Civilinė byla Nr. e2-1158-881/2023
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01260-2023-1
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gruodžio 7 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo mažosios bendrijos „Aurificis“ vadovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo mažosios bendrijos „Aurificis“ vadovo R. Z. pareiškimą atsakovei mažajai bendrijai „Aurificis“ dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas mažosios bendrijos „Aurificis“ vadovas R. Z. kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti mažajai bendrijai (toliau – MB) „Aurificis“ bankroto bylą. Nurodė, kad bendrovė yra nemoki, neturi pakankamai pajamų ir turto, todėl negali atsiskaityti su kreditoriais. Bendrovės kreditoriams pranešimai apie ketinimą inicijuoti nemokumo (bankroto) procesą išsiųsti elektroniniu paštu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo MB „Aurificis“ direktoriaus R. Z. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei MB „Aurificis“ iškėlimo.
3. Teismas, įvertinęs ieškovo pateiktus dokumentus, nusprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog apie inicijuojamą nemokumo procesą Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka buvo tinkamai informuoti visi atsakovės kreditoriai (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis), nes teismui nėra pateikti patvirtinimai apie pranešimų gavimą. Pažymėjo ir tai, kad ieškovo pateiktas kreditorių sąrašas neatitinka įstatymo jam keliamų reikalavimų (JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3 punktas), t. y. jame nenurodyti visi kreditorius tinkamai identifikuojantys duomenys, finansinių reikalavimų įvykdymo terminai ir užtikrinimo būdai.
4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas kreipėsi su pareiškimu dėl nemokumo bylos iškėlimo tinkamai nepasinaudojęs JANĮ nustatyta ikiteismine ginčo išsprendimo tvarka ir neturėdamas teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo, nes nėra duomenų apie tai, jog ieškovas tinkamai informavo visus kreditorius apie nemokumo procedūrų inicijavimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas MB „Aurificis“ direktorius R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti įstatymu nustatyta tvarka ir lydraščiuose buvo nurodyta patvirtinti apie pranešimo gavimą. Ieškovas neturi pareigos priversti kreditorius patvirtinti apie pranešimų gavimą.
5.2. Teismas, matydamas pareiškimo trūkumus, turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Apeliantas (ieškovas) su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – kreditorių patvirtinimus apie elektroninių ryšių priemonėmis siųstų pranešimų gavimą. Nurodė, kad anksčiau šių įrodymų pateikti negalėjo, nes jie buvo gauti po skundžiamos nutarties priėmimo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus dvi išimtis: 1) jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) jeigu tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Toks naujų įrodymų priėmimo aukštesnės instancijos teisme ribojimas nustatytas, atsižvelgiant į CPK įtvirtintą apeliacijos modelį, kuriam būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus duomenis, patikrinant, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir pan.
8. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto pateiktais naujais įrodymais, nusprendžia, kad nurodytuose dokumentuose esanti informacija yra susijusi su nagrinėjamos bylos dalyku ir gali būti aktuali, sprendžiant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą. Aptariamų duomenų priėmimas neužvilkins bylos apeliacine tvarka nagrinėjimo. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto pateikti nauji rašytiniai įrodymai priimami.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą iškelti atsakovei bankroto bylą, motyvuodamas tuo, kad apeliantas nesilaikė JANĮ 8 straipsnyje nustatytos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos, t. y. nepateikė patvirtinimų apie elektroninių ryšių priemonėmis siųstų pranešimų gavimą.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
12. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Pranešimai kreditoriams buvo išsiųsti įstatymu nustatyta tvarka ir lydraščiuose buvo nurodyta patvirtinti apie pranešimo gavimą, o pareigos priversti kreditorius patvirtinti pranešimų gavimą, ieškovas neturi. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apelianto argumentais nesutinka.
13. Teismų praktikoje išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas, neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1161-450/2021).
14. JANĮ 4 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti asmenys, turintys teisę inicijuoti nemokumo procesą: 1) juridinio asmens vadovas, o kai pagal atitinkamą juridinio asmens teisinę formą reglamentuojantį įstatymą juridinis asmuo vienasmenio valdymo organo neturi – kitas asmuo, pagal kompetenciją turintis teisę kreiptis dėl nemokumo proceso, esant juridinio asmens nemokumo tikimybei; 2) kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.
15. JANĮ 8 straipsnyje reglamentuota privaloma nemokumo proceso inicijavimo tvarka, kuomet jį inicijuoja juridinis asmuo. JANĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad juridinio asmens vadovas nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą kreditoriams jų gyvenamosios vietos ar buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, juridinis asmuo kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo (JANĮ 8 straipsnio 2 dalis). Susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo kreditoriui dienos (JANĮ 8 straipsnio 3 dalis).
16. Aptariamo straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu yra viena iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) likvidatorius inicijuoja bankroto procesą, nes juridinis asmuo yra nemokus; 3) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 8 straipsnio 4 dalis).
17. Teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1–4 punktai).
18. JANĮ
19. Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad visi pranešimai apie įmonės nemokumo proceso inicijavimą kreditoriams buvo išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis, todėl turėjo būti gauti ir, kartu su pareiškimu dėl nemokumo bylos atsakovei MB „Aurificis“ iškėlimo, teismui pateikti kreditorių patvirtinimai apie pranešimų gavimą (JANĮ 8 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesat kreditorių patvirtinimų apie pranešimų gavimą, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad apeliantas (ieškovas) netinkami įgyvendino tinkamo teisės kreipimosi į teismą sąlygas, t. y. netinkamai įgyvendino JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių reikalavimus ir teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Apelianto apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai – kreditorių rašytiniai patvirtinimai apie pranešimų gavimą, kurie iš kreditorių buvo gauti jau po skundžiamos nutarties priėmimo, pranešimus dėl nemokumo bylos atsakovei MB „Aurificis“ iškėlimo išsiuntus pakartotinai, išvados dėl netinkamos privalomos išankstinės ginčų dėl nemokumo bylos iškėlimo juridiniam asmeniui nagrinėjimo tvarkos įgyvendinimo nekeičia, nes apskųstos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas vertinami pagal tos nutarties priėmimo metu buvusią faktinę ir teisinę situaciją. Pareiškimo iškelti bankroto bylą trūkumai negali būti taisomi apeliacinės instancijos teisme, teikiant atskirąjį skundą, tai turi būti padaryta parengiant pareiškimą, atitinkantį jo formai ir turiniui proceso teisės normų nustatytus reikalavimus ir pateikiantį jį pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliantas (ieškovas) to nepadarė.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsisakymas priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu neužkerta kelio ieškovui pakartotinai kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei, tinkamai įgyvendinus JANĮ 8 straipsnio 1–3 dalių, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aktualias JANĮ nuostatas, reglamentuojančias pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja
