Dėl sutarties nevykdymo padarinių ir nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-364/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11749-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

36.1; 42.11.1; 42.10

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rimvydo Norkaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. T. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos autocentras“ kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos autocentras“ dėl sutarties nevykdymo padarinių ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo padarinių taikymo, šios sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo klausimai.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 28 312,76 Lt nuostolių, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė, kad šalys 2011 m. vasario 22 d. sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo iki 2011 m. birželio 31 d. perduoti ieškovei naują automobilį „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD. Ieškovė atsakovui sumokėjo 9000 Lt avansą, o likusią sumą turėjo pervesti automobilio pardavimo metu. Atsakovas sutartu terminu automobilio nepardavė, automobilio pateikimo terminas nebuvo pratęstas. 2011 m. liepos 29 d. ieškovei pareikalavus, grąžintas sumokėtas avansas. Dėl to, kad atsakovas nevykdė įsipareigojimų, ieškovė teigė patyrusi 28 312,76 Lt nuostolių: 1018,75 Lt pakaitinio automobilio nuoma 2011 m. liepos mėnesį, 26 024 Lt kainų skirtumas tarp „Kia Sportage“ 2.0 EX AT 4WD (89 476 Lt) ir realiai ieškovės nusipirkto automobilio,,VW Tiguan“; 1270,01 Lt trūkstamos automobilio laisvų rankų įrangos, kuri buvo numatyta su atsakovu sudarytoje sutartyje, įdiegimas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo 11 018,75 Lt nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad šalys susitarė, jog visi sutarties pakeitimai ir papildymai galimi tik dvišaliu pirkėjo ir pardavėjo susitarimu (Sutarties 9.1 punktas). Atsakovas, matydamas, kad dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių negalės laiku įvykdyti sutarties, turėjo suprasti, jog gali atsirasti pareiga atlyginti nuostolius ar kilti kitų neigiamų padarinių už sutarties nevykdymą. Atsakovas 2011 m. birželio 15 d. gavo pranešimą iš gamintojo, kad laiku įvykdyti užsakymo nepavyks, todėl, siekdamas išvengti neigiamų padarinių, turėjo teisę inicijuoti sutarties pakeitimą – nukeliant įvykdymo terminą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad atsakovas pažeidė sutarties sąlygas ir tai laikytina esminiu sutarties pažeidimu. Teismas nurodė, kad atsakovas ieškovei pasiūlymų dėl sutarties vykdymo neteikė, ir tik 2011 m. spalio 5 d., t. y. praėjus neprotingam terminui sutarčiai įvykdyti ir ieškovei įsigijus kitą automobilį, pranešė apie sutarties vykdymą. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas prieštaravimų ar pretenzijų dėl sutarties nutraukimo nepateikė, teismas padarė išvadą, kad 2011 m. vasario 2 d. šalių sutartis nutraukta. Ieškovės pateikti duomenys, teismo nuomone, patvirtina, kad ji nusipirko brangesnį automobilį,,VW Tiguan“, kurio vertė – 115 500 Lt, tačiau duomenų, kurie pagrįstų, jog ji negalėjo nusipirkti tokio pat automobilio ar buvo būtinybė dėl darbo funkcijų pirkti brangesnį, nepateikta. Teismas pažymėjo, kad didesnio nei faktiškai asmens patirto žalos dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais teismas konstatavo, kad ieškovės nuostoliai yra 10 000 Lt. Teismas taip pat ieškovei priteisė 1018,75 Lt pakaitinio automobilio nuomos išlaidų už 2011 m. liepos mėnesį.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi atmetė ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nesutiko su atsakovo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo neteisingai įvertintų įrodymų. Kolegijos nuomone, teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Kolegija nepripažino pagrįstu atsakovo argumentą, kad teismas, konstatuodamas sutarties nutraukimą, nukrypo nuo teismų praktikos. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2011 m. liepos 29 d. pateikė atsakovui pretenziją, o 2011 m. rugpjūčio 2 d. išsiuntė pranešimą, kuriuo atsakovui pranešta apie sutarties nutraukimą. Kolegija pažymėjo, kad būtent atsakovas, o ne ieškovė pažeidė sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą bei iki sutartyje nustatytos datos nepristatė automobilio. Kolegijos nuomone, savaime toks pažeidimas nesuponuotų teisės atsisakyti sutarties, tačiau atsakovas, gavęs 2011 m. birželio 15 d. gamintojo pranešimą, kad laiku įvykdyti užsakymo nepavyks, turėjo inicijuoti sutarties pakeitimą – pakeisti įvykdymo terminą. Atsakovas tuo nepasinaudojo. Kolegijos nuomone, atsakovo elgesio motyvai, kad automobilis ieškovei nebuvo pristatytas dėl staiga padidėjusios šio modelio automobilių paklausos ir gamintojo negebėjimo pagaminti ir tiekti reikiamo rinkai skaičiaus automobilių, teisiškai nereikšmingi. Ieškovė įstatymų nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą, šalių derybos dėl automobilio nebevyko, jai grąžintas avansas. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas šiuo veiksmu patvirtino bei sutiko nutraukti sutartį; pripažino, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, ieškovė įrodė esminę sąlygą, leidžiančią jai atsisakyti sutarties dalyko (automobilio), šią sutartį nutraukiant; faktą, kad ieškovė po avanso grąžinimo pranešė atsakovui, jog sutiktų pirkti vėliau pateiktą automobilį, jei būtų atlyginti nuostoliai, vertino kaip pasiūlymą sudaryti kitą sutartį.

Pasisakydama priteistų nuostolių klausimu, kolegija pažymėjo, kad, vertinant atsakovo veiksmus dėl prievolinių santykių pažeidimo, reikšminga tai, jog jis yra verslininkas ir veikia savo rizika, todėl negali šios perkelti paslaugų gavėjai (ieškovei). Atsakovas turėjo numanyti, kad transporto priemonių pristatymo terminai priklauso nuo gamintojo ir kitų sąlygų, tačiau sutartyje nenustatė termino pratęsimo pagrindų. Kadangi sutartis buvo nutraukta dėl atsakovo netinkamai vykdytų sutartinių įsipareigojimų, tai, kolegijos teigimu, ieškovė turėjo teisę reikalauti atlyginti nuostolius. Pagal šalių sutarties 4.1.4 punkto nustatą ieškovė įsipareigojo sumokėti pardavėjui netesybas (10 000 Lt baudą) tuo atveju, jei ji atsisakytų pirkti automobilį. Kolegijos nuomone, teismas, atsižvelgęs į sutarties 4.1.4 punkte numatytą baudą, pagrįstai priteisė ieškovei 10 000 Lt nuostolių ir 1018,75 Lt pakaitinio automobilio nuomos išlaidos už 2011 m. liepos mėn. Kolegija pažymėjo, kad ieškovės nuostoliai atsakovui laiku nepardavus transporto priemonės yra tokie patys, kaip ir atsakovo sutartimi nustatyti nuostoliai ieškovei atsisakius pirkti prekę; nesutiko su ieškovės teiginiu, kad teismas nepriteisė visų jos patirtų nuostolių; sprendė, kad ieškovė, parduodama savo seną automobilį nesulaukusi naujojo, veikė savo rizika. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė negalėjo nusipirkti tokio pat automobilio arba buvo būtina pirkti brangesnį. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas 2011 m. liepos mėn. išnuomojo ieškovei automobilį „Kia Ceed“, grąžino avansą, taigi, veikė sąžiningai; nesutiko su ieškovės argumentu, kad visi jos prašomi atlyginti nuostoliai atsirado dėl atsakovo nesąžiningo ir neatsakingo elgesio. Automobilio pristatymas vėlavo dėl gamintojo, o ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad buvo informuota apie automobilio tiekimo sunkumus, todėl nėra kaltės atsakovo veiksmuose dėl ieškovės brangesnio pirkinio. Dėl šių priežasčių kolegija konstatavo, kad teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtus nuostolius iki sutartinio dydžio. Kolegija pripažino, kad ieškovei pagrįstai yra priteista 5 proc. palūkanų, nes ji yra fizinis asmuo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį. Kasatorius teigia, kad teismai, taikydami CK 6.217 straipsnio nuostatą, neatsižvelgė į kitus įstatyme nustatytus kriterijus, kuriuos būtina įvertinti konstatuojant esminį sutarties pažeidimą, ir nukrypo nuo teismų praktikos. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai konstatavo, kad sutartis buvo nutraukta pažeidus terminą kasatoriaus prievolei įvykdyti. Bylos duomenimis nustatyta, kad sutarties terminą kasatorius pažeidė ne dėl savo nerūpestingumo ar kaltų veiksmų – automobilis ieškovei nebuvo pristatytas dėl staiga padidėjusios naujo modelio automobilių paklausos ir gamintojo negebėjimo tiekti rinkai reikiamą skaičių automobilių. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog nuostoliai ieškovei atsirado ne dėl kasatoriaus nesąžiningo ir neatsakingo elgesio. Be to, byloje neįrodyta, kad sutarties termino laikymasis turėjo esminę reikšmę ieškovei. Kasatoriaus teigimu, termino praleidimo nereikšmingumas nurodytas ieškovės 2011 m. rugpjūčio 26 d. SMS pranešime kasatoriui. Teismai nurodė, kad ieškovė nepagrindė būtinybės kiek galima greičiau įsigyti didesnio pravažumo automobilį, tačiau, pripažindami sutarties pažeidimą esminiu, neatkreipė dėmesio tiek į šias savo išvadas, tiek į CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą kriterijų. Be to, teismas nenustatė objektyvių duomenų, kad ieškovė raštu būtų nustačiusi kasatoriui papildomą protingą terminą prievolei įvykdyti ir per šį kasatorius būtų jos neįvykdęs. Kasatoriaus teigimu, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ieškovė raštu ir ne vėliau kaip prieš mėnesį pranešė jam apie sutarties nutraukimą. Teismų neįvertinta teisiškai reikšminga aplinkybė, kad apie sutarties nutraukimą nebuvo kokios nors kalbos. Teismai nepagrįstai ieškovės 2011 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą grąžinti avansą pripažino sutarties nutraukimu, nes ji ir toliau deklaravo būtinybę vykdyti sutartį. Teismai pripažino, kad kasatorius bendradarbiavo su ieškove, teikė informaciją, klausė gamintojo dėl pristatymo terminų, bendru sutarimu išnuomojo ieškovei kitą automobilį, kuriuo galėjo tenkinti savo darbo ir buities poreikius. Automobilis ieškovei buvo užsakytas, tik vėlavo gamyba, taigi, kasatorius sutartį vykdė, o ieškovė nepateikė duomenų, kurie patvirtintų tikimybę, jog sutartis ir ateityje nebus įvykdyta (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Kasatoriaus nuomone, dar iki avanso grąžinimo, jam nežinant, ieškovė 2011 m. liepos 29 d. nusipirko kitą automobilį,,VW Tiguan“, tačiau 2011 m. rugpjūčio 26 d. ir toliau deklaravo ketinimą pirkti automobilį pagal sutarties sąlygas.

2. Dėl nuostolių atlyginimo ir teismo teisės peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies normą. Ieškovė ieškinio dalyku nurodė reikalavimą atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl praleisto sutarties termino neįvykdžius prievolės, o ieškinio pagrindu – kainų skirtumą tarp automobilio, kurį ketino įsigyti iš kasatoriaus, ir realiai įsigyto automobilio bei pakaitinio automobilio nuomos kainą. Kitokių nuostolių ieškovė nenurodė ir neįrodinėjo. Dėl to kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai sprendė, kad ieškovė negali įrodyti nuostolių dydžio, ir priteisė tokius nuostolius, kokio dydžio bauda nustatyta sutartyje ieškovei, jeigu ji būtų atsisakiusi vykdyti sutartį. Kadangi sutartyje neaptartos sutartinės netesybos kasatoriui, o ieškovė neginčijo nuostatų dėl netesybų pardavėjui netaikymo, tai teismai, kasatoriaus nuomone, pagal analogiją neturėjo teisės tokios taikyti. Kasatoriaus teigimu, teismai, taikydami kasatoriui sutartines netesybas, pažeidė dispozityvumo principą ir peržengė ieškinio reikalavimo ribas.

3. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės normų pažeidimą. Jo nuomone, teismas vertino tik kasatoriaus elgesį ir neatsižvelgė į ieškovės kaip sutarties šalies nesąžiningus veiksmus: ieškovė 2011 m. liepos 29 d. užsisakė kitą automobilį,,VW Tiguan“ ir jį įsigijo; 2011 m. liepos 29 d. raštu pareikalavo, kad kasatorius grąžintų avansą, kurį jis tuoj pat grąžino; 2011 m. rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 25 d. kasatoriui atsiuntė raštus dėl nuostolių atlyginimo, tačiau 2011 m. rugpjūčio 26 d. SMS žinute informavo kasatorių apie ketinimą pirkti automobilį. Kasatorius teigia, kad bendru sutarimu sutartis buvo pratęsta iki 2011 m. liepos 31 d. (šias aplinkybes patvirtino ieškovė). Ieškovė nepateikė duomenų ne tik apie papildomo termino sutarčiai įvykdyti nustatymą, bet ir apie tai, jog iš anksto prieš 30 d. iki sutarties nutraukimo informavo kasatorių. Kasatoriaus nuomone, teismai nepagrįstai ieškovės pretenziją ir 2011 m. rugpjūčio 2 d. pranešimą vertino kaip sutarties nutraukimą, nemotyvavo, kodėl pakaitinio automobilio nuoma yra ieškovės nuostoliai. Ieškovė pateikė šalių 2011 m. birželio 3 d. automobilio nuomos sutartį, kurios pagrindu ji nuomojosi iš kasatoriaus automobilį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakyta priimti ieškovės atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą kaip neatitinkantį CPK 351 straipsnio reikalavimų.

Kasaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priteisti iš atsakovo jos naudai 28 312,76 Lt nuostoliams atlyginti, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo. Kasatorė teigia, kad sutartyje nenustatyta pardavėjo atsakomybės nevykdant sutarties ar netinkamai ją vykdant, tačiau teismai tinkamai įvertino, jog sutartyje nustatytos netesybos pirkėjai taikytinos ir atsakovui (pardavėjui). Tačiau teismai, nustatydami nuostolių dydį, padarė materialiosios teisės pažeidimą, t. y. priteisė tik sutartines netesybas ir nevertino kitų, dėl kainų skirtumo patirtų nuostolių atlyginimo. Kasatorė pažymi, kad siekė prarastos konkrečios galimybės piniginės vertės priteisimo, nes atsakovui nepateikus laiku automobilio, buvo priversta nusipirkti brangesnį. Kasatorės nuomone, teismo priteisti 10 000 Lt nuostoliams atlyginti yra minimalūs nuostoliai, nepadengia jos realiai patirtų nuostolių. Teismai, priteisdami tik minimalius nuostolius, pažeidė visišką nuostolių atlyginimo principą. Kasatorė teigia, kad tokia teismų išvada padaryta nukrypstant nuo teismų praktikos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-40/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-40/2009">3K-3-40/2009</a>). Teismai nenustatė ir neįvardijo CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų dėl nuostolių mažinimo, todėl kasatorė daro išvadą, kad nuostolių dydis sumažintas nepagrįstai. Vienintelė sąlyga, nustatyta CK 6.258 straipsnio 5 dalyje kainų skirtumui priteisti, yra ta, kad šalis nutraukia sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė. Kasatorės nuomone, atsakovas sutartį pažeidė, todėl ji turėjo pagrindą ją nutraukti ir sudaryti kitą. Kasatorė pažymi, kad teismai konstatavo, jog atsakovas pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir proceso sąžiningumo principą, tačiau, spręsdami dėl visiško žalos atlyginimo, jų nevertino.

2. Dėl priteistinų palūkanų dydžio. Kasatorė nurodo, kad teismai neteisingai taikė CK 2.4 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir pažymi, jog pagal CK 2.4 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys, kurie įstatyme nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine veikla, laikomi verslininkais. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje antstolio veikla apibrėžta kaip laisvoji profesija. Antstolis yra asmuo, vykdantis individualią veiklą. Tokie asmenys, kasatorės nuomone, yra verslininkai. Kadangi kasatorė nurodė, kad automobilį siekė įsigyti dėl darbo ypatumų, tai, jos nuomone, teismai turėjo priteisti 6 proc. palūkanas.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl visiško nuostolių atlyginimo principo taikymo. Atsakovas pažymi, kad ieškovės ieškinio dalykas – atlyginti dėl praleisto termino prievolei įvykdyti atsiradusius nuostolius; ieškinio pagrindas – ginčo automobilio ir naujai įsigyti automobilio kainų skirtumas bei pakaitinio automobilio nuoma. Ieškovė įrodinėjo tik nuostolius dėl kainų skirtumo ir dėl automobilio nuomos atsiradusius nuostolius. Atsakovo nuomone, teismai nepagrįstai sprendė, kad ji negali įrodyti nuotolių dydžio, todėl nustatė, jog jie yra 10 000 Lt. Tokio dydžio netesybos buvo nustatytos sutartyje pirkėjui (ieškovei), todėl teismai neturėjo teisinio pagrindo taikyti tokio dydžio netesybas ir pardavėjui. Atsakovas mano, kad teismai neteisingai pritaikė CK 6.249 straipsnio 1 dalį, nes šia norma nesuteikiama teismui teisės savo iniciatyva pakeisti nuotolių įrodinėjimo pagrindo – ja leidžiama tik atlikti ieškovo pasirinkimu įrodinėjamų nuostolių (turto netekimo, negautų pajamų ir kt.) tikslinimą. Teismas, pagal analogiją taikydamas pardavėjui sutartines netesybas, pažeidė sutarties laisvės principą. Tokių nuostolių (netesybų) ieškovė neįrodinėjo, nereikalavo baudos priteisimo. Atsakovas pažymi ir tai, kad terminą sutarčiai įvykdyti pažeidė ne dėl savo nerūpestingumo ar tyčinių veiksmų, todėl nėra jo kaltės dėl laiku neįvykdytos sutarties. Vertinant, ar asmeniui kyla civilinė atsakomybė ir jis turi atlyginti nuostolius, turi būti vertinami ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, galėjo numatyti galimus padarinius. Atsakovo nuomone, ieškovė elgėsi akivaizdžiai nesąžiningai. Atsakovas teigia, kad ieškovė brangiau sumokėjo ne už tokį patį automobilį, kokį ketino įsigyti iš atsakovo, o už visiškai kitokį. Būtent automobilio markės ir modelio pasirinkimas lėmė kainų skirtumą, kurio neturi teisinio pagrindo reikalauti iš atsakovo.

2. Dėl priteistinų palūkanų dydžio. Atsakovas mano, kad ieškovei galėjų būti priteistos tik 5 proc. dydžio palūkanos. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 6 proc. palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys. Antstolis yra valstybės įgaliotas privačiai veikiantis fizinis asmuo, todėl negali būti pripažįstamas verslininku.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl pirkimo-pardavimo sutarties termino pažeidimo ir šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį

Kasaciniame skunde keliamas pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyto termino automobiliui pristatyti praleidimo kaip pagrindo vienašališkai nutraukti šalių sudarytą sutartį klausimas. Visais atvejais, kai viena iš šalių nesutinka, kad sutarties pažeidimas buvo esminis, leidžiantis ją vienašališkai nutraukti, teismas patikrina sutarties nutraukimo teisėtumą. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju esminis sutarties pažeidimas kildinamas iš įstatymo.

CK 6.319 straipsnyje nustatytas daiktų pardavimo terminas, t. y. momentas, kai pardavėjas privalo daiktus perduoti pirkėjui – daiktas turi būti perduotas tuo laiku, kuris nustatytas sutartyje. Kai daikto perdavimo terminas nustatytas konkrečia data, tai pardavėjas turi perduoti daiktą būtent nustatyti terminu. Daiktų perdavimo termino praleidimas yra sutarties pažeidimas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis), tačiau nebūtinai lemia šalies teisę atsisakyti sutarties, nes įstatyme nustatyti ir kiti pirkėjo interesų gynimo būdai (pvz., CK 6.209 straipsnis, 6.218 straipsnio 2 dalis). Jeigu dėl to, kad pardavėjas praleido įvykdymo terminą, pirkėjas nesuinteresuotas, kad daiktai būtų perduoti, tai pirkėjas turi teisę atsisakyti priimti daiktus ir reikalauti atlyginti nuostolius.

Jeigu termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas, pirkėjas gali vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 2 dalis). CK 6.319 straipsnio 2 dalyje nustatyti atvejai, kai pirkėjas turi interesą, kad pardavėjas perduotų daiktą tiksliai nustatytu laiku, t. y. kai griežtas termino laikymasis turi esminę reikšmę. Pirkėjo intereso sutarčiai praradimas turi būti suprantamas ne tik tais atvejais, kai daiktų perdavimo tikslus konkretus terminas aiškiai nurodytas sutartyje, bet būtina, kad tai būtų matyti iš sutarties turinio, jog pirkėjui nustatyto daiktų perdavimo termino laikymasis turi esminę reikšmę. Esant sąlygai dėl daiktų perdavimo pareigos įvykdymo tiksliai nustatytu laiku, yra apribojama pardavėjo teisė perduoti daiktus tiek anksčiau nustatyto laiko, tiek ir pasibaigus jam.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių sutartyje nustatytas konkretus jos įvykdymo terminas; sutarties 9.1 punkte nustatyta, kad sutarties pakeitimai galimi dvišaliu raštišku abiejų šalių susitarimu; atsakovas, gavęs 2011 m. birželio 15 d. gamintojo pranešimą, kad užsakymas laiku nebus įvykdytas, nepasinaudojo teise inicijuoti sutarties pakeitimą; tokia teise nepasinaudojo ir ieškovė; atsakovas aktyviai nebendradarbiavo su ieškove – ji žinojo tik faktą, kad sutartyje nustatytu terminu automobilis nebus pristatytas. Bylą nagrinėję teismai pažymėjo, kad šalys žodžiu tarėsi dėl sutarties įvykdymo per 2011 m. liepos mėn., tačiau pagal šalių sutarties nuostatas toks susitarimas turėjo būti sudaromas raštu. Bylos duomenimis, ieškovė prarado interesą laukti automobilio, kai apskritai buvo neaiškus jo pristatymo terminas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą konstatuoti, jog atsakovas iš esmės pažeidė sutarties sąlygas ir šios teismo nustatytos aplinkybės leidžia pripažinti faktinį ir teisinį pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis). Atsakovo nurodomos priežastys, lėmusios termino praleidimą, galėtų būti pagrindas šalių susitarimu nustatyti kitą sutarties įvykdymo terminą, tačiau, taip nesusitarus, neleidžia sutarties įvykdymo termino traktuoti kitaip. Aplinkybė, kad vėliau ieškovė pranešė apie sutikimą pirkti automobilį, jei būtų atlyginti nuostoliai, nepagrindžia termino praleidimo nereikšmingumo, priešingai, apeliacinės instancijos teismo pagrįstai vertintina kaip pasiūlymas pirkti kitą automobilį.

Atsakovas nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad sutartis nebuvo nutraukta, nes byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė raštu ir įstatyme nustatytu terminu pranešė atsakovui apie sutarties nutraukimą (CK 6.218 straipsnio 1 dalis). CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindas šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Įstatyme nenustatyta tokio pranešimo forma, todėl šalys gali pačios aptarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta – pranešimu laikytinas bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina.

Nagrinėjamoje situacijoje atsakovui neperdavus automobilio sutartyje nustatytu terminu ir šalims nesusitarus dėl kito sutarties vykdymo termino, ieškovė 2011 m. liepos 29 d. pateikė atsakovui pretenziją, prašydama grąžinti jos sumokėtą avansą, ir atsakovas jį grąžino; 2011 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pranešė atsakovui, kad, praleidus sutarties įvykdymo terminą, sutartis yra nutraukta. Taigi atsižvelgiant į šios bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad prašymas grąžinti įmoką yra šalies siekis nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad įstatyme nustatytas įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją. Atsižvelgus į pranešimo apie sutarties nutraukimą tikslą, atsakovo veiksmai (sumokėtos įmokos už automobilį grąžinimas) apeliacinės instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip tinkamas jo informavimas apie 2011 m. vasario 22 d. pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimą ir sutikimas ją nutraukti.

Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas bylai aplinkybes ir jų pagrindu pagrįstai konstatavo sutarties įvykdymo termino praleidimą esminiu pažeidimu ir pripažino sutartį vienašališkai nutraukta. Dėl to atsakovo kasacinio skundo argumentai dėl sutarties pažeidimo pripažinimo esminiu ir ieškovės teisės vienašališkai nutraukti sutartį pripažinti teisiškai nepagrįstais.

Dėl pagrindo atlyginti nuostolius, atsiradusius nutraukus sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį

Ieškovės kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuostolių atlyginimą tuo atveju, kai jie susidaro nutraukus šalių sutartį ir sudarius ją pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme prarastos galimybės atveju atsiradusių nuostolių atlyginimas taikant kainų skirtumo principą siejamas su situacija, kai nukentėjusioji šalis vietoje nutrauktos sutarties per protingą terminą sudaro kitą, nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Tais atvejais, kai pakeičiančios sutarties prievolės įvykdymas tampa brangesnis, sutarties šalis, dėl kurios kaltės sutartis buvo nutraukta, turi atlyginti sutartį pakeitusios šalies nuostolius: prekių, paslaugų kainų skirtumą, kurie paprastai pripažįstami minimaliais nuostoliais, kurių kreditoriui nereikia įrodinėti, ir kitus nuostolius, atsiradusius vėliau, bet susijusius su nutrauktos ar pakeičiančiosios sutarties sudarymu ir vykdymu, kuriuos reikia įrodinėti.

Ieškovės teigimu, vienintelė sąlyga, lemianti CK 6.258 straipsnio 5 dalies taikymą kainų skirtumui priteisti, yra ta, kad šalis nutraukia sutartį dėl to, jog kita šalis ją pažeidė. Teisėjų kolegija šį kasacinio skundo argumentą laiko nepagrįstu, nes, be šios, svarbios ir kitos aplinkybės. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.258 straipsnio 5 dalies normą, išaiškinta, kad pakeičiančioji sutartis ekonominiu požiūriu turėtų pakeisti pirmąją; pakeičiančioji sutartis gali būti sudaryta tik po to, kai nutraukiamas pradinis susitarimas ir neįvykdyta visiškai ar iš dalies sutartinė prievolė (prievolės); pakeičiančioji sutartis turi būti sudaroma su kitais asmenimis, bet ne su nutrauktosios sutarties šalimi, kuri kalta dėl pradinio susitarimo neįvykdymo; sutartis turi būti sudaryta per protingą terminą, kurį teismas vertina atsižvelgdamas į bylos faktus ir aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Kariuomenė v. AB,,Eisiga“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzAvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-230/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-230/2013">3K-3-230/2013</a>). Kasacinio teismo akcentuojama ir tai, kad teismai, vadovaudamiesi CK 1.5 straipsniu bei 6.259 straipsnio 2 dalimi, gali pakeičiančiąsias sutartis vertinti ne tik kaip sudarytas protingu terminu, bet ir protingomis sąlygomis, jei šios palankios nuostoliams sumažinti.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad visi ieškovės prašomi priteisti nuostoliai atsirado dėl nesąžiningo ir neatsakingo atsakovo elgesio, priešingai, teismas pažymėjo, kad nėra atsakovo veiksmuose kaltės dėl to, jog ieškovė nusipirko brangesnį automobilį. Be to, sutartis dėl automobilio,,VW Tiguan“ pirkimo sudaryta nenutraukus pradinės sutarties (naujo automobilio pirkimo pardavimo sutartis sudaryta ir pinigai sumokėti tą pačią dieną, kurią ieškovė pateikė atsakovui pretenziją dėl sutarties nutraukimo). Teismų konstatuota ir tai, kad byloje neįrodyta, jog ieškovė įsigijo tokią pat prekę už didesnę kainą, kad negalėjo nusipirkti kito panašaus automobilio ir buvo būtinybė dėl darbo funkcijų pirkti brangesnį (prestižiškesnį) automobilį. Taigi, ieškovės sudaryta sutartis dėl naujo automobilio pirkimo negalėjo būti kvalifikuota pakeičiančiąja dėl to, kad sudaryta nenutraukus sutartinės prievolės, be to, nesutampa jos objektas (nelygiaverčiai automobiliai), turintis įtakos kainai. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, teismų nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo CK 6.258 straipsnio 5 dalies normai taikyti.

Dėl teismo priteistų nuostolių pagrįstumo

Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikšto ieškinio dalyku nurodė dėl praleisto termino prievolei įvykdyti galimus nuotolius, ieškinio pagrindu – automobilio, dėl kurio sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu, ir naujai įsigyto automobilio kainų skirtumą (CK 6.258 straipsnio 5 dalis), taip pat kitus nuostolius. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji negalėjo nusipirkti tokio pat automobilio,,Kia Sprotage“ arba buvo būtinybė dėl darbo funkcijų pirkti brangesnį (prestižiškesnį) automobilį, tačiau, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, priteisė jos naudai 10 000 Lt baudos (nuostolių), nurodydamas, jog tokio dydžio bauda (netesybos) buvo nustatytos pirkėjui, taip pat priteisė nuostolius dėl pakaitinio automobilio nuomos liepos mėn. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutiko su tokia teismo išvada, kad, neįrodžius ieškovei prarastos galimybės, jai priteistina bauda (minimalūs nuostoliai), kuri buvo nustatyta jai kaip pirkėjai nevykdant sutarties. Atsakovo kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai aiškino nuostolių institutą reglamentuojančias normas ir taikė ginčo teisiniams santykiams, todėl nepagrįstai savo iniciatyva priteisė kito pobūdžio nuostolius (baudą).

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Teismas turi teisę nustatyti netesybas (baudą) tais atvejais, kai nevykdomas teismo sprendimas, įpareigojantis paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis (CK 2.24 straipsnio 7 dalis); jeigu skolininkas nevykdo prievolės atlikti tam tikrą darbą ar veiksmus, kuriuos atlikti gali tik jis pats (CK 6.61 straipsnio 2 dalis); jeigu skolininkas nevykdo teismo sprendimo, įpareigojančio įvykdyti sutartinę prievolę natūra (CK 6.215 straipsnio 1 dalis). Teismo nustatytose netesybose vyrauja skatinamoji netesybų funkcija. Pažymėtina, bauda (nuostoliai) pirkėjo naudai nebuvo nustatyti.

Sutarties laisvės principas leidžia šalims laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis), taigi susitarti ir dėl netesybų, ir dėl jų dydžio. Toks šalių susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis). Šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. A., kt. v. UAB „Šiaurinė žvaigždė“, bylos Nr. 3K-3-303/2012; kt.). Be to, netesybomis siekiama sukurti teisinį aiškumą tarp šalių dėl civilinės atsakomybės apimties, nes netesybos riboja prievolę pažeidusios šalies atsakomybę tam tikra sutartine ir iš anksto žinoma pinigų suma, be to, skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Kasacinio teismo nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį. Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDMvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-443/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-443/2008">3K-3-443/2008</a>; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-401/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-401/2008">3K-3-401/2008</a>; kt.). Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jeigu sutartyje sulygstama tik dėl baudos, taikytinos vienai sutarties šaliai, ir vėliau tokios sutarties sąlygos šalys neginčija, teismas negali šalių lygiateisiškumo, teisingumo ir protingumo principų pagrindu keisti šalių susitarimo dėl tokio prievolių vykdymo užtikrinimo ir priteisti šaliai minimalius nuostolius, kurių nereikia įrodinėti, tačiau šalys dėl tokių nesitarė.

Nagrinėjamu atveju šalių sudarytoje automobilio pirkimo–pardavimo sutartyje nėra nustatyto pagrindo priteisti baudą (netesybas) pirkėjui, kai pardavėjas pažeidžia sutarties įvykdymo terminą, be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta ir pagrindo teismui savo iniciatyva priteisti baudą (netesybas). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nors sutartyje nenustatyti minimalūs nuostoliai pirkėjui (ieškovei), pardavėjui pažeidus sutarties įvykdymo terminą, tačiau jos nuostoliai yra tokio pat dydžio, kaip sutartyje nustatyti minimalūs pardavėjo nuostoliai, pirkėjui (ieškovei) atsisakius pirkti automobilį. Pažymėtina, kad ieškovė neginčijo sutarties nuostatos dėl netesybų pardavėjui netaikymo, nereikalavo pripažinti, kad dėl jos atsakovo prievolės įvykdymas turi būti užtikrintas bauda (netesybomis) kaip ir atsakovui, be to, ji teisininkė, byloje turėjo savo atstovą, todėl jai suprantamas netesybų institutas. Prašomus priteisti nuostolius ieškovė grindė automobilių kainų skirtumu, pateikė šį skirtumą patvirtinančius įrodymus; kaip kitus nuostolius nurodė dėl automobilio nuomos atsiradusius nuostolius, o baudos, kaip minimalių nuostolių, priteisti nereikalavo. Taigi teismai, nenustatę pagrindo taikyti CK 6.258 straipsnio 5 dalį, ieškovės patirtiems nuostoliams pagrįsti negalėjo taikyti netesybų (baudos), dėl kurios šalių sutartyje nebuvo sutarta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismai, netinkamai aiškindami materialiosios teisės normas, sutarties sąlygas aiškino pakeisdami šalių teisių ir pareigų turinį ir peržengė ieškinio ribas (CPK 256 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteista 10 000 Lt nuostolių, keistina ir dėl šios dalies ieškinys atmestinas. Kita nutarties ir sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas priteista 1018,75 Lt nuotolių, patirtų dėl automobilio nuomos, bei palūkanas nuo teismo priteistos sumos, paliktina nepakeista.

Dėl priteistinų palūkanų dydžio

Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas reikalavimo priteisti 6 proc. palūkanas nuo teisme priteistos sumos, netinkamai aiškino ir taikė CK 2.4 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies nuostatas – ji kaip antstolė vykdo individualią veiklą, todėl laikytina verslininke.

Teisėjų kolegija nepripažįsta šio kasacinio skundo argumento pagrįstu ir pažymi, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą piniginei prievolei įvykdyti praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Dažniausiai aptariamos palūkanos išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais. Šioje normoje nurodytas palūkanų dydis taikytinas tada, kai abi sutarties šalys ar viena iš jų yra fizinis asmuo. Kasacinio teismo išaiškinta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas privačiai veikiantis asmuo; teisę vykdyti antstolio veiklą turi viešą konkursą laimėję asmenys, kurie įstatymo nustatyta tvarka yra apdraudę savo profesinę civilinę atsakomybę, teisingumo ministro įsakymu paskirti antstoliais ir prisiekę (Antstolių įstatymo 8 straipsnis), taigi antstolis negali būti prilyginamas verslininkui, jis yra fizinis asmuo, vykdantis profesinę veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“ v. antstolis J. Kolyško, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-41/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-41/2012">3K-3-41/2012</a>). Dėl šių argumentų, be to ir dėl to, kad byloje ieškovė dalyvauja kaip fizinis asmuo, ne kaip antstolis, vykdantis profesinę veiklą, šis ieškovės kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl kitų ieškovės ir atsakovo kasacinių skundų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie byloje teisiškai nereikšmingi ir nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Atsižvelgus į tai, kad byloje sutarties pažeidimas pripažintas esminiu ir jos nutraukimas pagrįstu ir iš dalies tenkintas ieškinio reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą, taip pat teisingumo ir protingumo principus, šalių patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos lygiomis dalimis.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė sumokėjo 849 Lt žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teisme – 519 Lt žyminio mokesčio, tai, atsižvelgus į taikytiną byloje šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykį, iš atsakovo jos naudai priteistina 684 Lt šio mokesčio. Atsakovas apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 331 Lt žyminio mokesčio, todėl jo naudai iš ieškovės priteistina 165,50 Lt. Įskaičius šias šalių patirtas išlaidas dėl žyminio mokesčio, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 518,50 Lt žyminio mokesčio.

Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1155,35 Lt atstovavimo išlaidų, todėl ieškovės naudai iš atsakovo priteistina 578 Lt. Apie ieškovės patirtas tokias išlaidas apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme nepateikta, todėl dėl jų nesprendžiama.

Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 3395,25 Lt atstovavimo išlaidų, apeliacinės instancijos teisme – 2937 Lt. Apie jo patirtas atstovavimo išlaidas kasacinės instancijos teisme nepateikta, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako. Atsižvelgus į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokato teikiamų kasatoriui teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš ieškovės atsakovo naudai turėtų būti priteistina 5000 Lt atstovavimo išlaidų. Dėl to atsižvelgus į taikytiną byloje šalių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykį iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 2500 Lt šių išlaidų. Įskaičius šalių patirtas atstovavimo išlaidas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1922 Lt tokių išlaidų.

Įskaičius pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme šalių patirtas bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas, iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 1403,50 Lt.

Kasacinės instancijos teisme patirtos išlaidos priteistinos atsakovo naudai, todėl iš ieškovės jo naudai priteistina 331 Lt žyminio mokesčio, kurį atsakovas sumokėjo paduodamas kasacinį skundą. Be to, kasacinės instancijos teisme patirta 45,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovės valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimas, pakeisti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimu priteistą ieškovei A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Klaipėdos autocentras“ (j. a. k. 141628814) nuostolių atlyginimą sumažinti ir priteisti 1018,75 Lt (vieną tūkstantį aštuoniolika litų 75 ct) nuostolių.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas perskirstyti ir iš ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Klaipėdos autocentras“ (j. a. k. 141628814) naudai priteisti 1403,50 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus tris litus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Kitas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 20 d. dalis palikti nepakeistas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti.

Priteisti iš ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Klaipėdos autocentras“ (j. a. k. 141628814) naudai 331 Lt (tris šimtus trisdešimt vieną litą) žyminio mokesčio, sumokėto kasacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės A. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 45,38 Lt (keturiasdešimt penkis litus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų, priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Janina Januškienė

Rimvydas Norkus