Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-34-697/2025
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01663-2024-5
Procesinio sprendimo kategorija 16.11.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. (L. S.) (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius, Institucija) 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-23992-2024 L. S. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, paskirta galutinė administracinė nuobauda – 340 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 7 mėnesiams. L. S. pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį ir ANK 424 straipsnio 3 dalį nubaustas už tai, kad 2024 m. birželio 26 d. 10.27 val. Vilniuje, Oslo g., ties Laisvės pr., vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, kai tapęs nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui neįgijo teisės vairuoti Lietuvos Respublikoje ir nustatytą 60 km/val. greitį viršijo 22 km/val., važiavo 82 km/val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais L. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – Kelių eismo taisyklės) 14, 127 punktų reikalavimus.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutartis palikta nepakeista ir administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. apeliacinis skundas netenkintas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. vasario 12 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimo dalį, kuria jis nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ir dėl šio nusižengimo jam administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Institucija, taip pat bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, priimdami nagrinėjamoje byloje procesinius sprendimus, padarė esminį materialiosios ar proceso teisės pažeidimą, pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, tai galėjo turėti įtakos neteisingiems sprendimams priimti.
5.2. ANK 424 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo subjektai gali būti asmenys, kurie neturi teisės vairuoti transporto priemones; neturi teisės vairuoti būtent šios rūšies transporto priemones arba vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones.
5.3. Jis 2024 m. birželio 26 d. 10.27 val. (administracinio nusižengimo fiksavimo dieną) turėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose (toliau – JAV) išduotą vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., taip pat turėjo šio galiojančio vairuotojo pažymėjimo pagrindu išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, kuris galiojo vienerius metus nuo 2024 m. gegužės 1 d. (išimtis – pažymėjimas negaliojo vairuojant JAV). Taigi, jis ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme turėjo teisę vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu tiek Institucija, tiek žemesnės instancijos teismai, neturėdami tam teisėto pagrindo, taikydami jam ANK 424 straipsnio 3 dalį, šios normos turinį aiškino pernelyg plačiai, t. y. šią teisės normą vertino kaip blanketinę – nukreipiančią į kitus teisės aktus.
5.4. Praėjus nustatytam 185 dienų laikotarpiui nuo tapimo nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju ir nepasikeitus savo turimo vairuotojo pažymėjimo į išduotą Lietuvos Respublikoje, laikytina, kad jo turėtas JAV išduotas vairuotojo pažymėjimas negaliojo Lietuvos Respublikoje, o jo padarytas nusižengimas atitiko ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtį (transporto priemonės vairavimas pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui).
5.5. Apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pateiktais išaiškinimais, tačiau nagrinėjamoje byloje ir paminėtoje kitoje byloje susiklosčiusios situacijos nėra analogiškos. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pažeidėjo turėto vairuotojo pažymėjimo galiojimas buvo pasibaigęs ir jo išdavimo šalyje. Be to, paminėtoje byloje yra užfiksuota esminė aplinkybė – pažeidėjas jam inkriminuotus veiksmus atliko būdamas teismo nutartimi įspėtas apie tai, kad Baltarusijos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą pagal teisės aktų reikalavimus jis privalo pasikeisti į išduotą Lietuvos Respublikos, jeigu ketina vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje. Taigi, apygardos teismas, nagrinėjamoje byloje vadovaudamasis byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pateiktais išaiškinimais, pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį.
5.6. Žemesnės instancijos teismas, nagrinėdamas jo paduotą apeliacinį skundą ir analizuodamas byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pateiktus išaiškinimus, privalėjo nustatyti, kad jo padarytas nusižengimas neatitinka ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyto nusižengimo sudėties požymių, t. y. nebuvo nustatomas jo psichinis santykis su daroma veika (subjektyvioji nusižengimo pusė). Jis buvo įsitikinęs, kad, turėdamas galiojantį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, t. y. turėdamas teisę vairuoti transporto priemones pagal 1968 m. Vienos konvencijos dėl kelių eismo nuostatas, šią konvenciją patvirtinusioje šalyje neturėtų būti traktuojamas kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti, nors neturi Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo.
6. Institucijos vyriausiasis tyrėjas Gintautas Radzevičius atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą netenkinti ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Pareiškėjas prašyme išdėstytais argumentais pakartotinai kelia klausimus, kurie jau buvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti tiek apylinkės teismo, tiek apygardos teismo. Abu teismai konstatavo, kad L. S. administracinė atsakomybė taikyta teisėtai ir pagrįstai. Teismų procesiniai sprendimai yra motyvuoti, tinkamai taikant materialiąją teisę, esminių proceso teisės normų pažeidimų nepadaryta. Pareiškėjas nepateikia nei naujų aplinkybių, nei naujų įrodymų, nei teisės aiškinimo klaidų, kurios atitiktų ANK 662 straipsnio 1 dalyje nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Pakartotinis subjektyvus nesutikimas su priimtais sprendimais savaime nesuponuoja proceso atnaujinimo būtinumo.
6.2. Atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį kyla tuomet, kai asmuo vairuoja transporto priemonę neturėdamas teisės ją vairuoti, taip pat kai ši teisė yra pasibaigusi ar sustabdyta. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybių) išduoti vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja tik tol, kol asmuo netampa nuolatiniu Lietuvos gyventoju, o įgijus tokį statusą – ne ilgiau kaip šešis mėnesius. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 13 straipsnio 9 dalies ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkto nuostatos.
6.3. Pareiškėjo teiginiai, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami pagal ANK 424 straipsnio 1 dalį, kuri taikoma, kai vairuojama pasibaigus pažymėjimo galiojimo laikui ar nesilaikant tam tikrų formalumų, teisiškai klaidingi. Pareiškėjas neturėjo jokio galiojančio teisinio pagrindo vairuoti Lietuvos Respublikoje – jo vairuotojo pažymėjimas buvo praradęs galiojimą šalyje ex lege (pagal teisę, pagal įstatymą), todėl atsakomybė pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį jam pritaikyta pagrįstai.
6.4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad vairuotojo pažymėjimo galiojimas turi būti vertinamas nacionalinės teisės kontekste. Administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pažymėta, kad asmuo, turintis galiojantį pažymėjimą kitoje valstybėje, bet viršijęs nustatytą 185 dienų terminą Lietuvos Respublikoje, netenka teisės vairuoti šalyje, jeigu neįgyja Lietuvos Respublikos išduoto pažymėjimo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto L. S. prašymas atmestinas.
Dėl ANK 424 straipsnio 3 dalies taikymo
8. Nagrinėjamoje atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje keliamas klausimas dėl užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, išduotą vairuotojo pažymėjimą, taip pat tarptautinį vairuotojo pažymėjimą turinčio asmens teisės vairuoti motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir kartu kriterijų, kuriuos nustačius jam būtų taikomas nacionalinėje teisėje įtvirtintas reikalavimas įgyti teisę vairuoti. Nesutiktina su pareiškėjo teigimu, kad Institucija, taip pat šią bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai, pripažindami jį asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, netinkamai taikė ANK 424 straipsnio 3 dalį. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju L. S. veiksmai galėjo atitikti tik ANK 424 straipsnio 1 dalyje, o ne šio straipsnio 3 dalyje nustatyto nusižengimo sudėtį.
9. ANK 424 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui. Tuo tarpu to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. ANK 424 straipsnio 1, 3 dalyse įtvirtintų normų dispozicijos yra blanketinės, todėl konkrečios taisyklės, kurių pažeidimas gali užtraukti administracinę atsakomybę, suformuluotos kituose norminiuose teisės aktuose.
10. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (2023 m. spalio 31 d. įstatymo redakcija), reglamentuojančio, be kita ko, eismo saugumo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus, pagrindines eismo dalyvių, transporto priemonių savininkų ir valdytojų teises ir pareigas, 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas vairuoti motorinę transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Toks pats draudimas nustatytas ir Kelių eismo taisyklių 14 punkte. Asmens teisę vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) patvirtina teisės aktų nustatyta tvarka išduotas vairuotojo pažymėjimas (SEAKĮ 2 straipsnio 93 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių (2024 m. gegužės 22 d. įsakymo redakcija) (toliau – Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklės) 3 punktą, vairuotojo pažymėjimai išduodami Lietuvos Respublikoje gyvenantiems ne jaunesniems, nei nustatyta SEAKĮ 23 straipsnyje, pareiškėjams, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, mokantiems Kelių eismo taisykles, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti ir nustatyta tvarka išlaikiusiems vairavimo egzaminą.
11. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalį, Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo susitariančiųjų šalių išduoti ir šių konvencijų reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai Lietuvos Respublikoje galioja, jeigu jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas, o tapus nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju, – ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimo.
12. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungai (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei (toliau – EEE) priklausančioje valstybėje (toliau – trečioji šalis), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius vairavimo egzaminą. Vairavimo egzamino laikyti nereikalaujama, jei visos, keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos, motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje, taip pat jei nacionalinis vairuotojo pažymėjimas išduotas valstybės, keičiančios Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimus abipusio susitarimo sąlygomis ir kitais tarptautinėse sutartyse ar ES teisės aktuose nurodytais atvejais. Trečiojoje šalyje išduotas nacionalinis vairuotojo pažymėjimas keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ nepasibaigus jo galiojimo terminui. Jei galiojimo terminas pasibaigė vairuotojo pažymėjimo savininkui gyvenant Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas gali būti keičiamas, jei yra atiduodamas VĮ „Regitra“ per vienerius metus nuo pareiškėjo atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką dienos.
13. Iš pirmiau aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad asmens, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas užsienio valstybėje, teisės ir pareigos, susijusios su teise vairuoti motorines transporto priemones Lietuvos Respublikoje, diferencijuojamos priklausomai nuo teisę vairuoti transporto priemones suteikusios užsienio valstybės – ar tai ES, EEE valstybė, ar trečioji šalis. Tuo atveju, kai teisė vairuoti transporto priemones suteikta ir vairuotojo pažymėjimas išduotas trečiojoje šalyje, nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statuso įgijimas tampa teisiškai reikšminga aplinkybe, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje turėjimo.
14. Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse tarp kitų vartojamų sąvokų pateikta ir nuolatinės gyvenamosios vietos apibrėžtis (2.4 papunktis). Nustatyta, kad nuolatinė gyvenamoji vieta – pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.
15. Ši minėtose taisyklėse pateikta apibrėžtis atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.12 straipsnyje pateiktą nuolatinės gyvenamosios vietos sąvoką. Paminėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens nuolatinė gyvenamoji vieta, reiškianti asmens teisinį santykį su valstybe ar jos teritorijos dalimi, yra toje valstybėje ar jos teritorijos dalyje, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena, laikydamas tą valstybę ar jos teritorijos dalį savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vieta. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, fizinis asmuo pripažįstamas turinčiu nuolatinę gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, jeigu jis Lietuvos Respublikoje savo valia įkuria ir išlaiko savo vienintelę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, ketindamas čia įkurti ir išlaikyti savo asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų centrą. Šis ketinimas gali būti išreikštas, be kita ko, asmeniui faktiškai būnant Lietuvos Respublikoje, taip pat nustačius asmeninius ar verslo ryšius tarp jo ir Lietuvos Respublikos asmenų arba remiantis kitais kriterijais.
16. Taigi, apibendrinant aptartą teisinį reguliavimą, pažymėtina, kad asmeniui, įgijusiam Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 2.4 papunktyje, CK 2.12 straipsnyje įtvirtintus kriterijus atitinkantį nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą ir, praėjus pereinamajam šešių mėnesių laikotarpiui nuo tokio statuso įgijimo, norinčiam toliau teisėtai vairuoti transporto priemonę nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje – Lietuvoje, atsiranda pareiga pasikeisti trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikant vairavimo egzaminą (išskyrus Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nurodytas išimtis). Kitaip tariant, nuolatiniu Lietuvos Respublikos gyventoju tapęs asmuo, praėjus šešiems mėnesiams nuo tokio statuso įgijimo, netenka laikinos trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo (kartu ir tarptautinio vairuotojo pažymėjimo) pagrindu turėtos teisės vairuoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje ir, norėdamas toliau šioje valstybėje teisėtai vairuoti transporto priemonę, turi pareigą, išlaikydamas vairavimo egzaminą, tokią teisę įgyti ir gauti šią teisę patvirtinantį Lietuvos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.
17. Kartu pažymėtina, kad paminėta pareiga įtvirtinta siekiant užtikrinti saugų eismą Lietuvos Respublikoje. Reikalavimas, keičiant trečiosios šalies išduotą vairuotojo pažymėjimą į Lietuvos Respublikos išduotą vairuotojo pažymėjimą, išlaikyti vairavimo egzaminą, kuris reiškia realų asmens teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų, reikalingų vairuojant motorinę transporto priemonę Lietuvos Respublikoje, patikrinimą (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 89 dalis), patvirtina, kad tokiu vairuotojo pažymėjimų keitimu ne patvirtinama jau turima teisė vairuoti konkrečios kategorijos motorines transporto priemones, kaip, pavyzdžiui, vairuotojo pažymėjimo galiojimo pasibaigimo atveju, o suteikiama teisė vairuoti atitinkamos kategorijos transporto priemones Lietuvos Respublikoje.
18. Nagrinėjamoje byloje Institucija, taip pat skundus dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį pagrįstumo nagrinėję žemesnės instancijos teismai nustatė, kad L. S. 2024 m. birželio 26 d. 10.27 val. Vilniuje, Oslo g., ties Laisvės pr., vairavo motorinę transporto priemonę. Tuo metu jis turėjo JAV išduotus galiojančius nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus. Byloje priimtais Institucijos ir žemesnės instancijos teismų sprendimais nustatyta ir tai, kad L. S. 2002 m. gruodžio 20 d. buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šis leidimas vėliau buvo nepertraukiamai keičiamas, pratęsiant leidimo galiojimo terminą. Paskutinį kartą leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. lapkričio 7 d., jis galioja iki 2027 m. lapkričio 7 d. L. S. nuo 2002 m. gruodžio 20 d. savo faktinę gyvenamąją vietą buvo nurodęs Lietuvoje – (duomenys neskelbtini); vėliau Lietuvos Respublikoje savo gyvenamąją vietą ir deklaravo – nuo 2007 m. lapkričio 21 d. iki 2011 m. kovo 22 d. adresu: (duomenys neskelbtini), o nuo 2011 m. kovo 23 d. iki šiol adresu: (duomenys neskelbtini). Vertindami byloje esančius duomenis apie pareiškėjo darbinę veiklą, teismai nustatė, kad L. S. nuo 2002 m. kovo 26 d. iki šiol dirba Lietuvos Respublikoje registruotoje ir čia veiklą vykdančioje UAB „P“, be to, jis nuo 2010 m. liepos 1 d. iki 2024 m. sausio 23 d. buvo Lietuvoje veikusios L. S. personalinės įmonės „(duomenys neskelbtini) and Company“ savininkas. Pagal paminėtas aplinkybes, kurios patvirtina ilgą laiką besitęsiantį pareiškėjo asmeninių, socialinių, ekonominių interesų centro Lietuvoje kūrimą, o kartu ir ketinimus šioje šalyje pasilikti, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad L. S. gerokai anksčiau nei šeši mėnesiai iki transporto priemonės vairavimo 2024 m. birželio 26 d. buvo įgijęs nuolatinio Lietuvos Respublikos gyventojo statusą. Todėl jis, nors turėjo galiojančius JAV išduotus nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimus, ketindamas Lietuvoje teisėtai vairuoti motorines transporto priemones, turėjo pareigą įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, tuo tikslu išlaikyti vairavimo egzaminą ir pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, tačiau to nepadarė.
19. Tokios byloje nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, skirtingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, leido tiek Institucijai, tiek žemesnės instancijos teismams L. S. pripažinti asmeniu, neturinčiu teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, atitinkamai jo kaltinime nurodytus veiksmus kvalifikuoti ir pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Nėra abejonių, kad pareiškėjas, turėdamas nemenką gyvenimišką, taip pat vairavimo patirtį, turėdamas ne tik nacionalinį JAV išduotą vairuotojo pažymėjimą, bet ir jo pagrindu išduotą tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, ilgą laiką gyvendamas Lietuvoje ir turėdamas jos nuolatinio gyventojo statusą, domėjosi ir žinojo trečiosios šalies išduotų vairuotojo pažymėjimų galiojimo Lietuvoje, teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje suteikimo ypatumus, nepaisydamas to, teisės aktais nustatytos pareigos įgyti teisę vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje nesilaikė. Taigi, tiek Institucija, tiek ir žemesnės instancijos teismai, taikydami L. S. ANK 424 straipsnio 3 dalį, esminių materialiosios teisės pažeidimų nepadarė.
20. Kartu pažymėtina, kad nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, jog apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-697/2024 pateiktais išaiškinimais, pažeidė Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį. Nors paminėtoje ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės nėra tapačios, tačiau labai panašios, todėl paminėtoje kitoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai yra aktualūs ir nagrinėjamai bylai. Kartu pažymėtina, kad iš pirmiau šioje nutartyje aptarto teisinio reguliavimo matyti, jog ANK 424 straipsnio 3 dalies prasme pripažinimas, kad asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, siejamas ne su užsienio valstybėje, ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ar Europos ekonominės erdvės valstybėje, išduoto vairuotojo pažymėjimo galiojimu, o su Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje ir Vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 40 punkte nustatytų reikalavimų nesilaikymu. Pagal paminėtų taisyklių 40 punktą, nustatyta tvarka ir per nustatytą terminą gali būti keičiamas ir trečiosios šalies išduotas vairuotojo pažymėjimas, kurio galiojimo terminas yra pasibaigęs. Be to, nors paminėtoje kitoje byloje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prieš tai teismo buvo įspėtas dėl trečiosios šalies išduoto vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo, norint toliau teisėtai vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje, ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcija tokios nuobaudos nenustato, o jokių išskirtinių, mažinančių nusižengimo ar paties pareiškėjo pavojingumą aplinkybių, kurios būtų pagrindas L. S. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nagrinėjamoje byloje priimtais Institucijos ir žemesnės instancijos teismų sprendimais nenustatyta.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Darius Kantaravičius
Alvydas Pikelis
