Dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-558/2008

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.3.4; 25.2; 27.3.2; 35.4;

42.9; 42.11.1; 50.8; 104.9

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Virsmas“ ieškinį atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijos dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo, kuriuo nutraukta nuomos sutartis, panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė teismo panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 23-52, kuriuo vienašališkai nutraukta 1993 m. lapkričio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartis dėl ne žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0070-0008, plotas 1,4717 ha) Vilniuje, Eišiškių pl. Atsakovas nusprendė nutraukti nurodytą nuomos sutartį, nes ieškovas (buvęs pavadinimas – UAB „Luokė“) nesumokėjo nuomos mokesčio už 2003–2006 metus. Dėl to atsakovas 2006 m. spalio 20 d. išsiuntė ieškovui pranešimą apie numatomą sutarties nutraukimą paskutiniu žinomu ieškovo buveinės adresu, bet pranešimas neįteiktas. Po to atsakovas 2006 m. spalio 31 d. nurodytą pranešimą paskelbė dienraštyje „Respublika“, ir Vilniaus apskrities viršininkas 2007 m. sausio 11 d. įsakymu nutraukė nuomos sutartį. Ieškovas, 2007 m. gegužės 15 d. sužinojęs apie sutarties nutraukimą, 2007 m. birželio mėn. visiškai sumokėjo skolą ir delspinigius, iš viso – 29 754,49 Lt, ir mano, kad atsakovas neteisėtai nutraukė nuomos sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 3–iasis apylinkės teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu atmetė ieškinį, priteisė valstybei iš ieškovo 22,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas sprendė, kad ieškovas padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, nes kelerius metus nemokėjo nuomos mokesčio, todėl atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesikreipdamas į teismą. Teismas rėmėsi kasacinio teismo praktika, kad nesumokėto nuomos mokesčio dydis ir nemokėjimo laikotarpis laikomi esminiu nuomos sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., byla Nr. 3K-P-346/2004). Teismas netaikė CK 6.497 straipsnio, nes jis yra bendroji teisės norma, reglamentuojanti kitus nuomos (ne žemės nuomos) santykius, bet taikė CK 6.564 straipsnį, nes jis yra specialioji norma, reglamentuojanti žemės nuomos santykius. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas tinkamai įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą, nes paskelbė įspėjimą apie tai spaudoje per CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą, t. y. likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki sutarties nutraukimo. Teismas pripažino, kad atsakovas įspėjimo negalėjo įteikti ieškovui buveinės adresu paštu, nes ieškovas, nemokėdamas nuomos mokesčio, nebendradarbiavo su juo ir pažeidė CK 6.200 straipsnį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teismų praktika pripažįsta tinkamu įteikimu įspėjimo apie sutarties nutraukimą paskelbimą spaudoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., byla Nr. 3K-3-112/2006).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 3 d. sprendimu patenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą ir patenkino ieškinį – panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 23-52 „Dėl valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0070-0008), esančio Vilniuje, Eišiškių pl., nuomos sutarties nutraukimo“. Kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nuomotojas turi teisę vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį, nesikreipdamas į teismą, teisingai rėmėsi kasacinio teismo praktika ir tinkamai taikė CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 2 dalį, bet ne 6.497 straipsnį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai negu pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad atsakovas netinkamai įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą, nes pažeidė CK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatytą pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą tvarką. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad asmens valios viešas paskelbimas spaudoje yra išimtinis atvejis, galimas tik tada, kai išnaudotos visos kitos galimybės informuoti apie savo valią kitą šalį (CK 1.64, 1.65 straipsniai; CPK 130 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendė, kad atsakovas neturėjo teisės įspėti ieškovo viešo paskelbimo būdu, nes neišnaudojo visų kitų įspėjimo įteikimo būdų: nepavykus įspėjimo įteikti ieškovo buveinės adresu, nebandyta įteikti ieškovo valdymo organo nariams kaip fiziniams asmenims. Be to, teismas pažymėjo, kad atsakovas įspėjimą netinkamai paskelbė viešai, nes įspėjimo nepaskelbė vietos laikraštyje. Pranešimo įteikimas viešo paskelbimo būdu yra tinkamas, kai pranešimas paskelbiamas vietos laikraštyje ir viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių (CPK 130 straipsnio 4 dalis). Dėl to teismas padarė išvadą, kad iš ieškovo buvo atimta galimybė išreikšti požiūrį apie tolesnį sutarties vykdymą. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. sausio 11 d. įsakymas Nr. 23–52, kuriuo vienašališkai nutraukta ginčijama nuomos sutartis, yra neteisėtas, nes, nepranešus nuomininkui apie numatomą sutarties nutraukimą, sutartis negali būti laikoma nutraukta. Teismas taip pat nurodė, kad tik pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį buvimas nereiškia sutarties nutraukimo.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad kasatorius pažeidė žemės nuomos sutarties nutraukimo tvarką, nustatytą CK 1.65 straipsnyje, 6.564 straipsnio 2 dalyje. Kasatorius nurodo, kad jis išsiuntė ieškovui pranešimą apie sutarties nutraukimą registruotu laišku pagal paskutinį žinomą UAB „Virsmas“ buveinės adresą. Pagal CK 2.49 straipsnį toks pranešimo įteikimas yra tinkamas. Be to, kasatorius teigia, kad ieškovas pažeidė CK 2.49 straipsnio 4 dalį, nes, pakeitęs buveinę, apie tai neinformavo nuomotojo. Tinkamai pranešęs apie sutarties nutraukimą, kasatorius papildomai apie tai paskelbė viešai dienraštyje „Respublika“.

Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.217 straipsnį, nes neatsižvelgė į tai, kad vienašališku sutarties nutraukimu kasatorius pasinaudojo gindamasis nuo ieškovo daromo esminio sutarties pažeidimo – nuompinigių už ketverius metus nemokėjimo – ir siekdamas išvengti didesnių nuostolių.

Panaikindamas ginčijamą kasatoriaus įsakymą, apeliacinės instancijos teismas neįvertino to, kad teisiškai nepagrįsta vienašališką sutarties nutraukimą naikinti tik dėl tariamai netinkamo viešo paskelbimo, kai nuomininkas daro esminių sutarties pažeidimų, o nuomotojas, valstybė, kuri yra specifinis subjektas, patiria nuostolių dėl specifinio objekto.

Teigdamas, kad ieškovas turėjo tikslą išsaugoti nuomos sutartį ir geranoriškai ją vykdyti, Vilniaus apygardos teismas netinkamai taikė CK 6.200 straipsnį, nes, kasatoriaus tvirtinimu, ieškovas pažeidė sutarties vykdymo principus. Ieškovas neprašė kasatoriaus atidėti nuompinigių mokėjimo, pakeisti sutarties sąlygų, neinformavo apie buveinės pakeitimą, nenurodė priežasčių, dėl kurių būtų galima tikėtis, kad UAB „Virsmas“ sumokės skolą ir tęs sutartinius santykius.

Atsiliepimų į kasacinį skundą nepateikta.

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinio teismo išaiškinimai ne tik formuoja, bet ir vienodina teismų praktiką visos valstybės mastu, nes pagrindinė kasacijos funkcija – užtikrinti vienodą teisės aiškinimą ir taikymą visoje valstybėje. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs teisės normų, reglamentuojančių įspėjimo apie vienašalį sutarties nutraukimą ir valios išreiškimo viešu skelbimu tvarką, aiškinimo ir taikymo klausimas (CK 1.65, 6.564 straipsniai). Bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai skirtingai aiškino ir taikė šias teisės normas, todėl skirtingai kvalifikavo ginčo šalių veiksmus ir jų pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Vykdydama teismų praktikos vienodinimo funkciją teisėjų kolegija pasisako dėl šio teisės klausimo (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendradarbiavimo pareigos pažeidimo

Sprendžiant iš sutartinių santykių kylančius ginčus, svarbu tinkamai teisiškai įvertinti sutarties, kaip tokios, prigimtį ir jos pagrindu atsiradusių prievolių ir jų vykdymo specifiką. Iš valstybinės žemės nuomos sampratos matyti, kad ši sutartis yra atlygintinė, nes ja nuomininkas įsipareigoja mokėti žemės nuomos mokestį (6.545 straipsnio 1 dalis, 6.551 straipsnio 1 dalis). Nuomos sutarties atlygintinumas reiškia, kad šios sutarties sudarymu nuomotojas tikisi gauti nuompinigių už kitai šaliai perduodamą laikinai valdyti ir naudotis valstybinės žemės sklypą. Nuomos mokesčio (nuompinigių) mokėjimas yra viena iš pagrindinių nuomininko pareigų. Nurodytą pareigą nuomininkas privalo vykdyti tinkamai, t. y. laiku mokėti nuomos mokestį, nes priešingu atveju pažeidžiami teisėti kitos šalies lūkesčiai ir atsiranda pagrindas nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą nuomotojo reikalavimu bei baigtis žemės nuomos sutartiniams civiliniams santykiams (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.221 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.562 straipsnio 5 punktas, 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pabrėžtina, kad nagrinėjamoje byloje nuomos sutarties dalykas buvo valstybinės žemės nuomos sklypas, todėl nuomininkui, kuris yra verslininkas, neįvykdžius sutartinės pareigos mokėti nuomos mokestį, buvo pažeistas viešasis interesas. Byloje nustatyta, kad ieškovas buvo skolingas pradelstą žemės nuomos mokestį už 2003–2006 metus ir skolą bei delspinigius sumokėjo visiškai 2007 m. birželio 1 d. t. y. po to, kai kasatorius jau buvo vienašališkai nutraukęs valstybinės žemės nuomos sutartį ir teisme iškelta byla dėl nuompinigių priteisimo. Taigi abu bylą nagrinėję teismai pripažino, kad buvo CK 6.564 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas pagrindas kasatoriui nutraukti sutartį, nes ieškovas buvo skolingas nuomos mokesčio daugiau kaip už tris mėnesius ir nemokėjo nuomos mokesčio, t. y. padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą (CK 6.217 straipsnis). Bylos šalys tai pripažino.

CPK 6.564 straipsnio 2 dalyje nustatyta nuomotojo, norinčio prieš terminą nutraukti žemės nuomos sutartį, prievolė ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki sutarties nutraukimo apie tai raštu pranešti ne žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams. Abiejų šalių veiksmai vykdant sutartį, taip pat ir pareiga pranešti apie vienašalį sutarties nutraukimą vertintini vieno pagrindinių prievolių vykdymo principų – šalių kooperavimosi arba bendradarbiavimo principo, kuris yra sąžiningumo principo išraiška, – požiūriu (CK 1.5, 6.4 straipsniai, 6.38 straipsnio 1, 3 punktai, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys). Bendradarbiauti – tai reiškia padėti vienas kitam įgyvendinti savo teises ir vykdyti pareigas; pagal įstatymą tiek skolininkas, tiek ir kreditorius turi pareigą bendradarbiauti; šalims bendradarbiaujant galima užtikrinti, kad prievolė bus įvykdyta tinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. B., byla Nr. 3K-3-18/2008). Laikytis šio principo ypač svarbu vykdant prievoles, atsirandančias nuomos sutarties pagrindu. Pagal šį principą šalys privalo sudaryti tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistis informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku pranešti apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Ketverius metus nemokėdamas nuomos mokesčio ieškovas nė karto nesikreipė į kasatorių (nuomotoją) dėl nuomos mokesčio atidėjimo, nuomos sutarties sąlygų pakeitimo, nesidomėjo kasatoriaus pozicija dėl susidariusios padėties, nenurodė priežasčių, kodėl nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir ar ketina tęsti sutartinius civilinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius. Pabrėžtina, kad 29 754,49 Lt skolą už nuomos mokestį ieškovas sumokėjo tik po to, kai teisme buvo iškelta kita civilinė byla dėl nurodytos skolos priteisimo ir vėliau 2007 m. sausio 11 d. buvo nutraukta valstybinės žemės nuomos sutartis. Šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo, negalėdamas vykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Tam, kad sutartinė prievolė iš viso būtų įvykdyta, taip pat svarbi prievolės įvykdymo vieta, t. y. prievolę įvykdyti privalanti šalis turi žinoti, kur tai padaryti. Dėl to apie prievolės įvykdymo vietos pasikeitimą šalys turi viena kitą informuoti. Raštu pranešti apie sutarties nutraukimą ir taip įvykdyti CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatytą prievolę, nuomotojas privalo nuomininko verslo vietoje, nes ją lemia nurodytos prievolės esmė ir pobūdis (CK 6.52 straipsnio 1 dalis). Ieškovo, kaip juridinio asmens, verslo vieta laikoma jo buveinė (CK 2.49 straipsnis). Juridinio asmens buveinė apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat pateikiama juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) (CK 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.47 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). 2006 m. spalio 20 d. raštu kasatorius įspėjo ieškovą apie sutarties nutraukimą siųsdamas registruotą laišką paskutiniu žinomu ir Juridinių asmenų registre nurodytu ieškovo adresu, bet laiškas grįžo neįteiktas, nes ieškovas paskutiniuoju adresu nerastas. Tada pranešimą apie numatomą sutarties nutraukimą prieš terminą kasatorius papildomai paskelbė 2006 m. spalio 31 d. dienraštyje „Respublika“. Šioje situacijoje darytina išvada, kad kasatorius tinkamai įspėjo ieškovą apie planuojamą nuomos sutarties nutraukimą, nes visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu (CK 2.49 straipsnio 3 dalis). Be to, ieškovas nenurodė kasatoriui kito adreso, jeigu buvo nusprendęs susirašinėjimą vykdyti nuolatinio valdymo organo buvimo vietoje arba jeigu pakeitė buveinę. Pastaruoju atveju juridinis asmuo privalo atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus ir juos įregistruoti (CK 2.49 straipsnio 4 dalis).

Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas pažeidė kooperacijos ir bendradarbiavimo principą, nes kaip verslininkas neįvykdė pareigų visomis galimomis priemonėmis šalinti kliūtis, trukdančias jam vykdyti sutartinius įsipareigojimus (mokėti žemės nuomos mokestį), ir informuoti kasatorių apie verslo vietos pasikeitimą. Visi neigiami šių pareigų neįvykdymo padariniai tenka pačiam ieškovui, nes jis, nebendradarbiaudamas ir nepranešdamas apie savo verslo vietos pasikeitimą, elgėsi nesąžiningai, todėl turi prisiimti neigiamų nepranešimo padarinių riziką. Taigi kasatoriaus (nuomotojo), kurio ieškovas neinformavo apie savo verslo vietos pasikeitimą, paskutinėje jam žinomoje ieškovo verslo vietoje įvykdyta prievolė pagal CK 6.564 straipsnio 2 dalį pranešti apie nuomos sutarties nutraukimą laikoma įvykdyta tinkamai (CK 6.52 straipsnio 1 dalis).

Dėl valios išreiškimo viešu skelbimu ir procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu santykio (dėl CK 1.65 straipsnio ir CPK 130 straipsnio santykio)

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorius pažeidė pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu įteikimo nuomininkui tvarką, nes rašytinį pranešimą išsiuntė tik vieną kartą, neišnaudojo galimybių apie sutarties nutraukimą pranešti ieškovo vadovui kaip fiziniam asmeniui ir pakartotinai – pačiam nuomininkui, taip pat pranešimą viešai paskelbė tik dienraštyje „Respublika“, bet ne kartu ir vietos laikraštyje, tai neatitinka CK 1.65 straipsnio 2 dalies, CPK 123 straipsnio 4 dalies ir 130 straipsnio 3, 4 dalių. Pagal CK 1.65 straipsnio 2 dalį, kai tarp šalių yra susiklostę teisiniai santykiai, kitą santykių dalyvį apie savo valią reikia informuoti viešu skelbimu, kuris skelbiamas paskutinės žinomos kitos sandorio šalies gyvenamosios ar verslo vietos arba viešai išreiškiančio savo valią asmens gyvenamosios ar verslo vietos laikraštyje ir pagrindiniuose Lietuvos Respublikos dienraščiuose CPK nustatyta viešo teismo pranešimų ir šaukimų skelbimo tvarka. Teisėjų kolegija nurodo, kad šią blanketinę teisės normą reikia aiškinti taip, kad valią išreikšti viešu paskelbimu ji nukreipia tik į tą proceso teisės normą, kurioje nustatytas procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu, t. y. tik į CPK 130 straipsnį, bet ne į visą CPK I dalies XI skyriaus antrąjį skirsnį, kuriame reglamentuoti visi procesinių dokumentų įteikimo būdai (CPK 117–132 straipsniai). Juridinių asmenų susirašinėjimas ir verslo, bet ne procesinių dokumentų įteikimo tvarka, išskyrus dokumentų įteikimą viešo paskelbimo būdu, yra nustatyta materialinės, bet ne proceso teisės normose. Apskųstame sprendime apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi CPK 123 straipsnio 4 dalimi, kurioje reglamentuotas tik procesinių dokumentų įteikimas ne viešo paskelbimo, bet kitais būdais, nes nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl materialiosios, bet ne proceso teisės normų pagrindu atsiradusio dokumento – pranešimo apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu – įteikimo tvarkos. Įgyvendindamas subjektines teises ir pareigas materialinių civilinių teisinių santykių srityje šių santykių subjektas gali pasirinkti liberalesnę atitinkamų dokumentų įteikimo kitiems santykių dalyviams tvarką, įtvirtintą CK, arba griežtesnę, procesinių dokumentų įteikimo tvarką, konkrečiai reglamentuotą CPK. Tai asmens pasirinkimo teisė, kuri yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – civilinių teisinių santykių dispozityvumo principo išraiška ir kurios negalima nepagrįstai riboti (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis). Jeigu asmuo pasinaudoja ne procesinių dokumentų įteikimo tvarka, tai materialiniams teisiniams santykiams negalima taikyti proceso teisės normų. Toks materialinės ir proceso teisės normų santykio dėl dokumentų įteikimo aiškinimas pripažįstamas ir kasacinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įgaliotinio pranešimo įgaliotojui apie pavedimo sutarties įvykdymą, CPK 117 straipsnis, pagal kurį procesiniai dokumentai registruotu laišku turi būti ne išsiųsti, bet įteikti, netaikytinas, nes šis straipsnis, kaip ir kiti CPK XI skyriaus antrojo skirsnio straipsniai (117 – 132 straipsniai), reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. B., byla Nr. 3K-3-18/2008). Priešingas dokumentų įteikimo tvarkos materialinių teisinių santykių srityje aiškinimas prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir asmenų dispozityvumo principams. Išsiųsdamas pranešimą apie sutarties nutraukimą registruotu laišku kasatorius pasinaudojo CK 2.49 ir 6.564 straipsniuose nustatyta dokumentų įteikimo tvarka. Pripažinęs, kad kasatorius neišnaudojo visų CPK nustatytų procesinių dokumentų įteikimo būdų, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasatoriaus pasirinkimą ir neabejotinai paneigė kasatoriaus teisę pasirinkti, kokiu būdu informuoti kontrahentą apie žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą.

Byloje susidariusią situaciją būtina vertinti atsižvelgiant į nagrinėjamų susidariusių teisinių santykių esmę, pobūdį, abiejų šalių veiksmus. Minėta, kad ieškovas ilgą laiko tarpą pažeidė sutartinius nuomos įsipareigojimus, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, o kasatorius registruotu laišku išsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, vėliau dar jį paskelbė viename iš pagrindinių šalies dienraščių „Respublika“ ir tik daugiau negu po dviejų mėnesių nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį. Tokios teismų nustatytos aplinkybės nepatvirtina to, kad valią viešai paskelbęs kasatorius neatliko visų įmanomų ir jam prieinamų veiksmų kitos sandorio šalies verslo vietai nustatyti, taip pat kad iš ieškovo buvo atimta galimybė išreikšti savo požiūrį į tolesnį sutarties vykdymą. Byloje nustatytų aplinkybių kontekste kasatoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą paskelbimas viename iš pagrindinių Lietuvos Respublikos dienraščių „Respublika“ ir nepaskelbimas vietos laikraštyje laikytinas formaliu CK 1.65 straipsnio 2 dalies ir CPK 130 straipsnio 4 dalies pažeidimu, nes šiuo būdu nurodytas pranešimas ieškovui įteiktas tik papildomai. Be to, pranešimo nepaskelbimas vietos laikraštyje neturėjo esminės reikšmės, nes paskelbus vietos laikraštyje efektas, t. y. skelbiamos informacijos tikslo pasiekimas būtų toks pat, nes ieškovo paskutinė verslo vieta ir kasatoriaus buveinė buvo Vilniuje, kuriame platinamas dienraštis „Respublika“ ir daug kitų laikraščių, save skelbiančių vietos laikraščiais. Nagrinėjamu atveju toks pranešimo paskelbimas dienraštyje „Respublika“ laikytinas taip pat ir paskelbimu vietiniame laikraštyje. Taip pat iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad kasatoriaus pranešimo viešo paskelbimo metu ieškovas pats naudojosi to paties dienraščio „Respublika“ paslaugomis informacijai skelbti, nes 2006 m. gruodžio 29 d. Juridinių asmenų registre gautas dokumentas, patvirtinantis, jog apie ieškovo juridinio asmens registravimo pažymėjimo praradimą paskelbta viešai dienraštyje „Respublika“ (b. l. 14). Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad šiuo atveju, paskelbęs pranešimą apie sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu viešai viename iš pagrindinių valstybės dienraščių, kasatorius tinkamai išreiškė valią viešo paskelbimo būdu.

Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino, taikė ir pažeidė materialinės bei proceso teisės normas, reglamentuojančias pranešimo apie sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu įteikimo tvarką ir šalių bendradarbiavimo pareigą (CK 1.65, 2.49, 6.38, 6.200, 6.654 straipsnius; CPK 123, 130 straipsnius). Dėl to kasacinis skundas tenkinamas ir Vilniaus apygardos teismo 2008 m. liepos 3 d. sprendimas turi būti panaikintas. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, yra pagrįstas, todėl jis paliekamas galioti.

Atsakovas už kasacinį skundą nesumokėjo žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už kasacinius skundus mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas paduodant ieškinį. Ieškovas nuo žyminio mokesčio neatleistas. Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 114 Lt žyminį mokestį. Patenkinus kasacinį skundą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys, valstybei iš ieškovo priteistinas 114 Lt žyminis mokestis už kasacinį skundą (CPK 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsnio 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 3 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą.

Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Virsmas“ (į. k. 120271412) 114 Lt (vieną šimtą keturiolika litų) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas