Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarties dėl rašymo apsirikimų priėmimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-329-916/2018

Teisminio proceso Nr. Nevieša

(2-69-3-09682-2014-2)

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 3.2.6.12.1.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Vasarienės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties ir 2018 m. sausio 18 d. nutarties, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui R. L., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, atsakovo R. L. priešieškinį ieškovei N. L., tretieji asmenys akcinė bendrovė SEB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, R. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiojo asmens R. V. savarankišką reikalavimą ieškovei N. L. ir atsakovui R. L. dėl prievolės pripažinimo ir priteisimo, išvadą duodanti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių nutarties dėl rašymo apsirikimų priėmimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė N. L. kreipėsi į teismą prašydama: 1) nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą duomenys neskelbtini, dėl atsakovo kaltės; 2) padalyti sutuoktinių turtą: atsakovui asmeninės nuosavybės teise priskiriant 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, žemės sklypą ir žemės sklypo dalį, esančius duomenys neskelbtini; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priskiriant butą, esantį duomenys neskelbtini, su garažu, butą, esantį duomenys neskelbtini, butą, esantį duomenys neskelbtini, su 1/64 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, du žemės sklypus ir žemės sklypo dalį, esančius duomenys neskelbtini, žemės sklypą ir pastatą – pirtį, esančius duomenys neskelbtini, UAB „duomenys neskelbtini“ 100 vnt. akcijų; 3) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove ir dukters bendravimo tvarką su atsakovu; 4) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui 347,54 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis; 5) priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters naudai 6255,79 Eur išlaikymo įsiskolinimą už 1,5 metų; 6) padalyti sutuoktiniams finansinius įsipareigojimus; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo 5792,40 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Atsakovas R. L. priešieškiniu prašė teismo: 1) nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) pripažinti atsakovui asmeninės nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą: butą, esantį duomenys neskelbtini, su garažu, butą, esantį duomenys neskelbtini, butą, esantį duomenys neskelbtini, su 1/64 dalimi automobilių stovėjimo aikštelės, 1/2 dalį buto, esančio duomenys neskelbtini, žemės sklypą ir pastatą – pirtį, esančius duomenys neskelbtini; 3) padalyti kitą santuokoje įgytą turtą; 4) nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą pagal jos pageidavimus; 5) padalyti šalių finansinius įsipareigojimus.

Trečiasis asmuo R. V. prašė teismo priteisti solidariai iš ieškovės ir atsakovo 51 000 Eur skolą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio:

1) nutraukė santuoką dėl atsakovo kaltės;

2) priteisė ieškovei 1219,96 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

3) priteisė iš atsakovo dukters išlaikymui 205 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis;

4) pripažino asmenine atsakovo nuosavybe žemės sklypą ir pirtį, esančius duomenys neskelbtini, ir 16 868,34 Eur lėšas, investuotas į butą, esantį duomenys neskelbtini;

5) padalijo santuokoje įgytą turtą,

– asmeninėn ieškovės nuosavybėn priteisdamas: 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, ir 1/128 dalį automobilio stovėjimo aikštelės, 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, butą, esantį duomenys neskelbtini, ir jam priklausantį garažą, du žemės sklypus, esančius duomenys neskelbtini;

– asmeninėn atsakovo nuosavybėn priteisdamas: 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, ir 1/128 dalį automobilio stovėjimo aikštelės, butą, esantį duomenys neskelbtini, dviejų žemės sklypų, esančių duomenys neskelbtini, dalis ir vieną žemės sklypą, esantį duomenys neskelbtini;

6) pripažino prievolę AB SEB bankui solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, o prievolę AB „Swedbank“ – asmenine ieškovės prievole;

7) patvirtino ieškovės ir atsakovo 2015 m. birželio 11 d. sudarytą taikos sutartį dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo;

8) priteisė iš ieškovės 20 005,93 Eur, o iš atsakovo – 20 203 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų R. V.;

9) kitas ieškinio ir priešieškinio dalis bei dalį trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, reikalavimų atmetė.

Teismas iš byloje surinktų įrodymų, liudytojų parodymų nustatė, kad atsakovas buvo neištikimas ieškovei ir nederamai su ja elgėsi, buvo jai nelojalus, nerėmė jos moraliai ir materialiai, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas.

Teismas patvirtino ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, pagal kurią 16 metų duktė lieka gyventi su motina.

Teismas, vertindamas nepilnametei reikalingą išlaikymo dydį, nurodė, kad byloje nenustatyta, jog mergaitė turėtų specialiųjų poreikių, todėl 350 Eur suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti. Vertindamas lėšas, reikalingas mergaitės papildomam ugdymui, teismas iš atsakovo priteisė 205 Eur išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Spręsdamas dėl prašymo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, teismas nurodė, kad ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės mėn. iki 2013 m. lapkričio mėn., kada ji gyveno su dukterimi skyrium nuo atsakovo, duktė iš tiesų laiką leisdavo tiek su tėčiu, tiek su mama, todėl išlaikymo įsiskolinimas nesusidarė. Vertindamas laikotarpį nuo 2014 m. pradžios, teismas nustatė, kad atsakovas teikė išlaikymą dukteriai kitais būdais (mokėjo komunalinius mokesčius, kartu keliavo ir pan.), o ieškovei kreipusis į teismą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagal kurias atsakovas mokėjo privalomą išlaikymą dukteriai, todėl, atsakovui mokant ne tik priteistą, bet ir papildomą išlaikymą dukteriai, nėra pagrindo tenkinti reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad butas, esantis duomenys neskelbtini, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, nes pagrindinės investicijos į šį turtą buvo padarytos santuokos metu iš abiejų sutuoktinių lėšų. Tačiau įvertinęs tai, kad atsakovas paveldėjo šį butą, tiksliau, investicijas į jo statybą, iš savo tėvo, sprendė, kad ta dalis lėšų ir kitos atsakovo investicijos į šio buto statybą, atliktos iki santuokos sudarymo, t. y. 16 868,34 Eur, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl ir bendrosios jungtinės nuosavybės vertė iš šio turto mažintina šia atsakovo investuota suma iki 54 435,66 Eur.

Spręsdamas dėl žemės sklypo ir pirties, esančių duomenys neskelbtini, teismas nurodė, kad iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog už šį turtą atsakovas mokėjo iki santuokos sudarymo, tik pirkimo–pardavimo sutartis su valstybe sudaryta 2004 m. Kadangi byloje nenustatyta, kad šis turtas santuokos metu būtų pagerintas, jis pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe.

Vertindamas kitų dviejų butų, esančių duomenys neskelbtini, ir duomenys neskelbtini, 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, įgijimo aplinkybes teismas nustatė, kad visi šie butai buvo įgyti santuokos metu, nė vienas iš jų nebuvo šeimos gyvenamoji vieta, jie atliko investicijos ir kapitalo kaupimo funkciją. Lėšų, panaudotų šiems butų įgyti, šaltiniai buvo skirtingi, tai ir lėšos, gautos pardavus atsakovo paveldėtą turtą, ir lėšos, gautos paėmus kreditą banke, ir lėšos, paskolintos trečiojo asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus byloje. Tačiau visas šis turtas buvo įgytas kaip šeimos ūkinės veiklos rezultatas, naudojant įvairias lėšas bendrajai jungtinei nuosavybei sukurti.

Teismas nurodė, kad tarp šalių nekilo ginčo, jog žemės sklypai ir jų dalys, esantys duomenys neskelbtini, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įgyta už bendras lėšas, o įmonė, įsteigta santuokos metu, taip pat šalių sutarimu laikytina bendrąja jungtine nuosavybe.

Spręsdamas dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, teismas vadovavosi VĮ Registrų centro pateiktais vidutinės rinkos vertės duomenimis, šalys šių verčių neginčijo.

Teismas, dalydamas bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, sprendė, kad nėra pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto padalijimo lygiomis dalimis principo, be to, to neprašo ir patys sutuoktiniai. Teismas nurodė, kad butas, esantis duomenys neskelbtini, ir jam priklausanti dalis automobilių stovėjimo aikštelės dalytini natūra, nes šis turtas buvo įsigytas kaip investicija, kreditas šiam butui įgyti po santuokos nutraukimo liks solidariąja ieškovės ir atsakovo prievole, tai nėra nė vienos iš šalių gyvenamoji vieta ir šalys turi kito nekilnojamojo turto, kuriame gyvena ar gali gyventi ateityje. Butą, esantį duomenys neskelbtini, teismas priskyrė ieškovės asmeninėn nuosavybėn, nes tai buvo šeimos gyvenamoji vieta, ieškovė ir dabar šiame bute gyvena kartu su dukterimi. Kadangi buvo nustatyta, kad atsakovas į šį butą investavo 16 868,34 Eur, ši suma kaip kompensacija priteistina iš ieškovės atsakovo naudai. Butą, esantį duomenys neskelbtini, teismas priteisė atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o 1/2 buto, esančio duomenys neskelbtini, teismas priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn, neatsižvelgdamas į tai, kad kitą šio buto dalį turi ieškovės ir atsakovo kreditorius, trečiasis asmuo byloje, atsakovo pusbrolis R. V. Teismas sprendė, kad tokiu būdu padalijus turtą būtų išvengta didelių kompensacijų. Žemės sklypus, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas padalijo atsižvelgdamas į jų vertę abiem sutuoktiniams.

Pasisakydamas dėl trečiojo asmens reikalavimo, teismas nurodė, kad ieškovė, atsakovas ir atsakovo pusbrolis, trečiasis asmuo byloje, faktiškai buvo sudarę bendrosios jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo investuoja į šalių įgyjamą nekilnojamąjį turtą. Byloje nustatyta, kad vienas butas, esantis duomenys neskelbtini, per pusę priklausė R. V. ir šalims, o į kitą butą, esantį duomenys neskelbtini, R. V. investavo 40 405,99 Eur. Teismas atmetė R. V. reikalavimą pripažinti pusę šio buto R. V. nuosavybe, nurodydamas, kad 2004 m. lapkričio 18 d. pasirašytos sutarties negalima pripažinti bendrosios jungtinės veiklos sutartimi, nes ji nėra tinkamai sudaryta ir pasirašyta, todėl ieškovė su atsakovu skolingi trečiajam asmeniui jo investuotą sumą lygiomis dalimis, t. y. po 20 203 Eur.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės N. L. ir atsakovo R. L. apeliacinius skundus, 2017 m. gruodžio 21 d. nutartimi pakeitė dalį Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuria buvo paskirstyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors šiuo atveju kiekvienam iš sutuoktinių asmeninėn nuosavybėn priskirtas turtas ir liko toks pat, kaip paskirstė pirmosios instancijos teismas, tačiau buvo nurodyta kiekvieno nekilnojamojo turto objekto kita vertė, atitinkamai priteista iš ieškovės atsakovui 2505,31 Eur kompensacija, o iš atsakovo ieškovei – 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvada, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, todėl tenkintas ir ieškovės reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.

Pasisakydama dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kolegija pažymėjo, kad ieškovė turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, o atsakovas turėjo įrodinėti, iki kada dukrai teikė išlaikymą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, kad ieškovės nurodytais laikotarpiais atsakovas dukteriai teikė išlaikymą kitais būdais, ne tik sumokėdamas priteistą išlaikymą ieškovei kaip uzufruktorei.

Sprendžiant santuokoje įgyto turto dalijimo klausimą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta teismo ekspertizė turto vertei nustatyti. Šalys eksperto išvadų neginčijo, todėl, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, dalijamo turto vertę nustatęs pagal VĮ Registrų centro duomenis, kurių šalys neginčijo, kolegija, dalydama bendrą sutuoktinių turtą, vadovavosi 2017 m. vasario 28 d. pateiktu turto ekspertizės aktu.

Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išsakytiems argumentams dėl konkretaus turto pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe ar bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus dėl žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, pripažinimo asmenine nuosavybe, nes, atsakovo teigimu, šis turtas buvo įgytas mainais į žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės, kolegija nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas sutiko su ieškove, jog šis žemės sklypas yra įgytas santuokos metu ir turi būti dalijamas lygiomis dalimis, todėl naujo reikalavimo kėlimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas.

Dalydama bendrąją jungtinę nuosavybę, kolegija iš esmės atliko turto vertės perskaičiavimą pagal teismo eksperto pateiktą turto vertinimą. Už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį ieškovei buvo priteistina 14 363,03 Eur kompensacija, tačiau kadangi ieškovei asmeninės nuosavybės teise buvo priskirtas butas, esantis duomenys neskelbtini, į kurį atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų, susumavusi priteisto turto ir kompensacijų balansą, kolegija sprendė, kad iš ieškovės atsakovui priteistina 2505,31 Eur kompensacija.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo R. L. prašymą dėl rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ištaisė Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties rezoliucinę dalį, pakeisdama priteisiamų žemės sklypų vertes ir atitinkamai perskaičiuodama iš ieškovės atsakovui priteistiną kompensaciją, padidindama ją iki 48 512,06 Eur.

Kolegija nustatė, kad, skirstant bendrą sutuoktinių turtą, būtent dviejų žemės sklypų dalis, esančias duomenys neskelbtini, buvo padaryta aritmetinė klaida, nes, skaičiuojant bendro sutuoktinių turto vertę, buvo imta viso sklypo, o ne jo dalies, kuri priklausė sutuoktiniams, kaina. Kadangi sutuoktiniams priklausė tik po 1/2 šių dviejų žemės sklypų, kurie po bendro turto dalybų buvo priskirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, perskaičiavus bendro sutuoktinių turto vertę, bet nepakeitus paties turto padalijimo, keitėsi ieškovei ir atsakovui priteistino turto vertė ir kompensacijos dydis.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė N. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ir šias bylos dalis perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ištaisydamas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį dėl turto padalijimo, iš esmės pakeitė sprendimą iš ieškovės atsakovui priteisdamas 48 512,06 Eur kompensaciją. Byloje nebuvo analizuojamas ir sprendžiamas klausimas dėl ieškovės finansinių galimybių sumokėti atsakovui tokio dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnės vertės santuokinio turto dalį.

Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo turto padalijimo natūra principo, nes priskyrė ieškovei daugiau turto, įpareigodami ją sumokėti atsakovui kompensaciją. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo santykiai yra konfliktiški ir ji neturi galimybių naudotis bendru turtu, pavyzdžiui, butu, esančiu duomenys neskelbtini, kuris po santuokos nutraukimo buvo padalytas per pusę abiem šalims. Jei šis turtas būtų priskirtas tik atsakovui, ieškovei sumažėtų atsakovui mokėtina kompensacija.

Bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas investavo 16 868,34 Eur asmeninių lėšų į butą, esantį duomenys neskelbtini. Byloje yra surinkti įrodymai, kad namo bendrijoje nėra jokių dokumentų, t. y. pinigų priėmimo kvitų, banko sąskaitos išrašų ir pan., patvirtinančių, kad atsakovo tėvas L. L. į bendrijos sąskaitą įnešė 47 000 Lt (16 868,34 Eur), kuriuos ir su tuo susijusias turtines teises po tėvo mirties paveldėjo atsakovas.

Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai netaikė ieškinio senaties trečiojo asmens R. V. reikalavimams pareikšti. R. V. nurodė, kad jis lėšas pervesdavo norėdamas investuoti Lietuvoje, ieškovė, dirbdama banke, tik konvertuodavo jo pervestas pinigų sumas ir jas grąžindavo R. V. Jokių pretenzijų dėl šių lėšų R. Venislovas nereiškė daugiau nei 12 metų.

Bylą nagrinėję teismai netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdami dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovės nurodytais laikotarpiais duktė gyveno su ieškove, atsakovas neįrodė, kad jis tuo metu teikė dukteriai išlaikymą. Tuo tarpu komunaliniai mokesčiai ir laisvalaikio išlaidos yra tik maža dalis dukteriai reikalingo išlaikymo.

Bylą nagrinėję teismai netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes, atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, visas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš jo.

Atsakovas R. L. pateiktame atsiliepime į kasacinį skundą prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl kompensacijos priteisimo bei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto nustatymo ir šią bylos dalį perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, dėl kitų dalių atmesti ieškovės N. L. kasacinį skundą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas, pasinaudodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 276 straipsnio 2 dalies suteikiama teise ištaisyti aritmetines klaidas sprendime, bet nepakeisti pačios sprendimo esmės, galėjo tik ištaisyti priteistino turto ir kompensacijos dydžius. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, 2018 m. sausio 18 d. nutartimi ištaisydamas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo rezoliucinę dalį, dėl turto padalijimo priteisė iš ieškovės tokio dydžio kompensaciją, kokios ji negali sumokėti. Kadangi yra galimybė kitaip perskirstyti bendrą santuokinį nekilnojamąjį turtą, ši bylos dalis turėtų būti grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bylą nagrinėję teismai pagrįstai nustatė, kad atsakovas investavo į butą, esantį duomenys neskelbtini, 16 868,34 Eur, tačiau nevertino, kad šią sumą yra būtina indeksuoti siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, nes buto vertė nuo tada, kai buvo atliktos šios atsakovo investicijos, t. y. 1997 m., žymiai pakito.

Bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto pripažinimą asmenine sutuoktinio nuosavybe, ir nepagrįstai nepripažino žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, atsakovo asmenine nuosavybe. Atsakovo teigimu, šis žemės sklypas jam buvo suteiktas mainais į kitą lygiavertį žemės sklypą, į kurį jam buvo atkurtos nuosavybės teisės. Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių išvis nevertino.

Ieškovė, prašydama taikyti ieškinio senatį trečiojo asmens R. V. pareikštam reikalavimui, nepagrįstai nurodo lėšų pervedimo terminus, o ne terminus, kai trečiasis asmuo įgijo reikalavimo teisę. Byloje nustatyta, kad R. V. investavo į bendrą nekilnojamąjį turtą. Santuokos nutraukimo atveju šalių susitarimas keičiasi iš esmės, nes ieškovė ir atsakovas kartu su trečiuoju asmeniu įgytą turtą atskiria, todėl R. V. nelieka kitos išeities, kaip tik reikalauti grąžinti investuotas lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas išsprendė tik dalies bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, tačiau nepasisakė dėl išlaidų, kurias patyrė atsakovas, sumokėdamas už teismo ekspertizę, siekiant nustatyti dalytino nekilnojamojo turto vertę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimo trūkumų ištaisymo

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo ir jos padalijimo. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, iš esmės nekeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo ir paliko po santuokos nutraukimo tiek ieškovei, tiek atsakovui tą patį turtą ar jo dalis, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo atlikta teismo ekspertizė turto vertei nustatyti, keitėsi kiekvienam iš sutuoktinių tenkančio turto dalių santykis. Problema kilo dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, sudarydamas bendro turto balansą, į jį įtraukė ne sutuoktinių valdomų dviejų žemės sklypų dalių (1/2) vertę, o viso žemės sklypo vertę. Kadangi šių žemės sklypų dalys po santuokos nutraukimo buvo priskirtos atsakovui, į dalytino sutuoktinių bendro turto balansą įtraukus viso, o ne turimos dalies žemės sklypo vertę, atsakovui realiai teko mažesnė bendro turto dalis, nei buvo teismo priteista. Būtent dėl to atsakovas kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, prašydamas ištaisyti aritmetinį apsirikimą. Tačiau, teismui taisant tokį aritmetinį apsirikimą, buvo pakeistas iš ieškovės atsakovui priteistinos kompensacijos dydis. Ieškovė kasaciniu skundu ginčija, kad toks teismo sprendimo trūkumų šalinimas yra neteisėtas, nes pakeitė sprendimą iš esmės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimą priėmęs teismas neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti, todėl CPK 276 straipsnio 2 dalis, nustatanti rašymo apsirikimo ir aritmetinių klaidų, padarytų sprendime, ištaisymą, pabrėžia, kad galimas tik toks padarytų sprendime klaidų ištaisymas, kuris nekeičia sprendimo esmės. Tai reiškia, kad, taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004). Teisės normos, reglamentuojančios teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, turi būti taikomos protingai, ne formaliai, siekiant realiai įvykdyti teisingumą ir išvengti absurdiškų situacijų.

Pagal CPK 270 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų esmę, sprendimo rezoliucinėje dalyje pateiktos išvados visada turi būti grindžiamos motyvuojamojoje sprendimo dalyje nustatytomis aplinkybėmis, įrodymais, jų vertinimu, išdėstytais argumentais, teisės normomis ir kitais teisiniais argumentais.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai, ištaisius aritmetinę klaidą, ieškovei teko didesnė bendro sutuoktinių turto natūra dalis, įpareigojant ją išmokėti 48 512,06 Eur kompensaciją atsakovui vietoj pirmiau priteistos 2505,31 Eur kompensacijos. Ieškovė teigia, kad tokiu atveju turėjo būti perskirstytas visas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdytas turtas, nes toks teismo procesinio sprendimo trūkumų taisymas pažeidžia bendro sutuoktinių padalijimo natūra principą ir iš esmės pakeičia įsiteisėjusį apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, įsiteisėjusiu sprendimu neteisingai nustatęs bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomo ieškovės ir atsakovo turto vertę, negalėjo pats keisti sprendimo iš esmės ir perskirstyti turto, tačiau sutiktina su ieškovės ir atsakovo argumentais, kad toks procesinio sprendimo trūkumų taisymas nėra teisėtas, nes: 1) jis yra nemotyvuotas, rezoliucinėje dalyje pakeistas kompensacijos dydis nėra pagrįstas sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytais argumentais; 2) jis pažeidžia pagrindinę bendro sutuoktinių turto padalijimo taisyklę, nustatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.127 straipsnio 3 dalyje, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti, o kompensacija pinigais priteisiama tik tuo atveju, jei turto padalyti natūra negalima.

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad šalys turi ne vieną nekilnojamojo turto objektą, todėl jų padalijimas natūra, išvengiant kompensacijos pinigais, yra įmanomas. Be to, būtent tokio padalijimo būdo prašo ir abi ginčo šalys.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas peržengė leistinas procesinio sprendimo trūkumų šalinimo ribas ir pakeitė sprendimą iš esmės, taip pažeisdamas imperatyviąsias įstatymo normas. Kadangi kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis), o perskirstant bendrą sutuoktinių turtą yra būtina įvertinti abiejų sutuoktinių pateikiamus argumentus dėl vieno ar kito turto objekto priskyrimo kiekvieno iš jų asmeninei nuosavybei, apeliacinės instancijos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalis dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo ir 2018 m. sausio 18 d. nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, yra naikintinos ir bylos dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo perduodama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bendro sutuoktinių turto nustatymo ir padalijimo būdo parinkimo

Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai padalijo butą, esantį duomenys neskelbtini, per pusę abiem sutuoktiniams. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu prašė šį butą priskirti jos asmeninėn nuosavybėn, tačiau, pirmosios instancijos teismui jį padalijus perpus, ieškovė, teikdama apeliacinį skundą, šios aplinkybės neginčijo. Pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nuosekliai argumentavo, kodėl šis turtas gali būti padalytas perpus, nurodydamas, kad jis yra tik investicinis objektas, pajamų šaltinis, iš kurio naudą gali gauti abi šalys perpus. Ieškovė, kasaciniame skunde keldama reikalavimą dėl šio turto kitokio padalijimo, iš esmės prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuri nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, o tai prieštarauja CPK 341 straipsniui. Be to, bylos dalį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo grąžinant nagrinėti iš naujo (žr. šios nutarties 33 punktą), teismas turės iš naujo sudaryti dalytino bendro sutuoktinių turto balansą, atitinkamai perskirstydamas ir sutuoktinių turėtus nekilnojamojo turto objektus. Pažymėtina, kad teismas, perskirstydamas nekilnojamojo turto objektus, turėtų įvertinti ne tik šalių pageidavimus, bet ir efektyviausią atitinkamo nekilnojamojo turto objekto naudojimo galimybę ateityje, siekiant išvengti tolesnių šalių ir trečiųjų asmenų ginčų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš nustatyto bendro sutuoktinių turto net trys objektai sutuoktiniams priklauso bendrai su trečiuoju asmeniu R. V., kuris yra atsakovo giminaitis, todėl teismas turės įvertinti, ar nėra racionalu šį turtą priskirti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, o ne ieškovės, kaip sprendė teismai, pavyzdžiui, dėl buto, esančio duomenys neskelbtini, dalies.

Kasaciniame skunde ieškovė ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad atsakovas investavo į butą, esantį duomenys neskelbtini, 16 868,34 Eur, o atsakovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo indeksuoti šią pinigų sumą, nes buto vertė nuo tada, kai buvo atliktos atsakovo investicijos, t. y. 1997 m., žymiai pakito.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visus šiuo klausimu byloje surinktus įrodymus. Ieškovė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymu vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, akcentuodama pavienes aplinkybes, tačiau ignoruodama įvykių ir aplinkybių visumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės argumentai yra faktinio pobūdžio ir nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko.

Teisėjų kolegija nurodo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovas, tiksliau, jo tėvas, įnešė atitinkamą pinigų sumą į buto, esančio duomenys neskelbtini, statybą, tačiau nebuvo nustatyta, kokia tai buvo buto dalis, todėl atitinkamai ir atsakovo prašymas dėl jo įneštų pinigų indeksavimo yra nepagrįstas.

Teismai, vertindami atsakovo investiciją į nekilnojamojo turto objektą, esantį duomenys neskelbtini, sumažino šio buto kainą atliktų investicijų suma ir dalijo tik likusią buto vertę. Teisėjų kolegijos nuomone, toks bendro sutuoktinių turto balanso sudarymas nėra tinkamas, nes santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis režimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2014). Šiuo atveju teismas, atimdamas atsakovo investicijas iš buto vertės ir nustatydamas, kad atsakovas turi teisę į šios sumos kompensaciją, iš esmės atsakovo investicijas padalijo perpus, pusę jų vertės palikdamas ieškovei, o tai neatitinka prieš tai įvardyto teisinio reguliavimo. Nagrinėjamu atveju sutuoktiniams turėjo būti padalijama visa buto, esančio duomenys neskelbtini, vertė, t. y. 82 982 Eur, atsakovo investicijas priskiriant prie jam kompensuotinos sumos.

Atsakovas, teikdamas atsiliepimą į kasacinį skundą, iškelia ir savo reikalavimus, pavyzdžiui, dėl 2,05 ha žemės sklypo, esančio duomenys neskelbtini, unikalus Nr. duomenys neskelbtini, pripažinimo asmenine atsakovo nuosavybe. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė kasaciniame skunde neginčija teismų padarytų išvadų dėl šio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, tuo tarpu atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai (CPK 351 straipsnio 1 dalis), o ne keliami nauji reikalavimai. Be to, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pats atsakovas, teikdamas priešieškinį, šį žemės sklypą buvo įtraukęs į bendrą sutuoktinių turtą, kuris turi būti padalytas perpus, savo poziciją pakeitė tik teikdamas apeliacinį skundą. Draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, t. y. reikšti materialiuosius teisinius šalies reikalavimus, kurie sudaro ieškinio dalyką, taip pat materialinio pobūdžio atsikirtimus, nustatytas atsižvelgiant į apeliacinio proceso paskirtį – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principo įgyvendinimą (CPK 7, 301 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-277/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-277/2007">3K-3-277/2007</a>). Todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti dėl reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme. Šeimos bylose, lygiai taip pat kaip ir kitose civilinėse bylose, šalys turi būti aktyvios, gindamos savo teises, tinkamai naudotis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis ir vengti proceso vilkinimo, reikšdamos vis naujus reikalavimus byloje.

Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, turėtų siekti turtą padalyti natūra, priskirdamas kiekvienai iš šalių tą turtą, kuris yra labiausiai reikalingas ieškovei ar atsakovui ir kuris gali būti toliau efektyviai šalių naudojamas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas turi sudaryti tinkamą bendro sutuoktinių turto balansą, įtraukdamas į jį sutuoktinių valdomo turto vertes, kiekvieno iš sutuoktinių asmenines lėšas, kurios buvo panaudotos bendrajai jungtinei nuosavybei kurti, įsipareigojimus ir pan.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Kasaciniame skunde ieškovė nesutinka su bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad jos nurodytais laikotarpiais nesusidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes šalių nepilnametė duktė gyveno tai su ieškove, tai su atsakovu, be to, atsakovas teikė išlaikymą dukteriai kitomis formomis, pavyzdžiui, važiuodamas su ja atostogų.

Minėta, kad kasacinis teismas vadovaujasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatytomis faktinėmis aplinkybes ir įvertina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai tyrė įrodymus ir pagrįstai padarė vienokią ar kitokią išvadą byloje, tačiau kasacinis teismas iš naujo faktų nenustato.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė, kokią dalį ir kokia forma išlaikymą teikė kiekvienas iš tėvų. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovė turėjo nurodyti, nuo kada atsakovas nebeprisidėjo prie dukters išlaikymo, o atsakovas – įrodyti, iki kada teikė vaikui išlaikymą. Šiuo atveju ieškovė neįrodė, kokie nepilnametės dukters poreikiai nebuvo patenkinti ar kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, o kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo teisėjų kolegijai keisti bylą nagrinėjusių teismų išvadų dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl ieškinio senaties taikymo trečiojo asmens reikalavimui

Kasaciniu skundu ieškovė ginčija bylą nagrinėjusių teismų išvadas, kad trečiojo asmens teisė pareikšti reikalavimą dėl skolos grąžinimo atsirado tik nuo to momento, kai buvo pareikštas ieškinys nutraukti santuoką, o ne tada, kai ieškovė ir atsakovas jam negrąžino į butą, esantį duomenys neskelbtini, investuotų lėšų. Ieškovės teigimu, netinkamai nustačius trečiojo asmens reikalavimo kilimo momentą, yra netinkamai taikomas ieškinio senaties institutas.

Ieškinio senatis yra laiko tarpas, per kurį valstybė garantuoja asmeniui jo pažeistos teisės gynimą, jeigu per šį laiko tarpą suinteresuotas asmuo kreipėsi į teismą su ieškiniu apginti pažeistą teisę (CK 1.124 straipsnis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328-219/2017, 24 punktas)

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė aplinkybes, susijusias su trečiojo asmens reikalavimu, ir nustatė, kad trečiasis asmuo, būdamas atsakovo giminaitis, investavo į ne vieną šalių nekilnojamojo turto objektą, tačiau, priešingai nei kitas turtas, kurį trečiasis asmuo ir sutuoktiniai įgijo lygiomis dalimis, butas, esantis duomenys neskelbtini, buvo įgytas tik ieškovės ir atsakovo. Bylą nagrinėję teismai įvertino, kad iki pareiškimo dėl santuokos nutraukimo tarp šalių susiklostę santykiai nesudarė pagrindo trečiajam asmeniui manyti, kad jo investuotos lėšos gali būti neatlygintos, todėl ieškinio senaties pradžios momentą skaičiavo nuo tada, kai trečiasis asmuo sužinojo apie galimą savo teisių pažeidimą, t. y. nuo santuokos nutraukimo proceso pradžios. Teisėjų kolegija sutinka su tokia bylą nagrinėjusių teismų išvada ir sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepagrindžia, kodėl trečiasis asmuo apie savo teisės pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Kasaciniu skundu ieškovė ginčija bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą, nurodydama, kad, santuoką nutraukus dėl atsakovo kaltės, atsakovas turėtų prisiimti ir visą bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštą, nes jei ne atsakovo kaltė, santuokos nutraukimo klausimas iš viso nebūtų sprendžiamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje paprastai yra pareiškiami keli susiję reikalavimai, tiek turtinio pobūdžio, pavyzdžiui, dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo, išlaikymo priteisimo, tiek neturtinio pobūdžio, pavyzdžiui, dėl santuokos nutraukimo.

Kai tenkinama dalis pareikšto ieškinio, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bylos dalyviams priteisimo, taikytina CPK 93 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Teisėjų kolegija nurodo, kad, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių paskirstymo, sprendžiama dėl kiekvieno pareikšto ir patenkinto arba nepatenkinto reikalavimo atskirai, todėl bylinėjimosi išlaidos, susijusios su reikalavimu nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, šiuo atveju turėtų būti visiškai atlyginamos atsakovo, nes šis ieškovės reikalavimas buvo visiškai patenkintas.

Tačiau didžioji bylinėjimosi išlaidų dalis (žyminis mokestis, teismo ekspertizė, advokato pagalba) susidarė dėl reikalavimo padalyti bendrą sutuoktinių turtą. Tenkinus tik dalį šio reikalavimo, ieškovei kilo pareiga atlyginti proporcingą dalį atsakovo bylinėjimosi išlaidų. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatytas leidimas teismui nukrypti nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vien aplinkybė, jog santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, nesudaro pagrindo nukrypti nuo proporcingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Be to, ieškovė, teikdama ieškinį, turi įvertinti reikalavimų pagrįstumą, nes, reikalaujant priteisti daugiau, nei priklauso, akivaizdu, kad bylinėjimosi išlaidos išaugo pačios ieškovės nenaudai.

Kadangi bylos dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo yra grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymo klausimas turės būti išspręstas tik priėmus galutinį sprendimą dėl ieškinio ir priešieškinio reikalavimų tenkinimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, taisydamas aritmetines klaidas, dėl ko keitėsi iš ieškovės priteisiamos kompensacijos dydis, iš esmės pakeitė priimtą ir įsigaliojusį procesinį sprendimą, o tai prieštarauja imperatyviosioms proceso teisės normoms. Dėl šios priežasties bylos dalis dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo yra grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis teismas patyrė 5,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 19 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos dalis perduotina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai dėl nurodytų, taip pat šalių turėtų išlaidų atlyginimo priteisimo turės pasisakyti šis teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo ir 2018 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui.

Likusią Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Rimvydas Norkus

Dalia Vasarienė