Dėl jų kilusias abejones nevertino V. A. naudai

Prašymo Nr. DOK-3570/2025

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02018-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Algimanto Valantino, spręsdama administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. įgaliotojo atstovo advokato Jono Bložės prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-30106-2024 ir Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-30106-2024 V. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį 200 Eur dydžio bauda bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams už tai, kad 2024 m. spalio 2 d., 8.13 val., kelyje Vilnius–Švenčionys–Zarasai, 29 km, vairuodamas automobilį „Audi A6“, lenkė automobilį draudžiamoje vietoje, t. y. kelio ruože, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria siaura ištisinė linija, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punkto ir 140.7 punkto reikalavimus.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. skundas tenkintas, Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. A. nutraukta.

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. liepos 30 d. nutartimi Institucijos įgaliotojo atstovo apeliacinis skundas tenkintas, panaikintas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutarimas ir paliktas galioti Institucijos 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. įgaliotasis atstovas advokatas J. Bložė prašo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir 1) panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. A. nutraukti arba 2) panaikinti apygardos teismo nutartį ir palikti galioti apylinkės teismo nutarimą, arba 3) panaikinti apygardos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apylinkės ar apygardos teismui; priteisti V. A. advokato atstovavimo išlaidas.

Prašyme nurodoma, kad apygardos teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka ir vertindamas įrodymus, padarė esminius materialiosios ir proceso teisės (ANK 566, 567, 569, 651 straipsnių, 617 straipsnio 1 dalies), bendrojo teisės principo, kad iš neteisės teisė neatsiranda, taip pat kitų – nekaltumo prezumpcijos, in dubio pro reo, teisingo proceso bei teisingumo principų pažeidimus, kurie sutrukdė teismui išsamiai išnagrinėti bylą, suvaržė V. A. gynybos teises ir turėjo įtakos neteisėtam sprendimui priimti.

Pareiškėjo teigimu, V. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nepagrįstai. Apygardos teismas nepašalino bylos įrodymuose esančių prieštaravimų ir nepagrįstai dėl jų kilusias abejones nevertino V. A. naudai. AB „Via Lietuva“ savo išvadoje nurodė, kad kelių horizontalusis ženklinimas atitinka teisės aktų reikalavimus ir kad, įvertinus ginčo vietą, neatitikimų ar nesutapimų tarp horizontaliojo ir vertikaliojo ženklinimo nenustatyta. Tuo tarpu UAB „MC Baltics“ išvadoje konstatuota, kad aktualiame kelio ruože horizontalusis kelio ženklinimas atliktas netinkamai. Pasak pareiškėjo, AB „Via Lietuva“ išvada yra neobjektyvi ir neatitinka dabartinės faktinės situacijos, be to, laikytina pažeidžiančia gero viešojo administravimo principą. AB „Via Lietuva“, kaip viešojo administravimo subjekto, atsakomybė už netinkamai atliekamą įstatyminę pareigą – kelių priežiūrą – buvo perkelta V. A.. Būtent netinkamas kelio horizontalusis žymėjimas nulėmė, kad V. A. pažeidė KET reikalavimus.

Pareiškėjo nuomone, apygardos teismas neatskleidė padaryto pažeidimo subjektyviosios pusės ir tinkamai neįrodė V. A. kaltės. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad V. A. veika padaryta neatsargia kaltės forma, o iš motyvuose pateikto V. A. veiksmų nenuoseklaus aiškinimo ir interpretavimo galima spręsti apie tyčios jo veiksmuose buvimą. Aktualiame kelio ruože reikalavimų neatitinkantis horizontalusis ženklinimas suteikė V. A. kaip vairuotojui teisę pradėti lenkimo manevrą, tačiau neužtikrino pakankamo ruožo ilgio jam atlikti, nes V. A. nebuvo įspėtas išankstinėmis rodyklėmis apie ruožo, kuriame galima atlikti lenkimo manevrą, pabaigą. V. A., turėdamas žinių dėl savo profesijos, įvertinęs visas kelio eismo aplinkybes, buvo įsitikinęs, kad lenkimą užbaigs iki sankryžos, kur lenkimas yra draudžiamas. V. A. savalaikiai pradėtas lenkimo manevras užbaigtas pažeidžiant KET reikalavimus ne tik dėl netinkamai nustatyto ženklinimo kelio ruože, bet ir dėl netinkamų pareigūno veiksmų kelyje – automobilio greičio padidinimas ir žymus priartėjimas prie priešais važiuojančio automobilio, tiesiogiai nulėmė, kad V. A., negalėdamas saugiai aplenkti pareigūno automobilio, buvo priverstas papildomai lenkti dar vieną transporto priemonę. V. A. pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes niekaip negalėjo ir neturėjo numatyti, kad turės lenkti du automobilius ir kad lenks automobilį vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti.

Pasak pareiškėjo, apygardos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, darydamas išvadas, išskirtinai rėmėsi tik vaizdo įrašu, nuvertindamas kitus įrodymus. Tačiau vertinant vaizdo įrašą, padaryta klaidų dėl jo turinio. Nutartyje klaidingai nurodyta, kad V. A. pradėjus lenkimo manevrą, policijos pareigūnas važiavo 82 km/h greičiu ir greitį padidino 4 km. Vaizdo įraše užfiksuota, kad tuo metu policijos automobilio greitis buvo 79 km/h ir padidėjo iki 7 km. Be to, šis vaizdo įrašas negali būti laikomas tinkamu įrodymu, paneigiančiu gynybos versiją apie pareigūno trukdymą tinkamai atlikti lenkimo manevrą didinant savo transporto priemonės greitį, nes pareigūnų vaizdo registratorius neturi greičio matavimo metrologinės patikros. Be to, pareiškėjo įsitikinimu, apygardos teismas, nutaręs remtis vaizdo įrašu, pastebėjęs nenuoseklumą tarp įrodymų ir prieštaravimą, bylą turėjo nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad V. A. būtų turėjęs galimybę pabandyti pašalinti teismui kilusias abejones, patikslinti aplinkybes. Tačiau V. A. nebuvo suteikta procesinė teisė būti išklausytam, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Taip būtų suteikta daugiau informacijos, kurios teismui nepakako V. A. kaltei paneigti (ANK 571, 577 straipsniai).

Prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakytina priimti.

Pagal ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punktą administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta, jeigu padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi būti nurodyti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai ir išsamūs teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (ANK 662 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjant prašymus atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, sprendimus priėmusių žemesnės instancijos teismų ar institucijų nutarimai ir (ar) nutartys patikrinami tik teisės taikymo aspektu. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių (ANK 662 straipsnio 13 dalis).

Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinama esant ne bet kokiam, o tik esminiam materialiosios ar proceso teisės pažeidimui, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti. Nesutikimas su teismų išvadomis, nesant išsamių teisinių argumentų apie esminį teisės pažeidimą, nesudaro administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindo. Proceso atnaujinimas administracinio nusižengimo byloje yra ekstraordinarinė (išskirtinė) įsiteisėjusių nutarimų ar nutarčių peržiūrėjimo priemonė, kuri nesuteikia galimybės siekti dar vieno (kitokio) byloje nustatytų aplinkybių vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-25/2013, 2AT-96-303/2015 ir kt.). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindas ir atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, įrodymų nerenka, iš naujo jų nevertina, taip pat ir jų patikimumo bei pakankamumo aspektu, nenurodo, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti, faktinių bylos aplinkybių nenustato, tai žemesnės instancijos teismų kompetencijos sritis. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai sprendžia apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka.

Prašyme atnaujinti šią administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo sprendimu panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos nutarimą, kuriuo jo atstovaujamasis V. A. nubaustas už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymą bei teigia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo netinkamai įvertintos AB „Via Lietuva“ ir UAB „MC Baltics“ pateiktos išvados, nepašalinti jose esantys prieštaravimai, taip pat netinkamai įvertinti vaizdo įraše užfiksuoti duomenys ir jais nepagrįstai grindžiama V. A. kaltė. Dėl to, pareiškėjo manymu, apygardos teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus. Iš tokio prašymo turinio matyti, kad apygardos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jų pagrindu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados, kad V. A. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis, ginčijamos pateikiant ne teisinius argumentus, o tiesiog formaliai pareiškiant apie proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos ištyrimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimus. Prašymo teiginiai dėl V. A. kaip traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės būti išklausytam suvaržymo, teisės principų pažeidimo yra deklaratyvaus pobūdžio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą neatitinka ANK 662 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (ANK 662 straipsnio 5 dalies 3 punktas).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti administracinėn atsakomybėn patraukto V. A. įgaliotojo atstovo advokato Jono Bložės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Tomas Šeškauskas

Algimantas Valantinas