Dėl teisės normų, reglamentuojančių vartotojo pareigą sumokėti už būstui tiektą šilumos energiją, įmokų skoloms padengti įskaitymo eiliškumą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-138-969/2017

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01235-2015-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.11.2; 2.6.11.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šakių šilumos tinklai“ ieškinį atsakovui A. V. B. dėl skolos už būstui tiektą šilumos energiją priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių vartotojo pareigą sumokėti už būstui tiektą šilumos energiją, įmokų skoloms padengti įskaitymo eiliškumą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ 2015 m. lapkričio 4 d. ieškiniu Šakių rajono apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo A. V. B. 706,68 Eur skolos už būstui tiektą šilumos energiją 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. birželio 1 d. laikotarpiu, 30,06 Eur delspinigių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė nurodė, kad atsakovas laiku nesumoka už tiekiamą šilumos energiją jo būstui adresu: (duomenys neskelbtini). Atsakovas su ieškove nesudarė šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties. Ieškovė paslaugas teikė atsakovui pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalį ir 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintą Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašą.

Trijose ankstesnėse bylose dėl atsakovo skolų teismas ieškovės ieškinius tenkino visiškai. Kadangi atsakovas nėra sudaręs su ieškove individualiai aptartų sutarčių dėl šildymo ir karšto vandens tiekimo paslaugų, kuriose būtų nustatytas skolų dengimo eiliškumas, taip pat atsakovas savo raštišku prašymu nesikreipė į ieškovę dėl sumokėtų pinigų už gautas paslaugas naudojimo padengiant skolas eiliškumo, ieškovė atsakovo sumokėtomis lėšomis dengė seniausias skolas (CK 6.55 straipsnio 2 dalis).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Šakių rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei UAB „Šakių šilumos tinklai“ iš atsakovo A. V. B. 706,68 Eur skolą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., 30,06 Eur delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nustatė, kad atsakovo bute karštas vanduo nėra naudojamas, už karštą vandenį atsakovui mokestis nėra skaičiuojamas, o atsakovui tenka pareiga sumokėti už buto šildymą ir šilumos kiekį, tiekiamą cirkuliacijai. Ieškovės UAB „Šakių šilumos tinklai“ pateikiamos sąskaitos atsakovui yra už šildymą ir šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai.

Atsakovas turi ieškovei ankstesnių skolų ir jo sumokėtomis įmokomis ieškovė dengė ankstesnes skolas. Pagal ankstesnius teismo sprendimus iš atsakovo išieškoma suma 2014 m. sausio 1 d. buvo 1006,01 Eur (3473,55 Lt). Ši aplinkybė yra ieškovės ir atsakovo pripažintas faktas ir atskirai neįrodinėtina. Ankstesniais teismo sprendimais ieškovei iš atsakovo priteistos sumos už ankstesnius laikotarpius nebuvo visiškai sumokėtos, lėšos toliau išieškomos su antstolio pagalba.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškovės prašoma priteisti skola, teismo posėdžio metu nurodė, kad ankstesnės skolos yra dengiamos antstolio išieškomomis sumomis. Atsakovo nuomone, jo mokėtomis įmokomis turi būti dengiamos jo apmokamos (einamojo laikotarpio) sąskaitos. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovė neturėjo teisės atsakovo sumokėtų lėšų paskirstyti ankstesnei skolai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. padengti (pagal Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-397-876/2014).

Teismas sprendė, kad, atsakovui atliekant einamuosius mokėjimus ir nenurodant, kokiai prievolei įvykdyti jie skiriami, ieškovė pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasi CK 6.55 straipsnio 2 dalimi, atsakovo sumokėtas lėšas paskirstydavo seniausioms skoloms padengti. Šalys nėra sutartimi nustačiusios kitokios įmokų paskirstymo tvarkos negu ta, kuri nustatyta CK 6.54, 6.55 straipsniuose, o atsakovas kategoriškai atsisako pasirašyti įmokų paskirstymo tvarką.

Šalims nesusitarus dėl įmokų paskirstymo tvarkos, taikomas CK 6.54 straipsnis, kuris nustato, kad įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti kreditoriaus turėtoms išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu; antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą; trečiąja eile įmokos skiriamos netesyboms mokėti; ir tik ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei įvykdyti.

CK 6.55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Tačiau skolininkas neturi teisės be kreditoriaus sutikimo skirti įmokas prievolei, kurios įvykdymo terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos pagal prievolę, kurios įvykdymo terminas suėjęs. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį, jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

Atsakovas nepateikė jokių motyvuotų prieštaravimų dėl ieškovės pateiktos pažymos skaičiuotės, kuria ieškovė grindė prašomą priteisti skolą. Atsakovas šioje pažymoje pateiktų skaičiavimų teisingumo ir pagrįstumo nepaneigė ir su jais iš esmės sutiko.

Iš UAB „Šakių šilumos tinklai“ pažymos skaičiuotės ir mokėjimų pranešimų matyti, kad 2014–2015 m. ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ lėšas gavo ne tik iš atsakovo A. V. B., bet ir iš antstolio. Kaip matyti iš pažymos skaičiuotės, visas antstolio išieškotas ir atsakovo sumokėtas sumas ieškovė įskaitė ankstesnei atsakovo skolai už laikotarpį nuo 2012 m. lapkričio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d. padengti, o šią skolą padengus visiškai, t. y. nuo 2015 m. balandžio mėnesio atsakovo sumokėtas 25,72 Eur ir 51,28 Eur sumas ieškovė įskaitė į skolą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., o už šį laikotarpį nepadengta skola iš viso sudarė 706,68 Eur.

Kadangi šalys nesudarė sutarties, kurioje jos būtų nustačiusios kitokią įmokų paskirstymo tvarką, ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas įskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai tęstinei prievolei įvykdyti, todėl reikalavimas priteisti 706,68 Eur skolą, susidariusią už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., yra pagrįstas.

Per nurodytą laikotarpį už tiekiamą šilumos energiją nebuvo atsiskaityta, todėl reikalavimas priteisti delspinigius yra pagrįstas. Delspinigių dydis nustatytinas vadovaujantis 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 punktu. Taip pat iš atsakovo priteistina 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015 m. lapkričio 13 d. iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis).

Netenkinęs atsakovo A. V. B. apeliacinio skundo Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šalys susitarimo dėl įmokų paskirstymo nėra sudariusios, todėl ieškovė turi teisę paskirstyti gautas įmokas jas įskaitydama ankstesniais teismo sprendimais priteistai prievolei įvykdyti. Visi antstolio atliekami vykdymo veiksmai susiję būtent su ankstesnių teismo procesinių sprendimų pagrindu išduotų vykdomųjų raštų vykdymu ir negali turėti įtakos šioje byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumui, o ieškovės ginčijamu laikotarpiu sumokėtų sumų dydžiu, remiantis CK 6.54, 6.55 straipsnių nuostatomis, buvo mažinami seniausi atsakovo skoliniai įsipareigojimai. Pagal CK 6.55 straipsnio 2 dalį ieškovas turi teisę įskaityti sumokėtas lėšas į skolą už suteiktas paslaugas už tuos mėnesius, kuriais nebuvo atsiskaityta.

Kadangi ieškovė atsakovo sumokėtomis lėšomis mažino seniausius jo skolinius įsipareigojimus, o už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. atsakovo sąskaitos ieškovei buvo neapmokėtos, todėl ji pagrįstai atsakovui skaičiavo delspinigius pagal 1995 m. sausio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas A. V. B. prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismai netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsniu, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (1 dalis); jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK numatytas išimtis (2 dalis).

Teismai visiškai nevertino tos aplinkybės, kad atsakovas, kas mėnesį mokėdamas įmokas pagal ieškovės sąskaitas, atsiskaitymo lapeliuose nurodydavo, kad moka einamuosius mokėjimus, įvardydamas suteiktas paslaugas, už kurias moka. Taip atsakovas, kaip skolininkas, privalantis grąžinti tai pačiai kreditorei kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas pareiškė, kurią skolą jis grąžina, kaip tai nustato CK 6.55 straipsnio 1 dalis. Todėl skundžiamų teismų sprendimo ir nutarties motyvai dėl ieškovo teisės (nesant ieškovės ir atsakovo sutarties, kurioje jie būtų nustatę kitokią įmokų paskirstymo tvarką) gautomis atsakovo įmokomis dengti ankstesnėse bylose priimtais teismo sprendimais priteistas skolas, kurių išieškojimą jau vykdo antstolis, yra visiškai nepagrįsti.

Teismai, tenkindami ieškinį, nesivadovavo CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismui aiškinant įstatymus ir juos taikant. Ieškovei dengiant atsakovo sumokėtomis lėšomis skolas, kurių išieškojimą jau vykdo antstolis iš atsakovo pensijos, atsakovas yra nepajėgus atsiskaityti už visas skolas.

Ieškovė UAB „Šakių šilumos tinklai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistus Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Atsakovas mokėjo reguliariai kas mėnesį įmokas, tačiau ieškovė iš gautų įmokų neturėjo jokios galimybės nustatyti, kokia skola apmokama: kai atsakovas mokėdavo per AB Lietuvos paštą, paslaugos teikėjai, t. y. UAB „Šakių šilumos tinklai“, paštas pateikdavo ataskaitą, kurioje matydavosi tik mokėtojo rekvizitai ir sumokėta suma. Jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kokia skola apmokama, nei paštas, nei pats mokėtojas nepateikdavo. Nebuvo galima nustatyti, už ką mokama, ir pagal sumos dydį: beveik visos atsakovo apmokamos sumos daugiau ar mažiau skirdavosi nuo tos sumos, kuri už eilinį mėnesį būdavo nurodoma jam išsiųstame pranešime. Atsakovas jokia forma nepareikšdavo apie tai, kokia skola yra apmokama.

Ieškovas daug kartų kreipėsi į atsakovą, prašydamas raštu pateikti prašymą arba atvykti į įmonę pasirašyti susitarimo dėl mokamų sumų įskaitymo, bet atsakovas tai daryti atsisakydavo. Ieškovas taip pat kreipėsi į antstolį, kad šis baigtų išieškojimą, nes trūkstama neišieškota ankstesnės skolos dalis jau padengta savanoriškomis atsakovo įmokomis. Tačiau atsakovas neleido antstoliui nutraukti išieškojimo.

Kadangi šalys nesudarė jokio sandorio dėl atsakovo mokamų įmokų įskaitymo tvarkos, ieškovė turėjo teisę gautomis sumomis padengti seniausiai atsiradusias skolas. Atsakovas nesikreipė į ieškovę su prašymu įskaityti įmokas į konkrečias skolas.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl būsto savininko prievolės atsiskaityti už centralizuotai tiekiamą būstui šilumos energiją

Bylos šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą.

CK 6.384 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Kadangi ieškovė su atsakovu nesudarė šilumos pirkimo–pardavimo sutarties, šilumos tiekimo ir atsiskaitymo santykiams taikytinas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 6 punktas, pagal kurį iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami vadovaujantis šiuo Aprašu nustatytomis sąlygomis.

Pagal CK 6.388 straipsnį ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 1 dalį abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Atsiskaitymo tvarką nustato šalių susitarimas, jeigu teisės aktai nenumato ko kita.

Pagal Aprašo 27 punktą už suvartotą šilumą buitinis šilumos vartotojas moka šilumos tiekėjui pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso rodmenis arba Aprašo 21 punkte nurodyta tvarka pagal vartotojui priskirtą suvartotą šilumos kiekį. Buitinis šilumos vartotojas už suvartotą šilumą atsiskaito pagal šilumos tiekėjo pateiktą mokėjimo už šilumą pranešimą ar sąskaitą už šilumą (Aprašo 30 punktas). Aprašo 34 punktas nustato, kad šilumos tiekėjas buitiniam šilumos vartotojui mokėjimo už šilumą pranešimuose arba sąskaitose pateikia mokėtiną sumą, nurodydamas mokėtiną sumą už faktiškai per atsiskaitymo laikotarpį suvartotą šilumą.

Remiantis nutarties 21–24 punktuose nurodytų teisės aktų nuostatomis, atsakovas, būdamas jam nuosavybės teise priklausančiam butui tiekiamos šilumos energijos vartotojas, turi prievolę už suvartotą energiją sumokėti. Byloje nustatyta, kad pagal ieškovės šilumos energijos tiekėjos išrašytus mokėjimo pranešimus atsakovui teko pareiga atsiskaityti už patiektą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d. Atsakovas nurodo, kad jo mokamas įmokas šilumos tiekėja (ieškovė) turėjo įskaityti į einamuosius mokėjimus už vėliausiai susidariusias skolas, o ne įmokas įskaityti į seniausias skolas, kurios susidarė už laikotarpį iki 2014 m. sausio 1 d. ir yra išieškomos vykdant Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-397-876/2014.

Dėl įmokų paskirstymo kelioms skoloms dengti eiliškumo (CK 6.55 straipsnis)

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola. Teisėjų kolegijos vertinimu, sąvoka „seniausia skola“ aptariamojoje teisės normoje, be kita ko, apima ir tas seniausias skolas, kurios yra išieškomos vykdant įsiteisėjusius teismo sprendimus dėl jų priteisimo iš skolininko.

CK 6.55 straipsnyje reglamentuojamos kelių skolų dengimo eiliškumo taisyklės taikomos, kai nėra kitokį eiliškumą nustatančio šalių susitarimo. Tai yra patvirtinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nėra sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovo įmokas į jo turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

CK 6.55 straipsnyje įtvirtinta skolininko teisė pareikšti, kurią skolą jis grąžina, suponuoja, kad pareiškimas gali būti ir vienašalis skolininko valinis veiksmas, todėl susitarimas dėl įmokų paskirstymo nėra būtinas. Skolininko pareiškimo, kurią iš skolų mokėdamas įmoką jis grąžina kreditoriui, pakanka įmokai įskaityti į skolininko nurodomą skolą. Įstatymas taip pat nenustato jokių formos reikalavimų dėl šio skolininko valios pareiškimo, tačiau akivaizdu, kad jis turi būti toks, kad vėliau, kilus ginčui, skolininkas galėtų įrodyti, kad kreditorius apie pareiškimą buvo tinkamai ir laiku informuotas. Kilus ginčui teismas, ištyręs įrodymus, vertina, ar prieš sumokėdamas įmoką ar ją mokėdamas skolininkas pareiškė kreditoriui, kurią skolą jis grąžina.

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę nustatant, ar atsakovas pareiškė kreditorei apie įmokų įskaitymą į jo nurodomą skolą, turi įrodymų vertinimas, ar kas mėnesį atliekami atsakovo mokėjimai kreditorei gali būti vertinami kaip valios pareiškimas atlikti einamuosius mokėjimus, padengiant vėliausias skolas. Mokėdamas įmokų sumas atsakovas nepateikdavo kreditorei atskiro pareiškimo dėl skolų įskaitymo eiliškumo. Jis mokėdavo įmokas per AB Lietuvos paštą, o šis, priimdamas įmoką, pateikdavo kreditorei energijos tiekėjai tik duomenis apie mokėtojo rekvizitus (mokėtojo kodą) ir sumokėtą įmokos sumą. Taigi, atsakovui mokant įmokas per AB Lietuvos paštą, energijos tiekėja nebuvo informuojama apie mokėjimo paskirtį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis kuriai iš skolų padengti yra skiriama.

Kasacinio skundo teiginys, kad atsakovas pagal mokėjimo pranešimus ieškovei apmokėdavo einamuosius mokėjimus, yra nepagrįstas, nes nėra byloje įrodymų, jog atsakovas kokia nors forma būtų ieškovei nurodęs, už kurį skolos laikotarpį susidariusiai skolai dengti jis moka įmoką. Ta aplinkybė, kad atsakovas, kas mėnesį mokėdamas įmokas pagal ieškovės mokėjimo pranešimus, juose ranka įrašydavo, kad moka einamuosius mokėjimus, įvardydamas suteiktas paslaugas, už kurias moka, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovo nurodyta informacija ieškovei būdavo perduodama tinkamai ir laiku, nesudaro pagrindo konstatuoti buvus tinkamai pareikštą CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nurodytą skolininko pareiškimą. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Atsakovas neįrodė aplinkybės, kad jis mokėdamas ieškovei pareiškė, kurią skolą grąžina.

Atsižvelgiant į nutarties 28–31 punktuose išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas kaip skolininkas buvo pareiškęs valią ieškovei (kreditorei) ir informavęs ją apie įmokų sumokėjimą konkrečioms, t. y. vėliausiai susidariusioms, skoloms padengti. Kadangi šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o skolininkas nepareiškė kreditorei, kurią įmokos sumą jis skiria kuriai iš skolų dengti, tai kreditorė (ieškovė) turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Skolininkui nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, kurią skolą jis grąžina, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, kad, įmokas įskaičius į seniausias skolas, liko neapmokėta vėliausia 706,39 Eur skola už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. birželio 1 d., todėl ieškovei priteisė už šį laikotarpį susidariusią skolą iš atsakovo. Nenustačius teisinio pagrindo pakeisti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis), ji paliktina nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasaciniame teisme patirta 4,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovo, kurio kasacinis skundas netenkintas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. B. valstybei 4,57 Eur (keturis Eur 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys