Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-561/2008

Procesinio sprendimo kategorija 124.2.7 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos kasacinį skundą dėl peržiūrėjimo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutarties ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutarties, kuriomis buvo atmestas Kauno apskrities viršininko administracijos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Antrinis perdirbimas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Prašymo esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 30 d. sprendimu už akių patenkino ieškovo UAB,,Antrinis perdirbimas“ ieškinį atsakovui VĮ Registrų centro Kauno filialui ir pripažino ieškovui teisę įregistruoti nuosavybės teise 1094,35 kv. m sandėlį ir 900 kv. m kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Kauno apskrities viršininko administracija 2008 m. vasario 26 d. teisme gautu prašymu dėl proceso atnaujinimo prašė atnaujinti procesą Kauno rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1771-408/2007, įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis Kauno apskrities viršininko administraciją, UAB,,Aura“, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimą už akių ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Pareiškėjas prašyme rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 7, 9 punktais. Pareiškėjas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį, 10 straipsnio 5 dalį valstybinė žemė išnuomojama arba parduodama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais. UAB,,Antrinis perdirbimas“ įgijo teisę prašyti Kauno apskrities viršininko administraciją sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos arba pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka, o Kauno rajono apylinkės teismui išsprendus civilinę bylą neįtraukiant į bylą trečiuoju asmeniu Kauno apskrities viršininko administracijos, buvo nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, susijusių su valstybinės žemės nuoma arba pardavimu.

Pareiškėjas nurodė, kad teismas netyrė ir nevertino bylai reikšmingų aplinkybių – ar sandėlis ir kiemo aikštelė buvo pastatyti laikantis darbų atlikimo metu statybos procesą reglamentuojančių norminių aktų, ar statiniai tinkami naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį.

Be to, adresu: (duomenys neskelbtini) yra registruoti ne tik UAB,,Antrinis perdirbimas“, bet ir UAB,,Aura“ statiniai. 2000 m. gruodžio 22 d. Kauno apskrities viršininko administracija sudarė su UAB,,Aura“ viso 4,0166 ha žemės sklypo nuomos sutartį, nes šiame sklype buvo tik UAB,,Aura“ statiniai. Žemės nuomos klausimas turėtų būti peržiūrimas atsižvelgiant į nuosavybės teise turimus statinius, o šioje civilinėje byloje trečiuoju asmeniu turėtų dalyvauti ir UAB,,Aura“.

II. Pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nutarčių esmė

Kauno rajono apylinkės teismas 2008 m. balandžio 10 d. nutartimi prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė.

Teismas nurodė, kad iš civilinės bylos Nr. 2-1771-408/2007 dokumentų matyti, kad sklypas buvo išnuomotas UAB,,Aura“. Dalį sklypo Kauno apskrities viršininko administracijos sutikimu UAB,,Aura“ subnuomojo UAB,,Baltasis miestas“. Teises, kuriomis naudojosi UAB,,Baltasis miestas“, perėmė UAB,,Antrinis perdirbimas“. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracija davė sutikimą dėl žemės sklypo subnuomos, tai laikytina, kad jie savo poziciją išreiškė, ir nėra jokio teisinio pagrindo juos įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu.

Teismas nurodė, kad 2007 m. spalio 10 d. UAB,,Antrinis perdirbimas“ kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių su prašymu dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, pateikdama ir Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimą. Darytina išvada, kad Kauno apskrities viršininko administracija apie teismo sprendimą sužinojo 2007 m. spalio 10 d., todėl praleido Lietuvos CPK 368 straipsnyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.

Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities viršininko administracijos nurodyti kiti argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu. Be to, ginčo statiniai buvo pastatyti pagal 2005 m. parengtą projektą. Tuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnyje nebuvo įtvirtinta statinio statybos draudimo be leidimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. liepos 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu Kauno apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. nutartį ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį ir patenkinti prašymą atnaujinti procesą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimo pagrindu buvo įteisintas sandėlis ir kiemo aikštelė, esantys suformuotame 4,0166 ha valstybinės žemės sklype, o tai jau yra susiję su Kauno apskrities viršininko administracijos teisėmis ir pareigomis. 2008 m. sausio 29 d. į Kauno apskrities viršininko administraciją kreipėsi UAB,,Aura“, informuodama apie Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimą, prašydama išaiškinti UAB,,Antrinis perdirbimas“ vardu registruotų pastatų ir statinių egzistavimo ir teisinės registracijos aplinkybes.

2. 2003 m. lapkričio 1 d. UAB,,Aura“ pasirašė su UAB,,Baltasis miestas“ subnuomos sutartį, kurioje nustatyta, kad, perėjus pastatų nuosavybės teisei iš vienų savininkų kitiems, žemės sklypo subnuomos sutartis nutraukiama. Taigi perėjus pastato nuosavybės teisei iš UAB,,Baltasis miestas“ UAB,,Antrinis perdirbimas“, nurodyta subnuomos sutartis nustojo galioti, todėl nepagrįstas teismų argumentas, kad teises, kuriomis naudojosi UAB,,Baltasis miestas“, perėmė UAB,,Antrinis perdirbimas“.

3. Teismo sprendimu buvo įteisintas ne tik sandėlis, bet ir kiemo aikštelė, kuri faktiškai neegzistuoja.

4. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį apskrities viršininko administracija atlieka statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu.

5. Teismai Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendime neįžvelgė aiškių teisės normų taikymo klaidų – nesiaiškino, ar statiniai buvo pastatyti laikantis darbų atlikimo metu galiojusių statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų, ar buvo išduoti statybos leidimai, ar statiniai buvo pripažinti tinkamais naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad laikėsi statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų. Visose Statybos įstatymo redakcijose buvo reikalaujama statinio statybos leidimo, o išvados dėl galimybės įteisinti statinį neatstoja statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl to, kad 2006 m. rugpjūčio 22 d. varžytynių aktu buvo parduota nebaigta savavališka metalinių konstrukcijų sandėlio statyba. Toks statinys savaime netampa pastatytu laikantis statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų.

6. Trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2008 m. sausio 29 d. UAB,,Aura“ kreipimosi į Kauno apskrities viršininko administraciją, nes tik šiame prašyme buvo iškeltas klausimas dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimu įteisintos kiemo aikštelės teisinės registracijos aplinkybių ir faktinio jos egzistavimo.

Be to, Kauno apskrities viršininko administracijai nebuvo sudaryta galimybės pateikti prašymą dėl termino atnaujinimo.

IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB,,Antrinis perdirbimas“ prašė kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:

1. Klausimas, nuo kada skaičiuotinas terminas, yra fakto klausimas. Kasacinė instancija kasacinius skundus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu.

2. Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimas kasatoriaus struktūriniam padaliniui buvo pateiktas 2007 m. spalio 10 d., todėl kasatorius apie teismo sprendimą negalėjo nežinoti.

Bylos nagrinėjant prašymą dėl proceso atnaujinimo metu buvo paklausta, ar nėra prašymų, pareiškėjo atstovė prašymo dėl termino atnaujinimo nepateikė.

3. Teismai išsiaiškino visas aplinkybes ir argumentavo, kad kasatoriaus nurodytais pagrindais nėra pagrindo atnaujinti proceso. Apeliacinės instancijos teismas argumentuotai pasisakė dėl proceso atnaujinimo tikslų.

4. Kasatorius savo teises į žemės sklypą galės ginti įstatymų nustatyta tvarka ir dėl to nereikalinga atnaujinti procesą, todėl nepagrįstas kasacinio skundo argumentas, kad buvo pažeistos jo, kaip valstybinės žemės patikėtinio, teisės.

5. Kasatoriaus argumentai, kad buvo įteisinta neegzistuojanti aikštelė, prieštarauja tiek kadastro bylos nuorašui, tiek Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 daliai.

6. Kasatoriaus argumentas, kad pagal Statybos įstatymo 27 straipsnį apskrities viršininko administracija atlieka statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu, nenagrinėtinas, nes nebuvo keliamas nei atskirajame skunde, nei prašyme atnaujinti procesą. Nenagrinėtinas ir kasacinio skundo argumentas dėl Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 taikymo, nes nebuvo nurodytas atskirajame skunde.

7. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad buvo įteisinta savavališka statyba.

k o n s t a t u o j a :

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Proceso atnaujinimo instituto samprata ir teismų praktika aiškinant ją

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai ir pažymėta, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. V. ir S. M. prekybos centras, bylos Nr. 3K-7-362/2007; 2007 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. P. v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-380/2007; 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. K. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-303/2007; 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tomis“ v. VĮ Registrų centras, Kauno miesto savivaldybė; bylos Nr. 3K-3-58/2007 ir kt.). Šio proceso teisės instituto tikslas toks pats, kaip ir teismo sprendimų instancinės kontrolės mechanizmo – užtikrinti teisingumo vykdymą ir tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) nepažeidžia įstatymų saugomų asmens teisių ar teisėtų interesų. Kartu teismų praktika suformuota aiškinant proceso atnaujinimo institutą taip, kad jis neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. R. v. I. R., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“, UAB „Deklitas“, J. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Lietgalis” v. B. J., bylos Nr. 3K-3-356/2006 ir kt.).

Dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu

Viena iš proceso atnaujinimo instituto ypatybių yra ta, kad teisė kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje suteikiama ne tik tos bylos šaliai, trečiajam asmeniui, t. y. asmeniui, kurio nenaudai priimtas teismo sprendimas (nutartis), bet ir į bylos nagrinėjimą neįtrauktiems asmenims, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis) pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Kasatorius, naudodamasis tokia jam įstatymo suteikta teise, prašė atnaujinti procesą byloje, kurioje Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimu už akių ieškovui UAB,,Antrinis perdirbimas“ pripažinta teisė įregistruoti nuosavybės teise sandėlį ir kiemo aikštelę (duomenys neskelbtini).

Sandėlis ir kiemo aikštelė, dėl kurių įregistravimo priimtas Kauno rajono apylinkės teismas 2007 m. liepos 30 d. sprendimas, yra valstybinės žemės sklype, kurį kasatorius valdo patikėjimo teise. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį vienas iš subjektų, valdančių valstybinę žemę patikėjimo teise, yra apskričių viršininkai. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą statybos valstybinę priežiūrą apskrities lygiu atlieka viršininko administracija. Taigi, tiek kaip valstybinės žemės valdytojas, tiek kaip statybos priežiūrą vykdantis subjektas Kauno apskrities viršininko administracija turi atitinkamą interesą žinoti tikrąją padėtį jos valdomame valstybinės žemės sklype. Vykdydama įstatymų nustatytas pareigas, ši institucija turi teisę dalyvauti nagrinėjant bylą teisme, jeigu priimtas teismo sprendimas jai gali sukelti teisių ir pareigų. Pareiškėjas nurodo, kad pagal teismo sprendimą įregistruotos nuosavybės teisės į statinius ir įrenginius. Jo teigimu, sandėlis pastatytas nesilaikant nustatytų reikalavimų, o kiemo aikštelės, kaip tokios, iš viso nėra. UAB,,Antrinis perdirbimas“ įregistravus nuosavybės teises, įteisinti neteisėti statiniai ir įrenginiai. Tokio įteisinimo, atlikto teismo sprendimo pagrindu, Kauno apskrities viršininko administracijai atsiranda pareigos, nes UAB,,Antrinis perdirbimas“ įgyja teisę išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį, nes pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą valstybinė žemė išnuomojama be aukciono juridiniams asmenims, jeigu ji užstatyta juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais. Byloje nustatyta, kad tokią teisę UAB,,Antrinis perdirbimas“ pradėjo įgyvendinti, nes ji 2007 m. spalio 10 d. paduotu prašymu kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Taigi Kauno apskrities viršininko administracija byloje, kurioje buvo sprendžiamas sandėlio ir kiemo aikštelės registracijos klausimas, turi atitinkamą teisinį interesą. Kauno rajono apylinkės teismui priėmus 2007 m. liepos 30 d. sprendimą, buvo nuspręsta dėl šios institucijos pareigų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas turi įvertinti, ar jo priimtas sprendimas turės įtakos žemės sklypo savininko – valstybės – ir kitų asmenų teisėms ir pareigoms. Jeigu tokios įtakos turės, tai valstybė ar įstatymų nustatyta tvarka įgaliota jai atstovauti institucija turi būti įtraukiama į civilinės bylos nagrinėjimą, nes savininkui turi būti žinoma, kas daroma su jo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. UAB „Narėpų metaliniai garažai“, bylos Nr. 3K-3-499/2008). Teisėjų kolegija mano, kad nėra būtinybės koreguoti ar kurti kitokią teismų praktiką, negu ji formuojama nurodytoje nutartyje. Taigi, Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimu, kuriuo išspręstos Kauno apskrities viršininko administracijos teisės ir pareigos, padarytas procesinės teisės normos pažeidimas yra pagrindas atnaujinti procesą (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Dėl CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino taikymo

Pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą atmestas ir tuo pagrindu, kad jis prašymą pateikė praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą.

CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Taigi, pagal šią įstatymo normą, joje nurodyto termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą.

Pirmosios instancijos teismas trijų mėnesių terminą skaičiavo nuo 2007 m. spalio 10 d., t. y. nuo tos dienos, kai UAB,,Antrinis perdirbimas“ su prašymu kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl žemės nuomos sutarties sudarymo. Kartu su prašymu buvo pateiktas Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. sprendimas, tačiau dėl proceso atnaujinimo pareiškėjo prašymas teismui paduotas 2008 m. vasario 26 d. Su šia išvada sutiko ir apeliacinės instancijos teismas. Vertinant šiuos teismų argumentus pažymėtina, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas gali būti atnaujintas (CPK 78 straipsnio 1 dalis) ir dėl jo atnaujinimo turi būti atitinkama tvarka paduotas prašymas. Jeigu tokio prašymo nepareikšta, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą byloje (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Tačiau šioje byloje turi reikšmės termino skaičiavimo pradžios nustatymas. Teismai rėmėsi formaliu faktu – kada buvo atitinkamai institucijai pateiktas teismo sprendimas. Šis teismo sprendimas 2007 m. spalio 10 d. pateiktas asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje. Tokiu atveju sprendimo įteikimas asmeniui, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, nereiškia, kad toks asmuo suvokia ar gali suvokti apie tai, kad įteiktu teismo sprendimu nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų. Teisių ir pareigų išsprendimo klausimas gali paaiškėti, kai jis pradedamas vykdyti ar teismo sprendimo pagrindu asmuo pradeda įgyvendinti jam nustatytas teises. Kasaciniame skunde pareiškėjas nurodė, kad pateikto teismo sprendimo pasekmės išaiškėjo 2008 m. sausio 29 d., kai UAB „Aura“, su kuria Kauno apskrities viršininko administracija sudarė valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ir kurio dalį UAB „Aura“ subnuomojo UAB „Baltasis miestas“, kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad tik po šios datos paaiškėjo Kauno rajono apylinkės teismo 2007 m. liepos 30 d. priimto sprendimo tikroji teisinė reikšmė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens (Kauno apskrities viršininko administracijos) teisių ir pareigų. Teisėjų kolegija laiko, kad 2008 m. sausio 29 d. yra ta data, nuo kurios turi būti skaičiuojamas CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas. Taigi, šis terminas nepraleistas, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padaryti materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis, ir, esant CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytam pagrindui atnaujinti procesą, jis atnaujintinas, o byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 2 d. ir Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartis panaikinti. Pareiškėjo Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą tenkinti. Atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Antrinis perdirbimas“ ieškinį atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui dėl pažeistų teisių gynimo. Bylą perduoti nagrinėti iš naujo Kauno rajono apylinkės teismui.

Kasacinio teismo nutarties nuorašą išsiųsti valstybės įmonei Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Gražina Davidonienė

Algis Norkūnas