Dėl skolos ir delspinigių priteisimo priėmimo klausimas

Civilinė byla Nr. e2-1119-464/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01133-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.1.2.4;

3.1.14.8.1; 3.2.6.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutarties, kuria buvo sprendžiamas ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-2976-981/2023 atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl skolos ir delspinigių priteisimo priėmimo klausimas,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) Vilniaus Gedimino technikos universitetui, prašydama priteisti iš atsakovės 359 274,89 Eur skolą, 19 939,76 Eur delspinigius, 0,3 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad su atsakove buvo sudariusi rangos sutartį, kurios vykdymo metu prasidėjo Covid-19 ligos pandemija, o tai ir kiti susiję veiksniai itin padidino statybų kainas. Tarp šalių kilo ginčas dėl rangos sutarties kainos indeksavimo rodiklių, todėl ieškovė 2022 m. kovo 21 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašė padidinti rangos sutarties kainą papildomai 4,24 proc. (359 274,89 Eur), t. y. rangos sutarties kainą indeksuoti pagal indeksą „Negyvenamieji pastatai“. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1911-432/2022 ieškinį atmetė, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį panaikino ir priėmė naują sprendimą, kuriuo ieškinį patenkino.

3. Ieškovės vertinimu, nurodytu sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas de facto (faktiškai) ieškovei iš atsakovės priteisė 359 274,89 Eur, nes tokio dydžio yra skirtumas (prieaugis) tarp rangos sutarties pradinės kainos, nurodytos šalių 2022 m. kovo 15 d. susitarime (16 772 457,78 Eur), ir šį susitarimą modifikavusio Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo pagrindu gaunamos kainos (17 131 732,67 Eur).

4. Atsakovei nevykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo ir atsisakant ieškovei sumokėti 359 274,89 Eur, skaičiuojamą pagal pakeistas sutarties sąlygas, egzistuoja teisinis pagrindas įpareigoti atsakovę įvykdyti prievolę natūra – sumokėti ieškovei 359 274,89 Eur. Atsakovei vėluojant atsiskaityti su ieškove, iš atsakovės priteistina ir 19 939,76 Eur delspinigių suma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.

6. Teismas nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje nustatomi tik procesinio teisinio pobūdžio faktai, taip pat patikrinama, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą bei ar šią teisę įgyvendina tinkamai, kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tuo atveju, kai ieškinio priėmimo stadijoje nustatoma, kad pateiktas ieškinys negali būti priimtas, nes tokio pobūdžio ginčai teisme iš viso nenagrinėtini, ieškinį priimti atsisakoma. Šiuo teisiniu pagrindu būtina atsisakyti priimti ieškinio pareiškimą, kuomet jis nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

7. Teismas pažymėjo, kad pati ieškovė ieškinyje tvirtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 išsprendė šalių ginčą: patenkino ieškovės ieškinį ir padidino rangos sutarties kainą 359 274,89 Eur suma. Ieškovė ieškiniu iš esmės prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti piniginę prievolę natūra – sumokėti ieškovei 359 274,89 Eur skolą, kartu reiškia išvestinį reikalavimus dėl delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo, atsakovei geruoju nevykdant apeliacinės instancijos teismo sprendimo.

8. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovės nėra ginčo dėl teisės, nes skola ieškovei yra priteista ir gali būti priverstinai išieškoma, todėl, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, toks ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme. Ieškovė dėl įsiteisėjusio Lietuvos apeliacinis teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 priverstinio įvykdymo turi kreiptis į antstolį.

III. Atskirojo skundo argumentai

9. Ieškovė AB „Panevėžio statybos trestas“ pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti ieškinio priėmimo klausimą spręsti Vilniaus apygardos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškovės ankstesnėje byloje pateiktu ieškiniu nebuvo reikalaujama priteisti iš atsakovės 359 274,89 Eur – kainų skirtumo, susidariusio tarp rangos sutarties kainos iki kreipiantis į teismą (16 772 457,78 Eur) ir tos, kurios nustatymo buvo prašoma 2022 m. kovo 21 d. ieškinyje (17 131 732,67 Eur). Atitinkamai, Lietuvos apeliacinis teismas, 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu patenkindamas ieškinį, ieškovei iš atsakovės formaliai ir nepriteisė 359 274,89 Eur, o tik pakeitė (padidino) rangos sutarties kainą šia suma.

9.2. Kadangi ieškovei Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu nebuvo priteista 359 274,89 Eur, ieškovė neturi galimybės antstoliui pateikti vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą. Tik išnagrinėjus ieškovės ieškinį, kurį teismas nepagrįstai atsisakė priimti, ir expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) priteisus iš atsakovės 359 274,89 Eur sumą, būtų realiai apgintos ieškovės teisės, ji galėtų tokį teismo sprendimą atiduoti vykdyti antstoliui priverstine tvarka.

9.3. Teismas, atsisakęs priimti ieškinį, akivaizdžiai pažeidė Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Europos žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio 1 dalį ir ieškovės teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymo saugomas interesas. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį remdamasis CPK 137 straipsnio 2 dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-404-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

3. Taigi, pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prieš priimdamas ieškinį teismas turi pareigą įsitikinti, ar egzistuoja procesinės bylos iškėlimo teisme prielaidos, iš esmės yra teisinga. Tačiau padaryta išvada, kad šiuo konkrečiu atveju nėra prielaidų civilinei bylai pagal apeliantės ieškinį iškelti, nes toks ginčas teisme civilinio proceso tvarka nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), stokoja pagrįstumo.

4. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad apeliantė AB „Panevėžio statybos trestas“ 2022 m. kovo 21 d. su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama pakeisti susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-174) 1 punktą, pritaikant statybos sąnaudų elementų kainų indekso pokytį kategorijoje „Negyvenamieji pastatai“, ir jį išdėstyti taip: „Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams: 17 131 732,67 = 7 410 126,84 + (15 883 591,35 – 7 410 126,84) (1 + 14,73/100), kur SN – 17 131 732,67 Eur (perskaičiuota sutarties kaina), SS – 15 883 591,35 Eur (sutarties kaina iki perskaičiavimo), A – 7 410 126,84 Eur (stliktų darbų kaina iki perskaičiavimo), SKI – 14,73 (statybų kainų indeksas – kainų pokytis nuo paskutinio indeksavimo arba nuo sutarties sudarymo datos procentais)“.

5. Apeliantė AB „Panevėžio statybos trestas“ taip pat kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškiniu, prašydama pakeisti 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-174) kainą, padidinant 2022 m. balandžio mėnesio pabaigoje likusių neatliktų darbų kainą 14,33 proc., o tai faktiškai sudaro 878 370,88 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM).

6. Civilinės bylos pagal abu šiuos ieškinius buvo sujungtos į vieną bylą ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje e2-1911-432/2022 apeliantės 2022 m. kovo 21 d. ir 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškiniuose išdėstyti reikalavimai buvo atmesti.

7. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. priimtu nauju sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinys, paliko nepakeistą; Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 29 d. sprendimo dalį, kuria atmestas 2022 m. kovo 21 d. ieškinys, panaikino, priėmė naują sprendimą ir šį ieškinį patenkino – pakeitė susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-174) 1 punktą bei ir jį išdėstė taip:

„Remiantis Lietuvos statistikos departamento skelbiama informacija, kad kategorijos „Negyvenamieji pastatai“ statybos sąnaudų elementų kainos pokytis nuo pasiūlymo pateikimo dienos yra didesnis nei 5 procentai, pagal sutarties 13.8 punkte nurodytą sutarties kainos neatliktiems darbams dėl statybos kainų pokyčio perskaičiavimo formulę, perskaičiuoti sutarties kainą neatliktiems darbams:

17 131 732,67 = 7 410 126,84 + (15 883 591,35 – 7 410 126,84) * (1 + 14,73/100)

SN – 17 131 732,67 Eur (perskaičiuota sutarties kaina),

SS – 15 883 591,35 Eur (sutarties kaina iki perskaičiavimo),

A – 7 410 126,84 Eur (atliktų darbų kaina iki perskaičiavimo),

SKI – 14,73 (statybų kainų indeksas – kainų pokytis nuo paskutinio indeksavimo arba nuo sutarties sudarymo datos procentais)“.

8. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

9. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CPK 18 straipsnio nuostatas, pasisakyta, kad šioje normoje įtvirtintas teismo įsiteisėjusio procesinio sprendimo privalomas vykdymas. Jį reikia skirti nuo priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas atliekamas CPK nustatyta priverstinio vykdymo tvarka ir vadovaujantis joje nustatytais dokumentais. Pagal CPK 587 straipsnio 1 dalies 1 punktą vykdomuoju dokumentu yra teismo sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas. Jis išduodamas vykdytinam teismo sprendimui įsiteisėjus (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata suprantama, kad tai turi būti priverstine tvarka vykdytinas teismo sprendimas. Tai nėra bet kuris teismo sprendimas, kuris pagal CPK 18 straipsnį privalomas vykdyti. Ar teismo sprendimas yra priverstinai vykdytinas, sprendžiama pagal teismo sprendimu taikytą teisės gynimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje išskiriami skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Nurodytame straipsnyje įtvirtinta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiais būdais: 1) pripažindamas tas teises; 2) atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį; 3) užkirsdamas kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždrausdamas atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti (prevencinis ieškinys); 4) priteisdamas įvykdyti pareigą natūra; 5) nutraukdamas arba pakeisdamas teisinį santykį; 6) išieškodamas iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ar neturtinę žalą (nuostolius), o įstatymų arba sutarties numatytais atvejais – netesybas (baudą, delspinigius); 7) pripažindamas negaliojančiais valstybės ar savivaldybių institucijų arba pareigūnų aktus, prieštaraujančius įstatymams, šio kodekso 1.3 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais; 8) kitais įstatymų numatytais būdais.

11. Teismų praktikoje teismo sprendimams pagal pritaikytą teisių gynimo būdą taikomas dar ir toks skirstymas: 1) sprendimai dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai); 2) sprendimai dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai); 3) sprendimai dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus). Iš jų priverstinai gali būti vykdomi tik sprendimai dėl priteisimo, o kiti sukelia teisinius padarinius ir be jų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014, 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-915/2019).

12. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, ieškiniai dėl teisinių santykių modifikavimo, kuriais prašoma pakeisti teisinį santykį, bei ieškiniai dėl priteisimo, kuriais prašoma priteisti įvykdyti pareigą natūra, yra skirtingo pobūdžio, taigi ir jų patenkinimas sukuria bylos šalims skirtingas teisines pasekmes. Kaip minėta, priverstinai vykdytini tik sprendimai dėl priteisimo, tačiau sprendimai dėl teisinių santykių modifikavimo sukelia teisinius padarinius be jų vykdymo, todėl nėra priverstinai vykdytini.

13. Nagrinėjamu atveju Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. priimtu nauju sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 buvo modifikuoti bylos šalių teisiniai santykiai, o konkrečiai – jų susitarimas dėl rangos sutarties vykdymo kainos. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė rangos sutarties sąlygas, susijusias su darbų kainos skaičiavimo tvarka ir principais, t. y. pakeitė šalių susitarimo Nr. 1 prie 2020 m. rugpjūčio 20 d. statybos rangos sutarties (Vilnius Tech reg. Nr. 10.13-174) 1 punktą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas nereikalauja priverstinio vykdymo, kadangi jame nurodytos materialiosios teisinės pasekmės (rangos sutarties sąlygų dėl sutarties kainos skaičiavimo tvarkos pakeitimas) atsirado sprendimo priėmimo dieną (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

14. Taigi, skirtingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas negali būti priverstinai vykdomas CPK VI skyriuje įtvirtinta teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarka. Šio sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl atsakovės pareigos sumokėti apeliantei konkrečią pinigų sumą. Pažymėtina, kad išduodant vykdomąjį dokumentą jame turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas), kitaip tariant, savarankiškai atsakovo skolos apskaičiavimo antstolis pagal įstatymą ir negalėtų atlikti.

15. Kaip matyti iš ieškinio, kurį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti, turinio, juo apeliantė siekia ne priverstinio Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 įvykdymo, bet, remdamasi šiuo sprendimu modifikuotomis rangos sutarties sąlygomis, prašo įpareigoti atsakovę įvykdyti piniginę prievolę natūra, t. y. siekia atitinkamo dydžio skolos priteisimo iš atsakovės. Toks ieškinio reikalavimas (dalykas) atitinka savarankišką civilinių teisių gynimo būdą (priteisimą įvykdyti prievolę natūra), jis gali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir, be kita ko, gali būti priverstinai vykdomas CPK VI skyriuje įtvirtinta teismo sprendimų priverstinio vykdymo tvarka. Reikalavimas priteisti netesybas (delspinigius) taip pat gali būti savarankišku ieškinio dalyku civilinėje byloje, net kartu nepareiškus ieškinio dėl skolos priteisimo, todėl vien dėl šios priežasties nebuvo jokio teisinio pagrindo atsisakyti priimti šį reikalavimą kaip teisme nenagrinėtiną.

16. Atsižvelgiant į išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo vertindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-324-407/2023 sukurtas teisines pasekmes bei jų įtaką šioje civilinėje byloje pareikštam ieškinio reikalavimui, padaręs neteisingą išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu apeliantė siekia priverstinio apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymo ir tokius savo interesus ji gali įgyvendinti vykdymo procese.

17. Atsižvelgiant, į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį, atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas pagal kompetenciją perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinio atsakovei viešajai įstaigai Vilniaus Gedimino technikos universitetui dėl skolos ir delspinigių priteisimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Dalia Kačinskienė