Dėl neturtinės žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-337/2007

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.15; 114.11

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 3 d. sprendimo ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J. ieškinį atsakovui Vilniaus universiteto Onkologijos institutui, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. K., K. B., K. P., VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninei, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. J. prašė priteisti iš atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto 62 500 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovė nurodė, kad 2001 m. birželio 7 d. trečiojo asmens Panevėžio apskrities ligoninės Ginekologijos skyriuje jai buvo atlikta gimdos ir kiaušidžių šalinimo operacija, kurios metu buvo nustatytas IV stadijos kiaušidžių vėžys. Pjūvio vietoje susidarė išvarža. Atlikus tris chemoterapijos kursus atsakovo Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Ginekologiniame skyriuje, 2001 m. spalio 16 d. buvo atlikta taukinės šalinimo operacija dėl vėžinių ląstelių metastazės. Operacijos metu dėl gydytojų nerūpestingumo organizme tarp kepenų ir dešinio inksto buvo palikta chirurginė adata. Operaciją atliko doc. A. K., jam asistavo K. B.. Po 3-4 valandų buvo atlikta kita operacija dėl vidinio kraujavimo, kuris, ieškovės manymu, prasidėjo dėl taukinės šalinimo operacijos metu palikto svetimkūnio-chirurginės adatos. Tai, kad ieškovės organizme yra palikta adata, paaiškėjo 2003 m. gegužės mėnesį jai gydantis Panevėžio apskrities ligoninės Endokrinologiniame skyriuje, jos prašymu dėl dešinio šono skausmų atlikus žarnyno rentgenogramą. Chirurgo konsultantas paaiškino, kad adatą bus sunku išoperuoti, nes neaišku, kuriame audinių sluoksnyje ji yra. Operuoti svetimkūnį ieškovė atsisakė, nes po devynių chemoterapijos kursų jaučiasi labai silpna, pagilėjo depresija. Jai būtina pastiprinti organizmą, bet tam reikalingas geras maistas, poilsis, įvairūs maisto papildai, kuriems ji neturi lėšų. Sužinojusi apie tai, kad operacijos metu organizme palikta adata, ji labai sielojosi, širdies plote jautė skausmą, sutriko širdies ritmas. 2003 m. rugpjūčio 26 d. kardiologas jai nustatė miokardo distrofiją. Taigi dėl atsakovo kaltės jai padaryta moralinė žala, ji turėjo papildomų gydymo išlaidų. Ieškovė jaučia fizinius nepatogumus, nes jai sunku susilenkti, ji bijo judėti, nes adata gali vaikščioti po visą kūną. Dėl patirtų išgyvenimų jai progresuoja ir širdies liga.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2006 m. sausio 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovei iš atsakovo 40 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas nustatė, kad ieškovės organizme tarp kepenų lateralinio (išorinio) apatinio krašto ir dešiniojo inksto, galimame retroperitoniniame (užpilvaplėviniame) tarpe, yra adata. Ši adata yra medicininė (chirurginė), daugkartinio panaudojimo, puslankio formos, atstumas tarp adatos galų - apie 2,2 cm, ilgis - 3,8 cm. Kitaip nei operacijos metu, adata į organizmą patekti negalėjo. 1979 m. Rokiškio rajono ligoninėje ieškovei buvo atlikta apendicito operacija, 2001 m. birželio 7 d. Panevėžio apskrities ligoninėje - gimdos ir jos priedų šalinimo operacija, 2001 m. spalio 16 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Ginekologiniame skyriuje - taukinės šalinimo operacija, o 2006 m. spalio 17 d. - pooperacinio kraujavimo stabdymo operacija. Ekspertai pagal esamus medicininius duomenis negali nustatyti, kurios iš keturių atliktų chirurginių operacijų metu organizme buvo palikta chirurginė adata, t. y. ji galėjo būti palikta bet kurios iš šių operacijų metu. Remiantis ekspertų išvada echoskopinių tyrimų metu organizme esančią adatą nustatyti galima. Atsižvelgdamas į pirmų dviejų operacijų metu (apendicito ir gimdos šalinimo) atliktų intervencijų sritį, operacijos apimtį ir plotą, anatominę žmogaus sandarą, į tai, kad ieškovė gyvena aktyvų gyvenimą, kad adata yra materialus kūnas, kuris yra veikiamas svorio jėgos, į nustatytus faktus, kad adata nebuvo pastebėta vidaus organų rentgeno ir echoskopinių tyrimų metu iki 2001 m. spalio 6 d. operacijos, teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog adata palikta atsakovo įstaigoje atliktų operacijų metu (įrodymų tikėtinumo taisyklė ir tikimybių teorijos pusiausvyros principas). Atsakovo civilinei atsakomybei taikyti šiuo atveju neturėjo reikšmės, kurios iš paskutinių dviejų operacijų metu palikta adata, nes pagal CK 6.264 straipsnį samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Operacijos metu palikus adatą ieškovės kūne buvo pažeista jos teisė į kokybišką sveikatos priežiūrą, t. y. suteikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros kokybės ir priimtinumo reikalavimai; padarytas pažeidimas yra susijęs faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu su ieškovės sveikatos pablogėjimu. Teismas laikė, kad įrodyta, jog ieškovė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą - fizinius skausmus, dvasinius išgyvenimus. Ieškovė yra susirūpinusi ir išgyvena dėl būsimų pasekmių, dvejodama, ar tikslinga atsižvelgiant į jos būklę atlikti operaciją. Atsakovo prašymas taikyti CK 6.253 straipsnio 5 dalį netenkinamas, nes atsakovas neįrodė ieškovės kaltės.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. sausio 22 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 3 d. sprendimą. Kolegija nustatė, kad 2003 m. gegužės mėnesį ieškovei gydantis Panevėžio apskrities ligoninės Endokrinologiniame skyriuje buvo atlikta žarnyno rentgenograma dėl dešinio šono skausmų; nuotraukoje tarp kepenų ir dešinio inksto buvo pastebėta chirurginė adata, kuri galėjo būti palikta operacijos metu. Pakartotinės ekspertizės akto išvados nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, priešingai - jas patvirtino. Kolegijos teigimu, ieškinio pagrindas šioje byloje buvo aplinkybė, kad abi operacijos atliktos atsakovo darbuotojų. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad atliktų operacijų metu buvo naudotos tik vienkartinės adatos. Teismo posėdžio metu ekspertas nurodė, kad daugkartinių chirurginių adatų naudojimas nėra uždraustas ir jos galėjo būti naudojamos bet kurios iš ieškinyje nurodytų operacijų metu. Operacijų, atliktų atsakovo darbuotojų, protokoluose nėra duomenų, kokios adatos buvo naudotos jas atliekant. Taigi tikimybė, kad daugkartinės adatos buvo naudojamos operacijų metu, nepaneigta. Tarp ekspertų nurodytų pagrindinių priežasčių, dėl kurių atsitiktinai ar dėl klaidos galėjo būti palikti svetimkūniai organizme, yra priežasčių, tiesiogiai nesusijusių su operuojančio chirurgo kvalifikacija. Ekspertai padarė tikimybinę išvadą, kad taukinės dalies ir svetimkūnio lokalizacijos vietos galėjo sutapti, todėl nepaneigta galimybė, kad pooperacinio laikotarpio dienomis, kai dominuoja lovos režimas, o adatos padėtis dar nebuvo fiksuota, ji galėjo judėti įvairiomis kryptimis. Chirurginė adata ieškovės organizme buvo aptikta po to, kai ji 2003 m. balandžio 23 d. kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos Raguvos ambulatoriją dėl dešinio šono skausmų, didelio bendro silpnumo, nuolat žemo kraujo spaudimo. Bylos duomenimis, ieškovė skundėsi skausmais adatos lokalizacijos vietoje-dešiniame šone kepenų plote dar iki svetimkūnio suradimo, 2002 m. gruodžio mėnesį. Ieškovė taip pat turėjo nusiskundimų ir buvo gydoma dėl depresijos po atsakovo įstaigoje atliktų operacijų, po adatos aptikimo padaugėjo nusiskundimų depresija. Pakartotinės ekspertizės metu ekspertai nustatė, kad adatos pašalinimas, esant dabartinei ieškovės diagnozei, būtų pavojingas jos sveikatai; žinojimas apie adatos buvimą organizme turi neigiamą įtaką ieškovės emocinei būklei. Nusiskundimai skausmais adatos lokalizacijos vietoje yra objektyviai užfiksuoti ieškovės medicininiuose dokumentuose ir negali būti ignoruojami vien dėl to, kad pagrindinis ieškovės susirgimas yra sunkesnis ir neabejotinai susijęs su dideliu fiziniu skausmu. Priešingai, sunki ieškovės fizinė ir dvasinė būklė galėjo padidinti jos fizinius skausmus ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, susijusius su chirurginės adatos palikimu jos organizme. Apelianto ir trečiųjų asmenų versija, iškelta apeliacinio proceso metu, kad operacijos, atliktos ieškovei Panevėžio apskrities ligoninėje, metu taukinė nebuvo pašalinta dėl galimų ekstraordinarinių aplinkybių, kas lėmė adatos palikimą pilvo ertmėje, atmestinas, nes apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu, be to, tai tik prielaida (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Vilniaus universiteto Onkologijos institutas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:

1. Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo. Šioje byloje neatskleista bylos esmė, t. y. nėra byloje duomenų, patvirtinančių, kurios operacijos metu buvo palikta adata ieškovės organizme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas privalėjo tenkinti apelianto prašymą dėl liudytojų iškvietimo ir papildomos medicininės dokumentacijos išreikalavimo, o gavęs šiuos būtinus papildomus įrodymus, juos ištirti, įvertinti ir tik tada priimti procesinį sprendimą, arba turėjo perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. R. personalinės įmonė,,RBPĮ“ v. V. G., bylos Nr. 3K-3-82/2005). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ir trečiųjų asmenų versiją, iškeltą apeliacinio proceso metu, kad operacijos, atliktos ieškovei Panevėžio apskrities ligoninėje, metu taukinė nebuvo pašalinta dėl galimų ekstraordinarinių aplinkybių (operacijos eigos sutrikimo dėl gausaus kraujavimo, kritiškai blogėjančios pacientės būklės ir pan.), ir tai lėmė, kad adata buvo palikta pilvo ertmėje, motyvuojant tik tuo, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos bylos nagrinėjimo metu, bei tuo, kad tokių duomenų nėra operacijos protokole. Teismas pripažino, kad atsakovo atstovas nurodė, jog apie minėtų aplinkybių atsiradimo galimybę atsakovas sužinojo tik iš papildomos ekspertizės akto. Atsakovas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose stengėsi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ieškovei Panevėžio apskrities ligoninėje nebuvo pašalinta taukinė, tačiau teismai šalino atsakovo užduodamus klausimus VšĮ Panevėžio apskrities ligoninei, motyvuodami, kad tai nesusiję su ieškinio pagrindu ir dalyku. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė ekspertams užduoti klausimą dėl taukinės šalinimo būtinumo operacijos, atliktos Panevėžio apskrities ligoninėje, metu. Tačiau ekspertė D. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal algoritmus (medicinines normas) ieškovei taukinė turėjo būti pašalinta kartu su gimda ir jos priedais Panevėžio apskrities ligoninėje atliktos operacijos metu. Panevėžio apskrities ligoninėje atliktos operacijos metu susidarė pakartotinės ekspertizės išvadose nurodytos priežastys, kai atsitiktinai ar dėl klaidos gali būti palikti svetimkūniai kūne, tarp jų - kai staiga, netikėtai sutrinka operacijos eiga dėl gausaus kraujavimo, šoko ir pan., ir būtini skubūs veiksmai tam, kad būtų išgelbėta paciento gyvybė, ar kai kritiškai blogėja paciento būklė dėl sunkios patologijos ir ilgai besitęsiančios operacijos, skubant ją užbaigti. Atsakovo nuomone, dėl šių priežasčių Panevėžio apskrities ligoninėje ieškovei nebuvo pašalinta taukinė. Siekdamas nustatyti šias aplinkybes, atsakovas prašė teismo surinkti papildomus įrodymus, tačiau šis prašymas netenkintas (CPK 314 straipsnis). Teismas netinkamai vertino įrodymus (CPK 218 straipsnis). Be to, ieškovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad tik pati ieškovė yra įsitikinusi, jog adata buvo palikta atsakovo darbuotojų atliktų operacijų metu, tačiau tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė ir VšĮ Rokiškio rajono ligoninė turėtų solidariai atsakyti šioje byloje. Ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovo darbuotojai operacijų metu naudojo daugkartines adatas, tačiau, teismo nuomone, tokia pareiga tenka atsakovui. Teismas, nevertinęs atsakovo į bylą pateiktų įrodymų (adatų pirkimo-pardavimo sutarčių ir t. t.), nepagrindė savo sprendimo visų bylos aplinkybių analize ir vertinimu (CPK 263 straipsnis). Taip pat nepagrįstai teismas perkėlė atsakovui įrodinėjimo naštą dėl panaudotų instrumentų apskaitos. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tik tikimybėmis, prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo atsakovo būtinosioms civilinės atsakomybės sąlygoms konstatuoti, nepagrįstai atmetė visus atsakovo argumentus. Pažymėtina, kad teismo nutartyje nepaminėtas nė vienas faktas, kuriuo remiantis būtų galima konstatuoti, jog adata ieškovės organizme palikta atsakovo darbuotojų atliktų operacijų metu.

2. Dėl CPK 13, 265 straipsnių pažeidimo. Ieškovė nurodė, kad vidinis kraujavimas jai kilo būtent dėl chirurginės adatos organizme palikimo operacijos, atliktos 2001 m. sausio 16 d. Ieškovė savo ieškinio pagrindo nekeitė, juolab nėra byloje jokių duomenų, kad ieškovė 2001 m. sausio 17 d. atliktą operaciją vertintų kaip 2001 m. spalio 16 d. operacijos tęsinį. Taigi ieškovė nereiškė pretenzijų atsakovui dėl 2001 m. spalio 17 d. atliktos operacijos, todėl teismas negalėjo analizuoti šios operacijos atlikimo aplinkybių. Akivaizdu, kad teismas nenustatinėjo, kurios konkrečiai operacijos metu buvo palikta adata, ir priėmė sprendimą kitu faktiniu pagrindu, nei nurodė ieškovė (CPK 13, 265 straipsniai).

3. Dėl CK 6.250 straipsnio pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė tik į pasekmes ir atsakovo kaltės formą, nors įstatyme nustatyti ir kiti kriterijai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad ieškovė nėra patyrusi jokios turtinės žalos, kad atsakovas yra viešasis juridinis asmuo, finansuojamas iš valstybės biudžeto (Vyriausybės 2002 m. spalio 30 d. nutarimas Nr. 1724), kad adata yra saugiai inkapsuliuota (apaugusi jungiamuoju audiniu) ir nekelia jokio pavojaus ieškovės sveikatai, taip pat ir psichinei būklei. Teismai nevertino bylos duomenų, kad ieškovė nejautė jokių fizinių pasekmių dėl adatos buvimo jos organizme.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė E. J. prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteisti iš atsakovo jos turėtas išlaidas kasaciniame teisme bei skirti atsakovui 20 000 Lt baudą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad atsakovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys vilkino bylos procesą, todėl atsakovui skirtina 20 000 Lt bauda CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, todėl nebuvo pagrindo bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Atsakovo ir trečiųjų asmenų versiją, kad taukinė Panevėžio apskrities ligoninėje nebuvo pašalinta dėl komplikacijų, paneigė ekspertė D. V. Teismai detaliai vertino ekspertizių išvadas. Ekspertų nustatytos aplinkybės, kurioms esant yra didesnė tikimybė palikti adatą organizme, buvo nustatytos atsakovo darbuotojų atliktų operacijų metu. Ieškovės nuomone, ieškinio ribos šioje byloje nebuvo peržengtos; tinkamai buvo nustatytas žalos dydis.

Trečiasis asmuo VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė prašo atmesti kasacinį skundą. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodyta, kad ieškinys šioje byloje buvo reiškiamas ne dėl taukinės nepašalinimo Panevėžio apskrities ligoninėje, todėl šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas. Ligoninėje operacija buvo atlikta įprastine tvarka be komplikacijų. Po operacijos buvo atlikti tyrimai, kurių metu nebuvo nustatyta, kad ieškovės organizme yra palikta adata. Ieškovė pareiškė reikalavimą tuo pagrindu, kad atsakovo darbuotojai, atlikdami operaciją, jos organizme paliko svetimkūnį, ir šiuo atveju neturi esminės reikšmės, kurios iš dviejų operacijų metu tai įvyko (CPK 328 straipsnis). Ieškovė įrodė savo reikalavimo pagrįstumą. Pažymėtina, kad atsakovas neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo, ir kasacinio skundo teiginiais netiesiogiai pripažįsta savo kaltę.

k o n s t a t u o j a :

IV. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų byloje nustatytos aplinkybės

1979 m. Rokiškio rajono ligoninėje ieškovei buvo atlikta apendicito operacija, 2001 m. birželio 7 d. Panevėžio apskrities ligoninėje - gimdos ir jos priedų pašalinimo operacija, 2001 m. spalio 16 d. Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Ginekologiniame skyriuje - taukinės pašalinimo operacija, o 2006 m. spalio 17 d. - pooperacinio kraujavimo stabdymo operacija. 2003 m. gegužės mėnesį, ieškovei gydantis Panevėžio apskrities ligoninės Endokrinologiniame skyriuje, jai buvo atlikta žarnyno rentgenograma dėl dešinio šono skausmų; nuotraukoje ieškovės organizme tarp kepenų lateralinio (išorinio) apatinio krašto ir dešiniojo inksto, galimame retroperitoniniame (užpilvaplėviniame) tarpe, buvo pastebėta chirurginė adata, kuri galėjo būti palikta operacijos metu. Ši adata yra medicininė (chirurginė), daugkartinio naudojimo, puslankio formos, atstumas tarp adatos galų - apie 2,2 cm, ilgis - 3,8 cm. Kitaip nei operacijos metu, adata negalėjo patekti į ieškovės organizmą.

V. Kasacinio teismo argumentai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neviršydamas tų ribų, kokias nustato ginčo šalys. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. CPK 353 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta nuostata, kad kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų. Kasatoriaus argumentuose dominuoja procesinės teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai. Kasatoriaus teigimu, proceso teisės normų netinkamas aiškinimas ir taikymas nulėmė neteisingą bylos išsprendimą. Dėl to kolegija pasisako dėl tų klausimų, kurie iškelti kasaciniame skunde.

Kadangi bylą nagrinėję teismai dėl ištirtų įrodymų vertinimo pripažindami ieškovės reikalavimo pagrįstumą ir nustatydami atsakovo prievolę atsakyti pagal ieškovės reikalavimą savo išvadas padarė vadovaudamiesi įrodymų tikėtinumo taisykle, tai vienas iš kasatoriaus keliamų klausimų - įrodymų vertinimo taisyklės taikymas. Kasacinis teismas konkrečiose bylose yra pasisakęs dėl įrodymų vertinimo taisyklės taikymo. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Korporacija Lietverslas“ v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003 (nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 19, p. 69-78) yra nurodžiusi, kad „teismas vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu teismo posėdyje, vadovaudamasis įstatymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija v. J. M., bylos Nr.3K-3-462/2002; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. AB „Panevėžio duona“, byla Nr. 3K-3-513/2004 (nutartis paskelbta biuletenyje Teismų praktika 23, p.13-18); ir kt.). Dėl to nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus ir savo išvadas dėl civilinės atsakomybės sąlygų ir tinkamo civilinės atsakomybės subjekto pagrįsdami tikimybių pusiausvyros principu, pažeidė byloje surinktų įrodymų vertinimo taisyklę (CPK 183, 185 straipsniai).

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas turėjo taikyti CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo, nes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme liko neatskleista bylos esmė. Kolegija ir šį kasatoriaus argumentą pripažįsta nepagrįstu. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, kurias būtina konstatuoti siekiant priimti objektyvų ir pagrįstą teismo sprendimą (CPK 265 straipsnis). Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, reikia atsižvelgti, ar nustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės, o jei ne, tai svarbu įvertinti tokių aplinkybių apimtį ir pobūdį, naujų įrodymų gavimo galimybes ir pan. Tačiau šioje byloje yra nustatytos svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybės – įvertinus byloje pateiktus medicininius dokumentus, atliktų ekspertizių išvadas bei ekspertų išaiškinimus, pateiktus teismo posėdžiuose, nustatyta, kad po ieškovės chirurginių operacijų, kurios buvo atliktos atsakovo ir trečiųjų asmenų gydymo įstaigose, ieškovės organizme pastebėta daugkartinio naudojimo chirurginė adata, kuri galėjo būti palikta operacijos metu; kitaip nei operacijos metu, adata į ieškovės organizmą patekti negalėjo. Šios aplinkybės kasaciniu skundu neneigiamos. Minėta, kasatorius iš esmės neigia tik teismų nustatytą faktą, kad adata ieškovės organizme buvo palikta atsakovo darbuotojų atliktų operacijų metu ir daro prielaidą, kad šioje byloje solidarieji skolininkai turėtų būti ir tretieji asmenys – VšĮ Rokiškio rajono ligoninė ir VšĮ Panevėžio apskrities ligoninė. Tačiau teismai, nustatydami tinkamą civilinės atsakomybės subjektą, t. y. kad jis yra atsakovas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, remdamiesi minėtu tikimybių pusiausvyros principu, ir yra pagrindas konstatuoti, kad ši teismų išvada yra motyvuota ir pagrįsta.

CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme, t. y. apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taip siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu ir skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir išsamų bylos ištyrimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo. Tačiau nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui atsakovas neteikė naujų įrodymų, o tik iškėlė versiją, kad dėl galimų ekstraordinarių aplinkybių adata ieškovės organizme galėjo būti palikta Panevėžio apskrities ligoninėje atliktos operacijos metu. Šią atsakovo versiją apeliacinės instancijos teismas tyrė ir paneigė tai nurodydamas nutarties motyvuojamojoje dalyje.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta paciento teisė į žalos atlyginimą, 13 straipsnyje nustatyta sveikatos priežiūros įstaigos prievolė atlyginti žalą, padarytą pacientams dėl šios įstaigos ar darbuotojų kaltės teikiant sveikatos priežiūros paslaugas; be turtinės žalos atlyginama ir neturtinė, kurios dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konkrečiose bylose formuoja praktiką dėl neturtinės žalos, padarytos teikiant sveikatos priežiūros paslaugas atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. VšĮ Kauno 2-oji klinikinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-1180/2003; 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Pagal formuojamą praktiką, neturtinė žala - tai bendrieji nuostoliai, kurių konkretus dydis nėra įrodinėjamas, jis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas nurodė konkrečius argumentus, kodėl nusprendė priteisti ieškovei 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Teismas išvadą dėl neturtinės žalos priteisimo pagrindo ir dydžio padarė atsižvelgdamas į CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus. Atsakovo teisinis statusas sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra svarbus, nes tiek materialinėse, tiek proceso teisės normose įtvirtintas teisnių santykių subjektų lygiateisiškumo principas (CK 1.2 straipsnis 1 dalis, CPK 6 straipsnis).

Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).

Baudos šaliai už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo galimybė nustatyta CPK 95 straipsnyje. Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Bylos šalių teisės lygios ir tai, kad atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, nuosekliai reiškia nesutikimą su pareikštu ieškiniu, teikia įrodymus ar reikalauja išreikalauti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai, negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Turint omenyje bylos sudėtingumą, atsižvelgiant, kad du kartus dėl ekspertizių paskyrimo bylos nagrinėjimas buvo stabdomas, nebūtų pagrindo konstatuoti, kad bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas ir užtruko nepateisinamai ilgai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. sausio 3 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 22 d. nutartį palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas