Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. e2-1152-514/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00811-2023-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.3; 3.3.2.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transrevis“ ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Transrevis“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovės Jurbarko rajono savivaldybės administracijos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimą pripažinti UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymą atviro konkurso (tarptautinio pirkimo) „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“, kuriam suteiktas Nr. 682417 (toliau – Pirkimas), laimėtoja.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Jurbarko autobusų parkas“ pasiūlymas nepagrįstai pripažintas laimėjusiu Pirkimą, kadangi yra netinkamas, nes netenkina Pirkimo sąlygose keliamų perkančiosios organizacijos poreikių ir reikalavimų. Be to, šios tiekėjos pasiūlytas įkainis net 46 proc. skiriasi nuo kito tiekėjo pasiūlyto įkainio Pirkime, o bendra pasiūlymo kaina beveik 30 proc. mažesnė nei visų pasiūlymų vidurkis, o tai lemia, kad perkančioji organizacija turėjo kreiptis į UAB „Jurbarko autobusų parkas“ dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo, o jei tai ir buvo padaryta, akivaizdu, jog nebuvo įmanoma pagrįsti šios tiekėjos nurodomo įkainio.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. įpareigoti atsakovę Jurbarko rajono savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo Nr. 682417 procedūras ir įpareigoti nesudaryti Pirkimo sutarties, o jei ji sudaryta, sustabdyti jos vykdymą iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas byloje. Ieškovės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės reikalavimų patenkinimo atveju, teismui ex officio (savo iniciatyva) tektų spręsti jau Pirkimo sutarties pripažinimo niekine klausimą, t. y. teismui nusprendus pripažinti sudarytą sutartį (jeigu tokią būtų spėta sudaryti) negaliojančia, perkančiajai organizacijai tektų pareiga ne tik atlyginti patirtą žalą ir nuostolius ieškovei, tačiau taip pat būtų patiriamos išlaidos ir nuostoliai dėl pareigos atlyginti žalą padarytą neteisėtais veiksmais Pirkimą laimėjusiai ir Pirkimo sutartį pradėjusiai vykdyti tiekėjai, kurie šiuo atveju dėl Pirkimo objekto reikalavimų gali būti ženklūs, o, teismui nusprendus išsaugoti neteisėtai sudarytos Pirkimo sutarties teisinius padarinius, galėtų būti taikoma alternatyvi sankcija iki 10 proc. Pirkimo vertės dydžio bauda. Tuo tarpu Pirkimo procedūrų sustabdymas nesuteiks nė vienai iš šalių didesnio pranašumo, nes procedūros nusikeltų tik neilgam laikotarpiui ir nė viena iš šalių per šį laikotarpį nepatirtų jokių didelių suvaržymų ir jokių nuostolių, byloje būtų išlaikyta ginčo šalių interesų pusiausvyra ir taikomos priemonės būtų efektyvios bei proporcingos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2023 m. spalio 25 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą, taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo priėmimo ir įsiteisėjimo sustabdė atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“, kuriam suteiktas Nr. 682417, procedūras bei uždraudė biudžetinei įstaigai Jurbarko rajono savivaldybės administracijai sudaryti pirkimo sutartį.

5. Teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, nusprendė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą.

6. Teismas vertino tai, kad Pirkimo dokumentuose nėra numatytos sutarties galiojimo pradžios ar pabaigos, todėl nusprendė, kad nėra perkamos jokios gyvybiškai svarbios paslaugos, kurių skubiai neįsigijus (ar uždelsus) itin nukentėtų visuomenė ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta sutartis bei pagal ją pradėtos teikti paslaugos, o, išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad viešo pirkimo sutartis sudaryta pažeidžiant viešųjų pirkimų principus bei neįprastai mažos kainos pagrindimo taisykles (jeigu būtų priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas), tokia situacija sukeltų neigiamų pasekmių tiek ieškovei, tiek pačiai atsakovei, kuriai kiltų pareiga atlyginti dėl jos veiksmų neteisėtumo atsiradusius nuostolius. Todėl, nesant duomenų apie tai, jog viešo pirkimo procedūroms užtrukus būtų pažeistas viešasis interesas, įvertinęs faktą, kad ieškinio patenkinimas sąlygotų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje viešo pirkimo procedūrų eigoje, teismas pripažino, jog pirkimo sutarties sudarymas turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų, todėl nusprendė, jog neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos ir yra pagrindas jas taikyti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Tiekėjas nepateikė jokių aiškių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas.

7.2. Tenkinus ieškinį, ieškovė netaptų Pirkimo laimėtoju, tai tiesiog reikštų, kad Perkančioji organizacija turėtų atlikti trečiojo asmens pasiūlymo vertinimą neįprastai mažos kainos požiūriu. Ieškovės ieškinys yra grindžiamas ne konkrečiais faktais ar duomenimis, kad trečiojo asmens pasiūlymas yra neatitinkantis Pirkimo sąlygų, neįgyvendinamas, ar kad tiksliai atitinka VPĮ 57 straipsnyje numatytą neįprastai mažos kainos pasiūlymo prezumpciją ir Perkančioji organizacija tikrai turėjo atlikti neįprastai mažos kainos vertinimą, tačiau to nepadarė, o tik teoriniais ir subjektyviais ieškovės pasvarstymais, kad galimai trečiojo asmens pasiūlymas yra nedidelės kainos ir galimai tretysis asmuo negalės jo vykdyti ir todėl Perkančioji organizacija turėtų pasinaudoti savo diskrecijos teise ir pasitikrinti trečiojo asmens pasiūlymą.

7.3. Nepagrįstai pritaikius ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, yra neproporcingai pažeidžiami Perkančiosios organizacijos interesai ir akivaizdžiai nukentėtų viešasis interesas bei Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantys žmonės, nes Pirkimas susijęs su efektyvaus ir savalaikio susisiekimo užtikrinimu Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

7.4. Dėl Pirkimo sutartyje nenurodytos sutarties pradžios paaiškino, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija dalyvauja projekte „Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimas“. Viena iš projekto veiklų yra 3 elektrinių autobusų įsigijimas ir perdavimas Pirkimo laimėtojui aptarnauti maršrutus. Atsakovui norint gauti finansavimą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis elektrinių autobusų įsigijimui, būtina įvykdyti Pirkimą maršrutų aptarnavimui ir pasirašyti su laimėtoju sutartį. Galutinis išlaidų deklaravimas bus 2024 m. sausio 31 d, todėl sutartis turi būti pasirašyta ir pateikta iki šio termino pabaigos. Pirkimo sąlygoje yra numatyta, kad Pirkimo laimėtojui perdavimo – priėmimo aktu yra perduodami nupirkti nauji elektriniai autobusai. Paslaugos teikimo pradžia Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta ne dėl to, kad tai būtų mažareikšmis ar nesvarbus Pirkimas, o kadangi Pirkimo dokumentų rengimo metu autobusai nebuvo gauti, tačiau pagal sutartį su autobusų tiekėju jie turėjo būti pristatyti ne vėliau kaip iki 2023 m. rugsėjo 29 d., todėl, nežinant tikslios autobusų datos, Pirkimo sutarties data ir nebuvo nurodyta.

8. Ieškovė UAB „Transrevis“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:

8.1. Ieškovė su ieškiniu pateikė įrodymus, kurie pagrindžia ne tik ieškinio prima facie (preliminarų) pagrįstumą, bet ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

8.2. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas būtų apsunkintas arba taptų nebeįmanomas, t. y. ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės nebeįmanoma ir ji nebetektų prasmės ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo vykdymo požiūriu, todėl teisingumas taptų ne realus, bet vien tik formalus, nes ieškovė negalėtų dalyvauti Pirkime ir konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties.

8.3. Atsakovės argumentai dėl viešojo intereso, kaip pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, yra nepagrįsti ir atmestini, nes jais negalima pateisinti neskaidraus Pirkimo laimėtojo nustatymo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones viešasis interesas nebūtų pažeistas, nes atsakovė nenutrauktų vykdomos veiklos, be to konkrečių visuomenės esminių poreikių šiuo atveju nereikia skubiai patekinti sudarant ir vykdant Pirkimo sutartį, todėl dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo visuomenei ir jos poreikiams nekils jokių neigiamų pasekmių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

10. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. J08-CVPA-V-02-0001 „Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimas“ sutartį Nr. J08-CPVA-V-02-0001, kuri patvirtina skunde nurodytas aplinkybes dėl elektrinių autobusų įsigijimo ir kodėl Pirkimo dokumentuose nebuvo nurodyta paslaugos teikimo pradžia.

12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas įrodymas susijęs su nagrinėjamu ginču, atsakovė neturėjo galimybės pateikti šio įrodymo pirmosios instancijos teismui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių klausimas buvo sprendžiamas nepranešus atsakovei (CPK 147 straipsnio 1 dalis), o ieškovė yra susipažinusi su nauju įrodymu ir turėjo galimybę dėl jo pasisakyti atsiliepime į atskirąjį skundą, siekdamas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėti kilusį ginčą, sprendžia, jog yra pagrindas pateiktą įrodymą priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties (ne)pagrįstumo

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

14. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

15. Taigi, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie vertinimą, kurio tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.

16. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, o šalys šios teismo išvados neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.

17. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso.

18. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė nepateikė jokių aiškių ir patikimų įrodymų, kurie pagrįstų būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi Pirkimo objektas – keleivių vežimas vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje – yra svarbus, nes yra susijęs su efektyvaus ir savalaikio susisiekimo užtikrinimu Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms, todėl, palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, galėtų sutrikti susisiekimo paslaugos, būtų padaryta didelė turtinė žala atsakovei. Kartu su sundu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija dalyvauja projekte „Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimas“. Viena iš projekto veiklų yra 3 elektrinių autobusų įsigijimas ir perdavimas pirkimo laimėtojui aptarnauti maršrutus. Atsakovės teigimu, norint gauti finansavimą Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis elektrinių autobusų įsigijimui, būtina įvykdyti Pirkimą maršrutų aptarnavimui ir pasirašyti su laimėtoju sutartį. Galutinis išlaidų deklaravimas bus 2024 m. sausio 31 d, todėl sutartis turi būti pasirašyta ir pateikta iki šio termino pabaigos.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškindamas viešojo intereso turinį, yra nurodęs, kad jis apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, valstybės ir visuomenės funkcionavimas. Viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Pagal kasacinio teismo viešųjų pirkimų ginčų praktiką viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje viešojo intereso apsauga turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Vis dėlto šie pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei tik tam tikromis išskirtinėmis situacijomis. Šiame kontekste atsižvelgtina inter alia (be kita ko) į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas pirkimo objektu nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (pats savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų poreikio pirkimo objektu iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011).

20. Sprendimas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba jas panaikinti viešojo intereso tikslu turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu, t. y. teismas gali nuspręsti netaikyti šių priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 423⁷ straipsnis).

21. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė Jurbarko rajono savivaldybės administracija vykdo viešąjį pirkimą Nr. 682417 „Vežėjų parinkimo keleivių vežimui vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo autobusų maršrutais Jurbarko rajone paslaugos“, taigi vykdydama šį viešąjį pirkimą ketina įsigyti keleivių vežimo vietinio (miesto ir priemiesčio) reguliaraus susisiekimo maršrutais Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje paslaugas, reikalingas užtikrinant efektyvų ir savalaikį susisiekimą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje gyvenantiems žmonėms.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei ginčo pirkimo objektą, sutinka su apeliante, kad vykdomas viešasis pirkimas yra svarbus ir yra susijęs su viešuoju interesu, tačiau pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog šiuo atveju faktinė situacija yra išskirtinė, nėra paneigta, jog neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai, tuo labiau kad pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu. Todėl, pritardamas skundžiamos nutarties motyvams, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad ginčo pirkimu siekiamas įsigyti paslaugas nėra būtina įsigyti nedelsiant. Atsakovė, skunde akcentuodama Pirkimo objektu esančių paslaugų reikšmę visuomenei, nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių, jog sustabdžius Pirkimo procedūras bylos nagrinėjimo laikotarpiu keleivių vežimo paslaugų teikimas galėtų būti sutrikdytas arba nutrauktas; nenurodė ir neįrodinėjo, kad šiuo metu teikiamos keleivių vežimo paslaugos negalėtų būti teikiamos ilgesnį laikotarpį ar to, kad pritaikius laikinąsiais apsaugos priemones laikinai negalėtų būti pratęsiamos anksčiau galiojusios sutartys dėl analogiškų paslaugų teikimo ir pan. Vien apeliantės nurodytos aplinkybės, susijusios su finansavimu Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis elektrinių autobusų įsigijimui, nesudaro pagrindo spręsti, kad prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui dėl Pirkimo objekto, o ne užtikrinti vykdomo viešojo pirkimo teisėtumą.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, todėl pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai).

24. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti viešųjų pirkimų teisėtumą, kadangi, net ir įvertinus atsakovės atskirojo skundo argumentus, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog susiklosčiusi situacija yra specifinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tęsiant pirkimo procedūras ir sudarius su pirkimo laimėtoja sutartį, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, kadangi kiltų poreikis spręsti dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei trečiųjų asmenų galimų nuostolių atlyginimo.

25. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁸, 423⁹ straipsniai), bei tai, jog ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galimai pažeistų teisių gynybai, daroma išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas, kadangi tokiu būdu užtikrinama, jog, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o biudžeto lėšos būtų naudojamos racionaliai ir skaidriai.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė