Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-13598-994/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08642-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1;3.2.6.10

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Lipeikienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams A. R. ir V. K. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos darudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams A. R. ir V. K., kuriame prašo priteisti solidariai iš atsakovų 3 751,52 Eur žalos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinį grindžia šiais argumentais:

1.1. 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus raj. sav. Mažeikių k., Pamiškės g. įvykusio eismo įvykio metu buvo apgadinti kelio apšvietimo stulpai. Vilniaus AVPK nutarimu administracinio nusižengimo byloje, dėl eismo įvykio nubaustas transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas A. R., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat pasišalino iš eismo įvykio vietos. Transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – atsakovas V. K.. 2023 m. gegužės 5 d. eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 3 751,52 Eur draudimo išmoką už apgadintus kelio apšvietimo stulpus pagal draudimo išmokos apskaičiavimą.

1.2. Įvykio kaltininkas yra atsakovas A. R., kuris transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl ieškovė įgijo regreso teisę į transporto priemonės valdytoją A. R. (Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 22 straipsnis).

1.3. Atsakovas V. K. ir ieškovė (duomenys neskelbtini) sudarydami transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartį, susitarė, kad transporto priemonę vairuos tik tie asmenys, kurių amžius nėra mažesnis negu 25 metai, nepriklausomai nuo jų vairavimo stažo (sutarties 1.5.2.11. papunktis), taip pat transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio vairavimo stažas mažesnis nei 2 metai (sutarties 1.5.2.11. papunktis). Draudimo įmoka už draudiminę apsaugą apskaičiuota atsižvelgiant į draudimo sutartyje numatytas aplinkybes, darančias įtaką rizikos laipsniui.

1.4. Eismo įvykio metu transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas atsakovas A. R. neturėjo stažo (teisės vairuoti nebuvo įgijęs). Faktas, jog eismo įvykio metu transporto priemonę Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo asmuo, neatitinkantis draudimo sutarties sąlygų, patvirtina, jog atsakovas V. K. nesielgė kaip atsargus ir rūpestingas draudėjas, nes neužtikrino, jog transporto priemonę valdys asmenys, tik atitinkantys draudimo sutarties reikalavimus. Transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų draudėjas neinformavo draudiko apie padidėjusią draudimo riziką, t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui, pažeidė tarp šalių sudarytos sutarties 1.5.2.11 papunkčio reikalavimus. Dėl nurodytų priežasčių draudėjas privalo grąžinti ieškovei 50 proc. išmokėtos išmokos dalį (TPVCAPDĮ 22 straipsnis).

1.5. Be kita ko, atsakovas V. K., būdamas padidinto pavojaus šaltinio (automobilio) savininku, nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus bei perdavė transporto priemonės valdymą (arba sudarė sąlygas nekliudomai pasiimti) teisės vairuoti neturinčiam asmeniui. Rūpestingas automobilio (padidinto pavojaus šaltinio) savininkas V. K. privalėjo pasitikrinti, ar jis perduoda valdyti automobilį asmeniui, atitinkančiam draudimo sutarties sąlygas, numatančias amžiaus ir stažo ribojimus, t. y. automobilio savininkas ir draudėjas V. K. turėjo pareigą automobilio perdavimo momentu įsitikinti, kad vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir nėra kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių draudžiančių perduoti vairavimą. Kadangi jis to nepadarė ir automobilį perdavė vairuoti (sudarė sąlygas nekliudomai pasiimti) teisės vairuoti neturinčiam asmeniui, atsakovo V. K. veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, už žalą, padarytą eismo įvykyje, solidariai atsakingi atsakovai V. K. ir A. R.

2. Atsakovas V. K. pateikė teismui atsiliepimą į ieškovės ieškinį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Atsakovas sutinka su 4 006,52 Eur skola ieškovei. Atsakovas taip pat prašo priteistos skolos mokėjimą išdėstyti dalimis 24 mėnesių terminui. Nurodo, kad dėl sunkios finansinės padėties iš karto sumokėti visos skolos galimybių neturi, jis išlaiko du nepilnamečius vaikus, taip pat turi invalidumo pažymėjimą. Atsakovas papildomai pateikė rašytinius įrodymus dėstomoms aplinkybėms pagrįsti dėl savo sunkios finansinės padėties (žr. DOK – 114838).

3. Ieškovė pateikė teismui savo poziciją dėl atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo (žr. DOK – 107092).

3.1. Nurodo, kad sutinka, jog 4 006,52 Eur skola būtų dėstoma atsakovui V. K. dalimis, kas mėnesį mokant po 200 Eur. Taip pat prašo teismo nustatyti, kad skola išdėstoma su sąlyga, jog vėluojant sumokėti eilinę skolos įmoką daugiau kaip 60 dienų, tokia sąlyga dėl skolos dėstymo negalioja, ir ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl visos skolos išieškojimo.

4. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iki teismo posėdžio pradžios jokių procesinių dokumentų teimui nepateikė, šalys taip pat nepateikė ir prašymų dėl žodinio bylos nagrinėjimo.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

k o n s t a t u o j a :

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

6. CPK 268 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

7. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2023 m. gegužės 5 d. Vilniaus raj. sav. Mažeikių k., Pamiškės g. įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti kelio apšvietimo stulpai. Šis eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakovo A. R. kaltės. Iš į bylą pateikto 2023 m. gegužės 24 d. Policijos įstaigos Vilniaus AVPK informacinio pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad atsakovas A. R. vairavo automobilį neturėdamas šios teisės, buvo neatsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į du gatvės apšvietimo elektros stulpus ir juos apgadino bei iš eismo įvykio vietos pasišalino, dėl ko pripažintas kaltu administracine tvarka dėl pirmiau minėto eismo įvykio (žr. 2023 m. gegužės 24 d. Policijos įstaigos Vilniaus AVPK informacinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

8. Transporto priemonės Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, draudėjas – transporto priemonės savininkas V. K., draudiminis laikotarpis nuo 2022 m. lapkričio 20 d. iki 2023 m. lapkričio 19 d. (žr. 2022 m. lapkričio 5 d. Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)).

9. Ieškovė 2023 m. gegužės 5 d. įvykusio eismo įvykio metu padarytai žalai atlyginti draudimo sutarties pagrindu Vilniaus rajono savivaldybės administracijai Mickūnų seniūnijai išmokėjo 3 751,52 Eur draudimo išmoką. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2023 m. gegužės 30 d. pranešimą apie žalos atlyginimą Nr. (duomenys neskelbtini); draudimo išmokos paskaičiavimą; 2023 m. gegužės 31 d. mokėjimo nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini).

10. Ieškovė siuntė atsakovams pretenziją dėl žalos atlyginimo, vis dėlto atsakovai padarytų nuostolių ieškovei neatlygino (žr. 2023 m. kovo 18 d. raštą dėl išmokos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2023 m. birželio 6 d. raštą dėl išmokos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Dėl žalos atlyginimo

11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką, kad atgręžtinis draudiko reikalavimas atsakingam už žalą asmeniui TPVCAPDĮ 22 straipsnio pagrindu yra regresas. Kasacinis teismas pažymėjo, kad, draudikui įvykdžius prievolę atlyginti nukentėjusiesiems nuostolius, patirtus dėl transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu, deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia prievolės įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), išskyrus tuos atvejus, kai draudimo išmoka iki galo nepadengiami nukentėjusiųjų nuostoliai. Jei draudiko išmoka visiškai atlygina nukentėjusiojo nuostolius, tai deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai pasibaigia visa apimtimi ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (22 straipsnio 1 dalis) pagrindu atsiranda draudiko teisė regreso tvarka reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga“ AC-31-1).

12. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką TPVCAPDĮ įtvirtintas reglamentavimas, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo esmė ir tikslas iš principo eliminuoja draudiko regreso teisę į transporto priemonės valdytojus, dėl kurių kaltės dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjo bei patyrė žalos tretieji asmenys ir jų patirtus nuostolius įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma atlygino draudikas.

13. Išimtys, kada draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtą dėl padarytos žalos sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, nurodytos TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalyje ir tokių išimčių sąrašas yra baigtinis. Teismai kiekvienu atveju privalo detaliai išnagrinėti bylos aplinkybes ir jų pagrindu spręsti, ar šios išimtys gali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjUwLTY4Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-650-686/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-650-686/2015">e3K-3-650-686/2015</a>). Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (3 punktas); pasišalino iš įvykio vietos (4 punktas).

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ (redakcija nuo 2018 m. lapkričio 1 d.) 59 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: padarė žalą neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (59.3. papunktis); pasišalino iš įvykio vietos (59.4. papunktis).

15. Atsakovas A. R. neginčija administracinio nusižengimo ištirtas aplinkybes dėl eismo įvykio vertinimo, t. y., kad eismo įvykio kaltininkas – A. R., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (žr. 2023 m. gegužės 22 d. paaiškinimus andministracinio nusižengimo byloje; 2023 m. birželio 8 d. Vilniaus apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Dėl nurodytų motyvų, ieškovė įgijo regreso teisę į atsakovą A. R..

16. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolių (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostoliu (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio 1 dalis). Tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo turi įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Tai reiškia, kad teisę į žalos atlyginimą nukentėjęs asmuo įgyja tik tuo atveju, kai žalą patiria dėl neteisėtos kito asmens veikos (veikimo ar neveikimo).

17. Pirmiau šiame sprendime nustatyta, kad atsakovas A. R., vairuodamas transporto priemonę Volkswagen Transporter, valstybis Nr. (duomenys neskelbtini), šią transporto priemonę vairavo šios teisės neįgijęs, be to, eismo įvykio metu apgadinęs du elektros stulpus, pasišalino iš eismo įvykio, t. y. atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovė, išmokėjusi nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) draudimo išmoką už šiuo eismo įvykiu padarytus sugadinimus elektros stulpams, patyrė 3 751,52 Eur žalą. Dėl to yra priežastinis ryšys tarp atsakovo, neteisėtų veiksmų ir draudiko patirtos žalos. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos būtinosios sąlygos atsakovo A. R. civilinei atsakomybei kilti ir jis yra atsakinga už savo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą.

18. Minėta, kad žala sudaro – 3 751,52 Eur ir jos dydis pagrįstas ieškovės į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Byloje nėra ginčo dėl išmokėtos draudimo išmokos dydžio.

19. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas A. R. būtų padengęs ieškovei padarytą žalą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Įvertinęs visas byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovo A. R. yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl solidariosios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės už eismo įvykio metu padarytą žalą

20. Nustačius, kad atsakovas V. K.nebuvo transporto priemonės valdytojas žalą sukėlusio eismo įvykio metu, priteisiant iš jo žalą turi būti nustatytas jo atsakomybės teisinis pagrindas. Iš ieškovės ieškinio reikalavimų matyti, kad ieškiniu solidari V. K.atsakomybė kildinama iš bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, ieškovei nurodant, kad atsakovo veiksmuose egzistuoja neatsargi kaltė. Tai reiškia, kad ieškovė savo reikalavimus atsakovui V. K. reiškia pagal bendrąsias deliktinės atsakomybės taisykles.

21. CK 6.263

22. Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje (eismo įvykio metu galiojusi redakcija), be kita ko, nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę neturintiems šios teisės ir duoti transporto priemonę vairuoti tokiam asmeniui, t. y. įstatymas imperatyviai draudžia perduoti valdyti transporto priemonę asmeniui, kuris tokios teisės neturi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad davimas vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturintiems asmenims pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, todėl yra neteisėtas, civilinės atsakomybės požiūriu tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos, minėtos šio sprendimo 16 punkte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00OS03ODgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-49-788/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-49-788/2016">2K-7-49-788/2016</a>).

23. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, ir šalys šių aplinkybių neginčija, kad atskovas V. K. leido vairuoti transporto priemonę asmeniui (šiuo atveju atsakovui A. R.) neturinčiam tokios teisės. Taigi atsakovas V. K. pažeidė pirmiau minėtas imperatyvias viešosios teisės normas, – atliko neteisėtus veiksmus.

24. Bylos duomenimis atsakovas V. K., kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, neteisėtai, pažeisdamas viešosios teisės normas (t. y. pažeisdama Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas), leido vairuoti automobilį ir perdavė jo valdymą tokios teisės neturinčiam asmeniui. Šių aplinkybių neginčija ir pats atsakovas V. K.. Taigi atsakovas V. K. turėjo pareigą automobilio perdavimo momentu įsitikinti, kad vairuotojas turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir nėra kitų viešosios teisės aktuose nustatytų aplinkybių, draudžiančių perduoti vairavimą. Kadangi jis to nepadarė, darytina išvada, kad jo veiksmai atitinka neatsargios kaltės sąlygą civilinės atsakomybės prasme (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

25. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2009">3K-3-543/2009</a>). Šiuo atveju konstatuotina, kad neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti asmens, leidusio vairuoti transporto priemonę ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (transporto priemonės valdytojo), veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu; jų žala padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.270 straipsnio 3 dalis).

26. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad esant visoms sąlygoms deliktinei atsakomybei atsirasti, už žalą, padarytą 2023 m. gegužės 5 d. eismo įvykio metu, solidariai atsakingi abu atsakovai A. R. ir V. K.. Dėl nurodytų motyvų, ieškinio reikalavimas tenkintinas, 3 751,52 Eur draudimo išmoką ieškovės naudai solidariai priteisiant iš abiejų atsakovų.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo.

1. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos dar vadinamos procesinėmis. Jų dydis nustatytas CK 6.210 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

2. Ieškovei pareiškus reikalavimą priteisti 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, šis reikalavimas tenkintinas ir ieškovei solidariai iš atsakovų priteisiama 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 3 751,52 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. birželio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

3. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 85 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 85 Eur sumokėtas žyminis mokestis, t. y. po 42,50 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

4. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, valstybei iš atsakovų lygioms dalimis priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, t. y. 17,28 Eur (iš kiekvieno atsakovo po 8,64 Eur), nes iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (8 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

5. Vadovaujantis CPK 18 straipsniu, įsiteisėję teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civiliniame procese turi būti imamasi priemonių tam, jog būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, taip pat turi būti siekiama, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per kuo įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau.

6. Tam tikrais atvejais dėl objektyvių susiklosčiusių aplinkybių teismo sprendimas negali būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Tokiu atveju teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad CPK 284 straipsnyje išdėstytų nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti arba išdėstyti tik išimtiniais atvejais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

7. Pažymėtina, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai. Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.

8. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-13598-994/2024 tenkino ieškovės ieškinį ir ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteisė 3 751,52 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 751,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 85 Eur bylinėjimosi išlaidų.

9. Atsakovas V. K. pateikė teismui prašymą išdėstyti byloje priimtino sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai priteistiną sumą sumokėti lygiomis dalimis. Atsakovas prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, grindžia tuo, kad jo finansinė padėtis yra sunki, sumokėti visos skolos iš karto galimybių neturi. Be to, atsakovas išlaiko du nepilnamečius vaikus, turi invalidumo pažymėjimą.

10. Šioms aplinkybės pagrįsti atsakovas pteikė teismui rašytinius įrodymus: vaikų gimo liudijimus (duomenys neskelbtini), patvirtinančius aplinkybę, kad atsakovas turi du išlaikytius nepilnamečius vaikus; 2024 m. liepos 2 d. pažymą apie apskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, iš kurios matyti, kad atsakovo pajamos per mėnesį vidutiniškai sudaro (duomenys neskelbtini); neįgaliojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad atsakovui nustatytas 55 proc. darbingumo lygis bei 2023 m. rugsėjo 27 d. stacionaro ekspertizės išrašą, išduotą (duomenys neskelbtini), patvirtinantį, kad atsakovas turi sveikatos problemų; 2024 m. liepos 30 d. Nekilnojamojo turto registro išrašą apie turimą nekilnojamąjį turtą, iš kurio matyti, kad atsakovas neturi itin veringo turto, kurį būtų galima greitai realizuoti (žr. DOK – 114838).

11. Teismo vertinimu, atsakovo išdėstyti argumentai yra pagrįsti į bylą pateiktiais rašytiniais įrodymais, kas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog atsakovo finansinė padėtis yra sunki, o teismo sprendimu priteista suma atsakovui pakankamai žekli, dėl ko atsakovas negali iš karto sumokėti visą priteistą sumą ieškovei. Ieškovė atsakovo pateiktam prašymui dėl sprendimo vykdymo išdėstymo neprieštarauja. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad atsakovo prašymas laikytinas pagrįstu.

12. Teismo daro išvadą, kad atsakovo nurodomas 24 mėnesių terminas, kuriam prašoma išdėstyti sprendimą, įvertinus priteistos sumos dydį bei atsakovo minėtą šiuo metu esamą sunkią turtinę padėtį, atitiks teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus ir užtikrins abiejų šalių teisėtų interesų pusiausvyra. Dėl išdėstytų motyvų, teismas konstatuoja, kad atsakovo prašymas tenkintinas, išdėstant teismo sprendimo vykdymą 24 mėnesių laikotarpiui, leidžiant ieškovės naudai priteistiną sumą atsakovams sumokėti lygiomis dalimis, kiekvieną mėnesį mokant po 156,31 Eur, išskyrus paskutinę įmoką – 156,39 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, bei katu su mokama įmoka kas mėnesį sumokant tai dienai priskaičiuotas 5 proc. metines procesines palūkanas.

13. Ieškovė, be kita ko, prašo teismo skolos vykdymą išdėstyti nustatant sąlygą, kad atsakovui vėluojant sumokėti eilinę įmoką daugiau kaip 60 dienų, ieškovė įgyja teisę kreiptis dėl visos skolos išieškojimo. Teismas neturi pagrindo šio ieškovės prašymo netenkinti, šiame kontekste įvertinus abiejų šalių intersų pusiausvyros ir teisingumo principus bei tai, kad tokia sąlyga skatintų atsakovą tinkamai laikytis įmokų mokėjimo tvarkos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 2 dalimi, 268 – 270 straipsniais, 284 straipsniu, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvo draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) solidariai iš atsakovo A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 751,52 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą 52 ct) žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 751,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis 85 Eur (aštuoniasdešimt penkis euru) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei lygiomis dalimis iš atsakovų A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,28 Eur (septyniolika eurų 28 ct), t. y. po 8,64 Eur (aštuonis eurus 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Tenkinti atsakovo V. K. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu priteistų sumų – 3 751,52 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (3 751,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2024 m. birželio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – įvykdymą, išdėstant priteistą sumą lygiomis dalimis 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, mokant po 156,31 Eur, išskyrus paskutinę įmoką – 156,39 Eur, iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, bei kartu su įmoka kas mėnesį sumokant tai dienai priskaičiuotas 5 proc. metines procesines palūkanas. Nustatyti, kad atsakovams A. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vėluojant sumokėti eilinę skolos įmoką daugiau kaip 60 dienų, ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvo draudimas“ įgyja teisę kreiptis dėl visos skolos išieškojimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rima Lipeikienė