Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-517/2008 (S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 52.3; 114.11

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Januškienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB korporacijos „Stameda“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios UAB „Kondventa“ ieškinį atsakovui UAB korporacijai „Stameda“ dėl nuostolių atlyginimo; tretieji asmenys – UAB „KRS“, UAB „Vilsanda ir partneriai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ieškovo ir atsakovo ginčas dėl atlyginimo rangovui, prievolei įvykdyti pasitelkusiam subrangovą, sumokėjimo. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 56 172,12 Lt skolos ir 4310,19 Lt delspinigių bei 6 proc. metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 2005 m. kovo 25 d. bylos šalys sudarė rangos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti daugiabučio gyvenamojo namo vidaus įrengimo statybos rangos darbus. Ieškovas pagal Sutartį turėjo atlikti darbų už 96 199,99 Lt, iš kurių pats ieškovas 2005 m. gegužės mėnesį atliko už 40 027,87 Lt, o ieškovo pasitelktas subrangovas UAB,,KRS“ - 2005 m. liepos mėnesį už 56 172,12 Lt. Atsakovas atsisakė priimti iš ieškovo subrangovo 2005 m. liepos mėnesį atliktus darbus, motyvuodamas tuo, kad subrangovo ir atsakovo nesieja jokie prievoliniai santykiai. Ieškovo manymu, pagal Sutarties 4.2 ir 4.3 punktų nuostatas vienašališkai surašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina šių darbų perdavimą atsakovui. Subrangovui už atliktus darbus ieškovas sumokėjo, todėl iš atsakovo prašė priteisti nuostolius. Be to, pagal pavėluotai apmokėtą sąskaitą iš atsakovo prašė priteisti 2962,06 Lt ir 1348,13 Lt delspinigių už laiku neapmokėtus 2005 m. liepos mėn. atliktus darbus.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo 56 172,12 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 1685 Lt žyminio mokesčio, iš atsakovo trečiajam asmeniui UAB,,KRS“ - 1770 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei kitas teismo išlaidas; ieškinio dalį dėl 4310,19 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad 2005 m. kovo 23 d. Sutartimi šalys susitarė, jog ieškovas atliks daugiabučio gyvenamojo namo, šildymo, vėdinimo, vandentiekio, nuotekų ir automatizuotos apskaitos sistemos montavimo darbus pagal suderintą darbų grafiką (Sutarties 5.1 punktas); už ieškovo atliktus darbus atsakovas įsipareigojo apmokėti per 30 dienų po darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymo ir sąskaitos pateikimo (Sutarties 4.1 punktas); atsakovas atliktus darbus turėjo patikrinti ir priimti per tris darbo dienas (Sutarties 4.2 punktas), o atsisakius juos priimti ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą bei per nustatytą terminą raštu nenurodžius neatliktų darbų bei trūkumų, buvo susitarta laikyti, kad užsakovas atliktus darbus pagal užsakovo perdavimo-priėmimo aktą priėmė (Sutarties 4.3 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutartyje nesant nuostatos, jog visus darbus turėjo atlikti tik ieškovas, atsakovas nepagrįstai manė, jog ieškovas negalėjo be jo sutikimo sudaryti subrangos sutarties su trečiuoju asmeniu UAB,,KRS“, ir laikė, jog ieškovas vienašališkai nutraukė sutartį, jeigu savo prievolei įvykdyti pasitelkė kitus asmenis (CK 6.650 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodė, kad iš UAB,,KRS“ 2005 m. liepos mėnesio atliktų šildymo, vėdinimo ir vandentiekio bei nuotekų I etapo darbų priėmimo aktų (T. 1, b. l. 21-24) bei suvestinės pažymos (T. 1, b. l. 20) matyti, jog subrangovas pagal sutartį su ieškovu atliko darbų už 56 172,12 Lt; bylos duomenys patvirtina, kad atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai buvo įteikti atsakovui, tai patvirtina spaudas apie jų gavimą (T. 1, b. l. 25-30). Teismas nurodė, kad atsakovas pripažino, jog atsisakė pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus, dėl to pagal Sutarties 4.3 punkto nuostatas šie darbai laikytini priimtais. Teismas atsakovo teiginį, kad ieškovas nutraukė rangos sutartį, pripažino nepagrįstu, nes byloje nėra tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, tačiau atsakovo veiksmus, kai jis dėl to paties objekto sudarė sutartį su trečiuoju asmeniu UAB,,Vilsanda ir partneriai“, ieškovo apie tai neinformavęs, teismas vertino kaip vienašališką Sutarties nutraukimą. Trečiasis asmuo UAB,,Vilsanda ir partneriai“ su atsakovu sudarė sutartį 2005 m. rugpjūčio 16 d., t. y. jau po UAB,,KRS“ darbų atlikimo. Ieškovo 2005 m. rugsėjo 7 d. raginime atsakovui nurodytas reikalavimas dėl 56 172,12 Lt pervedimo trečiajam asmeniui UAB,,KRS“ neatitinka CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatų, todėl teismas sprendė, kad atsakovas pagrįstai atsisakė įvykdyti piniginį reikalavimą trečiajam asmeniui. AB SEB Vilniaus banko ieškovo sąskaitos išrašai patvirtina, kad ieškovas ginčo sumą 56172,12 Lt sumokėjo trečiajam asmeniui UAB,,KRS“, todėl ši priteistina iš atsakovo. Taip pat teismas nurodė, kad pagal 2005 m. gegužės 31 d. sąskaitą-faktūrą Nr. KV-05-70 atsakovas ieškovui sumokėjo 35 509,65 Lt tik 2005 m. rugsėjo 13 d., t. y. pradelsė 74 dienas, ir pagal Sutarties 7.2 punkto nuostatas turėjo sumokėti 2962,06 Lt delspinigių. Tačiau atsakovui prašant šiam reikalavimui taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.131 straipsnio 1 dalis), teismas šį ir reikalavimą dėl 1348,13 Lt delspinigių priteisimo atmetė. Patenkinęs ieškovo reikalavimą dėl 56 172,12 Lt skolos išieškojimo, ieškovo prašymu, teismas taikė CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 1 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą atmetė ir paliko Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8d. sprendimą nepakeistą bei priteisė iš atsakovo ieškovui 1534 Lt, trečiajam asmeniui UAB „KRS“ - 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ginčija ieškovo samdyto subrangovo – trečiojo asmens UAB,,KRS“ - atliktus darbus, darbų atlikimo faktą ir ieškovo teisę sudaryti sutartį su subrangovu. Pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalį rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudarytoje 2005 m. kovo 23 d. sutartyje nėra nuorodos, jog visus darbus privalo atlikti pats rangovas, tokio apribojimo nenustatyta ir įstatyme. Atsakovo nurodytas argumentas, kad nėra rašytinės ieškovo ir trečiojo asmens UAB,,KRS“ rangos (subrangos) sutarties, nepaneigia tokios šalių sutarties buvimo fakto, nes abi pripažįsta tarp jų buvus rangos teisinius santykius. Be to, šią aplinkybę patvirtina kiti bylos įrodymai: iš pažymos apie atliktus darbus už 2005 m. liepos mėn., atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų matyti, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB,,KRS“ buvo susiklostę rangos teisiniai santykiai ir kad buvo atlikti ir perduoti šiuose dokumentuose išvardyti darbai. Atsakovas ieškovo pateiktų darbų perdavimo-priėmimo aktų nepasirašė ir neneigė, kad šiuos aktus buvo gavęs, tačiau į juos niekaip nereagavo, jokių pretenzijų nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui UAB,,KRS“ nepareiškė. Atsižvelgdamas į tai, kad darbai laikytini priimtais, teismas sprendė, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Sutarties 4.3 punkto nuostatas, jog jeigu užsakovas (atsakovas) per nustatytą terminą atsisako priimti ir pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą ir per nustatytą terminą raštu nenurodo neatitikimų bei trūkumų, pripažįstama, kad užsakovas priėmė atliktus darbus pagal pateiktą užsakovui perdavimo-priėmimo aktą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aplinkybę, jog trečiasis asmuo UAB „KRS“ atliko statybos rangos darbus, patvirtina UAB,,KRS“ generalinio direktoriaus įsakymas dėl statybos darbų vadovo paskyrimo, statybinių medžiagų pirkimo dokumentai, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ieškovo samdytas subrangovas UAB,,KRS“ atliko darbų atsakovo statomame objekte už 56 172,12 Lt, ir pagrįstai šią sumą priteisė ieškovui. Teismas pabrėžė, kad nei apeliaciniame skunde, nei apeliacinės instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas nenurodė, kokie byloje esantys įrodymai paneigia darbų atlikimo faktą, ir nepateikė jokių naujų įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tai, jog statybos darbų žurnale nėra įrašų apie UAB,,KRS“ atliktus darbus, nepaneigia kitų įrodymų apie darbų atlikimą, nes tai tik patvirtina, kad statybos darbų žurnalas nebuvo tvarkingai pildomas. Teismo nuomone, atsakovas neteisingai aiškino CK 6.684 straipsnio 3 dalies normą, kuri draudžia rangovui vienašališkai nutraukti statybos rangos sutartį ir perduoti darbus atlikti kitam subjektui, nesuderinus su užsakovu. Dėl to negalima daryti išvados, kad ieškovas nutraukė sutartį ir toliau neatliko darbų, nes tam tikriems darbams atlikti ieškovas pasitelkė subrangovą, tai leidžiama tiek pagal Sutarties, tiek pagal CK 6.650 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atlikus subrangos darbus, laikoma, kad rangovas darbus atliko pats, nes tiek pagal sutartį, tiek ir pagal įstatymo reikalavimus, jis (rangovas), o ne subrangovas yra atsakingas užsakovui už atliktus darbus, jų perdavimą pagal kiekį, kokybę ir pan. Šiuo atveju ieškiniu apmokėti už atliktus darbus reikalauja ne subrangovas, o rangovas, taigi, apeliacinės instancijos teismas laikė, kad CK 6.684 straipsnio 3 dalies prasme darbus atliko pats ieškovas.

Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai. Prisidėjimas prie kasacinio skundo

Atsakovas kasaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismai, nagrinėdami šią civilinę bylą, pažeidė materialinės teisės normas, t. y. CK 6.650 straipsnio 1 dalį ir 6.684 straipsnio 3 dalį. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodoma, kad ieškovas turėjo teisę perduoti darbų vykdymą trečiajam asmeniui - subrangovui UAB „KRS“. Su tokiomis nuostatomis sutikti negalima, nes, kasatoriaus manymu, šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas, taip pat neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes. Šiuo atveju teismas nepagrįstai taikė CK 6.650 straipsnio 1 dalį ir neteisingai aiškino bei nepagrįstai netaikė CK 6.684 straipsnio 3 dalies nuostatų. Sutartis buvo sudaryta su ieškovu ne kaip su generaliniu rangovu, o kaip su rangovu atskiriems darbams - šildymo, vėdinimo, vandentiekio nuotekų ir automatizuotos apskaitos sistemos montavimų darbams atlikti. Šioje sutartyje nebuvo numatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti jam pavestiems darbams atlikti kitus asmenis. CK 6.684 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino šią normą, be pagrindo pripažino, kad ieškovas turėjo teisę pasitelkti tam tikriems darbams atlikti kitus asmenis (subrangovus).

2. Aiškindami ieškovo teisę sudaryti subrangos sutartį, bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, suformuotos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004, kur įtvirtinta, kad statybos rangos sutarties atveju pagal statybos rangos normatyvinius dokumentus nustatoma, kas privalo atlikti darbus, ir vadovaujamasi prezumpcija, kad juos turi atlikti pats rangovas, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Nagrinėjamoje byloje darbus pagal statybos rangos normatyvinius dokumentus privalėjo atlikti ieškovas, todėl jis neturėjo teisės perduoti rangos darbus atlikti kitiems asmenims.

3. Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, taip pažeisdami proceso teisės normas, reglamentuojančias tinkamą įrodymų vertinimą. Bylos įrodymai nepatvirtina, kad trečiasis asmuo UAB „KRS” iš viso vykdė atsakovo statomame name kokius nors darbus, nes pagrindinis dokumentas, iš kurio matyti statybos eiga, yra statybos darbų žurnalas, kuriame nurodyta, jog darbus atliko ieškovas, ir nėra jokių nuorodų apie tai, kad darbus 2005 metų liepos mėnesį atliko UAB „KRS“. Teismui nebuvo pateikta ir ieškovo bei trečiojo asmens sudarytos rangos sutarties, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad rašytinė sutartis nebūtina ir kad abi šalys pripažino tarp jų buvus rangos teisinius santykius, be to, šias aplinkybes patvirtino kiti bylos įrodymai. Be to, kasatoriaus manymu, dalis apeliacinio teismo išvadų ir argumentų yra nepagrįsta jokiais įrodymais, yra grindžiamos tik prielaidomis. Teismai neteisingai ir neišsamiai tyrė įrodymus, ne visus juos vertino, todėl nepagrįstai pripažino, kad UAB „KRS“ atliko šildymo, vėdinimo, vandentiekio bei nuotekų I etapo darbus, remdamiesi vien tik ieškovo pateiktais dokumentais. Kasatorius pažymėjo ir tai, kad 2005 metų liepos mėnesį buvo pastatyti tik 5-6 daugiaaukščio namo aukštai, todėl pateiktuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose nurodyti šilumos, vandentiekio ir kiti vamzdžiai bei įrengimai dar negalėjo būti montuojami, nes nebuvo stogo ir tokie technologiniai procesai buvo negalimi. Tačiau teismai šių įrodymų ir argumentų netyrė ir dėl jų nepasisakė, dėl to, pažeidę proceso teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisėtus sprendimus.

4. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepagrįstai priteisė visas ieškovo reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo bei skundė šią sprendimo dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šio klausimo netyrė ir dėl jo nepasisakė, taip pažeisdamas CPK 320 straipsnio nuostatas.

Trečiasis asmuo UAB „Vilsanda ir partneriai“ pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atsakovo kasacinio skundo, kuriuo palaiko atsakovo kasacinio skundo argumentus ir motyvus, bei prašo atsakovo kasacinį skundą patenkinti bei Kauno apygardos teismo 2007 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Atsiliepimuose į atsakovo kasacinį skundą ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „KRS“ prašo kasacinį skundą atmesti ir skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimuose nurodoma, kad:

1. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.650 straipsnio 1 dalies nuostatas ir neteisingai aiškino bei nepagrįstai netaikė CK 6.684 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šis atsakovo argumentas yra nepagrįstas. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Nagrinėjamu atveju Sutartyje nebuvo nustatyta draudimo rangovui pasitelkti savo prievolėms vykdyti kitus asmenis. CK 6.684 straipsnio 3 dalies nuostata, įtvirtinanti prezumpciją, kad rangovas turi pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, yra CK straipsnio, reglamentuojančio darbų atlikimą pagal normatyvinius statybos dokumentus bei sąmatą, dalis, todėl negali būti aiškinama atskirai nuo šios normos konteksto. Ji nelaikytina specialiąja 6.650 straipsnio 1 dalies atžvilgiu ir netaikytina, kai sprendžiamas klausimas, ar rangovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis darbams atlikti.

2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškina CK 6.684 straipsnio 3 dalies nuostatas, siedamas šią normą su statybos darbų apimtimi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004). Pažymėtina, kad įstatymo įtvirtinta teise pasitelkti kitus asmenis savo prievolėms vykdyti rangovas gali ir nepasinaudoti, taip ir netapdamas generaliniu rangovu. Užsakovui už pasitektų subrangovų prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą atsako generalinis rangovas (CK 6.650 straipsnio 3 dalis), todėl užsakovo interesai nepažeidžiami. Priešingai, pasitelkdamas subrangovus, generalinis rangovas padidina savo galimybes ir resursus tinkamai atlikti darbus. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teismai, nagrinėję šią bylą, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas be jokių apribojimų turėjo teisę su pasirinktu subrangovu sudaryti subrangos sutartį, kuri atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką dėl CK 6.650 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-616/2006).

3. Teismai tinkamai ištyrė ir pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus. UAB „KRS“ buvo ieškovo subrangovas, o darbus pagal Sutartį atliko ieškovas, todėl normalu, kad statybos žurnalas buvo pildomas ieškovo vardu, nes tiesioginiai sutartiniai santykiai buvo tarp atsakovo, kaip užsakovo, ir ieškovo, kaip generalinio rangovo. Teismai, konstatuodami, kad UAB „KRS“ vykdė darbus statomame objekte, rėmėsi įrodymų visuma: ieškovo pateikta pažyma apie atliktus darbus, liepos mėnesį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktais, AB SEB banko ieškovo sąskaitos išrašu, liudytojų G. M. (buvusio UAB „KRS“ projektų vadovo), A. Ž. (Ž.) (buvusio darbų vykdytojo) bei R. L. (techninės priežiūros vykdytojo) parodymais ir kt. Remdamiesi šiais įrodymais, teismai pagrįstai nustatė, kad UAB „KRS“ atliko statybos darbus, ir konstatavo, jog atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovui skolą už pagal Sutartį atliktus darbus. Iš kasacine tvarka peržiūrimo sprendimo bei nutarties turinio matyti, kad teismai išsamiai ištyrė visas aplinkybes bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Be to, pažymėtina, kad kasaciniame skunde atsakovas kelia fakto klausimą, ar UAB „KRS“ tikrai atliko ieškinyje nurodytus statybos darbus. Kasatoriaus teiginys, kad iš byloje esančių sąskaitų matyti, kad po to, kai trečiasis asmuo UAB „KRS“ perdavė 2005 m. liepos mėnesį atliktus darbus ieškovui, toliau buvo perkamos statybinės medžiagos, nepaneigia, jog UAB „KRS“ atliko darbus. Sąskaitos išrašomos jau po medžiagų perdavimo ir jose nurodytos datos gali būti vėlesnės, nei medžiagų perdavimo data. Be to, po 2005 m. liepos mėnesio darbų perdavimo UAB „KRS“ ir tikėjosi toliau vykdyti rangos darbus objekte, nes UAB „KRS“ ir kasatorius tarėsi dėl tiesioginės rangos sutarties sudarymo. Dėl šių priežasčių UAB „KRS“ pirko medžiagas tolesniems darbams vykdyti.

4. Ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas ieškovo naudai iš atsakovo priteisė 2300 Lt. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 1814 Lt žyminio mokesčio. Pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 1685 Lt žyminio mokesčio. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, CPK 93 straipsnio reikalavimų nepažeidė, dėl to šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo naikinti nagrinėjamoje byloje priimtų teismų sprendimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl kasaciniame skunde keliamų teisės taikymo klausimų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepimuose į jį teisės taikymo aspektu keliami teisės normų, reglamentuojančių rangos sutarčių sudarymą ir vykdymą, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CK 6.650, 6.684 straipsniai, CPK 176, 178, 185 straipsniai). Be to, kasatorius nurodo, kad yra pažeistos CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatos, nes, aiškindami teisę, taikytiną ginčo santykiams, teismai nukrypo nuo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Šiais teisės taikymo klausimais teisėjų kolegija pasisako.

Dėl CK 6.650 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir santykio su CK 6.684 straipsnio 3 dalimi

CK 6.681 straipsnyje pateikiama statybos rangos sutarties sąvoka. Šiame straipsnyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas - sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Konkrečios statybos rangos sutarties šalių teisės bei įsipareigojimai, kiek jie imperatyviai nenustatyti įstatymų, reglamentuojami statybos rangos sutarties. Taip pat yra ir su rangovo teise statybos darbams atlikti pasitelkti trečiuosius asmenis. CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę savo prievolėms įvykdyti pasitelkti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas. Nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl statybos darbų atlikimo fakto ir kasatoriaus vengimo apmokėti už atliktus darbus. Užsakovas (kasatorius), nesutikdamas apmokėti už atliktus darbus, nurodo, kad rangovas neturėjo teisės pasitelkti subrangovą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių sudarytą statybos rangos sutartį, tai kad joje nėra nuorodos, jog visus darbus privalo atlikti pats rangovas, bei pažymėjęs, kad tokio apribojimo nenustatyta ir įstatyme, nesutiko su užsakovo (kasatoriaus) pozicija, jog rangovas be užsakovo sutikimo ir su juo nesuderinęs neturėjo teisės darbams atlikti pasitelkti subrangovo. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas tokią išvadą, rėmėsi CK 6.650 straipsnio 1 dalimi.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas be pagrindo taikė CK 6.650 straipsnio 1 dalį ir netinkamai aiškino bei nepagrįstai netaikė CK 6.684 straipsnio 3 dalies nuostatų. Su tokia kasatoriaus pozicija teisėjų kolegija negali sutikti. CK 1.9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, siekiant užtikrinti Civilinio kodekso vientisumą ir atskirų struktūrinių dalių suderinamumą, taikant jo normas jos aiškinamos atsižvelgiant į kodekso sistemą bei struktūrą. Kasatoriaus nurodyta norma (CK 6.684 straipsnio 3 dalis), kurioje įtvirtinta prezumpcija, kad rangovas turi pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose, yra CK straipsnio, reglamentuojančio darbų atlikimą pagal normatyvinius statybos dokumentus bei sąmatą, dalis, todėl negali būti aiškinama atskirtai nuo CK straipsnio, kuriame ši norma įtvirtinta, paskirties. Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytiems argumentams teisės aiškinimo aspektu, kad CK 6.684 straipsnio 3 dalis taikytina, siekiant nustatyti darbų apimtį, kurią pagal rangos sutartį privalo atlikti rangovas. Ši norma taikytina, kai sprendžiamas klausimas, kokia sutartis buvo sudaryta – statybos rangos sutartis dėl darbų dalies (numatytos statybos normatyviniuose dokumentuose) ar viso objekto statybos (visų darbų, numatytų statybos normatyviniuose dokumentuose) atlikimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ši įstatymo norma negali būti laikoma specialiąja CK 6.650 straipsnio 1 dalyje nustatytos normos atžvilgiu ir netaikytina, kai sprendžiamas klausimas, ar rangovas turi teisę pasitelkti trečiuosius asmenis darbams atlikti. Taip CK 6.684 straipsnio 3 dalis yra aiškinama ir kasatoriaus nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Panevėžio statybos trestas“ v. UAB AK „Aviabaltika“, bylos Nr. 3K-3-652/2004). Šioje nutartyje pažymima, kad, esant sudarytoms sutartims dėl atskirų statybos darbų atlikimo raštu, bet pagal teismui įrodytas kitas aplinkybes, teismas gali pripažinti statybos rangos sutartį dėl viso objekto; statybos rangos sutarties atveju pagal statybos rangos normatyvinius dokumentus nustatoma, kas privalo atlikti darbus, ir vadovaujamasi prezumpcija, kad juos turi atlikti pats rangovas, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Šalių sudarytoje rangos sutartyje nesant nuostatos, kad visus darbus turi atlikti ieškovas, taip pat draudimo pasitelkti trečiuosius asmenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad rangovas turėjo teisę sudaryti sutartį su subrangovu dėl tam tikrų darbų atlikimo, ir tai nustatyta CK 6,.650 straipsnio 1 dalyje. Tokia nuostata aiškinant aptariamą teisę išsakyta ir kitoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arisanda“ v. UAB „2B Pack“, bylos Nr. 3K-3-616/2006).

Kasatorius nurodo, kad statybos rangos sutartis buvo sudaryta su ieškovu ne kaip su generaliniu rangovu, todėl, jo manymu, ieškovas neturėjo teisės pasitelkti subrangovo. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.650 straipsnio 1 dalyje, kurioje įtvirtinta rangovo teisė šioje normoje nustatytomis sąlygomis (kai įstatymas ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį turi įvykdyti pats rangovas) pasitelkti kitus asmenis (subrangovus) savo prievolėms įvykdyti kartu nustatyta, kad rangovas, pasitelkęs subrangovus, tampa generaliniu rangovu sutartiems darbams atlikti. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytais argumentais, kad rangovas, rangos sutartyje nenustačius kitaip, turi įstatyme nustatytą teisę pasitelkti subrangovą savo prievolėms įvykdyti, o pasinaudojęs šia teise tampa generaliniu rangovu sutartiems darbams atlikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai yra svarbu sprendžiant dėl atsakomybės, nes rangovo įsipareigojimų vykdymas bei atsakomybė tiesiogiai priklauso nuo to, kaip savo įsipareigojimus rangovui vykdo subrangovas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rangos sutartyje šalys turėtų įtvirtinti galimybę rangovui pasitelkti trečiuosius asmenis statybos darbams ar daliai jų atlikti, kurią įgyvendindamas rangovas sudarytų subrangos sutartį su pasirinktu trečiuoju asmeniu – subrangovu, o pats taptų generaliniu rangovu. Tačiau tuo atveju, kai sutartyje to neaptarta, teisė pasitelkti kitus asmenis (subrangovus) savo prievolėms įvykdyti konstatuojama aiškinant konkrečią sutartį ir taikant teisę ginčo santykiams reglamentuoti (CK 6.193 straipsnis). Minėta, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje rangos sutartyje nebuvo nustatyta draudimo rangovui pasitelkti kitus asmenis savo prievolėms vykdyti. Be to, atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad tai, jog rangovas turi teisę sudaryti sutartis su subrangovais dėl dalies ar visų sutartimi prisiimtų statybos darbų atlikimo, suprato ir užsakovas (kasatorius), tai patvirtina šio elgesys sutarties vykdymo metu, nes 2005 m. gegužės mėnesį atitinkamus darbus rangovas atliko pasitelkęs subrangovą UAB „Katranga“, atsakovas už atliktus darbus apmokėjo ir neprieštaravo už subrangovo pasitelkimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nepaneigia teismų padarytų išvadų aiškinant šalių sudarytą rangos sutartį, šalių teises ir pareigas, taip pat teisę pasitelkti subrangovą; kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad buvo nukrypta nuo ginčo santykiams taikytinos teisės aiškinimo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Dėl įrodymų vertinimo sprendžiant dėl subrangovo atliktų darbų

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vienas iš svarbiausių statybos rangos sutarties turinio elementų yra nuostatos dėl atliktų darbų perdavimo bei priėmimo tvarkos. Šalių sudarytos rangos sutarties 4.3 punkte nustatyta, kad jei užsakovas per nustatytą terminą atsisako priimti ir pasirašyti perdavimo–priėmimo aktą ir per nustatytą terminą raštu nenurodo neatitikimų bei trūkumų, tai laikoma, jog užsakovas priėmė atliktus darbus pagal pateiktą užsakovui perdavimo–priėmimo aktą; 4.2 punkte nustatyta, kad užsakovas per tris darbo dienas patikrina, ar atlikti darbai atitinka perdavimo–priėmimo akte nurodytus darbus ir, neradus trūkumų, pasirašo perdavimo–priėmimo aktą, jei trūkumų yra, rangovas juos ištaiso per užsakovo nustatytą protingą terminą; 6.2.2 ir 6.2.3 punktais užsakovas įsipareigojo priimti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Byloje teismų priimtais sprendimais konstatuota, kad užsakovas (kasatorius), gavęs pažymą apie 2005 m. liepos mėn. atliktus darbus, jų priėmimo aktus, nei rangovui, nei subrangovui pretenzijų nepateikė, neginčijo darbų atlikimo fakto ar atliktų darbų apimties.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) pareiga sutarties vykdymo metu, kuri reiškia, kad jei kyla kliūčių, trukdančių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis (užsakovas, rangovas ar subrangovas) privalo imtis visų nuo jos priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad, vykdant rangos sutartį, svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo, ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, o šalis, nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo prievolę – nepriimti atliktų darbų ir nemokėti rangovui už faktiškai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005, ir kt.) Teisėjų kolegija sprendžia, kad, remiantis bylos duomenimis, teismai neturėjo teisinio pagrindo išvadai, jog užsakovas (kasatorius) būtų siekęs įstatyme įtvirtinto bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo įgyvendinimo, vykdant sutartį dėl dalies darbų atlikimo. Kasatoriaus (užsakovo) nurodytos abejonės dėl rangovo galimybės (net ir pasitelkus subrangovus) įvykdyti sulygtus darbus, taip pat dėl finansinių sunkumų įvykdyti sutartinius įsipareigojimus neatleido jo nuo sutartinių įsipareigojimų atsakyti į pateiktus darbų perdavimo aktus, t. y. darbus priimti, atsisakyti priimti ar pareikšti pretenzijas dėl trūkumų ir pan. Pažymėtina, kad kasatoriaus nepagrįstą vengimą bendradarbiauti su rangovu patvirtino ir tai, kad, rangovui 2005 m. rugsėjo 7 d. raginimu prašant tiesiogiai atsiskaityti su subrangovu UAB „KRS“, kasatorius tokio prašymo nevykdė, motyvuodamas tuo, jog prašoma atsiskaityti ne su rangovu, bet su subrangovu. Byloje teismų konstatuota, kad rangovas atsiskaitė su subrangovu už kasatoriui atliktus darbus, todėl 2006 m. kovo 10 d. raginimu rangovas reikalavo atsiskaityti tiesiogiai su juo, tačiau kasatorius šio reikalavimo neįvykdė. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo ir trečiojo asmens (rangovo, subrangovo) atsiliepimuose į kasacinį skundą nurodytiems argumentams, kad jeigu kasatorius (užsakovas) būtų pagal sutarties reikalavimus, kai gavo 2005 m. liepos mėnesį atliktų darbų aktus, informavęs rangovą ar subrangovą, jog nesutinka su akte nurodyta darbų apimtimi, ar turi trūkumų ir kt., nes kai kurie darbai neatlikti, šalys būtų galėjusios patikrinti atliktų darbų apimtį statybos objekte remdamosi atliktų darbų aktu ir pan. (ginčo nagrinėjimo metu objekto statyba buvo baigta).

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai, nesigilindami į visus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, konstatavo, jog subrangovas atliko akte nurodytus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartinių įsipareigojimų nevisiškai tinkamas vykdymas – atliktų darbų nepriėmimas, kooperavimosi principo stoka, vykdant sutartį, lėmė apsunkintą įrodinėjimą dėl subrangovo darbų atlikimo ir jų apimties. Bylą nagrinėję teismai, konstatuodami, kad subrangovas UAB „KRS“ atliko rangos sutartyje ir jos prieduose nustatytus darbus, rėmėsi byloje ištirtų įrodymų visuma: pažyma apie darbų atlikimą, liepos mėnesį atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktais, AB SEB banko ieškovo (rangovo) sąskaitos išrašu, šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų (darbų atlikimo metu dirbusių pas subrangovą projektų vadovu, darbų vykdytoju, techninės priežiūros vykdytoju) parodymais. Teismai įvertino trečiojo asmens UAB „Vilsanda ir partneriai“ ir atsakovo pateiktus paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad UAB „Vilsanda ir partneriai“ atstovas patvirtino, kad atsakovo objekte ši įmonė dirbo nuo 2005 m. rugsėjo mėnesio ir kategoriškai nepaneigė, jog ieškovo nurodyti subrangovo darbai objekte nebuvo atlikti. Remiantis tuo, kas aptarta, negalima sutikti su kasatoriaus ir trečiojo asmens prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentais, kad UAB „Vilsanda ir partneriai“ atstovo paaiškinimai teismų neįvertinti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepakankamai įvertino liudytojų parodymus, byloje esančius kai kuriuos rašytinius įrodymus ir pan. Vertindami liudytojo parodymus, teismai atkreipė dėmesį į tai, kad techninę priežiūrą samdė pats atsakovas ir šio liudytojo parodymais nesivadovauti neturėjo teisinio pagrindo. Vertinant liudytojo – darbų vykdytojo – parodymus, atkreiptas dėmesys į tai, kad objekte pagal paties parodymus jis dirbo iki 2005 m. liepos vidurio ir galėjo paliudyti apie tuos darbus, kurių atlikimas jam buvo žinomas. Projektų vadovas paliudijo, kad darbai objekte buvo atliekami ir buvo kilę problemų dėl darbų perdavimo kasatoriui, nes šis vengė juos priimti. Liudytojas, atlikęs techninę priežiūrą, taip pat parodė, kad objekte birželio–liepos mėnesiais dirbo darbų vykdytojas A. Ž. (Ž.), kad kasatoriui (užsakovui) 2005 m. birželio–liepos mėnesiais, kai darbus vykdė ieškovas UAB „Kondventa“, pasitelkusi UAB „KRS“, buvo siųsti raštai dėl atliekamų darbų trūkumų. Vertinant UAB „KRS“ buhalterinius duomenis, atkreiptas dėmesys į tai, kad sąskaitos-faktūros išrašytos po medžiagų ar paslaugų perdavimo ir juose nurodytos datos gali būti vėlesnės, kad po 2005 m. liepos mėnesio darbų perdavimo UAB „KRS“ ir toliau tikėjosi vykdyti rangos darbus objekte, užsakovas (kasatorius) tarėsi dėl tolesnės rangos sutarties sudarymo; dėl šių priežasčių pirko medžiagas tolimesniems darbams vykdyti, tai patvirtina datos sąskaitose faktūrose, tačiau tai nepaneigia konstatuotų aplinkybių dėl subrangovo atliktų darbų. Kasaciniame skunde kasatorius nurodo, kad bylos įrodymai nepatvirtina, jog trečiasis asmuo UAB „KRS” iš viso vykdė atsakovo statomame name kokius nors darbus, nes pagrindinis dokumentas, iš kurio matyti statybos eiga, yra statybos darbų žurnalas, kuriame nurodyta, kad darbus atliko ieškovas, ir nėra jokių nuorodų apie tai, jog darbus 2005 metų liepos mėnesį atliko UAB „KRS“. Apeliacinės instancijos teismas priėjo išvados, kuria teisėjų kolegija pritaria, kad tai, jog statybos darbų žurnale nėra įrašų apie UAB,,KRS“ atliktus darbus, nepaneigia kitų įrodymų apie darbų atlikimą, nes tai tik patvirtina, kad statybos darbų žurnalas nebuvo tvarkingai pildomas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo faktinių duomenų, spręsdamas dėl teisės taikymo remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų konstatuotais faktais (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Fakto klausimai nagrinėjant bylą kasacine tvarka analizuojami tiek, kiek reikia nustatyti, ar žemesnių instancijų teismai teisingai taikė materialiosios teisės normas, t. y. ar teisingai kvalifikavo ginčo santykį pagal byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ar tinkamai taikė įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančias proceso teisės normas. CPK 176 straipsnyje įtvirtintas įrodinėjimo tikslas. Tai - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Bylą nagrinėję teismai, įvertinę byloje surinktų įrodymų visumą, tarp šalių susiklosčiusius santykius vykdant sutartį, priėjo prie išvados, kad rangovas, pasitelkęs subrangovą, atliko dalį statybos rangos sutartimi sulygtų darbų. Šią teismų išvadą, kuriai pritaria teisėjų kolegija, patvirtina pirmiau nurodyti ir kiti teismų konstatuoti faktai, kurie yra būtini taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams reglamentuoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 178 straipsnyje apibrėžta įrodinėjimo pareiga ir nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas, atsikirsdamas į pateiktą ieškinį ir teigdamas, kad ieškovo pasitelktas subrangovas neatliko darbų, nepateikė įrodymų, jog tuos pačius darbus būtų atlikęs jo pasitelktas trečiasis asmuo UAB „Vilsanda ir partneriai“, byloje tokių faktų nekonstatuota.

CPK reikalavimas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti bylos aplinkybes yra tiesiogiai susijęs su medžiaga, surinkta ir išnagrinėta vykstant procesui. Kasatorius nurodo, kad teismai vertino ir pasisakė tik dėl ieškovo ir trečiojo asmens pateiktų įrodymų ir nevertino kasatoriaus (atsakovo) pateiktų įrodymų. Iš kasacinio skundo argumentų negalima daryti išvados, kokių įrodymų, be aptartų teismų sprendimuose, tačiau esančių bylos medžiagoje, teismai neįvertino. Pagal CPK 185 straipsnį teismas turi visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti byloje esančią medžiagą ir įrodymus ir, jais remdamasis, priimti byloje sprendimą. Nagrinėjamoje byloje atliktų darbų, kuriuos ginčijo kasatorius, priėmimo-perdavimo aktas, pagal rangos sutarties nuostatas vienašališkai surašytas rangovo, teismų buvo vertintas kaip vienas pagrindinių įrodymų, liudijančių ginčijamų darbų atlikimo faktą ir įpareigojančių kasatorių atsiskaityti su rangovu už atliktus darbus. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu tam tikrų įrodymų nepavyko gauti, nors teismas tinkamai įvykdė savo pareigą išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes, sprendimas byloje priimamas remiantis esamais įrodymais. Remiantis bylos duomenimis, negalima teigti, kad bylą nagrinėję teismai nesilaikė šių nuostatų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine–komercine veikla ir jų tikslas – pelno siekimas. Jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai. Užsakovas nurodė, kad rangos sutartį nutraukė dėl to, kad manė, jog sulygtų darbų rangovas laiku neatliks. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir tais atvejais, kai nutraukiama rangos sutartis dėl to, jog rangovas darbus atlieka ne laiku, užsakovas turi teisę likusiems darbams atlikti sudaryti kitą rangos sutartį, tačiau prieš tai priėmęs jau atliktus darbus. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Kai rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato perdavimo, faktiškai atlikti darbai priimami ta pačia tvarka, kaip ir sutartų darbų rezultatas. Įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra priemonė užkirsti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas, o užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti šį aktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Glijas“ v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-484/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Atnava“ v. Vilniaus m. savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-235/2005, ir kt.). Nagrinėjamu atveju užsakovas (kasatorius) akto neginčijo, iš viso neigė subrangovo atliktus darbus, tačiau bylą nagrinėjusių teismų konstatuota, kad subrangovas atliko šiuos darbus. Teisėjų kolegija neturi įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte) išvardytų pagrindų remiantis kasacinio skundo argumentais konstatuoti kasatoriaus nurodytų civilinio proceso teisės normų pažeidimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, nepagrįstai priteisė visas ieškovo reikalaujamas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, o apeliacinės instancijos teismas šio klausimo netyrė ir dėl jo nepasisakė, nors apeliaciniame skunde šis klausimas buvo keliamas, taip pažeistos CPK 320 straipsnio nuostatos. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, patyrė 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; ieškovo naudai iš atsakovo pirmosios instancijos teismas priteisė 2300 Lt. Paduodamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 1814 Lt žyminio mokesčio, teismas iš atsakovo priteisė 1685 Lt žyminio mokesčio. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nepažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimų, dėl to šis kasacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo tenkinti kasacinio skundo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ne tik bylą laimėjusiai šaliai, bet ir trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas tos šalies naudai, kurios interesus gynė trečiasis asmuo. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.14 punktu, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų trečiajam asmeniui ieškovo pusėje UAB „KRS“ priteistinos 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme (CPK 346 straipsnio 2 dalyje) nustatytų pagrindų naikinti skundžiamus teismų priimtus sprendimus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93, 98 straipsniais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Palikti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1d. nutartį nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB korporacijos „Stameda“, juridinio asmens kodas 121258072, trečiajam asmeniui UAB „KRS“, juridinio asmens kodas 133630961, 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, atlyginti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Janina Januškienė

Gintaras Kryževičius