Dėl teisės normų, reglamentuojančių administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-137-684/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09701-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės J. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žirmūnų būstas“ ieškinį atsakovei J. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys A. K., J. L.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių administratoriaus patirtų išlaidų atlyginimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 483,94 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ji nurodė esanti pastato, kuriame atsakovė turi butą, administratorė. Atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio pastato bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovė proporcingai savo daliai privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą. Ieškovė už pastato priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį teikė atsakovei sąskaitas ir yra susidariusi 483,94 Eur skola: 17,42 Eur už administravimo paslaugas, 22,33 Eur už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą, 36,32 Eur už atliekų išvežimą, 26,77 Eur už didžiųjų atliekų išvežimą, 270,81 Eur už laikiną stogo uždengimą, 12,27 Eur už elektros instaliacijos darbus ir 98,02 Eur už stogo remonto projektą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 76,07 Eur skolos ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas. Teismas konstatavo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3 dalį iš atsakovės priteistina 17,42 Eur už administravimo paslaugas, 22,33 Eur už bendrojo naudojimo objektų nuolatinę techninę priežiūrą ir 36,32 Eur už atliekų išvežimą, o ieškinio dalis dėl išlaidų, susijusių su pastate įvykusiu gaisru, priteisimo atmestina. Teismas, atsižvelgdamas į ikiteisminio tyrimo medžiagą, nustatė, kad gaisras pastate kilo dėl buto Nr. 4, nuosavybės teise priklausančio tretiesiems asmenims, virtuvės patalpose esančios elektros instaliacijos ar elektros prietaisų avarinio darbo režimo, todėl sprendė, jog ieškovė, pašalinusi gaisro padarinius, išlaidas turėtų išieškoti iš asmens, kuris atsakingas už gaisrą (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai), o ne iš visų namo butų savininkų.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą ir ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nurodė, kad išlaidos, patirtos dėl viename iš butų kilusio gaisro, sprendžiant butų ir kitų patalpų savininkų pareigos atsiskaityti su administratoriumi klausimą, teisinės reikšmės neturi, nes administratorius bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo darbus atlieka (ir atitinkamai – reikalauja už juos sumokėti) vadovaudamasis daiktinės teisės normomis, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis. Tai, kad išlaidos patirtos dėl vieno iš bendraturčių kaltės, teisinę reikšmę turi tik pačių bendraturčių tarpusavio santykiams, nukentėjusiems bendraturčiams reikalaujant iš žalą padariusio bendraturčio nuostolių atlyginimo. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę reglamentuojančias teisės normas, todėl jo sprendimas pakeistinas ir ieškinys tenkintinas.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Byloje ginčas kilo dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore už didžiųjų atliekų išvežimą, laikiną stogo uždengimą, stogo remonto projektą ir elektros instaliacijos darbus (toliau – ir ginčo išlaidos) po įvykusio gaisro, už kurio kilimą, padarinius ir jų pašalinimą atsakovė nėra atsakinga, nes tai ne einamieji namo remonto darbai.

Ginčo išlaidos yra patirtos dėl konkrečiame bute kilusio gaisro, todėl ieškovė jų atlyginimo turėtų reikalauti pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, o ne skirstyti visiems to namo butų ir kitų patalpų savininkams pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisės taisykles.

Gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Nuostatai). Pagal juos atsakovės pareiga gali būti siejama tik su mokesčių ir rinkliavų, reglamentuojamų CK ketvirtojoje knygoje, mokėjimu, tačiau atsakovė negali būti atsakinga už trečiųjų asmenų skolas namo administratorei, kurios atsirado dėl šių asmenų padarytos žalos.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Ieškovė ginčo atveju privalo veikti visų namo gyventojų vardu pagal jos veiklą reglamentuojančias teisės normas ir pareikšti ieškinį tretiesiems asmenims dėl patirtų nuostolių priteisimo, o ne perkelti šią pareigą atsakovei.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovė nepateikė atliktų darbų (didžiųjų atliekų išvežimas, laikinas stogo uždengimas, stogo projektas ir elektros darbai) apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, dėl to vyksta ieškovės veiklos tyrimas Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaigoje (1 t., b. l. 13–14).

Atsiliepimu ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išsamiai išanalizavęs daugiabučio namo savininkų pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu, ir yra konstatavęs, kad įstatymuose imperatyviai nustatytų butų ir kitų patalpų savininkų teisių bei pareigų negali pakeisti ar eliminuoti nei šios nuosavybės teisės subjektai, nei kiti asmenys. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009 nurodė, kad pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas.

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Atsižvelgiant į tai, kad namo stogas yra bendroji dalinė nuosavybė, kuri priklauso visiems bendraturčiams, taip pat ir atsakovei, konstatuotina jos pareiga rūpintis savo nuosavybe, daryti remonto darbus ir už juos atlyginti, nors ir ne dėl jos veiksmų kilo būtinybė juos atlikti.

Ieškovė administruoja bendrojo naudojimo objektus vadovaudamasi Nuostatais, tačiau nei juose, nei kituose teisės aktuose nenustatyta galimybė administratoriui kreiptis dėl žalos atlyginimo į kaltuosiuos asmenis. Paslaugų teikimo teisiniai santykiai yra susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės, o pastarosios pareiga atlyginti ieškovei už paslaugas kyla iš įstatymu nustatytos prievolės prižiūrėti, tvarkyti bendrą daiktą ir kitaip juo rūpintis. Atsakovė savo ruožtu gali reikšti reikalavimus gaisrą sukėlusiems asmenims.

Ikiteisminio tyrimo medžiaga gali būti vertinama kaip rašytiniai įrodymai, tačiau nagrinėjamu atveju iš jos negalima daryti vienareikšmės išvados, kad yra nustatytas kaltininkas. Taigi, patenkinus kasacinį skundą ieškovė turėtų reikšti ieškinį tretiesiems asmenims ir įrodyti visas keturias civilinės atsakomybės sąlygas. To nepadariusi ieškovė patirtų nuostolių, kurių negalėtų išsiieškoti nei iš daugiabučio namo savininkų, nei iš gaisrą sukėlusių asmenų, nes tokie asmenys nėra nustatyti.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymo Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ 4.3 punkto nuostatas privalomieji darbai – tai atskiri darbai ar kompleksas darbų, kuriuos atlikus užtikrinama gyvenamojo namo būklė, atitinkanti statinių naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą. Šių reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas statybos darbais – pastato ar jo dalių remontu ar rekonstrukcija. Ieškovė privalo prižiūrėti administruojamo pastato būklę, užtikrinti, kad jis atitiktų statiniams keliamus reikalavimus, todėl, gavusi namo gyventojų prašymą stogo uždengimo darbus atlikti skubos tvarka, pasitelkė rangovus ir stogą uždengė. Ieškovės atleidimas nuo prievolės atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas, administratorei įgyvendinant privalomuosius bendrojo naudojimo objekto – stogo – naudojimo ir priežiūros reikalavimus, prieštarautų CK 1.5 straipsnio principams.

Pažymėtina, kad elektros instaliacijos darbai nėra susiję su gaisro kilimo padariniais, šie darbai buvo atlikti nustačius, kad elektros laidai dėl ilgo eksploatavimo yra susidėvėję ir negarantuoja saugaus bei patikimo elektros energijos tiekimo į butus, kelia pavojų gaisro ir žmonių saugumui, prieštarauja priešgaisrinės saugos reikalavimams. Taigi, šie darbai susiję su privalomaisiais statinio reikalavimais, todėl išlaidos pagrįstai buvo paskirstytos proporcingai visiems bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams.

Nepaisant to, ar administratorius atsiskaitė su rangovais, tai bendraturčių pareigos išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę nepakeičia bei neeliminuoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir pareigos proporcingai apmokėti su bendru turtu susijusias išlaidas

Kasaciniame teisme keliamas ginčas dėl daugiabučio namo buto savininko teisių ir pareigų, bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo, o konkrečiai – dėl atsakovės, daugiabučio gyvenamojo namo buto savininkės, pareigos atsiskaityti su namo bendrosios dalinės nuosavybės objektų administratore už didžiųjų atliekų išvežimą, laikiną stogo uždengimą, stogo remonto projektą ir elektros instaliacijos darbus po įvykusio gaisro, dėl kurio kilimo atsakovė nėra atsakinga. Atsakovė kasaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistų išlaidų, kurias sudaro administravimo, bendrojo naudojimo objektų priežiūros bei atliekų išvežimo paslaugų suteikimo išlaidos, todėl teisėjų kolegija šiais klausimais nepasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 353 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 straipsnio 5 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.82 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti. Jei butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius, o administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 straipsnio 1 ir 4 dalys). Taikant šią taisyklę teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014).

Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Taigi bendraturčio pareiga padengti administratoriaus patirtas išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, proporcingai savo daliai prisidėti prie išlaidų namui, tarp jų – bendrojo naudojimo objektams, išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, o ne civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, kaip nepagrįstai nurodo atsakovė (CK 4.86 straipsnis 1 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė UAB „Žirmūnų būstas“ teikia namo, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymo Nr. 30-2551 pagrindu (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovė turi reikalavimo teisę į išlaidų, patirtų teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidų bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti atlyginimą, o pareigą sumokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, jos atkūrimu ir išsaugojimu turi butų ir kitų patalpų savininkai, t. y. ir atsakovė, kaip vieno iš butų savininkė.

Dėl sutikimo įgyvendinant daugiabučio gyvenamojo namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teises ir pareigas

Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytas išimtis taikyti galima tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; kt.).

Taigi atitinkamų išlaidų susiejimas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais yra teisiškai reikšmingas todėl, kad pareiga apmokėti šias išlaidas nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus valios.

Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 351 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji daugiabučių gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“. Pagal šio Reglamento 5 punkto nuostatą, prie privalomųjų reikalavimų visumos yra priskirti reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimus gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (Reglamento 7 punktas). Reglamento priede pateikto Daugiabučių namų techninės priežiūros pagrindinių darbų sąrašo 4 punkte prie kitų darbų, būtinų namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros privalomiesiems reikalavimams įgyvendinti, nurodytas namo bendrųjų konstrukcijų (sienų, stogo, cokolio, pamatų ir kitų) saugaus naudojimo palaikymas.

Kaip jau buvo nurodyta, daugiabutį namą, kuriame atsakovei nuosavybės teise priklauso butas, administruojanti ieškovė patyrė išlaidų organizuodama didžiųjų atliekų išvežimą, laikiną stogo uždengimą, stogo remonto projektą ir elektros instaliacijos darbus po įvykusio gaisro. Stogas yra būtinas pastato, taip pat ir gyvenamojo namo konstrukcinis elementas, jo funkcionalumo užtikrinimas yra priskirtas prie privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. Todėl atsakovės argumentas, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka, atmetamas kaip nepagrįstas, nes ieškovė atliko darbus, susijusius su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Apeliacinės instancijos teismas procesiniame sprendime nustatė, kad ieškovės nurodyti darbai buvo atlikti, paslaugos suteiktos. Ši nustatyta aplinkybė bei pirmiau nutartyje nurodyti teisiniai argumentai dėl atsakovės, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvės, turtinės prievolės lemia jos pareigą prisidėti atlyginant administratorės turėtas išlaidas, patirtas teikiant administravimo ir eksploatavimo paslaugas, taip pat išlaidas bendrojo naudojimo objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, būtiniems pagerinimams atlikti.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia įstatyme nustatytų pagrindų ją naikinti arba pakeisti (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys