E. A. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 1A-116-332/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34125-2015-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.2.14.1.2.3.;

2.4.6.1.; 2.4.7.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. balandžio 5 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės,

sekretoriaujant Raimondai Katiliūtei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

gynėjai advokatei Vidai Povilaitienei,

nuteistajam E. A.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-16 nuosprendžio, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Civilinis ieškinys patenkintas. Priteista iš E. A. 500,00 Eur neturtinei žalai ir 1244,01 Eur turtinei žalai B. P. atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-06-22 13.05 val. iki 2015-06-23 11.10 val. (viena para) ir kardomajame kalinime – suėmime išbūtas laikas nuo 2017-11-15 iki 2018-01-16. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo 2018-01-16.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė:

E. A. nuteistas už tai, kad jis 2015-06-17, laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22.00 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), pasinaudodamas automobilio,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) užvedimo spynelėje paliktais rakteliais, iš autobusų sustojimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) k., pagrobė B. P. priklausantį 1430,00 Eur vertės automobilį,,Volvo V70“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. A. prašo išsamiai išnagrinėti jam paskirtų bausmių bendrinimą, nes jam paskirta bausmė yra per didelė. Apeliaciniame skunde nuteistasis E. A. nurodo, kad jis kaltę pripažino visiškai ir gailisi. Teigia, kad jis buvo išsigandęs dėl kivirčo ir neturėdamas, kur bėgti, sėdo už vairo, kad jam nepadarytų nieko blogo. Jis sutinka su žalos atlyginimu, bet teismas neatsižvelgė į tai, kad jis yra nemokus ir žalą galės atlyginti tik būdamas laisvėje. Pritaikius jam Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio ir 64 straipsnio nuostatas, būdamas laisvėje, jis galėtų dirbti ir atlyginti žalą, kuri iš jo priteista. Mano, kad teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad, kad jis yra jaunas, nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, nori susitvarkyti gyvenimą, nebedaryti nusikaltimų, dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, paskyrė jam per didelę bausmę. Teigia, kad jis buvo ilgą laiką laikomas sulaikytas ir laikomas griežčiausiomis sąlygomis.

Teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis E. A. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, taikyti jo atžvilgu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Nuteistojo E. A. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo E. A. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-16 nuosprendį, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo E. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas pagrįstai nuteistojo E. A. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

Nuteistasis E. A. savo apeliaciniame skunde neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jis nesutinka tik su skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta galutine bausme. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. už jo padarytą nusikaltimą paskyrė per griežtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. A. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-16 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam E. A. bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją – E. A. padarė vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 11 str. 4 d.), kaltės formą ir rūšį – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nuteistojo E. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.), į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, į E. A. asmenybę – anksčiau teistas 3 kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, visas nusikalstamas veikas, įskaitant ir šią, padarė būdamas nepilnametis, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, baustas administracine tvarka, nedirba, nesimoko, be to, kitose valstybėse teistas už nusikalstamų veikų padarymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai E. A. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą E. A. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam E. A. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad E. A. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, E. A. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirtas laisvės atėmimas 10 mėnesių. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. A. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme subendrinta bausmė (1 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti E. A. skundžiamu nuosprendžiu už padarytą nusikalstamą veiką paskirtą bausmę nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo E. A. nurodytos aplinkybės – tai, kad jis kaltę pripažino visiškai ir gailisi, kad jis nusikaltimą padarė būdamas nepilnametis, kad jis buvo ilgą laiką laikomas sulaikytas – jau buvo įvertintos skundžiamu nuosprendžiu jam skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitant laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime – suėmime jo išbūtą laiką, o tai, kad nuteistasis E. A. sutinka su žalos atlyginimu, kad, būdamas laisvėje, jis galėtų dirbti ir atlyginti žalą, kuri iš jo priteista, kad jis yra jaunas, nori susitvarkyti gyvenimą, nebedaryti nusikaltimų, dirbti ir atlyginti žalą nukentėjusiajam, nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. E. A., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šios nusikalstamos veikos padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliaciniu skundu E. A. prašo išsamiai išnagrinėti jam paskirtų bausmių bendrinimą. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėta dalis E. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir jam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas skirtas bausmes bendrina visiško, o kada dalinio sudėjimo būdu. Šis klausimas, kaip ir pridėtino bausmės dydžio klausimas, sprendžiamas teismo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad E. A. naują nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą bausmę už naujai padarytą nusikalstamą veiką, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pagrįstai subendrino su Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, prie pastaruoju nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį skundžiamu nuosprendžiu E. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, konkrečiu atveju – keturis mėnesius, ir galutinę subendrintą bausmę E. A. nustatė laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuteistajam E. A. skundžiamu nuosprendžiu ir Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžiu paskirtas bausmes, parinko tiek teisingą nuteistajam E. A. palankesnį bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą, tiek pridėtos bausmės dalies dydį, todėl keisti šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį nėra pagrindo.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis E. A. prašo jo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymo atidėjimą apsprendžia padarytų nusikaltimų sunkumas, asmeniui paskirtos bausmės dydis ir teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atlikti individualų konkrečių bylos aplinkybių, susijusių tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, teisinį vertinimą.

E. A. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, E. A. jau anksčiau yra ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo paskirtos švelnesnės bausmės ir buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai E. A. teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo įstatymus ir padarė naują nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, E. A. pasislėpė nuo Raseinių rajono apylinkės teismo 2015-04-28 nuosprendžio vykdymo, išvyko į užsienį, buvo paskelbta jo paieška. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, kad teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus E. A. polinkius ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. A. paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu galutinę bausmę, paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį, todėl keisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-01-16 nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. A. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Raimundas Jurgaitis

Teisėjai Zigmas Kavaliauskas

Vidmantas Mylė