E. S. pagal BK 228 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-16-788/2023

Teisminio proceso Nr. 1-06-2-00149-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui,

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo D. M. atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,

nuteistajam E. S. ir jo gynėjui advokatui Rolandui Tilindžiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžio.

Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendžiu E. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 228 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus ir D. M. apeliaciniai skundai atmesti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 13 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendžiu panaikintas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis:

E. S. pripažintas kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, nustatant dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš nuteistojo E. S. priteista nukentėjusiajam D. M. 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 3900 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Iš nuteistojo E. S. priteista nukentėjusiajam D. M. 484 Eur proceso išlaidų atlyginimo už UAB „U.“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados parengimą.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo E. S. ir jo gynėjo advokato R. Tilindžio, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro G. Plioplio ir nukentėjusiojo D. M. atstovės advokatės E. Belevičienės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. S. pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas, 2018 m. birželio 25 d. apie 15.00 val. tarnybos metu P. apskrities vyriausiojo policijos komisariato darbo kabinete Nr. 323, esančiame (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-23043-18 aiškinantis su sulaikytu įtariamuoju D. M. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tyčia, be jokio teisėto pagrindo, panaudojo fizinį smurtą, t. y. ranka sudavė pastarajam vieną smūgį į veidą, dėl to šis atsitrenkė pakaušiu į sieną, taip padarė nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą – odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą nosies srityje, muštinę žaizdą, poodinę kraujosruvą ir minkštųjų audinių patinimą pakaušio srityje. Taip E. S. viršijo savo įgaliojimus, veikė priešingai tarnybos interesams, iškraipė tarnybinės veiklos esmę, sumenkino policijos, kaip valstybės institucijos, įvaizdį bei autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą ir padarė didelę žalą valstybei bei didelę neturtinę žalą nukentėjusiajam D. M.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. S. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, jų tarpusavio sąsajas ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl padarė neteisingas bei įrodymais nepagrįstas išvadas ir šios išvados lėmė E. S. išteisinimą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad E. S. padarė nusikaltimą, nustatytą BK 228 straipsnio 1 dalyje, pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį panaikino ir priėmė E. S. naują apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo E. S. gynėjas advokatas R. Tilindis prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 31 d. nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK 304–307 straipsnių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

3.2. Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė remdamasis tik spėjimais ir prielaidomis, nepašalinęs prieštaravimų nukentėjusiojo D. M. parodymuose, neatsižvelgdamas į baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, padarytus atliekant D. M. parodymų patikrinimą vietoje, ir neįvykdęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 13 d. nutartyje suformuluotų nurodymų.

3.3. Kasatorius skunde cituoja D. M. parodymų turinį (t. y. dėl pareigūno naudoto smurto ir patirtų sužalojimų bei sąmonės praradimo) ir pažymi, kad jie ne tik abejotini, nenuoseklūs, bet ir prieštarauja pirminės asmens apžiūros kortelėje ir medicininiuose dokumentuose užfiksuotai informacijai, parodymų patikrinimo vietoje 2018 m. rugpjūčio 10 d. protokolo turiniui, teismo medicinos specialistės S. Mažeikienės paaiškinimams, liudytojų V. B., T. R., R. J., V. J., T. G., J. K., A. R. G., R. S., G. M., S. G., G. G., G. A. bei paties E. S. parodymams.

3.4. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo pavedimu 2021 m. birželio 21 d. pakartotinis D. M. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas pažeidžiant esminius baudžiamojo proceso principus, t. y. buvo parodyta dirbtinė ir gynybos suderinta versija, o ne atkurta inkriminuoto veiksmo situacija. Be to, D. M. buvo sudaryta galimybė pasirengti šiems parodymams (gynėja parodė ankstesnes fotonuotraukas ir paaiškino esamą situaciją) atsižvelgiant į nuteistojo gynybos klausimus ir pan. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. parodymų metu nurodytos aplinkybės dėl sąmonės praradimo ir pargriuvimo ant grindų akivaizdžiai prieštarauja žmogaus kūno judėjimo dėsniams ir teismo medicinos specialistės S. Mažeikienės paaiškinimams. Be to, nuteistasis E. S. yra kairiarankis, dėl to D. M. iš kairės pusės jokiu būdu negalėjo smūgiuoti į kairę nosies ar veido pusę dėl vietos stokos (t. y. buvusio stalo su kompiuterio monitoriumi), o smūgiuojant iš apačios, taip pat neužtektų vietos dėl atsikišusių sėdinčio asmens kelių.

3.5. Nagrinėjamoje byloje neatsižvelgta, kad D. M. turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų. Taip pat byloje nebuvo atliktas tyrimas, ar D. M. apsvaigimas nuo narkotinių medžiagų neturėjo įtakos jo gebėjimui visiškai suprasti savo veiksmus ir juos valdyti duodant parodymus 2018 m. birželio 25–27 d. bei adekvačiai paaiškinti realias, o ne įsivaizduojamas įvykio aplinkybes.

3.6. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes, todėl atliekant tyrimą poligrafu gauti duomenys neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-166-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-166-699/2018">2K-166-699/2018</a>). Kasatoriaus nuomone, atliktas D. M. tyrimas poligrafu neturi jokios įrodomosios reikšmės. Be to, šio tyrimo atlikimą apsvaigusiems nuo narkotinių medžiagų asmenims riboja ir Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas.

3.7. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis papildomai nukentėjusiojo gynėjos pateiktą UAB „U.“ teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą. Kasatoriaus nuomone, papildomai pateikta ši konsultacinė specialisto išvada akivaizdžiai neatitinka proporcingumo reikalavimo ir yra perteklinis veiksmas.

3.8. Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. skundžiamu nuosprendžiu įpareigotas per du mėnesius sumokėti paskirtą baudą, tačiau nuteistojo turtinė padėtis ir šeiminiai finansiniai įsipareigojimai riboja galimybes sumokėti paskirtą baudą. Todėl jis prašo tiek baudos sumokėjimo terminą, tiek neturtinės žalos atlyginimą ir proceso išlaidų apmokėjimo terminą išdėstyti dvejiems metams.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. S. gynėjo advokato R. Tilindžio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, tačiau šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, tikrina ir sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-329-976/2017, 2K-141-697/2021, 2K-51-788/2022 ir kt.).

6. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas, nesutikdamas su E. S. nuteisimu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, ginčija apeliacinės instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą ir nustatytą smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį faktą. Kasatoriaus teiginiai ir argumentai, susiję su nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių nustatymu ir įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl įrodymų vertinimo

7. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje pripažindamas esančius duomenis įrodymais ir juos vertindamas, padarė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, dėl to nepagrįstai nuteisė E. S. Šie teiginiai nepagrįsti.

8. Iš bylos duomenų ir skundžiamo apeliacinės instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, atliko papildomą įrodymų tyrimą (atliko papildomą nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimą vietoje; apklausė liudytoją R. S.; papildomai apklausė specialisto išvadą Nr. pG 809/2018 (05) pateikusią specialistę S. Mažeikienę; įvertino Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro papildomai pateiktus duomenis apie D. M. fotografavimo laiką), taip pat iš naujo įvertino visus bylos duomenis, surinktus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Šios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių, įvertino paties nuteistojo E. S., nukentėjusiojo D. M., liudytojų R. J., T. R., R. A., V. B. ir V. J. parodymus; 2018 m. birželio 25 d. E. S. tarnybinį pranešimą; įvykio vietos apžiūros protokolą; specialisto išvadą Nr. pG 809/2018 (05) ir specialistės S. Mažeikienės teisiamųjų posėdžių metu duotus paaiškinimus; D. M. ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje bei areštinės asmens kortelėje esančius duomenis apie nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus; nukentėjusiojo 2018 m. birželio 27 d. pareiškimo turinį; 2021 m. birželio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą; teismo medicinos gydytojo P. Petreikio teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0059/21; kitus rašytinius įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą, taip pat motyvuotai aptarė ir paneigė nuteistojo gynybos versiją, kad D. M. policijos komisariato kabinete susižalojo pats, trenkdamasis galva į sieną, ir jų pagrindu nustatė faktines aplinkybes, pagrindžiančias nuteistojo E. S. kaltę. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai išdėstyti nuosekliai, atskleistas jų turinys ir įrodomoji reikšmė, nurodyti motyvai, kodėl vienais įrodymais remiamasi, o kiti atmetami. Teismo išvados yra logiškos, neprieštaringos, pagrįstos įrodymų palyginimu ir tinkamu argumentavimu (BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų byloje surinktų įrodymų ar juos vertino selektyviai ir dėl to padarė BPK 20 straipsnio pažeidimus.

9. Kasacinio skundo argumentai, kad nukentėjusiojo D. M.2021 m. birželio 21 d. parodymų patikrinimas vietoje buvo atliktas pažeidžiant esminius baudžiamojo proceso principus, atmestini. Pagal BPK 196 straipsnio 1 dalį, siekiant patikrinti ar patikslinti liudytojo, nukentėjusiojo ar įtariamojo parodymus dėl įvykio vietos arba situacijos, įvykio dalyvių veiksmų ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, galima atvykti su asmeniu, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, į šio asmens nurodytą vietą ir sugretinti parodymus su aplinkybėmis vietoje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio parodymai tikrinami ar tikslinami, savarankiškai parodo vietą, apie kurią davė parodymus, paaiškina savo ankstesnius parodymus, akivaizdžiai juos susiedamas su aplinkybėmis vietoje, ir atsako į užduodamus klausimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad, siekiant tikslesnio ir informatyvesnio bylos aplinkybių atskleidimo ir ištyrimo, apeliacinės instancijos teismo įpareigojimu buvo atliktas pakartotinis nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimas vietoje, siekiant patikslinti jo sužalojimo bei kitas įvykio aplinkybes. Šis BPK 196 straipsnyje nustatytas proceso veiksmas buvo užfiksuotas filmuojant ir surašius 2021 m. birželio 21 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolą, jis apeliacinės instancijos teisme buvo ištirtas ir įvertintas kitų bylos duomenų kontekste.

10. Kasaciniame skunde pateiktas teiginys, kad parodymų patikrinimo vietoje metu buvo parodyta dirbtinė ir gynybos suderinta versija, o ne atkurta inkriminuoto veiksmo situacija, yra deklaratyvus. Tai, kad prieš parodymų pradžią nukentėjusysis kalbėjosi su jam atstovaujančia advokate, taip pat nesudaro pagrindo šio procesinio veiksmo metu užfiksuotų duomenų nepripažinti įrodymais, be to, toks ribojimas nėra įtvirtintas ir BPK. Taigi teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas nukentėjusiojo D. M. parodymų patikrinimo vietoje duomenis įrodymu, pažeidė įrodymų teisėtumo ar leistinumo reikalavimus.

11. Teisėjų kolegija taip pat laiko deklaratyviu kasacinio skundo argumentą, jog apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad D. M. turėjo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų ir kad byloje turėjo būti atliktas tyrimas, ar jo apsvaigimas neturėjo įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti duodant parodymus 2018 m. birželio 25–27 d. Tokie argumentai niekaip nepatvirtina gynybos versijos, kad D. M., būdamas surakintas antrankiais, policijos pareigūnų akivaizdoje susižalojo pats, o paskui sugalvojo melagingą įvykio versiją. Be to, pagal paties E. S. ir įvykio liudytojų R. J. bei T. R. parodymus, sulaikytasis D. M. elgėsi adekvačiai, į klausimus atsakinėjo sąmoningai, bendravimas buvo ramus. Jokio elgesio ar kalbos neadekvatumo taip pat nepastebėjo jį sulaikę R. A. ir V. B., sulaikytąjį į areštinę konvojavęs A. R. G., daktiloskopavimą ir fotografavimą atlikęs O. K., nukentėjusiojo pakaušyje esančią žaizdą sutvarsčiusi areštinės slaugytoja J. K., nutarimą jį sulaikyti surašiusi ir įtarimus pareiškusi tyrėja V. J. Taigi jokio realaus pagrindo tikrinti D. M. psichikos būklę ir gebėjimą suvokti tai, kas su juo atsitiko, byloje nebuvo.

12. Iš kasacinio skundo turinio galima suprasti, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymas ginčijamas ir tuo aspektu, kad teismas rėmėsi kaip įrodymu atlikto nukentėjusiojo D. M. tyrimo poligrafu rezultatais. Pažymėtina, kad tyrimo poligrafu rezultatai, nors ir nėra pripažįstami įrodymu baudžiamosiose bylose, gali turėti tam tikrą reikšmę įrodymų vertinimo procese kaip veiksnys, sustiprinantis teismo vidinį įsitikinimą dėl asmenų parodymų objektyvumo ar neobjektyvumo, ir tai neprieštarauja faktinių aplinkybių nustatymo principams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODEtNzg4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-81-788/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-81-788/2015">2K-81-788/2015</a>, 2K-47-648/2022 ir kt.). Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje paminėjo atlikto D. M. psichofiziologinio tyrimo rezultatus, prieš tai konstatavęs, kad D. M. nustatyti sužalojimai buvo padaryti būtent D. M. nurodytomis aplinkybėmis – E. S. suduodant smūgį ant kėdės nugara į sieną sėdinčiam D. M. į nosies sritį, dėl to pastarasis, veikiamas smūgio jėgos, pakaušiu atsitrenkė į sieną. Taigi smurto panaudojimo prieš D. M. faktas buvo nustatytas kitų įrodymų visuma, o tyrimo poligrafu rezultatais nebuvo remiamasi kaip E. S. kaltumo įrodymu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo nukentėjusiojo tyrimo poligrafu rezultatų paminėjimas kaip tam tikro bylos duomens nepažeidė faktų įrodinėjimo principų ir nelaikytinas esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu.

13. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir nustatęs, jog E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, nepadarė esminių BPK pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino proceso išlaidomis ir priteisė iš nuteistojo E. S. 484 Eur už UAB „U.“ teismo medicinos konsultacinės išvados parengimą. Kasatoriaus nuomone, ši konsultacinė specialisto išvada neatitinka proporcingumo reikalavimo ir yra perteklinis veiksmas.

15. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir jų atlyginimas būtų išieškotas iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas vertėjui, ir išlaidas, patirtas atliekant nepilnamečio įtariamojo ar nepilnamečio kaltinamojo individualų vertinimą. Kitokių išimčių dėl galimo proceso išlaidų atlyginimo išieškojimo iš asmens, kuriam priimtas apkaltinamasis nuosprendis, BPK normos nenustato.

16. Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvių iniciatyva gauti dokumentai, kurie buvo surašyti panaudojant specialiąsias žinias, laikomi konsultacinėmis išvadomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDY1LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-465/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-465/2010">2K-465/2010</a>, 2K-525/2010 ir kt.). Be to, konsultacinė išvada teisme turi būti tiriama kaip ir kiti dokumentai. Atsisakyti tirti tokią išvadą būtų galima, jei ir be jos tyrimo teisiamajame posėdyje būtų akivaizdu, kad išvada neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, pavyzdžiui, ji nesusijusi su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis ar yra akivaizdžiai nepatikima, nes surašyta specialiųjų žinių neturinčio asmens ir pan.

17. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismui nukentėjusiojo D. M. atstovė pateikė teismo medicinos gydytojo P. Petreikio teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą Nr. 0059/21, kurioje sprendžiami tiesiogiai su nagrinėjama byla susiję klausimai, t. y. nagrinėjamas D. M. diagnozuotų sužalojimų padarymo mechanizmas. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, šią konsultacinę išvadą taip pat vertino. Tai rodo, kad ši aptariama konsultacinė specialisto išvada nors ir neturėjo lemiamos reikšmės įrodymų vertinimui, tačiau turėjo pakankamai svarbią reikšmę renkant kitus įrodymus ir nustatant tiesą byloje.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas proceso išlaidomis nukentėjusiojo sumokėtas lėšas už UAB „U.“ teismo medicinos konsultacinės išvados parengimą ir nusprendęs išieškoti jų atlyginimą iš nuteistojo E. S., tinkamai aiškino ir taikė BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl kasacinio proceso metu nukentėjusiojo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

19. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismui per bylos nagrinėjimą teismo posėdyje buvo pateiktas dokumentas – 2022 m. gruodžio 6 d. pinigų priėmimo kvito kopija, iš kurios matyti, jog nukentėjusysis D. M. už atstovavimą kasacinės instancijos teisme yra sumokėjęs advokatei E. Belevičienei 700 Eur.

20. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teisme, tačiau, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-174/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-174/2014">2K-174/2014</a>, 2K-63-648/2016, 2K-331-976/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-70-942/2022 ir kt.).

21. Nagrinėjamos bylos procesas kasacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo E. S. gynėjo advokato kasacinį skundą, kuriame ginčijami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiojo D. M. interesais byloje, todėl jis pasinaudojo savo procesine teise kreiptis į advokatę teisinės pagalbos bylą nagrinėjant žodinio proceso metu teisme. Atsižvelgiant į tai, kad šia nutartimi nuspręsta kasacinį skundą atmesti, o prašoma priteisti patirtų išlaidų atlyginimo suma (700 Eur) už atstovavimą yra pagrįsta ir neprieštarauja proporcingumo principui, nukentėjusiojo D. M. kasaciniame procese patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas išieškotinas iš nuteistojo E. S.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo E. S. nukentėjusiojo D. M. naudai 700 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Aurelijus Gutauskas

Olegas Fedosiukas