku „Volvo FH-12“ (valst. Nr. EET 477) neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką akcizais apmokestinamas prekes – cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį, o M. K. nurodė už 2000 Eur atlygį organizuoti R. K. vairuojamo vilkiko palydą iš Lietuvos į Vokietijos Federacinę Respubliką ir perdavė visus nusikalstamam sumanymui įgyvendinti būtinus duomenis.
3.2. Vykdydami B. K. nurodymus, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 23 d. 23.30 val. iki 2009 m. sausio 25 d. 23.25 val. M. K. automobiliu lydėjo R. K. ir koordinavo R. K. veiksmus gabenant cigarečių krovinį, o R. K., vykdydamas M. K. duodamus nurodymus, neteisėtai, pažeisdamas nustatytą tvarką, panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, vilkiku „Volvo FH-12“ (vals. Nr. EET 477) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais valstybiniais numeriais US622 Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir VFR teritorija gabeno 310 070 pakelių (6 201 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 231 105,60 Lt (356 552,83 Eur), kol buvo sulaikytas Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su pasikėsinimu neteisėtai įvežti cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką 2009 m. rugpjūčio 19 d.
4. Dėl šio bylos epizodo B. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 21 straipsnio 1 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį.
4.1. B. K., veikdamas organizuota grupe su E. V. ir V. M., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 19 d., rengė ir pasikėsino padaryti kontrabandos nusikaltimą šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
4.1.1. B. K. laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. sutarė su E. V., kad šis iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikiančių įmonių (vežėjų) vairuotojų parinks nusikaltimo vykdytojus ir suteiks du vilkikus su puspriekabėmis cigarečių kroviniui gabenti, taip pat paaiškino E. V. suderintą cigarečių kontrabandos į Lietuvos Respubliką planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. nurodė B. K., kokiais vilkikais su puspriekabėmis bus gabenamas cigarečių krovinys, kad krovinius gabens V. M. ir asmuo, kuris nėra pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo. E. V. nurodė V. M. už 1000 Eur atlygį neteisėtai gabenti cigarečių krovinį iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, o asmeniui, kuris nėra kaltas dėl šios veikos padarymo, nurodymus dėl cigarečių krovinio gabenimo perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys.
4.1.2. Vykdydamas E. V. nurodymus, V. M. 2009 m. rugpjūčio 19 d. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), nepateikdamas muitinės kontrolei, pasikėsino įvežti paslėptus 199 960 pakelių (3 999 200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 9970 pakelių (1 999 400 vnt.) cigarečių LD su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 539 314,30 Lt (445 816,24 Eur), tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes, išvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, jis su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnų.
4.1.3. Tuo pačiu metu (2009 m. rugpjūčio 19 d.) asmuo, kuris dėl šio nusikaltimo padarymo nėra pripažintas kaltu, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O894HC39) su puspriekabe „Krone“ (valst. Nr. AE966239) gabeno paslėptus 308 000 pakelių (6 160 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 573 030 Lt (455 580,98 Eur), tačiau išvažiuodamas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto jis su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų.
4.2. Taip pat B. K. ir A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, veikdami organizuota grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, taip pat su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl šios veikos padarymo, ir kitais asmenimis, nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos iki 2009 m. rugpjūčio 19 d. rengė ir pasikėsino padaryti neteisėtą disponavimą 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
4.2.1. B. K. nurodė A. I. už 500–1000 Eur atlygį pasitikti į Lietuvos Respubliką 2009 m. rugpjūčio 19 d. įvažiuosiančius vilkikus su neteisėtai įvežtomis cigaretėmis: vilkiką MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), kurioje buvo 109 978 pakeliai (2 199 560 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 99 970 pakelių (1 999 400 vnt.) cigarečių LD su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 539 314,30 Lt (445 816,24 Eur), taip pat vilkiką „Renault“ (valst. Nr. 0894HC39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE966239), kuroje buvo 308 000 pakelių (6 160 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 573 030 Lt (455 580,98 Eur). B. K. taip pat nurodė A. I. nukabinti nuo vilkikų ir vietoj jų prie vilkikų prikabinti iš anksto parūpintas kitas puspriekabes su pakaitiniu kroviniu, persukti nuo paliktų puspriekabių ant puspriekabių su pakaitiniu kroviniu valstybinius numerius AB791839 ir AE966239, sukeisti muitinės trosus su muitinės plombomis.
4.2.2. Taip B. K. ir A. I. rengė ir pasikėsino neteisėtai gabenti ir laikyti 250 MGL dydžio sumą viršijančias akcizais apmokestinamas prekes – suplanuotas neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką cigaretes LD ir „Jin Ling“, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, 3 112 344,30 Lt (901 397,21 Eur), tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes pirmiau nurodyti cigarečių kroviniai, išvažiuojant iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto, buvo sulaikyti Baltarusijos Respublikos muitinės pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2009 m. lapkričio 29 d.
5. Dėl šio bylos epizodo V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, A. S. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, baudžiamoji byla A. S., B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. V., Z. D. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Ž. R. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., B. K., Č. K., Ž. R., A. S., Z. D., A. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir V. Tr., kurie nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, I. K., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas 2012 m. lapkričio 27 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, asmeniu, kurio paieška paskelbta nuo 2012 m. liepos 25 d., bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
5.1. Laikotarpiu nuo 2009 m. spalio mėn. pabaigos iki 2009 m. lapkričio 28 d. V. K. ir B. K. susitarė naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d. organizuoti neteisėtą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. Tr., o B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Leningrado srityje veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 826 543 Lt (529 003,42 Eur), pakrovimą į vilkiką „Volvo“ (valst. Nr. O944KX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE807739) ir jo gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją, taip pat jo įvežimą naktį per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
5.2. Tuo pačiu metu V. K. per ikiteisminio tyrimo metu nenustatytus asmenis ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį asmenį suorganizavo ir antrojo nenustatytos rūšies, kiekio ir muitinės vertės cigarečių krovinį gabenusio vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) įvažiavimą per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d.
5.3. Vykdydamas šį nusikalstamą susitarimą, V. K. tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais pasiūlė ir pažadėjo perduoti 50 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo surasti ir paveikti minėtų institucijų valstybės tarnautojus. V. K. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. lapkričio 28 d. šiuo tikslu perdavė O. K. 50 000 Eur kyšį. O. K. per Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tarpininkais, kad už 18 000 Eur kyšį du cigarečių krovinį vežantys vilkikai į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti naktį iš 2009 m. lapkričio 28 d. į 2009 m. lapkričio 29 d. iki 8.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 2 dirbs šiuos cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.
5.4. Tuo pačiu metu O. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 16 000 Eur kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresnįjį inspektorių Ž. R. suderino su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi A. S. ir vyresniąja inspektore Z. D., kad jie neatliks per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą nurodytais dviem vilkikais gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.
5.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, kartu su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, 2009 m. lapkričio 29 d. 1.16 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo“ (valst. Nr. O944KX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE8 07739) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 826 543 Lt (529 003,42 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės vyriausiajam inspektoriui A. S. bei vyresniajai inspektorei Z. D. tyčia neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.
5.6. Tuo pačiu metu, O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, asmuo, kuris dėl šio nusikaltimo nebuvo įtariamas, kaltinamas ir nuteistas, 2009 m. lapkričio 29 d. 1.13 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe (valst. Nr. AE921439) įvežė nenustatytos rūšies, kiekio ir muitinės vertės cigaretes, šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S. ir vyresniajai inspektorei Z. D. tyčia neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
5.7. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 50 000 Eur kyšio sau pasiliko 16 000 Eur, 2009 m. lapkričio 30 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 18 000 Eur kyšį. Č. K. 2009 m. lapkričio 30 d. Baltarusijos Respublikoje davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (10 000 Eur) pasiliko sau.
5.8. O. K. 2009 m. lapkričio 30 d. tarpininkui Ž. R. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 16 000 Eur kyšį. Ž. R. 2009 m. lapkričio 30 d. davė 11 000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S., o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (5000 Eur) pasiliko sau. (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiasis inspektorius A. S. laikotarpiu nuo 2009 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. gruodžio mėn. pradžios davė 1450 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. ir 2025 Eur (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V., o likusią gauto kyšio dalį (7525 Eur) pasiliko sau.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2009 m. gruodžio 28 d.
6. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Ž. R. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, A. S. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, S. Č. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., A. S., kartu su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, V. Ko. veikdami organizuota grupe su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMDYtMjA5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-306-209/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-306-209/2012">1-306-209/2012</a> nuteistu V. Ka. (V. Ka.), su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 23 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00NjAtMzE4LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-460-318/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-460-318/2014">1-460-318/2014</a> nuteistu G. J. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2009 m. gruodžio 22 d. – 2009 m. gruodžio 23 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
6.1. V. K. ir S. Č. laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 22 d. iki 2009 m. gruodžio 23 d. tarpininkui O. K. pasiūlė, susitarė duoti ir davė 25 000 Eur kyšį už tai, kad būtų susitarta su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad per šiuos muitinės kelio postus 2009 m. gruodžio 28 d. planuojamas gabenti cigarečių krovinys būtų netrukdomai praleistas į Lietuvos Respubliką be detalaus muitinio tikrinimo. O. K. šį kyšį priėmė savo ir kitų naudai ir V. K. ir S. Č. pažadėjo surasti ir atitinkamai paveikti muitininkus.
6.2. Po to O. K., per Č. K. pasiūlęs ir pažadėjęs 10 000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais tarpininkais, kad nurodytas cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2009 m. gruodžio 28 d., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.
6.3. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, O. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 8000 Eur kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) posto vyresnįjį inspektorių Ž. R. suderino su (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiuoju inspektoriumi A. S., kad jis neatliks 2009 m. gruodžio 28 d. iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą nurodytu vilkiku gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.
6.4. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. per Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį V. Ko. ir Vologdos srities Čerepoveco mieste veikusį G. J. bei ikiteisminio tyrimo nenustatytus asmenis organizavo 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), pakrovimą į vilkiko „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) puspriekabę „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) ir gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2009 m. gruodžio 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
6.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. Ka., vykdydamas V. Ko. ir asmens, kuriam paskelbta paieška, nurodymus, 2009 m. gruodžio 28 d. 14.28 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) su puspriekabe „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) įvežė 280 450 pakelių (5 609 000 vienetų) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės vyriausiajam inspektoriui A. S. neatlikus gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.
6.6. Atlikus sutartus nusikalstamus veiksmus, Č. K. 2009 m. gruodz?io 28 d. nuo 13.30 iki 15.00 val. iš O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, tiesiogiai savo ir kitų naudai priėmė 10 000 Eur kyšį. Po to iš priimto kyšio Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, davė 1250 Eur kyšį tarpininkui O. K., taip pat 2009 m. gruodz?io 28 d. Baltarusijos Respublikoje davė 7500 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (1250 Eur) pasiliko sau.
6.7. Taip pat O. K. 2009 m. gruodz?io 28 d. tarpininkui Ž. R. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 6000 Eur kyšį. Ž. R. 2010 m. sausio mėn. pabaigoje, tiksliau nustatytą dieną, už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą 2009 m. gruodz?io 28 d. padaryti kontrabandą tiesiogiai davė 5500 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui A. S., o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (500 Eur) pasiliko sau.
6.8. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. K. bei ikiteisminio tyrimo nenustatyti asmenys organizavo minėto į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežto cigarečių krovinio gabenimą, telefonu davė nurodymą jį neteisėtai gabenti iki Vilniuje esančios sutartos vietos ir ten jas palikti. Vykdydamas nurodymus, V. Ka. neteisėtai 2009 m. gruodžio 28 d. nuo 14.28 iki 15.00 val. vilkiku „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) su puspriekabe „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) gabeno per Lietuvos Respublikos teritoriją minėtą cigarečių krovinį, t. y. 280 450 pakelių „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 707 513,50 Lt (494 530,01 Eur), kol buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 13 d.
7. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, Č. K. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, A. V. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
7.1. V. K., S. Č., B. K., A. V., veikdami organizuota grupe kartu su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. vasario 13 d. dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
7.1.1. Nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 13 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. 2010 m. vasario 13 d. organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio neteisėto įvežimo planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens O. K1.. B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) puspriekabę „Kogel 24“ (valst. Nr. AE997639) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2010 m. vasario 13 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
7.1.2. V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo perduoti 25 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo jiems surasti ir paveikti Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus, kad jie neatliktų vilkiku per valstybės sieną planuojamo gabenti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo bei netrukdomai praleistų krovinį į Lietuvos Respubliką. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. vasario 10 d. V. K. tarpininkui O. K. perdavė 25 000 Eur kyšį.
7.1.3. O. K. per Č. K. su Baltarusijos Respublikoje veikusiais ikiteisminio tyrimo nenustatytais tarpininkais suderino, kad už 10 000 Eur kyšį cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. vasario 13 d., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šiuos kontrabandinius cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.
7.1.4. O. K. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. pasiūlė ir pažadėjo perduoti 7000 Eur kyšį ir taip su juo suderino, kad A. V. neatliks 2010 m. vasario 13 d. iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą O. K1. vilkiku gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis jį į Lietuvos Respubliką.
7.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. vasario 13 d. 20.10 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE997639) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. neatlikus O. K1. gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, šios kontrolės išvengė.
7.1.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 25 000 Eur kyšio sau pasiliko 8000 Eur ir 2010 m. vasario 13 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą davė 10 000 Eur kyšį. Č. K. iš šio perduoto kyšio 1000 Eur davė O. K., 8000 Eur kyšį perdavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (1000 Eur) pasiliko sau. Be to, O. K. 2010 m. vasario 14 d. (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą tiesiogiai davė 7000 Eur kyšį.
7.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe su R. K., M. K., G. B., J. Z., taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 6 d., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
7.2.1. Nuo 2010 m. sausio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. vasario 13 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. organizuoti 2010 m. vasario 13 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, taip pat neteisėtą jų gabenimą per Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją ir neteisėtą realizavimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.
7.2.2. Vykdydamas susitarimą, V. K. perdavė B. K. cigarečių krovinio iškrovimo duomenis, organizavo tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraščio suklastojimą ir šį suklastotą tikrą dokumentą perdavė B. K., taip pat parūpino puspriekabę su pakaitiniu kroviniu, o B. K. davė nurodymus šioje nusikalstamoje veikoje dalyvauti G. B., M. K., R. K. ir J. Z., paskirstė jiems užduotis ir vaidmenis.
7.2.3. O. K1. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu įvežus minėtą cigarečių krovinį, B. K. organizavo jo neteisėtą gabenimą iki sutartos stovėjimo aikštelės, o O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. vasario 13 d. nuo 20.10 iki 24.00 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE997639) cigarečių krovinį atgabeno ir paliko sutartoje stovėjimo aikštelėje, kur prie vilkiko buvo prikabinta iš anksto paruošta puspriekabė su pakaitiniu kroviniu. Po to R. K. su G. B. prie vilkiko „Volvo FH-12“ (valst. Nr. 646BBV) prikabino O. K1. paliktą puspriekabę su neteisėtai įvežtu cigarečių kroviniu ir ant puspriekabės pritvirtino valstybinį numerį 014YHD.
7.2.4. Tęsiant nusikalstamą veiką, M. K., R. K., J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, G. B., vykdydamas šių asmenų nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį, vilkiku „Volvo FH-12“ (valst. Nr. 646BBV) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. 014YHD) nuo 2010 m. vasario 13 d. iki 2010 m. vasario 16 d. per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur).
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 28 d.
8. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., B. K., Č. K., Z. D. ir A. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, V. K., S. Č., B. K. ir K. N. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, V. K. ir Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č., B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. V. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, Z. D. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
8.1. V. K., S. Č., B. K., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, A. V., Z. D., taip pat E. V. ir V. M., kurie nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, V. G., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zNDYtMTc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-346-175/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-346-175/2012">1-346-175/2012</a>, V. Ki., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODMtNTgyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-383-582/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-383-582/2012">1-383-582/2012</a>, I. K., kuris nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011, taip pat asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
8.1.1. Nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. 2010 m. vasario 28 d. organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, pranešė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. M.. B. K., veikdamas per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas nutrauktas, organizavo 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), pakrovimą į vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) puspriekabę „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei šio krovinio įvežimą 2010 m. vasario 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
8.1.2. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. pradėjo organizuoti antrojo neteisėtai cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko įvažiavimą per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką. Per tyrimo metu nenustatytus asmenis ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusį V. Ki. buvo gauta informacija apie cigarečių krovinį gabensiantį vilkiką su puspriekabe ir apie tai, kad cigaretes gabens V. G.. V. K. per tyrimo metu nenustatytus asmenis ir V. Ki. organizavo 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), pakrovimą į vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei įvežimą 2010 m. vasario 28 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
8.1.3. V. K. ir S. Č. pažadėjo ir davė 50 000 Eur kyšį tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų į Lietuvos Respubliką 2010 m. vasario 28 d. planuojamus dviem vilkikais neteisėtai įvežti cigarečių krovinius, o O. K. pažadėjo surasti ir atitinkamai paveikti muitininkus.
8.1.4. O. K. per Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad už 10 000 Eur vertės kyšį V. K. nurodyti du vilkikai į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. vasario 28 d. iki 20.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šiuos kontrabandinius cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas. Taip pat O. K., pasiūlęs 16 000 Eur vertės kyšį, per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorių A. V. suderino, kad Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresnioji inspektorė Z. D. 2010 m. vasario 28 d. neatliks minėtų vilkikų ir puspriekabių fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleis cigarečių krovinius į Lietuvos Respubliką.
8.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusių dviejų vilkikų judėjimą per valstybės sieną, V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. vasario 28 d. 18.43 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) įvežė 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
8.1.6. Tuo pačiu metu V. G., vykdydamas V. Ki. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2010 m. vasario 28 d. 18.44 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabe „Krone SDR27“ (valst. Nr. AE921439) įvežė paslėptus 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D. neatlikus gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
8.1.7. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš V. K. gauto 50 000 Eur kyšio sau pasiliko 15 000 Eur ir 2010 m. vasario 28 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 20 000 Eur kyšį. Po to O. K. iš tarpininko Č. K. savo naudai priėmė 2500 Eur kyšį. Č. K. laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 1 d. Baltarusijos Respublikoje už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą davė 15 000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, o likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2500 Eur) pasiliko sau. Taip pat O. K. 2010 m. kovo 1 d. nuo 11.00 iki 12.00 val. tarpininkui (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti šią cigarečių kontrabandą, davė 15 000 Eur kyšį. A. V. laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 4 d. iki 2010 m. kovo 9 d. už atliktą neteisėtą veikimą ir neveikimą vykdant įgaliojimus bei padėjimą padaryti kontrabandą davė 4500 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D., o likusią kyšio dalį (10 500 Eur) pasiliko sau.
8.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe kartu su R. K., M. K., G. B., J. Z. ir už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a> nuteistais E. V. ir V. M. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritorijoje, panaudodami suklastotus dokumentus, neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Šios nusikalstamos veikos padarytos tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
8.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K. organizuoti 2010 m. vasario 28 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių „Jin Ling“ neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, jų gabenimą per Lenkijos Respublikos teritoriją ir neteisėtą jų realizavimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.
8.2.2. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, V. K. perdavė B. K. cigarečių krovinio iškrovimo vietos adresą, organizavo tarptautinio krovinių transportavimo CMR važtaraščio suklastojimą ir šį dokumentą perdavė B. K., taip pat parūpino puspriekabę su pakaitiniu kroviniu, o B. K. nurodė šiame nusikaltime dalyvauti G. B., M. K., R. K. ir J. Z. ir jiems paskirstė užduotis ir vaidmenis.
8.2.3. V. M. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežus 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur), B. K. per E. V. organizavo šių cigarečių neteisėtą gabenimą per Lietuvos Respublikos teritoriją, o V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. vasario 28 d. nuo 18.43 iki 21.00 val. vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) gabeno minėtą krovinį Lietuvos Respublikos teritorija iki stovėjimo aikštelės, kur prie minėto vilkiko buvo prikabinta iš anksto paruošta puspriekabė su pakaitiniu kroviniu. Po to B. K. nurodymus vykdęs R. K. kartu su G. B. prie vilkiko „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646BBV) prikabino V. M. paliktą puspriekabę su cigarečių kroviniu ir prie puspriekabės pritvirtino Estijos Respublikos valstybinį numerį 014YHD.
8.2.4. M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas G. B., vykdydamas R. K., M. K. ir J. Z. duodamus nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį, vilkiku „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV) su puspriekabe „Kogel“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 014 YHD) laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. kovo 3 d. gabeno per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją 600 dėžių su 300 000 pakelių (6 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 962 668 Lt (568 427,94 Eur).
8.3. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. K. ir S. Č., veikdami organizuota grupe su D. Č. ir K. N., taip pat su Kauno apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zNDYtMTc1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-346-175/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-346-175/2012">1-346-175/2012</a> už šią nusikalstamą veiką nuteistu V. G., laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. kovo 1 d. neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Minėti nusikalstami veiksmai padaryti šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
8.3.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. pirmosios pusės iki 2010 m. vasario 28 d. V. K. ir S. Č. su tyrimo metu nenustatytais asmenimis susitarė organizuoti 2010 m. vasario 28 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų 57 350 pakelių (1 147 000 vnt.) cigarečių LD, 64 340 pakelių (1 286 800 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Red“, 11 000 pakelių (220 000 vnt.) cigarečių „Imperial Classic Blue“, 166 920 pakelių (3 338 400 vnt.) cigarečių „Viceroy Red“, 20 pakelių (400 vnt.) cigarečių L&M, 60 pakelių (1200 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 50 pakelių (1000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis ir be akcizo ženklų, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur), neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje, taip pat suderino šio nusikaltimo padarymo planą.
8.3.2. S. Č. ir V. K., veikdami su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nurodė už piniginį atlygį D. Č. ir K. N. perimti iš V. G. vilkiką „Iveco“ (valst. Nr. O980HY39) su puspriekabėje „Kogel“ (valst. Nr. AE921439) paslėptu minėtu cigarečių kroviniu. V. K., S. Č. bei tyrimo metu nenustatyti asmenys organizavo šio krovinio gabenimą, o V. G., vykdydamas V. K., S. Č. ir tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, neteisėtai laikotarpiu nuo 2010 m. vasario 28 d. iki 2010 m. vasario 28 d. minėtu vilkiku su puspriekabe gabeno šį cigarečių krovinį iki sutartos vietos, joje K. N. perėmė minėtą vilkiką su puspriekabe ir atgabeno juos iki sutarto sandėlio. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, vykdydami V. K. ir S. Č. nurodymus ir jų kontroliuojami, D. Č. ir K. N. 2010 m. vasario 28 d. nuo 22.00 iki 23.00 val. sandėlyje vykdė minėtų 2 088 899,20 Lt (604 987,02 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių iškrovimą, kol šiuos veiksmus nutraukė D. Č. ir K. N. sulaikę Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. kovo 2 d.
9. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, B. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, S. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla S. R. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, taip pat S. R. išteisintas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
9.1. V. K., B. K., S. R., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. J., V. Po., taip pat L. Y. ir V. O., kuriems paskelbta paieška, bei nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 2 d. padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
9.1.1. V. K., veikdamas su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 1 d. tarpininkui Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. pasiūlė ir pažadėjo duoti 9000 Eur kyšį už susitarimą su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės valstybės tarnautojais, kad šie neatliktų vilkiku 2010 m. kovo 2 d. neteisėtai gabenti planuojamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų įvežti šį cigarečių krovinį į Lietuvos Respubliką. A. Sk. pažadėjo paveikti konkrečius šio posto muitininkus, kad šie atitinkamai neteisėtai veiktų ir neveiktų.
9.1.2. A. Sk., siekdamas neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos vykdant įgaliojimus, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. pasiūlė ir pažadėjo duoti 7000 Eur kyšį už jo pamainos darbo metu 2010 m. kovo 2 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimą ir netrukdomą praleidimą į Lietuvos Respubliką, o S. R. su šiuo pasiūlymu sutiko. 2010 m. vasario mėn. pabaigoje V. K. (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. davė 9000 Eur kyšį, o A. Sk. 2010 m. kovo 1 d. perdavė (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. 7000 Eur kyšį, o šis jį priėmė.
9.1.3. Tuo pačiu metu V. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tarpininkui pasiūlė ir pažadėjo perduoti 12 000 Eur kyšį O. K. už tai, kad šis susitartų su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitinės tarnautojais dėl 2010 m. kovo 2 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimo ir netrukdomo praleidimo į Lietuvos Respubliką, o O. K. pažadėjo susitarti su muitininkais, kad jie atitinkamai neteisėtai veiktų ir neveiktų. O. K. per Lietuvos Respublikoje ir Baltarusijos Respublikoje veikusius tarpininkus I. J., V. Po. ir asmenį, kuriam paskelbta paieška, su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais suderino, kad šie neatliks minėtų krovinių detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai juos praleis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2010 m. kovo 1 d. V. K. tarpininkui O. K. davė pasiūlytą ir pažadėtą 12 000 Eur kyšį.
9.1.4. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant vilkiko su cigaretėmis judėjimą per valstybės sieną, asmuo, kuriam paskelbta paieška, 2010 m. kovo 2 d. per Baltarusijos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) įvažiavo į Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą ir 2010 m. kovo 2 d. 13.22 val. neteisėtai įvežė paslėptus 284 500 pakelių (5 690 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos akciziniais ženklais, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 861 264 Lt (539 059,31 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. ir asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, neatlikus krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
9.1.5.
9.2. Taip pat V. K. ir B. K., veikdami organizuota grupe su A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BK 39¹ straipsnio ir BPK 212 straipsnio 7 punkte nustatytais pagrindais, taip pat su asmeniu, kuriam paskelbta paieška, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. vidurio iki 2010 m. kovo 2 d., neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
9.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. vasario mėn. antrosios pusės iki 2010 m. kovo 1 d. vykusių susitikimų metu V. K., veikdamas su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, susitarė su B. K., kad šis organizuos 2010 m. kovo 2 d. į Lietuvos Respubliką įvažiuosiančo vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) su paslėptais 5 690 000 vnt. cigarečių „Jin Ling“, paženklintų Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 861 264 Lt (539 059,31 Eur), pasitikimą prie nurodytos stovėjimo aikštelės ir puspriekabės su cigarečių kroviniu paslėpimą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, B. K. nurodė A. I. 2010 m. kovo 2 d. 18.00 val. sutartoje vietoje pasitikti minėtą vilkiką su puspriekabe, jį palydėti iki stovėjimo aikštelės ir puspriekabę sukeisti su iš anksto parūpinta puspriekabe su pakaitiniu kroviniu, taip pat pakeisti šios puspriekabės valstybinį numerį ir muitinės trosą su muitinės plomba.
9.2.2. Asmuo, kuriam paskelbta paieška, vykdydamas su V. K. veikusių tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, neteisėtai 2010 m. kovo 2 d. nuo 13.22 iki 17.30 val. vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno minėtą cigarečių krovinį, kol 2010 m. kovo 2 d. 17.30 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. kovo 26 d.
10. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č. ir B. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, I. J., V. Po., A. Sk., asmeniu, kurio paieška paskelbta nuo 2011 m. liepos 18 d., taip pat su už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a> nuteistais E. V., V. Tr. ir O. K1. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 26 d., pasikėsino padaryti kontrabandos nusikaltimą ir padarė su juo susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
10.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 1 d. iki 2010 m. kovo 26 d. vykusių susitikimų bei telefoninių kontaktų metu V. K., S. Č. ir B. K. susitarė 2010 m. kovo mėn. viduryje organizuoti cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo planą. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens V. Tr. ir O. K1., taip pat nurodė V. Tr. ir O. K1. už 1000 Eur atlygį gabenti iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką cigarečių krovinį, paslėptą tarp krovinio dokumentuose nurodyto tranzitu į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį gabenamo krovinio, davė jiems nurodymus dėl cigarečių gabenimo.
10.2. V. K. ir S. Č. susitarė su B. K., kad, pasiūlius ir pažadėjus 12 000 Eur kyšį, jis per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. V. K., veikdamas su S. Č., tarpininkui O. K. už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitininkais pasiūlė ir pažadėjo duoti 12 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo atitinkamai juos paveikti.
10.3. O. K., vykdydamas V. K. nurodymus, pasiūlęs ir pažadėjęs tarpininkams I. J. bei V. Po. 8750 Eur kyšį, per šiuos tarpininkus ir Baltarusijos Respublikoje veikusį asmenį, kuriam paskelbta paieška, suderino laikus, kada cigarečių krovinį vežantis O. K1. gali įvažiuoti per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio postą be detalaus muitinio tikrinimo į Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą.
10.4. Tuo pačiu metu V. K. tarpininkui Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajam inspektoriui A. Sk. už susitarimą su (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais pasiūlė ir pažadėjo perduoti tiksliau nekonkretizuotos turtinės vertės kyšį, o A. Sk. pažadėjo V. K. paveikti (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus, kad jie bendrininkautų padarant kontrabandą ir neatliktų vilkiku 2010 m. kovo mėn. viduryje gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo bei netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. A. Sk. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkui S. R. pasiūlė bendrininkauti šioje cigarečių kontrabandoje.
10.5. O. K., A. Sk. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. kovo 26 d. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB791839), nepateikdamas muitinės kontrolei, pasikėsino įvežti paslėptus 199 000 pakelių (3 980 000 vnt.) cigarečių LM ir 199 300 pakelių (3 986 000 vnt.) cigarečių „Regal“ su Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 712 055 Lt (785 465,42 Eur), tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes 2010 m. kovo 26 d. 18.15 val. išvažiuojant iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto O. K1. su paslėptu cigarečių kroviniu buvo sulaikytas Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. balandžio 15 d.
11. Dėl šio bylos epizodo V. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, Č. K. ir S. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č. ir B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. Č. ir B. K. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 traipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., B. K., Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, M. K., R. K., G. B., J. Z., taip pat su E. V. ir S. S., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. kovo mėn. vidurio, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. balandžio 14 d. padarė nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
11.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. kovo mėn. vidurio iki 2010 m. balandžio 13 d. V. K. su S. Č. ir B. K. susitarė 2010 m. balandžio 15 d. organizuoti 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur) muitinės vertės, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, cigarečių „Jin Ling“ kontrabandą į Lietuvos Respubliką, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką planą. Taip pat V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad nuo 2010 m. balandžio 14 d., kai V. K. bus uždarytas į laisvės atėmimo įstaigą atlikti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu (byloje Nr. 1-15/2009) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, visus būtinus veiksmus organizuojant cigarečių kontrabandą atliks S. Č. su B. K..
11.2. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, taip pat nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens S. S.. B. K., vykdydamas susitarimą su V. K. ir S. Č., per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB968439) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją bei jų įvežimą 2010 m. balandžio 15 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
11.3. V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad, pasiūlę ir pažadėję 25 000 Eur kyšį, per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų 2010 m. balandžio 15 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. V. K. su S. Č. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo duoti 25 000 Eur kyšį už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, o O. K. pažadėjo su jais dėl to susitarti.
11.4. O. K. per Č. K. suderino, kad už 10 000 Eur kyšį Baltarusijos Respublikoje veikusiems tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams ir 7000 Eur kyšį Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. cigarečių krovinį vežantis S. S. vairuojamas vilkikas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. balandžio 15 d. nuo 16.00 iki 20.00 val., kai postuose dirbs šiuos cigarečių krovinius gabenančius vilkikus praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorius S. V..
11.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, S. S., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. balandžio 15 d. 18.12 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE968439) įvežė paslėptus 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
11.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, S. Č., vykdydamas susitarimą su V. K., B. K. ir O. K., 2010 m. balandžio 15 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant bei padedant padaryti kontrabandą, davė 25 000 Eur kyšį. Č. K. 2010 m. balandžio 15 d. iš O. K. savo ir kitų naudai priėmė 20 000 Eur kyšį. Po to Č. K. iš O. K. perduoto kyšio davė 2750 Eur kyšį tarpininkui O. K.. Po to Č. K. 2010 m. balandžio 16 d. davė 7000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio 16 d. iki 2010 m. balandžio 17 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 7500 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2750 Eur) pasiliko sau.
11.7. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, B. K. G. B., M. K., R. K. ir J. Z. paskirstė užduotis ir vaidmenis del neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. S. Č. perdavė B. K. tyrimo metu nenustatytos cigarečių krovinio iškrovimo vietos Vokietijos Federacinėje Respublikoje adresą, tyrimo metu nenustatytų asmenų suklastotą tarptautinį krovinių transportavimo CMR važtaraštį ir netikrą PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, o B. K. šiuos dokumentus perdavė nusikaltimo vykdytojams.
11.8. S. S. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežus 297 000 pakelių (5 940 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), B. K. per E. V. organizavo jų neteisėtą gabenimą, o S. S., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. balandžio 15 d. nuo 18.12 iki 22.50 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE968439) gabeno minėtas cigaretes per Lietuvos Respublikos teritoriją iki nurodytos stovėjimo aikštelės. S. S. puspriekabę su cigarečių kroviniu palikus sutartoje vietoje ir išvažiavus su prie vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) prikabinta iš anksto parūpinta puspriekabe su pakaitiniu kroviniu, B. K. nurodymus vykdęs A. I. kartu su G. B. prikabino S. S. paliktą puspriekabę su cigaretėmis prie vilkiko „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV), taip pat prie puspriekabės prisuko Estijos Respublikos valstybinį numerį 014 YHD.
11.9. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, B. K. nurodymu M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais lydint ir koordinuojant G. B. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas G. B., vykdydamas R. K., M. K., J. Z. nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotą tikrą dokumentą ir netikrus dokumentus, vilkiku „Volvo FH-12“ (Estijos Respublikos valst. Nr. 646 BBV) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais Estijos Respublikos valstybiniais numeriais Nr. 014YHD 2010 m. balandžio 16 d. nuo 00.50 iki 2.30 val. per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno 297 000 pakelių (5 940 000 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 945 350 Lt (563 412,30 Eur), taip pat pasikėsino šias akcizais apmokestinamas prekes gabenti per Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką, tačiau šio nusikaltimo nebaigė dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių priežasčių, nes 2010 m. balandžio 16 d. 2.30 val. buvo sulaikytas Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. gegužės 29 d.
12. Dėl šio bylos epizodo S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, Č. K. ir S. V. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla S. Č. ir B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir BK 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
12.1. S. Č., B. K., Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, taip pat E. V. ir V. Tr., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, su asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 29 d., padarė kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
12.1.1. S. Č. nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 28 d. su B. K. susitarė 2010 m. gegužės 29 d. organizuoti 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, suderino šio cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką schemą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą su S. Č., B. K. su Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikusiu E. V. susitarė, kad šis už 10 000 Eur atlygį iš Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje veikiančių įmonių (vežėjų) vairuotojų parinks nusikaltimo vykdytoją ir suteiks vilkiką su puspriekabe cigarečių kroviniui gabenti, o E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko ir puspriekabės duomenis, nurodė, kad cigarečių krovinį gabens V. Tr.. S. Č. per tyrimo metu nenustatytus asmenis už apytikriai 120 000 Eur sumą organizavo 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis nupirkimą Rusijos Federacijoje. Taip pat B. K., vykdydamas susitarimą su S. Č., per E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo minėtų cigarečių pakrovimą į vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir jo įvežimą 2010 m. gegužės 29 d. per Baltarusijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
12.1.2. Be to, S. Č. su B. K. susitarė, kad, pasiūlęs ir pažadėjęs 25 000 Eur kyšį, S. Č. per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo vilkiku gabenti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai jį praleistų į Lietuvos Respubliką. S. Č. tarpininkui O. K. už atitinkamą susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnais pasiūlė ir pažadėjo 25 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo paveikti minėtų muitinių postų muitininkus.
12.1.3. O. K. per tarpininką Č. K. suderino su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi S. V., kad už pasiūlytą 7000 Eur kyšį šis cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleis įvažiuoti į Lietuvos Respubliką 2010 m. gegužės 29 d. nuo 8.00 iki 12.00 val., O. K. taip pat per tarpininką Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo nenustatytais tarpininkais, kad už pasiūlytus 7500 Eur cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. gegužės 29 d. iki 8.00 val., kol prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.
12.1.4. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, 2010 m. gegužės 29 d. 11.14 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) įvežė paslėptus 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
12.1.5. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, S. Č. 2010 m. gegužės 29 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant bei padedant vykdyti kontrabandą, perdavė 25 000 Eur kyšį. 2010 m. gegužės 29 d. O. K. iš S. Č. perduoto kyšio sau pasiliko 5000 Eur, tarpininkui Č. K. perdavė 20 000 Eur kyšį. Č. K. iš perduoto kyšio sau pasiliko 2750 Eur, tarpininkui O. K. perdavė 2750 Eur kyšį, 7000 Eur kyšį perdavė (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. gegužės 30 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 7500 Eur kyšį tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams.
12.2. Taip pat S. Č., B. K., R. K., M. K., J. Z., veikdami organizuota grupe su A. I., kuris už šį nusikaltimą nuteistas Vokietijos Federacinės Respublikos Bylefeldo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu Nr. 10Ls-56Js623/10-1254/10, E. V., V. Tr., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. birželio 1 d., neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
12.2.1. S. Č. laikotarpiu nuo 2010 m. balandžio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gegužės 28 d. susitarė su B. K. dėl 2010 m. gegužės 29 d. į Lietuvos Respubliką kontrabanda suplanuotų įvežti cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), neteisėto laikymo Lietuvos Respublikoje ir jų neteisėto gabenimo per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją į Vokietijos Federacinę Respubliką, taip pat suderino nusikalstamų veiksmų schemą.
12.2.2. Vykdydamas su S. Č. aptartus veiksmus, B. K. su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, suderino galimybę naudotis automobilių stovėjimo aikštele, surado vilkiką „Scania“ (valst. Nr. EZV 359) su puspriekabe „Kogel“, organizavo pakaitinio krovinio įsigijimą ir pakrovimą į puspriekabę „Kogel“, nurodė A. I. už 2500 Eur atlygį minėtu vilkiku neteisėtai nugabenti iš Lietuvos Respublikos į Vokietijos Federacinę Respubliką cigarečų krovinį, M. K. ir R. K. davė nurodymą už 2000 Eur atlygį kiekvienam organizuoti krovinio lydėjimą, o J. Z. už 200 Eur atlygį dalyvauti jį lydint.
12.2.3. V. Tr. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu iš Baltarusijos Respublikos įvežus 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), V. Tr., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. gegužės 29 d. nuo 11.14 iki 15.04 val. vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) gabeno šias cigaretes per Lietuvos Respublikos teritoriją iki nurodytos stovėjimo aikštelės, kurioje prie minėto vilkiko buvo prikabinta iš anksto parūpinta puspriekabė „Kogel“ su pakaitiniu kroviniu, perdėti valstybiniai numeriai ir trosai su muitinės plombomis, o prie A. I. vilkiko „Scania“ (valst. Nr. EZV 359) prikabinta puspriekabė su 2010 m. gegužės 29 d. į Lietuvos Respubliką įvežtu cigarečių kroviniu.
12.2.4. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. K., R. K. ir J. Z. automobiliais B. K. nurodymu lydint ir koordinuojant A. I. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas A. I., vykdydamas M. K., J. Z. ir R. K. nurodymus, neteisėtai, panaudodamas suklastotus tarptautinį krovinio transportavimo CMR važtaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Scania“ (valst. Nr. EZV359) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintais valstybiniais numeriais DA978 laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės 29 d. iki 2010 m. birželio 1 d. 3.10 val. per Lietuvos Respublikos, Lenkijos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos teritoriją gabeno 300 420 pakelių (6 008 400 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 965 416 Lt (569 223,82 Eur), kol buvo sulaikytas Vokietijos Federacinės Respublikos muitinės pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. birželio 27 d.
13. Dėl šio bylos epizodo Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, S. V. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 226 straipsnio 1 dalį, S. V. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 2 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Č. K., S. V., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, A. K., M. M., taip pat su asmenimis, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, su A. A., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Nr. 1-190-318/2013, taip pat su asmeniu, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų padarymo, bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. gegužės mėn. pabaigos, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. birželio 27 d. padarė kontrabandos nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
13.1. Nuo 2010 m. gegužės mėn. pabaigos iki 2010 m. birželio mėn. antrosios pusės vykusių susitikimų metu su asmenimis, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, tarpininkui O. K. buvo pasiūlytas ir pažadėtas 25 000 Eur (86 320 Lt) kyšis už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) posto muitinės valstybės tarnautojais ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais dėl per šiuos muitinės kelio postus 2010 m. birželio 27 d. planuojamo įvežti į Lietuvos Respubliką cigarečių krovinio. O. K. pažadėjo šiems asmenims atitinkamai paveikti minėtų muitinės postų pareigūnus, kad šie neatliktų krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. O. K. tarpininkui Č. K. už minėtą susitarimą pasiūlė ir pažadėjo 20 000 Eur kyšį, o tarpininkas Č. K. už šį kyšį O. K. pažadėjo atlikti prašomus veiksmus. Č. K. Baltarusijos Respublikoje tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams už susitarimą su Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės tarnautojais pasiūlė ir pažadėjo duoti 8000 Eur kyšį, o šie prašomus veiksmus atliko ir Č. K. nurodė, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas iš Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 26 d. 20.00 val. iki 2010 m. birželio 27 d. 8.00 val., kai kelio poste dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas.
13.2. Tuo pačiu metu Č. K. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 19 d. iki 2010 m. birželio 25 d. vykusių susitikimų su Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriumi S. V. metu pasiūlė ir pažadėjo 7000 Eur (24 169,60 Lt) kyšį už 2010 m. birželio 27 d. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą vilkiku gabenamų cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo neatlikimą ir netrukdomą praleidimą į Lietuvos Respubliką, o S. V. sutiko atlikti prašomus veiksmus ir Č. K. nurodė, kad prašomą cigarečių krovinį gabenantį vilkiką jis gali praleisti 2010 m. birželio 27 d. iki 8.00 val. ryto.
13.3. Vykdant nusikalstamą susitarimą, Lenkijos Respublikoje veikę asmenys, kurių baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, ir Lietuvos Respublikoje veikęs A. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Maskvos srityse veikusius tyrimo metu nenustatytus asmenis organizavo cigarečių „Imperial Classic Blue“ ir cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus mokėti mokesčius, yra 3 732 667,50 Lt (1 081 055,23 Eur), pakrovimą į vilkiko „Scania“ (valst. Nr. H299BY39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AK 090139) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritorijas bei jų įvežimą naktį iš 2010 m. birželio 26 d. į 2010 m. birželio 27 d. per Baltarusijos Respublikos (duomenys neskelbtini) ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
13.4. Tuo pačiu metu tarpininkas O. K. laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 25 d. iki 2010 m. birželio 26 d. iš asmens, kurio baudžiamasis persekiojimas perduotas Lenkijos Respublikai, už siekiamą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, savo ir kitų naudai priėmė 25 000 Eur kyšį.
13.5. O. K. perdavinėjant Č. K. teikiamus duomenis apie cigaretes vežusio vilkiko judėjimą A. K., A. A., vykdydamas A. K., jo vairuojamą vilkiką lydėjusio M. M. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų nurodymus, 2010 m. birželio 27 d. 6.48 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Scania“ (valst. Nr. H299BY39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AK090139) įvežė 307 050 pakelių (6 141 000 vnt.) „Imperial Classic“ cigarečių ir 263 500 pakelių (5 270 000 vnt.) „Jin Ling“ cigarečių su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 3 732 667,50 Lt (1 081 055,23 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei, o (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V. neatlikus jo gabenamo krovinio detalaus muitinio tikrinimo, taip šios kontrolės išvengė.
13.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, O. K. iš gauto 25 000 Eur kyšio sau pasiliko 5000 Eur, 2010 m. birželio 27 d. tarpininkui Č. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 20 000 Eur kyšį, o Č. K. savo ir kitų naudai šį kyšį priėmė. Po to Č. K. 2010 m. birželio 27 d. davė 7000 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui S. V., o 2010 m. birželio 27 d. Baltarusijos Respublikoje davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, likusią O. K. perduoto kyšio dalį (2500 Eur) pasiliko sau.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. rugsėjo 12 d.
14. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.
14.1. V. K., B. K., S. Č., O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, Č. K., veikdami organizuota grupe su V. B., taip pat už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a> nuteistais E. V. ir V. M., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 12 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zMjQtMjA5LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-324-209/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-324-209/2012">1-324-209/2012</a> nuteistu G. S., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-425-648/2011 nuteistu I. K., taip pat asmeniu, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas 2012 m. lapkričio 27 d. prokuroro nutarimu nutrauktas, Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos prokuratūroje tiriamoje byloje V DS.44/09 baudžiamojon atsakomybėn patrauktu G. W. (G. W.) bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 12 d., dalyvavo padarant kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
14.1.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios iki 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios V. K. su B. K. ir G. S. susitarė Rusijos Federacijoje iš tyrimo nenustatytų asmenų už ne mažesnę negu 105 000 Eur sumą nupirkti cigarečių krovinį ir jį vilkiku neteisėtai įvežti į Lietuvos Respubliką, po to šį krovinį neteisėtai išvežti realizuoti į Lenkijos Respubliką. V. K. suderino su S. Č. ir B. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. suplanuotos cigarečių kontrabandos įvežimo į Lietuvos Respubliką planą.
14.1.2. Vykdant nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens V. M.. B. K. nupirko cigarečių krovinį ir per E. V., I. K. ir asmenį, kuriam mirus ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas, organizavo 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) cigarečių „Viceroy“, 24 245 pakelių (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelių (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,45Eur), pakrovimą į vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir jo įvežimą 2010 m. rugsėjo 12 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos Respublikos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
14.1.3. V. K., S. Č. ir B. K. susitarė, kad, pasiūlę ir pažadėję 30 000 Eur kyšį, per tarpininkus susitars su Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, kad šie neatliktų 2010 m. rugsėjo 12 d. planuojamo įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką. V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. minėtu tikslu pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį, o O. K. pažadėjo susitarti su muitininkais.
14.1.4. O. K. per tarpininką Č. K. suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad už 22 000 Eur kyšį cigarečių krovinį vežantis vilkikas iš Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio posto į Lietuvos Respublikos valstybės sienos (duomenys neskelbtini) kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. rugsėjo 12 d. nuo 5.00 iki 6.00 val. ryto, kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs Baltarusijos Respublikos muitininkas. Tarpininkas V. B. už 5000 Eur kyšį pažadėjo atitinkamai paveikti ir pažįstamus Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus.
14.1.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigarečių krovinį vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, V. M., vykdydamas E. V. ir V. B. nurodymus, 2010 m. rugsėjo 12 d. 10.38 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sienos Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) įvežė paslėptus 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) „Viceroy“, 24 245 pakelius (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelius (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,46 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei.
14.1.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. per E. K1. ir E. K., kurie dėl šio nusikaltimo nėra kalti, 2010 m. rugsėjo 12 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti cigarečių kontrabandą, davė 30 000 Eur kyšį. Č. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. iš O. K. nurodymus vykdžiusio E. K. savo ir kitų naudai priėmė 22 000 Eur kyšį. Po to Č. K. iš perduoto kyšio per E. K. davė 4000 Eur kyšį tarpininkui O. K.. Taip pat Č. K. 2010 m. rugsėjo 12 d. Baltarusijos Respublikoje už pasiektą neteisėtą paperkamo valstybės tarnautojo veiką vykdant įgaliojimus ir padėjimą padaryti kontrabandą davė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo nenustatytiems tarpininkams, 2010 m. rugsėjo 14 d. davė 3500 Eur tarpininkui V. B., o 4000 Eur pasiliko sau.
14.2. Taip pat V. K., S. Č., B. K., veikdami organizuota grupe su R. K., M. K., taip pat už šį nusikaltimą įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a> nuteistais E. V. ir V. M., įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. 1-269-166/2012 nuteistais G. S., D. Č1., V. Pe., R. D., V. Ku., S. K., Lenkijos Respublikos Olštyno apygardos prokuratūroje tiriamoje byloje V DS.44/09 baudžiamojon atsakomybėn dėl šio nusikaltimo patrauktu G. W. bei su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis nuo 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos dienos, iki 2010 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikoje ir Lenkijos Respublikoje neteisėtai disponavo 250 MGL dydžio sumą viršijančiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
14.2.1. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio mėn. pabaigos – liepos mėn. pradžios iki 2010 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios V. K., G. S. ir B. K. susitarė, kad kartu organizuos 2010 m. rugsėjo 12 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežtų cigarečių neteisėtą gabenimą ir laikymą Lietuvos Respublikoje ir jų neteisėtą gabenimą ir realizavimą Lenkijos Respublikoje. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, B. K. ir G. S. davė nurodymus šioje nusikalstamoje veikoje dalyvauti M. K., R. K., G. S., D. Č1., V. Pe., R. D., S. K. ir V. Ku. bei paskirstė jiems užduotis ir vaidmenis.
14.2.2. V. M., vykdydamas E. V. nurodymus, neteisėtai 2010 m. rugsėjo 12 d. nuo 10.38 iki 12.45 val. vilkiku DAF (valst. Nr. O014PX39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB883939) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno 349 500 pakelių (6 990 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, 8270 pakelių (165 400 vnt.) cigarečių „Viceroy“, 24 245 pakelių (484 900 vnt.) cigarečių L&M, 6255 pakelius (125 100 vnt.) cigarečių „L&M Lights“, 2730 pakelių (54 600 vnt.) cigarečių „Classic“ su Rusijos Federacijos ir Ukrainos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 585 182 Lt (748 720,46 Eur). Atvykus į nurodytą aikštelę, V. M. nuo vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) nukabinus ir palikus puspriekabę su cigarečių kroviniu, prie vilkiko buvo prikabinta iš anksto M. K. su R. K. parūpinta kita puspriekabė su pakaitiniu kroviniu, sukeisti puspriekabių valstybiniai numeriai ir muitinės trosai.
14.2.3. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, B. K. nurodymu M. K. automobiliu lydint ir koordinuojant R. K. veiksmus, G. S., D. Č1., V. Pe. ir R. D. automobiliais lydint V. Ku. ir S. K., iš pradžių R. K., vykdydamas M. K. duodamus nurodymus, po to V. Ku. ir S. K. neteisėtai, panaudodami suklastotus tarptautinius krovinių transportavimo CMR važtaraščius, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Renault“ (valst. Nr. ENB 124) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintu valstybiniu numeriu ZU934 laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 14 d. iki 2010 m. rugsėjo 15 d. 15.15 val. gabeno per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją iki nurodyto sandėlio minėtą cigarečių krovinį. Tokiais veiksmais V. K., S. Č. ir B. K. organizavo neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL sumą, laikymą ir gabenimą per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritoriją panaudojant suklastotus dokumentus, taip pat pasikėsinimą šias cigaretes realizuoti Lenkijos Respublikoje, tačiau šio nusikalstamo sumanymo nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes 2010 m. rugsėjo 15 d. 15.15 val. vilkikas su akcizais apmokestinamomis prekėmis buvo sulaikytas Lenkijos Respublikos sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. spalio 26 d.
15. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č., Č. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus, V. B., taip pat už šį nusikaltimą Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0yMzctNDY4LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-237-468/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-237-468/2012">1-237-468/2012</a> nuteistu A. B., taip pat su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios, tiksliau nenustatytos datos, iki 2010 m. spalio 26 d., kontrabandos ir su ja susijusias nusikalstamas veikas padarė tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
15.1. V. K., veikdamas su S. Č. ir su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. spalio mėn. pradžios iki 2010 m. spalio 26 d. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį už susitarimą su bet kurio pasienyje su Lietuvos Respublika esančio Baltarusijos Respublikos muitinės kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto muitinės pareigūnais, kad šie neatliktų planuojamo neteisėtai įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką, O. K. pažadėjo atitinkamai veikti. O. K. su tarpininku Č. K., pasiūlę ir pažadėję 5000 Eur kyšį, suderino su V. B., kad šis dėl to susitars su konkrečiu Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitinės pareigūnu.
15.2. Tuo pačiu metu O. K. per tarpininką Č. K., pasiūlę ir pažadėję 8000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti 2010 m. spalio 26 d. nuo 8.00 val., kai prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 1 dirbs šį kontrabandinį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.
15.3. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, A. B., vykdydamas nenustatytų asmenų ir V. B. nurodymus, 2010 m. spalio 26 d. 18.08 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku MAN (valst. Nr. H159YK39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AB586639) įvežė paslėptus 100 000 pakelių (2 000 000 vnt.) cigarečių „Jin Ling“ ir 200 000 pakelių (4 000 000 vnt.) cigarečių „Viceroy“ su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 2 084 714 Lt (603 774,91 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė jų muitinės kontrolei.
15.4. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. 2010 m. spalio 26 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant padaryti kontrabandą, perdavė 30 000 Eur kyšį. Tą pačią dieną O. K. iš perduoto kyšio sau pasiliko 8000 Eur, o tarpininkui Č. K. perdavė 22 000 Eur kyšį. Č. K. sau pasiliko 5000 Eur, tarpininkui O. K. perdavė 4000 Eur kyšį, 5000 Eur kyšį perdavė tarpininkui V. B., o 2010 m. spalio 27 d. Baltarusijos Respublikoje perdavė 8000 Eur kyšį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams.
Bylos epizodas, siejamas su neteisėtu cigarečių įvežimu į Lietuvos Respubliką 2010 m. gruodžio 19 d.
16. Dėl šio bylos epizodo V. K., S. Č. ir B. K. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199² straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, Č. K. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji byla V. K., S. Č., B. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, Č. K. pagal BK 226 straipsnio 1 dalį nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. V. K., S. Č., B. K., Č. K., veikdami organizuota grupe su O. K., kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas jam mirus V. B., M. K., R. K., taip pat E. V. ir O. K1., kurie už šį nusikaltimą nuteisti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS0zODAtMjU2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-380-256/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-380-256/2011">1-380-256/2011</a>, I. K., kuris už šį nusikaltimą nuteistas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 27 d. baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-425-648/2011, asmeniu, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, padarė kontrabandos, neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis ir su jais susijusias nusikalstamas veikas tokiomis aplinkybėmis (detalesnis aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):
16.1. V. K. laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio mėn. antrosios pusės iki 2010 m. gruodžio 18 d. susitarė su B. K. 2010 m. gruodžio 18 d. organizuoti 274 180 pakelių (5 483 600 vnt.) cigarečių „Jin Ling“, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur), neteisėtą įvežimą į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, suderino šio Rusijos Federacijoje nupirkto cigarečių krovinio įvežimo į Lietuvos Respubliką schemą. Vykdydamas nusikalstamą susitarimą, E. V. perdavė B. K. cigarečių krovinį gabensiančio vilkiko su puspriekabe duomenis, nurodė, kad šį cigarečių krovinį gabens O. K1..
16.2. B. K. per Rusijos Federacijos Kaliningrado ir Leningrado srityse veikusius E. V., I. K. ir asmenį, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, organizavo pirmiau minėtų cigarečių pakrovimą į vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) puspriekabę „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) ir jų gabenimą per Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos teritoriją ir įvežimą naktį iš 2010 m. gruodžio 18 d. į 2010 m. gruodžio 19 d. per Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postus į Lietuvos Respubliką.
16.3. Tuo pačiu metu V. K. ir S. Č. tarpininkui O. K. pasiūlė ir pažadėjo 30 000 Eur kyšį už susitarimą su bet kuriuo pasienyje su Lietuvos Respublika esančio Baltarusijos Respublikos kelio posto ir Vilniaus teritorinės muitinės kelio posto muitinės pareigūnu, kad šie neatliktų planuojamo 2010 m. gruodžio 18 d. įvežti cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų jį į Lietuvos Respubliką, o O. K. pažadėjo atitinkamai veikti.
16.4. O. K. per Č. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 4000 Eur kyšį, su tarpininku V. B. suderino, kad šis susitars su pažįstamais Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkais, kad šie neatliktų 2010 m. gruodžio 18 d. per (duomenys neskelbtini) kelio postą gabenamo cigarečių krovinio detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir netrukdomai praleistų įvežti šį krovinį į Lietuvos Respubliką. Taip pat O. K. per tarpininką Č. K., pasiūlęs ir pažadėjęs 8000 Eur kyšį, suderino su Baltarusijos Respublikoje veikusiais tyrimo metu nenustatytais tarpininkais, kad cigarečių krovinį vežantis vilkikas į Baltarusijos Respublikos „(duomenys neskelbtini)“ kelio postą gali įvažiuoti naktį iš 2010 m. gruodžio 18 d. į 2010 m. gruodžio 19 d., kol prie muitinio tikrinimo langelio Nr. 3 dirbs šį cigarečių krovinį gabenantį vilkiką praleisti sutikęs muitininkas.
16.5. O. K. ir kitiems bendrininkams koordinuojant cigaretes vežusio vilkiko judėjimą per valstybės sieną, O. K1., vykdydamas E. V. nurodymus, taip pat (duomenys neskelbtini) kelio poste jo veiksmus koordinavusio V. B. nurodymus, 2010 m. gruodžio 19 d. 1.44 val. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) įvežė paslėptus 274 180 pakelių (5 483 600 vnt.) cigarečių „Jin Ling“su Rusijos Federacijos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur), šių tabako gaminių nedeklaravo ir nepateikė muitinės kontrolei.
16.6. Atlikus šiuos nusikalstamus veiksmus, V. K. 2010 m. gruodžio 20 d. tarpininkui O. K. už pasiektą neteisėtą paperkamų valstybės tarnautojų veiką vykdant įgaliojimus ir už veiksmus, organizuojant ir padedant kontrabandai, perdavė 30 000 Eur kyšį. O. K. iš V. K. perduoto kyšio sau pasiliko 8000 Eur, tarpininkui Č. K. perdavė 22 000 Eur kyšį, iš kurių 1000 Eur kyšį perdavė tarpininkui V. B.. Č. K. iš O. K. perduoto kyšio perdavė tarpininkui O. K. 4500 Eur kyšį, taip pat Baltarusijos Respublikoje perdavė 8000 Eur kyšį tyrimo metu nenustatytiems tarpininkams, o likusią kyšio dalį (8500 Eur) pasiliko sau.
16.7. Tęsdami nusikalstamus veiksmus, O. K1., vykdydamas su V. K. veikusio B. K. per E. V. perduotus nurodymus, neteisėtai 2010 m. gruodžio 19 d. nuo 1.44 iki apie 3.50 val. vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AM025739) per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno pirmiau minėtą cigarečių krovinį. O. K1. nurodytoje stovėjimo aikštelėje palikus puspriekabę su cigarečių kroviniu, M. K. ir R. K., vykdydami B. K. nurodymus, pakeitė aikštelėje paliktos puspriekabės valstybinį numerį ir trosą su muitinės plomba, kuriuos perdėjo ant iš anksto parūpintos puspriekabės su pakaitiniu kroviniu, šią puspriekabę prikabino prie O. K1. vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39).
16.8. Po to, vykdydamas V. K. nurodymą pergabenti cigarečių krovinį į kitą vietą ir ten saugoti, kol V. K. jam suras pirkėją Lenkijos Respublikoje, B. K. R. K. nurodė pergabenti puspriekabę su cigarečių kroviniu. B. K. ir M. K. automobiliu lydint ir koordinuojant R. K. veiksmus, nusikaltimo vykdytojas R. K. neteisėtai, panaudodamas iš B. K. gautą suklastotą krovinio transportavimo važtaraštį, kuriame buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie gabenamą krovinį, vilkiku „Scania“ (valst. Nr. FER 452) su puspriekabe „Kogel“ su ant jos pritvirtintu valstybiniu numeriu OL018 2010 m. gruodžio 21 d. nuo 17.30 iki 20.03 val. per Lietuvos Respublikos teritoriją gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, – 2010 m. gruodžio 19 d. neteisėtai iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką įvežtą 1 793 748 Lt (519 505,33 Eur) vertės 274 180 pakelių (5 483 600 vienetų) cigarečių „Jin Ling“ su Rusijos Federacijos akciziniais ženklais krovinį. 2010 m. gruodžio 22 d. 11 val. šis akcizinių prekių krovinys buvo aptiktas Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
17. Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, mišri Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija Z. D., A. S., K. N. apeliacinius skundus atmetė, A. V., Ž. R., V. K., S. Č., S. R. ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio apeliacinius skundus tenkino iš dalies.
17.1. Apeliacinės instancijos teismas išteisino V. K., S. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, B. K. ir Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, nustatęs, kad nuteistųjų įvykdyti nusikaltimai padaryti veikiant ne nusikalstamu susivienijimu, bet organizuota grupe. Nustačius, kad nusikaltimai buvo įvykdyti veikiant organizuota grupe, buvo pakeistas ir kitų nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas.
17.2. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl tęstinės nusikalstamos veikos kvalifikavimo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties taikymo, kai kurių nusikalstamų veikų įrodytumo, civilinio ieškinio priteisimo, turto konfiskavimo, laikino nuosavybės teisių apribojimo ir nuteistiesiems paskirtų bausmių.
III. Kasacinių skundų argumentai
18. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras G. Jasaitis prašo apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K., S. Č. dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o B. K., Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisinti, dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. K., S. Č., B. K., Č. K. pripažinti kaltais kaip veikę organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), dėl šios dalies paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priėmus apkaltinamąjį nuosprendį taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam V. K. paskirtas bausmes subendrinti su jam apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trylikai metų; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria panaikinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria Č. K. baudžiamoji byla dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priėmus apkaltinamąjį nuosprendį taikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam Č. K. paskirtas bausmes subendrinti su jam apeliacinės instancijos teismo paskirtomis bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudą. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Kasatorius skunde nurodo:
18.1. Apeliacinės instancijos teismas V. K. ir S. Č. dėl kaltinimų pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o B. K. ir Č. K. – pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo požymių (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Be kita ko, konstatavus, kad nepadaryti BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti nusikaltimai, dėl kaltimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį taip pat kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių, buvo išteisintas ir O. K. (baudžiamoji byla nutraukta jam mirus) (BPK 3 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl BK 25 straipsnio 4 dalies ir 249 straipsnio 1, 3 dalių taikymo yra nepagrįstos ir netinkamai motyvuotos. Pirma, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai paneigė pirmosios instancijos teismo išvadą, nusikalstamam susivienijimui priklausė (buvo jo dalyviai): nuo 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios iki 2010 m. kovo 2 d. A. I., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. B. K.; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 22 d. O. K., kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 39¹ straipsnio pagrindu; nuo 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigos – spalio mėn. pradžios iki 2010 m. gruodžio 19 d. Č. K.. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iki 2009 m. liepos mėn. pabaigos – rugpjūčio mėn. pradžios bendrai nusikalstamai veikai daryti susivienijo tik du asmenys, t. y. V. K. ir S. Č., nepagrįsta.
18.2. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšies taikymo specifika yra ta, kad ji leidžia efektyviai kovoti su organizuotu nusikalstamumu, todėl BK 39¹ straipsnio taikymas būtent pradinėje baudžiamojo proceso stadijoje, t. y. ikiteisminio tyrimo metu, leidžia išsamiai ištirti nusikalstamas veikas, kurias galimai padarė kiti bendrininkai, dalyvaudami organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veikloje, tinkamai šias veikas kvalifikuoti ir bylą su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. BK 39¹ straipsnyje yra įtvirtinta besąlyginė asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kurios taikymas nėra siejamas su atitinkamų rūšių ar kategorijų nusikalstamų veikų padarymu, todėl tiksli pirminė tokių asmenų nusikalstamos veikos kvalifikacija nėra itin svarbi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171-1073/2018). Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nėra ir negali būti tolygus asmens išteisinimui. A. I. ir O. K. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti BK 39¹ straipsnio pagrindu, nes prisipažino dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ir padėjo atskleisti padarytus sunkius nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai. Be to, šių asmenų dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra pripažintas įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Taigi pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad byloje nenustatyta, jog bendrai nusikalstamai veikai daryti susivienijo trys ar daugiau asmenų, yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
18.3. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad bendrai nusikalstamai veiklai susibūrė V. K., B. K., S. Č., O. K. ir Č. K.. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatytų faktinių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad tokius susivienijimo kūrimui bei vadovavimui būdingus veiksmus atliko V. K., S. Č. ir B. K.. Šių asmenų nurodymu buvo palaikomi cigarečių kontrabandai gabenti būtini ryšiai su Rusijos Federacijoje cigarečių kontrabandos organizavimu užsiimančiais asmenimis. Jie Rusijoje veikusiems asmenims davė nurodymus dėl cigarečių krovinių pakrovimo į vilkikus, kuriais jie kontrabanda buvo gabenami į Lietuvos Respubliką, kartu su O. K. (tarpininkas Č. K.) derino į Lietuvos Respubliką suplanuotų įvežti cigarečių neteisėto pergabenimo, dokumentų klastojimo, muitinės pareigūnų papirkimo, cigarečių realizavimo Lenkijoje ar Vokietijoje sąlygas, paskirstė vaidmenis bei užduotis Č. K., Ž. R., A. S., A. V., Z. D., A. Sk., I. J., V. Po., G. B., M. K., R. K., V. B. ir koordinavo jų nusikalstamus veiksmus.
18.4. Antra, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, kad byloje nenustatyti svarbūs nusikalstamo susivienijimo požymiai – bendros lėšos (kasa) ir hierarchinė struktūra. Šiame procese nebuvo nustatytas bendros kasos buvimas ar griežti, smurtu ir baime pagrįsti santykiai tarp nuteistųjų, tačiau pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas ir kiti neformalieji (fakultatyvieji) nusikalstamo susivienijimo požymiai byloje ištirtais įrodymais buvo nustatyti. Nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti demaskavimo, cigaretėms pervežti naudojo lietuviškų, estiškų ir rusiškų įmonių rekvizitus ir atitinkamoms įmonėms priklausančias didelės vertės transporto priemones bei puspriekabes. Byloje nustatytos septyniolikos nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai padarymo aplinkybės, šių veikų įgyvendinimo mechanizmas buvo sudėtingas, jam įgyvendinti reikėjo pasitelkti nemažai asmenų ir atlikti daug, įvairių, gana ilgai trunkančių ir sudėtingų parengiamųjų veiksmų tiek Europos Sąjungos valstybėse, tiek trečiųjų valstybių teritorijose. Kiekvienas iš nusikaltimų ilgą laiką buvo planuojamas. V. K., S. Č. ir B. K. patys ar per tarpininkus skirstė užduotis nusikaltimuose dalyvavusiems nuteistiesiems, o kiekvienas iš šių bendrininkų atliko skirtingą vaidmenį, atliko pavestas konkrečias aukštesnio bendrininko nurodytas funkcijas ir vykdė paskirtas užduotis, savo veiksmus koordinuodamas su kitais bendrininkais. Vieno iš šių bendrininkų atlikti veiksmai buvo būtinoji sąlyga kitų bendrininkų nusikalstamiems veiksmams. Taigi egzistavo valdžios, pavaldumo ir paklusimo V. K., S. Č. ir B. K. santykiai. Byloje neabejotinai nustatytas faktas, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavę asmenys ne visi vienas kitą pažinojo ir bendravo, taip pat liudija ne apie bendrininkų tarpusavio ryšių silpnumą ar momentinį epizodiškumą, o apie aukštą konspiracijos darant sunkius nusikaltimus lygį, tai taip pat būdinga nusikalstamam susivienijimui.
18.5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. K., S. Č., O. K., B. K., Č. K. veikė kaip nusikalstamas susivienijimas, kadangi buvo glaudūs jų tarpusavio ryšiai, planuojami rengiami nusikaltimai, pasiskirstoma vaidmenimis, palaikomas konspiracinis ryšys, dažnai keičiami kontaktiniai numeriai, atskiri kontaktiniai numeriai naudojami tik bendrauti su atskirais asmenimis, koduojami ir trumpinami cigarečių pavadinimai, jų kiekiai, naudojamos įvairios atsargumo priemonės, įgyjama ryšio technika, palengvinanti nusikaltimų darymą. Tarpusavio ryšius bendrininkai palaikė panaudodami mobiliojo ryšio telefonus ir dėl konspiracijos keičiamas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje veikiančias SIM korteles su skirtingais telefono abonentais arba skambindami iš taksofono. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, tokiomis kortelėmis nusikalstamų veikų bendrininkus aprūpindavo V. K., S. Č. ir B. K.. Apeliacinės instancijos teismas šio požymio kitų nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių kontekste nevertino ir padarė klaidingą, teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-545/2006) prieštaraujančią išvadą, kad ryšio priemonių turėjimas ir jų naudojimas nusikaltimų metu yra organizuotai grupei, o ne nusikalstamam susivienijimui būdingas požymis.
18.6. Pažymėtina, kad tarptautinių nusikaltimų, į kuriuos investuojamos stambios grynųjų pinigų sumos, organizavimas ir veikimas, juos vykdant ir bendrininkų veiksmus koordinuojant kelių valstybių teritorijose, rodo itin aukštą kaltininkų veiksmų organizuotumo, susitelkimo ir veiksmų koordinavimo lygį, bendrininkų veiksmų koordinavimą. Tai taip pat yra vienas iš fakultatyviųjų nusikalstamo susivienijimo požymių, kuris pagrįstai buvo konstatuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.
18.7. Teismo proceso metu apklausti B. K., O. K. ir kiti nuteistieji parodė, kad įvairių susitikimų metu buvo sutarta vykdyti ne vienkartinę, o ilgalaikę bendrą nusikalstamą tokio pobūdžio veiklą, siekiant iš šių nusikaltimų gauti kiek galima daugiau finansinės naudos. Bylos nagrinėjimo procese išnagrinėtais leistinais įrodymais neabejotinai nustatytas bendrininkų darinio stabilumas, vadovavimas darant šiuos nusikaltimus, kruopštus veiklos planavimas keliose valstybėse, finansinio pelno siekimas, periodiškas susirinkimų ir susitikimų šių nusikaltimų darymo klausimais Lenkijoje, Rusijoje ir Lietuvoje rengimas, nusikalstamos veiklos specializacija nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai srityje, organizuojant didelės vertės cigarečių kontrabandą į Lietuvos Respubliką ir šių akcizais apmokestinamų prekių gabenimą realizuoti į Lenkijos Respubliką ar Vokietiją.
18.8. Trečia, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nemotyvuotą ir nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje grupė asmenų siekė pasipelnyti iš neteisėtos veiklos, nesusijusios su grėsme žmogaus gyvybei, sveikatai ar turtui, kad nė prieš vieną iš nusikaltimuose dalyvavusių asmenų nebuvo naudojama nei psichologinė, nei fizinė prievarta, kad nebuvo naudojami ginklai, kad su nusikaltimais nesusijusiems asmenims nebuvo tiesiogiai sukeltas joks pavojus, kad visi asmenys į nusikaltimų darymą įsitraukė savanoriškai, kad be muitinės pareigūnų tyčinio nusikalstamo neveikimo tokių nusikaltimų padarymas būtų apsunkintas.
18.9. BK 249 straipsnis yra BK XXXV skyriuje „Nusikaltimai visuomenės saugumui“. Visuomenės saugumas suprantamas kaip bendras poreikis gyventi saugioje visuomeninėje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ir turtui. Grėsmė visuomenės saugumui paprastai siejama su pavojumi ne konkrečiam individui, bet didelei, neapibrėžtai žmonių grupei. Būtent tokios išskirtinės veikos ir yra įtvirtintos BK XXXV skyriuje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, kriminalizuodamas BK 249 straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką, neišskyrė papildomų nusikalstamos veikos sudėties požymių, kurie būtų siejami atskirai tik su nusikalstamomis veikomis ekonomikai ir verslo tvarkai ar tik su nusikalstamomis veikomis visuomenės saugumui. Pagrindinius nusikalstamo susivienijimo kaip bendrininkavimo formos požymius apibrėžia BK bendrosios dalies norma, t. y. BK 25 straipsnio 4 dalis. Vadinasi, ši norma turi būti vertinama ir esant pagrindui nusikalstamos veikos kvalifikavimo procese taikoma dėl visų BK specialiojoje dalyje nustatytų nusikalstamų veikų, o ne tik dėl BK XXXV skyriuje įtvirtintų nusikalstamų veikų.
18.10. Vertinant nusikalstamos veikos tinkamo kvalifikavimo klausimą šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į byloje nustatytas faktines aplinkybes. Apie nusikalstamo susivienijimo veikimo mastus, pagal sudėtingumo ir bendros nusikalstamos veiklos organizuotumo laipsnį, jame dalyvavusių asmenų glaudų bendradarbiavimą kelių Europos Sąjungos ir trečiųjų valstybių teritorijose, siekiant nusikalstamo rezultato, darant bendrą nusikalstamą veiką atliktus daug ir sudėtingų koordinuotų veiksmų, galima spręsti ir pagal byloje nuteistiesiems priteistą civilinio ieškinio dydį – 5 673 879,17 Eur. Tai reiškia, kad tokio pobūdžio ir dydžio žalos valstybei padarymas praktiškai neįmanomas neveikiant būtent nusikalstamo susivienijimo bendrininkavimo forma. Šiuo aspektu taip pat pasakytina, kad tokio pobūdžio ir dydžio žalos padarymas valstybei reiškia tai, jog padarytos nusikalstamos veikos išties yra itin pavojingos valstybei ir visuomenei, nes šalies ekonomikai padaryta žala atsiliepė Lietuvos žmonių gyvenimo kokybei, padaryta neigiama įtaka žmonių gerovei, pakenkta sąžiningai konkurencijai, verslui ir Lietuvos finansų sistemai.
18.11. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, turi paisyti imperatyvo, kad bausmė turi būti teisinga, t. y. atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, nė vienam iš bausmės paskirties elementų nesuteikiant prioriteto. Apibūdindamas bausmės paskirtį, kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir tikslo, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos baudžiamajam įstatymui; kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01NDkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-549/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-549/2007">2K-P-549/2007</a>, 2K-25-942/2015). Vertinant bausmės teisingumo principą pripažintina, kad kaltininkui turi būti skiriama tokia bausmė, kuri ne tik kad užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą, bet ir geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Vienas iš bausmės skyrimo tikslų yra asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo – bendroji prevencija, suprantama kaip kitų asmenų įspėjimo, informavimo, bauginimo, kad jie nedarytų nusikalstamų veikų, priemonė. BK 249 straipsnyje nurodyto nusikaltimo ir idealiąja sutaptimi su juo kvalifikuotų nusikalstamų veikų bendroji prevencija yra ypač svarbi ir aktuali, kadangi nusikalstamo susivienijimo daromi nusikaltimai kelia pavojų svarbiausioms valstybės saugomoms vertybėms, o ypač švelnių bausmių kaltininkams paskyrimas ne tik užkerta kelią įgyvendinti bausmės paskirtį, bet iš esmės visuomenėje suformuoja nebaudžiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistiesiems V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nesilaikė pirmiau nurodytų taisyklių bei principų.
18.12. Apeliacinės instancijos teismas V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. padarytas nusikalstamas veikas perkvalifikavo su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, kaip jiems veikus organizuota grupe, ir paskyrė švelnesnes bausmes. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. K., S. Č., B. K., Č. K. nusikalstamos veikos buvo perkvalifikuotos ir pripažinta, kad nuteistieji veikė organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis), turi būti panaikinta paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria V. K. ir Č. K. baudžiamoji byla dėl nusikaltimų, nurodytų BK 227 straipsnio 2 dalyje, nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai, ir dėl šios dalies priimtas apkaltinamasis nuosprendis, taip pat turi būti pakeista panaikinant BK 25 straipsnio 3 dalies taikymą.
19. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) dėl prejudicinio sprendimo byloje teisiškai reikšmingu klausimu, ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis teisės aktas, turi būti taikomas tokioms situacijoms, kurios nors ir susiklostė iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau dėl tokių situacijų pasekmių baudžiamojoje byloje yra sprendžiama jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, priėmimo; panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį atmesti, nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausiusių PB „Z“ (duomenys pakeisti), bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti), RAB „Y“ (duomenys pakeisti), RAB „V“ (duomenys pakeisti), vertę; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių – vertės, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo metu, pakeisti sumažinant šio konfiskuotino turto vertę per pusę ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šias sumas atitinkamomis dalimis priteisti iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų arba pripažinus, kad turto vertės nuosprendžio priėmimo dieną nebegalima nustatyti, naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų priteistos atitinkamo turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu, atitinkančios pinigų sumos; jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes, už kiekvieną iš jo padarytų nusikaltimų paskiriant minimalias laisvės atėmimo bausmes – tris mėnesius laisvės atėmimo, jas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jos ginamajam laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią jo sulaikymo ir suėmimo laiką, – trejus metus tris mėnesius laisvės atėmimo, įskaičiuojant į šį laiką jos ginamojo sulaikymo ir suėmimo laiką ir laikant jį atlikusiu bausmę. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos ginamojo palikti galioti be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:
19.1. Apeliacinės instancijos teismas atmetė jos ginamojo ir kitų nuteistųjų apeliacinius skundus dėl civilinio ieškinio išsprendimo, nurodydamas, kad apeliacinių skundų argumentai dėl Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu, dėl to, kad jau kitais procesiniais sprendimais išspręstas klausimas dėl prašomų priteisti sumų ir priteisimas šioje byloje reikštų dvigubą išieškojimą, ar tikrai kilo mokestinė prievolė Lietuvos Respublikoje, dėl prašymo taikyti ieškinio senaties terminą, dėl to, kad nėra aiškus žalos dydžio apskaičiavimo būdas, yra nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai yra nepakankami konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu civilinio ieškinio klausimas buvo išspręstas tinkamai. Priešingai, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentai rodo, jog teismas, spręsdamas dėl žemesnės instancijos teismo nuosprendžio dalies, susijusios su šioje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu, pagrįstumo ir teisėtumo, ne tik neištaisė žemesnės instancijos teismo padarytų teisės taikymo ir aiškinimo klaidų, bet ir pats jų padarė.
19.2. Esminis klausimas, susijęs su tinkamu civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje išsprendimu, yra tinkamas ES teisės normų, reglamentuojančių skolos muitinei atsiradimo ir išnykimo klausimus, taikymas, kuris buvo keliamas ir apeliacinės instancijos teismo atmestame gynybos prašyme kreiptis į ESTT dėl šių nuostatų išaiškinimo. Kasatorės ginamasis ir kiti apeliantai ginčijo, kad šioje byloje, nustatant skolos muitinei egzistavimo faktą, dėl kurio ir yra pateiktas civilinis ieškinys, turėjo būti taikomos ne skolos atsiradimo metu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso, bet nuo 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktų nuostatos, lengvinančios asmens teisinę padėtį, kadangi jomis buvo išplėsti skolos muitinei išnykimo pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendžio dalį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, kuriomis nustatomi skolos muitinei atsiradimo ir išnykimo pagrindai (šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai), gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms taikomos šio kodekso nuostatos. Kasatorės nuomone, tokia pirmiau nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra teisiškai ydinga, todėl kelia pagrįstų abejonių dėl netinkamo ES teisės aiškinimo ir taikymo. Tai nulėmė ir prašymo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje teisiškai reikšmingu klausimu – ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis teisės aktas, turi būti taikomas tokioms situacijoms, kurios nors ir susiklostė iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau dėl tokių situacijų pasekmių baudžiamojoje byloje yra sprendžiama jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui, – apeliacinės instancijos teismui pateikimą. Apeliacinės instancijos teismas prašymo netenkino nurodydamas, kad „<...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika atitinka Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką dėl Europos Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu suformuluotų taisyklių. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (Penktoji kolegija) 2021 m. birželio 3 d. sprendimu byloje Staatssecretaris van Finaci?n prieš Jumbocarry Trading GmbH Nr. C-39/20, kuriame kalbama ir apie santykį tarp Sąjungos muitinės kodekso ir Bendrijos muitinės kodekso, darytina išvada, kad materialinės normos neturi grįžtamojo galiojimo, jei toks galiojimas nėra aiškiai nurodytas (žr. sprendimo 28, 29, 36 punktus) <...>“ Įvertinus šio ESTT sprendimo turinį, priešingai nei nurodoma apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, negalima daryti vienareikšmių išvadų dėl šiai bylai aktualių Sąjungos muitinės kodekso nuostatų (124 straipsnio 1 dalies e punkto) galiojimo laiko atžvilgiu, todėl, priešingai nei nurodoma skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalyje, ESTT išaiškinimai, pateikti šioje byloje, neleidžia daryti vienareikšmės ir kategoriškos išvados, kad joje aktualios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos negali būti taikomos teisiniam santykiui, kuris atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, tačiau įsigaliojus Sąjungos muitinės kodeksui vis dar nebuvo galutinai išspręstas iš jo galimai kilusių pasekmių klausimas.
19.3. Pirmiau nurodytame ESTT sprendime išdėstyti teisiniai argumentai leidžia pagrįstai manyti, kad šioje byloje yra pagrindas taikyti ginčijamas Sąjungos muitinės kodekso, o ne Bendrijos muitinės kodekso nuostatas. Pirmiau nurodytame ESTT sprendime buvo sprendžiamas klausimas, ar Sąjungos muitinės kodekso (1) 103 straipsnio 3 dalies b punktas ir 124 straipsnio 1 dalies a punktas taikomi skolai muitinei, kuri atsirado iki 2016 m. gegužės 1 d. ir tuo metu dar nebuvo suėjęs jos senaties terminas. Sprendimo 29 punkte nurodoma, kad nauja teisės norma taikoma nuo akto, kuriame ji įtvirtinta, įsigaliojimo, ir nors netaikoma teisinėms situacijoms, kurios atsirado ir kurios galutinai susiklostė iki šio akto įsigaliojimo, tokia nauja teisės norma nedelsiant taikoma situacijos, kuri susiklostė galiojant ankstesniam įstatymui, būsimoms pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. ESTT taip pat nusprendė, kad „tuomet, kai Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punktas tapo taikytinas, t. y. 2016 m. gegužės 1 d., pagrindinėje byloje nagrinėjamos skolos muitinei senaties terminas nebuvo suėjęs ir minėta skola muitinei nebuvo išnykusi <...>, tuo momentu Jumbocarry teisinė padėtis, susijusi su šios skolos muitinei senaties terminu, nebuvo galutinai nustatyta, nepaisant aplinkybės, kad ši skola atsirado pagal Bendrijos muitinės kodeksą. Vadinasi, Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 3 dalies b punktas galėjo būti taikomas būsimoms Jumbocarry padėties pasekmėms, t. y. skolos muitinei senaties terminui ir jos išnykimui (ESTT sprendimo 37, 38, 39 punktai).“ Be to, ESTT šiame sprendime konstatavo, kad 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 103 straipsnio 3 dalies b punktas ir 124 straipsnio 1 dalies a punktas, siejami su teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principais, turi būti aiškinami taip, kad jie taikomi skolai muitinei, kuri atsirado iki 2016 m. gegužės 1 d. ir kurios senaties terminas tuo metu dar nebuvo suėjęs. Taigi ESTT šiuo sprendimu įtvirtino principinę nuostatą, kad net ir tuo atveju, kai skola muitinei atsirado dar galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, tačiau šio teisinio santykio pasekmės atsiranda jau galiojant naujam teisiniam reguliavimui, yra taikytinas naujasis teisinis reguliavimas, būtent – Sąjungos muitinės kodeksas.
19.4. Be to, būtina įvertinti ir tai, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių padarymo, be kitų asmenų, yra nuteistas ir jos ginamasis, buvo padarytos 2009–2010 m., tačiau dėl šių nusikalstamų veikų galimai kilusios neigiamos teisinės pasekmės galutinai yra įvertintos kaip žala valstybei praėjus 9–10 metų nuo inkriminuotų nusikaltimų padarymo ir iš esmės pasikeitus tokių faktinių situacijų teisiniam reguliavimui.
19.5. Pirmiau aptarti esminiai nurodyto ESTT sprendimo argumentai, priešingai nei teigiama apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, neleidžia daryti vienareikšmės išvados dėl ES teisės taikymo apimties šioje baudžiamojoje byloje. Minėta, kad pagal šį ESTT sprendimą Sąjungos muitinės kodekso galiojimas teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šio kodekso įsigaliojimo, iš esmės yra leidžiamas. Kita vertus, aptariamame sprendime buvo sprendžiamas klausimas, susijęs su skolos muitinei išnykimu, kai nebeįmanoma skolininkui pranešti apie skolą muitinei pagal 103 straipsnį, t. y. su senaties termino taikymu. Dėl to aptariamoje ESTT byloje susiklosčiusi teisinė situacija nėra tapati susiklosčiusiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio argumentų, per se (pati savaime) kelia atitinkamų ES teisės aiškinimo ir taikymo klausimų.
19.6. Tais atvejais, kai nacionaliniame teisme iškyla klausimas dėl ES teisės aiškinimo, teismas gali prašyti ESTT priimti prejudicinį sprendimą, o jeigu toks teismas yra galutinės instancijos teismas, kaip yra šiuo atveju, jis privalo kreiptis į ESTT. Nagrinėjamu klausimu kasacinio teismo formuojama praktika neatitinka ESTT jurisprudencijos ir pagrįstai kelia abejonių dėl tokio ES teisės aiškinimo, todėl tam, kad visos abejonės minėtu klausimu būtų vienareikšmiškai pašalintos, būtina kreiptis į ESTT prašant priimti prejudicinį sprendimą.
19.7. Apeliacinės instancijos teismas ne tik netinkamai aiškino jau aptartų ES teisės normų galiojimą laiko atžvilgiu, bet ir konstatavęs, kad turi būti vadovaujamasi Bendrijos muitinės kodeksu, netinkamai aiškino šio kodekso nuostatas, kiek tai susiję su skolos muitinei atsiradimu tais atvejais, kai akcizais apmokestinamos prekės yra sulaikomos formaliai jau palikusios pirmosios muitinės zoną, tačiau nuo patekimo į Sąjungos muitų zoną iki jų sulaikymo faktiškai yra kontroliuojamos valstybės institucijų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas su cigarečių kroviniu sulaikytas šalia muitinės posto – kelio (duomenys neskelbtini) atkarpoje, 18 kilometre, jo judėjimą visiškai kontroliuojant Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams; 2010 m. vasario 28 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas su cigarečių kroviniu sulaikytas Marijampolėje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimą nuo pat įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. balandžio 15 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą iki Prienuose esančios automobilių stovėjimo aikštelės, kuria naudojosi nuteistojo B. K. vadovaujama bendrovė; 2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lenkijoje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. spalio 26 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Lentvaryje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant jo judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą; 2010 m. gruodžio 19 d. nusikalstamų veikų epizode vilkikas sulaikytas Alytuje, nuteistajam B. K. priklausančios bendrovės naudojamoje teritorijoje, Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnams kontroliuojant vilkiko judėjimo maršrutą nuo įvažiavimo į Lietuvą per (duomenys neskelbtini) kelio postą. Taigi 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamų veikų epizoduose cigaretės nuo patekimo į Lietuvą iki jų sulaikymo buvo visiškai ir nepertraukiamai kontroliuojamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų.
19.8. Bendrijos muitinės kodekso 233 straipsnio d punkte nustatyta, kad jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, skola muitinei išnyksta. Taigi pirmiau nurodytuose epizoduose nustatytos faktinės kontrabandinių cigarečių gabenimo Sąjungos muitų teritorijoje ir jų sulaikymo aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, realios žalos Bendrijos ekonomikai padarymo ir tokios žalos atsiradimo realios grėsmės. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad akcizas tapo mokėtinas nuo to momento, kai prekės paliko zoną, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti Bendrijos muitų teritorijoje, o tai, kad prekės buvo sulaikytos netoli muitinės posto (pvz., 2009 m. gruodžio 28 d. epizodas), nesuteikia pagrindo teigti, kad prekės nebuvo patekusios į Bendrijos muitų zoną, kas pagal Bendrijos muitinės kodeksą, kurio nuostatomis vadovavosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, suponuoja muitinės skolos atsiradimą. Pažymėtina, kad toks formalus ES teisės normų aiškinimas neatitinka nei jų paskirties, nei ESTT praktikos. ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendime, priimtame byloje C-230/08, yra išaiškinta, kad aplinkybės, kuriomis vietos muitinės ir mokesčių institucijos sulaikė į Bendrijos muitų teritoriją įvežamas prekes zonoje, kur yra pirmoji muitinės įstaiga prie Bendrijos išorės sienos, ir tuo pat metu arba vėliau sunaikino turėdamos jas savo žinioje, susijusios su Muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punkte vartojama „sulaikytų ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuotų“ prekių sąvoka, todėl pagal šią nuostatą skola muitinei išnyksta. ESTT nurodė, kad terminą „sulaikymas“ pagal Muitinės kodekso 233 straipsnio pirmos pastraipos d punktą reikėtų suprasti kaip kompetentingų institucijų įsikišimą perimant faktinę prekių kontrolę, kad jos būtų laikomos saugiai ir būtų užkirstas kelias joms patekti į valstybių narių ekonominę grandinę. Šiame sprendime ESTT nusprendė, kad 1977 m. gegužės 17 d. Šeštosios Tarybos direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos: vienodo vertinimo pagrindo, su pakeitimais, padarytais 1999 m. spalio 22 d. Tarybos direktyva 1999/85/EB, 2 straipsnio 2 punktas, 7 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis turi būti aiškinami taip, kad prekės, kurias įvežamas į Bendrijos teritoriją vietos muitinės ir mokesčių institucijos sulaikė ir tuo pat metu ar vėliau sunaikino neišleisdamos jų iš savo žinios, turi būti laikomos neimportuotomis į Bendriją, todėl apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu už tas prekes momentas neįvyksta ir dėl to minėtas mokestis netampa mokėtinas.
19.9. Pirmiau aptartame ESTT sprendime atskleidžiama neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtų prekių sulaikymo aplinkybių svarba, kurios esmę sudaro valstybių narių ekonomikos apsauga. Dėl to nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės, kuriomis buvo sulaikytos į Sąjungos muitų teritoriją neteisėtai įvežtos cigaretės, t. y. kad šios neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės buvo įvežtos muitinės pareigūnams visiškai kontroliuojant tiek patį įvežimo procesą, tiek ir jų gabenimo šia teritorija procesą, pagrįstai leidžia konstatuoti, kad nebuvo realios galimybės kontrabandinėms cigaretėms patekti į Lietuvos ar kitos ES valstybės narės ekonomikos grandinę. Šios neteisėtai įvežtos prekės buvo faktiškai kontroliuojamos Muitinės kriminalinės tarnybos iki pat sulaikymo momento, jos nenutrūkstamai buvo prižiūrimos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų ir nebuvo susiklosčiusi tokia situacija, jog muitinė apskritai prarastų jų kontrolę, todėl jos ne tik nepateko, bet ir neturėjo realių galimybių patekti į kitų valstybių narių ekonominę grandinę. Muitinės kriminalinė tarnyba sulaikė cigaretes, kurios buvo šios institucijos žinioje nuo jų sulaikymo iki sunaikinimo momento, o tai, kad sulaikymą buvo nuspręsta įvykdyti tokiu būdu, t. y. leidžiant kontroliuojamam kroviniui palikti muitinės teritoriją, iš esmės nekeičia nei žalos ES ekonomikai (ne)atsiradimo fakto, nei realios grėsmės dėl tokios žalos nebuvimo fakto.
19.10. Esant tokioms aplinkybėms, šios prekės laikytinos neimportuotomis į Bendriją ir jų apmokestinimo akcizu momentas yra neįvykęs, o skola muitinei atitinkamai laikytina išnykusia ir su tuo susiję civilinio ieškinio reikalavimai negali būti tenkinami. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl reikalavimo iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų solidariai valstybės naudai priteisti 449 856,93 Eur (2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamos veikos), 1 058 393,19 Eur (2010 m. vasario 28 d. nusikalstamos veikos), 516 102,87 Eur (2010 m. balandžio 15 d. nusikalstamos veikos), 168 033,80 Eur (2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamos veikos) atmestinas.
19.11. Kitas svarbus aspektas, susijęs su jau aptartais nusikalstamų veikų epizodais, kuriuose valstybės pareigūnai akcizais apmokestinamas prekes visiškai kontroliavo nuo to momento, kai jos kirto ES išorės sieną, iki tol, kai jos buvo sulaikytos ir vėliau sunaikintos, – tai valstybės pareigūnų veiksmai, kuriais akivaizdžiai buvo siekiama pasunkinti kaltininkų teisinę padėtį. Priešingi apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pateikti teiginiai yra deklaratyvūs ir nepakankami, kad būtų paneigtas pačios valstybės „indėlis“ į tai, jog cigaretės buvo išleistos iš pirmosios muitinės zonos, taip „sukuriant“ pagrindą skolai muitinei atsirasti. Akivaizdu, kad toks valstybės institucijų elgesys šiuo atveju nebuvo atsitiktinis.
19.12. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai. Būtent tokius veiksmus šiuo atveju ir atliko civilinė ieškovė, todėl pirmiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti šioje baudžiamojoje byloje esant ir savarankišką atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindą – nukentėjusiojo (valstybės, jos institucijų) sąmoningus veiksmus, sukėlusius prašomos atlyginti žalos atsiradimą pirmiau nurodytuose epizoduose.
19.13. Dar vienas svarbus aspektas, kuris sprendžiant civilinį ieškinį nebuvo tinkamai įvertintas, – tai civilinio ieškinio ir jo dydžio nepagrįstumas nusikalstamų veikų epizoduose, kuriuose kroviniai su akcizais apmokestinamomis prekėmis nebuvo sulaikyti nei Lietuvoje, nei kokioje nors kitoje ES valstybėje narėje. 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d. ir 2010 m. vasario 28 d. nusikalstamų veikų epizoduose cigaretės apskritai nebuvo sulaikytos, o pagal aptariamuose epizoduose dalyvavusių asmenų parodymus jos buvo realizuotos Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Tai reiškia, kad muitinės prievolės dydis buvo apskaičiuotas tik remiantis teorinėmis prielaidomis. Civilinio ieškinio reikalavimai privalo būti pagrįsti konkrečiais faktiniais duomenimis apie realiai padarytą, o ne numanomą žalą. Šiuo atveju, siekiant pagrįsti civilinio ieškinio dydį pirmiau nurodytuose epizoduose, turėjo būti nustatyta, kokios rūšies cigaretės buvo neteisėtai gabenamos ir jomis buvo disponuojama, tikslus jų kiekis ir vertė. Kadangi cigarečių muitinė vertė yra skaičiuojama pagal jų rūšį ir kiekį, šių požymių nustatymas neturi kelti abejonių, nes tik atlikus teisingus skaičiavimus galima apskaičiuoti valstybei nesumokėtų mokesčių dydį, t. y. tinkamai išspręsti civilinio ieškinio klausimą. To nepadarius, ši civilinio ieškinio dalis negalėjo būti tenkinama.
19.14. Apeliaciniu jos ginamojo skundu buvo keliamas klausimas ir dėl ieškinio senaties taikymo dėl 2009 m. lapkričio 29 d., gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13, 28 d., kovo 2 d., balandžio 15 d. nusikalstamų veikų, nes yra suėjęs sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys pareikštas tik 2013 m. rugsėjo 5 d., matyti, kad iki 2010 m. rugsėjo 5 d. padarytoms nusikalstamoms veikoms yra suėjęs ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatas ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą momentas gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (žr., pvz., kasacines nutartis civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDcvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-447/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-447/2008">3K-3-447/2008</a>, 3K-7-34/2011, 3K-3-460-915/2015, e3K-3-117-695/2019). Taigi esminis kriterijus senaties eigai skaičiuoti yra subjektyvusis momentas – kada civilinis ieškovas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šiuo atveju yra svarbi ta faktinė aplinkybė, kad ikiteisminį tyrimą vykdė Muitinės kriminalinė tarnyba, kuri, kaip ir civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė, yra bendros Lietuvos Respublikos muitinės sistemos dalis, o tai per se leidžia teigti, kad iš esmės jau veikų įvykdymo metu civilinė ieškovė, kuri savo žinion iš karto perėmė sulaikytas prekes, žinojo ir galėjo žinoti apie jai padarytą žalą.
19.15. Pasisakant dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatytų priemonių ir civilinės atsakomybės nuostatų taikymo, svarbi kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje yra išaiškinta, kad mokestinė prievolė savo prigimtimi nėra žala, nes ji kyla iš mokesčių administravimo teisinių santykių, kurių vienas iš dalyvių – mokesčių mokėtojas. Tačiau mokesčių nesumokėjimas gali būti vertinamas kaip žala, jeigu nustatoma, kad ją lėmė nusikalstami veiksmai ir dėl to nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-68-222/2018). Būtent tokia teisinė situacija yra susiklosčiusi ir šioje baudžiamojoje byloje, todėl teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, turėjo vadovautis ne pasirinktomis skolininkui (nuteistajam) nepalankiomis civilinės teisės nuostatomis, bet jų visuma, be kita ko, nustatančia senaties terminus; tuo labiau kad civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje buvo pareikštas 2013 m. rugsėjo 5 d. ir tai buvo padaryta vadovaujantis civilinės (deliktinės) atsakomybės nuostatomis, o Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka priimti sprendimai buvo panaikinti dėl suėjusių senaties terminų skolai muitinei įregistruoti. Taigi šiuo atveju teismai privalėjo vadovautis aptartomis CK nuostatomis, sudarančiomis teisinį pagrindą pripažinti, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl iki 2010 m. rugsėjo 5 d. padarytų nusikalstamų veikų buvo praleistas.
19.16. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas teisės taikymo klaidas spęsdamas dėl konfiskuotino turto – transporto priemonių – vertės nustatymo ir atskiruose nusikalstamų veikų epizoduose – dėl šio turto konfiskavimo natūra negalimumo, tačiau netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismų praktikoje pabrėžiama būtinybė aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, ypač kai taikomas kompensacinis turto konfiskavimas, taikyti ne formaliai, bet tinkamai nustatant visas tam reikšmingas aplinkybes (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-77-648/2019, 2K-100-648/2019; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas vienoje iš naujausių nutarčių, pasisakydamas dėl kompensacinio konfiskavimo, kai konfiskuojama transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma, pabrėžė būtinybę tinkamai nustatyti tokio konfiskuotino turto rinkos vertę nurodydamas, kad, sprendžiant turto konfiskavimo klausimą pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu; byloje nesant tokių duomenų, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę; BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog iš kaltininko išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma; BK 72 straipsnio 5 dalies aspektu sprendžiant dėl konfiskuotino automobilio vertės nustatymo teismų praktikoje paprastai yra taikomas transporto priemonės rinkos vertės kriterijus, t. y. tokio automobilio vertė yra nurodoma pagal vidutinę tokios transporto priemonės rinkos kainą; išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, turi būti nustatoma įrankio, priemonės arba rezultato vertė pinigine išraiška, kuri (konfiskuotino turto vertė) yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nurodytas įrodinėjimo taisykles; konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje; įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Pažymėtina, kad šioje nutartyje suformuotos šios teisės normos taikymo nuostatos, atsižvelgiant į konfiskuotino turto pobūdį, aktualios ir šioje baudžiamojoje byloje.
19.17. Kaip matyti iš skundžiamų teismų nuosprendžių, konfiskuotino turto vertė šioje baudžiamojoje byloje buvo nustatyta vadovaujantis vieninteliu duomenų šaltiniu – Muitinės departamento 2019 m. kovo 18 d. raštu Nr. (7.4/03)3R-590. Nors šiame civilinio ieškovo parengtame rašte, kurio turinį sudaranti informacija net nepriskiriama muitinės kompetencijai, civilinis ieškovas pateikė tik rekomendacinio pobūdžio informaciją apie atitinkamo tipo transporto priemonių galimą vertę, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį rekomendacinio pobūdžio raštą laikė tinkamu ir neginčytinu įrodymu sprendžiant dėl jos ginamajam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – apimties. Taigi pripažinto konfiskuotinu turto vertė buvo nustatyta ne vadovaujantis specialistų išvadomis, bet išimtinai civilinio ieškovo pateiktais duomenimis, kurie skundžiamų nuosprendžių priėmimo metu buvo praradę aktualumą ir kurių pagrįstumas nebuvo patikrintas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka.
19.18. Turint omenyje proceso trukmę šioje baudžiamojoje byloje, t. y. kad nusikalstamos veikos buvo padarytos prieš 12–13 metų, ir atsižvelgiant į taikomos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus (atimti galimybę dar kartą panaudoti konfiskuojamą turtą nusikalstamais tikslais, daryti atitinkamą prevencinį poveikį) ir proporcingumo reikalavimus, tinkamas konfiskuotino turto vertės apskaičiavimas šiuo atveju yra itin svarbus. Pažymėtina, kad proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje, kuri pačių teismų pagrįstai buvo pripažinta nepateisinamai ilga, pirmiausia pažeidė jos ginamojo ir kitų nuteistųjų teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, tačiau tai buvo vertinama nuteistųjų nenaudai. Akivaizdu, kad nuteistieji nėra atsakingi už tai, jog proceso metu reikšmingai nuvertėjo konfiskuotinu turtu pripažintų transporto priemonių vertė, todėl ši aplinkybė su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis (tarp jų ir abejonės dėl konfiskuotinu pripažinto turto vertės) privalo būti vertinama nuteistųjų naudai.
19.19. Tuo atveju, kai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių turtas negali būti paimamas natūra, turi būti nustatoma konfiskuotino turto vertė, kuri turi atitikti realią tokio turto rinkos vertę būtent konfiskavimo dieną, ypač kai ši diena nuo nusikalstamų veikų padarymo nutolusi daugiau nei dešimtmečiu. Tik toks konfiskuotino turto vertės nustatymo būdas atitinka teisingumo ir protingumo principus ir tik laikantis tokių principų paskirta baudžiamojo poveikio priemonė atitinka proporcingumo reikalavimus. Priešingu atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti vertinama kaip aiškiai neproporcinga ir nesuderinama su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) Protokolo Nr. 11 1 straipsnio reikalavimais. Taigi, atsižvelgtina į tai, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo yra praėję atitinkamai apytiksliai 12–13 metų, o tai, atsižvelgiant į konfiskuotino turto pobūdį (transporto priemonės, kurioms būdingas didelis nusidėvėjimas), yra itin reikšmingas laikotarpis apskaičiuojant jo vertę, kuri šiuo metu yra daug mažesnė nei buvusi inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu. Dėl to teismui nusprendus išieškoti turto vertę, ją apskaičiuojant pagal nusikalstamų veikų padarymo metu buvusią turto vertę, buvo nepagrįstai pasunkinta nuteistųjų padėtis, palyginti su tuo, jei turtas būtų buvęs konfiskuotas natūra. Teismas, užuot tinkamai kompensavęs nuteistiesiems dėl pernelyg ilgo proceso patirtus jų teisių suvaržymus, dar ir perkėlė jiems neigiamas pasekmes už valstybės negebėjimą tinkamai organizuoti procesą, be kita ko, užtikrinti turto konfiskavimą ar jo vertės išieškojimą laiku, t. y. faktiškai įpareigojo nuteistuosius padengti valstybei skirtumą tarp nusikalstamų veikų padarymo metu buvusios konfiskuotino turto vertės ir konfiskavimo taikymo dieną buvusios konfiskuotino turto realios vertės, nors toks skirtumas atsirado išimtinai dėl pačios šią baudžiamojo poveikio priemonę taikančios valstybės veiksmų. Ši padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaida turi būti ištaisyta reikšmingai mažinant teismų nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą arba iš viso atsisakant taikyti šią baudžiamojo poveikio priemonę.
19.20. Pažymėtina, kad net keturiuose nusikalstamų veikų epizoduose (2010 m. vasario 13 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. rugsėjo 12 d., 2010 m. gruodžio 19 d.) nustatyta, jog vilkikai ir (ar) puspriekabės, kuriomis buvo gabenamos kontrabandinės cigaretės, priklausė užsienio valstybių juridiniams asmenims; dviejuose iš pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų epizodų tų juridinių asmenų vadovas buvo E. V., kuris Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu dėl tų pačių nusikalstamų veikų padarymo. Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad turto savininkas – juridinis asmuo – nežinojo apie šio turto panaudojimą nusikalstamoms veikos vykdyti, o tai, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, yra viena iš būtinų sąlygų siekiant taikyti trečiojo asmens turto konfiskavimą natūra. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė turto konfiskavimo taikymą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas pateikė lakoniškus argumentus, neva pagrindžiančius BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų nebuvimą kiekviename iš pirmiau nurodytų nusikalstamų veikų epizodų, tačiau plačiau jų turinio šioje byloje nustatytų konkrečių nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių kontekste neatskleidė.
19.21. Pirma, BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad turtas iš juridinio asmens, kuris nėra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, natūra konfiskuojamas ir tais atvejais, kai įgydamas šį turtą jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Juridinių asmenų RAB „V“ (duomenys pakeisti), kuriam priklausė vilkikas „Renault“ (valst. Nr. O018OE39), direktorius buvo E. V., o juridinio asmens RAB „Y“ (duomenys pakeisti), kuris buvo vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) savininkas nusikalstamų veikų padarymo metu, generalinis direktorius buvo tas pats E. V., kuris, kaip minėta, pats tiesiogiai dalyvavo padarant nusikalstamas veikas ir yra už tai pripažintas kaltu ir nuteistas. Pažymėtina, kad būtent bendrovės vadovas turi visus BK 72 straipsnio 4 dalies 5 punkte nurodytus įgaliojimus juridiniam asmeniui, taigi šiuo atveju juridiniai asmenys neabejotinai žinojo, kad bendrovių vilkikai bus panaudoti kontrabandinėms cigaretėms neteisėtai gabenti. Be to, šiuo atveju yra ir kita BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodyta turto konfiskavimo natūra sąlyga. Tai, kad juridinio asmens vadovas panaudoja juridinio asmens turtą pats vykdydamas nusikalstamas veikas, rodo, jog toks juridinis asmuo ne tik turėjo ar galėjo žinoti, kad jo turtas yra naudojamas kaip nusikalstamų veikų priemonė, bet tai neabejotinai ir žinojo. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti vilkiko „Renault“ (valst Nr. O018OE39) ir vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39) vertę atitinkančias pinigų sumas, atitinkamai 5860 Eur ir 8110 Eur, yra naikintina.
19.22. Turto konfiskavimą reglamentuojančių BK nuostatų neatitinka ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939), kurių savininkė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo bendrovė „OOO X“ (duomenys pakeisti), o jos generalinis direktorius – V. Ti., vertę atitinkančią pinigų sumą. Transporto priemonės buvo grąžintos įmonės atstovui V. O., t. y. asmeniui, kuris vairavo vilkiką, kontrabanda gabeno akcizais apmokestinamas prekes ir kuriam šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti įtarimai, o nuo 2013 m. kovo 20 d. paskelbta jo paieška. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas grindė tuo, kad kaip liudytojas apklaustas V. Ti. parodė, jog jam nebuvo žinoma apie bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti) priklausančių transporto priemonių panaudojimą darant nusikalstamas veikas; tai paneigiančių duomenų baudžiamojoje byloje nėra. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646 BBV) savininkė nusikalstamų veikų padarymo metu buvo PB „Z“ (duomenys pakeisti), kuriai Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės 2010 m. birželio 30 d. nutarimu buvo nuspręsta šį vilkiką grąžinti, taikė šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkei buvo žinoma apie jai priklausančio vilkiko panaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti, tačiau aplinkybių, kuriomis pirmiau nurodyta bendrovė įsigijo ir kuriomis perdavė turtą nusikaltimų vykdytojams, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės sprendžiant dėl turto savininko turėjimo ir (ar) galėjimo žinoti apie jam priklausančio turto panaudojimą nuteistiesiems šioje byloje inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms daryti, t. y. esminių aplinkybių sprendžiant dėl BK 72 straipsnio nuostatų taikymo, nenustatinėjo. Baudžiamojoje byloje nebuvo apklaustas nei bendrovės vadovas, nei savininkas, taip pat nebuvo gauta kokių nors objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad neegzistuoja BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta turto konfiskavimo natūra sąlyga. Taigi nė vienu iš pirmiau nurodytų dviejų atvejų teismai nenustatinėjo, ar yra sąlygos, kurioms esant gali būti taikomas turto, pripažinto nusikalstamų veikų priemone, konfiskavimas natūra.
19.23. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra individuali baudžiamojo poveikio priemonė, itin griežtai ribojanti asmenų nuosavybės teisę, todėl šios priemonės taikymo pagrįstumas ir taikymo apimtis turi būti įrodinėjami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis kaip ir bet kuris nusikalstamos veikos sudėties požymis. Dėl to su turto konfiskavimu, be kita ko, jos pobūdžiu ir apimtimi, susijusios aplinkybės turi būti patikimai ir neabejotinai nustatytos. Šiuo atveju turėjo būti patikimai nustatyta, kad pirmiau nurodytuose epizoduose juridiniai asmenys – užsienio bendrovės, kurioms priklausė nusikaltimams vykdyti naudotos transporto priemonės, – nežinojo arba neturėjo ir negalėjo žinoti apie tokį jų turto panaudojimo būdą. Teismo išvada, kad nurodyti juridiniai asmenys „nežinojo“ apie jiems priklausančio turto panaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti, nėra pagrįsta faktinėmis bylos aplinkybėmis, nes tokios aplinkybės nebuvo nustatomos nė vienoje šios baudžiamosios bylos stadijoje, taigi akivaizdu, kad tokią esminę teisinę reikšmę turinčią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas tiesiog preziumavo. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip buvo minėta, BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas kaip vieną iš trečiajam asmeniui priklausančio turto konfiskavimo sąlygų nustato ne tik konkretų žinojimą, bet ir turėjimą bei galėjimą žinoti apie jo turto panaudojimą nusikaltimams daryti. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad spręsdamas, ar savininkas turėjo ir galėjo žinoti, kad jo turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, teismas įvertina turto perdavimo aplinkybes (pvz., turtas perduodamas asmeniui, kuris verčiasi neteisėta veikla, ir turto savininkui šios aplinkybės žinomos; perduotą turtą valdė ir juo naudojosi kaltininkas, o savininkas nesidomėjo jam priklausančio turto likimu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-500/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-500/2010">2K-500/2010</a>). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, tokios aplinkybės nustatomos nebuvo, o trečiųjų asmenų atsakomybę už turto panaudojimą kitiems asmenims vykdant nusikalstamas veikas apeliacinės instancijos teismas aiškino pernelyg siaurai – tik kaip žinojimą – ir taip netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Akivaizdu, kad, šiuo atveju nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nenustatinėjus aplinkybių apie pirmiau nurodytų užsienio juridinių asmenų turėjimą ir galėjimą žinoti apie jų turto panaudojimą darant nusikalstamas veikas, teismai nepagrįstai jos ginamajam taikė kompensacinį turto konfiskavimą.
19.24. Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies pakeitęs pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš naujo paskyręs jos ginamajam bausmes už atskirus nusikaltimus, netinkamai taikė baudžiamajame įstatyme įtvirtintas bausmės skyrimo taisykles – tinkamai neįvertino visų bausmei skirti svarbių aplinkybių, apibūdinančių tiek pačių nusikalstamų veikų, tiek jos ginamojo asmenybės pavojingumą, taip pat išimtinės aplinkybės – proceso trukmės – reikšmės, dėl to tinkamai neindividualizavo jos ginamajam skiriamų bausmių. Negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo sprendimo palikti jos ginamajam galioti pirmosios instancijos teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas laisvės atėmimo bausmes argumentais, kadangi, kaip konstatavo teismas, jų dydžio nėra pagrindo nei griežtinti, nei švelninti, o už BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų padarymą paskirti po šešis mėnesius laisvės atėmimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tai, jog apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jos ginamasis ir kiti nuteistieji buvo pripažinti kaltais dalyvavę nusikalstamo susivienijimo veikloje ir nusikalstamas veikas padarę veikdami pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma, ir pripažino jos ginamąjį ir kitus asmenis veikus mažiau pavojinga bendrininkavimo forma – organizuota grupe, turi esminę reikšmę vertinant veikų pavojingumą, taigi, ir sprendžiant dėl bausmės dydžio.
19.25. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jos ginamasis buvo pripažintas kaltu dėl dešimties nusikalstamų veikų epizodų, iš kurių net penkiuose nusikaltimai, susiję su cigarečių kontrabanda ir neteisėtu disponavimu šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo visiškai kontroliuojami ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Vertinant jos ginamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą šiuo aspektu, svarbu ir tai, kad visuose šiuose pareigūnų kontroliuotuose nusikalstamų veikų epizoduose kontrabandinės cigaretės buvo sulaikytos ir paimtos pareigūnų. Taigi reali žala BK 199 ir 199² straipsnių saugomiems teisiniams gėriams – ekonomikai ir finansų sistemai – padaryta nebuvo. Be to, šiuo atveju ilgalaikis slaptų tyrimo veiksmų taikymas, kai nemažos dalies nusikalstamų veikų padarymas buvo nulemtas ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėto neveikimo, iš esmės paneigia jų pavojingumą ar bent jau gerokai jį sumažina. Nors jos ginamasis buvo nuteistas už daug nusikaltimų, tačiau nusikalstamos veikos iš esmės buvo elementarios, padarytos veikiant tuo pačiu veikimo modeliu. Taigi pirmiau nurodytos dvi aplinkybės – nusikalstamų veikų skaičius ir cigarečių vertė – nesuteikia pagrindo teigti buvus tokį išskirtinį šių nusikalstamų veikų pavojingumą, kad net praėjus 12–13 metų po jų padarymo jos laikytinos tokiomis pavojingomis, kad už jas turėtų būti skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės.
19.26. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino ir jos ginamojo asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, iš kurių esminę reikšmę suteikė tik neigiamai jį apibūdinančioms aplinkybėms – jo ankstesniems teistumams, o tokios svarbios aplinkybės, kaip tai, kad jos ginamasis yra nuolat dirbantis, darbovietėje apibūdinamas išimtinai teigiamai, turi tvirtus socialinius ryšius (susituokęs, turi nepilnametę dukterį), rodančios, kad jos ginamasis stengiasi laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės nuostatų, kad jo gyvenimo būdas būtų tinkamas, iš esmės liko neįvertintos. Kartu pažymėtina, kad iš esmės liko neįvertinta ir tai, kaip jos ginamajam po tiek metų nuo inkriminuotų nusikaltimų padarymo paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas, ypač įvertinus itin ilgą kardomojo kalinimo laiką, paveiks jo šeimą, socialinius ir ekonominius ryšius, ypač nepilnametę dukterį.
19.27. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas kaip pagrindą taikyti jos ginamajam itin griežtas (tiek parinktos bausmės rūšies, tiek jos dydžio aspektais) bausmes nurodo ir tai, jog jis kaltę pripažino tik dėl kelių nusikaltimų, t. y. dėl tų, dėl kurių yra daugiausia įrodymų, tačiau dėl kitų nusikaltimų savo kaltę neigė, o tai rodo, kad jis nėra linkęs prisiimti atsakomybės už įstatymo pažeidimą. Tokie teismo argumentai yra teisiškai ydingi ir visiškai nepriimtini teisinėje visuomenėje, nes pagal įstatymą kaltinamasis / įtariamasis neturi pareigos prisipažinti dėl jam pareikštų kaltinimų, kaip ir neturi pareigos duoti parodymų dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, o jo prisipažinimas, dalinis prisipažinimas ar neprisipažinimas yra vienas iš būdų, kuriuo realizuojama jo teisė į gynybą. Dėl to teismas negali bausti asmens dėl jo pasirinktos gynybinės pozicijos, už tai jam parinkdamas griežtesnę bausmę. Nors asmens prisipažinimas ir gailėjimasis dėl nusikalstamų veikų yra viena iš kaltininko atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sudarančių pagrindą paskirti švelnesnę bausmę, priešinga kaltinamojo pozicija – neprisipažinimas ar parodymų nedavimas – nėra viena iš BK 60 straipsnyje įtvirtintų atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nėra pagrindas, kuriuo remiantis asmeniui gali būti skiriama griežtesnė bausmė. Kaltininkas negali būti baudžiamas už savo procesinių teisių realizavimą. Kita vertus, ta aplinkybė, kad jos ginamasis dėl dalies jam inkriminuotų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino, vertinant jo asmenybę liko neįvertinta.
19.28. Vertinant skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą, svarbu tinkamai įvertinti apeliacinės instancijos teismo, kaip, beje, ir pirmosios instancijos teismo, nustatytą aplinkybę, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas ir ypač bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nepagrįstai ilgą laiko tarpą. Pagal nacionalinių teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas gali būti vienas iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU2LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-256/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-256/2009">2K-256/2009</a>), taip pat taikyti bausmės vykdymo atidėjimą (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015) arba skirti švelnesnę, nei nurodyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, 2K-102/2009, 2K-192/2011, 2K-337-489/2017). Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, jei proceso trukmė pripažįstama nepateisinamai ilga ir pažeidžiančia kaltinamųjų teisę į procesą per įmanomai trumpiausią laiką, tai paprastai laikoma išimtine aplinkybe ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, skiriamos bausmės švelninamos ne tik pagal sankcijos ribas, bet ir paskiriamos mažesnės bausmės nei minimalios bausmės ribos, įtvirtintos atitinkamose baudžiamojo įstatymo straipsnių sankcijose. Toks kaltinamųjų teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką kompensavimo būdas ypač svarbus bylose, kuriose nagrinėjami sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai, už kuriuos BK sankcijose įtvirtintos itin griežtos ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės, nes vien bausmių sumažinimas pagal sankcijų ribas paprastai nėra laikomas pakankamu, kad būtų efektyviai kompensuoti kaltinamųjų teisių pažeidimai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė yra pripažįstama pagrindu mažinti ne tik tarpines bausmes, bet ir paskirtą subendrintą galutinę bausmę (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-151-489/2019).
19.29. Apeliacinės instancijos teismas, nors pripažino procesą šioje baudžiamojoje byloje nepateisinamai ilgu, neatsižvelgdamas į teismų praktiką, konstatavo, kad vis dėlto jis neturi pagrindo skirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą. Tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai yra teisiškai nepagrįsti. Nagrinėjamoje byloje baudžiamasis procesas, kuris teismų pripažintas nepateisinamai ilgu, dėl jos ginamojo trunka jau beveik 11 metų. Viso šio pernelyg ilgo proceso metu jos ginamajam buvo taikomi įvairaus pobūdžio apribojimai, tarp jų ir pats griežčiausias – suėmimas, kuris truko net trejus metus ir beveik keturis mėnesius. Be to, jam ilgą laiką itin griežtomis sąlygomis buvo taikomas namų areštas, kuris pagal EŽTT praktiką yra prilyginamas suėmimui, ir visos kitos BPK nurodytos kardomosios priemonės. Taigi per visą šį pernelyg ilgai trukusį procesą jos ginamasis patyrė ir itin griežtus suvaržymus, todėl šio proceso neigiamas poveikis jos ginamajam buvo itin didelis. Kartu šiame kontekste pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką ilga kardomojo kalinimo trukmė kelia didelį susirūpinimą ir suponuoja valstybės institucijų pareigą įrodyti labai svarias priežastis, kurios galėtų tai pateisinti (pvz., EŽTT sprendimai bylose Tsarenko prieš Rusiją; Trifkovi prieš Kroatiją; Dragin prieš Kroatiją; Lisovskij prieš Lietuvą). Tose bylose, kuriose asmenims ilgą laiką taikomas kardomasis kalinimas, valstybės institucijos, organizuodamos procesą, privalo parodyti ypatingą dėmesingumą (pvz., EŽTT sprendimas byloje Labita prieš Italiją). Tik ypatingos aplinkybės gali pateisinti ilgą kalinimo laikotarpį (pvz., EŽTT sprendimas byloje Chraidi prieš Vokietiją). EŽTT yra ne kartą konstatavęs, kad nei bylos sudėtingumas, nei aplinkybė, kad asmenys buvo kaltinami padarę nusikaltimus, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, negali pateisinti ypač ilgos kalinimo trukmės (pvz., EŽTT sprendimai bylose Veliyev prieš Rusiją; Chyla prieš Lenkiją; Lisovskij prieš Lietuvą). EŽTT taip pat yra ne kartą nurodęs, kad kaltinimų sunkumas savaime negali pateisinti ilgos kardomojo kalinimo trukmės (pvz., EŽTT sprendimas byloje Ilijkov prieš Bulgariją). Kasacinės instancijos teismo ir EŽTT praktikoje taip pat ne kartą yra pabrėžta, kad suėmimo faktas savaime yra veiksnys, kuris turi būti apsvarstytas vertinant, ar laikomasi reikalavimo priimti sprendimą dėl bylos esmės per įmanomai trumpiausią laiką (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>; EŽTT sprendimai bylose Matoń prieš Lenkiją; Paskal prieš Ukrainą; Pawlak prieš Lenkiją).
19.30. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas proceso trukmės pagrįstumą, nevertino proceso realaus poveikio jos ginamajam ir neatsižvelgė skirdamas jam bausmę. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo sankcijoje nurodytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Šiuo atveju svarbu ir tai, kad BK (nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos) straipsnių, pagal kuriuos jos ginamasis pripažintas kaltu ir nuteistas, sankcijose yra nurodytos kelios alternatyvios bausmės, o laisvės atėmimas yra griežčiausia iš jų. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, visi nusikalstamų veikų dalyviai, išskyrus jos ginamąjį ir nuteistąjį S. Č., yra nuteisti su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – baudomis. Taigi tai, kad jos ginamajam teismas kiekvienu atveju parinko pačią griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, jau savaime suponuoja daug griežtesnį jo veiksmų teisinį vertinimą. Taigi akivaizdu, kad teismas jos ginamojo asmenybę ir jo veiksmus vertino kaip daug pavojingesnius nei kitų bendrininkų. Tuo tarpu itin griežtų laisvės atėmimo bausmių paskyrimas už ekonominio pobūdžio nusikaltimus, nuo kurių padarymo yra praėję 12–13 metų ir kurių nepateisinamai ilgą tyrimą bei nagrinėjimą teisme lėmė išimtinai valstybės veiksmai, akivaizdžiai neatitinka bendrųjų bausmės tikslų paskirties ir neatlieka kompensacinės funkcijos, kad bent iš dalies būtų kompensuotas esminis nuteistojo pamatinių teisių suvaržymas. Dėl to, net ir palikus jos ginamajam pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, už kiekvieną jam inkriminuotą nusikaltimą paskirta laisvės atėmimo bausmė neturėtų viršyti baudžiamajame įstatyme įtvirtintos jos minimalios ribos, t. y. trijų mėnesių laisvės atėmimo.
19.31. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas jos ginamajam ne tik paskyrė neteisingas bausmes, bet ir netinkamai taikė BK 63 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimą. BK 63 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kokiais atvejais teismas taiko bausmių apėmimą; šis bausmių bendrinimo būdas taikomas, be kita ko, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai. Tuo tarpu jos ginamojo baudžiamojoje byloje, nepaisant to, kad dalis nusikalstamų veikų, dėl kurių atskiruose epizoduose jos ginamasis buvo pripažintas kaltu, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, visos bausmės buvo subendrintos išimtinai dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taip pažeidžiant pirmiau nurodytas BK nuostatas. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, dėl kiekviename iš jos ginamajam inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų epizodų idealiąsias sutaptis sudarančios nusikalstamos veikos bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o šios apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje – dalinio jų sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis).
19.32. Ištaisius pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, jos ginamajam skirtina jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko neviršijanti subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3, 9 dalimis, ši laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 432 MGL (21 600 Eur) dydžio bauda visiškai jas sudedant, į jos ginamojo paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitant laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką ir laikant jos ginamąjį atlikusiu laisvės atėmimo bausmę.
20. Kasaciniu skundu nuteistojo S. Č. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį atmesti, nuspręsta iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų išieškoti konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausiusių PB „Z“ (duomenys pakeisti), vertę; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl konfiskuotino turto – vilkikų ir puspriekabių – vertės, nustatytos nusikalstamų veikų padarymo metu, pakeisti sumažinant šio konfiskuotino turto vertę per pusę ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šias sumas atitinkamomis dalimis priteisti iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų arba pripažinus, kad turto vertės nuosprendžio priėmimo dieną nebegalima nustatyti, naikinti skundžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis iš jos ginamojo ir kitų nuteistųjų priteistos atitinkamo turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu, atitinkančios pinigų sumos; jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes už tas nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už kiekvieną iš jų paskiriant baudas, jas subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir į paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti jo sulaikymo ir suėmimo laiką (trejus metus du mėnesius dvidešimt devynias dienas), vieną parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti jos ginamąjį atlikusiu bausmę arba jos ginamajam iš naujo paskirti bausmes už tas nusikalstamas veikas, už kurias jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už kiekvieną iš jų paskiriant po tris mėnesius laisvės atėmimo, šias bausmes sudėti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, ne didesnę nei jo sulaikymo ir suėmimo laikas, ir ją iš dalies sudėti su paskirtomis baudomis. Kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jos ginamojo palikti galioti be pakeitimų. Kasatorė nurodo:
20.1. Tiek iš jos ginamajam apeliacinės instancijos teismo paskirtų bausmių (jų rūšies ir dydžio), tiek iš teismo nurodytų jų skyrimo motyvų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino visų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, konkrečiai – nepateisinamai ilgos proceso trukmės. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad ikiteisminis tyrimas ir ypač bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko nepagrįstai ilgai, ir nustatė pagrindą nuteistiesiems skirti švelnesnes bausmes, jos ginamajam ne tik kad nepaskyrė švelnesnės bausmės, bet pasielgė priešingai – sugriežtino jam pirmosios instancijos teismo už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes.
20.2. Šiame kontekste pažymėtina, kad vien formalus nuteistojo teisės į proceso per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo pripažinimas neturi reikšmės, jei jis nėra efektyviai kompensuojamas, o būtent švelninant bausmę. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas paskyrė S. Č. griežtesnes bausmes ir parinko pačią griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
20.3. Baudžiamojoje byloje procesas trunka jau beveik vienuolika metų. Viso šio pernelyg ilgo proceso metu jos ginamajam buvo taikomi įvairaus pobūdžio apribojimai, tarp jų ir pats griežčiausias – suėmimas, kuris jam buvo taikomas itin ilgai – net trejus metus ir beveik tris mėnesius. Tokios apimties jos ginamojo teisių suvaržymas jam jau padarė itin didelį neigiamą poveikį. Be to, apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir pripažinęs nuteistuosius veikus organizuota grupe, visiškai neįvertino šios esminės veikos pavojingumą apibūdinančios aplinkybės sugriežtindamas jos ginamajam paskirtas bausmes, paskirdamas itin griežtą subendrintą laisvės atėmimo bausmę.
20.4. Apeliacinės instancijos teismas kaip vieną esminių argumentų, kuriais grindžiamas bausmių griežtinimas jos ginamajam paskiriant laisvės atėmimą, nurodo nusikalstamų veikų skaičių. Pažymėtina, kad dalis BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų, nors formaliai ir vertinami kaip skirtingi nusikaltimai, yra padaryti tapačiais veiksmais, bendra tyčia, esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, todėl teismo argumentai dėl nusikaltimų skaičiaus yra formalūs.
20.5. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo skirdamas bausmes, netinkamai vertino ir jos ginamojo asmenybės pavojingumą. S. Č. yra teisiamas pirmą kartą, nei iki šioje byloje nagrinėjamų veikų, nei po jų jis nėra padaręs kokių nors nusikalstamų veikų, yra dirbantis (šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini)), darbe vertinamas išimtinai teigiamai, nuolat rūpinasi savo senyvo amžiaus sergančiu tėvu ir jį slaugo. Kaip nurodė ir apeliacinės instancijos teismas, dėl dalies jos ginamajam inkriminuotų nusikaltimų jis prisipažino kaltas, savo veiksmus vertina kritiškai ir savo elgesiu jau dabar yra įrodęs, kad daugiau neketina nusikalsti. Jos ginamasis neturi galiojančių administracinių nuobaudų – paskutinį kartą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus jis baustas prieš penkerius metus, 2017 metais. Visos šios aplinkybės rodo, kad jos ginamasis, nepaisant prieš 12–13 metų padarytų nusikaltimų, už kuriuos jis nuteistas šioje byloje, nėra linkęs nesilaikyti įstatymų, nusikaltimų darymas nėra jo gyvenimo būdas. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios jos ginamojo asmenybę, rodo, kad jis pasimokė iš savo klaidų, gyvena vadovaudamasis visuomenėje priimtomis taisyklėmis, todėl ilgalaikė penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už ekonominio pobūdžio nusikaltimus yra paskirta neatsižvelgus į bausmės tikslus bei paskirtį ir į bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.
20.6. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, jog bausmė turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQ4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-348/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-348/2013">2K-348/2013</a>, 2K-64-303/2018). Šis teisingos bausmės skyrimo elementas svarbus ir vertinant asmenų lygiateisiškumo principo užtikrinimą baudžiamajame procese. Konstitucinis asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (pvz., Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 16 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. balandžio 14 d., 2015 m. vasario 6 d. nutarimai).
20.7. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, visi jos ginamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyviai, išskyrus jį bei nuteistąjį V. K., yra nuteisti su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis – baudomis. Nuteistasis V. K. yra nuteistas skirtingo dydžio laisvės atėmimo bausmėmis paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę šešerius metus laisvės atėmimo. Jos ginamajam paskirta subendrinta penkerių metų laisvės atėmimo ir 300 MGL dydžio baudos bausmė yra labai artima nuteistajam V. K. paskirtai bausmei. Tačiau V. K. nusikalstamas veikas padarė būdamas teistas, byloje nuteistas už didesnį nusikaltimų skaičių, be to, šio baudžiamojo proceso metu padarė nusikaltimą, dėl kurio buvo nuteistas ir yra atlikęs bausmę. Tai rodo, kad šio nuteistojo asmenybės pavojingumas, palyginti su jos ginamojo, yra didesnis, tačiau jiems paskirtos bausmės yra labai panašios. Tuo tarpu vertinant kitus nuteistuosius, kuriems paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, matyti, kad dalis jų yra teisti (kai kurie ne po kartą), taigi nėra objektyvaus pagrindo, pateisinančio tokį reikšmingą jos ginamajam paskirtos bausmės skirtumą, palyginti su kitais nuteistaisiais.
20.8. Be to, apeliacinės instancijos teismas jos ginamajam ne tik paskyrė neteisingas bausmes, bet ir netinkamai taikė BK nuostatas, reglamentuojančias bausmių bendrinimo būdus. Nepaisant to, kad dalis BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199¹ straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikaltimų, dėl kurių jos ginamasis pripažintas kaltu, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį, visos už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės buvo subendrintos dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, taip nesilaikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 6 dalies nuostatų. Dėl to kiekviename iš jos ginamajam inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų epizodų idealiąsias sutaptis sudarančios nusikalstamos veikos bendrintinos jų apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), o šios apėmimo būdu subendrintos bausmės tarpusavyje – jų dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 6 dalis) su bausmėmis, paskirtomis už kitas pavienes nusikalstamas veikas. Ištaisius pirmiau nurodytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas, jos ginamajam skirtinos baudos arba laisvės atėmimo bausmės, atitinkančios BK 199 straipsnio 1 dalyje ir 199² straipsnio 1 dalyje nurodytų laisvės atėmimo bausmių minimumą ar jam artimos (BK 50 straipsnio 2 dalis). Į paskirtą baudą įskaičiuotinas jos ginamojo sulaikymo ir suėmimo laikas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnis), ir ji laikytina įvykdyta arba jos ginamajam skirtina jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiko neviršijanti subendrinta laisvės atėmimo bausmė ir laikytina, kad jos ginamasis yra atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
20.9. Pažymėtina, kad kasatorės argumentai, susiję su civilinio ieškinio išsprendimu ir konfiskuotino turto vertės išieškojimu, iš esmės yra tapatūs pirmiau išdėstytiems nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasacinio skundo argumentams, todėl atskirai nedėstomi ir nekartojami. Kasatorė, argumentuodama, kad jos ginamajam paskirta pernelyg griežta galutinė bausmė, nepakankamai atsižvelgus į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso ir kardomojo kalinimo trukmę, remiasi tais pačiais nacionalinių teismų ir EŽTT precedentais, kaip ir nuteistojo V. K. gynėja.
21. Kasaciniu skundu nuteistasis K. N. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo sutuoktinės G. N. asmeninį turtą, arba šią baudžiamosios bylos dalį grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
21.1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta teisė į nuosavybės neliečiamumą yra priskirtina vienai svarbiausių žmogaus teisių. Konstitucijoje nurodoma, kad nuosavybė neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinis Teismas nuosavybės teisės neliečiamumą aiškina kaip „<...> savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“ (1993 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Ypač svarbu, kaip ir kokiu būdu gali būti nusavinamas privačios nuosavybės teise esantis objektas. Šiame kontekste Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „<...> nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas“; „nuosavybės neliečiamumas reiškia savininko, kaip subjektinių teisių į turtą turėtojo, teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat valstybės pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją“; „<...> nei Konstitucija, nei galiojanti kitų įstatymų sistema, nei visuotinai pripažintos tarptautinės teisės normos nepaneigia galimybės įstatymais nustatytomis sąlygomis ir tvarka nusavinti turtą arba apriboti jo valdymą, naudojimą ar disponavimą juo“.
21.2. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra aiškiai ir nedviprasmiškai nustatyta, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Pažymėtina, kad jo ir sutuoktinės G. N. turtas yra bendroji jungtinė jų nuosavybė tol, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Taigi teismas, priimdamas sprendimą ir pratęsdamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jo sutuoktinės turtą, pažeidė CK nuostatas, pagal kurias turtas laikomas jungtine nuosavybe tol, kol jis nėra padalytas.
21.3. Pagal CK dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sprendžiama pagal CK 3.88, 3.89 ir kitų sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas (pvz., kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-140/2013, 3K-3-141-378/2019).
21.4. Minėta, kad sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus atitinkantis turtas. Aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias asmeninę sutuoktinių nuosavybę, būtina atsižvelgti į CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija yra įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).
21.5. Iš prie kasacinio skundo pridėtos notaro patvirtintos 2018 m. kovo 27 d. povedybinės sutarties kopijos matyti, kad jis kartu su savo sutuoktine G. N. aptarė bendrąsias vedybų sutarties nuostatas ir kitus svarbius klausimus, susijusius su bendrąja jungtine ar asmenine nuosavybe. Ši sutartis yra rašytinis įrodymas; ją šalys turėjo teisę sudaryti, nes teisės aktai to nedraudžia. Taigi pirmiau nurodytas turtas tarp jo ir sutuoktinės G. N. yra padalytas, todėl negalėjo būti laikomas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, į jį nebuvo galima nukreipti išieškojimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas negalėjo pratęsti jo sutuoktinei laikino nuosavybės teisės apribojimo į jos asmeninį turtą.
22. Kasaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį ir jį dėl kaltinimų pagal šiuos BK straipsnius išteisinti. Kasatorius skunde nurodo:
22.1. Jo veikoje nėra būtinojo BK 199 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – tiesioginės tyčios. Praleisdamas vilkikus per sieną ir atlikdamas muitinės patikrinimo procedūras jis nematė, kokios prekės vežamos, nes jos buvo paslėptos. Gabenamos prekės galėjo būti įvairios – ne tik cigaretės, todėl jis galėjo tik numanyti, o ne žinoti, kokios prekės vežamos. Apklausiamas jis nurodė, kad tik iš Č. K. žodžių numanė, jog galbūt bus gabenamos cigaretės, pats krovinių neapžiūrėjo. Jis krovinius įvertino pagal rizikos veiksnius, t. y. formaliai atliko muitinės kontrolės procedūras, kroviniai jam nesukėlė įtarimo, nes suvedus visus duomenis į programą transporto priemonės nebuvo įtrauktos į centrinį rizikos profilį, todėl nebuvo būtina jų nuodugniai patikrinti.
22.2. Jam taip pat yra nepagrįstai pritaikytos BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes baudžiamojoje byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jis dalyvavo organizuotos grupės veikloje. Teismai nenustatė, kad organizuotos grupės nariai (jis ir Č. K.) buvo pasiskirstę vaidmenimis. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių jo pastovų ryšį arba nors kokį ryšį su kitais asmenimis, kurie būtų koordinavę jo veiklą. Baudžiamojoje byloje nustatytas jo ryšys tik su vienu asmeniu – Č. K.. Jų veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, veikimo planą, nusikalstamų veikų padarymo mechanizmą, tarpusavio ryšį su kitais nariais neperžengia bendrininkų grupės lygio. Kartu pažymėtina, kad inkriminuojant organizuotos grupės požymį būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei. Tuo tarpu baudžiamojoje byloje įrodymų, kad jis veikė organizuota grupe ir tai suprato, nėra. Dalyvauti padarant nusikaltimą jis sutiko laisva valia, dėl galimybės pasipelnyti (kyšio). Jo ir Č. K. veiksmai atitinka paprasto bendrininkavimo, kuriam nebūtinas išankstinis susitarimas, griežtas pareigų pasiskirstymas, požymius (BK 25 straipsnio 2 dalis).
22.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį, nors turėjo pripažinti nuteistųjų skolas muitinei išnykusiomis pagal 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojusio Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad prekės buvo konfiskuotos ir sunaikintos, ir civilinis ieškinys turėjo būti atmestas. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytos Sąjungos muitinės kodekso nuostatos galioja atgaline tvarka, nes yra lengvinančios nuteistųjų padėtį.
23. Kasaciniu skundu nuteistasis A. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį už 2009 m. lapkričio 29 d. padarytas nusikalstamas veikas, ir jį dėl šių kaltinimų išteisinti kaip nepadariusį šių nusikalstamų veikų; panaikinti nuosprendžių dalį, kuria tenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys, ir civilinį ieškinį atmesti; sumažinti konfiskuotino turto vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 0944KX39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE807739), vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. H370BK39) ir puspriekabės „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) vertę per pusę ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jo priteisti atitinkamai 371,25 Eur ir 416,08 Eur konfiskuotino turto vertės; kitas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo palikti galioti be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
23.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė BPK keliamų ir teismų praktikoje suformuluotų reikalavimų baudžiamajam procesui, bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nuosprendžio surašymui ir tai lėmė neteisėtų bei nepagrįstų skundžiamų nuosprendžių dalių priėmimą. Baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyti ir objektyviais, patikimais ir teisėtais įrodymais pagrįsti jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymiai ginčijamame 2009 m. lapkričio 29 d. bylos epizode. Teismų išvados dėl jo tariamo prisidėjimo prie 2009 m. lapkričio 29 d. nusikalstamų veikų padarymo ir veikimo tiesiogine tyčia yra pagrįstos prielaidomis, samprotavimais, subjektyviais išvedžiojimais, netinkamai įvertintais bylos duomenimis, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais. Baudžiamojoje byloje nesant objektyvių ir patikimų įrodymų dėl pirmiau nurodytų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo ir teismui nepagrįstai atmetant jo bei kitų apklaustų asmenų duotus nuoseklius parodymus teisme, teigiant, kad šie parodymai teisme neva yra duoti tik siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jam iš esmės neteisėtai buvo perkelta įrodinėjimo našta.
23.2. Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jis išsamiai paaiškino, kad dėl 2009 m. lapkričio 29 d. tariamų nusikalstamų veiksmų yra kaltinamas nepagrįstai, nes nusikaltimų tuo metu nedarė, tą dieną nedalyvavo darant kontrabandą, nebuvo pažadėjęs priimti ir iš Ž. R. nebuvo priėmęs kyšio, nebuvo pažadėjęs duoti ir Z. D. nedavė kyšio už 2009 m. lapkričio 29 d. naktį neva daromą kontrabandą. Apie tai, kad 2009 m. lapkričio 29 d. bus ar yra daromi nusikaltimai, jam nebuvo žinoma. Pažymėtina, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme ir Ž. R., kuris neva jam dėl 2009 m. lapkričio 29 d. kontrabandos davė kyšį, ir O. K., kuris neva papirko Ž. R. dėl šios nusikalstamos veikos darymo, taip pat patvirtino, kad 2009 m. lapkričio 29 d. jie jokios nusikalstamos veikos nedarė, bendravimo dėl nusikaltimų darymo nebuvo, o pirmasis kontrabandos atvejis buvo tik 2009 m. gruodžio 28 d., dėl kurio jis (kasatorius) savo kaltę visiškai pripažino ir jos neginčija.
23.3. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs jo apeliacinį skundą, nurodė, kad jo kaltę pirmiausia patvirtina jo paties parodymai, kurie atitinka A. V. parodymus, kad A. V. su juo (kasatoriumi) sutarė, jog kartu per (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos į Lietuvą praleis Ž. R. nurodytus vilkikus su cigaretėmis, taip pat sutarė, kad nesvarbu, kuris praleis vilkiką, abu dalysis Ž. R. perduotus 5500 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, jo kaltę patvirtina ir Ž. R. parodymai, Ž. R., vykdydamas O. K. prašymus, 2009 m. rudenį kreipėsi į (duomenys neskelbtini) kelio posto muitininkus A. V. ir A. S. su siūlymu be tikrinimo, netrukdomai praleisti vilkikus su kontrabanda gabenamais cigarečių kroviniais. Aplinkybė, kad šį siūlymą aptarinės ir už Ž. R. pasiūlytus 5500 Eur jį bendrai įgyvendins jis (kasatorius) ir A. V., neva buvo žinoma nuo pat pradžių. Ž. R. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė namą, kur nuo 2009 m. lapkričio mėn. pradžios pas jį atvykdavo O. K. pasiteirauti apie galimybę susitarti su muitininkais A. V. ir A. S. dėl vilkikų praleidimo. Ž. R. šioje vietoje neva perduodavo jam (kasatoriui) ir A. V. reikalingo praleisti vilkiko valstybinį numerį, numatomą datą ir pinigus. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Ž. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčija. Remiantis Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto 2009 metų lapkričio mėnesio darbo grafiku, nustatyta, kad šio posto pareigūnai Z. D. ir A. S. poste dirbo tuo pačiu laiku, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 28 d. 10.00 val. iki 2009 m. lapkričio 29 d. 10.00 val. Taigi visi pirmiau išdėstyti įrodymai patvirtina tik tai, kad buvo susitarimas praleisti automobilį ir paimti kyšį, tačiau 2009 m. lapkričio 29 d. jis jokių nusikalstamų veikų nedarė – susitarimas buvo dėl 2009 m. gruodžio 28 d. kontrabandos, dėl kurios jis, kaip minėta, savo kaltę pripažino ir jos neginčija. Šias aplinkybes, kaip minėta, teisme patvirtino ir Ž. R. su O. K.. Tai, kad Ž. R. apeliaciniame skunde savo kaltės neginčijo, dar neįrodo, kad jis (kasatorius) 2009 m. lapkričio 29 d. padarė nusikalstamas veikas, – tai tiesiog Ž. R. apsisprendimas dėl savo teisių gynybos. 2009 m. lapkričio 28–29 d. buvo paskutinė pamaina, kai jis (kasatorius) dirbo vienoje pamainoje su A. V. ir Z. D., – nuo 2009 m. gruodžio mėn. jis buvo perkeltas į kitą pamainą ir 2009 m. gruodžio mėn. jis dirbo 4, 8, 12, 16, 20, 24, 28 dienomis. Tuo tarpu A. V. ir Z. D. – 2, 6, 10, 14, 18, 22, 26, 30 dienomis. 2009 m. gruodžio mėn. jis su A. V. ir Z. D. (duomenys neskelbtini) kelio poste nebuvo susitikęs, po darbo su A. V. nevažiavo ir pinigų neperdavė. Jis su 2009 m. lapkričio 29 d. epizodu nėra susijęs ir nežino, ar A. V., Z. D. ir Ž. R. yra susiję su juo, ar iš viso tą dieną buvo padarytas koks nors nusikaltimas.
23.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priimdami apkaltinamuosius nuosprendžius, išimtinai vadovavosi tik ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų ir kitų asmenų duotais parodymais, nurodydami, kad teisme jo ir kitų kaltinamųjų duotus paaiškinimus vertina tik kaip gynybos versiją arba siekį sušvelninti savo bei kitų kaltinamųjų teisinę padėtį. Teismai, sureikšmindami ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, neatsižvelgė ir nevertino, kokiomis aplinkybėmis ir sąlygomis tokio turinio parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo duoti tuo metu, kai jis ir kiti byloje kaltinti asmenys buvo suimti, ir tik praėjus nedaug laiko nuo šių parodymų davimo buvo naikinamas tuo metu taikytas parodymus davusių įtariamųjų suėmimas. Teisme apklausti kaltinamieji, kiti liudytojai patvirtino, kad prieš duodant parodymus jiems buvo daromas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro spaudimas, kad protokoluose buvo fiksuojama ne visa informacija, o tik tai, kas tiko prokurorui, kad dalis apklausų vyko nedalyvaujant įtariamųjų gynėjams, asmenys buvo verčiami pasirašyti prokuroro padiktuotus, parengtus apklausos protokolus grasinant jiems paskirti griežtą kardomąją priemonę (net suėmimą), jei atsisakys tai padaryti. Teisme apklausti kaltinamieji taip pat patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui davė prokuroro pageidaujamus parodymus, nes už tai jiems buvo pažadėta panaikinti suėmimą, šią kardomąją priemonę pakeičiant švelnesne (tai, beje, ir buvo padaryta); vykstant apklausoms pas ikiteisminio tyrimo teisėją, apklausos protokolai buvo iš anksto parengti ir juose jau iš anksto buvo išdėstyta prokuroro pageidaujama įvykių versija. Taigi teisme duoti kaltinamųjų paaiškinimai dėl ikiteisminio tyrimo metu buvusių aplinkybių, duodant nuosprendyje cituojamus parodymus, patvirtina, kad, priešingai nei teigia baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra nepatikimi ir neatitinka tikrovės. Dėl to teismai turėjo remtis būtent teisme kaltinamųjų duotais parodymais, kitais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, o ne, pasiremdami tik formaliais teiginiais, atmesti juos.
23.5. Be to, byloje nebuvo surinkta objektyvių įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų kaltinimo iškeltą versiją, kad 2009 m. lapkričio 24–25 d. jis neva buvo susitikęs su Ž. R. ir susitarė dėl kyšio paėmimo už tarnybos pareigų tariamą neatlikimą 2009 m. lapkričio 29 d., o 2009 m. lapkričio 30 d. pažadėtus pinigus paėmė Ž. R. gyvenamojoje vietoje, taip pat kad jis 2009 m. lapkričio 28 d. Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste Z. D. neva tiesiogiai pasiūlė ir pažadėjo duoti 1450 Eur kyšį, o vėliau dalį gautų pinigų perdavė Z. D. ir A. V.. Baudžiamojoje byloje taip pat nėra objektyvių įrodymų, kad jis realiai būtų žinojęs apie 2009 m. lapkričio 29 d. tariamai vykdomą kontrabandą ar apie nedeklaruotas cigaretes vežančius vilkikus.
23.6. Teismai ginčijamose nuosprendžių dalyse, be kita ko, ignoravo tai, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog jis tuo metu realiai būtų padaręs kokius nors jam, kaip Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiajam inspektoriui, priskirtų tarnybinių pareigų / įgaliojimų (būtent susijusių su krovinių tikrinimu) pažeidimus. Baudžiamojoje byloje apklausti kiti muitinėje dirbantys ar dirbę pareigūnai (S. R., A. V., Z. D. ir kt.) paaiškino, kad pirmiau nurodytu metu būdavo labai didelis transporto priemonių srautas, o vadovybė pareigūnus spaudė, kad per pamainą į vieną ir į kitą pusę pravažiuotų bent po 600 transporto priemonių, todėl nebuvo fizinių galimybių išsamiai patikrinti visų transporto priemonių. Be to, tais atvejais, kai transporto priemonė būdavo plombuota, dažniausiai būdavo pasitikima kitos šalies uždėta plomba ir tokia transporto priemonė pakartotinai nebūdavo tikrinama; tarnyboje naudojama kompiuterinė sistema nurodydavo, kurias transporto priemones yra privaloma tikrinti fiziškai, – dažniausiai tai būdavo Muitinės kriminalinės tarnybos nurodymas, kurį jis visuomet vykdydavo. Muitinėje taip pat yra atskiri pareigūnai, kurie patys pasirenka transporto priemonę ir patikrina ją rentgenu. O 2009 m. lapkričio 28–29 d. pamainos metu jis pareigas atliko įprastai, pagal visas instrukcijas ir realiai net nežinojo apie kaltinime nurodytų transporto priemonių (tuo labiau apie jų neva gabentas kontrabandines cigaretes) įvažiavimą į Lietuvos Respubliką per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą. Duomenų, kad per muitinę važiuoja krovinys, patenkantis į ypatingo tikrinimo sąrašą, nebuvo, todėl jis tarnybinių pareigų nepažeidė.
23.7. Baudžiamojoje byloje klaidingai teigiama, kad 2009 m. lapkričio 29 d. atliko kaltinime nurodyto vilkiko tikrinimą. Iš baudžiamojoje byloje apklaustų vilkikų vairuotojų V. Tr. ir V. G. parodymų matyti, kad jie, kai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio poste bendravo ir visus dokumentus pateikė Z. D., kuri ir tikrino jų transporto priemones ir dokumentus. O su juo (kasatoriumi) jie nebendravo, jis jų transporto priemonių netikrino, todėl nuosprendžiuose nepagrįstai konstatuota, kad neva jis (kasatorius) nevykdė ar netinkamai vykdė kaltinime nurodytų transporto priemonių muitinį patikrinimą.
23.8. Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad kaltinime nurodytos transporto priemonės valstybės pareigūnų nebuvo sustabdytos, nebuvo užfiksuota ir nustatyta, kad jose buvo vežamos kontrabandinės cigaretės, taip pat nebuvo fiksuotas tikrasis tariamai gabentų kontrabandinių cigarečių kiekis. Visa tai taip pat rodo, kad šiame epizode inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtis objektyviais įrodymais nebuvo įrodyta. Nuostabą taip pat kelia kaltinimo ir teismų nustatyta aplinkybė, kad kontrabandinės cigaretės per Lietuvos Respublikos sieną neva buvo gabenamos V. G. vilkiku „Iveco“ (valst. Nr. 098HY39) su puspriekabe (valst. Nr. AE921439), nors tai patvirtinančių duomenų byloje nėra; nė vienas apklaustas šioje byloje asmuo nepatvirtino, kad į šią transporto priemonę, gabenusią mineralinės vatos lakštus, realiai būtų pakrautos kokios nors kontrabandinės cigaretės. Šios transporto priemonės vairuotojas V. G. nurodė, kad nematė, jog į transporto priemonę būtų pakrautos neleistinos prekės, o jo buvęs vadovas V. Ki. patvirtino, kad po reiso jam nebuvo sumokėta ir buvo pasakyta, kad šį kartą buvo gabenamas tik legalus mineralinės vatos krovinys. Tai rodo, kad priimant skundžiamas nuosprendžių dalis abiejų instancijų teismai neišsamiai išnagrinėjo visas svarbias bylos aplinkybes, neįvertino visų bylos duomenų, dėl to padarė nepagrįstas, nemotyvuotas išvadas ir priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus.
23.9. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai, vertindami baudžiamojoje byloje esančius duomenis, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes išsamiai ir nešališkai netyrė bylos aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, t. y. šališkai, tendencingai atliko įrodymų vertinimą, įvykio aplinkybes vertino subjektyviai, klaidingai jas interpretavo.
23.10. Be to, teismai, nustatydami konfiskuotino turto vertę, netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Teismų sprendimai konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo metu buvusią transporto priemonės vertę akivaizdžiai neatitinka EŽTT praktikoje (Baklanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 68443/01; Ismayilov prieš Rusiją, peticijos Nr. 30352/03; Gabrio prieš Kroatiją, peticijos Nr. 9702/04, ir kiti sprendimai) ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai) suformuluotų reikalavimų. Pažymėtina, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo praėjo dešimt metų, o iki apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio priėmimo – daugiau kaip dvylika metų. Atsižvelgiant į turto pobūdį (transporto priemonė, kuriai būdingas didelis nusidėvėjimas), šis laikotarpis yra itin reikšmingas apskaičiuojant jo vertę, kuri šiuo metu skiriasi bent dvigubai. Kaip konfiskuojamas turtas, jis paimamas tokios fizinės būklės ir materialinės vertės, kokios jis realiai yra paėmimo į valstybės pajamas dieną (įsiteisėjus nuosprendžiui), – tokiu atveju nekyla ginčų ir abejonių dėl turto vertės. Visai kitokia situacija susiklosto tada, kai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų priežasčių turtas negali būti paimamas natūra, – tokiu atveju turi būti nustatoma konfiskuotino turto vertė, atitinkanti realią tokio turto vertę jo konfiskavimo dieną. Tik toks konfiskuotino turto vertės nustatymo mechanizmas atitinka teisingumo ir protingumo principus, o paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – proporcingumo reikalavimus. Priešingu atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė laikytina aiškiai neproporcinga ir nesuderinama su Konvencijos Protokolo Nr. 11 1 straipsnio reikalavimais.
23.11. Teismų argumentas, kad konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal realią turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, yra nepagrįstas. Pagal teismų praktiką turto konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, turi būti proporcingas ir taikomas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Įgyvendinant BK 72 straipsnio nuostatas dėl turto konfiskavimo būtina, be kita ko, vadovautis ir Konvencijos Protokolo Nr. 11 nuostatomis ir EŽTT praktika dėl jų aiškinimo, kurioje pateikiami papildomi kriterijai, tarp jų ir šios teisinės priemonės proporcingumas, kuriuos turi vertinti teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018). Teismas taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis. Tai ypač aktualu, kai sprendžiamas klausimas ne dėl nusikalstamu būdu gautos naudos, bet dėl nusikaltimo padarymo priemonės vertės konfiskavimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, jog, įgyvendinant turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės tikslus, svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Tai leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina, arba atvirkščiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMi00OTUvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-12-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-12-495/2020">2K-7-12-495/2020</a>). Šiuo atveju teismai tokios lygybės neužtikrino.
23.12. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, kuriose, vadovaujantis BK 72 straipsniu, sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę, kurią paprastai pateikia įmonė, turinti kompetenciją įvertinti transporto priemonės rinkos vertę, jos pasikeitimą, pvz., Nepriklausomų vertintojų biuras, VšĮ „Emprekis“. O šioje baudžiamojoje byloje tokio vertinimo nėra – teismai vadovavosi tik Muitinės departamento, į kurio kompetenciją nepatenka transporto priemonių vertės nustatymas, 2019 m. kovo 18 d. raštu, kuriame nurodyta konfiskuotino turto vertė. Taigi teismai, nustatydami konfiskuotino turto vertę remdamiesi tik Muitinės departamento raštu, nesilaikė reikalavimo, kad ją nustatytų šios srities specialistas – profesionalas, todėl nustatė nepagrįstą konfiskuotinos vertės sumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai konfiskuotino turto vertę nustatė nesant kompetentingo asmens išvados (pažymos), taip pat nepagrįstai konfiskuotino turto vertę nustatė tokią, kokia ji buvo nusikaltimo padarymo dieną, o ne tokią, kokia ji buvo turto konfiskavimo dieną, taip pablogindami nuteistųjų teisinę padėtį.
23.13. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tenkino Vilniaus teritorinės muitinės pareikštą civilinį ieškinį ir valstybės naudai iš jo ir nuteistųjų V. K., B. K., Č. K., Ž. R., Z. D. solidariai priteisė 481 213,11 Eur (2009 m. lapkričio 29 d. nusikalstamos veikos), o iš jo ir nuteistųjų V. K., S. Č., Č. K., Ž. R., V. Ko. – 449 856,93 Eur (2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamos veikos). Kasatorius nuteistasis A. S. paduotame kasaciniame skunde argumentuoja, kad Vilniaus teritorinės muitinės pareikštas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas: pirma, 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2009 m. gruodžio 28 d. nusikalstamų veikų padarytos žalos pareikštos 2013 m. rugsėjo 5 d., kai civilinio ieškinio senaties terminas jau buvo suėjęs; antra, pagal Europos Sąjungos teisės aktų (Bendrijos muitinės kodekso, Sąjungos muitinės kodeko) nuostatas skola muitinei turėjo būti pripažinta išnykusia; trečia, 2009 m. gruodžio 28 d. epizode į Lietuvą įvežtos cigaretės buvo kontroliuojamos Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų, jos nepateko į apyvartą, todėl valstybei nebuvo padaryta jokia žala; ketvirta, 2009 m. lapkričio 29 d. cigarečių krovinys nebuvo sulaikytas, taigi iš jo ir kitų nuteistųjų priteista 481 213,11 Eur suma yra pagrįsta ne įrodymais, o spėlionėmis. Pažymėtina, kad šiuos teiginius pagrindžiantys argumentai sutampa su argumentais, pateiktais V. K. gynėjos I. Botyrienės kasaciniame skunde, todėl nekartojami.
24. Kasaciniu skundu nuteistasis S. R. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl kaltinimo pagal šiuos BK straipsnius išteisinti; taip pat panaikinti nuosprendžių dalį, kuria, dėl 2010 m. kovo 2 d. bylos epizodo patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį, valstybės naudai iš jo ir nuteistųjų I. J., V. K., O. K., V. Po., A. Sk. solidariai priteista 493 741,02 Eur, ir šį civilinį ieškinį atmesti; taip pat panaikinti nuosprendžių dalį, kuria iš jo priteistas Muitinės departamento turėtų 71,30 Eur krovinio saugojimo išlaidų atlyginimas; iš jo konfiskuota 2794,83 Eur vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. 11632KA39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939) vertės dalis; vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3, 5 dalimis, iš jo konfiskuota nusikalstamos veikos rezultatą atitinkanti pinigų suma – 4000 Eur. Kasatorius skunde nurodo:
24.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį už 2010 m. kovo 2 d. nusikalstamos veikos padarymą, nes baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią. Skundžiamuose nuosprendžiuose teismai tik pakartojo ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme duotus parodymus, tačiau nenurodė, kokiais konkrečiais duomenimis vadovaudamiesi padarė išvadas dėl nusikalstamos veikos jo veiksmuose buvimo. Bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nebuvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios jo tiesioginės tyčios turinį, t. y. kad jam buvo žinoma, jog per Lietuvos Respublikos valstybės sieną kontrabandos būdu bus gabenamos cigaretės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme jis nurodė, kad nežinojo, kas bus gabenama vilkiku. Kai buvo tariamasi su A. Sk. dėl greitesnio vilkiko praleidimo per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą, šis jam nenurodė, kas bus gabenama. Šias aplinkybes patvirtino ir pats A. Sk., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nurodydamas, kad jis pats nežinojo, jog vilkiku bus gabenamos cigaretės, nes V. K. jam nebuvo sakęs, kas bus vilkike.
24.2. 2010 m. kovo 2 d. per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą krovininiu automobiliu gabenamas metalinių konstrukcijų krovinys buvo tikrinamas dokumentiniu būdu – transporto priemonė, vežėjas, siuntėjas ir gavėjas buvo patikrinti vadovaujantis Rizikos valdymo muitinės poste taisyklių nuostatomis. Rizikos veiksnių nebuvo nustatyta, rizikos valdymo programoje buvo nurodytas tikrinimo būdas – dokumentinis. Kadangi nei krovinys, nei transporto priemonė, vežėjas, krovinio siuntėjas ir gavėjas nekėlė jokių įtarimų, todėl nebuvo privalomas ir nuodugnus muitinis tikrinimas. Be to, nuodugnaus muitinio tikrinimo, kaip nurodoma kaltinime, nebuvo galimybių atlikti, nes patikrinti metalinių konstrukcijų krovinio, jo neperšvietus rentgenu, neįmanoma. Kokių nors kitų tikrinimo priemonių, kuriomis galima būtų tikrinti krovinius, muitinės poste nebuvo. Pažymėtina, kad abiejų instancijų teismai konstatavo, jog metalinėse konstrukcijose cigaretės „Jing Ling“ buvo gerai paslėptos, taigi akivaizdu, kad, net ir atidarius puspriekabę ir vizualiai apžiūrėjus krovinį, nebūtų buvę galima jų pastebėti.
24.3. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodomas vienintelis argumentas, kuriuo grindžiama jo kaltė padarius kontrabandą, – kad iš slapta užfiksuotų tarp telefonų abonentų, kuriais naudojosi jis, A. Sk. ir V. K., vykusių pokalbių ir susirašinėjimo SMS žinutėmis matyti, jog buvo planuojami veiksmai dėl cigarečių gabenimo per Lietuvos valstybės sieną, ir galima suprasti, kad asmenys bendrauja būtent dėl cigarečių pergabenimo per valstybės sieną. Iš apklausų protokolų taip pat matyti, kad, apklausiami dėl pokalbių telefonu turinio, pasakymų ir vartojamų frazių reikšmės, kaltinamieji išsamiai paaiškino jų reikšmes ir aplinkybes, apie kurias buvo bendraujama. Vertinant į bylą pateikto operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo turinį, kiek tai yra susiję su juo, pažymėtina, kad nėra nustatyta ir užfiksuota kokių nors duomenų apie kontrabandos dalyką – cigarečių krovinį.
24.4. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nenurodė kokių nors duomenų, kurie patvirtintų jo žinojimą, kad vilkiku bus gabenamos cigaretės. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad teisiamojo posėdžio metu A. Sk. teigė, jog nebuvo nė užuominos apie tai, kad krovinys yra su kontrabandinėmis cigaretėmis. Ikiteisminio tyrimo metu A. Sk. teigė, kad nors jam V. K. tiesiogiai nesakė, jog vilkiku tarp metalo konstrukcijų krovinio bus kontrabanda gabenamas cigarečių krovinys, tačiau galėjo įtarti. Toks įtarimas galėjo kilti iš pasiūlyto 9000 Eur atlyginimo. Taigi baudžiamojoje byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad jis žinojo ar galėjo žinoti, jog kontrabandos būdu bus gabenamos cigaretės. Baudžiamojoje byloje nesant neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, kuris, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2009">2K-177/2009</a>, 2K-205/2012, 2K-532/2012).
24.5. Baudžiamojoje byloje yra patenkintas Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl 2010 m. kovo 2 d. nusikalstama veika padarytos žalos, šiuo ieškiniu valstybės naudai iš jo ir nuteistųjų I. J., V. K., O. K., V. Po., A. Sk. solidariai priteista 493 741,02 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2014">2K-340/2014</a> išnagrinėjęs civilinės atsakomybės klausimą dėl mokestinės prievolės kontrabanda įvežus prekes, nusprendė, jog civilinis ieškinys buvo atmestas pagrįstai, nes tokia prievolė neatsirado. O Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. 1A-340/2005 yra pasisakęs, kad įstatymuose nenustatyta prievolė mokėti mokesčius už daromą nusikalstamą veiką. Teismas išaiškino, kad asmenų apmokestinimas yra siejamas su apmokestinimo dalyko buvimu civilinėje apyvartoje, su tam tikrų pajamų, iš kurių ir yra apskaičiuojami ir mokami mokesčiai, gavimu. Nėra pagrindo teigti, kad, sulaikius neteisėtai įgytas, gabentas, laikytas prekes ir užkirtus kelią joms patekti į apyvartą, valstybė patyrė turtinę žalą. Teismas konstatavo, kad valstybei turtinė žala būtų buvusi padaryta tik tuo atveju, jei cigaretės, nesumokėjus už jas mokesčių, būtų patekusios į apyvartą.
24.6. Kasatorius taip pat teigia, kad minėtas civilinis ieškinys turėjo būti atmestas ir pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatas, kuriomis reglamentuojami skolos muitinei išnykimo atvejai. Šis teiginys grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kaip ir V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės pateiktame skunde, todėl jie nekartojami. Kasatoriaus teigimu, šiuo atveju negalėjo būti taikoma solidarioji atsakomybė, nes iš baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad visų nuteistų asmenų dalyvavimas nusikalstamoje veikloje buvo nevienodas, skyrėsi jų vaidmenys.
24.7. Kasatorius daro išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis jam priimtas nepagrįstai, todėl nėra pagrindo valstybės naudai iš jo kartu su kitais nuteistaisiais solidariai priteisti 493 741,02 Eur sumos ir Muitinės departamento turėtų krovinio saugojimo išlaidų atlyginimą, taip pat konfiskuoti vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) bei puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE9459) vertės dalies ir nusikalstamos veikos rezultatą atitinkančios pinigų sumos.
25. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl jo ir perduoti šią baudžiamosios bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamoji byla jam nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ir jis dėl kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, pakeičiant nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį, ir jį dėl kaltinimų pagal šį BK straipsnį išteisinti kaip nepadariusį šių nusikalstamų veikų. Kasatorius skunde nurodo:
25.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 305, 307 straipsnių reikalavimų, nes jo aprašomojoje dalyje nurodytos pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados neatitinka nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytos veikos vertinimo, taip pažeidžiant jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas. Ši baudžiamoji byla buvo iškelta ir tiriama tik dėl kontrabandos ir tuo metu kokie nors įtarimai jam nebuvo pateikti. Pripažinus, kad kontrabandą padarė tam suburtas nusikalstamas susivienijimas, jam buvo pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kyšio paėmimo, kitų muitinės pareigūnų papirkimo ir prekybos poveikiu. Jo veiksmai buvo vertinami kaip kyšio paėmimas už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus, taip pat jam buvo pareikšti įtarimai dėl kontrabandos, kuri buvo neteisėtų pareigūno veiksmų pasekmė. Baudžiamoji byla buvo perduota teismui dėl jo dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo, suburto kontrabandai daryti, veikloje, nusikaltimų tarnybai ir atskirų kontrabandos epizodų. Pažymėtina, kad nusikaltimų tarnybai jis niekada neneigė – pripažino, kad paėmė pinigus už tai, kad neatliktų savo pareigų, tačiau nusikalstamo susivienijimo, suburto kontrabandai daryti, veikloje niekada nedalyvavo. Pirmosios instancijos teismas jį dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką, taip pat pripažino padarius nusikaltimus tarnybai, tačiau šią baudžiamosios bylos dalį nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Be to, teismas, pripažinęs jį padarius kitas tris veikas, kvalifikavo jas kaip kontrabandą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui jis neskundė.
25.2. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria baudžiamosios bylos dalis dėl padarytų nusikaltimų tarnybai jam nutraukta, priėmė naują nuosprendį ir jį dėl šių nusikalstamų veikų išteisino. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir pažeidžiantis jo teises, nes buvo išeita už apeliacinio skundo ribų. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji ir rezoliucinė dalys yra prieštaringos – aprašomojoje dalyje teismas sutiko su jo veiksmų kvalifikavimu kaip nusikaltimų tarnybai, išdėstė argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o rezoliucinėje dalyje nurodė, kad dėl šių veikų yra išteisinamas kaip nepadaręs šių nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra konstatuojamos jam inkriminuotų nusikaltimų tarnybai padarymo aplinkybės, dėstomi jas pagrindžiantys įrodymai ir daroma nuosprendžio rezoliucinės dalies neatitinkanti išvada dėl jo išteisinimo dėl pirmiau nurodytų kaltinimų. Taigi nėra aišku, kuo jis yra kaltinamas. Kasatoriui neaišku, kaip, nebūdamas kontrabandai daryti suburto nusikalstamo susivienijimo narys (dėl šio kaltinimo jis yra išteisintas), jis galėjo padaryti jam inkriminuotus kontrabandos nusikaltimus neatlikdamas kokių nors neteisėtų veiksmų.
25.3. Tapati situacija yra ir su kitais dviem jam inkriminuotais epizodais – apeliacinės instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuodamas, kad jo veiksmuose yra BK 227 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo požymių, bet yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nuosprendžio rezoliucine dalimi kitus asmenis dėl šios nusikalstamos veikos pripažįsta kaltais ir juos nuteisia, o jį išteisina nurodydamas, kad nepadaryta nusikalstama veika. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiais jis dėl nusikaltimų tarnybai yra išteisintas kaip nepadaręs šių nusikaltimų. Vadinasi, jis kaip pareigūnas nėra gavęs kyšio už neteisėtus veiksmus – muitinio tikrinimo neatlikimą, taip pat papirkęs kokio nors pareigūno, kad šis neatliktų savo pareigų, ir prekiavęs poveikiu. Taigi, esant tokiai situacijai, jis negali būti nuteistas ir už kontrabandą, nes, neatlikus pirmiau nurodytų veiksmų, nė vienas krovinys negalėjo kirsti valstybės sienos be patikrinimo. Kita vertus, matyti, kad teismai jos veiksmus klaidingai kvalifikavo kaip kontrabandą, o ne kaip nusikaltimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, t. y. kaip kyšininkavimą, papirkimą, prekybą poveikiu.
25.4. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, aprašant jo neva padarytą kontrabandą ir analizuojant šio nusikaltimo sudėties požymių buvimą jo veiksmuose, nurodomi tie patys jo veiksmai, kuriais realizuojama nusikaltimo tarnybai sudėtis, t. y. kad jam buvo perduota pinigų suma už neteisėtą veikimą, t. y. pareigų neatlikimą. Kita vertus, iš teismo nustatytų grupės narių ir tarpininko veiksmų matyti, kad asmenys, galbūt ketinę padaryti kontrabandą, turėjo tik tikslą papirkti muitinės pareigūnus, kad šie netinkamai atliktų savo pareigas ir netikrintų krovinio, bet neketino įtraukti jų į nusikalstamą veiką – kontrabandos darymą. Būtent už tai – muitinės pareigūnų tarnybinių pareigų nevykdymą – ir buvo siūlomas ar duodamas kyšis. Lėšos įneštos kaip depozitas ir lygios kyšio dalyko sumai teismo taip pat buvo konfiskuotos kaip kyšio dalykas. Visa tai tik patvirtina, kad kalbama apie kyšio paėmimą, bet ne apie dalyvavimą padarant kontrabandą.
26. Kasaciniu skundu nuteistoji Z. D. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis, kuriomis ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 1 dalį už 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. padarytas nusikalstamas veikas, ir ją dėl kaltinimų pagal šiuos BK straipsnius išteisinti kaip nepadariusią šių nusikalstamų veikų, taip pat atmesti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį ir panaikinti jai taikytas BK 72 straipsnio nuostatas. Kasatorė skunde nurodo:
26.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Šioje baudžiamojoje byloje nebuvo įrodyti ir objektyviais, patikimais, teisėtais bylos įrodymais pagrįsti visi jai inkriminuotų 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. padarytų nusikalstamų veikų sudėčių požymiai. Teismų išvados dėl nusikalstamų veikų, kontrabandos darymo, tyčinio transporto priemonių nepatikrinimo ir leidimo įvažiuoti į Lietuvos Respubliką kontrabandinėms cigaretėms, tariamo kyšio priėmimo ir kito valstybės pareigūno papirkimo, jos tariamo veikimo tiesiogine tyčia yra pagrįstos prielaidomis, samprotavimais, subjektyviais išvedžiojimais, netinkamai įvertintais bylos duomenimis, o ne objektyviais ir patikimais įrodymais. Kartu pažymėtina, kad būtent kaltinimo pusei tenka pareiga įrodyti jai pareikšto kaltinimo pagrįstumą, objektyviais įrodymais pagrįsti jai pareikšto kaltinimo sudėties elementus ir paneigti jos pateiktus nuoseklius, neprieštaraujančius ir teisingus teisme duotus paaiškinimus, tačiau šioje baudžiamojoje byloje tai nebuvo padaryta.
26.2. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nevertino aplinkybės, kad per ilgą laiką trukusį tyrimą, kurio metu buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, tarp jų ir elektroninėmis priemonėmis perduodamos informacijos kontrolė, nebuvo gauta kokių nors duomenų apie jos neteisėtus veiksmus. Bylos nagrinėjimo metu ji išsamiai paaiškino, kad kaltinama nepagrįstai, nes tuo metu nusikaltimų nedarė, kokioje nors kontrabandos veikloje nedalyvavo, nebuvo pažadėjusi priimti ir nepriėmė jokio kyšio. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik deklaratyviai nurodė, kad, atsakant į jos apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, jog jos kaltę pagrindžiančių įrodymų visuma yra pakankama ir suteikia pagrindą apeliacinio skundo netenkinti (310 punktas). Tokia teismo išvada grindžiama tik selektyviai pasirinktais kitų asmenų parodymais nevertinant to, kad bylą nagrinėjant teisme jie, taip pat kiti kaltinamieji A. S., Ž. R. ir O. K. iš esmės patvirtino jos parodymus, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.
26.3. Teismai, sureikšmindami ikiteisminio tyrimo metu asmenų duotus parodymus, neatsižvelgė į tai, kad jie buvo išgauti darant spaudimą. Šį teiginį kasatorė grindžia tokiais pat argumentais, kaip ir pateikti nuteistojo A. S. skunde, todėl nekartojami.
26.4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino ir kitų kaltinamųjų dėl jos duotus parodymus, nes jie yra netikslūs arba neatitinka tikrovės. Pirmiausia tai pasakytina apie A. V. duotus parodymus. Kai baudžiamojoje byloje buvo balsu perskaityti A. V. parodymai, jis nurodė, kad parodymai yra ne visai tikslūs, ikiteisminio tyrimo teisėjui taip pat davė iš dalies neteisingus parodymus. Jis jai nedavė jokių telefonų numerių ar nurodymų, nieko nesakė apie prašymus praleisti vilkikus, taip pat nėra perdavęs pinigų. A. V. paaiškino, kad duodamas parodymus sakė, jog su A. S. dalijosi pinigus ir jai kažkiek davė, tik todėl, kad norėjo, kad jam mažiau priskaičiuotų neteisėtu būdu gautų pinigų, – jis nei jai, nei A. S. jokių pinigų nedavė. Be to, iš esmės nebuvo vertinta aplinkybė, kad A. S. išsamiai paaiškino net apie ne darbo aplinkoje – pamainos pobūvio metu kaimo sodyboje – vykusį pokalbį, nurodydamas, kad pokalbio su ja metu jokių pinigų neminėjo, nežino, iš kur tie skaičiai atsiradę. A. S. patvirtino, kad jai nedavė automobilių numerių, pinigų nemokėjo ir jokių reikalų neturėjo, niekada neaptarinėjo su ja neleistinų veiksmų muitinės darbe.
26.5. Nuosprendyje taip pat nevertinta aplinkybė, kad visi jos atlikti krovinių patikrinimo ir muitinės procedūrų įforminimo veiksmai buvo atlikti laikantis galiojančių teisės aktų ir jų nepažeidžiant. Nė vienu iš nuosprendyje nurodytų tariamos kontrabandos gabenimo atvejų ji nebuvo gavusi nurodymų ar kitaip įformintos pareigos atlikti išsamų krovinio patikrinimą, informuoti kitus muitinės padalinius apie konkrečią transporto priemonę, krovinį ar asmenį. Baudžiamojoje byloje nurodytos transporto priemonės, kuriomis neva buvo gabenama kontrabanda, nebuvo įtrauktos į sąrašus transporto priemonių, kurioms privalomai turėjo būti taikomas nuodugnus krovinio patikrinimas. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad ji žinojo, turėjo ar galėjo žinoti apie kontrabandos gabenimą. Jei tokia informacija ji būtų disponavusi, vykdydama pareigines instrukcijas būtų apie tai informavusi specializuotas muitinės tarnybas, o transporto priemonę su kroviniu būtų nukreipusi nuodugniai patikrinti. Ši aplinkybė nebuvo vertinta kartu su tiesiogiai susijusiais per bylos nagrinėjimą teisme duotais A. S. ir A. V. parodymais, kad jie su ja niekada neaptarinėjo jokių neleistinų veiksmų.
26.6. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo pripažinta, kad jos veiksmuose yra BK 225 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymių (2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios nusikalstama veika), ir ši baudžiamosios bylos dalis jai buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir dėl šios dalies priėmė naują nuosprendį – dėl kaltinimo pagal šį BK straipsnį ją išteisino kaip nepadariusią veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kita vertus, nuosprendžio 219 punkte jau teigiama, kad nekyla abejonių, jog skundžiamu nuosprendžiu ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad paėmė 1450 Eur dydžio kyšį, ir suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui ši baudžiamosios bylos dalis jai nutraukta. Toks prieštaringų formuluočių buvimas nuosprendyje leidžia daryti išvadą, kad bylos duomenys buvo vertinami neišsamiai ir selektyviai.
26.7. Kasatorės argumentai dėl netinkamai nustatytos konfiskuotino turto vertės ir BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo, taip pat dėl pagrindo atmesti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį sutampa su argumentais, pateiktais nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasaciniame skunde, todėl nekartojami.
27. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. R. prašo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius dėl jo pakeisti ir Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį atmesti, taip pat panaikinti nuosprendžių dalis, kuriomis jam taikytos BK 72 straipsnio nuostatos. Kasatorius skunde nurodo:
27.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesilaikė BK 3 straipsnio nuostatų, taip pat netinkamai taikė ir aiškino Sąjungos muitinės kodekso nuostatas – jų sprendimai neatitinka ESTT praktikos dėl Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu suformuluotų taisyklių, dėl to nepagrįstai tenkino Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį ir netinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas.
27.2. Europos Sąjungos teisė yra taikoma tiesiogiai, todėl teismai turėjo tinkamai įvertinti Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio nuostatas dėl skolos muitinei išnykimo, pagal kurias skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, arba kai muitinei prižiūrint sunaikinamos arba perduodamos valstybės nuosavybėn. Lietuvos apeliacinis teismas baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtNTYzLTM5OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-563-398/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-563-398/2016">1A-563-398/2016</a> jau yra suformavęs praktiką dėl pirmiau nurodytų teisės aktų. Šis sprendimas buvo apskųstas kasacinės instancijos teismui, o pastarasis, išnagrinėjęs Vilniaus teritorinės muitinės kasacinį skundą, nutarė jį atmesti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-696/2017">2K-171-696/2017</a>). Taigi teismų praktika šiuo klausimu yra suformuota ir ja privalu vadovautis, nes pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, jį patvirtino kasacinės instancijos teismas. Skunde išdėstyti Lietuvos apeliacinio teismo pirmiau nurodytoje byloje pateikti argumentai, pagrindžiantys būtinumą po 2016 m. gegužės 1 d. vadovautis Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamentu (ES) 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso nuostatomis dėl skolos muitinei išnykimo, o būtent kad neteisėtai įvežtos prekės, kurios konfiskuojamos ir sunaikinamos, neturėtų būti apmokestinamos akcizais ir PVM, nepriklausomai nuo to, ar konfiskavimas įvyksta prieš prekėms patenkant už pirmosios muitinės įstaigos veiklos teritorijos ribų, ar po to.
27.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje baudžiamojoje byloje priimtuose sprendimuose nepagrįstai nurodo, kad pirmiau nurodytas Sąjungos muitinės kodeksas šiuo atveju negalioja, kadangi nusikalstamos veikos padarytos ir cigaretės sunaikintos iki jo įsigaliojimo. Tokia teismų pozicija prieštarauja suformuotai teismų praktikai, nes tam tikrais išimtiniais atvejais teisės aktai galioja atgaline tvarka. Teisės aktai galioja atgaline tvarka, kai: apie tai nurodyta pačiame akte; jų normos panaikina ar sušvelnina teisinę atsakomybę už teisės pažeidimus; konkretina anksčiau išleistus norminius aktus. Dėl to baudžiamojoje teisėje yra įtvirtinta lex benignior retro agit (subjektų padėtį pagerinantis įstatymas galioja atgaline tvarka) taisyklė, kurios taikymas baudžiamojoje teisėje grindžiamas konstituciniais protingumo ir humanizmo principais.
27.4. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad ir tarptautiniuose teisės aktuose, ir nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta bendra taisyklė, kad baudžiamųjų įstatymų draudimai visuomet yra orientuoti į ateitį. Tai reiškia, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn tik už tokią veiką, kuri jos padarymo metu buvo įtvirtinta baudžiamajame įstatyme kaip nusikalstama. Be to, draudžiama taikyti asmeniui griežtesnę bausmę, nei nustatyta įstatyme, galiojusiame nusikalstamos veikos padarymo metu. Tuo tarpu BK 3 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta šios bendrosios taisyklės išimtis – baudžiamasis įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę arba kitokiu būdu palengvinantis nusikalstama veika padariusio asmens padėtį, galioja atgaline tvarka. Administracinėje teisėje galioja iš esmės tos pačios administracinės atsakomybės klausimus reglamentuojančių aktų galiojimo laiko atžvilgiu taisyklės (1994 m. kovo 16 d., 1998 m. kovo 25 d., 2001 m. sausio 11 d., 2007 m. kovo 20 d., 2010 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d., 2012 m. birželio 29 d., 2012 m. liepos 3 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. lapkričio 15 d., 2014 m. kovo 18 d., 2014 m. gruodžio 19 d. nutarimai).
27.5. Taigi Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra įtvirtinta taisyklė, kad įstatymai galioja atgaline tvarka tik išimtiniais atvejais, iš kurių vienas – kai įstatymo normos panaikina veikos nusikalstamumą, švelnina bausmę arba kitokiu būdu palengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens padėtį, kuria teismai nepagrįstai nesivadovavo, nors Sąjungos muitinės kodekso nuostatos ir lengvina kaltinamųjų (nuteistųjų) padėtį. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai vadovavosi tam tikra kasacinės instancijos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl Bendrijos muitinės kodekso ir Sąjungos muitinės kodekso galiojimo laiko atžvilgiu. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktika šiuo klausimu nėra vienoda (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-696/2017">2K-171-696/2017</a>).
27.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė ir BK 72 straipsnio nuostatas. Teismai nusprendė iš nuteistųjų išieškoti konfiskuotino turto vertę, kadangi, teismų vertinimu, šis turtas nusikaltimų padarymo metu priklausė tretiesiems asmenims, tačiau nevertino ir nenustatė, ar turto savininkai, t. y. atitinkami juridiniai asmenys (jų vadovai), žinojo (turėjo ar galėjo žinoti), kad jiems priklausančios transporto priemonės bus panaudotos nusikalstamoms veikoms daryti. Teismai taip pat nepagrįstai konfiskuotino turto vertę nustatė pagal turto vertę, buvusią nusikalstamų veikų padarymo metu. Šis teiginys grindžiamas argumentais, kurie iš esmės sutampa su argumentais, pateiktais nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės kasaciniame skunde, todėl nekartojami.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
28. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio, nuteistųjų K. N., S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D. ir Ž. R. kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės ir nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų ir nenagrinėtinų argumentų
29. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).
30. Nuteistųjų A. S. ir Z. D. kasaciniuose skunduose ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės padarant jiems inkriminuotus nusikaltimus. Antai nuteistasis A. S. iškelia versiją, kad jis nebuvo pažadėjęs priimti ir nebuvo priėmęs kyšio, taip pat nebuvo pažadėjęs duoti ir nedavė kyšio epizode dėl 2009 m. lapkričio 29 d. vykdytos kontrabandos. Anot nuteistojo A. S., tą dieną apskritai nebuvo vykdoma jokia cigarečių kontrabanda. Nuteistoji Z. D. taip pat neigia padariusi kokius nors nusikalstamus veiksmus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo klausimus dėl minėtų nuteistųjų dalyvavimo jiems inkriminuotose korupcinio pobūdžio nusikalstamose veikose, tačiau nenustatė aplinkybių, leidžiančių abejoti šia kaltinimo dalimi, o būtent kad A. S. padarė veiksmus, dėl kurių nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. bylos epizodo), o Z. D. padarė veiksmus, kurie nurodyti BK 225 straipsnio 2 dalyje (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. bylos epizodų) ir dėl kurių baudžiamasis procesas jai nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Priešingi nuteistųjų kasacinių skundų teiginiai grindžiami byloje apklaustų asmenų parodymų vertinimu ir abejonėmis dėl jų patikimumo. Tokie argumentai nesudaro kasacinio bylos nagrinėjimo pagrindo, todėl paliktini nenagrinėti.
Dėl nusikalstamo susivienijimo
31. Prokuroras kasaciniame skunde prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. K. ir S. Č. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, o B. K. ir Č. K. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį buvo išteisinti, ir dėl šios dalies palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. buvo pripažinti kaltais ir nuteisti atitinkamai pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir BK 249 straipsnio 1 dalį. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistųjų bendrininkavimo forma neatitiko nusikalstamo susivienijimo požymių. Priešingai, kasatoriaus manymu, tokios aplinkybės kaip nusikalstamų veikų įgyvendinimo mechanizmo sudėtingumas, daromų nusikaltimų specializacija (cigarečių gabenimas į Lietuvos Respubliką siekiant jas realizuoti), tarptautinis daromų nusikaltimų elementas, kryptingas išankstinis nusikaltimų planavimas, pelno siekimas, aukšto lygio konspiracija, techninių priemonių panaudojimas, kitų bendrininkų, nepriklausančių nusikalstamam susivienijimui, pasitelkimas, užduočių ir vaidmenų pasiskirstymas, bendrininkų veiksmų koordinavimas, pavaldumo santykiai atitinka baudžiamajame įstatyme ir teismų praktikoje įtvirtintus nusikalstamo susivienijimo požymius. Be to, prokuroras nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl to, kuriuo laiku ir koks asmuo įsiliejo į bendrininkų gretas, taip pat daug argumentų skiria pagrįsti išvadai, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nėra ir negali būti tolygus asmens išteisinimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi minėtus argumentus, nenustatė pagrindo juos tenkinti.
32. Šiame procesiniame sprendime nebus pasisakyta dėl asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, statuso ir galimybių jį laikyti nusikalstamo susivienijimu nariu, nes apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas pirmosios instancijos teismo išvadą dėl nusikalstamo susivienijimo požymių buvimo, tokio argumento nenurodė. Teisėjų kolegija taip pat nelaiko esminiu klausimą, ar kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai nustatytas nusikalstamo susivienijimo susiformavimo laikas pagal būtiną trijų dalyvių kriterijų. Teisės taikymo aspektu esminis klausimas yra tai, ar pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai bei nustatytos faktinės aplinkybės nepatvirtina nusikalstamam susivienijimui būdingų požymių.
33. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, o šio straipsnio 3 dalyje – tam, kas organizavo šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytus nusikalstamus susivienijimus arba jiems vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veikai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems (pagal 2013 m. liepos 2 d. redakciją – ir apysunkiams) nusikaltimams daryti susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamam susivienijimui būtini jo narių pastovūs tarpusavio ryšiai ir vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas teismų praktikoje suprantami kaip šių asmenų ilgalaikis susitelkimas tam, kad bendromis, suderintomis pastangomis būtų lengviau įgyvendinama susivienijimo numatyta nusikalstama veikla. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, grupės hierarchinė struktūra, stabilumas, vadovavimas, veiklos planavimas, pelno siekimas, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšių ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veiklai, nusikalstamos veiklos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, tam tikros materialinės bazės, skirtos nusikaltimams daryti, bendrų lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, turėjimas, kurios nors nusikalstamos srities monopolizavimas tam tikroje teritorijoje ir panašiai yra nusikalstamo susivienijimo požymio – pastovių tarpusavio ryšių bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo – pasireiškimo formos, kurias konkrečiu atveju nustato teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctMTM5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-139/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-139/2015">2K-17-139/2015</a>, 2K-209-699/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEtNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-31-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-31-511/2018">2K-31-511/2018</a>, 2K-189-1073/2019, 2K-113-489/2021 ir kt.). Pripažįstama, kad nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Be to, pastovių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc3LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-177/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-177/2008">2K-177/2008</a>, 2K-148/2014, 2K-281-942/2018, 2K-65-648/2021 ir kt.).
34. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe taip pat apibūdina tokios aplinkybės, kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).
35. Iš pirmiau nurodytų teisinių apibrėžimų ir teismų praktikoje suformuotų jų aiškinimo nuostatų matyti, kad atskiri nurodyti požymiai yra būdingi tiek organizuotai grupei, tiek ir nusikalstamam susivienijimui, todėl, sprendžiant šių bendrininkavimo formų atribojimo klausimą, svarbu įvertinti tiek padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų organizavimo ir darymo aplinkybes, tiek pačios bendrininkavimo formos vidinius struktūrinius elementus.
36. Bylą nagrinėjusių žemesniųjų instancijų teismų išvados dėl to, kokia bendrininkavimo forma veikė V. K., S. Č., B. K., Č. K. ir O. K. (šiuo metu miręs), yra priešingos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų skaičių, pobūdį, sudėtingumą, žalos mastą, išankstinį nusikaltimų planavimą, pelno siekimą, konspiracijos laikymąsi (mobiliojo ryšio telefonų ir SIM kortelių keitimą, naudojimą konkretiems nusikaltimams daryti, bendravimą užuominomis, šifruotai), vykusius periodinius susitikimus dėl nusikalstamų veikų darymo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse, nusikalstamo susivienijimo veikimo trukmę (apie dvejus metus), jo narius siejusius pastovius tarpusavio ryšius, vidinę hierarchiją, egzistavusius valdžios ir pavaldumo santykius, kiekvieno iš bendrininkų gautą atlygį už atliktus konkrečius veiksmus prisidedant prie nusikaltimų padarymo, padarė išvadą, kad iš šių požymių galima spręsti buvus aukščiausią organizuotumo lygį atitinkantį nusikalstamą susivienijimą (išsamūs motyvai išdėstyti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 79–84 lapuose).
37. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, su tokiu vertinimu nesutiko ir konstatavo, kad byloje nenustatyti nusikalstamam susivienijimui būtini ilgalaikiai, pastovūs, glaudūs ir tvirti dalyvių ryšiai, taip pat ir tokie fakultatyvieji nusikalstamo susivienijimo požymiai kaip hierarchinė struktūra, drausmės ir subordinacijos palaikymas, periodiniai dalyvių pasitarimai, dalijimasis pelnu, bendrai kaupiamos lėšos (bendra kasa), skirtos nusikaltimams daryti ir kitiems susivienijimo veiklos ir jo narių poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad didelės vertės cigarečių kontrabandai kaip nusikaltimui įprastai būdingas tarptautinis elementas, išankstinis nusikaltimų planavimas, konspiracijos naudojimas, bendrininkų veiksmų sutelkimas ir jų koordinavimas, todėl šie požymiai savaime nesudaro pagrindo vertinti, kad asmenų bendrininkavimas nagrinėjamoje byloje buvo pasiekęs pačią pavojingiausią formą – nusikalstamą susivienijimą. Atsižvelgdamas į šias ir kitas byloje nustatytas nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pripažino nuteistuosius veikus žemesnio organizuotumo grupe, kuri atitinka organizuotos grupės požymius (išsamūs argumentai ir nustatytų aplinkybių vertinimas išdėstyti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 99–185 punktuose).
38. Teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti šias apeliacinės instancijos teismo pabrėžtas aplinkybes ar nepritarti išsakytiems argumentams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokuroras kasaciniame skunde nepaneigia apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir išvadų dėl to, kokie nusikalstamam susivienijimui būdingi požymiai byloje nenustatyti. Prokuroro nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis iš esmės grindžiamas tuo, kad minėtų požymių nenustatymas netrukdo konstatuoti nusikalstamo susivienijimo remiantis kitomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Tačiau teisėjų kolegija su tokia pozicija nesutinka.
39. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo pabrėžtos aplinkybės iš tikrųjų sukelia abejonių dėl kaltinimo nusikalstamu susivienijimu pagrįstumo. Pritartina argumentams, kad aukštas kontrabandos nusikaltimų organizuotumo lygis, nusikaltimų planavimas, dalyvių vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas, konspiracijos naudojimas, cigarečių gabenimas per įvairių šalių teritorijas, transporto ir ryšių priemonių naudojimas, dideli gabenamų cigarečių kiekiai ir nesumokėtų mokesčių sumos – tai įprasti cigarečių kontrabandos, kaip ekonominio pobūdžio nusikaltimo, vykdymo bruožai, kurie gali būti vienodai būdingi tiek nusikalstamo susivienijimo, tiek organizuotos grupės veiklai. Tačiau, nustatant nusikalstamo susivienijimo požymius, aktualu įvertinti ne tik nusikaltimų vykdymo organizuotumo lygį, bet ir paties bendrininkų junginio struktūrinius elementus. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą apie V. K. ir S. Č. veiksmus kruopščiai planuojant ir organizuojant atskiras gana sudėtingas nusikalstamas veikas (cigarečių įsigijimą užsienio valstybėse, jų neteisėtą įvežimą ir realizavimą Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse), tačiau negauta aiškių duomenų, kaip realizuota hierarchinė nusikalstamos organizacijos struktūra, kokiais kriminaliniais metodais buvo jai vadovaujama, kaip buvo palaikoma jos narių drausmė, kaip buvo kaupiamos bendros lėšos, kokios buvo nustatytos narystės, tarpusavio pagalbos, drausminimo, ginčų sprendimo, išdavikų baudimo ar kitos vidinės taisyklės, kurios paprastai išskiria nusikalstamą susivienijimą iš kitų bendrininkavimo formų. Būtent minėti požymiai pagrindžia paties nusikalstamo suvienijimo egzistavimo pavojingumą visuomenės saugumui ir jo kriminalizavimą kaip atskiro nusikaltimo, kai bet koks dalyvavimas tokios organizacijos veikloje kvalifikuojamas kaip labai sunkus nusikaltimas.
40. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, jog nuteistieji V. K., S. Č., B. K. ir Č. K. nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o prokuroro kasacinio skundo argumentai nepagrindžia priešingos išvados.
Dėl muitinės pareigūnų, padėjusių vykdyti kontrabandos nusikaltimus, padarytų veiksmų kvalifikavimo
41. Nuteistųjų S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D. kasaciniuose skunduose ginčijamas jų padarytų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį. Skunduose argumentuojama, kad byloje nenustatyta kasatorių, kaip muitinės pareigūnų, tyčia vykdyti būtent kontrabandos nusikaltimus, kad kasatoriai, darydami korupcinio pobūdžio veiką, nežinojo ir negalėjo žinoti, koks neteisėtai per valstybės sieną gabenamo krovinio turinys (kad tai cigaretės), kad formalių krovinių tikrinimo procedūrų nepažeidė ir surasti paslėptas cigaretes neturėjo galimybių, ir pan. Šie argumentai atmestini.
42. Iš teismų priimtų nuosprendžių turinio matyti, kad minėtų kasatorių veiksmai buvo kvalifikuojami kaip padėjimas vykdyti kontrabandą, tačiau nedarant nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį (padėjėjas), bet su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (organizuota grupė). Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vienos iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip prisideda prie bendros veiklos ir jos rezultato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2/2014">2K-2/2014</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDAzLTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-403-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-403-648/2016">2K-403-648/2016</a>, 2K-345-511/2018).
43.???Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose dėl kontrabandos (BK 199 straipsnis), muitinės apgaulės (BK 199¹ straipsnis) ir neteisėto prekių neišvežimo iš Lietuvos Respublikos (BK 200 straipsnis) nuosekliai vadovaujamasi nuostata, kad kai muitinės, pasienio policijos ir kitų tarnybų darbuotojai pagal susitarimą su minėtas nusikalstamas veikas organizuojančiais ar vykdančiais asmenimis tyčia neatlieka savo tarnybinių pareigų (tikrindami dokumentus, krovinius, vykdydami kitas muitinės kontrolės procedūras ir t. t.), tokios jų veikos kvalifikuojamos ne tik kaip nusikalstamos veikos valstybės tarnybai (BK 225–228 straipsniai), bet ir kaip padėjimas vykdyti nusikalstamas veikas, nurodytas BK 199–200 straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163/2008">2K-163/2008</a>, 2K-190/2008, 2K-306/2014, 2K-220/2014, 2K-26-719/2020 ir kt.).
44. Pagal teismų nustatytas aplinkybes, kasacinius skundus padavusių nuteistųjų (buvusių muitinės pareigūnų) S. V., A. S., S. R., A. V. ir Z. D. padėjimas vykdyti kontrabandos nusikaltimus pasireiškė šiais veiksmais:
44.1. Nuteistasis S. V., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorius, tris kartus susitarė ir priėmė kyšius (po 7000 Eur) už tai, kad 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. cigarečių krovinius vežantys vilkikai su puspriekabėmis per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jam dirbant poste, galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo.
44.2. Nuteistasis A. S., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyriausiasis inspektorius, susitarė ir priėmė 11 000 Eur kyšį, vieną jo dalį (1450 Eur) perdavė Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresniajai inspektorei Z. D., kitą jo dalį (2025 Eur) perdavė Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektoriui A. V. už tai, kad 2009 m. lapkričio 29 d. cigarečių krovinį vežantis vilkikas su puspriekabe per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo. Jis taip pat susitarė ir priėmė 5500 Eur kyšį už tai, kad 2009 m. gruodžio 28 d. cigarečių krovinį vežantis vilkikas su puspriekabe per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo.
44.3. Nuteistasis S. R., būdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto pamainos viršininkas, susitarė ir priėmė 7000 Eur kyšį už tai, kad 2010 m. kovo 2 d. cigarečių krovinį vežantis vilkikas su puspriekabe iš Baltarusijos Respublikos per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą į Lietuvos Respubliką galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo.
44.4. Nuteistasis A. V., būdamas
44.5. Nuteistoji Z. D., būdama Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto vyresnioji inspektorė, susitarė ir priėmė 2025 Eur ir 4500 Eur kyšius už tai, kad 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 28 d. cigarečių krovinį vežantys vilkikai per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo.
45. Nekelia abejonių, kad kyšį priėmęs muitinės pareigūnas, įsipareigojantis kontrabandą organizuojantiems ir tarpininkaujantiems asmenims neatlikti detalaus krovinio tikrinimo ar kitaip veikti ar neveikti šių asmenų interesais, tokiais savo veiksmais šalina kliūtį vykdyti kontrabandą, mažina neteisėtai gabenamo krovinio suradimo riziką ir taip palengvina šios nusikalstamos veikos padarymą. Pažymėtina, kad visuose bylos epizoduose cigarečių neteisėto įvežimo į Lietuvos Respubliką organizatoriai muitinės pareigūnų papirkimui skirdavo pakankamai dideles pinigų sumas tikėdamiesi iš jų atitinkamos pagalbos, visi nuteistų buvusių muitinės pareigūnų kyšininkavimo ir tarpininkavimo veiksmai padaryti pagal išankstinį susitarimą su cigarečių kontrabandas organizavusiais bendrininkais, suprantant, kad tokio dydžio kyšiai duodami tik vykdant stambaus masto kontrabandą. Tokiu atveju, net jeigu muitinės pareigūnai tiksliai nežino neteisėtai gabenamo krovinio turinio ir vertės, tai nesumenkina jų indėlio į bendrą nusikalstamą veiką reikšmės ir neprieštarauja išvadai, kad jie tyčia padeda bendrininkams vykdyti kontrabandos nusikaltimą. Be to, iš pačių nuteistųjų (buvusių muitinės pareigūnų) A. S., A. V., Ž. R., S. V., A. Sk. ir kitų asmenų parodymų matyti, kad jiems vis dėlto buvo žinoma, jog kyšiai duodami vykdant būtent cigarečių kontrabandą.
46. Nuteistųjų buvusių muitinės pareigūnų kasaciniuose skunduose, ginčijant jų pripažinimą kaltais dėl kontrabandos, pateikiamas argumentas, kad jiems aktualiuose bylos epizoduose jie nepažeidė jokių formalių muitinės kontrolės procedūrų, krovinius, kuriais buvo gabenamos paslėptos cigaretės, įvertino pagal rizikos veiksnius, transporto priemonės nebuvo įtrauktos į centrinį rizikos profilį, todėl nebuvo privalomas ir nuodugnus muitinis tikrinimas. Tačiau įvertinus tai, kad visais byloje nustatytais atvejais su muitinės pareigūnais buvo susitarta dėl kyšių iš anksto ir jie buvo informuoti apie tai, kokiu laiku ir kokios transporto priemonės turi būti netrukdomai praleistos be detalaus muitinio tikrinimo, argumentas dėl įprastų procedūrų laikymosi netenka prasmės. Juk sąžiningai savo pareigas atliekantis muitinės pareigūnas, kuris informuotas apie tai, kokia transporto priemone ir kada bus gabenamas nuo muitinės kontrolės paslėptas krovinys, turėtų imtis priemonių, kad būtų užkirstas tam kelias. Nagrinėjamais atvejais nuteistieji buvę muitinės pareigūnai elgėsi atvirkščiai ir laikėsi susitarimų su kontrabandos organizatoriais, todėl teiginiai, kuriais bandoma pagrįsti tarnybinių veiksmų teisėtumą, atmestini.
47. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad nuteistųjų S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D. veikos buvo tinkamai kvalifikuotos kaip padėjimas vykdyti kontrabandos nusikaltimus. Kadangi byloje konstatuota, kad minėti nuteistieji padėjo padaryti kontrabandos nusikalstamas veikas kaip organizuotų grupių dalyviai, jų veikos pagrįstai kvalifikuotos be nuorodos į BK 24 straipsnio 6 dalį (padėjėjas), bet su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį (organizuota grupė). Pagal teismų praktikoje susiformavusią nuostatą nuoroda į BK 24 straipsnio atitinkamą dalį nėra būtina kvalifikuojant organizuotos grupės narių padarytą nusikalstamą veiką, nes organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-481/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-481/2007">2K-481/2007</a>, 2K-426-507/2016, 2K-408-139/2016, 2K-75-648/2017, 2K-257-719/2019, 2K-90-895/2020, 2K-51-788/2021 ir kt.).???
48. Nuteistasis S. V. kasaciniame skunde ginčija jam inkriminuotą veikimo organizuota grupe požymį, tai argumentuoja vaidmenų pasiskirstymo, bendrininkų ryšio pastovumo ir organizuotumo kriterijų nebuvimu. Šie argumentai nepagrįsti.
49. Pirmiau minėta, kad nusikalstamos veikos padarymą organizuota grupe apibūdina tokios aplinkybės kaip apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumas, veikų padarymo intensyvumas, narių pasiskirstymas vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimas siekiant bendro tikslo. Organizuotos grupės nariai paprastai iš anksto aptaria, suderina svarbiausius bendros nusikalstamos veikos momentus – parengiamas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo planas, numatomas nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo (ir slėpimo) mechanizmas, bendrininkams nurodomos užduotys, paskirstomi vaidmenys, susitariama dėl nusikaltimo (nusikaltimų) padarymo būdo, vietos, laiko ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257/2011">2K-257/2011</a>, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-103-976/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020). Be to, nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Teismų praktikoje taip pat pabrėžiama, kad, pripažįstant konkretų bendrininką veikus organizuota grupe, būtina nustatyti jo suvokimą, kad jis priklauso tokiai grupei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA0LTk0Mi8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-304-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-304-942/2015">2K-304-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-109-746/2017, 2K-1-719/2020).
50. Minėta, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistojo S. V. padėjimas vykdyti kontrabandos nusikaltimus pasireiškė tuo, kad jis, būdamas Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio posto inspektorius, tris kartus susitarė ir priėmė kyšius (po 7000 Eur) už tai, kad 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. gegužės 29 d. ir 2010 m. birželio 27 d. cigarečių krovinius vežantys vilkikai per Vilniaus teritorinės muitinės (duomenys neskelbtini) kelio postą iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, jam dirbant poste, galėtų įvažiuoti be detalaus muitinio tikrinimo. Pagal teismų nustatytas aplinkybes 2010 m. balandžio 15 d. kontrabandos nusikaltimas įvykdytas dalyvaujant V. K., S. Č., B. K., Č. K., S. V., O. K., M. K., R. K., G. B., J. Z., E. V., S. S. ir I. K.. 2010 m. gegužės 29 d. kontrabandos nusikaltimas įvykdytas dalyvaujant S. Č., B. K., Č. K., S. V., O. K., E. V., V. Tr., I. K., taip pat asmeniui, kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas jam mirus, bei ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims. 2010 m. birželio 27 d. kontrabandos nusikaltimas įvykdytas dalyvaujant Č. K., S. V., O. K., A. K., M. M., A. A.. Visi šie nusikaltimai padaryti pagal išankstinį susitarimą ir parengtą planą, reikalaujantį nemažos asmenų grupės bendrų pastangų, kiekvienam iš bendrininkų turint atskirą vaidmenį, kontrabandos rengimo ir vykdymo metu derinant bendrus veiksmus ir juos koreguojant atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad S. V. jam inkriminuojamus veiksmus atliko gaudamas informaciją apie transporto priemones su cigarečių kroviniais ir atlygius už savo, muitinės pareigūno, vaidmens atlikimą iš O. K. ir Č. K.. Šie bendrininkai apie susitarimus su S. V. pranešdavo kontrabandą organizuojantiems bendrininkams. Nekelia abejonių, jog S. V. suvokė, kad jis yra svarbi gerai organizuoto neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respubliką schemos grandis, kad jam inkriminuotus veiksmus atlieka bendrininkaudamas ne vien tik su O. K. ir Č. K., bet ir su kitais asmenimis, atliekančiais savo vaidmenis kontrabandos nusikalstamose veikose.
51. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo paneigti teismų išvadą, kad S. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (kyšininkavimus ir padėjimą vykdyti kontrabandos nusikaltimus) padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Tokia pat išvada darytina ir dėl visų kitų byloje nuteistų buvusių muitinės pareigūnų bendrininkavimo su kontrabandą organizavusiais ir įvykdžiusiais asmenimis.
Dėl nuosprendžio surašymo ir teisės žinoti kaltinimo turinį
52. Nuteistasis A. V. kasaciniame skunde argumentuoja, kad dėl prieštaringo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio pažeista jo teisė žinoti, už ką jis nuteistas. Kasatorius nuosprendžio prieštaringumą grindžia tuo, kad aprašomojoje dalyje teismas sutinka su jo veiksmų kvalifikavimu kaip nusikaltimų tarnybai, išdėsto argumentus ir juos pagrindžiančius įrodymus, o rezoliucinėje dalyje nurodo, kad dėl šių veikų jis yra išteisinamas nesant šių nusikalstamų veikų požymių. Kasatorius tvirtina, kad, jį išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikaltimų tarnybai, tampa neaišku, kodėl jis nuteistas už kontrabandą, nes jo dalyvavimas šioje nusikalstamoje veikoje pasireiškė būtent kaip kyšio priėmimas už muitinio tikrinimo neatlikimą. Šie argumentai nepagrįsti, nes neatitinka apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio.
53. Pažymėtina, kad, priėmus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, A. V. nėra išteisintas dėl visų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, susijusių su bendrininkų vykdyta cigarečių kontrabanda. Dėl 2009 m. lapkričio 29 d. ir 2010 m. vasario 13 d. veikų pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, taip pat dėl 2010 m. vasario 28 d. padarytų dviejų veikų pagal BK 226 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį A. V. baudžamasis procesas nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau konstatuota, kad šių nusikalstamų veikų padarymu jis buvo kaltintas pagrįstai. Remiantis byloje nustatytais faktais, patvirtintas ir A. V. dalyvavimas 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d. ir 2010 m. vasario 28 d. įvykdytuose kontrabandos nusikaltimuose (padėjimas vykdyti kontrabandą už kyšius neatliekant detalaus muitinio tikrinimo, tarpininkaujant ir paperkant kitus muitinės pareigūnus).
54. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad A. V. išteisintas ne dėl visų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, o tik dėl 2009 m. rugsėjo mėn. pabaigoje – spalio mėn. pradžioje padarytos veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje, taip pat dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigoje – lapkričio mėn. pradžioje padarytos veikos, nustatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje, ir dėl 2009 m. gruodžio mėn. pradžios veikos, nustatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje. Bylos faktai, dėl kurių A. V. yra išteisintas, nėra susiję su kontrabandos nusikaltimais, už dalyvavimą kuriuose jis yra nuteistas. Taigi šia prasme jokio prieštaravimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neįtvirtinta, todėl nelieka ir pagrindo daryti išvadą, kad nuteistojo A. V. teisė žinoti kaltinimo turinį buvo suvaržyta.
55. Nuteistoji Z. D. taip pat nurodo, jos manymu, prieštaringas formuluotes apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, būtent – kad nors ji yra išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 2009 metų spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios nusikalstamos veikos, tačiau nuosprendžio 219 punkte jau teigiama, kad nekyla abejonių, jog skundžiamu nuosprendžiu ji pagrįstai pripažinta kalta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį už tai, kad paėmė 1450 Eur dydžio kyšį. Pažymėtina, kad minėtame nuosprendžio 219 punkte esantis konstatavimas susijęs su kyšio priėmimu už padėjimą vykdyti 2009 m. lapkričio 29 d. kontrabandą. Dėl 1450 Eur dydžio kyšio priėmimo šiame bylos epizode Z. D. baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus senaties terminui, kartu konstatuojant, kad ji pagrįstai buvo kaltinta šios nusikalstamos veikos padarymu. O išteisinimas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl 2009 m. spalio mėn. pabaigos – lapkričio mėn. pradžios nusikalstamos veikos yra susijęs su išvada, kad ši veika yra tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos 2009 m. lapkričio 29 d., epizodas. Taigi ir šiuo aspektu jokio prieštaravimo apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje neįtvirtinta.
Dėl paskirtų bausmių
56. Prokuroro kasacinio skundo dalis dėl neproporcingai švelnių bausmių, paskirtų nuteistiesiems V. K., S. Č., B. K. ir Č. K., siejama su argumentais dėl nepagrįsto jų išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalis. Pažymėtina, kad minėti prokuroro argumentai atmesti, todėl nebelieka pagrindo nagrinėti ir bausmių griežtinimo nurodytiems nuteistiesiems klausimo.
57. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė I. Botyrienė ir nuteistojo S. Č. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė argumentuoja, kad jų ginamiesiems apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į pernelyg ilgo proceso metu patirtus suvaržymus ir pažeisdamas lygiateisiškumo principus, paskyrė pernelyg griežtas bausmes už atskirus nusikaltimus ir, neteisingai jas bendrindamas, nustatė pernelyg griežtą galutinę subendrintą bausmę. Šie argumentai nepagrįsti.
58. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu, pvz., ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan. Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu, pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-165/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-165/2013">2K-165/2013</a>, 2K-39-895/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-5-788/2023).
59. Nagrinėjamoje byloje V. K. nuteistas už 27 nusikaltimus, iš kurių 17 priklauso sunkių, o 10 – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Už šiuos nusikaltimus nuteistajam V. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių trukmė svyruoja nuo šešių mėnesių iki vienerių metų keturių mėnesių. Bendrinant šias bausmes dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis), prie griežčiausios vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš kitų paskirtų bausmių buvo pridėta vidutiniškai po du mėnesius ir penkias dienas ir V. K. paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje (703–705 punktai) išsamiai nurodytos aplinkybės (teistumai, kaltės nepripažinimas, organizatoriaus vaidmuo ir kt.), leidžiančios daryti išvadą apie šio nuteistojo asmenybės pavojingumą bei polinkį daryti korupcinio ir ekonominio pobūdžio savanaudiškas nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, taip pat į nusikalstamų veikų pavojingumą, jam paskirtų bausmių rūšis (laisvės atėmimas) ir dydžiai neleidžia daryti išvados, kad teismai nesilaikė proporcingumo bei teisingumo principų ir paskyrė V. K. nepagrįstai griežtą bausmę.
60. Priešingos išvados nepagrindžia ir nuteistojo V. K. gynėjos kasaciniame skunde esantys teiginiai dėl netinkamai kompensuotų nuteistojo patirtų suvaržymų dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso. Šiame kontekste pasakytina, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką išnagrinėtų nešališkas teismas. Lietuvos teismų praktikoje pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos išnagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas pripažįstami vienu iš pagrindų švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas, taikyti bausmės vykdymo atidėjimą arba skirti švelnesnę, nei nustatyta straipsnio sankcijoje, bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies arba 62 straipsnio pagrindu. Tokia praktika atitinka EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią bausmės sumažinimas kaltinamiesiems yra tinkama teisinės gynybos priemonė kompensuojant pernelyg ilgo proceso trukmės neigiamus padarinius (1995 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Einarsson prieš Islandiją, peticijos Nr. 22596/93; 2001 m. birželio 26 d. sprendimas byloje Beck prieš Norvegiją, peticijos Nr. 26390/95; 2002 m. kovo 7 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Wejrup prieš Daniją, peticijos Nr. 49126/99; 2003 m. lapkričio 13 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Morby prieš Liuksemburgą, peticijos Nr. 27156/02; 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimas byloje Tamas Kovacs prieš Vengriją, peticijos Nr. 7660/01; 2005 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Ohlen prieš Daniją, peticijos Nr. 63214/00; 2008 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Bochev prieš Bulgariją, peticijos Nr. 73481/01; 2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04, ir kt.). Kita vertus, tiek EŽTT sprendimuose, tiek Lietuvos teismų praktikoje nėra suformuluota imperatyvų, kaip teisės į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą pažeidimas turi būti kompensuojamas konkrečioje byloje konkrečiam nuteistajam. Šis klausimas kiekvienoje byloje sprendžiamas individualiai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, proceso organizavimą, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę, proceso metu nepateisinamo delsimo faktus ir pan. Tačiau teismo išvadą dėl to, ar buvo pažeista kaltinamojo teisė į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą ir kaip tai turi būti kompensuojama, visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017, 2K-107-489/2017, 2K-281-942/2018, 2K-189-1073/2019, 2K-255-689/2020 ir kt.).
61. Nagrinėjamoje byloje ilgą baudžiamojo proceso trukmę daugiausia lėmė labai didelė bylos apimtis, didelis skaičius atskleistų daugiaepizodžių nusikaltimų, kuriuose dalyvavo daugybė asmenų. Tokių bylų nagrinėjimas natūraliai užtrunka dėl būtinumo ištirti bylos aplinkybes bei jas patvirtinančius įrodymus ir užtikrinti kaltinamiesiems įstatymo garantuojamas teises. Kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, prie užtrukusio teisminio bylos nagrinėjimo prisidėjo ne tik teismo darbo organizavimas, susijęs su teisėjų kolegijos narių užimtumu ir būtinumu kartoti proceso veiksmus, pasikeitus teisėjų kolegijos nariui, bet ir kaltinamųjų bei jų gynėjų neatvykimas į teismo posėdžius. Procese taip pat buvo daromos pertraukos įrodymų tyrimo metu patenkinus proceso dalyvių prašymus. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas pripažino, kad procesas šioje byloje užtruko ir kaltinamųjų teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista, jie ilgai liko nežinioje dėl baudžiamojo persekiojimo. Kartu pažymėta, kad, atsižvelgiant į kaltinamiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdį, skaičių, pavojingumo laipsnį, minėti procesiniai suvaržymai buvo reikalingi ir proporcingi. Atsižvelgdamas į tokią padėtį, teismas konstatavo, kad bausmės paskirtį užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas, parenkant kaltinamiesiems sankcijose nustatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę ir skiriant jiems gerokai mažesnes už sankcijoje nustatytos bausmės vidurkį laisvės atėmimo bausmes arba bausmes, artimas sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui, taip pat paskiriant kitos rūšies bausmes – baudas. Taigi, atsižvelgiant į V. K. pagrindinį vaidmenį organizuojant byloje atskleistus nusikaltimus, pernelyg ilgo proceso ir jo metu šio nuteistojo patirtus suvaržymus nutarta kompensuoti paskiriant palyginti nedideles laisvės atėmimo bausmes, be to, taikant gana palankų jų bendrinimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad priimant tokį sprendimą buvo netinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos, įtvirtinančios bausmės skyrimo taisykles, ar nebuvo vadovautasi proporcingumo ir teisingumo principais.
62. S. Č. nagrinėjamoje byloje nuteistas už 18 nusikaltimų, iš kurių 15 priklauso sunkių, o 3 – apysunkių nusikaltimų kategorijoms. Už 12 nusikaltimų S. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, už 6 nusikaltimus – baudos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus šias bausmes dalinio sudėjimo būdu, S. Č. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, S. Č. už 12 nusikaltimų paskirtas bausmes sugriežtino, t. y. vietoj baudų paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių trukmė svyruoja nuo šešių mėnesių iki vienerių metų dviejų mėnesių. Nuteistojo S. Č. gynėjos kasaciniame skunde argumentuojama, kad, atsižvelgiant į nuteistojo pažeistą teisę į kuo trumpesnį bylos išnagrinėjimą, šis bausmių sugriežtinimas neatitinka bausmės tikslų bei paskirties ir leidžia daryti išvadą, kad pernelyg ilgo proceso metu patirti nuteistojo suvaržymai nėra tinkamai kompensuoti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kalbėti apie apeliacinės instancijos teismo atliktą bausmių griežtinimą galima tik turint galvoje, jog tuo pačiu nuosprendžiu S. Č. buvo išteisintas dėl kaltinimo nusikalstamu susivienijimu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir galutinės jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė jam sumažinta nuo dešimties iki penkerių metų. Skirdamas S. Č. griežtesnes bausmes už atskirus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į jo ilgalaikę nusikalstamą veiklą su organizuotomis grupėmis darant sunkius savanaudiškus nusikaltimus, organizatoriaus vaidmenį, neatlygintą padarytą turtinę žalą valstybei, dėl daugelio nusikaltimų savo kaltės neigimą. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad bylos epizoduose dėl 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gegužės 29 d. nusikalstamų veikų, V. K. atliekant laisvės atėmimo bausmę, S. Č. pats organizavo, koordinavo organizuotos grupės narių veiksmus ir jiems vadovavo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad bauda už visus padarytus sunkius ir apysunkius nusikaltimus nėra teisinga ir proporcinga bausmė. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, S. Č. paskirtų bausmių rūšis (laisvės atėmimas) ir dydžiai neleidžia daryti išvados dėl proporcingumo ir teisingumo principų pažeidimo bei nepagrįsto griežtumo vertinant jo padarytų nusikaltimų ir jo asmenybės pavojingumą.
63. Pirmiau minėta, dėl kokių priežasčių baudžiamosios bylos nagrinėjimas užtruko. Ilgą bylos nagrinėjimą daugiausia lėmė labai didelė bylos apimtis, didelis skaičius atskleistų daugiaepizodžių nusikaltimų, kuriuose dalyvavo daugybė asmenų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į S. Č. vaidmenį organizuojant sunkių savanaudiškų ir apysunkių korupcinio pobūdžio nusikaltimų darymą, dėl daugelio jų savo kaltės neigimą, daro išvadą, kad pernelyg ilgo proceso metu nuteistojo S. Č. patirti suvaržymai tinkamai kompensuoti paskiriant jam palyginti nedideles (artimas minimumui) laisvės atėmimo bausmes, be to, taikant gana palankų jų bendrinimo būdą (prie griežčiausios laisvės atėmimo bausmės iš kitų bausmių pridėta vidutiniškai po keturis mėnesius ir penkias dienas).
64. Atsakant į S. Č. gynėjos R. A. Kučinskaitės kasaciniame skunde pateiktą argumentą dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo skiriant jos ginamajam bausmę, pirmiausia pasakytina, kad teismas, skirdamas bausmę nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, vadovaujasi įstatyme įtvirtintais bausmės tikslais, vienas iš kurių yra teisingumo principo įgyvendinimas. Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. <...> Baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę.“ Pažymėtina ir tai, kad teisingos bausmės paskyrimas neatsiejamai susijęs ir su bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018, 2K-78-648/2020 ir kt.). Be to, bausmės individualizavimą gali veikti ir kitos aplinkybės, kurios, teismo vertinimu, yra reikšmingos teisingai bausmei paskirti. Todėl, priešingai nei argumentuojama S. Č. gynėjos R. A. Kučinskaitės kasaciniame skunde, tai, kad jos ginamajam, atsižvelgus į jo vaidmenį organizuojant nusikalstamas veikas, kaltės neigimą ir kitas teismo nurodytas aplinkybes, paskirta griežtesnė bausmė nei kitiems byloje nuteistiems asmenims, negali būti vertinama kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas.
Dėl bausmių bendrinimo būdo
65. Kaip galima suprasti iš nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės ir nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės kasacinių skundų, kasatorės mano, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai subendrino jų ginamiesiems paskirtas bausmes tiktai dalinio sudėjimo būdu pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, nepagrįstai ignoruodamas idealiosios sutapties taisyklę (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagal kurią bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Nors kasaciniuose skunduose nepateikta argumentų dėl to, kokios konkrečiai nusikalstamos veikos ir pagal kokius kriterijus atitinka idealiosios sutapties santykį, teisėjų kolegija patikrino bausmių bendrinimo teisėtumą šiuo aspektu.
66. Baudžiamajame įstatyme nusikalstamų veikų sutapties (idealioji ar realioji) sąvoka nėra apibrėžta, tačiau sprendžiant, kokį bausmių bendrinimo būdą teismas turi taikyti, šis klausimas tampa svarbus. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Tokiais atvejais teismas, bendrindamas pagal skirtingus BK straipsnius paskirtas bausmes, taiko apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Taip išvengiama nuteistojo teisinės padėties dirbtinio apsunkinimo – kad iš esmės už vieną nusikalstamą veiką nebūtų paskirta kelių bausmių. Todėl realiosios ir idealiosios sutapties nustatymo klausimai turi didelę reikšmę vykdant teisingumą ir užtikrinant tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
67. Remiantis teorinėmis nuostatomis ir teismų praktikoje suformuotais precedentais, idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika tuo pačiu laiku padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgyLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-582/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-582/2006">2K-582/2006</a>, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011 ir kt.). Kita vertus, kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Galima ir kelių daugiaepizodžių tęstinių nusikalstamų veikų idealioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017).
68. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad tuo atveju, kai kaltininkas, neteisėtai pergabenęs akcizais apmokestinamas prekes per Lietuvos Respublikos valstybės sieną (t. y. pabaigęs daryti kontrabandą), toliau jas gabena Lietuvos Respublikos teritorija, jis jau realizuoja kitos, BK 199² straipsnyje nustatytos, nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, todėl tokiais atvejais kaltininko veika turėtų būti kvalifikuojama kaip kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis realioji sutaptis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-97-895/2019). Būtent tokios situacijos buvo užfiksuotos nagrinėjamoje byloje. Taigi apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas bausmes, paskirtas nuteistiesiems pagal BK 199 ir 199² straipsnius, pagrįstai nesivadovavo idealiosios sutapties taisykle ir netaikė bausmių apėmimo būdo.
69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti cigarečių kontrabandos ir papirkimo nusikalstamų veikų faktai taip pat neleidžia konstatuoti, kad šios nuteistųjų veikos sudaro idealiąją sutaptį. Pažymėtina, kad muitinės pareigūnų papirkimas, nors ir svarbi kontrabandos „sėkmės“ sąlyga, nėra neišvengiama jos dalis. Bylos aplinkybės rodo, kad visuose epizoduose muitinės pareigūnų papirkimu užsiimdavo vieni bendrininkai, cigarečių įgijimu ir gabenimu – kiti, su muitininkais buvo atsiskaitoma po to, kai transporto priemonės su paslėptais cigarečių kroviniais jau buvo patekusios į Lietuvos Respublikos teritoriją, taigi kontrabanda ir papirkimas nustatytuose bylos epizoduose buvo dvi viena kitą lydinčios, bet nesutampančios nusikalstamos veikos. Todėl, vertinant ir šių nusikalstamų veikų santykį, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, bendrindamas pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį nuteistiesiems V. K. ir S. Č. paskirtas bausmes, turėjo taikyti jų apėmimo būdą.
70. Kita vertus, teisėjų kolegija, nagrinėdama bausmių bendrinimo klausimą, nustatė nepagrįstą dalinio bausmių sudėjimo taisyklės taikymą bendrinant nuteistajam A. S. paskirtas bausmes pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. bylos epizodo). Minėto nuteistojo dalyvavimas tą dieną padarytoje kontrabandoje pasireiškė tuo, kad jis už 11 000 Eur kyšį, kurio dalį perdavė kitiems muitinės pareigūnams, pažadėjo neatlikti ir neatliko neteisėtai gabenamo cigarečių krovinio detalaus patikrinimo ir nesutrukdė jo įvežimui per valstybės sieną į Lietuvos Respubliką. Jokių kitų dalyvavimo kontrabandoje veiksmų A. S. nebuvo inkriminuota, vadinasi, kontrabandos ir kyšininkavimo už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus nusikaltimai buvo padaryti ne skirtingomis veikomis, o ta pačia veika. Atsižvelgiant į tai, A. S. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą taisyklę. Ši teismų padaryta klaida taisytina priimant šią nutartį.
Dėl konfiskuotino turto vertės nustatymo ir išieškojimo
71. Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės, S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės, nuteistųjų A. S., Z. D., Ž. R. kasaciniuose skunduose keliami klausimai dėl nepagrįsto konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš byloje nuteistų asmenų. Dalis pateiktų argumentų pagrįsti.
72. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pateiktas argumentais dėl neteisingai nustatyto konfiskuotino turto (vilkikų ir puspriekabių) vertės. Kasacinių skundų teiginiai, kad konfiskuotino turto vertė nepagrįstai nustatyta pagal jo vertę, buvusią nusikalstamos veikos padarymo metu, yra subjektyvūs ir nelogiški. Nustatant konfiskuotinos nusikalstamos veikos priemonės vertę, nėra jokio teisinio pagrindo remtis kuriuo nors kitu laiku nei nusikalstamos veikos padarymo laikas.
73. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pagrindo abejoti tuo, kokiu faktiniu pagrindu buvo nustatyta ši vertė. Apeliacinės instancijos teismas analogiškus argumentus atmetė nurodydamas, kad šios vertės nustatytos remiantis Vilniaus teritorinės muitinės raštu dėl transporto priemonių vertės, kuriame yra nurodytos tam tikrų vilkikų ir puspriekabių rinkos kainos nusikalstamų veikų padarymo metu. Iš šio rašto turinio matyti, kad transporto priemonių rinkos vertė nustatyta vadovaujantis VšĮ „Emprekis“ naudotų transporto priemonių kainų žinyno „Autotransporto kainos Lietuvoje“ duomenimis, o tai laikoma tinkamu tokios vertės nustatymo būdu. Be to, Vilniaus teritorinės muitinės nurodytos kainos sutampa su vilkikų ir puspriekabių sulaikymo dokumentuose nurodytomis jų kainomis. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nustatė konfiskuotino turto vertę remdamasis neleistinais įrodymais ar nesilaikydamas kitų įrodinėjimui keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnis).
74. Kita vertus, teisėjų kolegija nustatė, kad kai kuriais atvejais apeliacinės instancijos teismo paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti vilkikų ir puspriekabių vertę neatitiko tam būtinos sąlygos, nustatytos BK 72 straipsnio 5 dalyje.
75. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų, kurie dalyvavo atskirose nusikalstamose veikose, buvo konfiskuota jų metu panaudotų vilkikų ir puspriekabių vertė, grindžiant tokį sprendimą tuo, kad vilkikai ir puspriekabės nusikalstamų veikų padarymo metu priklausė įmonėms ir ikiteisminio tyrimo metu buvo joms grąžintos. Klausimas, ar visi vilkikai ir puspriekabės atitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą vertės konfiskavimo sąlygą, šio teismo nuosprendyje liko iki galo neišnagrinėtas. Kai kuriais atvejais neišvengta ir dvigubo tos pačios transporto priemonės vertės konfiskavimo. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinių skundų argumentus, transporto priemonių vertės konfiskavimo klausimą išnagrinėjo išsamiau, pagrįstai remdamasis teismų praktikoje suformuota nuostata, kad konfiskuotino turto vertė išieškoma tik tuo atveju, kai nėra galimybės ar netikslinga jo konfiskuoti natūra. Šios instancijos teismas taip pat klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš kiekvieno nuteistojo sprendė individualiai, pagal jo indėlį į nusikalstamos veikos padarymą. Be to, priteistos sumos buvo proporcingai mažinamos atsižvelgiant į tai, kad kai kurie nusikalstamų veikų dalyviai yra nuteisti ne šioje, bet atskirtose baudžiamosiose bylose. Dėl minėtų priežasčių apeliacinės instancijos teismas šiais klausimais padarė nemažai korekcijų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, kai kuriais atvejais pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos dėl turto vertės konfiskavimo (BK 72 straipsnio 5 dalis) liko nepašalintos, dėl to teismų nuosprendžiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo keistini.
76. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 5 dalis nustato, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto (priemonės) paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė. Todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti pateikti įtikinami motyvai, kodėl tokios priemonės vertės (jos dalies) konfiskavimas yra tikslingesnis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtMzAzLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-303/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-303/2021">2K-91-303/2021</a>, 2K-107-976/2021). Iš to išplaukia, kad sprendimas išieškoti iš asmens konfiskuotino turto vertę gali būti priimtas tik turint aiškų pagrindą išvadai dėl BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos buvimo. Šiame kontekste nepritartina tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. Tokie sprendimai gali iškreipti turto konfiskavimo instituto paskirtį ir lemti perteklinius turtinius suvaržymus nuteistiesiems.
77. Nuteistojo V. K. gynėja advokatė I. Botyrienė ir nuteistojo S. Č. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė ginčija byloje priimtą sprendimą iš nuteistųjų išieškoti vilkikų ir puspriekabių, nusikalstamų veikų padarymo metu priklausiusių PB „Z“ (duomenys pakeisti), bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti), RAB „Y“ (duomenys pakeisti), RAB „V“ (duomenys pakeisti), vertę. Tai argumentuojama tuo, kad baudžiamojoje byloje nebuvo gauta kokių nors objektyvaus pobūdžio duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad šių daiktų negalima buvo konfiskuoti natūra BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu. Šie argumentai iš dalies pagrįsti.
78. Pagal bylos duomenis, bendrovei „OOO X“ (duomenys pakeisti) priklausė vilkikas „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) su puspriekabe „Kogel“ (valst. Nr. AE945939), kurie buvo panaudoti 2010 m. kovo 2 d. vykdant nusikalstamas veikas. Šios transporto priemonės buvo grąžintos bendrovei, kurios generalinis direktorius buvo V. Ti., jam šioje baudžiamojoje byloje yra pareikšti įtarimai ir nuo 2013 m. kovo 20 d. yra paskelbta jo paieška. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinis teismas, juridinio asmens ir jo vadovo turtas negali būti tapatinami. Pagal tuo metu galiojusią BK 72 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas galėjo būti konfiskuojamas neatsižvelgiant į tai, ar turtą perdavęs asmuo yra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jeigu šis asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Taigi trečiajam asmeniui priklausantis turtas galėjo būti konfiskuotas tik jeigu jis jam buvo perduotas nusikalstamai veikai vykdyti, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Vadinasi, remiantis minėta nuostata, pagal nusikalstamos veikos padarymo laiku galiojusį teisinį reguliavimą iš bendrovės „OOO X“ (duomenys pakeisti) negalėjo būti konfiskuotos jai priklausančios transporto priemonės. Dėl tos pačios priežasties nebuvo įmanoma konfiskuoti natūra ir RAB „Y“ (duomenys pakeisti) priklausiusio vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39), kuris buvo panaudotas vykdant nusikalstamas veikas 2010 m. rugsėjo 12 d., nors šios bendrovės direktorius ir buvo šioje byloje nuteistas E. V.. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad sprendimas išieškoti iš nuteistųjų pirmiau nurodytų transporto priemonių vertę atitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytą sąlygą.
79. Kitokios išvados darytinos dėl kasaciniuose skunduose minimo RAB „V“ (duomenys pakeisti) priklausiusio vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39), kuris buvo panaudotas vykdant nusikalstamas veikas 2010 m. balandžio 15 d. ir 2010 m. gruodžio 19 d., vertės konfiskavimo.
80. Iš dalies tenkintini ir kasacinių skundų argumentai dėl PB „Z“ (duomenys pakeisti) priklausiusių transporto priemonių vertės konfiskavimo. Byloje nustatyta, kad nuo 2010 m. balandžio 13 d. iki 2010 m. balandžio 16 d. cigaretėms neteisėtai laikyti ir gabenti buvo panaudotas Estijos Respublikoje registruotas PB „Z“ (duomenys pakeisti) priklausęs vilkikas „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV) ir puspriekabė „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD). Šios transporto priemonės buvo sulaikytos Lietuvoje 2010 m. balandžio 16 d. Prokurorės 2010 m. birželio 30 d. nutarimu nuspręsta šį vilkiką grąžinti jo savininkui (36 t., b. l. 60–61).
81. Atkreiptinas dėmesys, kad šis vilkikas nusikalstamais tikslais paskutinį kartą buvo panaudotas 2010 m. balandžio mėn. Minėta, kad pagal tuo metu galiojusią BK 72 straipsnio 4 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) trečiajam asmeniui priklausantis turtas galėjo būti konfiskuotas tik jeigu jis jam buvo perduotas nusikalstamai veikai vykdyti, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Todėl sprendimas išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytą sąlygą. Be to, kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas (kartu ir atsakydamas į apeliacinių skundų argumentus), baudžiamojoje byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad transporto priemonės savininkei buvo žinoma apie jai priklausančio vilkiko panaudojimą nusikalstamoms veikoms daryti.
82. Tačiau apeliacinės instancijos teismo argumentai, paaiškinantys, kokios kliūtys neleido konfiskuoti natūra puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD), nėra tinkami pagrindžiant BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos sąlygos buvimą. Pagal bylos duomenis šios puspriekabės VIN kodas nesutapo su registracijos liudijime nurodytu puspriekabės VIN kodu, taigi byloje nenustatyta, kam ji iš tikrųjų priklausė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas nurodė (nuosprendžio 576 punktas), kad puspriekabės valstybinio numerio ženklai buvo keičiami, identifikacinis numeris nenustatytas, baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie tai, kam ši puspriekabė iš tiesų priklausė nusikalstamų veikų padarymo metu ir koks šios transporto priemonės likimas, o po nusikalstamų veikų padarymo praėjus daugiau nei 10 metų, gauti tokius duomenis nėra jokios galimybės, todėl pirmosios instancijos teismas, negalėdamas spręsti turto konfiskavimo natūra klausimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, pagrįstai iš nuteistųjų nusprendė išieškoti šios transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos buvimo ir palieka neaiškumą dėl to, kodėl nebuvo sudarytos sąlygos neaišku kam priklausiusios puspriekabės su pakeistu valstybiniu numeriu konfiskuoti natūra. Minėtu prokurorės 2010 m. birželio 30 d. nutarimu PB „Z“ (duomenys pakeisti) vykdomojo direktoriaus prašymas grąžinti puspriekabę „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD) atmestas, nes ji PB „Z“ (duomenys pakeisti) nepriklauso (36 t., b. l. 60–61). Taigi lieka neaišku, kokios kliūtys sutrukdė užtikrinti šios sulaikytos nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimą natūra. Tokia situacija vertintina nuteistųjų, iš kurių buvo išieškota šios puspriekabės vertė, naudai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, keistina teismų nuosprendžių dalis dėl vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD) bendros 25 797,10 Eur (13 343,44 Eur ir 12 453,66 Eur) vertės konfiskavimo iš nuteistųjų V. K., S. Č., B. K., R. K., M. K., J. Z. ir G. B.. Nustatytina, kad iš minėtų nuteistųjų, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nustatytus kriterijus, aptartus šios nutarties 75 punkte, proporcingomis dalimis išieškotina tik vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV) vertė – 13 343,44 Eur.
83. Neaiškumas liko ir dėl to, kodėl nebuvo sudarytos sąlygos konfiskuoti vilkiką „Volvo 420FN 12“ (valst. Nr. H370BK39) su puspriekabe „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339), kurie buvo panaudoti vykdant 2009 m. gruodžio 28 d. kontrabandą. Šių transporto priemonių savininkas nusikalstamų veikų padarymo metu buvo individualus verslininkas V. Ko., kuris nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje yra pripažintas kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Tačiau minėtos transporto priemonės buvo grąžintos V. Ko.. Apeliacinės instancijos teismas dėl šios situacijos nurodė, kad apklausiamas apeliacinės instancijos teisme V. Ko. paaiškino, jog vilkiką ir puspriekabę 2010 m. gegužės ar birželio mėn. jis atidavė į metalo laužo supirktuvę išrinkti dalimis, taigi konfiskuotinas turtas nėra išlikęs, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų pagrįstai konfiskuota jo vertę atitinkanti pinigų suma (nuosprendžio 571 punktas). Teisėjų kolegijos vertinimu, toks argumentavimas nepagrindžia BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos sąlygos transporto priemonių vertei konfiskuoti buvimo. Pažymėtina, kad Muitinės kriminalinės tarnybos 2010 m. sausio 15 d. sprendimas grąžinti V. Ko. minėtas transporto priemones motyvuojamas vien tuo, jog tai nepakenks procesui (13 t., b. l. 115). Jokių pareigų saugoti šį turtą V. Ko. nenustatyta. Taigi lieka neaišku, kokios kliūtys sutrukdė užtikrinti šių sulaikytų nusikalstamos veikos priemonių konfiskavimą natūra. Turint tai galvoje, šių transporto priemonių vertės konfiskavimas iš nuteistųjų pripažintinas netinkamu BK 72 straipsnio 5 dalies taikymu. Dėl to naikintina teismų nuosprendžių dalis dėl vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. H370BK39) ir puspriekabės „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) bendros vertės (12 482,62 Eur) konfiskavimo iš nuteistųjų V. K., S. Č., V. Ko. – po 1783,23 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S. – po 832,17 Eur iš kiekvieno.
84. Kasaciniuose skunduose taip pat argumentuojama, kad iš nuteistųjų išieškotos nusikalstamų veikų priemonių vertės turi būti mažinamos dėl jų neatitikties proporcingumo principui. Tačiau teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti šį argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis proporcingumo principu, sumažino iš atskirų nuteistųjų išieškotinų sumų dydžius, kai kuriais atvejais visiškai panaikino aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Iš kiekvieno nuteistojo konfiskuotinų transporto priemonių vertės išieškotos proporcingomis dalimis. Atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą ir mastą, dar labiau mažinti priteistas sumas nėra pagrindo.
Dėl prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą ir Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio teisinio ir faktinio pagrindo
85. Kasaciniu skundu nuteistojo V. K. gynėja advokatė I. Botyrienė prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo byloje teisiškai reikšmingu klausimu, ar 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 124 straipsnio 1 dalies e punktas, kaip nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis teisės aktas, turi būti taikomas tokioms situacijoms, kurios nors ir susiklostė iki šio teisės akto įsigaliojimo, tačiau dėl tokių situacijų pasekmių baudžiamojoje byloje yra sprendžiama jau galiojant Sąjungos muitinės kodeksui. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti šį prašymą.
86. Pažymėtina, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 267 straipsnis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kaip galutinės instancijos teismui, nurodo pareigą kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, jeigu kyla Europos Sąjungos teisės aiškinimo ir galiojimo klausimų ir pagrįstam teismo sprendimui priimti reikalingas ESTT išaiškinimas. Prašymas kreiptis į ESTT susijęs su Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio išsprendimu byloje teismui konstatavus, kad Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas susiklosčiusioje situacijoje netaikytinas, todėl nuteistųjų skola muitinei nelaikytina išnykusia. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad, sprendžiant šiai bylai reikšmingą klausimą dėl Vilniaus teritorinės muitinės civilinio ieškinio teisinio pagrindo, reikalingas ESTT išaiškinimas. ESTT šiam klausimui spręsti reikšmingus išaiškinimus jau yra pateikęs (2015 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Europos Komisija / Moravia Gas Storage ir kt., C-596/13 P; 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dermod Patrick O’Brien prieš Ministry of Justice, C-432/17; 2021 m. birželio 3 d. sprendimas byloje Staatssecretaris van Finaci?n prieš Jumbocarry Trading GmbH, C-39/20; 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20). Šiuose sprendimuose išdėstyta teismo pozicija yra aiški ir nepalieka jokių abejonių dėl to, kaip turi būti sprendžiamas kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl skolos muitinei išnykimo ar neišnykimo, todėl nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės prašymas kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.
87. Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės, nuteistųjų S. V., A. S., Z. D., Ž. R. kasaciniuose skunduose argumentuojama, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktui, pagal kurį importo arba eksporto skola muitinei išnyksta, kai importo arba eksporto muitu apmokestinamos prekės konfiskuojamos arba kai jos sulaikomos ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos, nelieka ir pagrindo tenkinti byloje pareikštą Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl nesumokėtų mokesčių įvežus į Europos Sąjungos teritoriją cigaretes. Šis argumentas nepagrįstas.
88. Pažymėtina, kad šioje byloje nustatyti cigarečių neteisėto įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją faktai įvyko 2009–2010 m., galiojant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiam Bendrijos muitinės kodeksą. Pagal šio teisės akto 233 straipsnio d punktą neteisėto prekių įvežimo atveju skola muitinei išnyksta, jeigu prekės sulaikomos jų neteisėto įvežimo metu ir tuo pat metu arba vėliau konfiskuojamos. Taigi, pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą, tais atvejais, kai tokios prekės sulaikomos vėliau, t. y. įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, prievolė sumokėti privalomus mokesčius išlieka.
89. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, nustatančios skolos muitinei atsiradimą ir išnykimą, konkrečiai ir šio kodekso 124 straipsnio 1 dalies e ir f punktai, gali būti taikomos tik toms situacijoms, kurios yra susidariusios po šių kodekso normų įsigaliojimo, o galiojant Bendrijos muitinės kodeksui atsiradusioms skoloms taikomos pastarojo kodekso nuostatos. Taigi prekių, dėl kurių muitinės skola atsirado galiojant Bendrijos muitinės kodeksui, konfiskavimas ir sunaikinimas po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, skolos išnykimo savaime nelemia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzItNDg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-72-489/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-72-489/2020">2K-72-489/2020</a>). Toks aiškinimas atitinka tiek ESTT, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šiuo klausimu (nutartys administracinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTI1Ni0yNjEvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1256-261/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1256-261/2019">eA-1256-261/2019</a>, eA-1224-575/2019, eA-4293-968/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo nukrypti nuo šiuo klausimu susiformavusios teismų praktikos. Nuteistųjų A. S. ir Ž. R. kasaciniuose skunduose nurodomos kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTcxLTY5Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-171-696/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-171-696/2017">2K-171-696/2017</a> turinys, priešingai nei tvirtina kasatoriai, neįrodo kitokios kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu buvimo. Minėta kasacine nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės atstovo kasacinis skundas dėl nepriteisto civilinio ieškinio buvo atmestas dėl to, kad byloje nuteisti bendrininkai nesugebėjo įgyvendinti savo ketinimų disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis (cigaretėmis) Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje, kai vienas iš bendrininkų buvo sulaikytas bevažiuodamas link valstybės sienos paimti cigarečių, kurias nenustatyti asmenys iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respublikos teritoriją perstūmė metaliniu lynu ir kurios buvo paliktos prie valstybės sieną žyminčio ženklo ant kontrolinės pėdsakų juostos. Taigi ši situacija kardinaliai skiriasi nuo nagrinėjamoje byloje nustatytų neteisėto cigarečių įvežimo į ir disponavimo jomis Lietuvos Respublikos teritorijoje atvejų.
90. ESTT praktikoje nuosekliai pabrėžiamas muitų teisės materialiųjų normų atgalinio negaliojimo principas. Priešingai gali būti sprendžiama tik jeigu iš šių normų formuluotės, tikslo ar struktūros aiškiai matyti, kad turi būti pripažintas toks jų atgalinis poveikis (2015 m. kovo 26 d. sprendimas byloje Europos Komisija / Moravia Gas Storage ir kt., C-596/13 P, 32 punktas; 2018 m. lapkričio 7 d. sprendimas byloje Dermod Patrick O’Brien prieš Ministry of Justice, C-432/17, 26, 27 punktai; 2021 m. birželio 3 d. sprendimas byloje Staatssecretaris van Finaci?n prieš Jumbocarry Trading GmbH, C-39/20, 28, 29 punktai).
91. Kasaciniuose skunduose būtinumas nesilaikyti minėtos teisės normų taikymo taisyklės grindžiamas ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendime byloje Staatssecretaris van Finaci?n prieš Jumbocarry Trading GmbH, C-39/20, esančiu teiginiu (29 punktas), kad nauja materialiosios teisės norma, nors netaikoma teisinėms situacijoms, atsiradusioms ir galutinai susiklosčiusioms iki šios įsigaliojimo, tačiau nedelsiant taikoma situacijos, kuri susiklostė galiojant ankstesniam įstatymui, būsimoms pasekmėms ir naujoms teisinėms situacijoms. Konstatuotina, kad ši nuostata negali būti traktuojama kaip pagrindas nukrypti nuo materialiųjų teisės normų atgalinio negaliojimo principo. Pažymėtina, kad pagal muitų teisinį reguliavimą skola muitinei dėl neteisėtai įvežtų prekių atsiranda nuo momento, kai prekės palieka zoną, kurioje yra pirmoji muitinės įstaiga, esanti Bendrijos muitų teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis byloje Nr. A-830-442/2020; ESTT 2010 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje Dansk Transport og Logistik prieš Skatteministerie, C-230/08, 94 punktas; ESTT 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20, 43, 50 punktai). Be to, minėto ESTT 2021 m. birželio 3 d. sprendimo 29 punkte detalizuojama, kad išimtimi iš teisės aktų negaliojimo atgaline data principo gali būti tik toks atvejis, kai nauja teisės norma priimama kartu su specialiomis nuostatomis, kurios konkrečiai nustato jos taikymo laiko atžvilgiu sąlygą. Tačiau dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkto atgalinio galiojimo jokių specialių nuorodų šiame teisės akte nepateikta. Nagrinėjamoje byloje dėl neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respubliką skolos muitinei atsirado galiojant 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentui (EEB) Nr. 2913/92, kurio 233 straipsnio d punktas nustato, kad skola muitinei išnyksta, kai konfiskuotos prekės, kurios yra sulaikytos jų neteisėto įvežimo metu, o ne sulaikytos jau įvežtos. Muitinė nesumokėtų mokesčių sumą apskaičiavo ir ieškinį taip pat pateikė šio teisės akto galiojimo metu. Tai, kad formalus skolos priteisimas ir teismo sprendimo vykdymas įvyksta vėliau, nepanaikina išvados, kad skolos teisinė situacija galutinai susiklostė dar neįsigaliojus Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktui.
92. Sistemiškai aiškinant minėtas ESTT sprendimuose išsakytas nuostatas, darytina išvada, kad 2016 m. gegužės 1 d. įsigaliojęs Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktas netaikytinas šioje byloje nagrinėjamiems neteisėto cigarečių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją atvejams ir dėl jų atsiradusiai skolai muitinei. Šiuo atveju minėtoms situacijoms taikomos atitinkamos 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, nuostatos, todėl nėra ir pagrindo daryti išvadą, kad nuteistųjų skola muitinei dėl nesumokėtų muitų, akcizo ir PVM išnyko ir Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys neteko teisinio pagrindo.
93. Atmetant kasaciniuose skunduose pateiktus argumentus dėl nepagrįsto civilinio ieškinio priteisimo, atkreiptinas dėmesys ir į ESTT išaiškinimus, pateiktus 2022 m. balandžio 7 d. sprendime byloje UB prieš Kauno teritorinę muitinę, C-489/20. Šiame sprendime (52 punktas) išaiškinta, kad Direktyvos 2008/118 2 straipsnio b punktas ir 7 straipsnio 1 dalis, taip pat PVM direktyvos 2 straipsnio 1 dalies d punktas ir 70 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad skolos muitinei išnykimas dėl Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punkte nustatyto pagrindo nelemia skolos, susijusios atitinkamai su akcizais ir PVM už neteisėtai į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, išnykimo. Tai reiškia, kad, net ir išnykus skolai muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies e punktą, prievolė apskaičiuoti akcizą ir PVM išlieka (sprendimo 42 ir 51 punktai).
94. Kasaciniuose skunduose esantis argumentas, kad slaptas cigarečių įvežimas į Lietuvos Respubliką buvo kontroliuojamas teisėsaugos institucijų, taip pat nepagrindžia išvados, kad dėl to šią nusikalstamą veiką organizavę ir įvykdę asmenys atleistini nuo prievolės sumokėti privalomus mokesčius. Nei 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nei Sąjungos muitinės kodekse, nei juos įgyvendinančiuose teisės aktuose jokių išimčių šiuo klausimu nenustatyta. Tokios išimties galimybė nepripažinta ir ESTT sprendimuose.
95. Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės, nuteistojo A. S. kasaciniuose skunduose taip pat ginčijamas civilinio ieškinio priteisimas dėl žalos, padarytos nusikalstamomis veikomis, kurių dalykas (neteisėtai įvežtos cigaretės) nebuvo sulaikytas ir rastas. Anot kasatorių, tai reiškia, kad skolos muitinei dydis buvo apskaičiuotas remiantis tik teorinėmis prielaidomis. Šie argumentai nepagrįsti.
96. Iš tikrųjų, 2009 m. lapkričio 29 d., 2010 m. vasario 13 d. ir 2010 m. vasario 28 d. į Lietuvos Respubliką neteisėtai įvežti cigarečių kroviniai nebuvo sulaikyti ir rasti, kita vertus, tiek šių nusikalstamų veikų padarymo faktinės aplinkybės, tiek ir pačių krovinių dydžiai nustatyti kitais įrodymais. Pvz., 2009 m. lapkričio 29 d. per (duomenys neskelbtini) kelio postą vilkiku „Volvo FH12“ (valst. Nr. 0944KX39) su puspriekabe įvežtų cigarečių kiekis nustatytas remiantis B. K., O. K., I. K., E. V., V. Tr. parodymais. 2010 m. vasario 13 d. per (duomenys neskelbtini) kelio postą vilkiku „Renault“ (valst. Nr. O392PP39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AE997639) įvežtų cigarečių kiekis nustatytas remiantis B. K., O. K., I. K., E. V., O. K1. parodymais. 2010 m. vasario 28 d. per (duomenys neskelbtini) kelio postą vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39) su puspriekabe „Kogel S24“ (valst. Nr. AB389739) įvežtų cigarečių kiekis nustatytas remiantis I. K., E. V., V. M. parodymais. Apeliacinės instancijos teismas (nuosprendžio 214, 266, 305 punktai) konstatavo, kad netikėti šiais asmenų, kurie patys dalyvavo vykdant nusikalstamą veiką, parodymais nėra jokio pagrindo, jų parodymai detalūs, įtikinantys ir vienas kitą papildantys, todėl jų pagrindu ir buvo nustatyti neteisėtai įvežtų cigarečių kiekiai, o pagal specialisto išvadas (Vilniaus teritorinės muitinės 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. 84, 2011 m. rugsėjo 21 d. išvada Nr. 900, 2011 m. rugsėjo 1 d. išvada Nr. 78) apskaičiuota jų vertė. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad nustatant nurodytomis datomis įvežtų cigarečių kiekį, vertę ir nesumokėtų mokesčių dydį nebuvo laikytasi BPK 20 straipsnyje nustatytų faktų įrodinėjimo reikalavimų.
Dėl termino muitinei pareikšti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje
97. Nuteistojo V. K. gynėjos advokatės I. Botyrienės, nuteistojo S. Č. gynėjos advokatės R. A. Kučinskaitės ir nuteistojo A. S. kasaciniuose skunduose argumentuojama, kad Vilniaus teritorinės muitinės civilinis ieškinys dėl nusikalstamų veikų, padarytų 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., turėjo būti atmestas, nes ieškinys pareikštas tik 2013 m. rugsėjo 5 d., t. y. suėjus trejų metų sutrumpintam ieškinio senaties terminui, kuris taikytinas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Anot kasatorių, ikiteisminį tyrimą vykdė Muitinės kriminalinė tarnyba, kuri, kaip ir civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė muitinė, yra bendros Lietuvos Respublikos muitinės sistemos dalis, o tai leidžia teigti, kad jau veikų įvykdymo metu civilinė ieškovė žinojo ir galėjo žinoti apie padarytą žalą, taigi, remiantis CK 1.127 straipsnio 1 dalimi, būtent nuo nusikalstamų veikų padarymo momento turėjo būti skaičiuojama ieškinio senaties termino eiga. Šie argumentai nepagrįsti.
98. Teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniuose skunduose išsakoma pozicija dėl to, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas turėjo besąlygiškai taikyti CK nuostatas dėl sutrumpinto ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo pradžios bei šiuo pagrindu atmesti muitinės civilinį ieškinį, nesiderina su baudžiamojo proceso ir mokesčių administravimo reguliavimo ypatumais.
99. Pažymėtina, kad pagal BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tai reiškia, kad esant faktiniam pagrindui ikiteisminis tyrimas gali būti pradėtas ir praėjus ilgesniam laikui nuo nusikaltimo padarymo momento. Remiantis BK 95 straipsnio 1 dalimi, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos kategoriją, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas svyruoja nuo trejų iki trisdešimties metų. Tai, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs ir dėl to patyręs žalą asmuo praneša apie tai teisėsaugos institucijai praėjus ilgesniam laikui, bet nesuėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nėra pagrindas atsisakyti vykdyti ikiteisminį tyrimą arba siaurinti jam baudžiamojo proceso garantuojamų teisių apimtį. Viena iš tokių jam garantuojamų teisių yra gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į BPK 117 straipsnį, pagal kurį prokuroras, palaikantis kaltinimą, privalo pareikšti teisme civilinį ieškinį, jeigu šis nepareikštas, tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žalos valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų.
100. Baudžiamajame procese taip pat įtvirtintas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas (BPK 177 straipsnis). Ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina (BPK 177 straipsnio 1 dalis). Net įtariamajam ir jo gynėjui, nukentėjusiajam ir jo atstovui ikiteisminio tyrimo metu prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijų ar išrašų, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei (BPK 181 straipsnio 1 dalis). Proceso dalyviams neribota galimybė susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis atsiranda tik tada, kai ikiteisminis tyrimas baigtas ir yra rašomas kaltinamasis aktas (BPK 181 straipsnio 2 dalis).
101. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tais atvejais, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Jeigu civilinis ieškinys pareiškiamas baudžiamajai bylai jau esant teisme, jis raštu pateikiamas teismui. Užtikrinant civiliniam ieškovui, kuris dažniausiai yra ir nukentėjusysis, galimybę tinkamai pagrįsti savo turtines pretenzijas, o atsakovui galimybę nuo jų gintis, BPK 112 straipsnyje nustatyta, kad civilinis ieškinys turi būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Ilgalaikėje kasacinės instancijos teismo praktikoje kaip civilinio ieškinio pareiškimą ribojantis terminas nurodomas būtent įrodymų tyrimo pradžios momentas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164/2011, 2K-2-788/2018, 2K-29-511/2017, 2K-189-511/2017, 2K-202-303/2020, 2K-161-628/2020). Tokia pat teisė paduoti civilinį ieškinį iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios garantuojama ir mokesčių administratoriui (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-44/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-44/2014">2K-44/2014</a>). Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali atmesti paduotą ir priimtą civilinį ieškinį tik remdamasis įrodymais dėl jo pagrįstumo ir dydžio. Kasacinės instancijos teismo praktikoje dar nebuvo nagrinėta atvejų, kad toks sprendimas baudžiamojoje byloje būtų priimtas vien tik dėl praleisto civilinio ieškinio senaties termino.
102. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinėje teisėje ieškinio senaties termino praleidimas nėra besąlyginė priežastis netenkinti ieškinio. Antai senaties terminas gali būti atnaujintas, jei buvo praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Civilinių bylų praktikoje pabrėžiama, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, jų ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis.9Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Turi būti įvertinta ir tai, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2012">3K-3-393/2012</a>, 3K-3-112/2013, 3K-3-460-915/2015, 3K-3-20-248/2017, e3K-3-421-1075/2018 ir kt.).
103. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis vilkikai su neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtais cigarečių kroviniais buvo Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnų sulaikomi ne muitinės teritorijoje, sulaikytų krovinių turinys ir vertė, taip pat kontrabandą organizavusių ir įvykdžiusių asmenų tapatybės nustatyti vykdant ikiteisminį tyrimą (muitinės civiliniame ieškinyje kaip atsakovai nurodyti net 26 asmenys), kai kuriais atvejais cigarečių krovinys nebuvo rastas ir įvežtų cigarečių kiekis buvo nustatomas pagal kontrabandos nusikaltimuose dalyvavusių asmenų parodymus. Taigi ir muitinės galimybės apskaičiuoti nesumokėtų mokesčių vertę bei tinkamai pagrįsti civilinį ieškinį tiesiogiai priklausė nuo ikiteisminio tyrimo eigos, jo metu paaiškėjusių aplinkybių, jų apibendrinimo ir atskleidimo, specialistų išvadų, kuriomis buvo apskaičiuojami skolos muitinei dydžiai, rengimo proceso.
104. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje priteistą civilinį ieškinį Vilniaus teritorinė muitinė pateikė 2013 m. rugsėjo 5 d. dėl žalos, padarytos 2009 m. birželio 16 d., 2009 m. lapkričio 29 d., 2009 m. gruodžio 28 d., 2010 m. vasario 13 d., 2010 m. vasario 28 d., 2010 m. kovo 2 d., 2010 m. balandžio 15 d., 2010 m. birželio 27 d., 2010 m. rugsėjo 12 d. nusikalstamomis veikomis. Šiomis nusikalstamomis veikomis padarytų žalų dydžiai apskaičiuoti remiantis 2009 m. liepos 28 d. specialisto išvada Nr. 34; 2011 m. rugsėjo 19 d. specialisto išvada Nr. 84; 2010 m. vasario 2 d. specialisto išvada Nr. 9; 2011 m. rugsėjo 21 d. specialisto išvada Nr. 90; Kauno teritorinės muitinės raštu Nr. 1B-19.5/31-3633; 2011 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvada Nr. 78; 2010 m. kovo 29 d. specialisto išvada Nr. 18; 2010 m. balandžio 27 d. raštu Nr. 1B-19.5/22-4956; 2010 m. liepos 10 d. specialisto išvada Nr. 43; 2011 m. rugsėjo 13 d. specialisto išvada Nr. 83. Visų šių specialistų išvadų ir raštų pagrindu 2013 m. rugsėjo 5 d. buvo pateiktas susistemintas civilinis ieškinys dėl visų neteisėto cigarečių įvežimo į Lietuvos Respublikos teritoriją atvejų, nustatytų baudžiamojoje byloje. Pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys paduotas nesuėjus trejų metų terminui, skaičiuojant nuo paskutinės civiliniame ieškinyje minimos nusikalstamos veikos padarymo laiko, t. y. nuo 2010 m. rugsėjo 12 d. Bylos duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, kad Vilniaus teritorinė muitinė nepateisinamai užvilkino mokesčių apskaičiavimo ir civilinių ieškinių rengimo procesą ar veikė aplaidžiai, nesilaikydama jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Taigi, net ir vertinant situaciją pagal civilinėje teisėje įtvirtintas nuostatas dėl ieškinio senaties, nesutiktina su kasacinių skundų argumentu, kad muitinė pavėlavo paduoti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.
105. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje civilinis ieškinys paduotas mokesčio administratoriaus (muitinės) ir jo turinį bei dydį sudaro nesumokėtų mokesčių sumos. Įprastai mokestinės prievolės apskaičiuojamos ir išieškomos mokesčių ir muitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka. Tačiau tais atvejais, kai tokia žala negali būti išieškoma šių įstatymų nustatyta tvarka, valstybei atstovaujanti institucija turi teisę dėl žalos atlyginimo pareikšti civilinį ieškinį. Tais atvejais, kai nesumokėtų mokesčių suma susidarė dėl nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta baudžiamasis procesas, mokesčių administratorius gali pateikti civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos valstybei atlyginimo BPK nustatyta tvarka. Nors mokestinės prievolės įvykdymas natūra stricto sensu (griežtai kalbant) negali būti kvalifikuojamas kaip civilinės atsakomybės taikymas, reikalavimas priteisti dėl nusikalstamos veikos nesumokėtus mokesčius gali būti įgyvendintas ir baudžiamajame procese, jei tenkinamos šios sąlygos: pirma, valstybės patirtų turtinių praradimų kompensavimas baudžiamajame procese būtų efektyvesnis ir operatyvesnis teisių gynimo būdas nei naujų mokesčių administravimo procedūrų pradėjimas, ypač tais atvejais, kai baudžiamajame procese renkami ir vertinami valstybės turtinius praradimus patvirtinantys įrodymai ir visa aktuali informacija apie mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką lėmusius neteisėtus veiksmus sukoncentruota būtent baudžiamojoje byloje; antra, valstybės turtiniai praradimai kyla tiesiogiai iš nusikalstamos veikos ir potencialiai gali būti reikšmingi veikos teisiniam kvalifikavimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Ni0zMDMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-86-303/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-86-303/2018">2K-7-86-303/2018</a>). Būtent tokia situacija susiklostė ir nagrinėjamoje byloje. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai išsiaiškino, jog Vilniaus teritorinė muitinė nėra užsitikrinusi mokestinės skolos išieškojimo iš kaltinamųjų Mokesčių administravimo įstatymo nustatytomis priemonėmis, taip buvo įsitikinta, kad civilinis ieškinys nedubliuoja mokestinių skolų išieškojimo administracinėmis priemonėmis (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 522–523 punktai).
106. Pabrėžtina, kad pretenzijos pareiškimo skolininkui dėl muitinės administruojamų mokesčių senatį reglamentuoja specialus muitų teisės aktų nustatytas reguliavimas. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad tiek šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojęs Bendrijos muitinės kodeksas (1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92), tiek šiuo metu galiojantis Sąjungos muitinės kodeksas (2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013) nustato bendrą trejų metų skolos muitinei senaties terminą, jį skaičiuojant nuo skolos atsiradimo momento. Tai reiškia, kad praėjus trejiems metams nuo tos dienos, kai atsirado skola muitinei, skolininkui apie tai nebepranešama, taigi nebelieka ir skolos išieškojimo pagrindo. Kita vertus, atvejams, kai skola muitinei atsirado dėl nusikalstamų veiksmų, taikoma išimtis. Antai pagal šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalį, jeigu priežastis, dėl kurios atsirado muitinės skola, buvo veiksmas, dėl kurio galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, pranešimas apie skolos sumą skolininkui gali būti pateikiamas ir pasibaigus trejų metų laikotarpiui, laikantis galiojančių nuostatų. Šią nuostatą detalizuojančiame Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 40(1) straipsnyje (2014 m. kovo 25 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad jeigu skola muitinei atsirado dėl Bendrijos muitinės kodekso 221 straipsnio 4 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie muito sumą, sudarančią skolą muitinei, ir muito sumos įtraukimą į apskaitą pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.
107. Šiuo metu galiojančio Sąjungos muitinės kodekso 103 straipsnio 2 dalis taip pat nustato, kad jeigu skolos muitinei atsiradimo priežastis buvo veiksmas, dėl kurio tada, kai jis buvo įvykdytas, galėjo būti iškelta baudžiamoji byla, 1 dalyje nustatytas trejų metų laikotarpis pagal nacionalinę teisę pratęsiamas mažiausiai iki penkerių, o daugiausia iki 10 metų. Šią nuostatą įgyvendinančiame Muitinės įstatymo 43 straipsnyje nustatyta, kad jeigu skola muitinei atsirado dėl Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.
108. Pasakytina ir tai, kad baudžiamojo proceso vykdymo aplinkybė taip pat lemia ilgesnius terminus mokesčiams apskaičiuoti ir išieškoti pagal Mokesčių administravimo įstatymą. Šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu 1 dalyje nustatytą terminą galima tik tuo atveju, jei baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę BK nurodyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.
109. Pabrėžtina, kad minėti muitų teisės ir mokesčių administravimo teisės aktai skolos išieškojimo senaties klausimais nenustato skirtumų pagal tai, kokiu būdu muitinė įgyvendina jai suteiktus įgaliojimus, t. y. vykdydama administracinę veiklą ar pareikšdama civilinį ieškinį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad muitų teisės ir mokesčių administravimo teisės aktuose nustatyta pretenzijos skolininkui pareiškimo ir mokesčių apskaičiavimo terminų išimtis, susijusi su baudžiamosios bylos iškėlimo aplinkybe, nepraranda savo teisinės reikšmės pareiškiant civilinį ieškinį baudžiamajame procese.
110. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad Vilniaus teritorinė muitinė, pareikšdama civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, vykstant didelės apimties ikiteisminiam tyrimui dėl kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, nepažeidė jokių teisės aktuose nustatytų terminų ieškiniui pareikšti. Turint tai galvoje, kasacinių skundų argumentai, kad bylą nagrinėjantis teismas turėjo atmesti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl termino jam paduoti praleidimo, atmestini.
Dėl solidariosios civilinės atsakomybės
111. Nuteistojo S. R. kasaciniame skunde ginčijamas teismų sprendimas priteisti Vilniaus teritorinės muitinės civilinį ieškinį dėl 2010 m. kovo 2 d. nusikalstama veika padarytos žalos (493 741,02 Eur) iš jo ir kitų už šią nusikalstamą veiką nuteistų bendrininkų solidariai. Anot kasatoriaus, solidarioji atsakomybė pritaikyta nepagrįstai, nes skirtingi yra jo ir kitų bendrininkų vaidmenys. Šis argumentas nepagrįstas.
112. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį ir teisinį priežastinį ryšį (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2009">3K-3-543/2009</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2009">3K-3-543/2009</a>; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-299-495/2019).
113. Nagrinėjamoje byloje nustatytas S. R. dalyvavimas padedant 2010 m. kovo 2 d. įvykdyti cigarečių kontrabandą, būtent tai, kad jis už 7000 Eur kyšį neatliko detalaus fizinio muitinio tikrinimo ir nesutrukdė vilkikui su slaptai gabenamu cigarečių kroviniu per valstybės sieną įvažiuoti į Lietuvos Respubliką. Teismai pripažino, kad šie veiksmai sudaro bendrininkavimą vykdant kontrabandos nusikaltimą. Tai, kad atskiro nusikalstamos veikos dalyvio vaidmuo nebuvo pagrindinis, nepanaikina pagrindo daryti išvadą, kad jis ir kiti bendrininkai už valstybei padarytą turtinę žalą (cigarečių įvežimą nesumokėjus mokesčių) atsako solidariai.
114. Pažymėtina ir tai, kad šiai bylai aktualiu laikotarpiu galiojusio Bendrijos muitinės kodekso 213 straipsnyje nustatyta, jog keli asmenys, turintys sumokėti vieną skolą muitinei, už tokią skolą atsako solidariai. Solidarioji kelių skolininkų atsakomybė muitinei yra pripažinta ir ESTT praktikoje (2004 m. rugsėjo 23 d. sprendimas byloje Spedition Ulustrans, Uluslararasi Nakliyat ve. Tic. A.S. Istanbul prieš Finanzlandesdirektion für Oberösterreich, C-414/02, ECLI:EU:C:2004:551, 31 punktas). Tokia pat nuostata vadovaujamasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kurioje pabrėžiama, kad, nuteisus pareiškėją baudžiamojoje byloje dėl neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) kartu su kitais asmenimis, jo mokestinė prievolė yra solidarioji su kitais nuteistais asmenimis, nepriklausomai nuo pareiškėjo vaidmens darant nusikalstamą veiką (2017 m. sausio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNjgtMTQzLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-168-143/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-168-143/2017">A-168-143/2017</a>).
Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo
115. Kasaciniame skunde nuteistasis K. N. savo prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jo sutuoktinės G. N. banko sąskaitose esančias lėšas, argumentuoja tuo, kad 2018 m. kovo 27 d. jis kartu su savo sutuoktine G. N. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią minėtose sąskaitose esančios lėšos tapo asmenine G. N. nuosavybe, todėl į šį turtą nebuvo galima nukreipti išieškojimo. Šis argumentas nepagrįstas.
116. Pirmosios instancijos teismas panaikino laikiną nuosavybės teisių apribojimą G. N. turtui – lėšoms, esančioms AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo banko sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)810, AB „Citadele“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)031 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)066, AB „Swedbank“ banko sąskaitose Nr. LT(duomenys neskelbtini)738 ir Nr. LT(duomenys neskelbtini)235. Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas neargumentavo. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą minėtam turtui iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo. Toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, paneigiančių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją ir patvirtinančių, kad nuteistųjų sutuoktinių banko sąskaitose esančios lėšos priklauso jiems asmeninės nuosavybės teise ir neatitinka CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų.
117. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra VĮ Registrų centro 2022 m. vasario 24 d. pranešimas apie turto arešto akto pakeitimo duomenų įregistravimą Turto arešto aktų registre Nr. TA2-22-018863 (250 t., b. l. 118). Iš šio dokumento turinio matyti, kad lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)235 (toks numeris suteiktas perkėlus AB „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo banko sąskaitą Nr. LT(duomenys neskelbtini)810 į AB „Swedbank“), areštas išregistruotas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimu Nr. VMI/23595 apie šios sąskaitos uždarymą. Lėšoms, esančioms AB „Citadele“ banko sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)066, areštas išregistruotas remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. rugsėjo 11 d. pranešimu Nr. VMI/03787 apie šios sąskaitos uždarymą. Lėšoms, esančioms AB „Swedbank“ sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini)738, areštas išregistruotas remiantis 2020 m. vasario 25 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS03LTU3NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-7-574/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-7-574/2019">1-7-574/2019</a>. Esant tokiai teisinei situacijai, visi klausimai, susiję su G. N. banko sąskaitose esančių lėšų teisiniu režimu, spręstini vykdant byloje priimtus teismo nuosprendžius.
118. Kartu konstatuotina, kad nuteistojo K. N. pateikta 2018 m. kovo 27 d. sudaryta povedybinė sutartis negali būti laikoma pagrindu naikinti minėtose banko sąskaitose esančioms lėšoms paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą.
119. Lietuvos Respublikos turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turto areštas – tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų jos sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą, taip pat baudų ir nesumokėtų įmokų išieškojimą, kreditorių reikalavimų patenkinimą, kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymą. Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad turto disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę priverstinis laikinas apribojimas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad santuokinio turto dalijimas laikytinas disponavimu tokiu turtu, t. y. keičiant jo teisinį statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę. Todėl turto, kuriuo disponuoti uždrausta, dalijimas taip pat draudžiamas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDgtNjg2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-308-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-308-686/2015">3K-3-308-686/2015</a>, e3K-3-334-969/2018). CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyviosioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. CK 3.105 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad negalioja vedybų sutarties sąlygos, kurios prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, gerai moralei arba viešajai tvarkai.
120. G. N. banko sąskaitose esančioms lėšoms, bendrąja nuosavybe priklausančioms abiem sutuoktiniams, laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas ir tęsiamas nuo 2012 m. Keisti šių lėšų teisinio režimo patys sutuoktiniai negali. Todėl K. N. ir G. N. 2018 m. kovo 27 d. sudaryta vedybinė sutartis negali būti laikoma pagrindu daryti išvadą, kad lėšos, kurios buvo jų bendra jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir kurioms pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, tapo asmenine G. N. nuosavybe.
121. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nuteistojo K. N. prašymas 2018 m. kovo 27 d. povedybinės sutarties pagrindu keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo, taikomo jo sutuoktinės G. N. banko sąskaitose esančioms lėšoms, negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,
n u t a r i a :
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio, nuteistųjų K. N., S. V., A. S., S. R., A. V., Z. D. ir Ž. R. kasacinius skundus atmesti.
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių dalį dėl nuteistajam A. S. paskirtų bausmių bendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo. Nuteistajam A. S. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos) paskirtą 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. lapkričio 29 d. veikos) paskirtą 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 150 MGL (5649 Eur) dydžio baudą. Šią baudą, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinti dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 1 dalį (dėl 2009 m. gruodžio 28 d. veikos) paskirta 160 MGL (6025 Eur) dydžio bauda ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 200 MGL (7532 Eur) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. S. paskirtą bausmę įskaityti jo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką – 29 dienas, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 65 straipsnio 2 dalies a punktas), ir nustatyti galutinį A. S. paskirtos baudos dydį – 142 MGL (5347 Eur).
Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių dalį dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo:
– panaikinti nuosprendžių dalį dėl vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O018OE39) vertės (5860 Eur) išieškojimo iš V. K., B. K., S. Č. (po 781,33 Eur iš kiekvieno), iš Č. K. (488,33 Eur), iš V. B. ir S. V. (po 244,16 Eur iš kiekvieno);
– panaikinti nuosprendžių dalį dėl puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. 014YHD) 12 453,66 Eur vertės išieškojimo iš nuteistųjų V. K., S. Č., B. K., R. K., M. K., J. Z. ir G. B.;
– panaikinti nuosprendžių dalį dėl vilkiko „Volvo“ (valst. Nr. H370BK39) ir puspriekabės „Krone SDR24“ (valst. Nr. AB958339) bendros vertės (12 482,62 Eur) konfiskavimo iš nuteistųjų V. K., S. Č., V. Ko. – po 1783,23 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S. – po 832,17 Eur iš kiekvieno.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 14 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 15 d. nuosprendžių pakeistą dalį dėl konfiskuotino turto (vilkikų ir puspriekabių) vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimo išdėstyti taip:
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. EET 477) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. US 622), kurių bendra vertė – 35 974,49 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš B. K. – 8993,62 Eur, iš R. K. ir M. K. – po 5995,74 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš B. K. išieškoti vilkiko „Renault“ (valst. Nr. O894HC39), kurio vertė – 8960 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 2986,66 Eur;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. O944KX39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE807739), kurių bendra vertė – 17 820 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš V. K., B. K. – po 1980 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., Ž. R., A. S., A. V. ir Z. D. – po 742,50 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko „Volvo FH12“ (valst. Nr. 646BBV), kurio vertė – 13 343,44 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš V. K., S. Č., B. K. – po 2223,91 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K., J. Z., G. B. – po 889,56 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko MAN (valst. Nr. O456PE39), kurio vertė – 7420 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš V. K., S. Č., B. K. – po 989,33 Eur iš kiekvieno, iš Č. K., A. V., Z. D. – po 412,22 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko „Iveco“ (valst. Nr. H632KA39) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. AE945939), kurių bendra vertė – 22 358,66 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš V. K., B. K. ir Andrejaus Sk. – po 2794,83 Eur iš kiekvieno, iš I. J., V. Po. (Po.), S. R.– po 1242,14 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko „Scania L 114 340 RA“ (valst. Nr. EZV 359) ir puspriekabės „Kogel SN24“ (valst. Nr. DA 978), kurių bendra vertė – 21 170 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš S. Č. ir B. K. – po 2646,25 Eur iš kiekvieno, iš R. K., M. K. ir J. Z. – po 1167,83 Eur iš kiekvieno; išieškoti puspriekabės „Kogel SN24“, valst. Nr. DA 978, kurios vertė – 9740 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš Č. K. ir S. V. – po 405,83 Eur iš kiekvieno;
– vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti vilkiko DAF (valst. Nr. O014PX39), kurio vertė – 8110 Eur, vertės dalį atitinkančią pinigų sumą iš V. K. ir B. K. – po 901,11 Eur iš kiekvieno, iš Č. K. ir V. B. – po 675,83 Eur iš kiekvieno.
Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Tomas Šeškauskas
Sigita Jokimaitė
Olegas Fedosiukas
Užsiregistruokite nemokamai per 30 sekundžių ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Prisijunkite ir skaitykite visą bylą be apribojimų
Skaitykite visą bylą nemokamai
Teisininkams — 7 d. bandymas su AI asistentu
Padėkite mums pagerinti duomenų kokybę
Dėkojame už pagalbą gerinant duomenų kokybę. Peržiūrėsime Jūsų pranešimą ir imsimės reikiamų veiksmų.
Mes naudojame slapukus, kad galėtume teikti naudingas funkcijas ir stebėti veikimą, siekdami pagerinti jūsų patirtį. Daugiau informacijos galite rasti mūsų privatumo politikoje.
Spustelėdami "Priimti visus" sutinkate naudoti visus slapukus. Spustelėdami "Priimti pasirinktus", sutinkate tik su jūsų pasirinktomis kategorijomis.
Būtinieji slapukai yra skirti mūsų teisėtam interesui užtikrinti sklandžią Platformos veiklą, jos teisinę atitiktį bei Platformos saugumą.
Funkciniai slapukai padeda išsaugoti jūsų pasirinktus nustatymus ir pagerina naršymo patirtį.
Šie slapukai padeda mums suprasti, kaip lankytojai naudojasi mūsų svetaine, ir leidžia ją tobulinti.
Rinkodaros slapukai naudojami sekti lankytojus skirtingose svetainėse ir rodyti aktualius skelbimus.