Civilinė byla Nr. e3K-3-325-469/2018
Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00510-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1.; 2.6.11.4.2.; 2.6.11.4.3.
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. rugsėjo 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Sagačio ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Švarinta“ ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių tiekėjo pasiūlymo atitiktį viešojo pirkimo konkurso sąlygoms ir reikalavimus, keliamus konkurso sąlygoms, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė UAB „Švarinta“ (toliau – ir ieškovė) prašė panaikinti atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą atmesti jos pasiūlymą, pripažinti negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) atsakovės ir UAB „Ecoservice projektai“ 2018 m. sausio 2 d. Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslaugų sutartį (II pirkimo dalis „Nevažiuojamoji teritorija“) Nr. SŽ-1, o jei teismas atsisakytų tenkinti šį reikalavimą, taikyti alternatyvią sankciją – sutrumpinti šios sutarties galiojimo terminą iki 2018 m. gegužės 1 d.
Ieškovė nurodo, kad ji pateikė pasiūlymą dėl perkančiosios organizacijos vykdomo tarptautinio pirkimo „Šiaulių miesto teritorijų tvarkymo ir valymo paslauga“ (toliau – Konkursas) II dalies „Nevažiuojamųjų, transporto eismui neskirtų teritorijų (šaligatvių, takų, aikščių, skverų, laiptų, kt.) mechanizuoto ir rankinio tvarkymo paslaugos visais metų laikais“. Atsakovė ieškovės pasiūlymą atmetė. Ieškovė teigia, kad tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės kvalifikacijos atitikties Konkurso sąlygų 26 punkto 2 dalies „Techninis ir profesinis pajėgumas“ įtraukai „2 pirkimo dalis“, kurioje buvo įtvirtinta, kad tiekėjas privalo turėti ne mažiau kaip 350 vnt. šiukšlių dėžių (toliau – ir ginčo Konkurso sąlyga). Šalys nesutaria, ar ieškovės turimos paslaugų teikimo priemonės laikytinos konteineriais ar šiukšlių dėžėmis.
Ieškovė pažymi, kad atsakovė perka paslaugas, o ne prekes – tai patvirtinama ir Konkurso sąlygų 12 punktu. Atsakovė neperka šiukšlių dėžių, todėl paslaugoms teikti potencialus tiekėjas galėjo pasirinkti atitinkamas priemones, kurios atitiktų Techninės specifikacijos reikalavimus. Atsakovės atstovams atvykus pas ieškovę patikrinti pastarosios kvalifikacijos, atsakingo darbuotojo net nebuvo konkrečiai pasiteirauta, kokių šiukšlių dėžių ieškoma, nebuvo nurodyta, kokiam viešajam pirkimui reikalinga informacija, nebuvo reikalaujama pasirašyti jokių dokumentų dėl apžiūros ir pan. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad ieškovė įsigijo šiukšlių dėžes, o ne konteinerius. Be to, estetinis paslaugoms teikti pasitelkiamų priemonių vaizdas taip pat nėra pagrindas atmesti ieškovės pasiūlymą. Atsakovė 5-ame sprendimo atmesti pasiūlymą punkte nepagrįstai nurodė, kad Techninėje specifikacijoje nurodyta šiukšlių dėžių paskirtis – šiukšlių dėžių pastatymas ir priežiūra prie pėsčiųjų takų, autobusų stotelėse, skveruose ir kt. Techninėje specifikacijoje nustatyta šiukšlių dėžių pastatymo vieta, o ne paskirtis, šiukšlių dėžės paskirtis yra surinkti atliekas. Atsakovė proteguoja šiuo metu paslaugas teikiančią tiekėją – UAB „Ecoservice projektai“, nors Konkurse ji pateikė didesnės kainos pasiūlymą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 23 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad Techninėje specifikacijoje nustatyta, kaip vykdomas šiukšlių dėžių pastatymas, jų priežiūra, atliekų išvežimas iš prižiūrimų teritorijų (iš šiukšlių dėžių). Techninės specifikacijos 7 punkte nurodyta, kad paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, jog paslaugos gavėjo nurodytose vietose (prie pėsčiųjų takų, autobusų stotelėse, skveruose ir kt.) būtų pastatytas ir prižiūrėtas reikiamas kiekis (apie 600–650 vnt.) šiukšlių dėžių.
Teismas pažymėjo, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei, jog nebuvo detalizuota, kokių konkrečių techninių charakteristikų ar parametrų šiukšlių dėžės turi būti pagal Techninės specifikacijos 7 punktą. Teismas sprendė, kad atsakovė neribojo tiekėjų įsigytų šiukšlių dėžių parametrų, išvaizdos, kainos, jų gamybos medžiagų.
Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad tiekėjai turėjo galimybę pateikti bet kokius su Konkursu susijusius klausimus, į šiuos perkančioji organizacija atsakė. Ieškovei nekilo klausimų dėl šiukšlių dėžių, be to, ieškovė yra savo veiklos profesionalė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė žinojo, kas gali būti laikoma šiukšlių dėže. Tai, kad ieškovė nepateikė sau priklausančių šiukšlių dėžių pavyzdžių, rodo, kad ieškovė jų paprasčiausiai nebuvo įsigijusi.
Teismas nustatė, kad perkančioji organizacija iš ieškovės pareikalavo įrodymų, kadangi jai kilo abejonių dėl pastarosios galimybės įvykdyti sutartį. Ieškovė raštu patvirtino, kad turi nuosavybės teise priklausančių 350 vnt. šiukšlių dėžių. Ji taip pat nurodė, kad perkančiosios organizacijos atstovai gali atvykti adresu: (duomenys neskelbtini), prieš tai suderinę datą ir laiką su įmonės direktoriaus pavaduotoju. Atsakovės atstovams atvykus nurodytu adresu, dalyvaujant ieškovės nurodytam asmeniui, šiukšlių dėžių rasta nebuvo.
Teismas padarė išvadą, kad šalių pateikti vertimai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą neįrodė, jog ieškovės siūlomi konteineriai gali būti laikomi šiukšlių dėžėmis. Teismas pažymėjo, kad jis privalo vadovautis faktais, o ne sąskaitų faktūrų vertimais, nurodė, kad byloje yra nuotrauka, kurioje nufotografuoti ieškovės turimi konteineriai.
Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, jog perkančioji organizacija proteguoja Konkurso laimėtoją ir sutartį pasirašiusią UAB „Ecoservice projektai“. Jei ieškovės siūlymas būtų atitikęs Konkurso sąlygas, perkančioji organizacija būtų turėjusi vertinti ir jos pasiūlymą. Teismo teigimu, negalima situacija, kai reprezentatyviose gatvėse vietoj šiukšlių dėžių būtų statomi uždengiami, ratukais stumdomi konteineriai, kad ir kokie jie būtų nedideli, o ieškovės turimi konteineriai yra 240 l talpos. Teismas laikė nepagrįstais ieškovės teiginius, kad Konkurso dalyviai neturėjo pagrindo vertinti estetinio paslaugoms teikti pasitelkiamų priemonių vaizdo. Teismas pažymėjo, kad miesto bulvaro, aikščių, skverų išvaizda yra susijusi su jo mažosios architektūros akcentais, tokiais akcentais laikytinos ir šiukšlių dėžės.
Teismas nustatė, kad AB „Specializuotas transportas“ (dabar – UAB "Ecoservice projektai") su atsakove 2015 m. spalio 15 d. sudarytoje analogiškoje sutartyje buvo nustačiusi, jog šiukšlių dėžės yra kaip urnelės, todėl ieškovei jau buvo žinoma, kad perkančioji organizacija siekia, jog mieste būtų statomos šiukšlių dėžės. Paslaugos turi būti atliekamos tokiais būdais ir priemonėmis, kokių tikisi jas įsigyjanti perkančioji organizacija. Miestas turi būti tvarkomas taip, kad jo bendruomenės nariai galėtų gyventi kultūringoje aplinkoje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Kolegija papildomai nustatė, kad atsakovė Techninėje specifikacijoje nurodė, jog šiukšlių dėžės turi būti tvarkingos, geros būklės ir švarios; paslaugos teikėjas privalo rūpintis pastatytomis paslaugos gavėjo ir savo šiukšlių dėžėmis, jas prižiūrėti (dezinfekuoti, kai vidutinė paros temperatūra siekia daugiau nei + 10°C), laiku ištuštinti (šiukšlių dėžės negali būti perpildytos), bet ne rečiau kaip kartą per savaitę, sutvarkyti teritoriją aplink šiukšlių dėžes (surinkti, sušluoti pabirusias atliekas ne mažesniu nei 5 m spinduliu).
Kolegija pažymėjo, kad ieškovė yra įmonė, kuri specializuojasi konkrečioje srityje ir kurios darbo specifika leidžia daryti išvadą, jog būtent ji, kaip patyrusi tos srities profesionalė, suvokianti šio darbo specifiką, gali pateikti tinkamą profesionaliai parengtą pasiūlymą, atitinkantį perkančiosios organizacijos lūkesčius, o ne priešingai – bandyti paneigti visuotinai žinomą faktą, kad šiukšlių konteineris nėra ir negali būti prilyginamas šiukšlių dėžei.
Kolegija nurodė, kad Konkurso dalyviai turėjo atsižvelgti į estetinį paslaugų teikimą, kadangi miesto išvaizda yra susijusi su jo mažosios architektūros akcentais, tokiais akcentais laikytinos ir šiukšlių dėžės. Miestas turi būti tvarkomas taip, kad jo bendruomenės nariai galėtų gyventi kultūringoje aplinkoje. Todėl kolegija nepagrįstais laikė ieškovės teiginius, kad teismas pernelyg plačiai aiškino Konkurso sąlygas, ieškovės kvalifikaciją vertino pagal Konkurso dokumentuose neįtvirtintus kriterijus.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino Konkurso sąlygas ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Konkurso sąlygų 26 punkto 2 dalyje įtvirtintas tiekėjo kvalifikacijos reikalavimas susijęs su reikalaujamo šiukšlių dėžių kiekio užtikrinimu ir funkcine priemonių paskirtimi, o ne su konkrečiu tokių priemonių įvardijimu tiekėjo teikiamuose dokumentuose. Iš bylą nagrinėjusių teismų sprendimų matyti, kad teismai suabsoliutino lingvistinį tiekėjo kvalifikacijos reikalavimo aiškinimą, nors privalėjo teikti prioritetą tiekėjo kvalifikacijos sampratai ir įrodinėjimo tikslui – įsitikinti tiekėjo pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, vertinti tiekėjo kvalifikaciją pagrindžiančių dokumentų visumą, tinkamai įvertinti Konkurso objektą. Perkančioji organizacija gali nustatyti tik tokius reikalavimus kandidatų ar dalyvių kvalifikacijai, kurie dirbtinai neribotų konkurencijos, būtų tikslūs, aiškūs ir susiję su pirkimo objektu. Techninės specifikacijos 6–7 punktuose nustatyta, kad šiukšlių dėžės privalo būti tvarkingos, geros būklės ir švarios. Jokių kitų charakteristikų, parametrų, medžiagos savybių, estetinės išvaizdos ir pan. reikalavimų Konkurso sąlygose šiukšlių dėžėms nenurodyta. Byloje nepaneigta, kad ieškovės siūlomos paslaugų teikimo priemonės, nepaisant to, ar jos ieškovės dokumentuose įvardytos kaip šiukšlių konteineriai ar šiukšlių dėžės, atitinka Konkurso tikslą – tvarkymo ir valymo paslaugų teikimą.
Išvadą dėl to, kad privalu vertinti būtent tiekėjo kvalifikaciją pagal funkcinę paskirtį, patvirtina ir kasacinio teismo praktika, kurioje dėl iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusio Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 32 straipsnio taikymo (nuo 2017 m. liepos 1 d. įstatymo redakcijoje – 47 straipsnis) pasisakyta, jog, tiekėjui dokumentais įrodinėjant atitiktį šiems reikalavimams, perkančioji organizacija neturi pagrindo reikalauti, kad dokumentas visiškai tiksliai atitiktų reikalaujamą formą, nes VPĮ 32 straipsnio 4 dalyje prioritetas suteiktas kvalifikacijos įrodinėjimo tikslui – patvirtinti, kad tiekėjo kvalifikacija yra pakankama viešojo pirkimo sutarčiai įvykdyti; VPĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai perkančiajai organizacijai ir tiekėjams yra nustatyti siekiant viešųjų pirkimų tikslų, todėl viešųjų pirkimų teisinių santykių formalizavimas svarbus tiek, kiek tai padeda siekti šių tikslų ir nepažeidžia viešųjų pirkimų principų. Tiekėjų veiksmų ir perkančiosios organizacijos sprendimų turiningasis vertinimas, atsižvelgiant į viešųjų pirkimų principus ir tikslus, turi viršenybę prieš formalumus organizacijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-498/2011">3K-3-498/2011</a>; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODAvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-280/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-280/2012">3K-3-280/2012</a>; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-496/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-496/2014">3K-3-496/2014</a>).
Bylą nagrinėję teismai vertino ne ieškovės pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį pagal Konkurso objektą, o paslaugų teikimo priemones pagal niekur neįtvirtintus ir teisminio proceso metu sukurtus kriterijus. Ieškovė pateikė visus atsakovės pareikalautus dokumentus, kurie atitinka ginčo Konkurso sąlygą. Būtent atsakovė privalėjo įrodyti tai, kad ieškovės pasitelktos paslaugų teikimo priemonės negali užtikrinti vykdant Konkurso antrąją dalį perkamų paslaugų suteikimo. Pagal ieškovės kvalifikaciją patvirtinančius rašytinius įrodymus ji atitiko ginčo Konkurso sąlygą. Atsakovės sukurti kriterijai pažeidžia VPĮ 47 straipsnio 6 dalį. Šiuo atveju reikėtų vadovautis kasacinio teismo praktika dėl draudimo keisti pirkimo sąlygas ir dėl iš skaidrumo pareigos išplaukiančio reikalavimo pirkimo sąlygoms būti aiškioms nuo jų paskelbimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013; 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-690/2015">e3K-3-39-690/2015</a>; 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a>).
Tuo atveju, jeigu atsakovė iš tiesų manė, kad Konkurso II dalyje nurodytoms paslaugoms teikti reikiamos šiukšlių dėžės privalo atitikti Šiaulių miesto reprezentatyvumo kriterijų, Šiaulių miesto mažosios architektūros kriterijų, savo pačios pasirinktą norą, kaip perkamos paslaugos turi būti teikiamos, ji privalėjo tokį tikslą ir valią iš anksto išviešinti Konkurso sąlygose, nustatydama atitinkamus konkrečius reikalavimus. Be to, nurodyti kriterijai yra nepakankamai apibrėžti ir jų teisminė peržiūra dėl taikymo (ne)pagrįstumo yra negalima, kadangi neegzistuoja jokie duomenys, kurie leistų ieškovei ar teismui patikrinti jų taikymo (ne)pagrįstumą. Teismai, vertindami ieškovės kvalifikaciją, nesivadovavo jokia Konkurso sąlyga, Konkurso dokumentais, VPĮ ar kito teisės akto nuostatomis. Iš to darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 177 straipsnio 1 dalies, 185 straipsnio, 263 straipsnio 1 dalies, 270 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų reikalavimus. Atsakovė neįrodė, iš kur kildinami minėti kriterijai. Tokio duomenų šaltinio nenustatė ir bylą nagrinėję teismai.
Nagrinėjamoje byloje nėra jokio privalomai taikytino teisės akto reikalavimo dėl Konkurso antrajai daliai naudotinų šiukšlių dėžių atitikties Šiaulių miesto reprezentatyvumo kriterijui, Šiaulių miesto mažosios architektūros kriterijui. Nagrinėjamoje byloje netaikytinas kasacinio teismo praktikoje nustatytas korekcinis mechanizmas, o tuo atveju, jeigu atsakovė ar kasacinis teismas nustatytų privalomai taikytiną teisės aktą dėl šiukšlių dėžių estetinės išvaizdos, ieškovei turėjo būti taikomas kvalifikacijos korekcinis mechanizmas – suteikta galimybė ištaisyti pasiūlymo trūkumą. Taigi atsakovė pažeidė skaidrumo principą ir iš jo kylančią pareigą nekeisti pirkimo sąlygų per visą Konkurso procedūrą.
Byloje nėra ginčo dėl Konkurso sąlygų, įskaitant Konkurso sąlygų 26 punkto 2 dalyje įtvirtintą reikalavimą turėti 350 vnt. šiukšlių dėžių, neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ginčo pobūdį, nurodydamas, kad ieškovė reiškė pretenzijas atsakovei dėl Konkurso sąlygų ydingumo; kad Konkurso sąlygos dirbtinai neriboja konkurencijos. Ieškovė jokia forma neginčijo Konkurso sąlygų būtent dėl to, kad jos suteikia teisę siūlyti Konkurso objektą galinčias įgyvendinti paslaugų teikimo priemones.
Nei atsakovė, nei teismai nepaneigė, kad ieškovė įrodė turėsianti Konkurso paslaugas galinčias teikti priemones, nepaisant to, ar jos įvardytos kaip šiukšlių dėžės ar kaip šiukšlių konteineriai. Byloje nėra įrodymų, kas laikytina šiukšlių dėže, o kas – konteineriu, kokie jų skirtumai, kuo skiriasi jų funkcinė paskirtis ir parametrai. Teismai privalėjo vadovautis rašytiniais įrodymais, kuriuose užfiksuota, kaip įvardytos ieškovės pasiūlytos paslaugų teikimo priemonės, o to nepakankant – vertinti ieškovės naudosimų paslaugų teikimo priemonių funkcinę paskirtį kartu su Konkurso objektu (paslaugų suteikimu, o ne prekių pirkimu). Nagrinėjamoje byloje teismai prielaidomis grįstu vertinimu nustatė, kas yra šiukšlių dėžė, o kas yra konteineris, vien iš ieškovės pateiktų fotonuotraukų.
Teismai neįvertino to, kad ieškovė kartu su 2017 m. lapkričio 23 d. atsakymu, be kitų dokumentų, pateikė ir užsienio bendrovės „Dietmar Stolz“ 2012 m. gruodžio 11 d. sąskaitą Nr. 2401 ir 2013 m. gegužės 23 d. sąskaitą Nr. 2476 (abi išverstos į lietuvių kalbą). Šie dokumentai atitinka Konkurso sąlygų 46 punkto reikalavimus dėl užsienio kalba parengtų dokumentų vertimo. Sąskaitose aiškiai nurodyta, kad ieškovė nuosavybės teise įsigijo šiukšlių dėžes, o ne konteinerius. Vien tai, kad atsakovė, kaip perkančioji organizacija, pateikė kitokius minėtų dokumentų vertimus, nepaneigia, kad ieškovė turi reikalaujamą techninį pajėgumą. Bylą nagrinėję teismai atmetė minėtų sąskaitų faktūrų vertimus dėl to, kad atsakovės pasamdyta vertėja iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą žodį „Müllbehälter“ išvertė kaip „šiukšlių konteineris“. Tuo tarpu ieškovės teiktuose vertimuose žodis „Müllbehälter“ išverstas kaip „šiukšlių dėžė“. Ieškovės pateikti sąskaitų faktūrų vertimai į lietuvių kalbą privalėjo būti vertinami visų ieškovės kvalifikacijos įrodymų kontekste.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo 34 punkte nurodyta, kad AB „Specializuotas transportas“ (dabar – UAB „Ecoservice projektai“) su atsakove 2015 m. spalio 15 d. sudarytoje analogiškoje sutartyje buvo sutarusios, jog šiukšlių dėžės yra kaip urnelės, todėl būtent tokias paslaugų teikimo priemones turėjo pasitelkti ieškovė. Vadovaujantis VPĮ 2 straipsnio 39 dalimi, kasacinio teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzktNjkwLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-39-690/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-39-690/2015">e3K-3-39-690/2015</a>) ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) (Teisingumo Teismo 2006 m. vasario 9 d. sprendimas sujungtose bylose La Cascina ir kt., C-226/04 ir C-228/04; 2009 m. gruodžio 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Prancūziją, C-299/08; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10) praktika, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo jokio faktinio ir teisinio pagrindo vadovautis anksčiau galiojusia viešojo pirkimo sutartimi, kadangi pastaroji nebuvo išviešinta Konkurso sąlygose ar kituose atsakovės dokumentuose. Be to, jokia VPĮ nuostata neįpareigoja ieškovės domėtis ankstesniais viešaisiais pirkimais ir jų reikalavimais, ji nėra ankstesnės viešojo pirkimo sutarties šalis.
CPK 4238 straipsnio 1–3 dalyse expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo. Apeliacinės instancijos teismas nepakankamai motyvavo procesinį sprendimą. Be to, pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>). Nagrinėjamo ginčo pobūdis ir teismo pareiga viešųjų pirkimų byloje būti aktyviam suponavo apeliacinės instancijos teismo pareigą padaryti konkrečias išvadas, atsižvelgti į apeliaciniame skunde iškeltus Konkurso sąlygų aiškinimo, tiekėjo kvalifikacijos ir pasiūlymo siaurąja prasme klausimus, į nurodytas nepagrįstas pirmosios instancijos teismo išvadas, CPK pažeidimus ir t. t.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad atsakovė protegavo UAB „Ecoservice projektai“. Atsakovė ir AB „Specializuotas transportas“ 2015 m. spalio 15 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį dėl analogiškų Konkursu perkamų paslaugų teikimo. Perkančioji organizacija, pažeisdama VPĮ 104 straipsnio 2 dalį ir pirmosios instancijos teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sudarė sutartį su UAB „Ecoservice projektai“.
Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė, rengdama Techninę specifikaciją bei siekdama kuo mažiau apriboti įvairių tiekėjų galimybes dalyvauti Konkurse, nekėlė specifinių reikalavimų šiukšlių dėžėms, leisdama patiems tiekėjams nuspręsti, kokios formos šiukšlių dėžes jai pasiūlyti. Šiuo atveju ieškovė, suprasdama esminius skirtumus tarp konteinerio ir šiukšlių dėžės ir suvokdama, kad šios šiukšlių dėžės bus tam tikras viešosios erdvės veidas, nesikreipė į perkančiąsias organizacijas su prašymu patikslinti, ar konteineriai, kuriuos siūlo ieškovė, atitiks perkančiosios organizacijos lūkesčius ir tikslus.
Remiantis tiek byloje pateiktais įrodymais, tiek Konkurso dokumentais, aiškiai matyti, kad šiukšlių dėžės bus statomos viešojoje erdvėje, kuri reprezentuoja tiek Šiaulių miesto savivaldybę, tiek patį miestą. Todėl kyla abejonių, ar tikrai ieškovei, kuri yra specializuotos paskirties įmonė ir turi didelę patirtį šioje veikloje, nekilo pagrįstų abejonių, kad Šiaulių miesto bulvare ir kitose viešosiose erdvėse šalia suoliukų gali būti statomi 240 l konteineriai. Viešojoje erdvėje vartojama sąvoka „šiukšliadėžė“ yra apibūdinama ne didesnė kaip 70 l talpykla, o talpykla su ratukais, kurios talpa didesnė nei 120 l, yra įvardijama kaip konteineris.
UAB „Ecoservice projektai“ ir ieškovė UAB „Švarinta“ yra specializuotos įmonės, kurių veikla tiesiogiai susijusi su gatvių ir kitų teritorijų tvarkymu. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių regione yra tik šios dvi įmonės, galinčios teikti analogiškas paslaugas ir turinčios pakankamus pajėgumus, taip pat į tai, kad mieste nėra jokių kitų tiekėjų, galinčių pateikti analogišką pasiūlymą, galima daryti pagrįstą išvadą, jog konkurencija šioje srityje yra itin didelė.
Viešųjų pirkimų bylose tarpusavyje konkuruoja keletas viešųjų interesų – visuomenės interesas pirkimo objekto teikiama nauda bei visuomenės interesas užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi. Atsakovė yra viešasis juridinis asmuo, kuris iš esmės įgyvendina tiek savivaldybės funkcijas, tiek ir tiesiogiai jai perduotas valstybės funkcijas. Ieškovės siūlomų konteinerių pastatymas viešojoje erdvėje iš esmės sudarkytų lankytinų viešųjų erdvių vaizdą, todėl Šiaulių miesto lankytinos viešosios vietos taptų nepatrauklios tiek patiems gyventojams, tiek ir svečiams, o tai sukeltų nepataisomą žalą miestui.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl ieškovės pasiūlymo atitikties Konkurso sąlygoms vertinimo taisyklių
Viešųjų pirkimų teisiniu reglamentavimu siekiama užtikrinti efektyvių ir skaidrių viešųjų pirkimų ir projekto konkursų atlikimą (VPĮ (2017 m. gegužės 2 d. Nr. XIII-327) 1 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Efektyvaus viešųjų pirkimų vykdymo tikslas neatsiejamas nuo racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šių principų visų pirma turi laikytis perkančiosios organizacijos; viešųjų pirkimų ginčus nagrinėjantys teismai juos turi taikyti vertindami viešųjų pirkimų procedūrų teisėtumą. Viešųjų pirkimų efektyvumas ir racionalus lėšų naudojimas, be kita ko, užtikrinamas pirkimo sąlygose tinkamai įtvirtinant pirkimo objekto ir tiekėjų pajėgumo reikalavimus. Tai savo ruožtu reiškia, kad viešojo pirkimo sąlygos turi būti suformuluotos taip, kad jų pritaikymas pirkimo procedūrose leistų perkančiajai organizacijai nupirkti objektą, atitinkantį tikruosius poreikius, bei įsitikinti šį objektą pasiūliusių tiekėjų pajėgumu įvykdyti viešojo pirkimo sutartį (šiame kontekste žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2013">3K-3-94/2013</a>).
Kasacinio teismo praktikoje dėl pirkimo sąlygų turinio nuosekliai pabrėžiama, kad šios privalo būti aiškios tiek tiekėjams, tiek perkančiosioms organizacijoms, kad pirmieji galėtų tinkamai suformuluoti ir pateikti pirkėjų poreikius atitinkančius pasiūlymus, o antrosios – juos vienodai įvertinti pagal pirkimo sąlygas; pirkimo sąlygos aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią bei į kituose teisės aktuose įtvirtintas normas, taip pat į kitas nuostatas (pvz., Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktus); kita vertus, sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimo rezultatas neturi lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo; konkurso specifikacijų apimtis turi būti nustatoma iš potencialių viešojo pirkimo dalyvių pozicijų; perkančiosios organizacijos valios ir ketinimo, jei jų iš tiesų tokių buvo, dėl pirkimo sąlygos turinio svarba sumenksta, jei ji pirkimo sąlygose juos netinkamai ir nesuprantamai materializuoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY5LTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-369-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-369-916/2017">e3K-3-369-916/2017</a> 37 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Su šia teismų praktika koreliuoja kasacinio teismo teisės išaiškinimai, kad perkančiosios organizacijos turi griežtai laikytis savo pačių nustatytų kriterijų; perkančiosios organizacijos tiekėjų pasiūlymus (plačiąja prasme) vertina išimtinai pagal viešojo pirkimo sąlygas; bet kokiu atveju perkančiosios organizacijos negali atmesti tiekėjo pasiūlymo pagal iš anksto aiškiai neišviešintus reikalavimus, nepriklausomai nuo to, kad jų taikymo poreikis kyla dėl kitų specialiųjų teisės aktų taikymo (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY5LTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-369-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-369-916/2017">e3K-3-369-916/2017</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Plėtojant aptariamas teismų praktikos nuostatas, kasacinio teismo išaiškinta, kad tiekėjų nenaudai negalima taikyti bet kokių iš anksto viešojo pirkimo sąlygose neišviešintų reikalavimų, net ir visuotinai ar tam tikram subjektų ratui žinomo (ar turimo žinoti) teisinio reguliavimo. Tai reiškia, kad tiekėjų pasiūlymai negali būti vertinami kaip neatitinkantys aiškiai neišviešintų reikalavimų ir dėl to atmetami. Pažymėtina, kad tik dėl aiškiai neišviešinto privalomai taikomo teisinio reguliavimo kasacinio teismo nustatytas korekcinis mechanizmas, pagal kurį tiekėjams turi būti leidžiama pataisyti pasiūlymo trūkumus, nulemtus viešojo pirkimo sąlygų. Kitais atvejais tiekėjų pasiūlymai privalo būti vertinami išimtinai pagal pirkimo sąlygas, nebent jų turinys lemtų išvadą apie tokio laipsnio neaiškumą, dviprasmiškumą ir pan., kad tai suponuotų jų pripažinimą neteisėtomis (žr. pirmiau nurodytos kasacinio teismo nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY5LTkxNi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-369-916/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-369-916/2017">e3K-3-369-916/2017</a> 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Be to, pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką peržiūros institucija, siekdama teisingai išspręsti šalių ginčą, turi išsiaiškinti atitinkamos pirkimo sąlygos turinį ir įvertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai pritaikė šią nuostatą, priimdama skundžiamą sprendimą. Pabrėžtina, kad pirkimo sąlygų analizė – ne fakto klausimas, taigi galimas spręsti kasaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, netinkamas ar nemotyvuotas ginčo Konkurso sąlygos turinio aiškinimas ir taikymas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesiniuose sprendimuose kasacinio teismo neriboja dėl to spręsti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjkxLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-291-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-291-969/2016">e3K-3-291-969/2016</a> 70 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškovės pasiūlymo atitikties ginčo Konkurso sąlygai (šios nutarties 3 punktas). Iš esmės analogiškas reikalavimas suformuluotas Techninės specifikacijos 7 punkte, nurodant, kad paslaugos teikėjas privalo užtikrinti, jog paslaugos gavėjo nurodytose vietose (prie pėsčiųjų takų, autobusų stotelėse, skveruose ir kt.) būtų pastatytas ir prižiūrėtas reikiamas kiekis (apie 600–650 vnt.) šiukšlių dėžių. Taigi, šalių ginčas iš esmės vyksta dėl Konkurso sąlygose įtvirtinto reikalavimo tiekėjui turėti reikiamą paslaugai teikti kiekį šiukšlių dėžių turinio ir šio reikalavimo taikymo. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisingam ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšminga tinkamai (tiksliai) kvalifikuoti ginčo Konkurso sąlygą – ar tai tiekėjų kvalifikacijos, ar sutarties vykdymo sąlyga.
Ieškovė laikosi pozicijos, kad jos turimos talpyklos yra šiukšlių dėžės, atsakovė teigia, kad tai – ne šiukšlių dėžės, o šiukšlių konteineriai. Bylą nagrinėję teismai palaikė atsakovės poziciją, sprendimą iš esmės grįsdami sveiko proto ar visuotinai žinomų aplinkybių argumentais. Atsakydamas į ieškovės teiginį, kad Konkurso sąlygose nebuvo detalizuota, kokių konkrečių techninių charakteristikų ar parametrų turėjo būti šiukšlių dėžės, naudojamos paslaugai teikti, todėl jos turimos šiukšlių dėžės Konkurso sąlygas atitinka, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiekvienas protingas žmogus supranta, kas yra šiukšlių dėžė, kokia jos paskirtis, kaip ji turi atrodyti, priklausomai nuo pastatymo vietos, ieškovė, kaip atliekų tvarkymo srities profesionalė, turėjo suprasti, koks buvo tikrasis perkančiosios organizacijos pageidavimas; apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė šiems argumentams. Įvertinusi bylos dokumentų visumą ir atsižvelgdama į sprendžiamo ginčo specifiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų pateikti motyvai nepakankami priimtiems procesiniams sprendimams pagrįsti.
Šiame kontekste visų pirma pažymėtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią mokslo (ar kitoje srityje) vartojamos sąvokos, sampratos per se (savaime) neturi visuomet turėti tapačios reikšmės kaip ir viešojo pirkimo sąlygose, a fortiori (ypač) kai tokia perkančiosios organizacijos valia aiškiai neįtvirtinta pirkimo sąlygose; iš tiesų neatmestinos situacijos, kai pirkėjas pasirenka vertinti tiekėjų pasiūlymus pagal vieną ar kelias (o ne visas) iš sudėtinių tam tikros kategorijos, reiškinio dalių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI0LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-424-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-424-378/2017">e3K-3-424-378/2017</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Pirmiau nurodytoje teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėje glūdi du esminiai elementai: pirma, pirkimo sąlygose įtvirtintos sąvokos, kategorijos ir pan. neturi būti analogiškos mokslo ar kitose srityse nusistovėjusioms, plačiai pripažintoms analogiškoms sampratoms arba visuotinai suprantamiems dalykams, todėl perkančiosioms organizacijoms suteikiama diskrecija tiekėjams kelti reikalavimus, kurie būtų ne visiškai identiški (mažesnės apimties ar kitokio turinio), nei tai įprasta kituose santykiuose. Antra, jei perkančioji organizacija pirkimo sąlygose suformuoja individualizuotą ad hoc (šiuo atveju) reikalavimą, pagal jį tiekėjų pasiūlymai ir turėtų būti vertinami, neatsižvelgiant į kitus, iš anksto neišviešintus parametrus, nepriklausomai nuo jų žinomumo ir taikymo kitose srityse. Tokios praktikos išimtimi laikytinos situacijos, kai perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose netinkamai įgyvendina imperatyviąsias teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTctMjMtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-7-23-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-7-23-248/2017">e3K-7-23-248/2017</a> 68–71 punktus).
Nagrinėjamo ginčo atveju tai reiškia, kad perkančioji organizacija turėjo teisę viešojo pirkimo sąlygose valingai ar neturėdama atskiro tikslo nustatyti, kad neapibrėžta kokia nors konkreti šiukšlių dėžių forma, paskirtis ar kiti parametrai, todėl į šią kategoriją iš esmės galėjo įeiti ir didesnės talpos nei įprastai šiukšlių talpyklos, be kita ko, turinčios dangtį, ratukus ir t. t. Kita vertus, net jei tokiu atveju kaip šis ir nebūtų aktuali kasacinio teismo praktika dėl viešojo pirkimo sąlygų reikšmės vertinant tiekėjų pasiūlymus, atsakovė bet kokiu atveju patikimai ir įtikinamai neįrodė, kad ieškovės naudotinos priemonės paslaugoms teikti apskritai negali būti laikomos šiukšlių dėžėmis.
Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo ieškovė, plačiąja prasme tiek šiukšlių dėžė, tiek šiukšlių konteineris yra talpyklos, skirtos atliekoms (šiukšlėms) surinkti ir laikyti. Teisės aktuose nėra sunorminto šiukšlių talpyklų klasifikavimo, įtvirtinančio kriterijus, kuriuos taikant konkrečią talpyklą būtų galima priskirti vienai ar kitai kategorijai. Byloje nėra pateikta ir duomenų, kurie leistų teismui prieiti prie išvados, kad konkrečioje – atliekų tvarkymo – srityje yra nusistovėjusi visuotinai priimtina samprata, kad ieškovės turimi daiktai yra ne šiukšlių dėžės, o šiukšlių konteineriai.
Sprendžiant dėl prekės priskirtinumo konkrečiai kategorijai gali būti reikšmingi jos gamintojo ar pardavėjo pateikiami techniniai duomenys. Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė šiukšlių talpyklų pirkimo–pardavimo dokumentus, kuriuose prekių pardavėjo prekės įvardijamos vokišku terminu „Müllbehälter“; ieškovės pateiktame vertime nurodoma, kad šis terminas reiškia,,šiukšlių dėžė“, atsakovės pateiktame vertime –,,šiukšlių konteineris“. Viešai prieinamuose vokiečių–lietuvių kalbų žodynuose taip pat pateikiamos kelios žodžio „Müllbehälter“ reikšmės. Pavyzdžiui, vokiškas žodis,,müll“ verčiamas kaip,,šiukšlės, sąšlavos“ (http://www.vokieciu-lietuviu.com/M%C3%BCll/); vokiškas žodis,,behälter“ tekstuose vartojamas kaip,,talpykla“ (https://www.linguee.de/deutsch-litauisch/search?source=auto&query=talpykla) arba kaip,,šiukšlių dėžė“ (https://www.linguee.de/deutsch-litauisch/search?source=auto&query=M%C3%BCllbeh%C3%A4lter).
Vykdant viešuosius pirkimus taikoma pirkimo objektų klasifikacijos sistema pagal Bendrąjį viešųjų pirkimų žodyną (toliau – BVPŽ), nustatytą Reglamentu (EB) Nr. 2195/2002 (VPĮ 3 straipsnio 1 dalis). BVPŽ – tai bendra klasifikavimo sistema, taikoma viešiesiems pirkimams siekiant standartizuoti nuorodas, kurias perkančiosios organizacijos ir subjektai naudoja sutarties objektui aprašyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, neatsižvelgiant į aplinkybę, jog ginčo Konkursas vyko dėl paslaugų pirkimo, šiukšlių dėžės nebuvo pirkimo objektas, sprendžiant kilusį ginčą BVPŽ nuostatos aktualios kaip viešųjų pirkimų srityje taikomo specialaus teisės akto taisyklės. Pagal BVPŽ įtvirtintą klasifikaciją atliekų bei šiukšlių konteinerių ir šiukšliadėžių kodas yra bendras – 34928480-6, jis priklauso prekių (paslaugų) subkategorijai 34928400-2,,Įrenginiai mieste“.
Atsižvelgiant į tai, tiek lingvistiniu (semantiniu) požiūriu, tiek pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą šiukšlių dėžių ir šiukšlių konteinerių kategorijos iš esmės yra labai artimos, jų skirtumai gali egzistuoti priklausomai nuo tam tikro konteksto ar vartojimo tikslo. Bet kokiu atveju, kaip nurodyta pirmiau, net ir pripažįstant, kad vizualiai šiukšlių dėžės ir konteineriai skiriasi, bet Konkurso sąlygose aiškiai neįtvirtinus perkančiosios organizacijos poreikių ir tikslų, ypač estetinių, pirmiau nurodytų kategorijų skirtumai negali būti aiškinami ir taikomi ūkio subjektų nenaudai. Kita vertus, kaip nurodyta pirmiau, šie tikslai diskrecinio (vertinamo) pobūdžio ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą nėra draudžiama viešosiose miestų erdvėse statyti konteinerių šiukšlėms rinkti.
Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nesurinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad ieškovės turimos talpyklos ginčo Konkurso sąlygos taikymo prasme yra ne šiukšlių dėžės, o šiukšlių konteineriai. Ieškovės ir perkančiosios organizacijos pateikti prekėms apibūdinti nurodyto termino vertimai iš vokiečių kalbos yra prieštaringi, todėl nė vienam iš jų neteiktina didesnė įrodomoji reikšmė. Nagrinėjamame kontekste sveiko proto ar visuotinai žinomos aplinkybės argumentai nepakankami, kad paneigtų ieškovės teiginį, jog ji nupirko šiukšlių dėžes.
Kaip matyti iš Konkurso dokumentų, Konkurso sąlygose jokių papildomų kriterijų, apibūdinančių šiukšlių dėžes, pvz., talpa, pagaminimo medžiaga, forma ar kt., išskyrus pastatymo vietą (prie pėsčiųjų takų, autobusų stotelėse, skveruose ir kt.) bei tvarkingumą, gerą būklę ir švarą, nustatyta nebuvo. Pažymėtina, kad kiti reikalavimai tiekėjų techniniam pajėgumui buvo apibrėžti konkrečiau, pvz., toje pačioje ginčo Konkurso sąlygoje nurodyta, kad tiekėjo turimi sniego valytuvai turi būti pritaikyti traktoriams nuo 20 AG iki 40 AG arba kitai savaeigei technikai, kurios bendras leidžiamas svoris ne daugiau kaip 4 t. Konstatuotina, kad, įvertinus aptariamų Konkurso sąlygų turinį bylos duomenų visumos kontekste, nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovės turimos šiukšlių talpyklos neatitiko perkančiosios organizacijos įtvirtintų reikalavimų.
Vis dėlto negalima paneigti ir fakto, kad specifinei paskirčiai (poreikiui) yra naudojamos ir priimtinos nevienodo tūrio, medžiagos, formos ir kt. šiukšlių talpyklos. Nagrinėjamo viešųjų pirkimų srityje kilusio ginčo aspektu tai reiškia, kad perkančiosios organizacijos pageidaujama specifinė šiukšlių dėžių paskirtis, nurodant konkrečius kriterijus ir požymius, turėjo būti nurodyta Konkurso sąlygose, o to nepadariusi perkančioji organizacija neteko teisės Konkurso sąlygose neįtvirtintus reikalavimus taikyti vertindama tiekėjų pasiūlymus. Teisėjų kolegija dėl perkančiosios organizacijos tikslų ir poreikių, kuriuos ji norėjo pasiekti ir tenkinti skelbdama Konkursą, pažymi, kad šie galimi, teisėti ir iš esmės nekvestionuotini, tačiau nagrinėjamu atveju kaip netinkamai išviešinti ūkio subjektams neaktualūs. Kasacinis teismas iš esmės sutinka su vertinimu, kad pageidautina, jog aplinkos tvarkymo paslaugos viešosiose, Šiaulių miestą reprezentuojančiose erdvėse teiktinos (ir gautinos) kiek įmanoma vizualiai tinkamomis priemonėmis.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl aptartų aplinkybių ginčo Konkurso sąlyga ir su ja susijusios nuostatos (Techninės specifikacijos 7 punktas) vertintinos kaip ydingos ir prieštaraujančios viešojo pirkimo efektyvumo principui bei racionalaus lėšų panaudojimo reikalavimams. Pripažįstant pagrįsta perkančiosios organizacijos poziciją, išreikštą ginčo nagrinėjimo eigoje, kad viešosiose miesto erdvėse statomoms šiukšlių dėžėms keltini tam tikri specifiniai reikalavimai, kartu pažymėtina, kad pagal aptariamas Konkurso sąlygas perkančioji organizacija neužsitikrino, kad tiekėjai turėtų jos poreikius atitinkančias šiukšlių dėžes, taip pat – kad būtų nupirkta tinkama paslauga.
Nesutiktina su ieškove, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į Konkurso objektą ir į aplinkybę, kad šiukšlių dėžės yra tik priemonė paslaugoms teikti, o tikslas yra aplinkos tvarkymo paslauga, estetinė tokių priemonių išvaizda nereikšminga (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTI0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-248/2016">e3K-3-372-248/2016</a> 42 punktą). Teismai, spręsdami šalių ginčą ir vertindami ieškovės pasiūlymo atitiktį iškeltiems reikalavimams, negalėjo atsižvelgti į estetikos, kultūringo bendruomenės gyvenimo, miesto reprezentatyvumo, turistinio patrauklumo kriterijus ne dėl to, kad šie visiškai nebūtų reikšmingi teikiant aptariamas aplinkos tvarkymo paslaugas, bet todėl, kad jie apskritai nebuvo tinkamai ir aiškiai įtvirtinti Konkurso sąlygose.
Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-320/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-320/2011">3K-3-320/2011</a>). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-158/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-158/2011">3K-3-158/2011</a>). Atsižvelgiant į tai, būtent atsakovei, o ne ieškovei, kuri atskirai nepateikė klausimų dėl ginčo Konkurso sąlygos, kyla neigiamų padarinių už netinkamai Konkurso sąlygose įgyvendintą viešųjų pirkimų tikslą gauti tinkamos kokybės (plačiąja prasme) paslaugą.
Sutiktina su vertinimu, kad būtent perkančiosioms organizacijoms suteikta diskrecija apibrėžti su Konkurso objektu susijusius reikalavimus, bet nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovė stokojo kruopštumo ir atidumo rengdama reikalavimus tiekėjams. Bet kokiu atveju tiekėjai pasiūlymus teikia pagal viešojo pirkimo sąlygas, todėl neturi pareigos papildomai domėtis perkančiųjų organizacijų tikslais, ypač jei šie apskritai nėra detalizuoti pirkimo dokumentuose. Kaip prieštaringi vertinami atsakovės argumentai, kad, viena vertus, tiksliau neapibrėždama ginčo Konkurso sąlygos turinio, ji siekė padidinti ūkio subjektų konkurenciją, kita vertus, kad pajėgumą teikti ginčijamas paslaugas Šiaulių regione turi tik dvi įmonės.
Atsižvelgdama į pirmiau nurodytų argumentų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas atsakovės sprendimas yra neteisėtas dviem aspektais: tiek dėl pasiūlymo vertinimo nepagrįstumo, tiek dėl neracionalaus ginčo Konkurso sąlygos nustatymo. Šiame kontekste primintina kasacinio teismo praktika, kad kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, nė vienam iš tame pirkime dalyvavusių ūkio subjektų negali būti pripažįstami teisėti interesai sudaryti viešojo pirkimo sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-590/2013). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta neteisėtu ginčijamą atsakovės 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą.
Dėl procesinės bylos baigties
Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką viešojo pirkimo procedūras pripažinus neteisėtomis, turi būti sprendžiama dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių; tais atvejais, kai pagal neteisėtas konkurso sąlygas sudaryta viešojo pirkimo sutartis, nėra pagrindo nutraukti pirkimo, nes jis pagal įstatymą dėl sudaryto sandorio laikomas pasibaigusiu; tokiu atveju, byloje nustačius atitinkamas aplinkybes, pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pasibaigusio pirkimo procedūros nenutraukiamos, o sprendžiama dėl sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTc3LTQxNS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-577-415/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-577-415/2016">e3K-3-577-415/2016</a> 38 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenimis, atsakovė su Konkurso laimėtoja UAB,,Ecoservice projektai“ dėl Konkurso II dalies 2018 m. sausio 2 d. sudarė viešojo paslaugų pirkimo sutartį. Byloje nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas suponuoja prielaidas atsakovės ir UAB „Ecoservice projektai“ viešojo pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio (pagal pareigas) pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika. Toks aktyvus, nuo proceso šalių valios nepriklausantis teismo vaidmuo pagal teisinį reguliavimą nustatytas ir tiems atvejams, kai dėl viešojo intereso neteisėtai sudarytas sandoris išsaugomas ir dėl to skiriama alternatyvi sankcija.
Vis dėlto šiuo atveju, atsižvelgiant į ginčo nagrinėjimą procese, kasacinis teismas pats negali spręsti dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos išsaugojimo ir alternatyvių sankcijų skyrimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į procesą neįtraukta UAB „Ecoservice projektai“, todėl teismas negali spręsti dėl jos materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), inter alia (be kita ko), viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ar jos termino sutrumpinimo.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, naikindama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, perduoda bylos dalį nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris, į procesą įtraukęs antrą sandorio šalį, turėtų nuspręsti, kokius neteisėtai sudaryto sandorio padarinius joms taikyti – sutarties pripažinimą niekine ir negaliojančia ar jos išsaugojimą bei alternatyvių sankcijų taikymą. Nurodytas proceso teisės pažeidimas gali būti ištaisytas tik pirmosios instancijos teisme.
Kasacinis teismas nagrinėjamoje byloje nepasisako dėl kitų kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes šie neturi teisinės reikšmės ginčui spręsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad, pateikdama kasacinį skundą, ieškovė sumokėjo 3750 Eur žyminio mokesčio. Kasaciniam teismui nepateikti duomenys apie ieškovės patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. pažyma apie 2,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Kasaciniam teismui nusprendus, kad bylos dalis dėl neteisėtų atsakovės veiksmų padarinių perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 23 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2018 m. balandžio 25 d. nutartį.
Pripažinti neteisėtu atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gruodžio 4 d. sprendimą atmesti ieškovės UAB „Švarinta“ pasiūlymą.
Bylos dalį dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigita Rudėnaitė
Gediminas Sagatys
Dalia Vasarienė
