Baudžiamoji byla Nr. 1A-138-744/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38656-2017-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2; 1.1.8.11; 2.4.6.1
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorui Vytautui Budriui,
nuteistojo L. Š. gynėjui advokatui Edmundui Jankaičiui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo L. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nubaustas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir L. Š. paskirtas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir L. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas L. Š. laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. liepos 31 d. 6.09 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 16.35 val., tai yra 1 (viena) para. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra 2018 m. sausio 31 d. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 7 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, L. Š. paskirtos baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir automobilio „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
L. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. liepos 31 d. apie 6.09 val. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairavo kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mitsubishi Colt“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,50 promilių neblaivumas, tai yra, kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,46 % (promilės) etilo alkoholio, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai.
Apeliaciniu skundu nuteistasis L. Š. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir įskaityti į atliktą bausmę bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį, bei bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. gruodžio 1 d.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo paskirta bausmė – 9 mėnesiai laisvės atėmimo yra per griežta, paskirta neatsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas. Pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 6 mėnesiai, o jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgdamas į tai, mano, kad jam paskirta bausmė turėtų būti švelninama.
Nurodo, kad jam skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d., paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, kurią jis jau nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atlieka Vilniaus pataisos namuose. Nuteistasis tvirtina, kad teismas privalėjo įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį.
Tvirtina, kad jis jau yra įkalintas nuo 2017 m. gruodžio 1 d., o skundžiamu nuosprendžiu jam nustatyta subendrintos bausmės pradžia nuo 2018 m. sausio 31 d., todėl jam neaišku, kodėl paskirtos subendrintos bausmės pradžia skaičiuojama ne nuo 2017 m. gruodžio 1 d.
Atsikirtimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo L. Š. apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Iš apeliacinio skundo turinio ir nuteistojo gynėjo argumentų teismo posėdžio metu galima suprasti, kad nuteistasis L. Š. prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, neginčydamas paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, o taip pat nesutinka su subendrintos bausmės nustatyta bausmės pradžia, taip pat prašo į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu. Taigi, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsižvelgdama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalyje).
Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino nuteistojo L. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam L. Š. už padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – L. Š. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis). Taip pat teismas, paskirdamas bausmę, išsamiai įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo L. Š. asmenybę. Būtina įvertinti tai, kad nuteistasis L. Š., nors ir būdamas pakankamai jauno amžiaus (gimęs 1991 metais), praeityje teistas net 10 kartų, ankstesniais teismo sprendimais jam buvo skiriamos įvairių rūšių bausmės, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmė. Svarbu ir tai, kad nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, L. Š. padarė praėjus tik kiek daugiau nei 10 dienų nuo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžio, kuriuos jis buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis L. Š. iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, teismo skiriamos bausmės jo prevenciškai nepaveikė. Be to, nuteistasis L. Š. eilę kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe taip pat ir už automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, turi galiojančių nuobaudų, paskirtų baudų nemoka (108-113 b. l.). Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, per pastaruosius metus L. Š. antrą kartą teisiamas už vairavimą būnant apsvaigus nuo alkoholio, o administracine tvarka už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio bei neturint teisės vairuoti buvo baustas 2015 ir 2016 metais. Šie nuteistąjį L. Š. neigiamai charakterizuojantys duomenys pagrįstai apylinkės teismui leido padaryti išvadą, kad švelnesnių bausmių apelianto nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka ir jomis bausmės tikslai nebūtų pasiekti. Ankstesnių bausmių ir nuobaudų skyrimas nepaveikė nuteistojo L. Š. taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Todėl pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, kiek didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai, ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.
Pažymėtina, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu už BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą L. Š. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Dar labiau švelninti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtą bausmę apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.
Be to, kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi, nuteistajam L. Š. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, iš dalies jas sudedant, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitė L. Š. laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. liepos 31 d. 6.09 val. iki 2017 m. liepos 31 d. 16.35 val., tai yra 1 parą, ir bausmės pradžią nustatė nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2018 m. sausio 31 d. Ir nors nuteistasis L. Š. apeliaciniame skunde nurodo, kad jam turėjo būti įskaityta ir bausmė, atlikta pagal Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendį, pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, o subendrintos bausmės pradžia turėjo būti skaičiuojama nuo 2017 m. gruodžio 1 d., kada jis pradėjo atlikinėti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir pagal šio straipsnio 1 ir 3 dalis subendrino atskirais nuosprendžiais skirtas bausmes dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai yra prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (6 mėnesių) pridėjo tik dalį (3 mėnesius iš paskirtų 6 mėnesių) neatliktos laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, ir paskyrė galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. BK 64 straipsnis nenumato bausmės, atliktos pagal ankstesnį nuosprendį, įskaitymo, kadangi, taikant šio straipsnio nuostatas, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama visa neatliktos bausmės dalis arba neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 2 ir dalys), todėl nėra pagrindo dar kartą įskaityti atliktą bausmę. Kaip nėra pagrindo keisti ir skundžiamu nuosprendžiu paskirtos galutinės bausmės skaičiavimo pradžios. Kaip skunde nurodė ir pats nuteistasis, jis nuo 2017 m. gruodžio 1 d. atlikinėja bausmę, paskirtą Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, o skundžiamu nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę jis pradėjo atlikinėti tik nuo skundžiamo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2018 m. sausio 31 d. Ir nors nuteistasis kelia klausimą, dėl ko jis bausmę atlikinėja nuo 2017 m. gruodžio 1 d., jei atskirais nuosprendžiais paskirtos bausmės jam buvo subendrintos, atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, jog per šį laiką (nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.) jis atliko tik dalį iš Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, o bendrinant bausmes palankesniu nuteistajam daliniu bausmių sudėjimo būdu, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės nuteistajam buvo pridėti tik 3 mėnesiai ir likusių neatliktos laisvės atėmimo bausmės.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 41straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamai taikė bausmių subendrinimo taisykles, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. sausio 31 d. nuosprendis paliktinas nepakeistu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
nuteistojo L. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.
Teisėjai Ernesta Montvidienė
Alfredas Vilbikas
Laisvydas Zederštremas
