Baudžiamoji byla Nr. 1A-115-744/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29452-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2;
1.1.8.1.1; 2.4.6.4.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. balandžio 5 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Alfredo Vilbiko ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorei Lilijai Saldukienei,
nuteistojo O. Š. gynėjui advokatui Modestui Švažui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį (dvi veikos), ir nuteistas: pagal BK 284 straipsnį (2017 m. birželio 10 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams; pagal BK 284 straipsnį (2017 m. rugsėjo 11 d. nusikalstama veika) – laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, O. Š. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
O. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. birželio 10 d. apie 23.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namu, dėl asmeninių paskatų, be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia koja vieną kartą spyrė į veidą M. M., taip sukeldamas nukentėjusiajam M. M. fizinį skausmą, tokiu būdu padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Be to, O. Š. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. apie 20.55 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) namo kieme, dėl asmeninių paskatų, be jokios priežasties, sumušė ant suoliuko sėdintį E. V., kuriam du kartus koja spyrė į galvos sritį, nuo suduoto smūgio, kaktos dešinėje pusėje padarydamas paraudimą, be to, E. V. nuo smūgio iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas,,Oukitel 4000 Plus“, kuris sudužo, tokiais veiksmais O. Š. sukėlė nukentėjusiajam E. V. fizinį skausmą ir padarė viešosios tvarkos pažeidimą.
Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
Apeliaciniu skundu nuteistasis O. Š. prašo sušvelninti jam Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, taip pat prašo šią bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis 2002-2006 metais gydėsi psichikos sveikatos centre, taip pat į tai, kad nukentėjusieji buvo neblaivūs ir jį provokavo. Prašo atsižvelgti į tai, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo skatintas, byloje kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė.
Atsikirtimų į apeliacinį skundą negauta.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistojo O. Š. apeliacinis skundas atmestinas, tačiau skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įsakymo (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis O. Š. apeliaciniame skunde savo kaltės, nusikalstamų veiksmų kvalifikacijos ir nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, o skundu prašo sumažinti paskirtą bausmę. Jo šis prašymas grindžiamas tuo, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų pripažino, nukentėjusiųjų atsiprašė ir su jais susitaikė, buvo gydytas psichikos sveikatos centre, kur jam nustatytas mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas, įkalinimo įstaigoje buvo skatintas. Taip pat, nuteistojo teigimu, nukentėjusieji jo smurtinius veiksmus išprovokavo. Skundu dar prašoma paskirtą bausmę subendrinti su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgus į tai, teisėjų kolegija skundžiamą nuosprendį peržiūri bausmės individualizavimo aspektu, atsakydama į nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus teiginius ir prašymus.
O. Š. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas), padarymo. Šios nusikalstamos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos tyčinės ir užbaigtos. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkretų bausmės dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, kuriuos teismas turi įvertinti, tai yra atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, tai yra teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Be aptartų bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir panašiai.
Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamosios bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė tinkamai. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį buvo įvertinta tiek nuteistojo O. Š. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės, taip pat kitos aplinkybės, reikšmingos bausmės individualizavimui. Apylinkės teismas teisingai nustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi ši aplinkybė jau buvo įvertinta priimant skundžiamą nuosprendį, todėl pakartotinai į ją atsižvelgti apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė ir vieną nuteistojo O. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, - tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tačiau tokia teismo išvada nuosprendyje visiškai nemotyvuota.
Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymas dėl savanaudiškų paskatų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstamas tuo atveju, kai nustatoma, kad kaltininkas tą veiką padarė siekdamas turėti iš to kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Panašios nuomonės laikomasi ir formuojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2010">2K-58/2010</a>). Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis O. Š. be jokios priežasties, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia koja vieną kartą spyrė į veidą M. M.; kitu atveju - be jokios priežasties sumušė ant suoliuko sėdintį E. V., kuriam nuo smūgio iš rankų iškrito ir sudužo mobiliojo ryšio telefonas,,Oukitel 4000 Plus“. Akivaizdu, kad nuteistojo O. Š. nusikalstami veiksmai nebuvo nukreipti į tai, kad jis ar kiti asmenys turėtų kokios nors turtinės naudos, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas be jokio pagrindo nuteistojo O. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, jog jis BK 284 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė dėl savanaudiškų paskatų, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio (BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nors nuteistasis O. Š. savo apeliaciniame skunde neprašė įvertinti skundžiamu nuosprendžiu jam nustatytos atsakomybės sunkinančios aplinkybės, kad abi jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), pagrįstumo, tačiau, pagal formuojamą teismų praktiką, nuosprendžio netikslumai (trūkumai) turi būti pašalinti, nebloginant nuteistojo teisinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjY2LTYyOC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-266-628/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-266-628/2017">1A-266-628/2017</a> ir kt.). Kadangi nuteistasis apeliaciniu skundu prašė sušvelninti jam Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, o, vertinant bausmės rūšį ir dydį, kaip jau buvo minėta, būtina atsižvelgti ir į kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, todėl nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nelaikytinas apeliacinio skundo ribų peržengimu.
Be to, pažymėtina, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį, neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai. Motyvai neįtakoja veikos kvalifikavimo. Kvalifikuojant veiką svarbu tiksliai nustatyti kaltės turinį. Kaltininkas turi suvokti, kad jis savo veiksmais pažeidžia viešąją tvarką ir rimtį. Vertinant šios bylos faktinių aplinkybių visumą akivaizdu, kad nuteistasis O. Š. fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius panaudojo dėl chuliganiškų paskatų, nesant jokios objektyvios priežasties ir pagrįstų asmeninių motyvų. Kaip nurodė nukentėjusieji, o teismo posėdyje patvirtino ir pats nuteistasis, jis (O. Š.) yra impulsyvus, greitai įsižeidžia, jam nepatiko, ką pasakė nukentėjusieji (2 t., 19 b. l.). Tuo tarpu ir nukentėjusieji bylos tyrimo metu tvirtino, kad juos kaltinamasis sumušė be jokios priežasties (1 t., 21, 30-31, 66 82-83 b. l.). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad O. Š. 2017 m. birželio 10 d. viešoje vietoje dėl asmeninių paskatų, be jokios priežasties, smurtavo nukentėjusiojo M. M. atžvilgiu, o 2017 m. rugsėjo 11 d. viešoje vietoje dėl asmeninių paskatų, be jokios priežasties, sumušė nukentėjusįjį E. V. bei sugadino jo mobiliojo ryšio telefoną. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuteistasis O. Š. smurtą M. M. ir O. Š. atžvilgiu viešoje vietoje naudojo dėl asmeninių paskatų, o tuo pačiu ir be jokios priežasties. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei nustatė apylinkės teismas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis O. Š. smurtavo prieš nukentėjusiuosius be jokios priežasties, siekdamas parodyti akivaizdų žmogaus ar visuomenės negerbimą, priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, o ne dėl asmeninių paskatų. Nei pats nuteistasis, nei nukentėjusieji nenurodė, kad anksčiau tarp jų būtų buvę asmeniniai konfliktai, tokių duomenų nenurodė ir liudytojai. Atsižvelgus į tai, iš pirmosios instancijos nuosprendžio aprašomosios dalies (kurioje nurodytos nustatytos nusikalstamų veikų aplinkybės) šalintina aplinkybė, kad nuteistasis O. Š. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė dėl asmeninių paskatų.
Kaip minėta anksčiau, nuteistasis O. Š. padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (BK 284 straipsnis, 11 straipsnio 3 dalis), iki nusikalstamų veikų, už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jis buvo teistas keturis kartus ir visais nuosprendžiais už smurtinius nusikaltimus (numatytus BK 180, 284, 140, 138 straipsniuose), o po šių veikų padarymo jam buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis taip pat už analogiškas nusikalstamas veikas (1 t., 90-100 b. l). Be to, nuteistasis O. Š. nusikalto neišnykus teistumui, atidėjus Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (1 t., 146-160 b. l.), kas rodo, jog jis išvadų iš savo netinkamo elgesio nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, visuomenėje priimtinų elgesio normų nesilaiko, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Nuteistasis nedirbo, darbo biržoje registruotas tik nuo 2017 m. liepos 10 d. (1 t., 176-177 b. l.), psichikos sveikatos centre gydėsi epizodiškai 2002-2006 metais, diagnozė – mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai (1 t., 179 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, esant visumai paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, teismas pagrįstai paskyrė O. Š. už kiekvieną iš nusikalstamų veikų griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis artimas šios bausmės rūšies vidurkiui. Ir nors iš skundžiamo nuosprendžio šalintina O. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarytos dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam O. Š. paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ir ją reikia švelninti, kaip prašo nuteistasis.
Nuteistasis O. Š. apeliaciniame skunde teigia, kad jo smurtinius veiksmus išprovokavo nukentėjusiųjų netinkamas elgesys. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Iš nukentėjusiojo M. M. parodymų matyti, kad nuteistasis eidamas pro šalį jam spyrė visai be priežasties, po ko nukritusį ant žemės dar apspardė (1 t., 22, 30 b. l.). Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir kartu su M. M. ėjęs liudytojas E. V. (1 t., 35-36 b. l.), kuris vėliau taip pat nukentėjo nuo O. Š. smurto. Nukentėjusiojo E. V. teigimu prieš jį O. Š. smurtavo dėl to, kad jis davė parodymus apie įvykį, kai O. Š. smurtavo prieš M. M. (1 t., 67, 82 b. l.). Apie tai, kad O. Š. plūdosi ant E. V., o vėliau jam ir spyrė į galvą dėl to, kad E. V. buvo liudytojas byloje dėl smurto prieš M. M., patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudytojas S. R. (1 t., 86-87 b. l.). Apie tai, kad jis yra ūmaus charakterio, impulsyvus ir greitai įsižeidžia, teismui nurodė ir pats teisiamasis O. Š. (2 t., 19 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nuteistojo O. Š. aiškinimą, kad jis smurtą prieš nukentėjusiuosius naudojo būdamas jų išprovokuotas, vertina kaip jo siekį sušvelninti savo padėtį šioje byloje.
Tuo pačiu, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo nusikalstamų veiksmų mažiau pavojingais nedaro ir tai, jog nuteistajam buvo diagnozuoti mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis O. Š. inkriminuotų veikų padarymo metu neturėjo psichikos sutrikimų, ikiteisminio tyrimo metu davė nuoseklius parodymus apie jam inkriminuotų nusikaltimų aplinkybes, kas rodo, jog jis galėjo suvokti savo veiksmų pobūdį bei juos valdyti, galėjo teisingai suvokti aplinkybes, turinčias reikšmės bylai. Ikiteisminis tyrimas bei nagrinėjimas teisiamuosiuose posėdžiuose rodo, kad nuteistojo O. Š. psichinės sveikatos būklė nesukėlė abejonių nei ikiteisminį tyrimą atlikusiai institucijai, nei prokurorui, nei pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kolegija sprendžia, jog nuteistojo O. Š. teiginiai apie jo psichikos sutrikimus, taip pat vertintini kaip jo pasirinkta gynybinė pozicija, turint tikslą sušvelninti atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas.
Dėl nuteistojo skundo argumento, jog teismas, skirdamas bausmę, privalėjo atsižvelgti į tai, jog jis Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo skatintas už gerą elgesį, aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog tai tik įrodo tam tikrą nuteistojo teigiamą elgesio pokytį, tačiau vertinant anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, negalima pripažinti, kad pozityvus nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje duoda pagrindą švelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Toks nuteistojo elgesys yra pagrindas įkalinimo įstaigos administracijai spręsti dėl nuteistojo skatinimo, o praėjus įstatyme nustatytam laiko tarpui, ir dėl galimo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos. Pažymėtina, kad nuteistojo elgesio pokytis į teigiamą pusę negali paneigti jam nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą.
Atsakant į skundo argumentus taip pat pažymėtina, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai pagrįstai nebendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, kadangi priimant skundžiamą nuosprendį šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Iš tesimų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2018 m. sausio 23 d., kai Šiaulių apygardos teismas išnagrinėjo nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą ir tos dienos nutartimi jį atmetė. Atsižvelgus į tai pažymėtina, kad vėliausią nuosprendį priėmęs teismas pagal kelis neįvykdytus nuosprendžius paskirtas bausmes privalės subendrinti BPK 347, 361–362 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, nuteistojo O. Š. prašymas subendrinti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su Akmenės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme netenkintinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktais,
n u t a r ė :
nuteistojo O. Š. apeliacinį skundą atmesti.
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. sausio 12 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžiu nustatytą nuteistojo O. Š. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų;
iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis O. Š. abi jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, padarė dėl asmeninių paskatų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Ernesta Montvidienė
Alfredas Vilbikas
Laivydas Zederštremas
