Dėl pažeistų teisių gynimo

Civilinė byla Nr.3K-3-245/2007 Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Juozo Šerkšno ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo VBĮ Kauno technologijos universiteto kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. L. ir A.J. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei, VBĮ Kauno technologijos universitetui, tretiesiems asmenims J. L., A.R. S., UAB „Oranžinis krepšinio kamuolys“ dėl pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovės J. L. ir A.J. S. nurodė, kad 1991 m. gruodžio 9 d. kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jų tėvui B. Ž. nuosavybės teise priklausiusią žemę, buvusią (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)). 1996 m. buvo pradėtas rengti grąžintino žemės sklypo planas, tačiau jis iki šiol neparengtas ir nepatvirtintas, o nuosavybės teisės neatkurtos. Nors nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nebuvo išspręstas, Kauno miesto valdyba 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ 2.6 punktu patvirtino Kauno technologijos universiteto iki 13 500 kv.m žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Į šiuo planu patvirtintą iki 13 500 kv.m Kauno technologijos universitetui skirtą žemės plotą patenka apie 760 kv.m B. Ž. turėto žemės sklypo dalis. Ieškovės taip pat nurodė, kad 2000 m. vasario 24 d. Kauno apskrities viršininkas įsakymu Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ suteikė atsakovui Kauno technologijos universitetui neterminuotai naudotis 11 721 kv.m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o 2000 m. kovo 1 d. su Kauno technologijos universitetu buvo sudaryta šio valstybinės žemės sklypo panaudos sutartis Nr. M19/2000-0207. 2003 m. liepos 12 d. dienraštyje „Kauno diena“ buvo paskelbta, kad yra rengiami žemės sklypų, tarp jų – ir žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalieji planai, kurių organizatoriai yra Kauno technologijos universitetas ir VšĮ „Medicinos ir sporto paslaugų centras“. Iš šio skelbimo matyti, kad ruošiamasi padalinti sklypą, nes VšĮ „Medicinos ir sporto paslaugų centras“ priklauso Kauno technologijos universiteto miestelio teritorijoje pastatyti dengti teniso kortai. 2004 m. birželio 16 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu Nr. 02-01-5101 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ 1 punkto pakeitimo ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ buvo pakeistas Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 1 punktas, vietoj skaičių „11 721“ įrašant skaičių „6231“, taip pat buvo išnuomota A.R. S. prie jam nuosavybės teise priklausančių pastatų ir įrenginių Kauno technologijos universitetui skirto 11 721 kv.m žemės sklypo dalis – 5389 kv.m. Jų (ieškovių) pageidaujamas susigrąžinti natūra žemės sklypas liko Kauno technologijos universitetui suteikto žemės sklypo ribose. Taigi, Kauno technologijos universitetui suteiktas panaudai valstybinės žemės sklypas yra parceliuojamas, o joms (ieškovėms) žemė, į kurią jos turi teisę, nėra grąžinama, motyvuojant tuo, kad ši žemės yra reikalinga pastatų eksploatacijai ar tolesnei Kauno technologijos universiteto plėtrai. Pagal aukščiau minėtą 2003 metais rengtą detalųjį planą šioje vietoje buvo numatoma projektuoti automobilių stovėjimo aikštelę; be to, Kauno technologijos universitetui paskirtos žemės plotas yra naudojamas komerciniams tikslams ir pramogų objektų statybai. Tokiomis aplinkybėmis, ieškovių teigimu, akivaizdu, kad Kauno technologijos universiteto, kaip mokslo ir mokymo įstaigos, uždaviniams ir funkcijoms vykdyti ši žemė nėra reikalinga, todėl ji gali būti grąžinama savininkams. Be to, 2004 m. sausio 15 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. 20 pateikė neigiamą patikrinimo išvadą ir siūlė netvirtinti žemės sklypo prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, viena iš priežasčių nurodydamas, kad planuojamo sklypo neužstatytoje zonoje neatsiskaityta su pretendentais į toje vietoje turėtą žemę. Šis planas nebuvo patvirtintas. Ieškovių teigimu, teismų praktikoje pripažįstama, kad nuosavybės grąžinimas ekvivalentine natūra ir natūra yra lygiaverčiai nuosavybės teisių atkūrimo būdai. Jos (ieškovės) visada pageidavo susigrąžinti žemę natūra, todėl, kol nėra išspręstas jų nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, ginčo žemės sklypas kitiems asmenims negali atitekti. Pagal UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą 879 kv.m dydžio sklypo dalis, kurios 639 kv.m yra priskirti Kauno technologijos universitetui, nėra reikalinga pastatų eksploatacijai. Be to, šalia dar yra apie 240 kv.m visiškai laisvos ir nenaudojamos žemės. Ieškovių manymu, iš atsakovui Kauno technologijos universitetui pagal panaudos sutartį suteikto 13 500 kv.m žemės sklypo faktiškai nenaudojamo ir pastatų eksploatacijai nereikalingo 639 kv.m sklypo ir šalia jo esančio 240 kv.m visiškai laisvos ir nenaudojamos žemės sklypo gali būti suformuotas 879 kv.m joms grąžintinos žemės plotas (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis) pagal UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ parengtą laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą. Kadangi žemė nebuvo išpirkta ir nebuvo naudojama miesto reikmėms, o jų (ieškovių) nuosavybės teisių atkūrimo klausimas nėra išspręstas, tai visi aukščiau minėti administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo dalies suteikimo neterminuotai naudotis Kauno technologijos universitetui ir panaudos sutartis, ieškovių teigimu, yra neteisėti, nes pažeidžia LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 4 dalį ir 16 straipsnį. Be to, Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 patvirtintas žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas nebuvo viešai apsvarstytas, todėl priimant šį aktą buvo pažeistos ir LR teritorijų planavimo įstatymo nuostatos dėl detaliojo plano rengimo, derinimo, viešo svarstymo ir tvirtinimo (Įstatymo 19, 20, 23 ir 25 straipsniai). Ieškovės prašė teismo: 1) panaikinti Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ 2.6 punkto dalį dėl 639 kv.m žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), priskyrimo detaliuoju planu Kauno technologijos universitetui ir Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ dalį dėl šio žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis Kauno technologijos universitetui; 2) pripažinti negaliojančia 2000 m. kovo 1 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2000-0207, sudarytos tarp Kauno apskrities viršininko ir Kauno technologijos universiteto, 1 punkto dalį dėl minėto žemės sklypo panaudos; 3) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-5101 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ 1 punkto pakeitimo ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 1 punkto dalį dėl 639 kv.m žemės sklypo suteikimo Kauno technologijos universitetui ir 2 punkto dalį dėl šio sklypo panaudos sutarties sudarymo, bendru suteikiamo naudotis sklypo plotu nurodant 11 082 kv.m; 4) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į B. Ž. žemės sklypą atkūrimo, grąžinant natūra 879 kv.m laisvą (neužstatytą) žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovės jų tėvui priklausiusį žemė sklypą prašė grąžinti ekvivalentine natūra, ir 2002 m. balandžio 2 d. bei 2002 m. spalio 15 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymuose Nr. IX-832 ir Nr. IX-1139 nustatyto termino – nuo 2002 m. balandžio 19 d. iki 2003 m. balandžio 19 d. – ribose šios valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nepakeitė. Kauno apskrities viršininko 2004 m. rugsėjo 24 d. įsakymu Nr. 02-01-7900 „Dėl naujų žemės sklypų perdavimo neatlygintinai eilės patvirtinimo“ ieškovės yra įtrauktos į šiuo įsakymu patvirtintą piliečių, kuriems nauji žemės sklypai individualiai statybai ar kitai paskirčiai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, eilę. Padaręs išvadą, kad nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą ieškovėms pagal jų pačių išreikštą valią yra atkurtinos ekvivalentine natūra, teismas sprendė, kad ginčijami administraciniai aktai ir žemės panaudos sutartis ieškovių teisių nepažeidžia, todėl jų reikalavimai dėl šių aktų dalinio panaikinimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia atmestini. Netenkinęs ieškovių reikalavimų dėl ginčijamų administracinių aktų dalinio panaikinimo ir sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, teismas atmetė ir ieškovių reikalavimą dėl Kauno apskrities viršininko administracijos įpareigojimo priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovių apeliacinį skundą, 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą panaikino ir ieškinį iš dalies patenkino; panaikino Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ 2.6 punkto dalį, kuria patvirtintas Kauno technologijos universiteto miestelio dalies detalusis planas 639 kv.m ploto žemė sklypui, esančiam prie pastatų (duomenys neskelbtini), kurio ribos pažymėtos 2004 m. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane (2 T., b. l. 36), ir kuris iki žemės nacionalizacijos priklausė B. Ž.; panaikino Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ dalį dėl šio žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis Kauno technologijos universitetui; pripažino negaliojančia 2000 m. kovo 1 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. M19/2000-0207 1 punkto dalį dėl minėto žemės sklypo suteikimo neterminuotai naudotis Kauno technologijos universitetui; panaikino Kauno apskrities viršininko 2004 m. birželio 16 d. įsakymo Nr. 02-01-5101 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2000 m. vasario 24 d. įsakymo Nr. 02-01-1523 „Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ 1 punkto pakeitimo ir dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“ 1 punkto dalį dėl 639 kv.m žemės sklypo suteikimo ir 2 punkto dalį dėl šio žemės sklypo panaudos sutarties sudarymo; įpareigojo Kauno apskrities viršininko administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į B. Ž. žemės sklypą atkūrimo, grąžinant ieškovėms natūra laisvą neužstatytą 879 kv.m ploto žemės sklypą prie (duomenys neskelbtini), pažymėtą 2004 m. UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ sudarytame plane (2 T., b. l. 36). Spręsdama dėl ieškovių valios atkurti nuosavybės teises į išlikusį B. Ž. nekilnojamąjį turtą išreiškimo, teisėjų kolegija pažymėjo, kad norma, nustatanti nuosavybės teisių į miestuose esančią žemę grąžinimą natūra, buvo priimta tik 2002 m. balandžio 2 d. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-832, įsigaliojusiu 2002 m. balandžio 19 d., o 1991 metais įstatymų leidėjas nuosavybės teisių atkūrimu natūra prilygino jų atkūrimą ekvivalentine natūra pagal 1991 m. birželio 18 d. LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje įtvirtintas galimybes. Dėl to akivaizdu, kad prašymų pateikimo metu (1991 m. gruodžio 9-10 d.) ieškovės neturėjo įstatyminės galimybės prašymuose nurodyti nuosavybės grąžinimo natūra buvusioje žemės sklypo vietoje būdą. Ieškovių prašymo formuluotė, jų pasirinktas nuosavybės atkūrimo būdas ir vėlesni jų veiksmai, kolegijos vertinimu, rodo, kad nuorodą į nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra tiek pareiškimo pateikimo metu, tiek viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu jos suprato kaip nuosavybės teisių atkūrimą, grąžinant buvusioje vietoje esančią žemę. Nuosavybės teisių atkūrimą įgyvendinančios valstybės institucijos veiksmai, kolegijos manymu, taip pat buvo nukreipti į žemės nuosavybės teisių iki nusavinimo buvusioje vietoje atkūrimą. Atkreipusi dėmesį į tai, kad speciali prašymų forma, kuria asmuo galėjo pareikšti arba pakeisti savo valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo, nebuvo nustatyta, teisėjų kolegija sprendė, jog ieškovių valia atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę buvusioje vietoje buvo išreikšta maksimaliu galimu įstatyme nustatytu būdu. Pasirinkto tikslo buvimą įrodo jų veiksmai siekiant šio tikslo. Dėl to ieškovių išreikštos valios pakartojimo nebuvimas, kolegijos vertinimu, teisinės reikšmės neturi. Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad 639 kv.m ploto ginčo žemės sklypo dalies, kurios ribos yra pažymėtos UAB „Kauno inžineriniai tyrinėjimai“ 2004 m. sudarytame plane, esančiame antrojo bylos tomo 36 lape, Kauno technologijos universitetas faktiškai nenaudoja. Konstatavusi, kad ginčo žemės sklypo priskyrimas ginčijamu Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 297 Kauno technologijos universitetui, neišsprendus B. Ž. įpėdinių nuosavybės teisių atkūrimo klausimo, pažeidė ieškovių teises, teisėjų kolegija pripažino pagrįstais ieškovių reikalavimus dėl Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. 297 ir išvestinių aktų atitinkamų dalių panaikinimo bei valstybinės žemės panaudos sutarties dalies pripažinimo negaliojančia. Spręsdama dėl ieškovių reikalavimo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisėjų kolegija laikė, kad LR žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra suteikta mokslo ir mokymo <…> įstaigoms, nėra kliūtis ieškovės nuosavybės teisių į žemę atkūrimui, nes ginčo sprendimui taikytino šiuo metu galiojančio specialaus įstatymo, t. y. LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad prie valstybės išperkamos žemės priskirtina tik kaimo vietovėje esanti mokslo ir mokymo įstaigoms suteikta žemė (CPK 3 straipsnis).

III. Kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas VBĮ Kauno technologijos universitetas prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovių valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuojančias materialinės teisės normas (1991 m. birželio 18 d. LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnį, LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį bekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 ir 21 straipsnius).

2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 1970 m. LTSR Žemės kodekso nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovių nurodyta 639 kv.m ploto ginčo žemė sklypo dalis Kauno technologijos universitetui nebuvo suteikta žemės suteikimo metu galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Žemė Kauno technologijos universitetui buvo suteikta Kauno miesto LDT Vykdomojo komiteto 1987 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 187 ir 1988 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 200. Šių sprendimų, kurių pagrindu buvo atliktas detalusis Kauno technologijos universitetui priskirtos žemės planavimas, ieškovės neginčijo ir jie yra galiojantys.

Pareiškimais dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo atsakovai Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė, nurodydami, kad sutinka su kasatoriaus kasaciniame skunde išdėstytais argumentais, prašo kasacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovės J. L. ir A.J. S. prašo atsakovo VBĮ Kauno technologijos universiteto kasacinį skundą atmesti ir skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime ieškovės nurodo, kad jų valia susigrąžinti žemę natūra buvo išreikšta nuosekliai, aiškiai ir suprantamai. Tokia ją pripažino ir nuosavybės teisių atkūrimo klausimą sprendusi institucija. Dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. jos privalėjo pakeisti savo valią dėl nuosavybės atkūrimo būdo. Pagal prašymų pateikimo metu galiojusius teisės aktus žemė miestų teritorijoje negalėjo būti grąžinama natūra. Tačiau ir tuo metu įstatyme, be būdų, kuriais būdavo atlyginama už valstybės išperkamą turtą (LR įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 16 straipsnis), buvo nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo į miestuose esančią žemę būdai (LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnis), todėl, ieškovių manymu, laikytina, kad tuo metu įstatymų leidėjas nuosavybės teisių atkūrimui natūra būdui prilygino nuosavybės teisių atkūrimą ekvivalentine natūra pagal LR įstatymas „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 5 straipsnyje nustatytas galimybes.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Ieškovės J. L. ir A.J. S. yra B. Ž., mirusio 1989 m. kovo 22 d., dukterys. 1938 m. B. Ž. įsigijo nuosavybėn tūkstančio ketvirtainių metrų žemės sklypą. 1991 m. gruodžio 9-10 d. ieškovės pateikė Kauno miesto valdybai prašymus atstatyti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – jų tėvui B. Ž. priklausiusį 1000 kv.m žemės sklypą, grąžinant jį ekvivalentine natūra. 1996 m. spalio 4 d. ieškovės pateikė užsakymą sklypo plano sudarymui Nr. 242, buvo sudarytas B. Ž. iki 1940 m. turėto žemės sklypo planas.

Kauno miesto LDT VK 1987 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 187 A. Sniečkaus politechnikos institutui buvo suteiktas 3000 kv.m ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) gatvių 12 aukštų 350 vietų bendrabučio statybai. 1997 m. kovo 25 d. Kauno miesto valdyba sprendimu Nr. 297 patvirtino Kauno technologijos universiteto miestelio dalies detalųjį planą ir sklypų prie pastatų detaliuosius planus. Šio sprendimo 2.6 punktu buvo patvirtintas iki 13 500 kv.m žemės sklypo, esančio prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalusis planas. Nuosavybės teisės į išlikusį B. Ž. nekilnojamąjį turtą ieškovėms iki šiol nėra atkurtos. Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos manymu, ginčo žemės sklypas yra priskirtinas prie valstybės išpirktinos žemės pagal LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį bekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, t. y. kaip žemė pagal įstatymuose nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Atsakovas VBĮ Kauno technologijos universitetas ginčo žemės sklypą neprivatizuotina žeme laiko pagal LR žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 3 punktą, kaip žemę, suteiktą mokymo ir mokslo įstaigai.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Dėl to kasacinis teismas pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kuriais keliami teisės klausimai (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

LR žemės reformos įstatyme, reglamentuojančiame žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarką, yra nustatyti žemės įsigijimo nuosavybėn būdai žemės reformos metu. Šio įstatymo 2 straipsnyje skelbiama, kad žemės reformos tikslai yra užtikrinti gamtos išteklių apsaugą, įgyvendinti asmenų teisę į žemės nuosavybę bei naudojimą įstatymuose nustatyta tvarka ir sąlygomis grąžinant neteisėtai nusavintą žemę, perduodant ar suteikiant neatlygintinai nuosavybėn bei <...> išnuomojant ar suteikiant naudotis valstybinę žemę.

Kaip matyti iš ieškinio, ieškovės siekia atkurti nuosavybės teises natūra į 0,1 ha žemės sklypą, kuris Kauno miesto LDT VK 1987 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 187 buvo suteiktas naudotis Kauno technologijos universitetui. Ieškovės prašo teismo įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti joms nuosavybės teises į jų tėvo B. Ž. iki 1940 m. liepos 21 d. turėtą 0,1 ha žemės sklypą, grąžinant natūra 0,0879 ha žemės sklypą, dalis kurio (0,0639 ha) pagal Kauno miesto valdybos 1997 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. 297 „Dėl Kauno technologijos universiteto sklypų detaliųjų planų“ patenka į Kauno technologijos universitetui suformuotą žemės sklypą. Ieškovės ginčija miesto valdybos sprendimą, kuriuo ginčo žemė pagal detalųjį planą priskirta Kauno technologijos universitetui, Kauno apskrities viršininko administracijos 2000 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 02-01-1523 “Dėl žemės sklypo suteikimo Kaune Kauno technologijos universitetui“ ir 2000 m. kovo 1 d. valstybinės žemės panaudos sutartį, sudarytą tarp Kauno apskrities viršininko ir Kauno technologijos universiteto, dėl 0,0639 ha neužstatytos žemės, esančios (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad išlikusio nekilnojamojo turto grąžinimas yra vykdomas ne pagal Civilinio kodekso normas, o pagal specialiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose (1997 m. liepos 1 d. LR piliečių nuo savybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme Nr. VIII-359, LR žemės reformos įstatyme Nr. VIII-370, LR Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarime Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“) nustatytas taisykles. Nuosavybės teisių atkūrimo procesas ir ieškinyje nurodytų viešojo administravimo subjektų priimtų aktų teisėtumo patikrinimas yra viešojo administravimo sritis (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Šiame procese kylančius ginčus nagrinėja ne bendrosios kompetencijos, o administracinis teismas (LR administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Tokia išvada dėl bylos teismingumo suponuoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo vertinimą bei procesinius padarinius.

Teismas, priimdamas ieškinį, privalo ex officio išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis nenagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu turi būti atsisakyta priimti pareiškimą, kai jis pagal CPK 1 ir 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas ieškovių ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei ir Kauno technologijos universitetui, pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto normą ir iškėlė civilinė bylą dėl ginčo, nenagrinėtino bendrosios kompetencijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal ieškovių skundą, į šį pažeidimą nereagavo, nors rūšinio teismingumo taisyklės pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, pripažinę, kad byla pagal ieškovių ieškinį atsakovams dėl nuosavybės teisių atkūrimo nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme, pažeidė įstatymų reikalavimus dėl rūšinio teismingumo, todėl teismų priimti sprendimai naikintini.

CPK normose nenustatyta bendrosios kompetencijos teismo teisė iškeltą, bet nagrinėti civilinio proceso tvarka nepriskirtą bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui. Šiuo taveju, kai bendrosios kompetencijos teismas negali pats išnagrinėti bylos iš esmės ir neturi teisės perduoti ją nagrinėti administraciniam teismui, byla turi būti nutraukta kaip nenagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Tokia bylos baigtis neužkirs kelio suinteresuotiems asmenims, nepažeidžiant LR administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytos tvarkos ir sąlygų, pareikšti tapatų reikalavimą administraciniame teisme.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 16 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovių J. L. ir A.J. S. ieškinį atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai, Kauno miesto savivaldybei ir VBĮ Kauno technologijos universitetui dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir administracinio pobūdžio aktų panaikinimo nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Teodora Staugaitienė

Juozas Šerkšnas

Pranas Žeimys