A. B. pagal BK 178 str. 4 d., 178 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-131-697/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03144-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.7;

2.1.7.1; 2.1.7.4.4; 2.1.7.5; 2.4.5.2.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,

nuteistajam A. B. (A. B.) (nuotoliniu būdu),

nuteistojo gynėjai advokatei Ingai Abramavičiūtei,

nuteistajam E. B. (nuotoliniu būdu),

nuteistojo gynėjui advokatui Pauliui Jablonskui,

nukentėjusiojo V. T. atstovui advokatui Kęstučiui Betingiui,

vertėjaujant Joanai Rudzianec,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžiu A. B. ir E. B. išteisinti dėl kaltinimo padarius nusikalstamas veikas, nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, nes neįrodyta, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys netenkintas.

Skundžiamu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis, kuria A. B. ir E. B. išteisinti dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 178 straipsnio 3 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo:

A. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus šią veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies, laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams;

E. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), perkvalifikavus šią veiką iš BK 178 straipsnio 3 dalies, laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams. Pritaikius BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – šeši mėnesiai laisvės atėmimo, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Panaikinta ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendžio dalis, kuria netenkintas nukentėjusiojo V. T. civilinis ieškinys, ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo iš A. B. ir E. B. solidariai nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. T. naudai priteista 263 100 Eur turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiojo atstovo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. B. ir E. B. nuteisti už tai, kad nuo 2021 m. sausio 19 d. 13 val. iki 2021 m. sausio 30 d. 0.30 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą, V. T. priklausantį turtą, įsibrobė į patalpą, t. y., išlaužę V. T. priklausančio namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), lango rėmą, užėjo į namo vidų, iš ten, išlaužę 780 Eur vertės ginklų seifą ir 1000 Eur vertės kodinį seifą, taip pat iš kitų namo vietų slapta pagrobė V. T. priklausančius brangakmenius ir kitus bendros 282 030 Eur vertės daiktus, t. y. didelės vertės turtą, taip pat sugadino svetimą, V. T. priklausantį 1780 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl kaltinamųjų išteisinimo ir nukentėjusiojo civilinio ieškinio išsprendimo ir priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį bei priteisė nukentėjusiajam civilinį ieškinį motyvuodamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė reikiamo dėmesio duomenų visumos analizei, byloje esančius duomenis vertino atsietai ir padarė neteisingas išvadas dėl surinktų įrodymų pakankamumo ir jų visumos vertinimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad byloje neįrodyta kaltinamųjų kaltė padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, ir nepagrįstai juos išteisino, atitinkamai be pagrindo netenkino nukentėjusiojo civilinio ieškinio.

III. Kasacinių skundų argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistojo A. B. gynėja advokatė I. Abramavičiūtė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendį A. B. ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasaciniame skunde nurodo:

4. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio ir 305 straipsnio 1 dalies, 332 straipsnio 2 dalies reikalavimus, nes teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai yra neįtikinami, pagrįsti prielaidomis, bylos duomenys, kuriais remiantis A. B. buvo nuteistas, nebuvo tinkamai įvertinti jų patikimumo aspektu, o teismo išvados nevienareikšmės ir padarytos neatsižvelgus į visumą bylos aplinkybių. Visa tai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą byloje.

4.1. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą išteisinti A. B. ir nuspręsdamas jį pripažinti kaltu dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų, apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko. Šis apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes neatitinka BPK 324 straipsnio 6 dalies ir ją aiškinančios teismų praktikos. Pagal BPK 324 straipsnio 6 dalį ir ją aiškinančią teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas turi teisę atlikti įrodymų tyrimą bet kurioje nagrinėjamoje byloje, tačiau jei pirmosios instancijos teisme netirtos tam tikros aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti teisingai, ar įrodymai, turintys esminę reikšmę teismo išvadoms, yra prieštaringi, apeliacinės instancijos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimą ir tik po to daryti išvadas apie bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAzLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-603/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-603/2012">2K-603/2012</a>, 2K-109/2014, 2K-240/2014). Pažymėtina ir tai, kad teismų praktika, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Dan prieš Moldovą, peticijos Nr. 8999/07), orientuojama į tai, kad tada, kai apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti bylą dėl faktų ir dėl teisės bei atlikti visapusišką pareiškėjo kaltumo ar nekaltumo klausimo vertinimą, šis teismas dėl proceso teisingumo sumetimų negali išspręsti šių klausimų be tiesioginio įrodymų vertinimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzI0LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-324-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-324-976/2018">2K-324-976/2018</a> ir kt.). Kadangi apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą nei pirmosios instancijos teismas sprendimą byloje dėl A. B. kaltumo, apeliacinės instancijos teismas turėjo pareigą atlikti įrodymų tyrimą, bet to nepadarė.

4.2. Surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas pateikė abstrakčius, deklaratyvius, prieštaringus, atsietus nuo aplinkybių visumos motyvus, todėl nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Antai nuosprendžio 10 punkte, nenurodant jokių konkrečių aplinkybių, teigiama, kad nors byloje faktinės aplinkybės, įrodančios kaltinamųjų kaltę, grindžiamos iš esmės netiesioginiais įrodymais, vis dėlto konstatuotina, kad tos aplinkybės, kurios yra nustatytos ir ištirtos, yra susijusios tarpusavyje, esmingai papildo viena kitą ir, vertinamos kartu, teisėjų kolegijai nepalieka abejonių, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, o pirmosios instancijos teismas abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą traktavo pernelyg plačiai.

4.3. Nuosprendžio 13 punkte apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pačių kaltinamųjų pozicija dėl kaltinimo proceso metu nebuvo nuosekli ir kito dėl tam tikrų reikšmingų įvykio aplinkybių, taip ne tik klaidinant teismą, bet ir savo parodymus derinant prie liudytojų parodymų ir kitų besikeičiančių bylos duomenų. Nepaisydamas šios išvados, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių A. B. parodymų, atskleidžiančių jo besikeičiančią poziciją. Nors apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje paminėjo buvus prieštaravimų kito nuteistojo E. B. parodymuose, tačiau nesiėmė priemonių šiems prieštaravimams pašalinti, E. B. teismo posėdžio metu neapklausė. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie bylos aplinkybes, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

4.4. Įvertindamas įrodymus, apeliacinės instancijos teismas laikė A. B. kaltinančiais įrodymais 2021 m. kovo 26 d. slapto sekimo protokolą, 2021 m. kovo 19 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolą, nors šiuose dokumentuose nėra užfiksuota jokia informacija apie įvykdytą vagystę, o tik užfiksuota informacija, kad A. B. pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės sąlygą – nebendrauti su kitu įtariamuoju byloje E. B. Pirmiau nurodyti duomenys nei patvirtina, nei paneigia, kad A. B. padarė jam inkriminuojamą vagystę, todėl apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 3 dalį, pagal kurią įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie susiję su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, t. y. reikšmingi bylai išspręsti teisingai.

4.5. Įvertindamas 2021 m. balandžio 5 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybinio pranešimo duomenis, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad tai neleistinas įrodymas. Nepaisydamas to, teismas rėmėsi šio tarnybinio pranešimo duomenimis, priderindamas prie tarnybinio pranešimo duomenų kitų teisėtai gautų įrodymų fragmentus. Atkreiptinas dėmesys, jog byloje nėra jokių duomenų, kad 2021 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime buvo išanalizuoti duomenys, gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kad jie buvo patikrinti BPK nustatytais veiksmais, byloje nėra išlikusios A. B. naudoto abonentinio telefono numerio pokalbių išklotinės, todėl tarnybinio pranešimo duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais, jais negalėjo būti grindžiamos apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio išvados, tačiau tai buvo padaryta. Kasatorė pažymi, kad 2021 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo duomenys negali būti pripažinti kaip gauti atlikus daiktų ir dokumentų apžiūrą pagal BPK 207 straipsnį, nes nenustatyta, kad toks proceso veiksmas buvo realiai atliktas byloje ir kad jo metu būtų gauti tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-1073/2023). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2021 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime yra turinio klaidų. Antai dėl signalizacijos įjungimo ypatumų neįmanoma tarnybiniame pranešime nurodoma situacija, kad A. B. išvyksta iš buto, bet telefoną palieka konspiracijos tikslu bute. Tarnybiniame pranešime teigiama, kad A. B. mobiliojo ryšio telefonas jungiasi prie celės, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), tačiau tarnybiniame pranešime nurodoma, kad A. B. tuo metu apžiūri vagystės objektą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Padarytas pažeidimas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, suvaržė A. B. teisę į teisingą teismą, todėl vertintinas kaip esminis BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies pažeidimas.

4.6. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirus 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvados Nr. 11-1378 (21), 11K-201 (21) tiriamosios dalies (jos priedų) teiginius, remdamasis tik savo subjektyviais vertinimais, padarė išvadą, kategoriškai prieštaraujančią specialistų išvadai, kad specialistų tirtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys yra A. B. ir E. B. Ši apeliacinės instancijos teismo išvada nėra nei teisėta, nei pagrįsta. Pastarąją išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė neatlikęs įrodymų tyrimo, kurio metu būtų apklausęs specialisto išvadą surašiusius specialistus, nevertindamas 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvados Nr. 11-1378 (21), 11K-201 (21) kaip vientiso dokumento, nelygindamas šio vientiso dokumento su kitais byloje esančiais įrodymais, analizuodamas tik atskirus specialisto išvados tiriamosios dalies ir jos priedų fragmentus, juos lygindamas su liudytojo D. K. pateikta striuke, automobilyje „Toyota Land Cruiser“ rastais daiktais, kurių ryšys su konkrečia byloje nagrinėjama vagyste ir svetimo turto sugadinimu nėra patvirtintas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra prieštaringas, nes teismas, konstatavęs, kad tirtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys yra A. B. ir E. B., t. y. kad vaizdo įrašai yra tiesioginiai įrodymai, nuosprendžio 10 ir kituose punktuose nurodė, jog išvadą dėl A. B. ir E. B. kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas grindžia netiesioginiais įrodymais.

4.7. Kasatorės vertinimu, apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tas pačias aplinkybes, tuos pačius įrodymus vertino kardinaliai priešingai nei pirmosios instancijos teismas, vertindamas esmines aplinkybes pateikė prieštaringas, įrodymų vertinimo taisyklėmis nepagrįstas išvadas, tam tikras ikiteisminio tyrimo metu iškeltas prielaidas dėl kratų ir kitų proceso veiksmų metu gautų daiktų (chaki spalvos slidininko kaukės, mėlynos spalvos striukės su užrašu „93“ ir kt.) ryšio su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis pateikė kaip nustatytus faktus. Pirmiau nurodytas apeliacinės instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio argumentavimas neatitinka BPK 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir negali būti laikomas motyvuotomis išvadomis, paneigiančiomis pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, taip pat negali būti laikomas pagrindu priimti naują nuosprendį.

4.8. Detaliau neatskleisdama, kaip padaryti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 44 straipsnio 5 dalies pažeidimai, kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė reikalavimo nerodyti nepalankumo kaltinamajam, nesilaikė nešališkumo ir teisės į teisingą teismą principų.

5. Pritaikydamas A. B. veikai BK 178 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad A. B. realizavo bent dalį objektyviųjų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų požymių. Antai, nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodoma, kad į namą patekta išlaužus lango rėmą, tačiau nuosprendžio motyvai šio nusikalstamos veikos padarymo būdo nepatvirtina. Nors A. B. nuteistas už tai, kad pagrobė nukentėjusiojo turtą, tačiau nei pas A. B., nei pas E. B. nerastas nė vienas nukentėjusiojo daiktas, o nusikalstamų veikų padarymo vietoje nerasta jokių objektyvių nuteistųjų pėdsakų. Dėl to nuteistiesiems nepagrįstai priskirti vagystės padariniai. Pažymėtina, kad per dešimties dienų laiką, per kurį, pagal kaltinimą, padaryta vagystė, į namą galėjo patekti ir kitų asmenų, kurie galėjo pagrobti visą ar dalį nukentėjusiojo nurodyto turto. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad toks ilgas apkaltinamajame nuosprendyje nurodytas nusikalstamos veikos padarymo laikas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimų, varžo kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme.

6. Darydamas išvadą, kad A. B. ir E. B. veikė bendrininkų grupe, ir pripažindamas tai atsakomybę sunkinančia aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas tik nustatė, jog A. B. ir E. B. veikė bendrai, tačiau netyrė ir nepateikė jokių motyvų, kad A. B. ir E. B. bendras veikimas atitiko BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendrininkų grupės požymius. Kaip galima spręsti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, teismas laikė, kad A. B. ir E. B. buvo bendravykdžiai ir kiekvienas realizavo bent dalį objektyviųjų nusikalstamų veikų požymių, t. y. įsibrovė į nukentėjusiojo namą ir iš ten pagrobė bent dalį svetimo turto, tačiau nuosprendyje dėl šių aplinkybių nėra jokių motyvuotų išvadų. Priešingai, apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad veikos pavojingumą didina tai, jog pagrobtas turtas nerastas, taip panaudodamas A. B. teisinančią aplinkybę jo teisinei padėčiai pasunkinti ir pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą.

7. Kasaciniu skundu nuteistojo E. B. gynėjas advokatas P. Jablonskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 28 d. nuosprendį. Kasaciniame skunde nurodoma:

8. Įvertindamas byloje surinktus įrodymus ir surašydamas nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktų reikalavimus, padarė kitų BPK pažeidimų.

8.1. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktą, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti nurodytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad E. B. nuteistas už nusikalstamas veikas, padarytas per laiką nuo 2021 m. sausio 19 d. 13 val. iki 2021 m. sausio 30 d. 0.30 val. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo laikas nuosprendyje iš esmės yra nurodytas, nors apeliacinės instancijos teismas priimto nuosprendžio aprašomojoje dalyje padarė išvadas, leidžiančias patikslinti nusikalstamos veikos padarymo laiką. Antai teismas, atskleisdamas vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybinio pranešimo turinį, nurodė, kad A. B. po nusikaltimo 2021 m. sausio 28 d. skambino D. K., kad nuosprendyje padarė išvadą, jog vaizdo įrašuose, padarytuose 2021 m. sausio 28 d., užfiksuoti būtent E. B. ir A. B. Iš to išplaukia, kad, pagal teismo nustatytas aplinkybes, nusikalstamos veikos padarytos 2021 m. sausio 28 d., tačiau apeliacinės instancijos teismas jokių patikslinimų dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko nuosprendyje neatliko. Iš bylos duomenų matyti, kad į nukentėjusiojo namą buvo įsibrauta pragręžiant lango rėmą, o ne jį išlaužus, tačiau apeliacinės instancijos teismas šios esminės aplinkybės nenurodė, į vagystės padarymo mechanizmą nesigilino, todėl liko neaišku, kokios įsibrovimo į namą aplinkybės yra nustatytos, kokie įrodymai tai pagrindžia.

8.2. Neatlikdamas įrodymų tyrimo, nors tai padaryti turėjo pareigą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nukrypo nuo tarptautinių ir nacionalinių teismų praktikos (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Dan prieš Moldovą, peticijos Nr. 8999/07; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtNTExLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-511/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-511/2020">2K-48-511/2020</a>, 2K-133-942/2020 ir kt.). Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas išanalizavo E. B., liudytojų A. B. ir J. K. parodymus ir padarė išvadą, kad liudytojai yra E. B. artimos aplinkos žmonės, todėl teismo posėdžio metu keitė parodymus naudinga E. B. linkme. Pažymėtina, kad E. B. jau ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog lankėsi pas motiną ir močiutę, todėl liudytojų teisme duoti parodymai neprieštarauja E. B. parodymams, o apeliacinės instancijos teismo išvada, kad liudytojai keitė parodymus E. B. palankia linkme, yra deklaratyvi, padaryta neatlikus jokio įrodymų tyrimo. Pažymėtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo išvada apie tai, jog E. B. ir A. B., pažeisdami paskirtų kardomųjų priemonių sąlygas, susitiko norėdami slapčia suderinti gynybos poziciją ir versijas, kaip nurodoma pačiame nuosprendyje, yra grindžiama tik teismo vidiniu įsitikinimu. Kitaip tariant, tokia teismo išvada padaryta nesant jokių tai patvirtinančių įrodymų, remiantis nežinomais kriterijais, spėjimu ar prielaidomis ir dėl to yra padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio reikalavimus.

8.3. Pripažindamas įrodymu 2021 m. balandžio 5 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybinį pranešimą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad patikrinti tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis nėra galimybių, nes informacija, kurios pagrindu buvo surašytas tarnybinis pranešimas, buvo sunaikinta. Svarbu ir tai, kad tarnybiniame pranešime yra klaidingų apibendrinimų ir išvadų. Nors apeliacinės instancijos teismas deklaratyviai nurodė, kad tarnybiniame pranešime nurodytus duomenis patvirtina kiti įrodymai, tačiau iš esmės teismas rėmėsi klaidingais tarnybinio pranešimo duomenimis, neatsižvelgė į tai, kad tarnybinio pranešimo duomenys yra neleistini.

8.4. Įvertindamas 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadą Nr. 11-1378 (21), 11K-201 (21), apeliacinės instancijos teismas perėmė specialisto funkcijas, nes, nors specialisto išvadoje nurodoma, kad nustatyti, ar vaizdo įrašuose užfiksuoti asmenys yra A. B. ir E. B., negalima, o vaizdo įraše iš telefonspynės užfiksuotas asmuo, tikėtina, yra ne E. B., apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad tirtuose vaizdo įrašuose užfiksuoti nuteistieji. Pažymėtina tai, kad apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad vaizdo įrašuose užfiksuotas E. B., net nenurodė jokių konkrečių bylos duomenų, kuriais rėmėsi darydamas šią išvadą. Galima daryti prielaidą, kad teismas rėmėsi liudytojo S. P. parodymais, jog vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo jam panašus į E. B., tačiau šie parodymai vertinti tik kaip liudytojo samprotavimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas galėjo remtis ir 2021 m. balandžio 5 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybiniu pranešimu, tačiau šio dokumento išvados yra klaidingos, o duomenų tikrumo patikrinti nėra galimybės.

8.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą traktavo per plačiai. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išplaukia, kad teismas išteisino kaltinamuosius, nes byloje nėra surinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs jokių naujų kaltinamųjų kaltę galinčių pagrįsti įrodymų, apsiribojo kitokiu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad pareiga surinkti pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų yra nustatyta prokurorui, o prokuroras šios pareigos neatliko, tik pasiūlė apeliacinės instancijos teismui kitaip įvertinti 2021 m. balandžio 4 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybinį pranešimą, 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadą Nr. 11-1378 (21), 11K-201 (21). Esant tokioms aplinkybėms, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nustatytą įrodymų stoką galima užpildyti kitokiu įrodymų vertinimu. Kasatoriaus vertinimu, šis faktas iš esmės pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą ir pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, nes apeliacinės instancijos teismas be pagrindo nustatė pirmosios instancijos teismo padarytą BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, rėmėsi 2021 m. balandžio 5 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybiniu pranešimu, kuris negalėjo būti pripažintas įrodymu byloje, be jokio teisinio pagrindo paneigė 2021 m. liepos 15 d. specialisto išvadą Nr. 11-1378 (21), 11K-201 (21), padarė kitų išvadų, grindžiamų ne byloje surinktais įrodymais, o vidiniu įsitikinimu, tai taip pat prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų ir abejonių.

8.6. Pirmiau nurodyti pažeidimai, kasatoriaus manymu, nulėmė ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka BPK 302–307 straipsnių reikalavimų, todėl negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės I. Abramavičiūtės ir nuteistojo E. B. gynėjo P. Jablonsko kasaciniai skundai netenkintini.

Dėl kasaciniuose skunduose nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir veikos kvalifikavimo

10. A. B. gynėjos advokatės I. Abramavičiūtės ir nuteistojo E. B. gynėjo P. Jablonsko kasaciniuose skunduose keliami iš esmės tie patys klausimai dėl bylos duomenų vertinimo ir baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, todėl nutarties argumentai dėl kasacinių skundų dėstomi bendrai.

11. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 1 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio ir 324 straipsnio 6 dalies nuostatų pažeidimus, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, BPK 241 straipsnio 2 dalyje nustatytos prievolės objektyviai ir išsamiai ištirti bylos aplinkybes, nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos bylai išspręsti reikšmingos aplinkybės, neatliko byloje įrodymų tyrimo, pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi netiesioginiais, selektyviai atrinktais įrodymais ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nuosprendį grindė prielaidomis.

12. Atsakydama į šiuos argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas patikrino apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Ši pareiga gali būti įvykdoma tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis), tiek ir tokio tyrimo neatliekant. Todėl įstatymu ir teismų praktika nepagrįsti kasacinių skundų teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų tyrimą.

13. Priimdamas sprendimą dėl įrodymų tyrimo atlikimo ir jo apimties, teismas atsižvelgia į proceso dalyvių prašymus ir nagrinėjamos bylos aplinkybes. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir prieštaringus įrodymus, jei prieštaravimų nepašalino pirmosios instancijos teismas. Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, jog pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-192-489/2019, 2K-42-942/2020, 2K-24-654/2023). Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies, bylos proceso laikantis rungimosi principo reikalavimų ir teismo atlikti veiksmai atitiko nešališko teismo reikalavimus. 2024 m. lapkričio 7 d. vykusiame posėdyje, kuriame dalyvavo tuo metu išteisintasis E. B. ir jo gynėjas advokatas P. Jablonskas, išteisintasis A. B. ir jo gynėja advokatė I. Abramavičiūtė, proceso dalyvių buvo pasiteirauta, ar jie pageidauja, kad būtų atliktas papildomas įrodymų tyrimas, nes tokį pasiūlymą pateikė nukentėjusiojo atstovas, tačiau nei prokuroras, nei išteisintieji bei jų gynėjai tokio prašymo nepalaikė, todėl kasaciniuose skunduose nepagrįstai keliamas klausimas dėl papildomų įrodymų tyrimo neatlikimo ir pažeistų nuteistųjų teisių bei BKP 324 straipsnio 6 dalies reikalavimų nesilaikymo.

14. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos 20 straipsnyje, 271–292 straipsniuose ir 301 straipsnyje. Baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta reikalavimo nuosprendį grįsti tik tiesioginiais įrodymais ar draudimo netiesioginiais įrodymais grįsti nuteistojo kaltę. Nagrinėjamoje byloje itin svarbi kasacinio teismo praktika, kurioje išdėstyta pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomos tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus.

15. Kasacinių skundų pagrindinė mintis yra ta, kad šios bylos ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie tiesiogiai ir neginčytinai pagrįstų A. B. ir E. B. kaltę kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarius slaptą V. T. priklausančio didelės vertės turto vagystę, įsibraunant į jam priklausančio namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpas. Skunde remiamasi nekaltumo prezumpcijos principu, teigiant, kad A. B. ir E. B. kaltė nėra įrodyta įstatymo nustatyta tvarka. Atsakydama į tai, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, iš tiesų, A. B. ir E. B. nebuvo sulaikyti nusikaltimo vietoje ar iš karto po nusikaltimo padarymo (lot. in flagrante delicto) ir bylos baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkti įrodymai, tiesiogiai ir betarpiškai patvirtinantys, jog nuteistieji padarė šį nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas bylos proceso metu surinkus įrodymus, akcentavo Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo in dubio pro reo (visos abejonės vertintinos kaltinamojo naudai) veikimą ir kaltinamuosius išteisino dėl visų pateiktų kaltinimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal pateiktą prokuroro kasacinį skundą, nustatė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi in dubio pro reo principu, tačiau konstatavo, kad atitinkamo principo turinį pirmosios instancijos teismas traktavo kiek per plačiai, atsietai vertindamas atskirus bylos duomenis dėl nuteistųjų dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, neįvertindamas bylos duomenų visumos, kai kuriuos svarbius byloje esančius kaltinimo pateiktus veikos padarymo įkalčius išnagrinėdamas paviršutiniškai ir atmetęs jų įrodomąją vertę pasiremdamas bendro pobūdžio abejonėmis. Pritartina apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvadai, jog, įvertinus byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino A. B. ir E. B. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį.

16. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo pozicija, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatomos tiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką ir palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-287/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-287/2013">2K-287/2013</a>, 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Papildant šias nuostatas, pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato pareigos teismui asmens kaltę visiškai ar iš dalies grįsti tiesioginiais, betarpiškai kaltę patvirtinančiais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnį, įrodymams keliamas toks reikalavimas, kad jie turi būti gauti įstatymo nustatyta tvarka ir jų įrodomąjį turinį būtų galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Taigi įrodymai gali būti bet kokie materialaus pasaulio objektai, ant kurių išlikę nusikalstamos veikos pėdsakų ar kurie gali perduoti arba saugo informaciją, atskleidžiančią nusikaltimo padarymo aplinkybes. BPK nustatytas laisvas įrodinėjimo procesas, jei jis atitinka įstatymo reikalavimus. Bet kuriuo bylos nagrinėjimo atveju nėra svarbu, ar nusikaltimo aplinkybė įrodoma tiesioginiu ir betarpišku įkalčiu ar netiesioginiu, pirmiausia pagrindžiančiu tarpinį faktą, o po to – nusikalstamos veikos aplinkybę. Be abejo, kaltės pagrindimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, turintis pakopinę struktūrą, nes nustatytą tarpinį faktą būtina susieti su nusikalstamos veikos aplinkybėmis ir nusikaltimą padariusiu asmeniu. Pagrindžiant kaltę netiesioginiais bylos įrodymais, labai svarbu patikrinti bylos duomenų sąsajos nuoseklumą, nes netiesioginiai įrodymai dažniausiai yra fragmentiški duomenys, kuriuos susiejus į visumą gaunamas visas paveikslas įkalčių, pagrindžiančių nusikaltimo padarymo aplinkybes. Todėl dažnai tik išsamiai išnagrinėtų netiesioginių bylos duomenų visuma gali pagrįsti kiekvieno atskirai imant fragmentiško įkalčio reikšmę, nustatant visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, ir išsamų jų vaizdą. Ir atvirkščiai, jei iš visos nusikaltimo aplinkybių vaizdo atkūrimo dėlionės pašalinamas bent vienas svarbus netiesioginis įkaltis, gali suirti ir sąsaja tarp visų kitų netiesioginių nusikaltimo įrodymų ir gali būti sugriautas visas padaryto nusikaltimo rekonstrukcijos vaizdas. Tokiu atveju gali susidaryti klaidingas įspūdis, jog atsiranda pagrindas taikyti in dubio pro reo principą.

17. Nors apeliacinės instancijos teismo nustatytas A. B. ir E. B. kaltę, padarius inkriminuojamas veikas, patvirtinantis įrodomasis pagrindas ir paremtas netiesioginiais bylos įrodymais, tačiau tai nėra bendro pobūdžio aplinkybės dėl dalyvavimo padarant nusikaltimą, o yra individualūs duomenys, kurie siejami su konkrečiais faktais, patvirtinančiais nusikaltimo padarymą. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįsdamas nuteistųjų kaltę, rėmėsi skirtingos rūšies bylos duomenimis. Buvo remiamasi daiktiniais įrodymais – iš D. K. paimta: A. B. dovanota mėlynos spalvos striuke „Diverse SYS“ su ant kairės rankovės esančiais skaičiais „93“, chaki spalvos slidininko kauke, kuri rasta teisiamojo A. B. automobilyje, abu šie daiktai matomi nusikaltimo padarymo metu filmuotoje vaizdo medžiagoje, kurioje šiuos drabužius dėvi nusikaltimą padaręs asmuo. Dalyvavimas padarant nusikaltimą grindžiamas elektroniniais skaitmeniniais duomenimis, iš E. B. paimto kompiuterio atliktos internetinės „Google Searches“ paieškos duomenimis, kuriuose užfiksuota, jog tyrimui reikšmingu laikotarpiu, t. y. 2021 m. sausio 27 d. po 19 val. (t. y. prieš pat nusikaltimą), iš E. B. asmeninio kompiuterio buvo ieškota duomenų apie signalizaciją „Paradox“, įvedant tokius paieškos kriterijus kaip: „namu signalizacija paradox“; „ka reiskia system is armed“; „namu signalizacija paradox pultai“; „Paradox klaviatura instrukcija kas rasoma pultelyje“, tokio tipo signalizacija buvo sumontuota name (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Be to, tyrimui reikšmingu laikotarpiu „Safari History“ paieškos sistemoje 2021 m. gruodžio 23 d. po 22.40 val. išsamiai ieškota informacijos apie seifinių durų išlaužimą. Praėjus kiek daugiau nei savaitei po nusikaltimo padarymo, paieškos aktualizuojamos – ieškota informacijos apie brangakmenius, safyrus, jų sertifikatus, supirkimo kainą ir kt. 2021 m. vasario 8 d. apie 22 val. iš E. B. kompiuterio „Google“ paieškoje ieškota: „brangakmeniai supirkimas“, „safyras kaina superka“; 2021 m. vasario 12 d. apie 4 val. ryto iš E. B. kompiuterio „Google“ paieškoje įvestos tokios paieškos frazės: „safyras akmuo kaina“; „Safyras kaina“; „safyru sertifikatas ka parodo“; „safyras akmuo ekspertizes“; „safyru sertifikatas“; „safyru paklausa“; „brangakmeniu sipirkimas belgijoje“; „safyras kaina superka“; „safyru sertifikatas ka parod“. Šie duomenys konkrečiai sutampa su nusikaltimo stadijos laiku (turtas pagrobtas, nusikaltėlių dispozicijoje), domimasi realizavimo galimybėmis, ieškomi konkretūs duomenys apie brangakmenius, kad tai safyrai su išduotais sertifikatais. Tokie duomenys nebuvo vieši, buvo prieinami tik baudžiamosios bylos tyrimą atliekantiems pareigūnams, todėl tai, kaip ir pirmiau nurodyti daiktai, yra konkretūs nusikaltimo padarymo įkalčiai. Apeliacinės instancijos teismas neapsiribojo tik šių nusikaltimo įkalčių išnagrinėjimu ir vertinimu. Buvo atskleistas ir įvertintas platesnis spektras bylos duomenų, patvirtinančių nuteistųjų pasirengimą daryti nusikaltimą aiškinantis ir žvalgant teritoriją (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bandant signalizacijos suveikimo parametrus ir kitais būdais aiškinantis patekimo į namą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galimybes.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, išsamiai patikrino nuteistųjų alibi bei jų pateiktus paaiškinimus dėl jau nurodytų byloje surinktų įrodymų ir pagrįstai juos atmetė. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų versijas, teisingai pažymėjo, kad pačių teisiamųjų A. B. ir E. B. pozicija dėl kaltinimo proceso metu nebuvo nuosekli ir kito dėl tam tikrų reikšmingų įvykio aplinkybių, taip ne tik klaidinant teismą, bet ir savo parodymus derinant prie liudytojų parodymų ir kitų įrodymų. Apklausiamas kaip įtariamasis E. B. parodė, jog savo kompiuteryje informacijos apie safyrus, jų kainą, jų ekspertizes, apie brangakmenius, jų supirkimą neieškojo, taip pat tvirtino, kad jis neieškojo internete informacijos ir apie tai, kaip išlaužti seifą laužtuvu. Teismo posėdžio metu teisiamasis E. B., jau derindamas savo parodymus prie byloje užfiksuotų duomenų, pateikė naują versiją apie benamį pravarde „Kriauna“ (kurio jokių kitų duomenų nėra nustatyta), iš kurio sužinojo apie vagystę. Kriauna neva pastarajam pasakė, kad buvo paieškos, buvo atvažiavę jauni žmonės, galimai žentas, siūlė didelius pinigus už informaciją apie vagystę. Apeliacinės instancijos teismas tokią versiją pagrįstai atmetė, nes ji nėra paremta jokiais kitais tai patvirtinančiais duomenimis. E. B. paaiškinimas apie „Google“ paiešką dėl seifinių durų išlaužimo, teigiant, kad buvo apiplėštas jo automobilis ir motinai norėjo įstatyti seifines duris, visiškai nepagrįstas, nes tai niekaip nesusiję dalykai. Pažymėtina ir tai, kad „Google“ sistemoje atliktos paieškos, ieškant duomenų apie namų signalizacijos „Paradox“ veikimo principą, klaviatūrą ir pultelio instrukciją, patvirtina, jog buvo ieškoma būdų, kaip vagystės metu atjungti signalizaciją. Įvykio vietos papildomos apžiūros protokole užfiksuota, jog būtent „Paradox“ tipo signalizacija sumontuota gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuoseklia nuteistųjų parodymų analize, liudytojų apklausos duomenimis ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas paneigė nuteistųjų E. B. ir A. B. versiją, jog jiems priklausančių automobilių „Toyota Prius“ ir „Toyota Land Cruiser“ intensyvus važinėjimas pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dažniausiai tamsiu paros metu, buvo susijęs, kaip teigia nuteistieji, su E. B. motinos lankymu. Charakteringa tai, kad, A. B. ir E. B. automobilius užfiksavus važiuojančius Rudens g., t. y. vykstančius ir grįžtančius nuo įvykio vietos, jiems priklausantys telefonai buvo jų gyvenamojoje vietoje ir jungėsi prie ten veikiančių telekomunikacinių celių. Remdamasis šia informacija ir atsižvelgdamas į kitus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad konspiracijos tikslais nuteistųjų telefonai su SIM kortelėmis vykstant į įvykio vietą visada buvo paliekami namuose, siekiant susikurti alibi ir suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus.

19. Kasaciniuose skunduose reiškiami prieštaravimai dėl 2021 m. balandžio 5 d. vyriausiojo tyrėjo B. M. tarnybiniame pranešime išdėstytos A. B. telefoninių pokalbių bei žinučių išklotinės analizės, teigiant, jog šiuo procesiniu dokumentu negalima remtis, nes byloje nėra išsaugotos laikmenos su pirminiais telekomunikacinių ryšių duomenimis, tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas šiuos duomenis pripažino neteisėtais. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokia išvada apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvuose nurodyta, kad, įvertinusi gynybos pateiktus argumentus, su jais iš dalies sutikdama, vis dėlto teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti atitinkamos tarnybinio pranešimo informacijos nepatikima ir nepripažinti įrodymu. Byloje yra procesiniai dokumentai: prokuroro nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija), saugoma UAB „Eurocom“, pareikalavimas A. B. naudojamo telefono numerio pokalbių išklotinių nuo 2020 m. rugpjūčio 25 d. iki 2021 m. vasario 25 d., minėtas nutarimas, nustatyta tvarka patvirtintas apylinkės teismo teisėjo rezoliucija, taip pat byloje esantis patvirtinimas, jog vyr. tyrėjas B. M. gavo šiuos duomenis iš bendrovės. Gauti duomenys buvo išanalizuoti ir bylai reikšminga jų santrauka pateikta vyr. tyrėjo B. M. 2021 m. balandžio 5 d. tarnybiniame pranešime, nuorašo tikrumas yra patvirtintas vyr. tyrėjos E. A., todėl darytina išvada, kad duomenų gavimas atitiko baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir apeliacinės instancijos teismui pagrįstai nekilo abejonių dėl tarnybiniame pranešime nurodytų duomenų patikimumo. Baigiant ikiteisminį tyrimą, nuteistųjų gynėjams buvo pateikta susipažinti visa bylos medžiaga, A. B. ir E. B. gynėjai jokių prieštaravimų ir prašymų dėl bylos duomenų papildymo ar jų patikrinimo nepareiškė, todėl laikmenose saugomi duomenys dėl A. B. telekomunikacinių ryšių buvo ištrinti. Atsižvelgiant į tai, kasaciniuose skunduose reiškiami prieštaravimai dėl 2021 m. balandžio 5 d. tarnybinio pranešimo neatitikties įstatymo reikalavimams yra nepagrįsti.

20. Nesutiktina su kasacinių skundų teiginiais, kad teismas viršijo savo kompetenciją, pripažindamas, jog A. B. užfiksuotas 2021 m. sausio 28 d. apie 17 val. įeinantis į namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apsirengęs mėlynos spalvos striuke su ženklu „93“ ant kairės rankos, chaki spalvos kauke bei juodos spalvos kepure. Tokia teismo išvada nepaneigia specialisto išvados ir jai neprieštarauja, kaip teigiama kasaciniame skunde. Identifikuojant vaizdo įraše matomus asmenis, turinčius bendrųjų išorinių panašumų į A. B. ir E. B., apeliacinės instancijos teismas neperėmė specialisto kompetencijos ir neviršijo savo procesinių įgaliojimų identifikuodamas asmenį pagal vaizdo įrašą. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas prie tų duomenų, kuriuos specialistas pripažino atitinkančiais atskirus A. B. veido bruožus, pridėjo vaizdo įraše akivaizdžiai matomus striukės išskirtinius požymius bei kitus A. B. būdingus išorės požymius ir, remdamasis šia visuma, identifikavo asmenį, užfiksuotą filmuotoje medžiagoje namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kaip A. B. Nors A. B. neigė turėjęs tokią striukę, tačiau šis faktas neginčytinai patvirtintas įrodymais. Šiame kontekste svarbūs kiti B. M. tarnybinio pranešimo duomenys, iš kurių matyti, kad 2021 m. sausio 28 d. 20.02 val. A. B. skambino liudytojui D. K., būdamas Kalno g., Vilniuje, siekdamas atsikratyti įvykio vietoje užfiksuota mėlynos spalvos striuke su ženklu,,93“, ir atvažiavęs į Naująją Vilnią, prie (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atidavė pirmiau nurodytą striukę D. K. nešioti. Šie tarnybinio pranešimo duomenys nuosekliai patvirtinti liudytojų D. K. ir N. M. parodymais, jog A. B. padovanojo D. K. šią striukę, kuriuos pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino kaip nepatikimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino D. K. ir N. M. parodymus patikimais, nes vienintelis jų parodymų neatitikimas yra dėl aplinkybės, ką D. K. darė su striuke, t. y. ar ją skalbė ar ne, o tokia aplinkybė iš esmės neturi reikšmės bylos nagrinėjimui. Kameros įrašas taip pat fiksuoja kitus skiriamuosius teisiamųjų asmenų bruožus: pavyzdžiui, specifinį vieno iš teisiamųjų (E. B.) juodos spalvos rankinės nešiojimą. Remdamasis jau anksčiau aptartais E. B. kompiuteryje užfiksuotais paieškų duomenimis, jam priklausančio automobilio naktiniais važinėjimais pro namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat kitais nustatytais ir įvertintais bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad vaizdo įraše matomas asmuo, apsirengęs tamsios spalvos striuke su gobtuvu ant galvos, tamsios spalvos kelnėmis, tamsios spalvos batais, dešinėje rankoje nešantis tamsios spalvos rankinę, yra E. B.

21. Kasaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad veikoje, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta, nustatytas labai ilgas nusikaltimo padarymo laikas, netiksliai nurodytas įsibrovimo į namo vidų būdas, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus, atitinkančius nusikaltimo objektyviuosius požymius, atliko kiekvienas iš nuteistųjų, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus. Atsakydama į šiuos skundų argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad ilgas nusikalstamos veikos, kuri nuosprendžiu pripažinta įrodyta, laikotarpis susijęs su nuteistųjų pasiruošimu padaryti nusikaltimą, teritorijos ir namo, iš kurio buvo padaryta vagystė, žvalgymu, pasiruošimu išjungti signalizaciją ir kitų nusikaltimo padarymo detalių suderinimu, šios aplinkybės yra svarbios platesniam nusikaltimo vaizdui atkurti. Pirmiau nurodyta aplinkybė neturi jokios reikšmės nuteistųjų pasiruošimui gynybai ar reikšmingos įtakos jų gynybinės pozicijos suvaržymui. Tai, kad kaltinime nenurodytas tikslus patekimo į namą būdas, veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Todėl tai, kokios techninės priemonės buvo panaudotos įsibrovimui, teismui nebuvo būtinybės tikslinti. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, kokius konkrečius nusikaltimo objektyviosios dalies požymius atitinkančius veiksmus atliko nuteistieji. Nuteistųjų gynybinė pozicija buvo grindžiama dalyvavimo padarant nusikaltimą neigimu, o ne didesniu ar mažesniu dalyvavimo laipsniu ir vaidmeniu padarant nusikaltimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai abu nuteistuosius pripažino bendravykdžiais, nes baudžiamojo proceso metu gauti duomenys patvirtina jų glaudų ryšį veikiant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorijoje. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad, nesuradus pas nuteistuosius pagrobtų daiktų, negalima tvirtinti, jog jie pagrobė turto už kaltinime nurodytą sumą, nes, kasatorių tvirtinimu, turtas per tokį ilgą laiką galėjo būti pagrobtas ir kitų asmenų. Toks tvirtinimas yra tik teorinė prielaida, nepagrįsta jokiais duomenimis, todėl ją patikrinti baudžiamojo proceso nustatytomis priemonėmis nėra galimybės ir pagrindo. Vagystės padarymo metu buvo sunaikintas ir sugadintas svetimas turtas, jo vertė nustatyta. Pagrobtų daiktų kiekis, rūšis ir piniginė vertė yra nurodyti nukentėjusiojo apklausose, liudytojų parodymuose ir pareikštame civiliniame ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismas aiškinosi pagrobto turto vertę, ją tikslino, vadovaudamasis eksperto nustatytomis ne maksimaliomis, o minimaliomis ribomis (vertėmis), ir atsižvelgdamas į tai ją sumažino, kartu sumažindamas ir civilinio ieškinio dydį. Šios korekcijos veikos kvalifikavimui įtakos neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo nustatytas pagrobto turto vertės dydis, reikšmingas veikos kvalifikavimui ir civilinio ieškinio dydžio nustatymui, išspręstas teisingai.

22. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų visuma sudaro loginę grandinę ir yra pakankama, kad būtų patvirtinta nuteistųjų A. B. ir E. B. kaltė įsibraunant į V. T. priklausančio namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vidų, kur išlaužus 780 Eur vertės ginklų seifą ir 1000 Eur vertės kodinį seifą, taip pat iš kitų namo vietų slapta buvo pagrobti V. T. priklausantys brangakmeniai ir kiti bendros 282 030 Eur vertės daiktai, t. y. didelės vertės turtas, taip pat sugadintas svetimas – V. T. priklausantis 1780 Eur vertės turtas. Ši veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir 187 straipsnio 1 dalį. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme nebuvo padaryta.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. B. gynėjos advokatės Ingos Abramavičiūtės ir nuteistojo E. B. gynėjo advokato Pauliaus Jablonsko kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Olegas Fedosiukas

Alvydas Pikelis