Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-272-922/2025
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00077-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
16.11.2.; 22.10.4.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. gruodžio 15 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Loreta Janiulytė,
sekretoriaujant Rasai Osinskienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. K. atstovui advokato padėjėjui Tomui Juoniui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr.. (duomenys neskelbtini) pakeitimo.
Teismas
n u s t a t ė :
J. K. patraukta administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir 424 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji 2025-08-16 14.08 val. vairuodama automobilį Volkswagen, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vytauto gatvėje, Senosios Varėnos k., Varėnos r. sav., lenkė kitą transporto priemonę vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, be to, vairavo nepasitikrinusi sveikatos nustatyto periodiškumo. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 140.1 ir 140.5 punktų reikalavimus ir tuo padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir424 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Skundžiamu Institucijos Nutarimu J. K. paskirta administracinė nuobauda – 170 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
J. K. nesutikdama su Institucijos Nutarimu, pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, jog su skundžiamu nutarimu nesutinka iš dalies. Ji neginčija paties administracinio nusižengimo fakto ir (ar) savo kaltės, tačiau šiuo skundu kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydama paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. J. K. neginčija jai paskirtos 170 Eur piniginės baudos dydžio ir patvirtina, kad baudą jau netrukus sumokės. Ji mano, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti neskyrus jam administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ji sutinka, kad padarė pavojingą teisės pažeidimą, kuris galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ir jai, kaip pažeidėjai skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad nors J. K. anksčiau buvo bausta administracine tvarka, tačiau pabrėžtina, kad ji nėra bausta už analogišką administracinį nusižengimą. J. K. gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek ir (duomenys neskelbtini) bei dirba net keturiose darbo vietose, išsidėsčiusiose skirtingose ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vietose. Jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu – dėl skirtingų darboviečių lokacijų, o taip pat ir darbo ypatumų dirbant (duomenys neskelbtini), J. K. privalo nuolat vairuoti automobilį. Tai, kad J. K. darbo stažas darbovietėse yra itin ilgas, patvirtina, kad ji tinkamai atlieka jai pavestas pareigas, bei yra išskirtinai gerai charakterizuojama darbdavio. Kita vertus, akivaizdu, kad netekus vairuotojo pažymėjimo, J. K. prarastų pagrindinį ir vienintelį jos pragyvenimo šaltinį, nes negalėtų atlikti jai pavestų pareigų, betarpiškai susijusių su transporto priemonių vairavimu. Pažymėtina ir tai, kad J. K. turi įsipareigojimus kredito įstaigoms, kurių vykdymas tiesiogiai priklauso nuo jos gaunamų pajamų. Tad, pajamų praradimas, įtakotas darbo praradimo praradus teisę vairuoti, sąlygotų itin neigiamas pasekmes J. K., nes žlugtų pastarosios galimybė vykdyti įsipareigojimus prieš kreditorius, ko pasekoje jai, neturinčiai šeimos ir apskritai jokio gyvenimo ramsčio, tektų susidurti su itin rimtais finansiniais sunkumais, turto ir kitų veiklų, kurioms reikalingas nuolatinis finansavimas, praradimu. Šiuo nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar skiriant administracinę nuobaudą būtų galimybė taikyti ANK 34 str. 6 d. ir tai atitiktų kasacinio teismo suformuotus protingos ir teisingos nuobaudos kriterijus pažymėtina, kad J. K. prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jos veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams. J. K. nėra padariusi analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Šios aplinkybės leidžia spręsti, kad J. K. nėra linkusi nuolat, piktybiškai ir ypač šiurkščiai pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei teisės normas, kas rodo jo asmenybės mažesnį pavojingumą. J. K. nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtraukta į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad ji darytų analogiškus teisės pažeidimus, ar nusikalstamas veikas, darbdavio charakterizuojama teigiamai, užsiima daugybe legalių ir visuomenei naudingų bei reikšmingų veiklų. J. K. jau labai ilgą laiką turi vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. K. yra socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą pagrįstai manyti ir tikėti, kad jai tinkamą ir teisingą poveikį gali daryti švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda. Pažymėtina ir tai, kad vairuotojo pažymėjimas J. K. yra labai reikalingas, nes jos dirbamas (-i) darbas (-ai) susijęs (-ę) su transporto priemonių vairavimu bei darbas jai yra pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis – ji gyvena vienas, tik iš savo pajamų, turi sveikatos problemų. Tad, įvertinus bylos medžiagą, spręstina, kad J. K. padarytas pažeidimas, nors savaime jis yra itin grubus ir pavojingas nusižengimas, šiuo atveju nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, nes dėl neteisėto lenkimo nekilo avarinė situacija. Tokio pobūdžio pažeidimą J. K. padarė pirmą kartą, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Laikytina, kad visi aukščiau nurodyti argumentai yra reikšmingi žmogui, kuris patvirtina, kad padarė išvadas dėl savo padaryto nusižengimo, ji labai gailisi, kad nusižengė ir supranta, kad galintys kilti padariniai jai gali būti itin komplikuoti, galintys iš esmės pakeisti jos gyvenimą. Įvertinus aukščiau aptartas – J. K. asmenybę, jos padarytą administracinį nusižengimą, jo pasekmes apibūdinančias aplinkybes, taip pat dėl jai taikytinos nuobaudos kilsiančias pasekmes pripažintina, kad ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai – atgrasyti ją nuo administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų, paveikti, kad ji laikytųsi įstatymų, nubausti ir apriboti galimybę daryti naujus nusižengimus, gali būti pasiekti taikant švelnesnę nuobaudą, nes iš aukščiau išdėstytų argumentų spręstina, kad numatytoji nuobauda yra per griežta. J. K., žinodama apie įstatyme įtvirtintas teisės pažeidimo sankcijas, turi suvokti savo elgesio neigiamas pasekmes, būti ypatingai atidi ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir galimus, su tuo susijusius, nepatogumus, ir spręstina, kad aiškiai suvokta grėsmė netekti teisės vairuoti transporto priemones jo vykdomos veiklos (darbo pobūdžio) kontekste, bus reikšminga aplinkybė atgrasant ją nuo naujų administracinių nusižengimų. Tad darytina išvada, kad J. K. tikrai padarys reikiamas išvadas, nedarys naujų administracinių nusižengimų ir jam paskirta švelnesnė nuobauda bus proporcinga jos padarytam administraciniam nusižengimui ir pakankama asmeniui nubausti. Visa tai įvertinus, J. K. pripažinta kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, jai paskirtina švelnesnė nuobauda netaikant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Taigi, konstatuotina, jog skundžiamas nutarimas priimtas iš dalies neteisėtai bei nepagrįstai, pažeidžiant AN bylų nagrinėjimo reikalavimus bei tvarką, todėl yra keistinas panaikinant draudimą naudotis specialia teise.
Institucija pateikė teismui atsiliepimą į J. K. skundą. Atsiliepime Institucija nurodė, kad su J. K. skundu nesutinka su jame pateiktais motyvais bei argumentais ir juos laiko nepagrįstais. KET 140.1. p. nurodyta, jog draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. J. K. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, kai nustatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusi kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą. J. K. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubausta už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo 170 eurų iki 230 eurų. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. Institucijos nuomone, J. K. paskirta administracinė nuobauda – 170 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 3 mėnesių terminui, atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei Administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsnyje numatytą administracinės nuobaudos paskirtį, savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. J. K. skundas grindžiamas šiais argumentais. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. neginčija paties administracinio nusižengimo fakto ir (ar) savo kaltės, tačiau kelia paskirto administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą, prašydama paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ji mano kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, kaip administracinės nuobaudos, tikslai gali būti pasiekti neskyrus jai administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Ji sutinka, kad padarė pavojingą teisės pažeidimą, kad galėjo sukelti itin skaudžias pasekmes ir jai, kaip pažeidėjai skiriama nuobauda turi sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. J. K. nėra bausta už analogišką administracinį nusižengimą, ji gyvena tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) ir dirba net keturiose darbo vietose, išsidėsčiusiose skirtingose ne tik Lietuvos, bet ir užsienio vietose. Jos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu – dėl skirtingų darboviečių lokacijų, taip pat darbo ypatumų (duomenys neskelbtini), J. K. privalo nuolat vairuoti automobilį. Tai, kad J. K. darbo stažas darbovietėse yra itin ilgas, patvirtina, kad ji tinkamai atlieka jai pavestas pareigas bei yra išskirtinai gerai charakterizuojama darbdavio. Akivaizdu, kad netekus vairuotojo pažymėjimo, J. K. prarastų pagrindinį ir vienintelį jos pragyvenimo šaltinį, nes negalėtų atlikti jai pavestų pareigų, betarpiškai susijusių su transporto priemonių vairavimu. J. K. taip pat turi įsipareigojimus kredito įstaigoms, kurių vykdymas tiesiogiai priklauso nuo jos gaunamų pajamų. Tad, pajamų praradimas, įtakotas darbo praradimo praradus teisę vairuoti, sąlygotų itin neigiamas pasekmes, nes žlugtų galimybė vykdyti įsipareigojimus prieš kreditorius, ko pasekoje, jai, neturinčiai šeimos ir apskritai jokio gyvenimo ramsčio, tektų susidurti su itin rimtais finansiniais sunkumais, turto ir kitų veiklų, kurioms reikalingas nuolatinis finansavimas, praradimu. Sprendžiant ar skiriant administracinę nuobaudą būtų galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pažymėtina, kad J. K. pripažino padariusi administracinį nusižengimą, gailisi dėl to, tai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jos veiksmai nesukėlė neigiamų pasekmių kitiems eismo dalyviams, J. K. nėra padariusi analogiško pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų. J. K. nėra linkusi nuolat, piktybiškai ir ypač šiurkščiai pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio taisykles bei teisės normas, kas rodo jos asmenybės mažesnį pavojingumą. J. K. nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtraukta į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra bei nėra jokių duomenų, kad ji darytų analogiškus teisės pažeidimus ar nusikalstamas veikas, darbdavo charakterizuojama teigiamai, užsiima daugybe legalių ir visuomenei naudingų bei reikšmingų veiklų, taip pat turi sveikatos problemų. J. K. jau labai ilgą laiką turi vairuotojo pažymėjimą. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. K. yra socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, jos asmenybė atspindi tik teigiamus piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą pagrįstai manyti, kad jai tinkamą ir teisingą poveikį gali daryti švelnesnė negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda. Kaltės forma dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo neturi reikšmės veikos kvalifikavimui, nes šis pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia tiek dėl neatsargumo. Vairuotojas atlikdamas lenkimo manevrą privalėjo būti atidus, sekti kelio ženklus ir jais vadovautis, įsitikinti, ar jis bus atliekamas nepažeidžiant KET reikalavimų. Šiuo atveju J. K. lenkdama net dvi transporto priemones sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdama galimybę ir pareigą vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo, o šio pažeidimo padarymas jokių kilimo padarinių nereikalauja. Tuo atveju jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, pažeidėjui kiltų ir papildomos teisinės pasekmės. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad J. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Individualiai įvertinus J. K. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, pažeidimas vertinamas kaip ypatingai šiurkštus. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Nagrinėjamu atveju J. K. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Pažymėtina, jog kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Pažymėtina, kad J. K. neteista, dirba keliose darbovietėse, kurios yra išsidėsčiusios tiek skirtingose Lietuvos vietovėse, tiek Latvijoje, jos vairavimo stažas 28 metai. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad ji administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo 27 kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors jai paskirtas baudas sumoka, tačiau vien administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo 14 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (ANK 415 straipsnyje, ANK 416 straipsnyje, ANK 417 straipsnyje, ANK 418 straipsnyje, ANK 424 straipsnyje numatyti nusižengimai), kas ne itin teigiamai charakterizuoja vairuotojos asmenybę. J. K. padarytas nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad ji yra linkusi nepaisyti teisės normų reikalavimų, todėl pastarojo padaryto administracinio nusižengimo negalima laikyti atsitiktiniu. Tai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Be to nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų, padarytas dienos metu, judriame kelio ruože. Pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų. Ne teismo tvarka nagrinėjanti Institucija mano, jog nagrinėjamoje byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nenustatyta, todėl mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad skirtina minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė, kurios terminas minimalus, būtų per griežtos. Nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti transporto priemones, atsižvelgiant į J. K. darbo pobūdį ir sveikatos aplinkybes, jai yra būtinasis įrankis, kurio praradimas neproporcingai apsunkins padėtį, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti J. K. naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats nusižengimą padaręs asmuo, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Nekyla abejonių dėl to, kad patraukus asmenį administracinėn atsakomybėn ir jo atžvilgiu pritaikius atitinkamas administracinio poveikio priemones, jis patiria tam tikrus nepatogumus, susijusius su susisiekimu bei darbu. Šios aplinkybės, sprendžiant iš nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumos, neabejotinai egzistavo ir J. K. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Tačiau nuo neteisėto elgesio jos nesustabdė, todėl manyti, jog šiuo atveju jos gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nusižengimo, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Mano, kad nutarimas administracinio nusižengimo byloje buvo priimtas įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė, nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą, nuobauda negali būti skiriama, o tokių duomenų J. K. byloje nėra. Prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundo netenkinti, priimtą nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos J. K. atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir pagrindais.
Institucijos įgaliotas atstovas neatvyko į teismo posėdį, pateiktame atsiliepime į skundą prašė pateiktą skundą nagrinėti vadovaujantis Institucijos atsiliepimu, Institucijos atstovui nedalyvaujant.
k o n s t a t u o j a:
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis E. Č. 2025 m. rugpjūčio 16 d. surašė J. K. administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad ji 2025-08-16, 14:08 val. Varėnos rajono sav., Varėnos sen., Senosios Varėnos k., Vytauto gatvėje, vairuodama automobilį VOLKSWAGEN ARTEON, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį, lenkdama vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti kitas transporto priemones, taip pat vairavo nepasitikrinusi sveikatos nustatyto periodiškumo. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d., nutarimu Nr. 1950 “Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ 14 punkto, 140.1 punkto, 140.5 punkto reikalavimus, atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje. Už padarytą administracinį nusižengimą, vadovaujantis ANK 420 str. 1 d., 424 str. 1 d. ir 610 str. 1 d. nuostatomis, J. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu, kuriuo siūloma iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. sumokėti 85,00 eurų baudą (pusę ANK straipsnyje numatytos minimalios baudos) ir sutikti su paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu minimaliam 3 mėnesių laikotarpiui. Kadangi J. K. paskirtos baudos nesumokėjo, administracinio nurodymo neįvykdė, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta bendra tvarka ir Alytaus apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos G. G. 2025-11-07 nutarimu Nr.. (duomenys neskelbtini)administracinio nusižengimo byloje ROIK Nr. (duomenys neskelbtini)J. K. buvo pripažinta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir 424 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsniu, paskirta galutinė 170 eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.
Susipažinęs su visa pateikta medžiaga teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl administracinio nusižengimo fakto, padarymo aplinkybių ar administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės. J. K. visiškai sutinka su padarytu nusižengimu, ji pripažįsta savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Skunde iš esmės keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas. Administracinėn atsakomybėn traukiamos J. K. atstovas prašo taikyti jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinant jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams.
ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo 450 Eur iki 600 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis).
Pagal KET 140.1 punktą draudžiama lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Pagal KET 140.5 punktą draudžiama lenkti vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
ANK 34 straipsnio 1 dalis numato, jog, išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ANK XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog J. K. buvo paskirta minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda (170 Eur) ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas (3 mėnesiai). Tačiau ji prašo švelninti jos teisinę padėtį ir, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Institucijos Nutarimą, panaikinant jai paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą 3 mėnesiams.
ANK 34 straipsnio 6 dalis skelbia, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti <...>.
Nutarimą priėmusi Institucija tiek skundžiamame Nutarime, tiek ir pateiktame atsiliepime į skundą konstatavo, jog J. K. atžvilgiu nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi jos byloje nenustatyta ypatingų ar išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų pagrindas jai švelninti teisinę padėtį. Susipažinęs su visais pateiktais duomenimis, teismas daro išvadą, kad tokia Nutarimą priėmusios Institucijos išvada yra pagrįsta ir teisinga.
Pareigūnė, priėmusi nutarimą administracinio nusižengimo byloje, administracinėn atsakomybėn patrauktai J. K. skyrė minimalią piniginę baudą bei minimaliam terminui atėmė teisę vairuoti transporto priemonę. Kaip matyti iš byloje esančio skundžiamo nutarimo, pareigūnė, skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, aptarė nusižengimo padarymo aplinkybes, administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybes, nurodė atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Skundžiamame nutarime pareigūnė išdėstė savo motyvus, kodėl jos manymu turėjo būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė. Institucija pagrįstai konstatavo, kad J. K. padarė administracinį nusižengimą, J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagrįstai buvo pripažinta tai, jog ji prisipažino padariusi pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi, padėjo jį išaiškinti. Taip pat pagrįstai nustatyta, kad J. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Suformuotoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog „Skiriama administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas (pasunkinta galimybė laisvai ir komfortiškai judėti, nuvykti į kitą vietą, tinkamai atlikti savo darbines pareigas, patiriami finansiniai nepatogumai) savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas“. Pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą.
Nagrinėjamu atveju J. K. lenkdama net dvi transporto priemones sankryžoje elgėsi ypatingai neatsakingai ir turėdama galimybę ir pareigą vertinti situaciją kelyje to nepadarė ir įvykdė vieną grubiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, keliančių grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių saugumui. Tai, kad nepadaryta žala kitų asmenų turtui ar sveikatai, nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo, o šio pažeidimo padarymas jokių kilimo padarinių nereikalauja. Tuo atveju jeigu dėl jo veiksmų kiltų kitų pasekmių, atitinkamai už tai, esant įstatymuose nustatytiems pagrindams, pažeidėjui kiltų ir papildomos teisinės pasekmės.
Sprendžiant administracinio poveikio priemonės taikymo termino pagrįstumą, pastebėtina, kad J. K. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą, keliantį pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Lenkimo manevras draudžiamoje vietoje sudaro itin didelę eismo įvykio kilimo tikimybę, nes kitų transporto priemonių vairuotojai gali pagrįstai tikėtis, jog šioje vietoje kiti eismo dalyviai laikysis KET reikalavimų ir neatliks lenkimo manevro. Toks neatsakingas ir lengvabūdiškas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens elgesys neabejotinai atskleidžia neigiamą jo požiūrį į visuomenines nuostatas bei visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Individualiai įvertinus J. K. pažeidimo mąstą ir sukeltą grėsmę, pažeidimas vertinamas kaip ypatingai šiurkštus. Šio nusižengimo sudėtis yra formali, o neteisėtas yra pats lenkimo minimoje sankryžoje faktas. Nagrinėjamu atveju J. K. nebuvo būtinybės išvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą toje vietoje, kur lenkimo manevras draudžiamas ir taip sudaryti pavojingą situaciją ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis.
J. K. neteista, dirba keliose darbovietėse, kurios yra išsidėsčiusios tiek skirtingose Lietuvos vietovėse, tiek Latvijoje, jos vairavimo stažas 28 metai. Iš administracinių nusižengimų išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkis metus matyti, kad ji administracinio nusižengimo padarymo dieną buvo 27 kartus bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors jai paskirtas baudas sumoka, tačiau vien administracinio nusižengimo padarymo metu turėjo 14 galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (ANK 415 straipsnyje, ANK 416 straipsnyje, ANK 417 straipsnyje, ANK 418 straipsnyje, ANK 424 straipsnyje numatyti nusižengimai), kas ne itin teigiamai charakterizuoja vairuotojos asmenybę.
J. K. padarytas nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų. Šios aplinkybės rodo, kad ji yra linkusi nepaisyti teisės normų reikalavimų, todėl pastarojo padaryto administracinio nusižengimo negalima laikyti atsitiktiniu. Tai, kad tokį Kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, nėra išskirtinės aplinkybės, dėl kurių būtų galima taikyt ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes byloje nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė - prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą ir nuoširdus gailėjimasis. Be to, nusižengimas priskiriamas prie pavojingų KET pažeidimų, padarytas dienos metu, judriame kelio ruože. Pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų.
ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
Teismas skundžiamą nutarimą laiko teisėtu ir pagrįstu, nes jis priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais, institucijai detaliai išsiaiškinus visas faktines aplinkybes, susijusias su administracine atsakomybe. Skiriant nuobaudą pažeidėjai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai nepažeisti taip pat atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias (sunkinančias) aplinkybes.
Kadangi skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išsamiai ištyrus administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, todėl skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
palikti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) nepakeistą ir J. K. skundą atmesti.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.
Teisėja Loreta Janiulytė
