Civilinė byla Nr. e2YT-12692-1231/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04647-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.3.2; 3.2.3.8; 3.4.6.2
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 16 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Paulius Rimeikis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. Ž. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: G. Č., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas.
Teismas
nustatė:
pareiškėja D. Ž. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. S. likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti priėmė jos vaikaitė D. Ž.
Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos senelė A. S. A. S. sutuoktinis Č. S. mirė (duomenys neskelbtini) Testamento A. S. nepaliko. Mirus A. S., liko jos vardu registruotas nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini). Likusi minėto turto dalis priklauso pareiškėjai pagal (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai padovanojo jos motina O. Č., o jai ši turto dalis buvo palikta (duomenys neskelbtini) Č. S. testamentu. Po A. S. mirties per trijų mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė jos vienintelis pirmos eilės įpėdinis – sūnus J. Č., kadangi jis sunkiai sirgo, dažnai gulėjo ligoninėse, dėl ko (duomenys neskelbtini) mirė. J. Č. buvo pareiškėjos tėvas. Žinodama sunkią tėvo sveikatos būklę ir tai, kad jis negali pasirūpinti likusiu palikimu po jo motinos A. S. mirties, pareiškėja pradėjo po senelės A. S. mirties likusį palikimą valdyti faktiniu valdymu kaip antros eilės įstatyminė įpėdinė. Pareiškėja turėjo interesą rūpintis palikimu, kadangi pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjai (duomenys neskelbtini) padovanojo jos tėvas J. Č., likusi ½ dalis minėto sklypo priklauso pareiškėjos sesei G. Č.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą prašo pareiškėjos D. Ž. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ Turto bankas atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. Č. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog sutinka su pareiškėjos pareiškimu.
konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. S. ir Č. S. sudarė santuoką, santuokoje susilaukė J. Č. J. Č. būdamas santuokoje susilaukė D. Ž. ir G. Č. J. Č. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. S. vardu, nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis turtas – ½ pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato-garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ kitų inžinierinių statinių-šulinio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. lapkričio 14 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad mirus A. S. paveldėjimo byla dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo notaro biure nebuvo užvesta. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. S. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Pateikti mokėjimų kvitai patvirtina, kad D. Ž. po palikėjos A. S. mirties prižiūrėjo nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.
Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 5.2 straipsnio 1 dalis).
CK įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėja faktiškai pradėdama valdyti, priėmė senelės A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėja po senelės mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija), nustatytą minimalią 8 Eur valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos D. Ž. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo senelės A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėjas Paulius Rimeikis
