Civilinė byla Nr. e2-1141-467/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01113-2023-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui, civilinėje byloje pagal ieškovės K. Č. ieškinį atsakovui A. Š. dėl pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo apsimestiniu; teisių ir pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį perkėlimo ir be teisinio pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys – G. Č., I. G. Č., uždaroji akcinė bendrovė „Timidus“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė K. Č. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia Vilniaus miesto 41-ąjame notarų biure K. Č. ir A. Č.-Š. 2016 m. vasario 4 d. sudarytą dovanojimo sutartį; 2) pripažinti A. Č. - Š. ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Timidus“ 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėja A. Č. – Š. įsigijo 41,16 kv. m butą, automobilių stovėjimo aikštelės dalį, esančius (duomenys neskelbiami), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjos teises pagal 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkelti ieškovei K. Č.; 3) patvirtinti ieškovės kreditorės finansinį reikalavimą – 10 000 Eur, kaip A. Č. - Š. be teisinio pagrindo įgytas lėšas, 5 procentus metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų už prašomą priteisti sumą nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atsakovui A. Š., priėmusiam A. Č. - Š. palikimą; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti A. Č.-Š. paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. Č.-Š. palikimą.
3. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė pretenduoja į A. Č.-Š. vardu registruotą ginčo butą. Mirus A. Č.-Š., po jos mirties likusį palikimą 2023 m. rugpjūčio 23 d. priėmė sutuoktinis A. Š.. Išdavus atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į visą A. Č.-Š. vardu registruotą turtą, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų itin apsunkintas, nes ieškovės šiuo metu valdomas butas taptų atsakovo vardu registruota nuosavybe, atsakovas įgytų teisę šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra. Tokiu būdu ieškovė prarastų galimybę įgyvendinti savo teises priimto teismo sprendimo pagrindu, nes būtų priversta inicijuoti naujus ginčus ir naujus procesus dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo ir, tikėtina, naujų atsakovo sudarytų sandorių naikinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 16 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – uždraudė A. Č.-Š. paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į A. Č.-Š. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbiami), taip pat į jai priklausančią automobilių stovėjimo aikštelės dalį.
5. Teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų ar kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną arba objektyviai neįmanomą teisių gynimo būdą. Ieškovė ieškinyje nurodė faktinį ir teisinį pagrindą, t. y. išdėstė aplinkybes ir pateikė argumentus, kuriais grindžia savo reikalavimą; taip pat pateikė rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, pagrindžia ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes.
6. Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, teismas pažymėjo, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo butas gali būti perleistas kitiems, taip pat ir sąžiningiems asmenims, todėl ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atsakovas A. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; priimti teikiamus papildomus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Teismas, atlikdamas preliminarų įrodymų vertinimą, negalėjo nustatyti tikimybės, jog ieškovės pateiktų įrodymų pakanka pagrįsti keliamus reikalavimus ir to pasekmėje gali būti priimtas jai palankus sprendimas.
7.2. Teismas turėjo įvertinti, jog, ieškovė, įrodinėdama, kad ginčijamas sandoris buvo apsimestinis, pridėjo pirkimo–pardavimo sutarčių nuorašus, ieškovės banko išrašus ir neaiškios kilmės ranka (neaišku kieno) aprašinėtus lapelius. Ieškovė ieškinį grindžia tuo, jog atsakovo mirusi žmona (ieškovės dukra), pasisavino po jos tėvo (ieškovės velionio vyro) mirties įpėdiniams perėjusį turtą, jį pardavė, o už gautas lėšas nusipirko sau butą, kai tai yra netiesa. Teismas, preliminariai vertindamas ieškinio pagrįstumą, turėjo įvertinti, jog nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio tokius ieškovės teiginius.
7.3. Teismas pritaikė laikinąją apsaugos priemonę nesulaukęs atsakovo atsiliepimo, kuriuo jis būtų pateikęs visus įrodymus, paneigiančius ieškovės ieškinyje nurodomus teiginius, t. y. buvo pažeistas procesinis šalių rungimosi principas. Teismas, prieš priimdamas nutartį, turėjo teisę paklausti atsakovo ir kitų proceso dalyvių nuomonės dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
7.4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui.
7.5. Ieškovės ieškinys yra teisiškai nepagrįstas, kadangi ieškovės tikrasis ketinimas yra perimti savo asmeninėn nuosavybėn butą, kuris priklausė atsakovo mirusiai žmonai bei kuriame ieškovė gyvena šiuo metu. Tokie ketinimai nėra suderinami su pačios velionės valia, išreikšta iki mirties. Teismas turėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl teisės reikšti ieškinį.
7.6. Teismas, spręsdamas dėl galbūt kilsiančios grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui, nenurodė, kokiu būdu ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje pasunkėtų ar taptų neįmanomu, kadangi neegzistuoja galimybė, jog bus priimtas palankus ieškovei sprendimas, nes ji neturi teisės ginčyti pirkimo–pardavimo sutarties, kurią ginčija.
7.7. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Šiuo atveju nutartis yra nemotyvuota.
7.8. Neegzistuoja teisėtas bei motyvuotas pagrindas pripažinti, jog pirkimo–pardavimo sutartis, kuria įsigytas butas ir garažo dalis, buvo įgyti apsimestiniu būdu, kadangi atsakovo mirusi žmona butą įgijo notariniu būdu, iš lėšų, kurias jai notariniu sandoriu padovanojo ieškovė.
7.9. Atsakovas dar nepateikė atsiliepimo į ieškinį su atskirajame skunde teikiamais įrodymais, jo manymu, patvirtinančiais nutarties nepagrįstumą. Siekiant užtikrinti įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę bei rungtyniškumo ir lygiateisiškumo principus, prašo priimti su šiuo atskiruoju skundu teikiamus įrodymus, patvirtinančius atsakovo dėstomas aplinkybes.
8. Ieškovė K. Č. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo tokius pagrindinius argumentus:
8.1. Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
8.2. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovės reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad ji savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu, todėl pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovės poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą teismui nagrinėjant iš esmės.
8.3. Aplinkybė, jog ginčo butas yra registruotas velionės A. Č.-Š. vardu, tapo žinoma po jos mirties. Sužinojus minėtą aplinkybę ir atsakovui atsisakius perduoti A. Č.-Š žinioje buvusius visus Č. šeimos sudarytus dokumentus, buvo iš naujo renkami dokumentai, kadangi ieškovė dokumentų kopijų neturėjo. 2023 m. rugsėjo mėn. viduryje buvo kreiptasi į atsakovą ir pasiūlyta kartu su jo atstovu spręsti esamą ginčą taikiai. Atsakovas vengė šalių susitikimo, tačiau raštu nurodė, jog sutinka perleisti ginčo butą arba grąžinti ieškovei pinigines lėšas. Atsakovas atšaukė sutikimą perleisti butą ieškovei, motyvuodamas dovanojimo sutarčių buvimo faktu. Nesulaukusi realių derybų ir suabejojusi atsakovo sąžiningumu, ieškovė realizavo teisę kreiptis į teismą trijų mėnesių laikotarpyje, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino.
8.4. Aplinkybės, jog atsakovas ginčo buto neperleis tretiesiems asmenims, nepatvirtina jo elgesys – atsakovas šių metų lapkričio 4 d. atsirakino turimu raktu ieškovės buto duris, išgąsdino ieškovę, išvadino necenzūriniais žodžiais, grasino, atėmė jos turimus buto raktus ir garažo pultelį, atjungė telefono numerį, ko pasekoje jai nebuvo galima paskambinti. Kadangi ieškovė nebeturėjo buto raktų, jai teko pakeisti buto spynas. Ginčas vyksta dėl vienintelės ieškovės gyvenamosios vietos – buto, kurio įsigijimui faktiškai panaudotos tik ieškovės ir trečiųjų asmenų lėšos.
8.5. Atsakovas perėmė mokėjimus už butą, nes disponuoja buto pašto dėžutės, į kurią atnešamos sąskaitos, raktais, todėl gali netrukdomai vykdyti mokėjimus už butą pagal atsiųstas sąskaitas. Ieškovė ir toliau ketino mokėti už butą, tačiau atsakovas savo veiksmais užkirto galimybę jai tai daryti.
8.6. Išdavus atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą į A. Č.-Š. vardu registruotą ginčo butą, ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas arba būtų itin apsunkintas, nes ieškovės šiuo metu valdomas butas taptų atsakovo vardu registruota nuosavybe, jis įgytų teisę šiuo turtu disponuoti savo nuožiūra. Jeigu atsakovas neketina ginčo turto perleisti ar kitaip apsunkinti, tai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali pažeisti ir nepažeidžia jo interesų. Atsakovo siekis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones tik patvirtina abejones, kad grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui nėra visiškai pašalinta. Todėl yra svarbu išsaugoti status quo (esamą padėtį), užkirsti kelią būsimos žalos atsiradimui ir apsaugoti tiek ieškovės, tiek atsakovo teises ir teisėtus interesus.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)pridėjimo prie bylos
11. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė: įteikimo pranešimo, 2015 m. spalio 19 d dovanojimo sutarties, 2016 m. vasario 4 d. dovanojimo sutarties, 2016 m. vasario 4 d. dovanojimo sutarties, 2019 m. sausio 17 d. sutuoktinių bendro testamento kopijas, kuriuos prašo pridėti prie bylos medžiagos.
12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktą).
14. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl poreikio pridėti prie bylos atsakovo teikiamus įrodymus, pažymi, kad, nors atsakovo teikiami įrodymai ir galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, klausimas dėl ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo nagrinėjamas neprašant atsakovo pateikti atsikirtimus šiuo klausimu, todėl atsakovas atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteikė; atsižvelgiant į tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys su atsakovo teikiamais naujais įrodymais yra susipažinę (ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą dėl šių įrodymų vertinimo yra pasisakiusi), jų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir vertins bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).
Dėl sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones (ne)egzistavimo
15. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių, galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-123-798/2022 ir joje nurodytą praktiką).
16. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys preliminariai pagrįstas (pareikšto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatymo keliamus reikalavimus; ieškovė pasirinko leistiną ir objektyviai įmanomą teisių gynimo būdą), todėl pripažino, jog pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra įrodyta.
17. Atsakovas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovės ieškinys laikytinas prima facie (preliminariai, iš pirmo žvilgsnio) pagrįstu.
18. Spręsdamas klausimą, ar ieškinys preliminariai pagrįstas, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka tik pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Teismo atliekamas prima facie ieškinyje išdėstytų teisinių ir faktinių argumentų vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais, kai ieškovo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas dėl to, kad ieškovas pasirinko neleistiną savo civilinių teisių gynybos būdą, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti patenkintas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1267-943/2020; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2- 27-370/2020).
19. Atsakovas atskirajame skunde nurodo aplinkybes, kuriomis kritikuoja pirmosios instancijos teismo išvadas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nurodydamas, jog nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio ieškovės teiginius, kad pirkimo–pardavimo sandoris yra apsimestinis, o ieškovės pateiktos ataskaitos, banko sąskaitos išrašai ir sutartys, atsakovo nuomone, nepagrindžia, jog sandoris buvo apsimestinis. Tačiau, kaip teisingai atsiliepime į atskirąjį skundą pažymėjo ieškovė, šie įrodymai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, o sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo, toks detalus ieškinio argumentų ir įrodymų tyrimas, kokį atsakovas pateikia atskirajame skunde, nėra atliekamas. Ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, nurodė pareikštus reikalavimus turinčias pagrįsti faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais įrodinėja nurodomas faktines aplinkybes, pasirinko leistiną savo teisių gynimo būdą, laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekia užtikrinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, todėl šioje proceso stadijoje nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, jog yra pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga. Skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tikrinantis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas.
20. Kita laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, su kuria taip pat nesutinka atsakovas, yra susijusi su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nustatymu. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika.
21. Pasisakant dėl antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad tais atvejais, kai ginčijama arba prašoma pripažinti negaliojančiais konkrečius turtinius sandorius ar kitus nuosavybės teises sukuriančius ar pakeičiančius aktus, ar prašant konfiskuoti civilinį turtą, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, laikoma, kad ieškovų materialieji teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisinio režimo, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Tokiu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, iškyla grėsmė, kad šis turtas bus perleistas tretiesiems asmenims ir dėl to gali būti apsunkintas būsimo ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas arba tokio sprendimo vykdymas gali pasidaryti nebeįmanomas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-17-943/2020). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad vien tik aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovus, turinčius teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-859/2014).
22. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad nagrinėjamu atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumo (lot. status quo) išsaugojimą. Ieškovės prašymu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra išsaugoma šalių interesų pusiausvyra, kol nėra iki galo išspręsti tarp šalių kilę tarpusavyje susiję ginčai. Kitoks aiškinimas neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų, t. y. užtikrinti ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo tinkamą įvykdymą, kadangi nagrinėjamu atveju ieškinys reiškiamas, be kita ko, ir dėl pirkimo–pardavimo sandorio negaliojimo bei pirkėjos teisių pagal šį sandorį perkėlimo ieškovei, todėl ieškinio reikalavimai yra tiesiogiai susiję su nekilnojamojo (buto ir automobilių stovėjimo aikštelės dalies) turto teisinės padėties pasikeitimu, priėmus ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą. Ieškovė prašo teismo pripažinti A. Č.-Š. ir UAB „Timidus“ 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, pagal kurią pirkėja A. Č.-Š. įsigijo 41,16 kv. m butą, automobilių stovėjimo aikštelės dalį, esančius (duomenys neskelbiami), apsimestine nuo sutarties sudarymo momento ir pirkėjos teises pagal 2016 m. birželio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį perkelti ieškovei, todėl tenkinus ieškinio reikalavimus ginčo turto savininkas pasikeistų, o šio turto perleidimas tretiesiems asmenims iki teismo sprendimo priėmimo apsunkintų ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymą. Taigi atsakovo nurodomos aplinkybės dėl būtinumo pagrįsti atsakovo nesąžiningus veiksmus, vertinant antrosios sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimą, šiuo atveju nėra aktualūs, nes grėsmė ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla dėl pačių ieškinio reikalavimų pobūdžio. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui nepaneigta, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikslingas, siekiant ateityje išvengti galimai kilsiančių ginčų.
23. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumų ar ribojimų proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovo teisių daugiau, nei būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Taigi laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti. Teisės normos negali išimtinai ginti tik vienos šalies, pareiškusios galbūt pagrįstus reikalavimus, kurių įvykdymo užtikrinimą garantuoja įstatymo normos, teises, ignoruojant kitos šalies priešingus interesus (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-684-467/2023).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržo atsakovo teisių daugiau, nei būtina būsimo, galbūt ieškovei palankaus, teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, kadangi pirmosios instancijos teismas uždraudė paveldėjimo bylą tvarkančiam notarui išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik į A. Č.-Š. vardu registruotą butą ir automobilių stovėjimo aikštelės dalį, esančius (duomenys neskelbiami), dėl kurių vyksta ginčas. Todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos, išlaikoma proceso šalių interesų pusiausvyra.
25. Kiti atsakovo atskirojo skundo argumentai neturi esminės įtakos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, kadangi, viena vertus, jie labiau susiję su išimtiniais atvejais ir teismo diskrecijos teise klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti apie tai pranešus atsakovui; kita vertus, didžioji dalis atsakovo nurodomų argumentų yra aktualūs bylą nagrinėjant iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
Dėl apelianto teisės į teisminę gynybą (ne)užtikrinimo
26. Pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai yra būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą praneša atsakovui.
27. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nemanė, jog apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra būtina pranešti atsakovui ir skundžiama nutartis buvo priimta nesuteikus teisės atsakovui atsikirsti (atsiliepti) į prašymą, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo teisės būti išklausytam pažeidimą. Kaip jau minėta, pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra tokį prašymą sprendžiančio teismo diskrecijos teisė, o teisę būti išklausytam atsakovas įgyvendino pateikdamas atskirąjį skundą.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, pažymi, jog šiuo atveju yra aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, nekintamumą (status quo) išsaugojimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pritaikydamas ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti ar pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Alma Urbanavičienė
