Civilinė byla Nr. 3K-3-248/2007
Procesinio sprendimo kategorija
114.5 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. V. ieškinį atsakovams K. V. J., R. J. dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, UAB korporacija „Matininkai“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė : I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė, kad jis yra žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Jo sklypas ribojasi su atsakovams nuosavybės teise priklausančiu sklypu. Atsakovai savo sklype pastatė gyvenamąjį namą, pažeisdami statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus: dalis namo yra įsiterpusi į ieškovo sklypą (A ašyje – 13,6 cm, B ašyje – 12,6 cm). Tai nustatyta statybinės teismo ekspertizės akte. Taigi yra pažeistos ieškovo, kaip savininko, teisės ir jis turi teisę reikalauti pašalinti jo nuosavybės teisės pažeidimus. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovas negalės ateityje tinkamai įgyvendinti savo kaip statytojo teisių ir pastatyti sklype pastatą, nepažeisdamas įstatymų reikalavimų. Atsakovai taip pat pažeidė viešąjį interesą, nes jų pastatyto statinio dalis yra įsiterpusi į gatvę, t. y. į valstybės žemę.
Ieškovas prašė įpareigoti atsakovus per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pertvarkyti statinį, pastatytą žemės sklype, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), patraukiant statinio išorines sienas iki atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, o nesant galimybių statinį pertvarkyti, jį nugriauti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas konstatavo, kad atsakovai nepažeidė ieškovo teisių. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių žemės sklypų planų matyti, jog ieškovo ir atsakovo žemės sklypų bendri riboženkliai turi koordinačių skirtumus. Pagal žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 32.7 punktą bendrų riboženklių koordinačių skirtumai miestuose neturi būti didesni kaip 10 cm. Byloje nenustatyta, kad ginčo šalių žemės sklypų ribų koordinačių skirtumai viršija šią normą. Nors 2005 m. gruodžio 30 d. statybinės teismo ekspertizės akte Nr. 2-02303-734/2005 nurodyta, kad atsakovų statinys yra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, tačiau šis aktas vertintinas kritiškai, nes jis prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, kurie paneigia šią aplinkybę. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2005 m. birželio 3 d. rašte Nr. (100)11-55-239 nurodyta, kad patikrinus atsakovų statomą gyvenamąjį namą nustatyta, jog šis nėra įsiterpęs į ieškovui priklausantį žemės sklypą. Statybinę teismo ekspertizę atlikęs ekspertas K. B. teismo posėdžio metu nepateikė aiškaus atsakymo dėl matavimų vertinimo metodų ir motyvų, nepaaiškino, kodėl rėmėsi didžiausią nukrypimą nustačiusiais UAB „Julimatas“ atliktais matavimais, todėl vadovavimasis vien eksperto išvada kaip įrodymu, paneigiančiu kitus byloje esančius įrodymus, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis savo žemės sklype negali pastatyti norimo gyvenamojo namo dėl atsakovų pastato galimo įsiterpimo į jo sklypą, todėl nėra pagrindo konstatuoti ieškovo, kaip statytojo, teisės įgyvendinimo pažeidimus.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2006 m. lapkričio 2 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus šiame kodekse numatytas išimtis. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu (CPK 218 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo statybinės teismo ekspertizės akto išvadomis, o rėmėsi kitais byloje esančiais įrodymais. Iš ekspertizės akto matyti, kad visi matuotojai – UAB korporacija,,Matininkai“, R. Šliko IĮ,,Georima“, UAB,,Julimatas“ – užfiksavo gretimų žemės sklypų riboženklių skirtumą. Dviejų matuotojų atliktų matavimų duomenimis, riboženklių skirtumas tarp atsakovų ir ieškovo atsakovų žemės sklypų neviršija Taisyklių 32.7 punkte nustatytų 10 cm. Tik UAB,,Julimatas“ matavimų duomenimis, šis maksimalus leistinas nukrypimas yra viršytas. Teismui ekspertas paaiškino, kad jis rėmėsi dviejų matavimų duomenimis (nors ekspertizės akte nurodomi tys matavimai), statistikos duomenimis bei mediaciniu vidurkiu. Tačiau ekspertizės akto tiriamojoje dalyje jokie skaičiavimai, statistikos bei mediaciniai duomenys nėra pateikti, todėl įvertinti atliktų skaičiavimų pagrįstumą nėra galimybės. Ieškovas kaip argumentą, kodėl ekspertizės metu buvo vadovaujamasi UAB,,Julimatas“ atliktų matavimų duomenimis, nurodė, kad iš visų trijų matavimus atlikusių organizacijų ši vienintelė atliko ir statinio koordinavimą, kitos – tik žemės sklypo koordinavimą. Ekspertizės akto priede – žemės sklypo plane, sudarytame R. Šliko IĮ,,Georima“ – yra pastaba, kad sklypas nužymėtas vietovėje ir užkoordinuoti namo kampai. Dėl to nėra pagrindo teikti prioritetą UAB,,Julimatas“ atliktų matavimų duomenims, kai kitų dviejų matavimus atlikusių organizacijų yra nustatytas leidžiamas nuo bendrų riboženklių koordinačių nukrypimas. Dėl apeliacinio skundo argumento, kad teismas nepasisakė dėl UAB korporacijos,,Matininkai“ 2005 m. sausio 7 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, teisėjų kolegija nurodė, kad šiame akte nenurodyta, kiek pastatas įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą, t. y. ar šis nukrypimas viršija leidžiamas ribas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai pažeidė CPK 176, 177, 263 straipsnius.
Teismai, atmesdami ieškinį, vadovavosi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2005 m. birželio 3 d. raštu Nr. (100)11-55-239 bei kontroline geodezine nuotrauka. Šiame rašte yra nuoroda į Taisyklių 32.7 punktą ir nurodoma, kad atsakovų statinys nėra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą. Tačiau prie šio rašto nepateikta jokių patikrinimo dokumentų, dėl to neaišku, kokiu būdu ši institucija padarė tokią išvadą. Kasatoriaus nuomone, šis rašytinis įrodymas kelia abejonių ir prieštarauja CK 1.5 straipsnio nuostatoms.
Byloje nėra patikimų įrodymų, leidžiančių teismams padaryti išvadą apie ieškinio nepagrįstumą. Vienintelis tikslus ir išsamus įrodymas byloje yra 2005 m. gruodžio 30 d. statybinės teismo ekspertizės aktas Nr. 2-02303-734/2005. Jame konstatuota, kad atsakovų statinys yra įsiterpęs į ieškovo žemės sklypą A ašyje – 13,6 cm ir B ašyje – 12,6 cm. Teismų argumentai dėl ekspertizės akto kritiško vertinimo nėra išsamiai motyvuoti. Teismai taip pat netinkamai įvertino eksperto išsamius paaiškinimus dėl UAB „Julimatas“ atliktų matavimų.
2. Teismai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias statybos taisykles.
Atsakovai pažeidė ieškovo teises ir viešuosius santykius reglamentuojančio Statybos įstatymo 3 straipsnį, nes pastatė dalį statinio ne tik ant ieškovui priklausančio žemės sklypo, bet ir ant valstybės žemės (dalis statinio įsiterpė į gatvę).
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovai prašo teismų sprendimą ir nutartį palikti nepakeistus, kasacinį skundą atmesti. Jie nurodė, kad teismai pagrįstai konstatavo, jog ieškovas neįrodė jo teisių pažeidimo fakto. Rašytiniai įrodymai, kuriais rėmėsi teismai, turi tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku, jie yra leistini ir patikimi. Ieškovas nepagrįstai suteikė eksperto išvadai didesnę įrodomąją galią. Teismai nurodė išsamius motyvus, kodėl nesirėmė ekspertizės aktu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų ir įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo atmetami.
Šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Šioje byloje ieškovas nurodė, kad jo, kaip savininko, teisės yra pažeidžiamos tuo, jog gretimo sklypo savininkai pastatė statinį, kurio dalis įsiterpė į ieškovo žemės sklypą. Šį faktą ieškovas turėjo įrodyti. Vien dėl ieškinio pateikimo šis faktas nevertinamas kaip nustatytas ar neįrodinėtinas, nes byloje tokio fakto prezumpcija neįrodyta. Ieškinys patenkinamas ar atmetamas priklausomai nuo to, ar ieškovas įrodė jo reikalavimų pagrindą, o ne nuo to, ar byloje yra įrodymų, patvirtinančių ieškinio aplinkybių nepagrįstumą. Bylą nagrinėję teismai turėjo nustatyti, ar faktiniais įrodomaisiais duomenimis pasitvirtina ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės, o ne tai, ar kita bylos šalis sugebėjo įrodyti savo atsikirtimus.
Šioje byloje teismai, darydami išvadas dėl teisiškai reikšmingo žemės sklypo ribų peržengimo fakto, t. y. virš leistinų matavimo paklaidų, vadovavosi byloje esančių matavimų duomenimis, valstybės institucijų surinkta informacija ir kita bylos medžiaga. Kasaciniame skunde nepateikta aiškių ir išsamių teisinių argumentų, kaip teismo naudoti duomenys pažeidžia CPK 176, 177, 263 straipsnius. Teismai išsamiai argumentavo, kodėl nesivadovavo statybinės teismo ekspertizės akto išvada. Nors kasaciniame skunde tvirtinama kitaip, bet tai neatitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio. Šis teismas tinkamai vadovavosi CPK 185 straipsnio 2 dalies nuostata, kad jokie įrodymai neturi teismui iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. CPK nenustato teismo ekspertizės išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, išankstinės galios, ji turi būti vertinama kartu su kitais įrodymais, o nesutikimas su eksperto išvada teismo turi būti motyvuojamas (CPK 218 straipsnis). Teismai laikėsi CPK 218 straipsnio reikalavimų. Kiti kasacinio skundo argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo yra faktinio pobūdžio, todėl neatitinka kasacijos pagrindų (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kasacinio skundo argumentai dėl Statybos įstatymo 3 straipsnio netinkamo taikymo atmetami.
Kad būtų taikomas Statybos įstatymo 3 straipsnis, turi būti įrodytas faktas, jog statinys statomas ne statytojo žemės sklype. Kadangi natūra žymint sklypus galimi matavimo nukrypimai, tai sprendžiant, ar statinys yra pastatytas ne ant statytojo žemės, turi būti įvertintos teisės aktų leidžiamos matavimo paklaidos. Pagal nagrinėjamos bylos duomenis teismai tokiomis nuostatomis vadovavosi, nes nustatinėjo, ar patikimais duomenimis patvirtinamas nukrypimas nuo ribos, ar jis viršija leidžiamus nukrypimų dydžius. Nukrypimai nuo sklypo ribų yra teisiškai reikšmingi, jeigu jie viršija leistinas paklaidas. Leistinų matavimo paklaidų neviršijantys faktiniai nukrypimai nuo sklypo ribų nėra teisiškai reikšmingi, todėl nesudaro pagrindo išvadai, kad pažeistos gretimo sklypo savininko teisės.
Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ar pakeisti skundžiamus teismų sprendimą ir nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Atsakovai pateikė įrodymą, kad sumokėjo advokatui 500 Lt už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi šios išlaidos jiems priteisiamos iš ieškovo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. birželio 7 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistus.
Priteisti iš ieškovo J. V. atsakovams K. V. J. ir R. J. 500 Lt (penki šimtai litų) išlaidų už advokato pagalbą kasacinės instancijos teisme.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Algis Norkūnas
Antanas Simniškis
