Dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu

Civilinė byla Nr. 3K-3-503/2008

Procesinio sprendimo kategorijos:

129.2; 129.19.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. Š. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. Š. ieškinį atsakovams antstoliui Aleksandrui Selezniovui ir R. B. dėl buto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu; tretieji asmenys byloje – J. Š. ir uždaroji akcinė bendrovė „BTA draudimas“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas I. Š. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančiu buto (duomenys neskelbtini) 2005 m. balandžio 4 d. pardavimo varžytynėse aktą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas antstolis A. Selezniovas 2005 m. kovo 30 d. varžytynėse pardavė ieškovui priklausantį butą(duomenys neskelbtini). Ieškovo teigimu, jam nebuvo įteiktas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, neišaiškintos jo teisės vykdymo procese, nepranešta apie vykdomus veiksmus, todėl jis negalėjo jų apskųsti, prašyti paskirti ekspertizę buto vertei nustatyti. Antstolis, vykdydamas priverstinį išieškojimą pagal tris vykdomuosius dokumentus už bendrą 4289,66 Lt išieškomą sumą, areštavo vienintelį ieškovo šeimos būstą, įvertintą 120 000 Lt kaina ir jį pardavė už 100 910 Lt, nors vykdyti išieškojimą buvo galima ir iš kito turto. Ieškovo nuomone, butas turėjo būti įvertintas didesne kaina. Varžytynės įvyko 2005 m. kovo 30 d., turto pardavimo varžytynėse aktas surašytas tik 2005 m. balandžio 4 d., be to, ieškovo vertinimu, antstolis pažeidė varžytynių akto perdavimo tvirtinti teismui terminą.

Lietuvos apeliacinis teismas įsiteisėjusia 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi pripažino negaliojančiu 2005 m. balandžio 4 d. turto pardavimo varžytynėse aktą, kuriuo R. B. parduotas butas (duomenys neskelbtini) ir restitucijos klausimą perdavė išspręsti pirmosios instancijos teismui.

Antstolis prašyme dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti byloje procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nurodydamas, kad skolininkui I. Š. tinkamai per jo dukterį pasirašytinai įteikė raginimą sumokėti skolą, taip pat, kad skolininkas neturėjo kito turto, išskyrus butą, į kurį buvo galima nukreipti skolos išieškojimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi tenkino antstolio A. Selezniovo prašymą dėl proceso atnaujinimo – atnaujino bylos procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (paaiškėjus naujoms esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo žinomos bylą nagrinėjusių teismų) ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė

Atnaujinus procesą byloje ir ją iš naujo išnagrinėjus, Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu nuspręsta įsiteisėjusią Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškovo I. Š. ieškinį atmesti.

Teismas atnaujintame bylos procese nurodė, kad byla nagrinėtina neperžengiant ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai (CPK 370 straipsnio 4 dalis). Procesas atnaujintas dėl aplinkybių, kuriomis ieškovui buvo įteiktas raginimas sumokėti skolą, patikrinimo ir dėl išsiaiškinimo, ar ieškovas turėjo kilnojamojo turto, į kurį antstolis būtų turėjęs galimybę nukreipti skolos išieškojimą. Teismas nustatė, kad antstolio raginimą skolininkui siuntė K. Patašiaus įmonė. Grąžinamuoju pranešimu apie raginimo įteikimą su nežinomo tuo metu asmens parašu buvo pranešta, kad raginimas įvykdyti sprendimą įteiktas 2004 m. rugsėjo 25 d. K. Patašiaus įmonė 2006 m. balandžio 24 d. raštu nurodė, kad registruotas laiškas su raginimu įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 10-4285/2004 buvo įteiktas skolininko dukteriai J. Š. Teismas nurodė, kad skolininko dukters parašas ant grąžinamojo pranešimo apie raginimo įteikimą atitinka jos parašus ant kitų dokumentų. Tuo remdamasis teismas pripažino, kad raginimas įteiktas tinkamai (CPK 657 straipsnis). Ieškovas žinojo apie antstolio atliekamus vykdymo veiksmus, nes vykdomosios bylos pradėtos 2004 m., turto pardavimas iš varžytynių įvyko 2005 m. balandžio 4 d., tačiau ieškovas nesinaudojo procesinėmis teisėmis. Antstolis nesurado kito skolininko turto, dėl to pagrįstai nukreipė išieškojimą į jo butą. Ieškovo Valstybiniame patentų biure įregistruoti patentai buvo panaikinti iki 2000 m. vasario 3 d., o VĮ,,Regitra“ įregistruotos transporto priemonės yra senos ir ieškovas nepateikė įrodymų, ar jos tinkamos eksploatuoti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovo I. Š. apeliacinis skundas atmestas ir nutarta Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį teismas atnaujinus procesą nagrinėja bylą neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo išnagrinėti bylą dėl tų aplinkybių, dėl kurių buvo atnaujintas procesas. Bylos pakartotinio nagrinėjimo ribų, apibrėžtų proceso atnaujinimo pagrindais, peržengimas reikštų CPK 370 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos normos pažeidimą. Sprendžiant ginčus dėl varžytynių akto galiojimo, turi būti patikrinamas ne vien turto pardavimo varžytynėse procedūros tinkamumas ir pagrįstumas, įvertinant, ar nebuvo padaryta CPK 602 straipsnio pažeidimų, bet ir sprendžiama, ar turto pardavimas iš varžytynių buvo vienintelė priemonė kreditoriaus reikalavimui patenkinti, ar toks išieškojimas atitiko viešąjį interesą, nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Vykdomosiose bylose esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis nepažeidė reikalavimo siųsti skolininkui procesinius dokumentus registruotais laiškais (CPK 604 straipsnis). Raginimas įvykdyti sprendimą, kaip ir kiti antstolio procesiniai dokumentai, skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas asmeniškai (CPK 604, 605 straipsniai, 657 straipsnio 1, 3 dalys, 679 straipsnis, 706 straipsnio 3 dalis). Antstolio raginimą skolininkui vykdomojoje byloje Nr. 10-4285/2004 priėmė I. Š. duktė J. Š. (b. l. 5-6). Procesinio dokumento įteikimas kartu su adresatu gyvenančiam pilnamečiam šeimos nariui prilyginamas jo įteikimui pačiam adresatui (CPK 123 straipsnio 3, 5 dalys). Teismas sprendė, kad antstolis A. Selezniovas nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių raginimo skolininkui teikimo tvarką. Taigi skolininkas žinojo ar galėjo žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus sprendimų vykdymo veiksmus. Jam priklausančio buto areštas, kaip galimų teismo sprendimų įvykdymo užtikrinimo priemonė, buvo taikomas nuo 1999 metų (vykdomoji byla Nr. 10-4269/2004, b. l. 11-12). Skolininkas galėjo ir turėjo imtis veiksmų, kad sprendimų vykdymo procese išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą jį priverstinai parduodant, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Skolininkas galėjo pateikti duomenis antstoliui apie turimą kitokį turtą ir jo buvimo vietą, tačiau to nepadarė. Antstolis ne tik siuntė skolininkui patvarkymą dėl informacijos apie turimą turtą pateikimo, bet tokios informacijos teiravosi ir iš atitinkamų valstybės registrų (Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto registrų tvarkytojų – VĮ Registrų centro ir VĮ „Regitra“), taip pat kredito įstaigų. Antstolis buvo gavęs duomenų apie skolininko fizinio asmens I. Š. vardu registruotas tris transporto priemones (vykdomoji byla Nr. 10-4269/2004, b. l. 13), tačiau į šiuos daiktus objektyviai negalėjo nukreipti išieškojimo, nes nebuvo žinoma faktinė šių daiktų buvimo vieta ir būklė. Antstolis nukreipti išieškojimą į skolininko I. Š. individualios įmonės - mokslinės gamybinės firmos (toliau – firmos) „Novatorius“ turtą negalėjo, nes skolininkas nedavė tokio sutikimo. Skolininko I. Š. buto pardavimo varžytynėse metu išieškoma suma viršijo tris tūkstančius litų (CPK 663 str. 3 d. redakcija, galiojusi iki 2006 m. liepos 14 d.), be to, dalį išieškomų sumų sudarė skolos už suvartotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, taigi nesant nustatyto kito skolininko turto buvo galima išieškojimą vykdyti tik iš šio būsto.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas I. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:

1. Išnagrinėję bylą neperžengdami proceso atnaujinimo pagrindų teismai siaurai aiškino CPK 370 straipsnio 4 dalies prasmę, nors turėjo iš naujo analizuoti ir vertinti visus ieškinyje nurodytus reikalavimo pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu faktinius pagrindus, kurie teismų buvo įvertinti iki proceso atnaujinimo išnagrinėjus bylą, t. y. dėl išieškomų sumų ir turto arešto neproporcingo santykio, dėl areštuoto ir varžytynėse realizuoto buto rinkos vertės bei pardavimo kainos netinkamo nustatymo, taip pat dėl turto pardavimo varžytynėse akto surašymo ir jo pateikimo teismui tvirtinti terminų nesilaikymo.

2. Teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose neteisingai pripažino, kad antstolis nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių raginimo skolininkui įteikimo tvarką. Pagal CPK 657 straipsnį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui siunčiamas registruotu paštu arba įteikiamas asmeniškai. CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nesant adresato jo gyvenamojoje vietoje laiškas gali būti įteikiamas kuriam nors iš kartu su adresatu gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Raginimas įvykdyti sprendimą buvo įteiktas 2004 m. rugsėjo 22 d. ieškovo dukteriai J. Š., kuriai įteikimo metu buvo 16 metų. Raginimo įvykdyti sprendimą įteikimas nepilnamečiam vaikui laikytinas esminiu pažeidimu parduodant butą iš varžytynių, tai yra pagrindas pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartyje pažymėta, kad sprendimo parduoti turtą iš varžytynių metu išieškoma suma nedaug viršijo 3000 Lt, t. y. ribą, nuo kurios galimas išieškojimo nukreipimas į skolininko būstą pagal CPK 663 straipsnį, o įkainotas butas už daugiau kaip 30 kartų viršijančią išieškomą sumą. Šia aplinkybe byloje buvo grindžiamas reikalavimas dėl varžytynių akto panaikinimo, tačiau atnaujinus procesą byloje teismai skundžiamuose sprendime ir nutartyje jos neįvertino, dėl to pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis).

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-360/2005 nurodyta, kad antstolis, ruošdamasis parduoti skolininko turtą iš varžytynių, turi elgtis teisingai ir veikti taip, kad, parduodant daiktą iš varžytynių, būtų gauta maksimali nauda, atitinkanti tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Antstolio 2005 m sausio 4 d. patvarkymu butą įvertino UAB,,Lituka ir Ko“, kuri 2005 m. vasario 28 d. išvadoje nustatė 120 000 Lt buto vertę. Toks turto vertės nustatymas padarytas nesilaikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 7 straipsnyje nurodytų turto vertinimo metodų. Ieškovas byloje pateikė turto vertinimo ataskaitą, kurią atliko UAB,,Aidila“, ir kurioje buto vertė nurodyta 197 000 Lt. Šioje ataskaitoje įvertinti duomenys apima išsamią informaciją apie buto rinkos vertę. Byloje teismai neįvertino šio įrodymo ir nesvarstė buto įvertinimo ir pardavimo varžytynėse kainos pagrįstumo.

5. Pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą išieškojimo iš skolininko turto eiliškumą iš skolininko būsto išieškoma penktąja eile, jeigu nėra pirmesnės eilės turto. CPK 715 straipsnyje nustatyta skolininko teisė, tačiau ne pareiga nurodyti, kokį turtą varžytynėse reikia parduoti pirmiausia. Antstolis privalo atlikti veiksmus, siekdamas išsiaiškinti, kokį turtą turi skolininkas, ir vykdyti išieškojimą pagal CPK 664 straipsnyje nustatytą tvarką. Antstolis nesiėmė, nors turėjo imtis veiksmų dėl skolininko kito turto, į kurį būtų nukreiptas išieškojimas, suradimo.

6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-157/2006 išaiškinta, kad teismai privalo patikrinti, ar, parduodant paskutinį būstą, išieškant sumas, nesumokėtas už komunalines paslaugas, nebuvo pažeistas viešasis interesas, ar ieškovui sudarytos pakankamos sąlygos savo teisėms įgyvendinti. Parduotame iš varžytynių bute kartu su ieškovu gyveno nepilnametė duktė. Antstolis neužtikrino ieškovo vaiko teisių ir interesų apsaugos, nes neišaiškino ieškovui teisės pateikti prašymą teismui taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-525/2007 nurodyta, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis yra socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio būsto praradimo. Šioje nutartyje taip pat nurodyta, kad parduodant turtą iš varžytynių vaiko teisių ir interesų apsauga tenka antstoliui, turinčiam raštu skolininkui išaiškinti teisę šiam pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaiko teisių apsaugos instituciją, o teismas, prieš tvirtindamas varžytynių aktą, patikrinti, kaip tokią imperatyviai nustatytą pareigą atliko antstolis.

7. Pripažindami teisėtu buto, kurio vidutinė rinkos vertė siekė beveik 200 000 Lt, pardavimą iš varžytynių, išieškant 3200 Lt skolą, teismai nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Atsiliepimu į ieškovo I. Š. kasacinį skundą atsakovas antstolis Aleksandras Selezniovas prašo kasacinio skundo netenkinti. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:

1. Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį teismas bylą nagrinėja pakartotinai neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Proceso atnaujinimo pagrindai apima tokių aplinkybių išaiškinimą: 1) antstolio raginimo ieškovui įvykdyti teismo sprendimą įteikimo aplinkybių patikrinimą ir 2) ar skolininkas turėjo kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Šių faktinių aplinkybių nustatymas ir įvertinimas sudarė bylos pakartotinio nagrinėjimo ribas, kurių teismai neperžengė priimtuose procesiniuose sprendimuose, nes jų peržengimas reikštų CPK 370 straipsnio 4 dalies pažeidimą.

2. Raginimas įvykdyti teismo sprendimą skolininkui siunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai (CPK 604, 605 straipsniai, 657 straipsnio 1, 3 dalys, 679 straipsnis, 706 straipsnio 3 dalis). Vykdomosiose bylose registruoti laiškai buvo siunčiami skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Antstolio raginimą skolininkui vykdomojoje byloje Nr. Nr. 10-4285/2004 priėmė ieškovo duktė J. Š. (vykdomoji byla, b. l. 5, 6). Raginimo įteikimo būdu yra įgyvendinama dalyvaujančio vykdymo procese asmens teisė gauti informaciją apie vykdymo procesą. Taip sudaroma galimybė dalyvaujančiam vykdymo procese asmeniui naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu vykdymo proceso dalyvis nesirūpina vykdymo procesu, tai nereiškia, kad yra pažeidžiamos jo teisės. Skolininkas nevykdė CPK 644 straipsnyje nustatytos pareigos domėtis vykdymo procesu, nors turėjo žinoti apie nuo 1999 m. taikomą jo butui areštą, kaip priemonę galimam išieškojimui iš buto vertės vykdyti. Ieškovas galėjo imtis veiksmų, kad vykdymo procese išieškojimas nebūtų nukreiptas į butą jį priverstinai parduodant, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2002 m. spalio 9 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-1172/2002 konstatavo, kad šaukimo įteikimo metu įstatymų reikalavimų neįvykdė asmuo, pristatęs šaukimą, nes nepareikalavo asmenų, priėmusių šaukimą, nurodyti savo vardą, pavardę ir ryšį su adresatu, tačiau šis pažeidimas nedaro atlikto procesinio veiksmo niekinio. Šaukimą priėmę asmenys prisiėmė pareigą jį įteikti adresatui. Įvertinus bylos aplinkybes pripažintina, kad šaukimai atsakovui įteikti iš esmės nepažeidžiant CPK 131 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Atsakovas remiasi šios nutarties išaiškinimu ir teigia: tai, kad raginimą pasirašė ieškovo nepilnametė duktė, savaime nėra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, nes iš bylos aplinkybių darytina išvada, jog ieškovas žinojo apie atliekamą išieškojimą iš buto. Raginimą nepilnamečiam asmeniui įteikė kurjeris, antstolis negalėjo žinoti apie gavusio ir pasirašiusio raginimo įteikimą asmens amžių. Byloje nenustatyta tokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartyje byloje Nr. 3K-3-79/2007 nurodyta, kad, nustačius, jog skolininkas žinojo apie antstolio atliekamus priverstinio vykdymo veiksmus ir nesinaudojo procesinėmis teisėmis (nereiškė prieštaravimų dėl turto įkainojimo, neskundė antstolio veiksmų), nėra pagrindo naikinti turto pardavimo iš varžytynių aktą ir taikyti restituciją.

4. Skolininkui registruotais laiškais buvo siunčiami antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau ieškovas neįvykdė CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Ieškovas nesinaudojo procesinėmis teisėmis nenurodydamas, į kurį turtą išieškojimas gali būti nukreipiamas pirmesne eile, nereikšdamas prašymų antstoliui iki buto pardavimo varžytynėse ir neskųsdamas antstolio veiksmų CPK nustatyta tvarka. Antstolis kreipėsi dėl informacijos apie skolininko turtą į viešuosius registrus ir kredito įstaigas. Išieškojimas buvo vykdomas iš skolininko lėšų kredito įstaigose. Kadangi jų nepakako, antstolis nukreipė išieškojimą į butą. Į skolininko vardu registruotas tris transporto priemones antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo, nes nebuvo žinoma faktinė šių daiktų buvimo vieta ir būklė. Antstoliui buvo žinomas tik vienas skolininko daiktas, t. y. butas, į kurį buvo galima nukreipti išieškojimą.

5. Byloje ieškovas ir jo duktė paaiškino, kad susitikdavo retai, į ieškovo butą duktė atvykdavo tik pasisvečiuoti. Ieškovas nuo 1999 m., kai buvo uždėtas turto areštas, nesikreipė į teismą su prašymu taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai patvirtina aplinkybę, kad tokia vaiko teisės į būstą apsauga dukteriai nebuvo būtina, nes ji šiame bute faktiškai negyveno, dėl to jos nuolatinė gyvenamoji vieta negalėjo būti laikoma pas skolininką (CK 2.14 straipsnis). Dėl to kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad antstolis neužtikrino skolininko dukters teisės į būstą apsaugos, neišaiškindamas skolininkui teisės pateikti teismui prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nurodytą apribojimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 370 straipsnio 4 dalį atnaujinus procesą byloje ją teismas nagrinėja pakartotinai pagal bendrąsias šio Kodekso taisykles, tačiau neperžengdamas ribų, kurias apibrėžia proceso atnaujinimo pagrindai. Tai reiškia, pirma, kad byla nagrinėjama pagal teismo nutartimi, kuria procesas byloje atnaujintas, nustatytus proceso atnaujinimo pagrindus, antra, jog atnaujintoje byloje proceso atnaujinimo pagrindai teismo turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste. Bylos išnagrinėjimo atnaujinus procesą tikslas yra įvertinti proceso atnaujinimo pagrindų įtaką byloje priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atnaujinus procesą teismas turi pasisakyti dėl visų pareiškėjo (pareiškėjų) nurodytų proceso atnaujinimo pagrindų ir juos analizuoti atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, nes tik šitaip galima atsakyti į klausimus, ar pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai iš tikrųjų leidžia abejoti byloje priimto ir įsiteisėjusio sprendimo (nutarties) teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis byloje BAB „Neris“ v. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas ir kiti, Nr. 3K-3-416/2006; 2008 m. spalio 13 d. nutartis byloje V. K., V. V. v. UAB,,Baltijos žuvys“ Nr. 3K-3-484/2008). Teismai, nagrinėdami atnaujintą civilinę bylą, laikydamiesi proceso atnaujinimo pagrindų, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą turėjo patikrinti, ar proceso atnaujinimo pagrindu nurodytos aplinkybės turi esminę reikšmę ankstesnio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis byloje AB „Medasa” v. UAB „ Čeltaura”, Nr. 3K-3-458/2004).

Nagrinėjamoje byloje procesas atnaujintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą – naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, t. y. dėl aplinkybių, kuriomis skolininkui buvo įteiktas antstolio raginimas sumokėti skolą, patikrinimo ir išsiaiškinimo, ar antstolis galėjo nukreipti skolos išieškojimą ne į skolininko būstą, o į kilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės pagal nurodytą teismo nutartį turi teisinės reikšmės iš naujo patikrinant įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria panaikintas varžytynių aktas, teisėtumą ir pagrįstumą.

Kasacine tvarka skundžiamuose teismų sprendime ir nutartyje naujai paaiškėjusios aplinkybės teisiškai įvertintos kaip sudarančios teisinį pagrindą panaikinti nurodytą įsiteisėjusią teismo nutartį ir priimti naują sprendimą, kuriuo varžytynių aktas pripažintas galiojančiu ir teisėtu (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl vykdymo procesinių dokumentų įteikimo skolininkui tinkamumo

Naujai paaiškėjusi aplinkybė, kad antstolio siųstą raginimą pasirašė skolininko duktė J. Š., žemesniųjų instancijų teismų įvertinta tinkamu raginimo įteikimu skolininkui. Su šia išvada kasacinio teismo teisėjų kolegija nesutinka. Pagal CPK 657 straipsnio 1 dalį raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai. Procesinių dokumentų įtekimo tvarką reglamentuojančio CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje arba darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Pagal bylos įrodymus J. Š. raginimo įteikimo dieną - 2004 m. rugsėjo 25 d. – buvo sukakusi 16 metų, t. y. nepilnametė (T. 1, b. l. 124, vykdomoji byla, b. l. 6). Be to, teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos teisme tiek skolininkas, tiek jo duktė nurodė jos gyvenamąją vietą ne kartu su skolininku, kurio bute ji kartais svečiuodavosi (T. 1, b. l. 53, 56). Iš tokių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad antstolio raginimas buvo įteiktas ne kartu su skolininku gyvenančiam nepilnamečiam asmeniui, dėl to pažeistos šio procesinio dokumento įteikimo sąlygos, nurodytos CPK 123 straipsnio 3 dalyje ir 657 straipsnio 1 dalyje.

Dėl išieškojimo nukreipimo į skolininko būstą eiliškumo

Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė, kad skolininkui buvo siunčiami antstolio patvarkymai pateikti informaciją apie turimą turtą, tačiau skolininkas nevykdė CPK 645 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti duomenis apie turimą turtą ir jo buvimo vietą. Skolininkas taip pat nesinaudojo teise nurodyti antstoliui, kurį turtą varžytynėse parduoti pirmiausia (CPK 715 straipsnis). Dėl to pagrįstai teismai įvertino tokį skolininko nebendradarbiavimą su antstoliu, nesinaudojimą savo teisėmis ir pareigų nevykdymą neatsakingumu dėl jo atžvilgiu vykdomo išieškojimo. Tačiau byloje teismai neatsižvelgė į tai, kad antstolio išieškoma suma pagal tris vykdomuosius dokumentus buvo 4289,66 Lt, išieškojimas nukreiptas į skolininko paskutinį būstą, įvertintą 120 000 Lt, nors vykdomojoje byloje Nr. 10-4269/2004 (b. l. 13) antstolis surinko duomenis iš viešųjų registrų apie skolininko turtą, dėl to antstoliui tapo žinoma apie skolininko turimas tris įregistruotas transporto priemones ir jų duomenis. Nukreipdamas išieškojimą ne į šį skolininko kilnojamąjį turtą, o į skolininko būstą, antstolis nesilaikė turto, į kurį nukreipiamas išieškojimas, eiliškumo. Pagal CPK 664 straipsnio 2 ir 5 dalis antrąja eile išieškoma iš skolininko kilnojamojo turto, o iš skolininko būsto, kuriame jis gyvena, išieškoma paskutine eile. Antstolio argumentas, kad kilnojamojo turto dėl jo menkos vertės būtų nepakakę išieškomai sumai padengti, neatleidžia nuo pareigos laikytis išieškojimo eiliškumo. Tai, kad skolininkas nenurodė kito turto, į kurį pirmiausia turėjo būti nukreipiamas išieškojimas (CPK 715 straipsnis), reiškia, jog jis sutiko su įstatyme įtvirtintu eiliškumu, dėl to nesilaikant šios tvarkos buvo pažeista šioje teisės normoje nustatyta skolininko teisė. Tai sudaro teisinį pagrindą pripažinti turto pardavimo varžytynėse aktą negaliojančiu (CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Taigi antstolio turėta, tačiau neišnaudota galimybė nukreipti išieškojimą į skolininko kilnojamąjį turtą patvirtina varžytynių dėl skolininko būsto pardavimo akto neteisėtumą.

Antstolio išieškomai sumai viršijant 3000 Lt, išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko būstą, kuriame jis gyvena (CPK 663 straipsnio 3 dalis), laikantis, kaip pirmiau nurodyta, išieškojimo eiliškumo. Kadangi bendra išieškoma suma nedaug viršijo įstatyme nurodytą 3000 Lt ribą, tai, nesiėmus išieškojimo į skolininko kilnojamąjį turtą ir iš karto nukreipus į daug didesnės vertės skolininko būstą, kaip likvidesnį turtą, buvo pritaikyta paskutinė ir per griežta išieškojimo priemonė, nes antstolis neišnaudojo galimybės nukreipti išieškojimo pirmiau į skolininko kilnojamąjį turtą ir tik tada išsiaiškinti, ar neatsirado skolininko lėšų ar kito turto, ir tik, nesant tokio turto, spręsti, ar išieškotinas skolos likutis viršija 3000 Lt ribą, reikalaujamą išieškojimui į skolininko būstą nukreipti. Atsakydama į kasacinio skundo argumentą dėl to, kad antstolis parduodamą skolininko butą įvertino ir pardavė varžytynėse už mažesnę, nei rinkos kainą, teisėjų kolegija nurodo, jog skolininkas turėjo galimybę antstolio prašyti įkainoti butą didesne suma arba skirti turto vertės nustatymo ekspertizę, ar pateikti savo įrodymus antstoliui dėl kitokios buto vertės, tačiau šiomis teisėmis skolininkas nesinaudojo ir tai dar kartą patvirtina skolininko nepateisinamą nesirūpinimą savo interesais vykdymo procese ir nesinaudojimą procesinėmis teisėmis. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kasacinio skundo argumentą dėl parduoto iš varžytynių daikto vertės neatitikties rinkos kainai.

Dėl išdėstytų motyvų darytina išvada, kad žemesniųjų instancijų teismams, išnagrinėjus bylą neišeinant už proceso atnaujinimo pagrindų ribų, nebuvo teisinio pagrindo naikinti įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria pripažintas negaliojančiu varžytynių aktas dėl skolininko būsto, ir priimti naujus sprendimus, kuriais laikyti šį aktą teisėtu ir galiojančiu. Dėl to tokie teismų sprendimai naikintini ir paliktina galioti teismo nutartis, kuria pripažintas negaliojančiu varžytynių aktas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 371 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisia teismas iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma taip pat už kasacinį skundą sumokėtam žyminiam mokesčiui (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Iš pateikto banko mokėjimo dokumento matyti, kad kasatorius I. Š. sumokėjo 3027 Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą, ši suma kasatoriui priteistina iš antstolio Aleksandro Selezniovo (T. 2, b. l. 156).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 1 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartį.

Priteisti kasatoriui I. Š. iš antstolio Aleksandro Selezniovo 3027 Lt (tris tūkstančius dvidešimt septynis litus) sumokėto už kasacinį skundą žyminio mokesčio

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas