Civilinė byla Nr. 3K-3-369/2013 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-28-03310-2011-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 26.3; 26.7
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Rimvydo Norkaus (pranešėjas) ir Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo pradėtą procesą dėl globos nustatymo ir globėjo skyrimo M. B., suinteresuotiems asmenims Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui, A. P., L. D., Z. R., V. B., B. K., Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namams, Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui ir pagal suinteresuotų asmenų L. D. ir B. K. pareiškimus dėl globėjo ir turto administratoriaus skyrimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. sprendimu M. B. pripažinta neveiksnia, tos pačios dienos nutartimi pradėtas civilinis procesas dėl globos jai nustatymo ir globėjo paskyrimo. Suinteresuoti asmenys B. K. ir L. D. pateikė pareiškimus, kuriais prašė būti paskirti savo motinos M. B. globėju ir turto administratoriumi.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 19 d. nutartimi nustatė neveiksniam asmeniui M. B. globą ir paskyrė dukterį B. K. jos globėja ir turto administratore. Teismas nurodė, kad byloje nepateikta jokių įtikinamų rašytinių įrodymų, kad B. K. elgesys prieštarauja teisei, moralei ar padorumo principams. Teismas nustatė, kad L. D., A. P., B. K., V. B. ir Z. R. yra seserys, jų santykiai įtempti ir konfliktiški. B. K. nuo 1981 m. gyveno kartu su tėvais, mirus tėvui, kartu su motina tvarkė ir prižiūrėjo jai priklausančius namus, tai daro ir dabar. L. D. išreiškė norą būti globėja tik bylos nagrinėjimo metu, o visos jos kaip globėjos funkcijos pasireikštų tik tuo, kad ji iš gaunamų M. B. pajamų apmokėtų globos namams už slaugos paslaugas bei aplankytų motiną globos namuose.
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs suinteresuotų asmenų L. D. ir A. P. atskiruosius skundus, 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutarties dalį, kuria B. K. paskirta M. B. globėja ir turto administratore, o suinteresuoto asmens L. D. pareiškimas atmestas, ir išsprendė klausimą iš esmės, M. B. globėja ir turto administratore paskirdamas L. D., o suinteresuoto asmens B. K. pareiškimą atmesdamas.
Teismas konstatavo, kad B. K. dėl psichikos sveikatos būklės savo motiną globoti gali, darbdavio apibūdinama teigiamai, yra bausta administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Marių ligoninės duomenimis, ji nuo 2011 m. rugpjūčio 5 d. iki 2011 m. rugpjūčio 8 d. buvo gydoma dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, 2011 m. rugpjūčio 5 d. kilus konfliktui jai buvo nustatytas 1,31 promilės girtumas, ji policijos buvo įspėta žodžiu; B. K. atlyginimas yra 640 Lt per mėnesį, ji yra išsituokusi, apie jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą įrodymų nepateikta. Teismas nustatė, kad L. D., pretenduojančios tapti globėja ir turto administratore, sveikatos būklė taip pat leidžia globoti motiną, ji administracine tvarka nebausta, nedirbanti, gaunanti pensiją, susituokusi, šeimos turtinė padėtis gera, jai nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas Marijampolėje.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo klausimus, pirmiau nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino. Teismas nurodė, kad CK 3.238 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmens globa apima ir jo turtą. Taigi globa steigiama siekiant užtikrinti ne tik fizinio asmens asmeninių teisių įgyvendinimą ir apsaugą, sukurti jo socialinę ir dorovinę aplinką, bet ir apsaugoti jo turtinius interesus, įgyvendinti turtines teises. Įsteigus globą, globėjas tampa globotinio turtines teises įgyvendinančiu subjektu (CK 2.7 straipsnis, 2.10 straipsnio 2 dalis). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento išvadoje nurodyta, jog globėja galėtų būti paskirta L. D., o išvadoje dėl B. K. to nekonstatuota. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas M. B. globėja ir turto administratore vietoje B. K. paskyrė L. D.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo B. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties dalį, kuria panaikinta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl neveiksnaus asmens globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo ir palikti galioti visą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Globėjo paskyrimo bylose teismai privalo kruopščiai ištirti ir įvertinti įrodymų visumą, nes nuo to, ar teismas patvirtins tinkamiausią globėjo kandidatūrą, priklausys, ar iš tiesų bus užtikrinta neveiksnaus asmens teisių ir interesų įgyvendinimas, apsauga bei gynyba. Nagrinėjama byla yra sudėtinga, nes ginčas kilo dėl to, kuri iš dviejų dukterų bus tinkamesnė neveiksnios motinos globėja ir turto administratorė; Marijampolės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pozicija nagrinėjant bylą pasikeitė iš esmės; Kauno apygardos teismo teisėjas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2012 m. rugpjūčio 30 d. priėmė nutartį, kurioje nustatė, kad atskirojo skundo argumentams įvertinti reikalinga procesinio dokumento priėmimą atidėti septynioms dienoms, o tada priėmė nutartį ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Šių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad apeliacinės instancijos teisme šiai bylai nagrinėti turėjo būti sudaryta trijų teisėjų kolegija, o to nepadarius buvo pažeista Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo turi teisę, jog bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Konvencijos 8 straipsnio 1, 2 dalis, Konstitucijos 22 straipsnio 1, 4 dalis. Byloje nustatyta, kad kasatorės seserys (suinteresuoti asmenys) negyveno su motina, su ja 1981–2011 m. gyveno kasatorė, kol pablogėjus motinos sveikatai ši buvo perkelta į globos namus. Taigi, kasatorė su motina gyveno ilgiau kaip trisdešimt metų, prižiūrėjo ir tebeprižiūri jos namus. Nė viena iš seserų, matydama neva netinkamą kasatorės elgesį, nesikreipė dėl motinos perkėlimo į gydymo ar slaugos įstaigą. Kasatorė buvo vienintelis asmuo, kreipęsis į prokuratūrą su prašymu inicijuoti šią bylą ir spręsti kitus motinai svarbius klausimus. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinių reikalų skyriaus atstovė nurodė, kad skyrius niekada nėra gavęs jokios informacijos ar blogų atsiliepimų, jog kasatorės motina gyvendama su kasatore būtų blogai prižiūrima ar jos atžvilgiu būtų elgiamasi netinkamai. Šie per trisdešimt metų susiklostę santykiai, šeiminiai ryšiai savaime yra vertybė, kurios apsaugą garantuoja nacionaliniai ir tarptautiniai teisės aktai. Dėl ilgo bendro gyvenimo atsirado prieraišumo bei saugumo jausmas, todėl nagrinėjamu atveju šių ryšių nepaisymas reiškia neproporcingą neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimą, neatitinka globos instituto paskirties (CK 3.238 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kurioje konstatuota, jog asmens pripažinimo neveiksniu procedūros įgyvendinimas negali būti prilyginamas asmens prigimtinių ir pilietinių teisių atėmimui, o pripažinto neveiksniu, kaip ir bet kurio kito, asmens teisės turi būti saugomos ir ginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2012">3K-3-469/2012</a>).
Apeliacinės instancijos teismas tendencingai vertino Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento išvadas, nes faktas, kad išvadoje nėra konstatuota, jog kasatorė galėtų būti paskirta globėja, reiškia tik tai, kad buvo neįvykdytas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. įpareigojimas pateikti teismui išvadą dėl kasatorės tinkamumo eiti globėjos pareigas, tačiau tai nepatvirtina, kad kasatorė negali būti savo motinos globėja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje pagrįstai konstatuota, jog byloje nepateikta jokių įtikinamų rašytinių įrodymų, liudijančių ir patvirtinančių kasatorės priešingą teisei ar visuotinai pripažintai tvarkai elgesį, prieštaraujantį viešai moralei ar padorumo principams. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad vertindamas byloje esančius įrodymus apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika ir šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalis). Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. priimtos nutarties skundžiamos dalys yra neteisingos, nepagrįstos, priešingos neveiksnaus asmens teisėms ir teisėtiems interesams, prieštarauja Konstitucijos, Konvencijos nuostatoms, CK reikalavimams, todėl turi būti panaikintos.
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūra pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Suinteresuotas asmuo L. D. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
CPK 336 straipsnyje nustatyta teisė, o ne pareiga atitinkamam subjektui sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Įstatyme nenustatyta, kad tais atvejais, kai teismas skiria žodinį bylos nagrinėjimą, turėtų būti skiriama trijų teisėjų kolegija, t. y. nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp bylos sudėtingumo ir jos paskyrimo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje nulėmė ne bylos sudėtingumas, o teismo tikslas patikrinti asmenines kandidatų į neveiksnaus asmens globėjus savybes ir požiūrį į su globa susijusias pareigas. Kasatorė nepateikė argumentų ar įrodymų, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų įsteigtas ne įstatymų nustatyta tvarka, kad teisėjas būtų priklausomas ar šališkas, nušalinimai CPK 64-66 straipsnių pagrindais nebuvo pareikšti. Teisė į teisingą ir nešališką teismą pagal Konvenciją nesietina su trijų teisėjų kolegijos sudarymu nagrinėjant civilinę bylą apeliacinės instancijos teisme.
Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo manyti, kad teismo proceso metu buvo kišamasi į neveiksnaus ar suinteresuotų asmenų šeiminį gyvenimą. Kasatorė save ir M. B. laiko šeima, tačiau lygiai tokie patys giminystės ryšiai M. B. sieja su kita jos dukterimi L. D. Globėjo pareigų priskyrimas kitam šeimos nariui negali reikšti šeimos ardymo ar išskyrimo.
Apeliacinės instancijos teismas išsamiai ir motyvuotai argumentavo, kodėl pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Įrodymai apeliacinės instancijos teisme įvertinti tinkamai, jų pagrindu priimtas procesinis teismo sprendimas užtikrina neveiksnaus asmens teises, nepaneigdamas teisės į šeimos ryšius. Teismas, skirdamas L. D. globėja, atsižvelgė į jos moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti globėjos funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam nustatyta globa. Teismas taip pat atsižvelgė į teismų praktiką ir įvykdė pareigą palyginti kiekvieno kandidato į globėjus atitiktį CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytiems kriterijams.
Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jokių interesų konfliktų ar nesutarimų tarp globotinio ir globėjo negali būti. Iš bylos duomenų, liudytojų parodymų bei vėlesnių įvykių matyti, kad kasatorė turi polinkį vartoti svaigalus, yra bandžiusi nusižudyti, jos elgesys neatitinka teisės ir moralės normų. Bylos medžiagoje nėra duomenų, kurie neigiamai apibūdintų L. D. Pavesti globą bei turto administravimą kasatorei būtų pavojinga neveiksnaus asmens sveikatai ir gyvybei ir neatitiktų jo interesų. Kasatorė motiną lanko retai, akivaizdu, kad ji siekia tapti globėja neturėdama tikslo rūpintis neveiksnia motina, o tik norėdama valdyti ir naudoti turtą.
Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamentui pateikus išvadą dėl L. D. skyrimo globėja ir turto administratore, kasatorė šios neskundė, o jos argumentai dėl išvados kasaciniame skunde negali būti vertinami kaip išvados ginčijimas.
Suinteresuoti asmenys A. P. ir V. B. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:
CPK įtvirtina bendrąją taisyklę, kad ypatingosios teisenos bylose apeliacine tvarka bylą nagrinėja vienas teisėjas ir nenustato išimties, pagal kurią bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu būtų taikomos kitokios teismo sudėtį reglamentuojančios taisyklės. Kasatorės nurodytos aplinkybės (prokuroro pozicijos pasikeitimas bei kilęs ginčas tarp suinteresuotų asmenų) nelaikytinos išskirtinėmis, nulėmusiomis pareigą nukrypti nuo CPK 304 straipsnio 1 dalyje nustatytos bendrosios taisyklės. Be to, tai, kad bylą nagrinėjo vienas teisėjas, savaime nereiškia teismo nešališkumo ir nepriklausomumo principo pažeidimo. Kasatorė, turėdama abejonių dėl teismo sudėties, galėjo nušalinti teisėją, tačiau to nedarė.
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepaisė jos ir motinos asmeninių ryšių, taip apribodamas neveiksnaus asmens teisę į privatų ir šeimos gyvenimą bei pažeisdamas Konvencijos nuostatas. Su tokiais kasatorės argumentais negalima sutikti, nes asmenų bendro gyvenimo ir bendravimo trukmė yra tik prielaida jų tarpusavio santykiams formuotis. Tokių santykių asmeninį ir socialinį vertingumą lemia ne laikotarpio, kuriuo santykiai formavosi, trukmė, o turinys. Kasatorė deklaratyviai idealizuoja tarpusavio santykius, tačiau byloje nėra tai patvirtinančių įrodymų. Kasatorės nepaskyrimas globėja nereiškia nei jos, nei neveiksnaus asmens privataus ir šeimos gyvenimo apribojimo ar buvusių asmeninių ryšių nutraukimo ar jų esminio pakeitimo, o tik tai, kad iki tol buvę asmeniniai santykiai nepasipildė nauju formaliu santykiu.
Apeliacinės instancijos teismas ginčijamame sprendime išsamiai aptarė įrodymus, kuriais pagrindė savo išvadas, o kasatorė teismo nustatytų faktų (kad ji bausta administracine tvarka, buvo gydoma dėl psichikos ir elgesio sutrikimų ir t. t.) neginčijo. Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento išvados vertintinos kartu su šio pozicija, išdėstyta teismo posėdžiuose, kad L. D. moralinės savybės, galimybė įgyvendinti globėjos pareigas nekelia abejonių, o kasatorė net ir teismo posėdžio metu daugelio dalyvių akivaizdoje atskleidė ūmų savo būdą, ne kartą buvo įsivėlusi į įvairias konfliktines situacijas.
Suinteresuotas asmuo VšĮ Marijampolės Šv. Arkangelo Mykolo globos namai su kasaciniu skundu nesutinka, prašo Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
CPK 304 straipsnyje nustatyta teisė, bet ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją bylai nagrinėti, tačiau nenurodyti kriterijai bylos sudėtingumui vertinti. Bylos sudėtingumas vertinamas vidiniu teisėjo įsitikinimu, todėl šiuo atveju skiriant bylą nagrinėti teismo posėdyje vienam teisėjui, kaip tai nustatyta CPK 304 straipsnio 1 dalyje, pozityviosios teisės proceso normos nebuvo pažeistos. Kasatorės nurodyti argumentai dėl procesinio sprendimo atidėjimo bei žodinio nagrinėjimo rodo ne bylos sudėtingumą, o teisėjo siekį bylą išnagrinėti atidžiai ir išsamiai. Kasaciniame skunde abejojama teismo nepriklausomumu ir nešališkumu, tačiau proceso metu kasatorė tokių abejonių neišsakė, prašymų neteikė.
Kasatorė nurodo, kad Kauno apygardos teismas ignoravo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2012">3K-3-469/2012</a>, išaiškinimus, tačiau nurodo tik bendro pobūdžio teismo suformuotą taisyklę, kad asmens pripažinimo neveiksniu procedūros įgyvendinimas negali būti prilyginamas asmens prigimtinių ir pilietinių teisių atėmimui, o pripažinto neveiksniu, kaip ir bet kurio kito, asmens teisės turi būti saugomos ir ginamos. Dėl šios priežasties manytina, kad nurodyti argumentai nesudaro kasacijos pagrindo.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl trijų teisėjų kolegijos sudarymo poreikio nagrinėjant atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria paskirtas neveiksnaus asmens globėjas
Bylos dėl pilnamečių asmenų globos ir rūpybos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu ar ribotai veiksniu, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą (CPK 505 straipsnio 1 dalis). Pareiškimas dėl globos ar rūpybos nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo neveiksniam ar ribotai veiksniam asmeniui išsprendžiamas teismo nutartimi (CPK 508 straipsnio 1 dalis), o norint teismo nutartį apskųsti apeliacine tvarka taikomos atskirųjų skundų padavimo ir nagrinėjimo taisyklės (CPK 334–339 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas, tačiau apeliacinės instancijos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, turi teisę atskirajam skundui nagrinėti sudaryti trijų teisėjų kolegiją. Kasatorės nuomone, kadangi bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo vienas teisėjas, buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią asmuo turi teisę, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad CPK 336 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė, o ne pareiga sudaryti trijų teisėjų kolegiją, jeigu nagrinėjama byla yra sudėtinga. Bylos sudėtingumas gali būti siejamas su faktiniu bylos pobūdžiu (pareikštų reikalavimų ir sprendžiamų klausimų skaičiumi, nustatinėjamų faktinių aplinkybių apimtimi ir joms nustatyti reikalingomis pastangomis, byloje dalyvaujančių asmenų skaičiumi ir pan.) ir (arba) su teisiniu bylos sudėtingumu (kylančių teisės klausimų naujumu, poreikiu taikyti kelių teisės šakų normas, užpildyti teisinio reguliavimo spragas ar spręsti teisės normų kolizijas, taikyti ne tik nacionalinę, bet ir tarptautinę arba užsienio valstybių teisę ir pan.). Vien tai, kad byloje dalyvauja giminystės ryšiais susiję asmenys, kad vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų nagrinėjamo metu pakeičia savo poziciją arba tai, kad byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime nereiškia bylos sudėtingumo. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu atsiliepimo į kasacinį skundą argumentą, kad šiuo atveju bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme nulėmė ne bylos sudėtingumas, o teismo tikslas patikrinti asmenines kandidatų į neveiksnaus asmens globėjus savybes ir požiūrį į su globa susijusias pareigas.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorė nepateikė argumentų, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas būtų įsteigtas ne įstatymų nustatyta tvarka arba teisėjas būtų priklausomas ar šališkas, ji savo teiginius dėl Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo grindžia išimtinai tuo, kad bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo vienas teisėjas. Šis Konvencijos straipsnis užtikrina asmenų teisę, kad bylą išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas nepriklausomas ir nešališkas teismas, tačiau nenustato taisyklių dėl bylą nacionaliniame teisme nagrinėjančių teisėjų skaičiaus.
Jau buvo minėta, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog atskiruosius skundus nagrinėja vienas teisėjas. Nagrinėjamu atveju tai darė Kauno apygardos teismo teisėjas. Atsižvelgdama į tai, kad jokių kitų argumentų šiuo klausimu kasaciniame skunde neišdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog, esant CPK nustatytam tokiam šio klausimo teisiniam reglamentavimui, kasacinio skundo argumentas, kad, bylą išnagrinėjus vienam teisėjui, buvo pažeista Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostata, pripažintinas deklaratyviu, nepagrįstu bylos duomenimis.
Dėl neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimą apribojimo parenkant ir skiriant globėją
Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242 straipsnio 3 dalis). Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Kasaciniame skunde teigiama, kad, M. B. globėja paskyrus ne kasatorę, o kitą dukterį, buvo nepaisyta per ilgą laiką kartu gyvenant susiklosčiusių kasatorės ir jos motinos šeiminių asmeninių santykių.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ilgas nuolatinis gyvenimas kartu iš tiesų gali sudaryti prielaidas atsirasti artimiems asmeniniams ryšiams, prieraišumo jausmui, ir šios aplinkybės yra teisiškai reikšmingos sprendžiant dėl globėjo paskyrimo. Tačiau nagrinėjamu atveju kasatorės ir jos motinos bendras gyvenimas yra pasibaigęs ne dėl to, kad globėja yra paskirta kita duktė, o todėl, kad motina dėl jos sveikatos būklės yra apgyvendinta slaugos namuose. Kasatorei išlieka galimybė nepažeidžiant motinos interesų nevaržomai su ja bendrauti ir realizuoti šeiminius ryšius, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Kasatorės galimybės lankyti motiną, bendrauti su ja nėra apribojamos globėja paskiriant kitą dukterį, todėl kasacinio skundo argumentai dėl šeiminių ryšių nepaisymo laikytini nepagrįstais.
Apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas globėja ne kasatorę, o kitą neveiksnaus asmens dukterį, vertino teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą, prioritetą suteikė neveiksnaus asmens interesams ir nepažeidė neveiksnaus asmens teisės į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą.
Dėl savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento išvados reikšmės sprendžiant globėjo paskyrimo klausimą
Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas tendencingai vertino Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento išvadas. Kasatorės nuomone, vien faktas, kad išvadoje nėra konstatuota, jog ji galėtų būti paskirta globėja, nereiškia, kad ji nėra tinkama. Teisėjų kolegija sutinka, kad vienoje pažymoje esant išvadai dėl suinteresuoto asmens L. D. tinkamumo būti globėja, o kitoje pažymoje tokios išvados dėl kasatorės B. K. tinkamumo nesant, tai savaime nereiškia kasatorės netinkamumo. CPK 506 straipsnio 2 dalyje nurodyta globos ir rūpybos institucijų pareiga raštu pateikti išvadą, kurioje, be kita ko, turi būti pasisakyta dėl asmens galimybės įgyvendinti globėjo ar rūpintojo pareigas (2 punktas). Jei pažymoje (išvadoje) dėl asmens tinkamumo (netinkamumo) būti globėju nepasisakyta, tai laikytina išvados trūkumu ir teismas turėtų pareikalauti pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančią išvadą. Šios pareigos tinkamas įvykdymas inter alia svarbus ir tam, kad asmuo, kuris buvo pripažintas netinkamu, turėtų galimybę teikti argumentus dėl nesutikimo su jam nepalankia išvada. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismas, spręsdamas dėl atitinkamo kandidato paskyrimo globėju, neturi apsiriboti išvada, o privalo įvertinti visus byloje esančius įrodymus apie pretendentų asmenines savybes ir sugebėjimus, t. y. svarstyti ir spręsti, kuris iš šių asmenų geriau sugebės užtikrinti pripažinto neveiksniu asmens teises ir interesus, sukurti tinkamą socialinę ir dorovinę aplinką, apsaugos jo turtinius interesus. Tik ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas turėtų spręsti, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad B. K. yra išsituokusi, jos pajamos 640 Lt per mėnesį, darbdavio apibūdinama teigiamai, bausta administracine tvarka, buvo gydoma dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, dėl netinkamo elgesio policijos įspėta žodžiu; duomenų apie nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ar kilnojamąjį turtą nepateikta, sveikatos būklė leidžia būti globėja. Kita pretendentė L. D., administracine tvarka nebausta, nedirbanti, gaunanti pensiją, susituokusi, jos šeimos turtinė padėtis gera, jai nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas Marijampolėje, sveikatos būklė leidžia būti globėja. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat žodinio posėdžio metu išklausęs abiejų pretendenčių ir jų atstovių paaiškinimus, teismas sprendė, kad L. D. yra tinkamesnė pretendentė į globėjas, sugebėsianti geriau pasirūpinti globotinės interesais, ir savo išvadą motyvavo.
Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad vien faktas, jog apeliacinės instancijos teismas nepareikalavo Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinio reikalų departamento pateikti įstatymų reikalavimus atitinkančios išvados, pažymą, kurioje nėra išvados dėl kasatorės tinkamumo būti globėja, traktavo kaip mažiau palankią, nors ir yra trūkumas, tačiau jis nesudaro pagrindo naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamu atveju teismas įvertino ne tik pateiktas pažymas, bet ir atsižvelgė į byloje esančių įrodymų visumą, todėl nevisiškai tinkamas pažymų įvertinimas nelėmė neteisingo procesinio sprendimo priėmimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme patirta 115,96 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Suinteresuotas asmuo L. D. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 2000 Lt, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta suma viršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų 8.14 punkte nustatytą dydį. Vadovaudamasi CPK 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgdama į tai, kad byla nėra labai sudėtinga, teisėjų kolegija sprendžia, jog suinteresuoto asmens prašomi užmokesčio dydžiai mažintini ir jai už advokato suteiktas teisines paslaugas kasacinės instancijos teisme iš kasatorės priteistina 500 Lt.
Suinteresuotas asmuo V. B. pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už atsiliepimą į kasacinį skundą sumokėjo 250 Lt. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.14 punkte nustatyto dydžio, yra adekvati bylos sudėtingumui (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina suinteresuotam asmeniui iš kasatorės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš kasatorės B. K. (duomenys neskelbtini) 115,96 Lt (vieną šimtą penkiolika litų, 96 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės, 500 (penkis šimtus) Lt L. D. (duomenys neskelbtini) ir 250 (du šimtus penkiasdešimt) Lt V. B. (duomenys neskelbtini) naudai. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Sigitas Gurevičius
Rimvydas Norkus
Janina Januškienė
